71e2d2e9-8897-416d-917d-e938a09d8154 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-870/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16737-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.2.4.4.1; 1.2.7.1.2.3; 1.2.9.6.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.2.2.2.4; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam V.

K., gynėjui Aleksandrui Palamarčuk, nukentėjusiosios V. L. atstovui pagal įstatymÄ A. P., atstovės pagal įstatymÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Laurai Raukienei, įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje (nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamamarčuk) ir nuotoliniu bÅ«du naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; – pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – areÅ¡to 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų.

Nukentėjusiosios V. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡Â V. K. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. L.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio mėnesį, vakare, ne vėliau kaip 21.30 val., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, bute (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog V. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė – 13 metų amžiaus, tokiu bÅ«du tyčia nugirdė vaikÄ V.

L.. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus V. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei apsvaigimo nuo alkoholio, jiems gulint lovoje lietė ranka mažametės nukentėjusiosios V. L. lytinius organus ir krÅ«tinę, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ numovė jai kelnes ir apatines kelnaites ir laikydamas už rankų, lytiÅ¡kai santykiavo su V. L. prieÅ¡ jos valiÄ , įvesdamas jai į makÅ¡tį savo lytinį organÄ ir atlikdamas lytinį aktÄ , ko pasėkoje, išžagindamas mažametę V.

L., nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ , sukeldamas nukentėjusiajai kitas reakcijas į stiprų stresÄ (F43.8), padariusias žalÄ nukentėjusiosios psichinei sveikatai. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis V. K. (toliau – ir nuteistasis/apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V. K. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, jog nepakanka argumentų visiÅ¡kam ar daliniam iÅ¡teisinimui, praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę bei sumažinti priteistos neturtės žalos dydį. a.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, be to, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuteistojo kaltę grindė subjektyviomis prielaidomis, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, vertino tik apeliantui nepalankius įrodymus, kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s kiti įrodymų Å¡altiniai.

Pažymi, kad nebuvo įvertintas pagarsintų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų kitimas ir prieštaravimai. Pasak nuteistojo, nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Surinkti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) turi būti išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). b.

Dėl nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nuteistasis pažymi, kad V. L. niekada pas jį nebuvo per naktį, lankėsi tik dienos metu, alkoholinių gėrimų nei su V. L., nei su jokiais kitais nepilnamečiais nėra vartojęs, su V. L. lytinių santykių ar bandymų tokius veiksmus atlikti, nebuvo. Apelianto įsitikinimu, jis dėl amžiaus skirtumo nenorėjo draugauti su I. P., todėl ji užpyko, o jos geriausia draugė V. L., iÅ¡ kerÅ¡to, parašė melagingÄ paneÅ¡imÄ . c. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesilaikė BPK 186 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų.

Vietoje to, kad mažametė V. L. neÅ¡aliÅ¡kai bÅ«tų apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant teismo psichologei, mergaitė, neaiÅ¡ku kokiomis sÄ lygomis, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, kurie turėjo galimybę pakreipti V. L. pasakojamÄ turinį norima linkme, siekiant kad nuteistojo kaltumas bÅ«tų dirbtinai „pritemptas“. Apelianto teigimu, po tokios apklausos mažametė ikiteisminio tyrimo teisėjui galėjo papasakoti tai, kÄ jai įteigė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. d.

Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusiosios V. L. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nedalyvaujant nei jam, nei gynėjui, todėl nebuvo galimybės užduoti nukentėjusiajai klausimus. Anot nuteistojo V. K., buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, BPK 7, 10 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingÄ (sÄ Å¾iningÄ ) procesÄ , teisės į gynybÄ ir rungimosi principai. Nurodo ir tai, kad mažametės apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo abstrakti, neiÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės, neužduoti klausimai, galimai galintys nulemti nuteistojo versijos patvirtinimÄ ir kitokį teismo sprendimÄ . e. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iÅ¡ nukentėjusiosios 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. spalio 13 d. apklausų turinio matyti, kad jos parodymai nėra tikslÅ«s ir nuoseklÅ«s, pasakojimo aplinkybės nesutampa tarpusavyje, prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims.

IÅ¡ mažametės 2021 m. spalio 13 d. apklausos aiÅ¡ku tik tiek, kad apeliantas kaltinamas tuo, jog ji pasigėrė, jis jÄ lietė, jai nepatiko neįvardintas „tai, kÄ jis darė“, jai skaudėjo. Anot nuteistojo, Å¡ioje apklausoje nėra konkrečiai įvardinta, kad dėl jo tyčinių veiksmų mažametė bÅ«tų vartojusi alkoholinius gėrimus, kalbama tik apie nežinia ko „pripiltus indukus“, be to, neminimi jokie veiksmai, kurie atitiktų BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

Pažymima, kad nukentėjusioji tik abstrakčiai kalbėjo, jog apeliantas neva jÄ lietė per rÅ«bus, ja pasinaudojo, jai skaudėjo, tačiau nėra įvardintos tariamo prievartinio akto su mažamete aplinkybės. Nuteistojo teigimu, iÅ¡ tokios apklausos negalima nustatyti, jeigu lytinis aktas bÅ«tų įvykęs, ar nusikalstama veika laikytina baigta. Nors 2021 m. gegužės 28 d. atliktoje apklausoje mažametė nukentėjusioji detaliau nurodė, kaip nuteistasis neva prievarta jÄ nurenginėjo, laikė prispaudęs, įkiÅ¡o lytinį organÄ , tačiau taip pat neminėjo, jog jis bÅ«tų atlikęs veiksmus, atitinkančius BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius. f.

Akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiosios pasakotos įvykio detalės skiriasi (kÄ ji darė iÅ¡kart po lytinio akto, dėl draugės I., kt.), parodymai nėra nuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi su liudytojų parodymais. Be to, V. L. teigimu, kaltinime nurodytÄ Ä¯vykio vakarÄ apelianto namuose buvo jo dukterėčia, tačiau toks asmuo byloje nenustatytas ir neapklaustas. Pasak nuteistojo, abejones nukentėjusiosios parodymais kelia nelogiÅ¡ki jos aiÅ¡kinimai, kad sekančiÄ dienÄ , po to, kai jis jÄ neva nugirdė, išžagino, sužalojo, V.

L. niekur nesikreipė, priešingai, vėl atėjo pas jį į namus. g. Pasak nuteistojo, byloje vieninteliai tiesioginiai įrodymai laikomi mažametės V. L. parodymai, tuo tarpu nukentėjusiosios močiutės G. S. L., draugių I. M. P., A. P. parodymai yra laikomi netiesioginiais įrodymais. Esant nepatikimam pirminiam įrodymų šaltiniui – nukentėjusiosios parodymams, nėra pagrindo vadovautis liudytojų išvestiniais parodymais. h. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja A. P. vienoje apklausoje pasakojo, kad V.

L. jai gyrėsi, kad su V. K. yra įsimylėję, pati norėjo pasimylėti, laisvanoriÅ¡kai prarado nekaltybę, o kitoje apklausoje A. P. teigė, jog nieko apie nukentėjusiosios ir apelianto artimÄ bendravimÄ nėra girdėjusi. Atkreipia dėmesį į liudytojo L. K. parodymus, kuris teigė, kad V. L. valkataudavo, rÅ«kydavo, gerdavo, gyrėsi draugams, jog su apeliantu mylėjosi. i. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymÄ A. P. patvirtino, jog V. L. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje.

Nuteistojo V. K. įsitikinimu, įsimylėjusi mergaitė galėjo iÅ¡sigalvoti tokius kaltinimus iÅ¡ kerÅ¡to, be to, ji turėjo psichologinių problemų dėl tėvų netekties. j. Pasak nuteistojo, byloje esantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (toliau – ir ekspertizės aktas) nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumÄ , nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ . Pažymima, kad ekspertizės akto iÅ¡vados pagrįstos vienkartiniu bendravimu su nukentėjusiÄ ja, o ekspertizės akto pagrindÄ sudaro baudžiamosios bylos vertinimas, faktinių aplinkybių konstatavimas, nors tai nėra teismo ekspertų kompetencija.

Ekspertizės akto iÅ¡vados, kad nukentėjusiajai nebÅ«dingas padidėjęs polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas, negali bÅ«ti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ ir neleidžia spręsti, jog V. L. ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ . k. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra medicininių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima teigti, kad V. L. bÅ«tų turėjusi lytinių santykių su V. K.. V. L. kÅ«ne iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nėra fiksuota, lytiniuose organuose mechaninių sužalojimų nėra, makÅ¡ties prieangyje, ant iÅ¡orinių lytinių organų, Å¡launų vidinių pavirÅ¡ių, kitų kÅ«no vietų nuteistojo spermos, kitų skysčių ar biologinių pėdsakų rasta nebuvo.

Vien tai, kad specialistas mažametei V. L. nustatė mergystės plėvėje sužalojimÄ , neįrodo, jog prie to galėjo prisidėti nuteistojo prievartiniai veiksmai. Lytinių organų srityje specialistai jokių kitų patologinių pakitimų ar sužalojimų nenustatė, nukentėjusiosios kÅ«ne morfologinių požymių, kad su ja buvo lytiÅ¡kai santykiaujama kaltinime nurodytu laiku nenustatyta. l. Apeliantas nesutinka su nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertizės akto iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, jog nuteistojo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su V.

L. nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Keliamas klausimas, ar ekspertizės aktas buvo suraÅ¡ytas laikantis reikiamos metodologijos. Apelianto teigimu, ekspertai su nukentėjusiÄ ja bendravo praėjus laiko tarpui po jos nurodomų įvykių. Be to, visuma aplinkybių leidžia manyti, kad V. L. emocinei bÅ«senai įtakÄ padarė ankstesni stresogeniniai/trauminiai įvykiai – tėvų netektis, draugių praradimas, sunkumai palaikant santykius su bendraamžiais. Byloje neatsakyta, kokia dalimi apelianto veiksmai galėjo turėti įtakos V.

L. sutrikimo atsiradimui ir vystymuisi, ar tas pats sutrikimas bÅ«tų diagnozuotas jei nukentėjusiajai nebÅ«tų diagnozuoti ankstesni sutrikimai, dėl kurių ji nekartÄ gydėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje. Nenustačius, kad nuteistojo veiksmai buvo bÅ«tina padarinių – V. L. nustatytos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8) sÄ lyga, V. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. m. Dėl nuteisimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, nuteistasis pažymi, kad nukentėjusioji nenurodė, jog buvo apsvaigusi nuo alkoholio.

Byloje nėra laboratorinio tyrimo iÅ¡vadų, kurios patvirtintų, kad mažametės kraujyje buvo alkoholio. Anot apelianto, liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji vartodavo alkoholį. Atkreipia dėmesį, kad nepasitvirtino jam inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. n. Nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, nes ji yra per griežta. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, kurie jam daro teigiamÄ poveikį ir padeda resocializuotis po ankstesnių nusikalstamu veikų.

Nors anksčiau buvo ne kartÄ teistas, tačiau pastaruosius keletÄ metų yra pakeitęs gyvenimo bÅ«dÄ , todėl jo resocializacija galima be tokio ilgalaikio realaus laisvės atėmimo vykdymo. o. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. iÅ¡teisinus, civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu. Akcentuojama, kad nukentėjusioji V. L. vedė gana palaidų gyvenimo bÅ«dÄ â€“ valkataudavo, rÅ«kydavo, gerdavo, galėjo turėti lytinių santykių. Nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymÄ praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras bei nukentėjusiosios V. L. atstovai – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir iÅ¡sakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises ar sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį, nebuvo padaryta.

Bausmės už nusikalstamas veikas paskirtos tinkamai ir nėra per griežtos. Civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų 5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

IÅ¡ BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindama pirmosios instancijos teismo atliktÄ surinktų įrodymų vertinimÄ bei skundžiamo nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡dėstė nuosprendyje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors esmines bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, V. K. kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , nei vienam iÅ¡ įrodymų Å¡altinių nesuteikė iÅ¡skirtinės įrodomosios reikÅ¡mės, patikrino įrodymų patikimumÄ .

Sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia buvo grindžiamos nukentėjusiosios parodymais bei netiesioginiais, iÅ¡vestiniais įrodymais, tačiau tai nesukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Vien tai, kad atliktas įrodymų vertinimas ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados dėl kaltės nepriimtinos nuteistajam, nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados yra neteisingos.

6. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, sietino su mažametės V. L. apklausa pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumus reglamentuoja BPK 186 straipsnis. Vienas jų yra tas, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vienÄ kartÄ (BPK 186 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje mažametė V.

L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus: 2021 m. gegužės 28 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (t. 1, b. l. 111–113) ir 2021 m. spalio 13 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1, b. l. 128–130). Nors tokia praktika nevertinama kaip pozityvi, tačiau nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, atliekant nukentėjusiosios apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ dalyvavo V. L. atstovė pagal įstatymÄ S. L. (močiutė), paskirtas įgaliotas atstovas advokatas V.

K., psichologė K. Č. – L., valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė K. Å .. Apklausa atlikta vaikų apklausos kambaryje, naudojant technines priemones, V. L. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos teisės ir pareigos. Prokurorės praÅ¡ymu (t. 1, b. l. 120) nukentėjusioji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , apklausos metu dalyvavo jos įgaliotas atstovas advokatas V. K., (duomenys neskelbtini) vaiko gerovės ir globos centro atstovas A. P., valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė L.

A.. Apklausa atlikta vaiko apklausos kambaryje, darant vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , su nepilnamete bendraujant tiesiogiai tik psichologei A. A., kuri iÅ¡aiÅ¡kino liudytojai (nukentėjusiajai) jos teises ir pareigas, pareigÄ sakyti tiesÄ apie jai žinomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 186 straipsnio 2 dalies, 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo perskaitytas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. spalio 13 d. atliktos nepilnametės nukentėjusiosios V. L. apklausos protokolas. Tokia pačia tvarka buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktų nepilnamečių liudytojų A.

P. ir M. I. P. apklausos metu duoti parodymai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje surinktiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2021 m. gegužės 28 d. atliktos nepilnametės nukentėjusiosios V. L. apklausos protokolas bei minėtų nepilnamečių liudytojų apklausos protokolai. Svarbu pažymėti, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami.

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-114-511/2022, Nr. 2K-157-976/2022).

7. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , jog vykdant V. L. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , V. K. ar jo gynėjui nebuvo užtikrinta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai, taip pažeidžiant nuteistojo V. K. teisę į gynybÄ . Teisė į gynybÄ teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, užtikrinama sudarant galimybę kaltinamajam, nuteistajam ar iÅ¡teisintajam pačiam ir (ar) per gynėjÄ dalyvauti įrodymų tyrime ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei bÅ«dais gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų.

EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, savaime nebÅ«tinai lemia su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinamÄ gynybos teisių apribojimÄ (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016).

8. Å ioje byloje apklausiant nukentėjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , buvo sudaryta galimybė V. K. užduoti klausimus, taip užtikrinant jo teisės į gynybÄ veiksmingumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad įstatymo nustatyta tvarka V. K. buvo praneÅ¡ta apie 2021 m. spalio 13 d. 10. 30 val. vyksiančiÄ mažametės V. L. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nuteistasis pasiraÅ¡ytinai patvirtino apie praneÅ¡imo gavimÄ (t. 1, b. l. 125), tačiau jam įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ir į nukentėjusiosios apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ neatvyko, apie neatvykimo priežastis nei prokurorei, nei teismui nepranešė, pageidavimo dalyvauti apklausoje nepareiÅ¡kė.

Todėl Å¡i aplinkybė vertintina kaip paties nuteistojo atsisakymas dalyvauti nukentėjusiosios apklausoje. Pažymėtina, kad apie nepilnamečių liudytojų apklausas V. K. taip pat buvo žinoma (t. 2, b. l. 75, 116), jų apklausose jis nedalyvavo. 2021 m. birželio 2 d. įtariamajam V. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės dėl gynėjo, tuo pačiu ir teisė gintis nuo pareikÅ¡to įtarimo pačiam arba per pasirinktÄ gynėjÄ , neturint pakankamai lėšų gauti nemokÄ teisinę pagalbÄ . V. K. pareiÅ¡kė, jog praneÅ¡imo apie įtarimÄ bei apklausos metu gynėjas jam nereikalingas (t. 3, b. l. 168).

Vėliau, V. K. ir jam paskirtas gynėjas V. Å . buvo supažindinti su visa pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau pastabų ir praÅ¡ymų neturėjo (t. 4, b. l. 39). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis nereiÅ¡kė bylÄ nagrinėjusiam teismui praÅ¡ymų pakartotinai Å¡aukti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ teismo posėdį, suteikiant galimybę pačiam apklausti nukentėjusiÄ jÄ , neprašė peržiÅ«rėti jos apklausų vaizdo ar garso įrašų. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti V.

L. parodymai, taigi buvo sudarytos procesinės galimybės ginčyti nukentėjusiosios parodymus ir kitas su jos apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ susijusias aplinkybes, tačiau Å¡ia teise nuteistasis taip pat nepasinaudojo. Ä®vertinus byloje esančios mažametės nukentėjusiosios apklausų turinį, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji apklausta pakankamai iÅ¡samiai, visos reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės yra iÅ¡aiÅ¡kintos, nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokie kiti esminiai klausimai, galimai galintys nulemti apelianto versijos patvirtinimÄ ir kitokį teismo sprendimÄ , mažametei nebuvo užduoti.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės ar buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad grįsdamas V. K. kaltę apygardos teismas nukentėjusiosios parodymais rėmėsi ne besÄ lygiÅ¡kai, bet juos lygino su kitais bylos faktiniais duomenimis, vertindamas bendrame įrodymų kontekste.

9. Atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl galimo pareigÅ«nų kerÅ¡to nuteistajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus atliekant tyrimÄ , juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorė dėl ankstesnių teistumų norėtų kerÅ¡yti V. K.. Nenustatyta, jog nuteistojo apklausos vyko pažeidžiant baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančias nuostatas.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji V. L. bÅ«tų verčiama ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų duoti melagingus parodymus prieÅ¡ nuteistÄ jį. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal mažametės globėjos pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. K. apklausiamas 2021 m. birželio 2 d. savo paraÅ¡u patvirtino, jog protokolÄ perskaitė, jis suraÅ¡ytas teisingai (t. 3, b. l. 174). 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. birželio 6 d. įtariamasis V.

K. taip pat savo paraÅ¡u patvirtino, kad protokolÄ perskaitė, papildymų neturi (t. 4, b. l. 9–10, 15). Å ių apklausų metu dalyvavo įtariamojo advokatas V. Å ., kuris jokių pastabų neturėjo.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistas in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principas, tačiau nenurodomos jokios minėto principo pažeidimÄ pagrindžiančios aplinkybės. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. K. nuteisė už nukentėjusiosios išžaginimÄ , nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir vaiko nugirdymÄ .

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį 11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , laiko įrodytomis aplinkybėmis, kad V. K. suvokė daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jog pasinaudodamas nukentėjusiosios amžiumi (jos mažametyste) ir bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, prieÅ¡ jos valiÄ lytiÅ¡kai santykiavo ir to norėjo. Nustatytas lytinio santykiavimo su trylikos metų mergaite faktas įvertintas tinkamai, minėta veika pagrįstai kvalifikuota kaip mažamečio asmens išžaginimas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

12. Atmetama kaip nepagrįsta nuteistojo versija, kad jis lytiškai nesantykiavo su mažamete V. L., jog nukentėjusioji jį apkalba, pareiškimas policijai yra nukentėjusios draugės I. (P.) kerštas dėl to, kad jis nesutiko su ja draugauti (t. 3, b. l. 171–172; t. 4, b. l. 9–10, 13, 72–73, 87).

13. Tai, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo atliekami prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ pasinaudojant jos amžiumi ir apsvaigimu nuo alkoholio, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ) nurodė pati nukentėjusioji V. L.. Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebÅ«na ir pagrindinis įrodymų Å¡altinis yra bÅ«tent nukentėjusiojo parodymai, tačiau BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios V. L. parodymai, kaip įrodymų Å¡altinis, nekelia abejonių dėl jų teisėtumo.

14. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti 2021 m. spalio 13 d. nukentėjusiosios V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. IÅ¡ Å¡ios apklausos matyti, kad nukentėjusioji su V. (K.) susipažino vasarÄ , jis žinojo kiek jai metų, pati jam pasakė, kad jai 13 metų, jam buvo 28 metai. Buvo nuėjusi pas jį į namus. Gėrė brendį. V. pylė pilnus indukus, ji daug indukų iÅ¡gėrė. Jis tiesiog pylė alkoholį, pylė, pylė ir ji prisigėrė.

Ji buvo labai apsvaigusi, atsilošė lovoje, nes sukosi galva, sunku buvo eiti. Jis lietė (parodė pieÅ¡inyje krÅ«tinės sritį ir lytinių organų sritį). Lietė per rÅ«bus, paskui numovė. Jis buvo visus rÅ«bus nusimovęs. Jautė, kad skauda, stÅ«mė jį, po to užmigo. Jai nepatiko tai, kÄ jis darė, ji spyrė koja, bet jis toliau lindo. Tada įvyko tas dalykas, nepatogu sakyti, jis pasinaudojo ja. Rankos buvo iÅ¡keltos į viršų, V. laikė rankas prispaustas virÅ¡uje, ji ant lovos gulėjo, o jis ant jos.

Ryte atsikėlė plika, apsirengė ir išėjo namo. Po poros savaičių viskÄ papasakojo močiutei. Pradėjo vemti, buvo bloga, močiutė klausė, ar neturėjo santykių, davė 10 Eur ir liepė sakyti tiesÄ . Ne viskÄ atsimena, nenori kalbėti, nemalonu prisiminti (t. 1, b. l. 128–130).

15. Siekiant patikrinti nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti V. L. parodymai, 2021 m. gegužės 28 d. duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Nukentėjusioji nurodė, jog kalbės apie V. K., kuris buvo jos draugas. Su juo supažindino buvusi draugė I.. Jis žinojo, kad jai 13 metų, kai tik susipažino klausė, kiek jai metų, ji jam pasakė, jog jai 13 metų. Įvyko tai, kas neturėjo būti, nemalonu sakyti, pasimylėjo.

Jis įkalbinėjo, lindo, jai tai buvo pirmas kartas. TÄ dienÄ jie vartojo alkoholį, gėrė „GrantÄ â€œ, ji jautėsi girta. Jis jai siÅ«lė gerti, kad iÅ¡gertų, vienÄ taurelę, kitÄ taurelę, sakė, jog neprisigers. Tada jis įkalbinėjo pasimylėti, sakė, niekas nesužinos, pradėjo nurenginėti, ji net apsiverkė, sakė, kad pasitrauktų, bet jis neklausė. Ji V. K. sakė, kad nenori, jog jai skaudės, jis sakė neskaudės. Jis numovė megztinį, ji buvo su rožine „maike“.

Movė „maikę“, ji neleido, bet jis vis tiek numovė, pradėjo čiupinėti krÅ«tinę. Ji jo rankÄ vis patraukdavo, bet jis vis tiek, paskui numovė jai kelnes. Ji gulėjo lovoje ant nugaros. Ji jam įspyrė į Å¡onÄ , prie kojos, tada jis agresyviau elgėsi, paėmė jos kojas, stipriai prispaudė ir greitai viskÄ numovė. Kai jis numovė jos kelnaites, nusirengė pats. Jis paskui buvo ant jos virÅ¡aus, tarp jos kojų, jos rankas laikė prispaudęs už žastų. Jis naudojo prezervatyvÄ ir tada jis įkiÅ¡o lytinį organÄ .

Viskas truko 5–6 minutes. Paskui atsigulė Å¡alia, sakė, kad gerai buvo. Jam iÅ¡bėgo sperma į prezervatyvÄ . Jai tada buvo mėnesinės. Ten skaudėjo, kur jis kiÅ¡o. Močiutei pati papasakojo, kas įvyko su V., nes jautėsi blogai, galvojo, kad nėščia. I. papasakojo, kad pasimylėjo su V.. I. irgi pasakė, jog jai buvo pirmas kartas su V.. Daug kartų pas V. yra buvusi namuose, kai negrįždavo į namus naktį, bÅ«davo pas jį (t. 1, b. l. 111–113).

16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji tik abstrakčiai kalbėjo, jog apeliantas neva jÄ lietė per rÅ«bus, ja pasinaudojo, jai skaudėjo, tačiau nėra įvardintos tariamo prievartinio akto su mažamete aplinkybės. Nuteistojo teigimu, nėra konkrečiai įvardinta, kad dėl jo tyčinių veiksmų mažametė bÅ«tų vartojusi alkoholinius gėrimus, kalbama tik apie nežinia ko „pripiltus indukus“. Su tokiu nukentėjusiosios parodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

17. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakankamai aiÅ¡kiai nurodė, kad įvykio metu vartojo alkoholį ir kokie jos atžvilgiu buvo atliekami veiksmai. Nukentėjusiosios parodymai buvo pakankamai informatyvÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s esminėse detalėse. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji nurodė, kad tÄ dienÄ jie vartojo alkoholį, gėrė brendį, pasakojo, kaip ir kur jÄ V. K. lietė. Psichologės parodytame pieÅ¡inyje apipiešė krÅ«tinės ir lytinių organų sritį, pieÅ¡inyje apibraukė, kad lietė viduje (t. 1, b. l. 131–132).

AiÅ¡kino, kad V. laikė rankas prispaustas virÅ¡uje, ji gulėjo ant lovos, o jis ant jos. Jautė, kad skauda. Nukentėjusioji nurodydama įvykio aplinkybes sakė, kad įvyko „tas dalykas“, argumentuodama tuo, jog jai nepatogu įvardinti. Pirmosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , nukentėjusioji iÅ¡samiau pasakojo įvykio aplinkybes, teigė, kad apeliantas jÄ Ä¯kalbinėjo pasimylėti, nurengęs megztinį ir „maikę“ čiupinėjo jos krÅ«tinę, numovė kelnaites, buvo ant jos virÅ¡aus, tarp jos kojų, rankas laikė prispaudęs. Naudojo prezervatyvÄ , įkiÅ¡o lytinį organÄ , viskas truko 5–6 minutes, sperma iÅ¡bėgo į prezervatyvÄ .

Nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę nukentėjusiosios atžvilgiu, V. L. pakartojo savo parodymų, duotų 2021 m. gegužės 28 d. apklausoje, esmę, kad tÄ dienÄ gėrė „JackÄ â€œ, ji gulėjo, nes buvo girta, V. K. pradėjo lysti, pradžioje grabaliojo per drabužius, po to jÄ nurengė, nusirengė pats, sukėlė jos rankas į viršų ir laikė, atsigulė ant virÅ¡aus, ja naudojosi, vyriÅ¡kÄ organÄ Ä¯kiÅ¡o ten (piešė moters lytį).

Po kelių dienų pasidarė bloga, keistai jautėsi, močiutė paklausė, ar ji ne nėščia. Pradžioje močiutei nieko nesakė, močiutei pasiÅ«lius už tiesÄ 10 Eur, pasakė (t. 2, b. l. 46–55).

18. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų nemenkina tai, kad kai kuriuos veiksmus ji nurodė vartodama kitus žodžius „įvyko tas dalykas“. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis, pradėjus kalbėtis lytiÅ¡kumo tema, stebimas tiriamosios gėdos jausmas, nepasako žodžių ir terminų, kÅ«no dalis tik pavaizduoja ar parodo pieÅ¡inyje. Nukentėjusioji sakydama: „<...> jog jai nepatinka, kai jÄ grabinėja, kai ima už (pieÅ¡inyje parodo moters krÅ«tis) <...>“, „atėjo, graibė už (nepasako, nupieÅ¡ia ant moters dvi krÅ«tis) <...>“, „<...> jis norėjo manimi pasinaudoti (pieÅ¡ia pilvÄ ) <...>“, „<...> vyriÅ¡kÄ organÄ Ä¯kiÅ¡o man ten (pieÅ¡ia moters lytį) <...>“ (t. 2, b. l. 46–55).

Nukentėjusiosios emocinę bÅ«senÄ patvirtina 2021 m. gegužės 26 d. raÅ¡tas dėl informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, kuriame nurodyta, kad bendraujant su V. L., vaikas paaiÅ¡kino, jog apie tai, kas atsitiko, jai kalbėti gėda. Pokalbio metu pastebėta, kad V. L. vienu momentu gali bendrauti atvirai, nuoÅ¡irdžiai, tačiau pateikus nepatinkantį ar vaikÄ trikdantį klausimÄ , gali tuoj pat susinervinti, užsisklęsti, keisti temÄ (t. 1, b. l. 69–72).

19. Apelianto įvardyti netikslumai dėl nukentėjusios apklausų metu nurodytų aplinkybių (kÄ ji darė iÅ¡kart po lytinio akto, kas dar buvo įvykio vakarÄ apelianto namuose, dėl močiutės duotų 10 Eur), atsižvelgiant į nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, nustatytÄ jų poveikį jos sveikatai, taip pat parodymų davimo aplinkybes (buvo mažametė, parodymus davė nepažįstamoje jai aplinkoje, dalyvaujant nepažįstamiems asmenims), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminiai ir nesudaro pagrindo tokius parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam tikros nukentėjusiojo mažamečio asmens parodymų dalies nenuoseklumas nesudaro pagrindo nevertinti tos nurodytų aplinkybių dalies, kuriÄ pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-303/2016, Nr. 2K-172-942/2016, Nr. 2K-138-628/2021 ir kt.). Be to, tokio asmens parodymai, prieÅ¡ingai, nei suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų atveju, vertinami jiems taikant mažesnį nuoseklumo ir detalumo kriterijų, ypač kai juos duoda asmuo, kuris nuo nusikalstamos veikos nukentėjo bÅ«damas mažametis.

Atmetus nukentėjusiosios parodymų tam tikrus neatitikimus, esmines aplinkybes, susijusias su lytiniu santykiavimu prieÅ¡ jos valiÄ , ji nurodė pakankamai iÅ¡samiai.

20. IÅ¡vada dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo darytina įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 46–55) nurodytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios V. L. psichikos bÅ«kle, jos gebėjimu tinkamai atpasakoti baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, emocinės bÅ«klės, vartojamų sÄ vokų atitikimu dėstomiems teiginiams. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, aptariamos aplinkybės tik dar labiau sustiprina manymÄ apie nukentėjusiosios parodymų realistiÅ¡kumÄ .

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. L., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau negalėjo ir negali suprasti tų veiksmų reikÅ¡mės. Tiriamoji negalėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams dėl turimų žinių stokos, savo bÅ«senos (fizinio silpnumo, apsvaigimo nuo alkoholio) ir santykio su įtariamuoju ypatumų (buvo įsimylėjusi įtariamÄ jį).

V. L. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. V. L. nenustatytas padidintas polinkis įtaigumui. V. L. galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Ekspertės nenustatė priežasčių (padidinto poveikio fantazuoti, padidinto įtaigumo, tarp jų ir kitų asmenų poveikio), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tiriamosios apklausa, todėl toliau jai dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nerekomendavo.

Be to, ekspertės, pabendravusios su V. L., be kita ko, padarė iÅ¡vadÄ , jog jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose dėl iÅ¡liekančio psichotraumuojančio byloje tiriamo įvykio poveikio ir konstatuojamų kitų reakcijų į stiprų stresÄ (F43.8). Taigi, ekspertėms pabendravus su nukentėjusiÄ ja nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų įvykių tikrumo.

21. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomomis nuteistojo abejonėmis dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų, kaip vieno iÅ¡ įrodymų, patikimumo. PrieÅ¡ingai, ekspertizės iÅ¡vados motyvuotos, atliktas tyrimas abejonių nekelia, nes dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklÅ«s. Abejonių eksperčių kompetencija bei neÅ¡aliÅ¡kumu nagrinėjamoje byloje taip pat nekilo. Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimÄ ) atlikti pagal kompetencijÄ , moksliÅ¡kai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais.

Å ioje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atliko teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė bei teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė. Nors tiriamojoje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto dalyje nėra iÅ¡samiai apraÅ¡ytos ekspertų taikytos metodikos, tačiau iÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertės analizavo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 01-1-16737-21 bei medicininę dokumentacijÄ , bendravo su nukentėjusiÄ ja. Aplinkybė, kad ekspertės, atlikdamos ekspertizę, susipažino su ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, neduoda pagrindo spręsti, jog ekspertizės aktas buvo parengtas peržengiant ekspertų kompetencijų ribas ar konstatuojant teisinį vertinimÄ sudarančias iÅ¡vadas.

Bylos duomenys gali bÅ«ti pateikti ekspertui, jie padeda atlikti iÅ¡samų tyrimÄ ir padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju tai nedaro ekspertizės akto mažiau patikimo. Tyrimui reikÅ¡mingi duomenys yra gaunami su tiriamuoju asmeniu atliekant veiksmus, bendraujant įstaigoje. IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad nukentėjusioji specialistams pasakodama tiriamo įvykio aplinkybes pakartojo savo parodymų, duotų 2021 m. gegužės 28 d. apklausoje, esmę. Parėžtina, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados yra svarbus įrodymų Å¡altinis seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius bylose, tačiau Å¡is įrodymų Å¡altinis nėra nei prioritetinis, nei mažiau reikÅ¡mingas lyginant jį su kitais byloje surinktais įrodymais 22.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios V. L. duotų parodymų patikimumÄ patvirtina ir tai, kad jie esminėse detalėse sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusioji bendraudama su močiute, draugėmis I. M. P., A. P., ekspertėmis papasakojo nuteistojo prieÅ¡ jÄ atliktus veiksmus, tiek įkalbinėjant jÄ vartoti alkoholį ir nugirdant, tiek po to su ja lytiÅ¡kai santykiaujant. Nors aptartų liudytojų parodymai yra tik iÅ¡vestiniai įrodymai, t. y. nė vienas iÅ¡ nurodytų liudytojų tiesiogiai nematė išžaginimo fakto, vis tik pirmosios instancijos teismas tokius parodymus pagrįstai vertino kaip patvirtinančius V.

K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Skirtingu laiku ir skirtingiems asmenims nukentėjusioji didesne ar mažesne apimtimi atskleidė aplinkybes dėl jos atžvilgiu nuteistojo atliktų seksualinės prievartos veiksmų, nurodytos aplinkybės esminėse detalėse sutampa. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika būtent ir yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Taigi, tokio pobūdžio bylose tiek tiesioginiai, tiek išvestiniai įrodymai yra reikšmingi įrodinėjimo procese.

23. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu panaudotÄ seksualinę prievartÄ papasakojo savo močiutei (su kuria tuo metu gyveno ir kuri buvo nukentėjusiosios globėja) S. L.. PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, remiantis globėjos pareiÅ¡kimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PareiÅ¡kime nurodyta, kad gegužės mėnesio pradžioje V. pasakė, kad nusižudys, S. L. paklausus dėl ko, V. atsakė, jog ji laukiasi, kas vaiko tėvas nesakė, testas buvo neigiamas. Po kiek laiko nukentėjusioji papasakojo, kad tas vaikinas yra V. K., jam maždaug 28 metai, gyvena (duomenys neskelbtini), bute, su juo draugauja apie du mėnesius. V. sakė, kad buvo daug kraujo, užsiminė, jog V. K. jÄ prikalbino, sakė, kad nebijotų (t. 1, b. l. 1–3). Apygardos teisme liudytoja patvirtino, kad jai ir kuratorei V. L. papasakojo, kaip jÄ prigirdė ir iÅ¡prievartavo (t. 4, b. l. 83).

24. Apygardos teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktų nepilnamečių liudytojų I. M. P. ir A. P. apklausų metu duoti parodymai (BPK 186 straipsnio 2 dalis, 276 straipsnio 2 dalis) (t. 2, b. l. 81–83, 125–126). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje surinktiems įrodymams patikrinti taip pat buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės atliktų nepilnamečių liudytojų apklausos protokolai (t. 2, b. l. 67–68, 109–110). Anot nepilnamečių liudytojų, V. joms papasakojo, kad apeliantas jÄ nugirdė ir iÅ¡prievartavo, smulkmenų nesakė.

Liudytojos patvirtino ir tai, kad V. K. žinojo, kiek nukentėjusiajai buvo metų. Yra tam tikrų neatitikimų tarp liudytojos A. P. duotų parodymų, kaip antai, tyrėjai ji nurodė, kad nėra girdėjusi, jog V. su V. bÅ«tų turėję lytinių santykių, nors ikiteisminio tyrimo teisėjai teigė, kad V. sakė, jog V. jÄ nugirdė ir ji su juo prarado nekaltybę, taip pat tam tikrų neatitikimų tarp liudytojos I. M. P. ir nukentėjusiosios pasakojimų apie tai, kad I. M. P. turėjo (neturėjo) lytinių santykių su V.

K.. Tačiau įvertinus liudytojų ir nukentėjusiosios tuometinį amžių (nepilnametės ir mažametė), kolegijos vertinimu, tokių parodymų detalumui bei nuoseklumui neturi bÅ«ti keliami pernelyg aukÅ¡ti reikalavimai. Neatmestina ir tai, kad tam tikrų parodymų detalių prieÅ¡taringumas, buvo nulemtas gėdos jausmo. Liudytojų parodymai vertinant juos nukentėjusiosios parodymų kontekste byloja apie V. L. nugirdymÄ , tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvykusį lytinį santykiavimÄ , nuteistojo žinojimÄ apie nukentėjusiosios mažametystę.

Pagrindo nesiremti Å¡ia įrodymų grupe teisėjų kolegija nenustatė. Duomenų, kurie leistų abejoti tokių parodymų tikrumu ir objektyvumu, t. y. kad juos davę asmenys bÅ«tų buvę suinteresuoti apkalbėti, iÅ¡kraipyti nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Nuteistojo keliama versija, jog pareiÅ¡kimas policijai yra nukentėjusios draugės I. P. kerÅ¡tas dėl to, kad jis nesutiko su ja draugauti, vertinama tik kaip gynybinė. Byloje nėra jokių reikÅ¡mingų duomenų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, kad nukentėjusioji įkalbėta draugės apeliantÄ melagingai apkaltino.

25. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. liepos 8 d. V. L. ginekologinės apžiÅ«ros atsisakė, vaginalinių lytinių santykių teigė turėjusi vienÄ kartÄ užduotyje minimo įvykio metu (2021 m. balandžio mėnesį) (t. 1, b. l. 161–162). Pateiktoje 2021 m. spalio 4 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1383/2021(03) V. L. nustatytas randas mergystės plėvėje susiformavo sugijus sužalojimui, padarytam mažiausiai dviejų savaičių laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės ir ginekologinės apžiÅ«ros (t. 1, b. l. 169).

Papildomoje 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1452/2021(03) konstatuota, kad, mergystės plėvės pažeidimai (plyšimai) dažniausiai sugyja per 1–2 savaites. Sugijus pažeidimui (plyšimui), susiformavus randui, nustatyti sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės (t. 1, b. l. 174), tačiau tokia išvada kitų apkaltinančių duomenų nepaneigia. Nors specialisto išvada nėra kategoriška, tačiau nukentėjusiosios V. L. parodymų nepaneigia, priešingai, patvirtina apie turėtus lytinius santykius.

Byloje nenustatyta, kad V. L. bÅ«tų turėjusi pirmuosius lytinius santykius kitu laiku ar aplinkybėmis, nei jos nurodytos, tÄ netiesiogiai patvirtina specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiosios močiutei, draugėms, ekspertėms papasakoti iÅ¡gyvenimai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusioji seksualinę prievartÄ patyrė 2021 m. balandžio mėnesį, o jos medicininė apžiÅ«ra atlikta 2021 m. spalio 4 d.

26. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo medicinos specialisto apklausos, kadangi į nuteistojo keliamus klausimus jau buvo atsakyta minėtose specialistų išvadose, o į kai kuriuos klausimus nurodyta, kad nėra galimybės atsakyti. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog nebuvo rasta biologinių pėdsakų (spermos), nepaneigia jo veiksmų mažametės atžvilgiu, nes medicininė mergaitės apžiūra atlikta tik praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Įvykio vietoje – bute, apžiūra buvo atlikta 2021 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 47–48) praėjus laiko tarpui nuo nusikaltimo, todėl biologinių pėdsakų galėjo ir neišlikti.

27. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ yra tada, kai santykiaujama nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų. Taigi, lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieÅ¡ asmens valiÄ užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jei minėta veika padaroma:

a) panaudojant fizinį smurtÄ ;

b) grasinant tuoj pat jį panaudoti;

c) kitaip atimant galimybę priešintis;

d) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Å ie BK 149 straipsnyje numatyti požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti pakanka bent vieno iÅ¡ jų. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Apsvaigimas nuo alkoholio taip pat gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio gali bÅ«ti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 straipsnį ar BK 150 straipsnį, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-719/2021).

28. IÅ¡ jau analizuotų bylos duomenų teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. K. žinojo, jog V. L. buvo mažametė. Å iÄ aplinkybę patvirtino jis pats (t. 3, b. l. 171–172; t. 4, b. l. 9–10, 72–73), nukentėjusioji V. L., liudytojai I. M. P., A. P., L. K. (t. 4, b. l. 86–87). Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien Å¡i aplinkybė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji dėl jos amžiaus buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, dėl kurios negalėjo pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog nukentėjusioji tiriamo įvykio metu ganėtinai stipriai buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Apie tai V. L. papasakojo ikiteisminio tyrimo teisėjai, tyrėjai, ekspertėms ir draugėms. Anot V. L., V. K. pylė alkoholį ir ji prisigėrė, sukosi galva, buvo sunku eiti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog nukentėjusioji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams, greta kitų priežasčių, ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. veikė tyčia – jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios amžiumi ir bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, prieÅ¡ jos valiÄ , jÄ išžagino, ir to norėjo. Nuteistasis V. K. padarė nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ mažametę, kurie atitinka išžaginimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Apelianto akcentuojamas nukentėjusiosios V. L. elgesys (valkataudavo, rÅ«kydavo, gerdavo, gyrėsi draugams, jog su apeliantu mylėjosi) prieÅ¡ įvykį nuteistojo kaltės nepaneigia.??? Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 29. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo V. K. seksualinės prievartos nukentėjusiajai V. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis padarė žalÄ nukentėjusiosios psichinei sveikatai, atitinkančiÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra teisinga ir pagrįsta.

30. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-71/2022 duomenimis, V. L. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8) ir Å¡is sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su byloje tiriama veika (tiriamais V. K. veiksmais). Padarytas sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ekspertizės akte nurodyta, jog nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Sveikatos sutrikdymas yra nustatytas kompetentingų subjektų, todėl abejoti aptarto įrodymo patikimumu nėra pagrindo. Apeliantas teigia, kad ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, tačiau nenurodo argumentų, kuriais remiantis jis daro tokias išvadas. Teisėjų kolegija vertina, kad aptartas ekspertizės aktas yra išsamus ir pagrįstas, surašytas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl juo pagrįstai buvo remiamasi kaip vienu iš įrodymu, nustatant apelianto padarytų veikų aplinkybes.

Ekspertizės akte apraÅ¡yti ir įvertinti, iki byloje nagrinėjamo įvykio, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti susirgimai, psichologinė bÅ«sena, to priežastys. Ekspertėms buvo žinoma, kad V. L. 2015 m. spalio 27 d., praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai jos akivaizdoje nužudyta mama, buvo konsultuota gydytojo psichiatro, jai diagnozuota nepatikslinta reakcija į stiprų stresÄ (F43.9). 2019 m. balandžio18 d. konsultuota gydytojo psichiatro, diagnozuoti kiti elgesio sutrikimai (F91.8). 2020 m. lapkričio 19 d. konsultuota gydytojo psichiatro, diagnozuoti kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8).

V. L. 2020 metais, 2021 metais gydyta vaikų psichiatrijos skyriuje, diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (F43.2). Ekspertės, įvertinusios ekspertizės atlikimui pateiktus medicininius dokumentus, pabendravusios su nukentėjusiÄ ja, konstatavo adaptacijos sutrikimus (F43.2), tačiau jie nesusiję su byloje tiriama veika (ekspertizės iÅ¡vados 3 punktas). Tuo atmetami apelianto argumentai, kad nukentėjusiajai pasekmės atsirado ne dėl apelianto padarytų veiksmų, bet dėl ankstesnių stresogeninių/trauminių įvykių.

31. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, bÅ«damas suaugęs žmogus, suprato, jog jo atlikti veiksmai prieÅ¡ mažametį ir dėl girtumo esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį gali bÅ«ti pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

32. Apygardos teismas pagrįstai V. K. veiksmus įvertino kaip tyčinį nesunkų mažamečio asmens susargdinimÄ (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nežiÅ«rint į tai, veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nesant prokuroro, nukentėjusiosios, jos atstovų apeliaciniam skundui, vengiant pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, veikos kvalifikacija lieka nepakeista. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį 33. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl BK 161 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos inkriminavimo V. K. negalimumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantÄ nuteisė ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.

34. Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas nugirdė vaikÄ . Nugirdymas objektyviai gali pasireikÅ¡ti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimÄ ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi suprasti.

35. Apie tai, kad V. K. žinojo, jog bendrauja su vaiku (V. L.), analizuota pirmiau. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nuteistasis atliko aktyvius veiksmus – skatino, siÅ«lė jai vartoti alkoholinį gėrimÄ (viskį), dėl to mažametė alkoholį vartojo ir nuo iÅ¡gerto kiekio apsvaigo. Kaip teigė V. L., V. pylė „pilnus indukus“, siÅ«lė gerti vienÄ taurelę, kitÄ taurelę, sakė, jog neprisigers. PrieÅ¡ingai, nei teigia nuteistasis V. K., nukentėjusioji nurodė, kad buvo labai apsvaigusi, jai sukosi galva, sunku buvo eiti.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų, dėl ko V. L. negalėjo aktyviau prieÅ¡intis nuteistojo jos atžvilgiu atliekamais veiksmais, buvo apsvaigimas nuo alkoholio. Nuteistojo kaltės nugirdžius vaikÄ nepaneigia aplinkybės, jog byloje nėra laboratorinio tyrimo iÅ¡vadų, kurios patvirtintų, kad mažametės kraujyje buvo alkoholio. V. L. apsvaigimÄ nuo alkoholio patvirtina jos pačios parodymai. Apie tai, kad apeliantas jÄ nugirdė, nukentėjusioji V.

L. papasakojo ir kitiems asmenis. Taigi, veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 161 straipsnio 2 dalį kaip vaiko nugirdymas. V. K. siÅ«lydamas ir duodamas gerti alkoholinius gėrimus mažametei V. L. yra atsakingas už jos apsvaiginimÄ , kuris buvo susijęs ir su tolesniais neteisėtais prieÅ¡ jÄ apelianto atliktais veiksmais. Dėl paskirtos bausmės 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam V. K. paskirtų bausmių, galutinės bausmės yra pagrįsta ir teisėta.

Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Pagrindo taikyti BK  62 straipsnio, BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 75 straipsnio nuostatas byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar per Å¡velniÄ ir dėl to neteisingÄ bausmę.

37. Nuteistasis V. K. padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 149 straipsnio 4 dalis). Labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarė prieÅ¡ mažametį asmenį, už šį nusikaltimÄ Ä¯statymas numato labai griežtÄ bausmę nuo 5 iki 15 metų laisvės atėmimo (bausmės vidurkis – 10 metų laisvės atėmimo), vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 161 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 161 straipsnio 2 dalyje, padarė prieÅ¡ mažametę. Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. K. bÅ«damas dar pakankamai jaunas jau ne kartÄ yra teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikaltimus: nusikalstamas veikas nuosavybei (plėšimÄ , vagystes), vieÅ¡ajai tvarkai (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ), nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikaltimÄ , pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei, už išžaginimÄ ir kt., be to, teistas ir užsienyje (t. 3, b. l. 79–90, 92–134).

Už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ jam ne kartÄ buvo paskirtos Å¡velnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas, areÅ¡tas, bauda, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad ankstesnės jam taikytos teisinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų iÅ¡vadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai. V. K. baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 73–76), yra psichikos sveikatos centro apskaitoje (t. 3, b. l. 137), jam nustatytas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 157–160).

IÅ¡ Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 3, b. l. 157–160) matyti, kad jis pats atliekant tyrimÄ nurodė, kad kiekvienÄ vakarÄ iÅ¡geria 2–3 skardines alaus „nuo nervų ir stresų“, o savaitgaliais „daug geria“ (ekspertizės akto 6 lapas). V. K. pagal įsigytÄ verslo liudijimÄ dirbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. (t. 3, b. l. 72). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jos yra teisingos ir atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 38. Kadangi nuteistojo atžvilgiu paliekamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas teisingai.

39. Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ .

Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose ar panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Išžaginimo (BK 149 straipsnio 3, 4 dalys) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 3, 4 dalys) bylose nukentėjusiajam vidutiniÅ¡kai priteisiama apie 5 735 Eur (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-6-303/2021). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-378-1076/2022 už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas padariusiam nepilnamečiui, pirmÄ kartÄ teisiamam, paliko pirmosios instancijos teismo priteistÄ ir žymiai didesnę – 10 000 Eur sumÄ nukentėjusiajai.

40. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais mažametei V. L. buvo padaryta neturtinė žala. Trylikos metų mergaitė buvo nugirdyta, patyrė seksualinę prievartÄ , dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata, konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8) ir Å¡is sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su byloje tiriama veika. Vertintina ir nuteistojo Å¡eimyninė bei turtinė padėtis. Jis yra nevedęs, pakankamai jauno amžiaus, bÅ«damas sveikas, darbingas, tai padaryti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ jis galės ateityje.

Ä®vertinusi visumÄ Å¡ių duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista ieÅ¡kinio suma – 6 000 Eur atitinka įstatyme apibrėžtus kriterijus ir yra teisinga. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesuteikia pagrindo sumažinti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinės žalos dydį. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 41. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. vasario 8 d. po teismo posėdžio gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už V.

L. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (valstybė patyrė 110,00 Eur iÅ¡laidų. 2022 m. vasario 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už V. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (pagalbÄ teikė advokatas Aleksand Palamačuk) valstybė patyrė 145, 00 Eur iÅ¡laidų. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ , kuris atmetamas kaip nepagrįstas.

42. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ ir dėl proceso iÅ¡laidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atlyginimo. PraÅ¡ymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso iÅ¡laidų faktÄ ir dydį, turi bÅ«ti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Å¡iuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). PraÅ¡ymai gauti teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti.

43. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu (BPK 55 straipsnio 4 dalis), nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį (byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ posėdį, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas), nuteistojo turtinę padėtį (turto neturi, butÄ nuomojasi). Nuteistajam V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, priteista 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, apeliacinis skundas atmetamas, taigi nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistasis turės atlikti jam paskirtÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiajai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad Å¡ių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ V. K. nepriteisti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė