71e2d83b-d856-4015-bf92-ba35bbd72464 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-937-817/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00476-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant I. P.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. J. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. J. 2019 m. sausio 11 d., apie 09.43 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro stovinį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš dešinės pusės, kliudė jį bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 126 p., 219.1 p., 219.2 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

R. J. teisme nurodė, kad prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, paaiÅ¡kino, kad aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino kitÄ automobilį. R. J. teigė, kad jis juto, jog padarė eismo įvykį, po susidÅ«rimo iÅ¡lipo ir apžiÅ«rėjo savo automobilį, tačiau dėl panikos ir sumiÅ¡imo pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kito automobilio neapžiÅ«rėjo. Tik atvažiavęs prie namų, pamatė tikrÄ jÄ eismo įvykio žalÄ â€“ įlenkimus, suprato, kad kitas automobilis taip pat bus apgadintas, Praėjus valandai su tėvu grižo į įvykio vietÄ , tačiau nukentėjusiojo jau neberado. Tėvo prižiÅ«rimas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, paprašė pareigÅ«nų gatvės vaizdo įrašų, kad įsitikintų savo kalte.

IÅ¡ R. J. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog 2019 m. sausio 11 d., apie 10.00 val., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paliko automobilį su įjungtoms avarinėmis lemputėmis parkavimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie 6 minutes. Grįžęs, manevruodamas, iÅ¡važiavo iÅ¡ parkavimo vietos, sustojo iÅ¡leisti keleivį, kuris grįžo į jo vairuojamÄ automobilį. Tuomet jis iÅ¡važiavo namo. Grįžęs pastebėjo įlenkimus ant automobilio, priekinėje keleivio pusėje, ir tuomet sugrįžo atgal į įvykio vietÄ bei paskambino policijai. Nurodė, kad jis nepajuto smÅ«gio, tačiau buvo sunkesnis iÅ¡važiavimas, bet manė, kad taip buvo dėl sniego pusnių, buvusių po ratais iÅ¡ vairuotojo pusės. IÅ¡ maÅ¡inos buvo iÅ¡lipęs tik keleivis, kuris vėl sugrįžo į automobilį (b. l. 15).

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės J. V. 2019 m. sausio 11 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2019 m. sausio 11 d., apie 11.28 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pranešėjas su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitÄ automobilį pats arba į jį atsitrenkė kitas automobilis, nes, grįžus namo, buvo rasti apgadinimai ant automobilio deÅ¡inės pusės priekinių durelių. Atvykus „VW Passat“ vairuotojas R. J. paaiÅ¡kino, kad apie 10.00 val. kartu su keleiviu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini), ir paliko ten stovėti automobilį „VW Passat“. Netrukus jie sugrįžo prie automobilio. R. J. paaiÅ¡kino, kad jam sunkiai sekėsi manevruoti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau jokio smÅ«gio nepajuto. Be to, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs tik keleivis. Ä®vykio vieta buvo filmuojama, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , buvo matyti, kad automobilis „VW Passat“ deÅ¡ine puse kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas ir keleivis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir, apžiÅ«rėję apgadinimus, pasiÅ¡alino iÅ¡ aikÅ¡telės. Ä®vykį matė liudininkas, kuris visa tai patvirtino. Ant abiejų automobilių apgadinimų aukÅ¡tis sutapo (b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. V. 2019 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2019 m. sausio 11 d., apie 09.47 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus, pranešėjas M. M. paaiškino, kad apie 09.00 val. paliko stovėti automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštėje, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs pastebėjo, kad automobilio „Toyota Yaris“ priekinis bamperis apgadintas. Įvykį matė liudininkas Mantas, kuris nurodė, kad kaltininkas vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 7).

IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 11 d. 09.47 val. M. M. pranešė, kad stovėjimo aikÅ¡telėje į pranešėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pranešėjo skambučio pradžios laikas – 2019 m. sausio 11 d. 9.43 val.) (b. l. 8). Å is praneÅ¡imas yra užfiksuotas ir Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraÅ¡e. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o nustatyta, kad M. M. Bendrajam pagalbos centrui skambino ir 2019 m. sausio 11 d. 10.28 val., teiraudamasis apie iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų atvykimo laikÄ .

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta po eismo įvykio (b. l. 9).

Iš Papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyti automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 10).

Iš fotonuotraukų nustatyti užfiksuoti automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 18-22);

IÅ¡ M. M. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog 2019 m. sausio 11 d. apie 09.00 val. paliko automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkavimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs rado apgadintÄ automobilį. Apgadinimai buvo ant priekinio bamperio. Ä®vykį pastebėjo liudininkas Mantas, kuris nurodė kaltininko automobilio duomenis, t. y. automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12);

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra J. M. (b. l. 16).

IÅ¡ UAB „M.“ remonto sÄ matos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų bendra kaina – 1558,52 Eur (b. l. 13-14).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad jame yra užfiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas automobilį „VW Passat“ dešine puse kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo automobilio „VW Passat“ vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilio „VW Passat“ dešinę pusę, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės.

IÅ¡ byloje pateikto Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. 11.26 val. R. J. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie prieÅ¡ pusantros valandos buvusį eismo įvykį aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). R. J. nurodė, kad buvo parkavimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tada nuvažiavo į kitÄ aikÅ¡telę ir joje ant savo vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įbrėžimus, todėl nori patikrinti sankryžoje esančias vaizdo kameras ir įsitikinti kas yra kaltas – ar jis ar kitas vairuotojas.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å is administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal KET 222 punktÄ , jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Byloje esantys duomenys – vaizdo įrašas, policijos pareigūnės tarnybiniai pranešimai (b. l. 6-7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), Papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 10), fotonuotraukos (b. l. 18-22), paties R. J. parodymai teisme patvirtina, kad R. J. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta ne tik pažeidėjo vairuojama transporto priemonė, bet ir kitas automobilis, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai, įvykio vietoje nepalikdamas jokių savo tapatybės identifikavimo duomenų.

Aplinkybę, kad R. J. pakankamai stipriai kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuoti akivaizdūs automobilių apgadinimai. Be to, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad po susidūrimo R. J. iš karto išlipo iš savo vairuoto automobilio ir jį apžiūrėjo - apžiūrėjo būtent dešinę savo vairuotos transporto priemonės pusę (t. y. pusę, kuria kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Yaris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kas, teismo vertinimu, liudija, kad jis pajuto ir suprato, jog įvažiavo į kitÄ transporto priemonę. Aplinkybė, kad R. J., net ir pajutęs, jog kliudė kitÄ automobilį, esant akivaizdiems jo vairuotos transporto priemonės apgadinimams (b.l. 21-22) net neapžiÅ«rėjo kitos transporto priemonės, rodo, jog jam tuo metu iÅ¡ viso nerÅ«pėjo jo padaryta žala. Nors vėlesni R. J. veiksmai (grįžimas į eismo įvykio vietÄ ir praneÅ¡imas apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui praėjus apie 1,5 valandos po įvykio) leidžia spręsti, kad jis galimai neturėjo motyvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan., tačiau jis privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir praneÅ¡ti apie jį nukentėjusiajam arba policijai.

Juolab, kad iÅ¡ ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad Å¡ioje straipsnio dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Taigi, teismas konstatuoja, kad R. J., suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, R. J. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad R. J. administracinius nusižengimus, numatytus 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. J. administracinius nusižengimus padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė yra tikslintina, nurodant, kad R. J. administracinius nusižengimus padarė vairuodamas „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , kurie vienas kitÄ papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog R. J. 2019 m. sausio 11 d., apie 09.43 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro stovinį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, kliudė jį bei apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Å iais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., 219.1 p., 219.2 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto iki dviejų tÅ«kstančių eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas R. J., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , pažeidėjo kaltės formÄ (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių Å«kiu, nusižengimai įvykdyti tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala, tačiau sunkesnių pasekmių nesukelta). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. praėjus apie 1,5 valandos po sukelto eismo įvykio ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, savo iniciatyva grįžo į eismo įvykio vietÄ ir apie jį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, pats atkreipė policijos pareigÅ«nų dėmesį į eismo įvykį vietÄ galimai filmavusias vaizdo kameras ir prašė peržiÅ«rėti Å¡ių kamerų vaizdo įraÅ¡us. Taigi dėl R. J. veiksmų jo padarytų nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas. Be to, R. J. teisme pripažino pažeidimus, dėl jų nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas yra pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. J. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 5). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Teismas, atsižvelgdamas į visas su nusižengimų padarymu susijusias aplinkybes, R. J. elgesį po pažeidimų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad net ir minimalios ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant R. J. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skiriant jam mažesnę nei ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudÄ . Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ sprendžia, kad yra skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 426 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 10 Eur (deÅ¡imties eurų) baudÄ .

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir R. J. paskirti galutinę 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti gavėjÄ â€“ VMI, gavėjo kodÄ â€“ 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodÄ â€“ 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė