Legislator Case Law & Legislation
71e15bfb-21e4-413b-8e65-27d22b9ae7bc AI generated

71e15bfb-21e4-413b-8e65-27d22b9ae7bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 71e15bfb-21e4-413b-8e65-27d22b9ae7bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-578-1072/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31455-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajam I. D., jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų K.

Legislator headnote

AI generated

71e15bfb-21e4-413b-8e65-27d22b9ae7bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas: SÅ«nus yra gydomas (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o leisti atsiimti jo sÅ«nui I. D. priklausantį motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mokamos saugojimo aikÅ¡telės. Pasižada motociklÄ saugoti ir nekeisti jo bÅ«klės iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat praÅ¡o leisti paimti sÅ«nui priklausančius daiktus, kurie buvo paimti iÅ¡ įvykio vietos (1 t., b. l. 84). Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.25 val., vairuodamas žmonos automobilį „Subaru Tripeca“, valstybinio numerio neprisimena, važiavo iÅ¡ krepÅ¡inio varžybų (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-578-1072/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31455-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajam I. D., jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų K.

K. ir V. K. įstatyminei atstovei O. K., jų atstovui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski), vertėjaujant Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės I. D. 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>.“, t. y. (duomenys neskelbtini), Å¡viesoforu reguliuojamoje, sankryžoje, tamsiu paros metu važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link Molėtų pl., antra eismo juosta (greitėjimo/lėtėjimo eismo juostÄ skaitant kaip pirmÄ ), apie 95 km/h greičiu, virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 60 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir partrenkė per keliÄ , degant raudonam Å¡viesoforo signalui, jo atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę judėjusį pėsčiÄ jį V.

K., kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė. I. D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis I. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi, kad savo neatsargiais veiksmais sukėlė negrįžtamas pasekmes, autoįvykyje žuvo žmogus. Bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje vairavo jam priklausantį motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo, buvo tamsus paros metas.

Greičio nevirÅ¡ijo, važiavo 60 km/h iki tol, kol nepradėjo lenkti deÅ¡inėje važiavusio automobilio. Lenkdamas padidino greitį, nežiÅ«rėjo, kiek rodė greičio matavimo prietaisas, suprato, kad virÅ¡ija leistinÄ . PrieÅ¡ atliekant manevrÄ matė, kad priekyje sankryžoje jam dega žalias Å¡viesoforas, iÅ¡ kairės automobilių nėra, taigi manė, kad kliūčių nėra. Pėsčiojo nematė iki kol įvyko susidÅ«rimas, kaip supranta, jis bėgo iÅ¡ kairės per keliÄ , jam jį užstojo automobilis iÅ¡ deÅ¡inės. Labai gailisi, kad virÅ¡ijęs greitį prarado galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Po įvykio apie mėnesį gulėjo komoje, liko neįgalus, (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, galimybių vairuoti dėl sveikatos nebeturi. Nukentėjusiosios atsiprašė, kai atsigavo iÅ¡ komos ir per tyrėjÄ apklausos metu gavo elektroninio paÅ¡to adresÄ . Å iuo metu nedirba, nes jam nustatytas neįgalumas, po Å¡irdies operacijos praėjo savaitė. Kaltinamasis I. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pagal jam pateiktÄ Ä¯tarimÄ savo kaltę pripažįsta pilnai. 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.20 val., vairuodamas jam priklausantį motociklÄ â€žAprilia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Molėtų pusės. Važiavo antra eismo juosta. Kelias buvo sausas asfaltas, kelyje apÅ¡vietimas įrengtas, apÅ¡vietimas įrengtas prie pėsčiųjų perėjos deÅ¡inėje pusėje. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) leidžiamoje vietoje, aplenkdamas antra eismo juosta važiuojančius automobilius, iÅ¡važiavo į trečiÄ eismo juostÄ ir ja važiavo. Kokiu greičiu važiavo, tiksliai neatsimena, į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, iki lenkimo važiavo apie 60 km/h greičiu, o kokiu greičiu važiavo lenkimo metu, nurodyti negali, bet greitis buvo didesnis.

Matė, kad jam dega žalias Å¡viesoforo signalas. Aplenkęs transporto priemones, rikiavosi atgal į antrÄ eismo juostÄ . Staiga pamatė jam iÅ¡ kairės į keliÄ per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡bėgantį žmogų. Jis stabdė motociklÄ , jau tada buvo antroje eismo juostoje. Atstumas iki pėsčiojo buvo labai mažas, todėl partrenkimo iÅ¡vengti nepavyko. Kaip įvyko susidÅ«rimas, jis konkrečiai nurodyti negali, kaip nukrito, taip pat negali tiksliai pasakyti, bet nukrito. Buvo praradęs sÄ monę.

Ä®vykio vietoje buvo atgavęs sÄ monę. Jį greitosios medicinos pagalbos medikai iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini). Važiuojant greitosios medicinos pagalbos automobilyje vėl prarado sÄ monę. Ligoninėje gulėjo reanimacijos skyriuje, ligoninėje gydėsi apie mėnesį laiko. Patyrė kÅ«no sužalojimus, dėl kurių iki Å¡iol gydosi. Dėl eismo įvykio pasekmių labai gailisi, nenorėjo, kad jos įvyktų (1 t., b. l. 169–170). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, gynėjui sutinkant bei prokurorei neprieÅ¡taraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. kelių eismo įvykio metu žuvo jos vyras V. K.. Apie eismo įvykį jai pranešė vyro draugas ir bendradarbis S. H.. Jos vyras Lietuvoje dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Vyras gyveno bendrabutyje su bendradarbiais, kur tiksliai, nežino. Apie kelių eismo įvykį, kuriame žuvo jos vyras, nieko paaiÅ¡kinti negali. PraÅ¡o pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja ir leisti paimti vyro daiktus.

Jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ji su vyru augina (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101–102). Nukentėjusioji O. K. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog Å¡ioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl eismo įvykio metu žuvusio vyro yra pripažinta nukentėjusiÄ ja. Be tėvo ir Å¡eimos maitintojo liko (duomenys neskelbtini). Vaikų gimimo liudijimus su vertimais į lietuvių kalbÄ pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

PraÅ¡o vaikus pripažinti nukentėjusiais, o jÄ jų atstove pagal įstatymÄ , kad bÅ«tų tinkamai ginami jų interesai. Jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę (1 t., b. l. 107–108). Liudytojas S. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., (duomenys neskelbtini), kelių eismo įvykyje dalyvavo jo sÅ«nus I. D., kuris po eismo įvykio buvo iÅ¡vežtas ir paguldytas į (duomenys neskelbtini) klinikÄ .

SÅ«nus yra gydomas (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o leisti atsiimti jo sÅ«nui I. D. priklausantį motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mokamos saugojimo aikÅ¡telės. Pasižada motociklÄ saugoti ir nekeisti jo bÅ«klės iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat praÅ¡o leisti paimti sÅ«nui priklausančius daiktus, kurie buvo paimti iÅ¡ įvykio vietos (1 t., b. l. 84). Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.25 val., vairuodamas žmonos automobilį „Subaru Tripeca“, valstybinio numerio neprisimena, važiavo iÅ¡ krepÅ¡inio varžybų (duomenys neskelbtini).

Važiavo (duomenys neskelbtini). Jis planavo sukti į (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo apie 60 km/ h greičiu. Buvo tamsu, kelias apÅ¡viestas. Važiavo su įjungtomis artimosiomis Å¡viesomis. Artėjant link minėtos sankryžos, transporto priemonėms degė žalias Å¡viesoforo signalas. Kai jo automobilis buvo iki pėsčiųjų perėjos apie 30 m atstumu, trečia, t. y. kaire eismo juosta jį aplenkė motociklo vairuotojas, tuo pat metu pamatė kaip jam iÅ¡ kairės per pėsčiųjų perėjÄ greitu tempu ėjo ar galėjo bėgti ristele vyras.

Susidarė toks įspÅ«dis, kad vyras juda su „tapkėmis“. Jam pėsčiasis buvo puikiai matomas ir iki Å¡io buvo toks atstumas, kad jis bÅ«tų spėjęs kirsti Å¡io, t. y. antrÄ eismo juostÄ , jam net nelėtinant greičio ir nestabdant. Kai pamatė pėsčiÄ jį jis buvo tarp trečios ir antros eismo juostų, jau buvo kirtęs trečiÄ eismo juostÄ . Motociklas važiavęs trečia eismo juosta su juo prasilenkė. Pėsčiajam tuo metu degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Jis tuo metu pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jam iÅ¡ paskos trečia eismo juosta artėja motociklas, Å¡is buvo prie pat jo automobilio, jis suprato, kad Å¡is jį lenks.

Motociklas jį aplenkė pro kairę pusę ir grįžinėjo iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ . Lenkimo metu motociklas galėjo važiuoti apie 100 km/h greičiu. Motociklo vairuotojas, persirikiavęs į antrÄ eismo juostÄ prieÅ¡ pat pėsčiÄ jį, galimai pamatė pėsčiÄ jį, tačiau nebeturėjo jokios galimybės padaryti kokį manevrÄ ir trenkėsi tiesiai į žmogų. Nuo smÅ«gio pėsčiÄ jį iÅ¡metė į viršų, Å¡is ore keletÄ kartų apsisuko ir nukrito pirmoje eismo juostoje.

Motociklas judėjo toliau. Jis buvo dėmesį sukoncentravęs į pėsčiÄ jį, todėl, kaip nukrito ir kur, motociklininkas bei motociklas, nematė. Ar pėsčiais kirsdamas keliÄ Å¾valgėsi, jis nematė. Jis, pamatęs partrenkimÄ , sulėtino greitį ir sustojo deÅ¡inėje kelio pusėje, pirmoje eismo juostoje, už sankryžos, kad iÅ¡ paskos važiuojantys automobiliai neužvažiuotų ant partrenkto pėsčiojo. IÅ¡ paskos važiavo automobilių srautas dar gan ilgai. Jis sustojęs įjungė avarinio sustojimo Å¡viesas.

Sustojęs priekyje važiavęs trečia eismo juosta motociklininkas kvietė pagalbÄ , skambindamas pagalbos telefonu. Pirmi įvykio vietoje sustojo pro Å¡alį važiavę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie pirma priėjo prie partrenkto pėsčiojo, Å¡is buvo miręs, tada – prie motociklo vairuotojo. Tada dar atvažiavo antras greitosios medicinos pagalbos ekipažas, tada policija. Policijos pareigÅ«nai užsirašė jo duomenis. Dar padėjo greitosios medicinos pagalbos medikams nusegti motociklininko Å¡almÄ (1 t., b. l. 87).

Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.30 val., vairuodamas automobilį „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta. Jo eismo juostoje ir antroje eismo juostoje važiavo automobiliai. Kai baigėsi kelio ženklas „Ribotas greitis 50 km/h“ galiojimas, jį pro dešinę pusę aplenkė didesniu greičiu važiuojantys du motociklai, kurie nuvažiavo manevruodami tarp automobilių.

Kai baigėsi greičio ribojimo zona, jis padidino greitį iki 80 km/h. Jam, t. y. transporto priemonėms, visÄ laikÄ degė žalias Å¡viesoforo signalas. Kai jis priartėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos ant kelio važiuojamosios dalies mėtėsi įvairios Å¡ukės, pirmoje eismo juostoje, t. y. deÅ¡inėje kelio pusėje, ant važiuojamosios dalies gulėjo žmogus, toliau už Å¡io, gal už 20–30 m, antroje eismo juostoje, gulėjo kitas žmogus su motociklininko apranga ir Å¡almu.

Jis, važiuodamas trečia eismo juosta, tai pamatęs sustojo savo eismo juostoje. Priekyje jo jau buvo sustojęs kitas automobilis, kurio markės neprisimena. Jo vairuotoja moteris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir bėgo link gulinčio motociklininko. Jis taip pat ėjo link Å¡io. Å alia Å¡ių stovėjo motociklas, kurio vairuotojas kvietė mobilaus ryÅ¡io telefonu medikus. Jis Å¡io paklausė, ar Å¡ie važiavo kartu, Å¡is atsakė, kad ne. Ant kelio gulintis motociklininkas gulėjo ant pilvo, veidu į asfaltÄ , pastarojo viena ranka atrodė iÅ¡sukta.

Å is buvo be sÄ monės. Moteris, kuri tikrino motociklininko pulsÄ , pasakė, kad kitas vyras, gulintis kelyje, t. y. pėsčiasis, yra miręs. Jis vis tiek nuėjo iki kelyje gulinčio pėsčiojo. Vyras buvo apsirengęs su Å¡ortais ir „maikute“, be batų, gulėjo taip pat veidu į asfaltÄ . Å iam matėsi iÅ¡lindęs kojos kaulas, ant asfalto, kur buvo vyro galva, buvo kraujo bala. Vyras buvo be gyvybės ženklų, jis Å¡io pulso nematavo. Po 5 min. įvykio vietoje sustojo pro Å¡alį važiavęs greitosios pagalbos ekipažas.

Å ie iÅ¡ karto ėjo prie gulinčio motociklininko ir pradėjo suteikinėti pagalbÄ , tuoj atvyko kitas greitosios pagalbos ekipažas, kuris iÅ¡vežė nukentėjusį motociklininkÄ Ä¯ ligoninę. Atvykę policijos pareigÅ«nai užtvėrė keliÄ . Nori dar kartÄ paminėti, kad artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) transporto priemonėms degė žalias Å¡viesoforo signalas, automobiliai važiavo sraute nesustodami. Pėsčiajam negalėjo degti leidžiamas signalas. Jis paties pėsčiojo partrenkimo momento nematė, iÅ¡ kur ėjo pėsčiasis, nežino.

Ä®vykio vietoje yra įrengtas apÅ¡vietimas, tačiau matomumas buvo nelabai geras. TÄ vakarÄ oro sÄ lygos buvo geros, kelio danga – sausas asfaltas (1 t., b. l. 92). Liudytojas J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.30 val., vairuodamas motociklÄ â€žHonda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis važiavo nuo Smolensko gatvės. (duomenys neskelbtini) važiavo trečia eismo juosta. Priartėjęs prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), matė kaip per perėjÄ jam iÅ¡ kairės ristele iÅ¡bėgo vyras.

Jis tuo metu galėjo bÅ«ti iki perėjos apie 15 m atstumu. Jis tuo metu važiavo apie 60–80 km/h greičiu. Transporto priemonėms tuo metu degė žalias Å¡viesoforo signalas. Vyras spėjo prabėgti trečiÄ , t. y. jo eismo juostÄ . Jis su Å¡iuo prasilenkė ir važiavo toliau. Artėjant prie perėjos pro galinio vaizdo veidrodėlį matė kaip antra eismo juosta jo kryptimi link perėjos artėja kitas motociklas. Jam prasilenkus su per perėjÄ bėgusiu vyru, jis iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Jis suprato, kas atsitiko ir pradėjo lėtinti greitį.

Jį pasivijo ir pralenkė antra eismo juosta važiavęs motociklas. Kaip nukrito partrenktas pėsčiasis, jis nematė. Motociklininkas dar važiavo ant motociklo ir matė kaip Å¡is nukrito ant asfalto antroje eismo juostoje ir vertėsi porÄ kartų Å¡onu bei liko gulėti antroje eismo juostoje. Motociklininkui nukritus nuo motociklo, motociklas dar važiavo savo eiga toliau. Kaip ir kur nukrito motociklas, jis nematė. Jis persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir sustojo Å¡alikelėje, deÅ¡inėje kelio pusėje.

PrieÅ¡ jį sustojo pilkos spalvos lengvasis automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo moteris. Jis sustojęs nusiėmė Å¡almÄ ir iÅ¡kart skambino pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie įvykį. Sakė, kad nukentėjo du asmenys. Sustojo daugiau automobilių. Trečia eismo juosta automobiliai važiavo toliau. Pirmi atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie užtvėrė eismÄ . Pro Å¡alį važiavęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas sustojo. Policijos pareigÅ«nai pasakė Å¡iems, kad gaivintų motociklininkÄ , nes pėsčiajam jau nebereikalinga pagalba.

Kol pirmosios greitosios medicinos pagalbos medikai suteikinėjo pagalbÄ motociklininkui, atvyko antras greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kurio medikai iÅ¡vežė nukentėjusį į ligoninę. Motociklininkas ant asfalto gulėjo be gyvybės ženklų, veidu į asfaltÄ . Jis buvo su pilna motociklininko apranga ir Å¡almu. PrieÅ¡ atvykstant medikams motociklininkas pajudėjo ir suprato, kad Å¡is gyvas. Ä®vykio metu, prieÅ¡ partrenkimÄ , pėsčiasis bėgo per perėjÄ link (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ kairės į deÅ¡inę.

Jam ir kitų transporto priemonių vairuotojams tuo metu degė žalia Å¡viesoforo Å¡viesa. Pėsčiasis į keliÄ iÅ¡bėgo staiga, prieÅ¡ tai Å¡is jam nebuvo matomas, kadangi toje vietoje auga krÅ«mai. Buvo tamsus paros metas, apÅ¡vietimas yra įrengtas, tačiau pėsčiasis buvo sunkiai matomas. Jis visada ties minėta perėja stengiasi važiuoti atidžiau dėl prasto matomumo ir dėl galimo didesnio leistino greičio. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Jis pareigÅ«nams pateikė savo duomenis, pasakė, kad matė eismo įvykį.

Ä®vykio vietoje iÅ¡ policijos pareigÅ«nų suprato, kad pėsčiasis yra miręs. Jis, praneÅ¡inėdamas Bendrajam pagalbos centrui, sakė, kad abu nukentėję yra be gyvybės ženklų. Vėliau buvo nuėjęs prie partrenkto pėsčiojo, kuris gulėjo pirmoje eismo juostoje ant pilvo. Buvo apsirengęs su Å¡ortais, bet basas. Å io batų nematė. Labai arti priėjęs nebuvo (1 t., b. l. 96). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 18 d. 22.26 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), motociklininkas galimai partrenkė pėsčiÄ jį, abu be sÄ monės (1 t., b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 22.26 val., dirbant kartu su vyresniuoju specialistu, buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), prie „Iki“ parduotuvės motociklininkas partrenkė pėsčiÄ jį, abu be gyvybės ženklų, pranešė praeivis, laukia vietoje, greitoji medicinos pagalba, policija informuota. Atvykus nurodytu adresu paaiÅ¡kėjo, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje pėsčiųjų perėjoje, kai motociklas, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini), o tuo metu per reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , tačiau, pagal liudininkus, per draudžiamÄ Å¡viesoforo signalÄ Ä—jo pėsčiasis. Ä®vykio vietoje jau buvo GMP 5302 (Utena), kurie važiavo pro Å¡alį, todėl pirmieji pradėjo gaivinimÄ . Pamatė kaip maždaug keliasdeÅ¡imt metrų už perėjos gulėjo vyriÅ¡kis, prie kurio priėjus medikai suÅ¡aukė, kad tas vyriÅ¡kis jau nebegyvas, jie tuo metu buvo prie motociklo vairuotojo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo iÅ¡ jo žodžių, tai – I.

D. Motociklo vairuotojas buvo sÄ moningas, rėkė, kad jam labai skauda nugarÄ , Å¡iek tiek Å¡nekėjo. Taip pat į vietÄ atvyko dar dvi GMP brigados 0802 bei 0833. Suteikus pirmÄ jÄ pagalbÄ motociklo vairuotojui I. D. vietoje, jis skubiai buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Vietoje buvo trys liudytojai: M. J., J. B. ir V. G.. Vieno iÅ¡ jų teigimu, motociklo vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu, o pėsčiasis įėjo per draudžiamÄ â€“ raudonos spalvos Å¡viesoforo signalÄ . ApžiÅ«rėjus vietoje gulintį mirusįjį pėsčiÄ jį, jo Å¡ortų deÅ¡inėje kiÅ¡enėje pastebėjo piniginę, kuriÄ paėmė nupjovęs Å¡ortų tinklelį.

Piniginėje asmens dokumento nebuvo, banko kortelių taip pat, tačiau buvo (duomenys neskelbtini) kortelė, ant kurios buvo parašytas kambario numeris (duomenys neskelbtini), taip pat parašytas vardas ir pavardė – V. K.. Vėliau paaiškėjo tikslūs asmens duomenys, jis gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojo atvykęs ekipažas, kuris nuvyko iki (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame buvo du kambariokai S. H. ir A. P., kurie paaiškino, kad su jais gyveno žuvęs V.

K. Kambariokai ekipažui V1721 perdavė jo (duomenys neskelbtini) pasÄ , kuris buvo perduotas vietoje dirbančiam tyrėjų ekipažui V1743 (1 t., b. l. 11). 2022 m. rugpjūčio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su priedais, kuriuo apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ir nurodyta apžiÅ«ros atlikimo eiga: Tiesus horizontalus kelio ruožas. (duomenys neskelbtini) reguliuojama sankryža. Leistinas važiavimo greitis – 60 km/h (motociklo „Aprilia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio vieta ir iÅ¡matavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodÄ . X0 taÅ¡kas, kuris buvo pažymėtas ties reguliuojama pėsčiųjų perėja, kertančia (duomenys neskelbtini), ir nutiestas palei kairįjį kelio važiuojamosios dalies bortÄ link (duomenys neskelbtini). Bazinės linijos ilgis 92 m. Matuota pliusinėje ir minusinėje zonoje.

Motociklo „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis: nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Matosi reguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti (duomenys neskelbtini), kuri kerta (duomenys neskelbtini). Pėsčiojo ėjimo kryptimi matosi (duomenys neskelbtini) ir reguliuojama pėsčiųjų perėja. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nepastebėta. Kelio ženklai galiojimo zonoje: Nr. 533 ir Nr. 534 Pėsčiųjų perėja; Nr. 332 Sustoti draudžiama;

Nr. 201 Pagrindinis kelias; Nr. 203 Duoti keliÄ ; Nr. 402 Važiuoti į deÅ¡inę; Nr. 407 Apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės; Nr. 413 Pėsčiųjų ir dviračių takas; Nr. 329 Ribotas greitis. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimÄ , transporto priemonių iÅ¡dėstymas eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: Motociklas nuvažiavęs nuo kelio važiojamosios dalies ir guli ant skiriamosios juostos, kuri skiria prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, guli ant kairiojo Å¡ono. Motociklo priekinis ratas nukreiptas kryptimi link (duomenys neskelbtini), galinis ratas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos.

Motociklas eismo įvykio aplinkybių bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr.

19. Motociklo priekinis ratas nukreiptas kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas 19.1, galinis ratas pažymėtas 19.2. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, ant važiuojamosios kelio dalies matomos slydimo (braukimo) žymės, kurių pradžia eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėta Nr. 23, pabaiga 23.1. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, ant važiuojamosios kelio dalies matomos slydimo (braukimo) žymės, kurių pradžia eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėta Nr. 24, 25, 26; 26.1; 27. (duomenys neskelbtini) kairiame kelio kraÅ¡te matosi motociklo atsitrenkimo ir rato pėdsako į kelio bortÄ Å¾ymė eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėta Nr. 17, pėdsakas nueina į skiriamÄ jÄ juostÄ , jo pabaiga pažymėta Nr. 17.1.

Pagrindiniai duomenys apibÅ«dinantys transporto priemonių susidÅ«rimo vietÄ : Per visÄ (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jį kelio dalį iÅ¡sibarsčiusios Å¡ukės, Å¡ukės eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtos Nr. 22 ir 22.1, Å¡ukių pabaiga 22.3. (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje guli motociklininko Å¡almas, kuris eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 3, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) guli plastmasinė apdailos detalė, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 4, antroje eismo juostoje guli motociklininko Å¡almo stikliukas nuo saulės, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 5, įvažiavime į (duomenys neskelbtini) guli motociklo skysčio talpos bakelis, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 6, (duomenys neskelbtini) iÅ¡simėčiusios motociklo kėbulo apdailos detalės, kurios eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtos Nr. 8; 9; 10; 11; 13; 18. (duomenys neskelbtini), antroje eismo įvykio juostoje, guli motociklo spidometras, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 15. (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje guli motociklo deÅ¡inės ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, kurie eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėti Nr. 16;

Nr.

20. Kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai: (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, guli kepurė, įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 1, (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, guli kairės kojos šlepetė įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 2, trečioje eismo juostoje dešinės kojos šlepetė, įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 22, išvažiavime iš (duomenys neskelbtini), įvažiavime į (duomenys neskelbtini), guli mobiliojo ryšio telefonas, kuris pažymėtas įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje Nr. 7, dešiniame (duomenys neskelbtini) kelkraštyje nuo (duomenys neskelbtini) guli motociklininko šalmas, kuris įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėtas Nr.

14. Rastas lavonas: V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vyriškos lyties lavonas įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėtas Nr.

12. Galva nukreipta į važiuojamÄ jį dalį, įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 12.1, kojos įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėtos Nr. 12.2. VyriÅ¡kio V. K. lavonas guli ant pilvo, pasviręs ant deÅ¡inio Å¡ono, apsirengęs pilkos spalvos marÅ¡kinėliais bei geltonos spalvos Å¡ortais. Lavono kairė ranka per alkÅ«nę sulenkta ir padėta ant važiuojamosios kelio dalies, delnu į viršų. DeÅ¡inė ranka per alkÅ«nę sulenkta ir padėta ant važiuojamosios kelio dalies, deÅ¡inės rankos delnas iÅ¡tiestas į viršų, kairė koja iÅ¡tiesta, ant jos matomas atviras kaulo lūžis, deÅ¡inė koja iÅ¡tiesta, veidas guli ant deÅ¡inės pusės skruostikaulio, nosies sritimi į žemę, deÅ¡iniojo antakio srityje matoma žaizda, kruvinas veidas.

Pilvo srityje matomi įbrėžimai. Jokių papuošalų ar aksesuarų nėra (1 t., b. l. 12–40). 2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėtas motociklas „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas apžiūrėtas įvykio vietoje, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir guli ant skiriamosios juostos, kuri skiria priešingų krypčių eismo juostas, motociklas eismo įvykio plane pažymėtas Nr. 19.1. Motociklo priekinis ratas pažymėtas Nr. 19.2.

Motociklo apgadinimai: priekinis žibintas, spidometras, vairo mechanizmas, stabdžių talpos skysčio talpa, deÅ¡inio bei kairiojo Å¡ono kėbulo defektai (sulaužytos plastmasės), kairės ir deÅ¡inės pusės užpakalinio matymo veidrodėliai, priekiniai kairės ir deÅ¡inės pusės posÅ«kiai, degalų bakas deformuotas. Vairo mechanizmo bÅ«klė nukreipta į kairįjį Å¡onÄ , spaudžiant stabdžio priekines rankenas, sistema neveikia. Padangos atitinka KET reikalavimus (1 t., b. l. 41–51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1037/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes, konstatuojama:

1. V. K. nustatyta: daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kÅ«ne, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio antakio iÅ¡oriniame kraÅ¡te, plėštinė žaizda ir I odos nudegimas kairėje blauzdoje, kaklo I slankstelio lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu, krÅ«tininių I ir IX slankstelių kÅ«nų lūžiai, krÅ«tininių VII-IX slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krÅ«tinkaulio lūžis, daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai abipus su krÅ«tinplėvės pažeidimu, prikraujavimu į jos ertmę (600 ml skysto kraujo) ir daugybiniais plaučių sumuÅ¡imo židiniais, daugybiniai dubens žiedo lūžiai, galvos skliauto lūžis, nusitęsiantis per pamatÄ su galvos smegenų didžiosios jungties plyÅ¡imu ir kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, deÅ¡inio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, deÅ¡inio Å¡eivikaulio artimo galo, intrasÄ narinis lūžis, kairio blauzdikaulio iÅ¡nirimas per kelio sÄ narį, Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies plyÅ¡imas su prikraujavimu į tarpuplautį, daugybiniai blužnies ir kepenų plyÅ¡imai su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę (100 ml skysto kraujo), deÅ¡inio inksto plyÅ¡imas su nukraujavimu į užpilvaplėvinį tarpÄ .

Šie sužalojimai, remiantis sveiktos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.5, 6.6.11,6.6.14, punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties, labiausiai tikėtina aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, nukentėjusiajam esant pėsčiajam.

3. V. K. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo su vidaus organų sužalojimais. Ä® tai nurodo: daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kÅ«ne, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio antakio iÅ¡oriniame kraÅ¡te, plėštinė žaizda ir I odos nudegimas kairėje blauzdoje, kaklo I slankstelio lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu, krÅ«tininių I ir IX slankstelių kÅ«nų lūžiai, krÅ«tininių VII-IX slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krÅ«tinkaulio lūžis, daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai abipus su krÅ«tinplėvės pažeidimu, prikraujavimu į jos ertmę (600 ml skysto kraujo) ir daugybiniais plaučių sumuÅ¡imo židiniais, daugybiniai dubens žiedo lūžiai, galvos skliauto lūžis, nusitęsiantis per pamatÄ su galvos smegenų didžiosios jungties plyÅ¡imu ir kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, deÅ¡inio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, deÅ¡inio Å¡eivikaulio artimo galo, intrasÄ narinis lūžis, kairio blauzdikaulio iÅ¡nirimas per kelio sÄ narį, Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies plyÅ¡imas su prikraujavimu į tarpuplautį, daugybiniai blužnies ir kepenų plyÅ¡imai su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę (100 ml skysto kraujo), deÅ¡inio inksto plyÅ¡imas su nukraujavimu į užpilvaplėvinį tarpÄ .

4. V. K. lavone nustatytos šios somatinės patologinės būklės, neturėjusios tiesioginio ryšio su mirties priežastimi: (duomenys neskelbtini).

5. V. K. mirė nuo kūno sumušimo, labiausiai tikėtina patirto aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, nukentėjusiajam esant pėsčiajam, kai jį partrenkė motociklas.

6. V. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,5 ‰ etilo alkoholio. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023 m. rugpjūčio 31 d. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

7. V. K. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilinų, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023 m. rugpjūčio 31 d.

8. Objektyvių duomenų apie smūgį automobiliu nėra. Labiausiai tikėtina, kad pirmas smūgis pėsčiajam V. K. buvo motociklu į dešinės blauzdos vidinį paviršių ir kairės blauzdos vidinį-nugarinį paviršių iš kairės nugarinės pusės.

9. Labiausiai tikėtina, kad pirmas smūgis pėsčiajam V. K. pirminio kontakto su motociklu metu buvo vertikalioje padėtyje.

10. V. K. mirė nuo kūno sumušimo su vidaus organų sužalojimais, padaryto, labiausiai tikėtina, aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu (1 t., b. l. 55–60). 2022 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su pateiktais I. D. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, konstatuoja, jog I. D. (duomenys neskelbtini) nustatyta daugybiniai kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini).

Sužalojimas visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 p.). Sužalojimai padaryti deÅ¡ine galvos krÅ«tinės lÄ stos, deÅ¡inio peties sritis smÅ«giniai paveikiant kietu buku daiktu, suduodant juo arba atsimuÅ¡ant į jį, kas galėjo bÅ«ti padaryta aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 76). 2022 m. lapkričio 22 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rimas „Body“ kameros Nr. 1732 vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 138–139). 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rimi „Body“ kameros Nr. BOF1EC60E510 vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 140–141).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1933 (22) konstatuota, kad:

1. Motociklas „Aprilia“, vairuojamas I. D., važiavo apie 95 km/h greičiu pirma eismo juosta, apie 6,0 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose partrenkė pėsčiÄ jį, 19,6 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ir apie 5,6 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nuvirtęs ant Å¡ono slydo smailiu kampu į kairę, už 77,5 m atsitrenkė į kairės pusės gatvės bordiÅ«rÄ , vėliau slydo skiriamosios juostos žole įsirausdamas į vejÄ ir sustojo skiriamojoje juostoje, gulėdamas ant kairiojo Å¡ono.

2. Tikėtina, kad pėsčiasis V. K. per (duomenys neskelbtini) reguliuojamÄ perėjÄ judėjo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, žiÅ«rint (duomenys neskelbtini). Nustatyti tikslesnės pėsčiojo V. K. judėjimo trajektorijos iki jo partrenkimo, negalima.

3. Tikėtina, kad motociklas, vairuojamas I. D., pėsčiÄ jį V. K. partrenkė reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, apie 6,0 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

4. Motociklo vairuotojas I. D., važiuodamas maksimaliu leistinu 60 km/h greičiu bei laiku stabdydamas savo vairuojamÄ transporto priemonę, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti įžengusio į (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį, skirtÄ važiuoti (duomenys neskelbtini) link, pėsčiojo V. K. partrenkimo. Motociklo vairuotojas I. D., važiuodamas apskaičiuotu 95 km/h greičiu bei laiku stabdydamas savo vairuojamÄ transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti įžengusio į (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį, skirtÄ važiuoti (duomenys neskelbtini) link, pėsčiojo V. K. partrenkimo.

5. Å io eismo įvykio mechanizmas buvo toks: motociklas, vairuojamas I. D., važiavo (duomenys neskelbtini) apie 95 km/h greičiu. Reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, apie 6,0 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, motociklas partrenkė jam iÅ¡ kairės į deÅ¡inę judėjusį pėsčiÄ jį V. K.. Po kontakto pėsčiasis buvo nublokÅ¡tas į priekį ir į deÅ¡inę, o motociklas „Aprilia“ nuvirto ant Å¡ono, slydo antra eismo juosta į priekį ir smailiu kampu į kairę iki kairės pusės bordiÅ«ro, atsitrenkė į jį, dar slydo žole į priekį ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

6. Pėsčiojo V. K. veiksmai, – bėgo per sankryÅ¾Ä , degant raudonam Å¡viesoforo signalui, dėl ko sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį jam iÅ¡ deÅ¡inės atvažiavusiam motociklui, – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Motociklo „Aprilia“ vairuotojo I. D. veiksmai, – važiavo virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdant iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir partrenkė kelyje buvusį pėsčiÄ jį V. K., – buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 146–150). 2022 m. gruodžio 1 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokole, kuriame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. A. į užduotus klausimus paaiÅ¡kino:

1. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. Specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1933 (22) baigiamosios dalies 2 punkte raÅ¡oma: „tikėtina, kad pėsčiasis V. K. per (duomenys neskelbtini) nereguliuojamÄ perėjÄ judėjo...“, kai kituose punktuose ta pati perėja įvardijama kaip reguliuojama. Kodėl?“ Atsakymas: Tai techninė spausdinimo klaida. Reikia skaityti kaip „reguliuojama“.

2. Pirmame iÅ¡vados punkte nurodoma, kad „Motociklas „Aprilia“, vairuojamas I. D., važiavo apie 95 km/h greičiu pirma eismo juosta...“. Ä®vykio vietoje, ties sankryža, (duomenys neskelbtini), įvykio plane, matomos trys eismo juostos. KuriÄ eismo juosta įvardijate kaip pirmÄ ? Atsakymas: KraÅ¡tinė deÅ¡inėje kelio pusėje esanti juosta yra lėtėjimo juosta, skirta sukti tik į deÅ¡inę, o vidurinė eismo juosta skaitoma, kaip pirma (1 t., b. l. 152). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 4262/2022(01) nurodyta, kad, I.

D. kraujyje, paimtame 2022 m. rugpjūčio 18 d., 22.50 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 173). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (nukentėjusiojo asmens mirtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai esant analogiÅ¡kai situacijai Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Taip pat bÅ«tina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Pagal KET 127 punkto reikalavimus, vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y.

įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčiasis V. K., t. y. I. D., vairuodamas motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Å¡viesoforu reguliuojamoje, sankryžoje, tamsiu paros metu važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta (greitėjimo/lėtėjimo eismo juostÄ skaitant kaip pirmÄ ), apie 95 km/h greičiu, virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 60 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir partrenkė per keliÄ , degant raudonam Å¡viesoforo signalui, jo atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę judėjusį pėsčiÄ jį, kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis I. D., kuris parodė, kad savo vairuojamu motociklu važiavo leistino greičio viršutine riba, o lenkdamas pirma juosta važiavusį automobilį greitį padidino, įsitikino, kad kliūčių lenkimo manevrui iš kairės nėra, o priekyje degė žalias šviesoforo signalas, pėsčiojo nepamatė iki įvyko susidūrimas. Tokias kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtina bei detalizuoja tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo M.

J., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai apie tai, kad artėjant link sankryžos, jį aplenkęs motociklas, trenkėsi į žmogų, kuris nuo smÅ«gio buvo iÅ¡mestas į viršų, ore keletÄ kartų apsisuko ir nukrito pirmoje eismo juostoje. Taip pat per galinį savo vairuojamo motociklo veidrodėlį įvykį pastebėjusio, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. B. parodymai, kuris parodė, kad jam prasilenkus su per perėjÄ bėgusiu vyru, jis iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ ir supratęs, kas atsitiko ir pradėjo lėtinti greitį.

Jį pasivijęs ir pralenkęs antra eismo juosta važiavęs motociklas, dar važiavo, tačiau nukrito ant asfalto antroje eismo juostoje ir vertėsi porÄ kartų Å¡onu bei liko gulėti antroje eismo juostoje. Jau po aptariamo įvykio sustojusio automobilio vairuotojo, liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris paaiÅ¡kino, kad artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos ant kelio važiuojamosios dalies mėtėsi įvairios Å¡ukės, pirmoje eismo juostoje, t. y. deÅ¡inėje kelio pusėje, ant važiuojamosios dalies gulėjo žmogus, toliau už Å¡io, gal už 20–30 m, antroje eismo juostoje, gulėjo kitas žmogus su motociklininko apranga ir Å¡almu.

Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų tarpusavyje sutampančiais parodymais, kadangi juos, o kartu ir kaltinamojo I. D. kaltę, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su priedais, fotonuotraukomis užfiksuoti duomenys, 2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiÅ«ros protokole su priedais, apžiÅ«rėjus kaltinamojo vairuojamÄ motociklÄ , 2022 m. lapkričio 22 d. apžiÅ«ros ir tos pačios dienos kitų objektų apžiÅ«ros protokoluose, apžiÅ«rėjus „Body“ kameromis užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us, nurodyti duomenys, kuriuos sugretinus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1037/2022 (01) nurodytomis aplinkybėmis apie galimus V.

K. patirtus sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, turėjo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1933 (22) konstatuota, kad pėsčiojo V. K. veiksmai, – bėgo per sankryÅ¾Ä , degant raudonam Å¡viesoforo signalui, dėl ko sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį jam iÅ¡ deÅ¡inės atvažiavusiam motociklui, – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga, tačiau I.

D. važiavo virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdant iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir partrenkė kelyje buvusį pėsčiÄ jį V. K., kas ir buvo sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Tokie kaltinamojo veiksmai lėmė minėtÄ KET 127 punkto pažeidimÄ bei sukėlė V. K. mirtį. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose, net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas).

BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi jų iÅ¡vengti t. y. tokio pobÅ«džio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ , numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. D. KET 127 punkto reikalavimų pažeidimÄ ir jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis žinojo, jog motociklas yra nesaugi transporto priemonė, ja manevruoti pavojinga, taigi suvokė, kad virÅ¡ijant leistinÄ greitį kyla pavojingų padarinių tikimybė.

Kaltinamasis nepateisinamai ir nepagrįstai rizikavo, priimdamas sprendimÄ atlikti lenkimo manevrÄ , virÅ¡ijant leistinÄ greitį, neįvertindamas nenumatytų kliūčių atsiradimo tikimybės, neatsižvelgdamas į blogÄ matomumÄ tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini) esančiÄ perėjÄ , kÄ turėjo įvertinti darydamas veikÄ , taigi lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti padarinių. Pirmiau iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo I. D. parodymai patvirtina, kad jis, 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklÄ â€žAprilia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>.“, t. y. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Å¡viesoforu reguliuojamoje, sankryžoje, tamsiu paros metu važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta (greitėjimo/lėtėjimo eismo juostÄ skaitant kaip pirmÄ ), apie 95 km/h greičiu, virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 60 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir partrenkė per keliÄ , degant raudonam Å¡viesoforo signalui, jo atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę judėjusį pėsčiÄ jį V.

K., kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Kaltinamasis I. D. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismui pateiktas praÅ¡ymas perduoti I. D. D. D. atsakomybėn pagal laidavimÄ . I. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvertino savo neatsargų elgesį kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, jo elgesio nepateisina ir mama, kuri ir anksčiau už kelis padarytus pažeidimus už greičio virÅ¡ijimÄ jam nuolat primindavo bÅ«tinybę vairuoti atsargiai, laikytis taisyklių.

Dėl jo padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus, o jis pats gali būti, kad niekada nevairuos, nes (duomenys neskelbtini), turi ir kitų sunkių pasekmių sveikatai. Užsiimdamas bet kokia veikla pažada ateity elgtis pagal įstatymų reikalavimus. Mama jam autoritetas, sutinka už jį laiduoti, nes juo pasitiki, kartu gyvena, rūpinasi ir palaiko morališkai, pati elgiasi pagal visuomenei priimtinus elgesio standartus ir įstatymų reikalavimus. Galima laiduotoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnaus elgesio nepateisina, labai pergyvena dėl nagrinėjamo įvykio padarinių, kaip ir jis pats, tai skaudi pamoka, atsirado negrįžtamos pasekmės, nes žuvo žmogus, o jis pats tapo neįgalus visam gyvenimui, (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini) operacija.

Kad sÅ«nus laikysis ateity teisės aktų reikalavimų tiki, nes jį pažįsta kaip atsakingÄ Å¾mogų, yra artimi, ji pati stengiasi bÅ«ti jam pavyzdžiu, dabar bendrauja ypač dažnai, nes sÅ«nus gyvena kartu, jam reikalinga nuolatinė pagalba dėl sveikatos sutrikimų. PraÅ¡o neskirti užstato, nes yra iÅ¡siskyrusi, viena iÅ¡laiko save ir dabar padeda sÅ«nui, nes jis prarado apie (duomenys neskelbtini) darbingumo, reikalinga papildoma reabilitacija, galimai ir intervencinės procedÅ«ros, kad kuo labiau sugrÄ Å¾inti į visuomeninį gyvenimÄ , o tam reikalingos ir lėšos.

BK 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sÄ lygas nurodyto instituto taikymui, o bÅ«tent:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra visi formalÅ«s pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti I. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmiausia pastebėtina, kad I. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Antra, nusikalstamÄ veikÄ I. D. padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau jis nėra teistas (1 t., b. l. 174) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis I.

D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Å iame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iÅ¡ jo elgesio viso proceso metu. Ketvirta, dėl I. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo sukelti negrįžtami padariniai – V. K. mirtis. I. D. vairuojamas motociklas buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“ (2 t., b. l. 6).

Byloje esančiame 2023 m. kovo 28 d. draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“ praÅ¡yme patvirtinti taikos sutartį ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokos gavėjams ADB „Gjensidige“ įsipareigoja – V. K. atlyginti 20 645,63 Eur negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur neturtinės žalos, taip pat K. K. – 11 646,25 Eur negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur neturtinės žalos, O. K. – 3 413,73 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir 4 902 Eur (2 t., b. l. 159-164).

Minėtas sumas bendrovė įsipareigoja atlyginti per 20 kalendorinių dienų nuo nuosprendžio, kuria patvirtinta taikos sutartis, dienos. Å iame kontekste pažymėtina, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDÄ®) normas ir tikslus, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.

Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimÄ nukreipti į draudikÄ , kaip vienÄ iÅ¡ dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDÄ® tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors I. D. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam įsipareigoja taikos sutartimi atlyginti draudimo bendrovė, todėl jis atitinka ir Å¡iÄ sÄ lygÄ , kad įsipareigojo atlyginti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, kartu yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. D. padaryta veika yra neatsargi, jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (1 t., b. l. 174), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 175–177), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 14), N. V. bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas taip pat teigiamai (2 t., b. l. 15), be to, duomenų apie gydymÄ VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamÄ poelgį, jog bÅ«damas neatidus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo asmuo. IÅ¡ jo elgesio teismo posėdyje taip pat matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumÄ ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sÄ lygos. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Å ioje byloje laiduotoju praÅ¡oma paskirti kaltinamojo mamÄ , su kuria kaltinamasis kartu ir gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad I. D. su mama sieja artimi ryÅ¡iai, mama jam yra autoritetas. IÅ¡ teismui pateikto praÅ¡ymo matyti, kad D. D. yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 48), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo (2 t., b. l. 37–38), aktyviai dalyvaujanti su specialybe kvalifikacijÄ keliančiuose mokymuose bei kursuose (2 t., b. l. 39–76), neteista (2 t., b. l. 49), per pastaruosius 5 metus vos vienÄ kartÄ , t. y. 2020 m. lapkričio 5 d. bausta administracine tvarka, tačiau už kitokio pobÅ«džio administracinio nusižengimo padarymÄ , paskirtas įspėjimas (2 t., b. l. 51).

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima I. D., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ I. D., kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, I. D., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Å iame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-85/2010).

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės atėmimÄ - uždrausti asmeniui naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Nagrinėjamu atveju padarytas KET pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus negrįžtamus padarinius – kito asmens mirtį, vis gi nelaikytinas ciniÅ¡ku, nėra konstatuoti kaltinamojo Å¡iurkÅ¡tÅ«s sÄ moningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamasis nėra teistas, tačiau kaip teisingai pažymėjo prokurorė, baustas administracine tvarka keliskart už greičio virÅ¡ijimÄ , o bÅ«tent toks pažeidimas ir yra nagrinėjamo įvykio priežastis. Vis gi teismo vertinimu, I. D. pats baudžiamasis procesas turėjo teigiamos įtakos, teismas linkęs tikėti I. D. pasižadėjimu ateityje bÅ«ti atsakingu kelių eismo dalyviu, jeigu pasveiks ir galės (duomenys neskelbtini), be kita ko, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad artimiausiais metais tai daryti nepavyks, todėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju netikslingas.

VI. Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Kaip minėta, kaltinamojo vairuojamas motociklas buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“ (2 t., b. l. 6).

Minėtas TPVCAPDĮ nustato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 Eur – dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Draudimo bendrovė šioje byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Tiek pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo.

Jeigu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju civiliniu atsakovu pripažinti draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ – draudikas ir kaltinamasis I. D. – draudėjas. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu draudikas prisiėmė pareigÄ , įvykį pripažinus draudžiamuoju, iÅ¡mokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , taip atlyginti įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ .

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tarp civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ ir civilinių ieškovų O. K., V. K. ir K. K. buvo sudaryta 2023 m. kovo 28 d. taikos sutartis (2 t., b. l. 159-164). Šioje sutartyje nurodyta, kad:

1. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti V. K. 20 645,63 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penkti eurai 63 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai du eurai) neturtinės žalos, pervesdama lėšas į motinos O. K. sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama Å¡i taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi Å¡iame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

2. V. K. ir jo motina O. K., atstovaujami advokato A. K., patvirtina, kad sutinka su Å¡ios Taikos sutarties 1 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimų atlyginti likusiÄ aukščiau Å¡ioje Taikos sutartyje nurodytÄ Å¾alos dalį ADB „Gjensidige“ ir I. D. atžvilgiu atsisako.

3. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti K. K. 11 646,25 Eur (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 25 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai du eurai) neturtinės žalos atlyginimui, pervesdama lėšas į motinos O. K. sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama Å¡i taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi Å¡iame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

3. K. K. ir jos motina O. K., atstovaujami advokato A. K., patvirtina, kad sutinka su Å¡ios Taikos sutarties 3 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusiÄ aukščiau Å¡ioje Taikos sutartyje nurodytÄ Å¾alos dalį ADB „Gjensidige“ ir I. D. atžvilgiu atsisako.

4. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti O. K. 3 413,73 Eur (trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai trylika eurų 73 centai) laidojimo iÅ¡laidų ir 4 902 Eur (keturi tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai du eurai), pervesdama O. K. sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama Å¡i taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi Å¡iame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

5. O. K., atstovaujama advokato A. K., patvirtina, kad sutinka su Å¡ios Taikos sutarties 5 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusiÄ aukščiau Å¡ioje Taikos sutartyje nurodytÄ Å¾alos dalį ADB „Gjensidige“ ir I. D. atžvilgiu atsisako. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y.

Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios Å¡alys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra iÅ¡reikÅ¡ta visų sutarties Å¡alių valia, sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, be to, Å¡alims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių 2023 m. kovo 28 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina joje nustatytomis sÄ lygomis ir procesas dėl civilinių ieÅ¡kovų V.

K., K. K. ir O. K. pateikto civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. VI. Kiti klausimai Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, vokus su skaitmeninėmis laikmenomis (3 vnt. CD), prisegtus prie bylos pirmo virÅ¡elio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku, motociklininko Å¡almÄ su iÅ¡kritusiais skydeliais, 2022 m. rugsėjo 13 d. pagal pakvitavimÄ perduotus saugoti S. D., kol baigsis procesas (t. 1., b. l. 70-74), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti I.

D.. Kaltinamajam kardomosios priemonės netaikytos, jis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : I. D., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ laiduotojos D.

D. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ I. D. atžvilgiu nutraukti. Patvirtinti 2023 m. kovo 28 d. sudarytÄ taikos sutartį tarp civilinių ieÅ¡kovų V. K., K. K., O. K. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ tokiomis sÄ lygomis:

1. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti V. K. 20 645,63 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penkti eurai 63 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai du eurai) neturtinės žalos, pervesdama lėšas į motinos O. K. sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama Å¡i taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi Å¡iame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

2. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti K. K. 11 646,25 Eur (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 25 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai du eurai) neturtinės žalos atlyginimui, pervesdama lėšas į motinos O. K. sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama Å¡i taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi Å¡iame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

3. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti O. K. 3 413,73 Eur (trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai trylika eurų 73 centai) laidojimo iÅ¡laidų ir 4 902 Eur (keturi tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai du eurai), pervesdama O. K. sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama Å¡i taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi Å¡iame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl civilinių ieÅ¡kovų V. K., K. K., O. K. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, skaitmenines laikmenas (3 vnt. CD), esančias byloje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, motociklÄ â€žAprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku, motociklininko Å¡almÄ su iÅ¡kritusiais skydeliais, 2022 m. rugsėjo 13 d. pagal pakvitavimÄ perduotus saugoti S. D., kol baigsis procesas, grÄ Å¾inti I.

D.. Išaiškinti I. D., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IÅ¡aiÅ¡kinti D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Venckienė