2020-01-23 Nr. AB-1628-3-61-3-01090-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-408-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01090-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (D. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-1885 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo policininkui D. B.“ (toliau – ir Įsakymas), taip pat Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. kovo 9 d. sprendimą (rezoliuciją) nepritarti Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija) siūlymui panaikinti Įsakymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 110 punkto bei Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrinimo užtikrinimo pakeitimo“ (toliau – ir Nurodymas) 1.1 punkto pažeidimą. Nesutikdamas su Įsakymu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, kuri 2018 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 10-IL-4175 Vilniaus AVPK viršininkui siūlė panaikinti Įsakymą, tačiau Vilniaus AVPK viršininkas tokiam siūlymui nepritarė, šį nepritarimą įformino rezoliucija Tarnybinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 1 d. protokole Nr. 10-IL-4175 (toliau – ir Rezoliucija). Pareiškėjo teigimu, Rezoliucija neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda jam skirta už tai, kad 2017 m. lapkričio 25 d. tarnybos metu jis su savimi turėjo 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), kuriuos išsigrynino tarnybos dieną. Šiuos pinigus iš pareiškėjo tą pačią dieną (per pietų pertrauką arba iš karto po darbo) turėjo paimti jo draugė. Apie turimą pinigų sumą pareiškėjas prieš tarnybą informavo instruktažą vedusį pareigūną Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos specialistą R. R., kuris pareiškėjui rekomendavo pinigus palikti persirengimo kambaryje esančiame seife, tačiau informavo, kad raktus nuo seifo turi tik jis ir dar vienas pareigūnas, kuriam tą dieną buvo laisvadienis, ir kad pinigus pareiškėjas galės atgauti tik kitą dieną, o tai pareiškėjo netenkino.

4. Pareiškėjo teigimu, Instrukcijos 110 punkto nuostata, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, turi išimtį – patruliui galima turėti didesnę pinigų sumą, jeigu apie tai jis informuoja instruktažą atliekantį pareigūną. Toks teisės normos aiškinimas atitinka jos tikslą, kuriuo siekiama vykdyti korupcijos prevenciją ir užtikrinti patrulių veiksmų skaidrumą. Todėl, jeigu į tarnybą atvykęs patrulis instruktažą atliekantį pareigūną informuoja apie turimą didesnę pinigų sumą ir patikrinimo metu ši pinigų suma yra randama pas pareigūną, nėra prielaidų korupcijos apraiškoms, o pareigūno veiksmai negali būti laikomi tarnybiniu nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda. Nurodymo 1.1 punkte įtvirtinta taisyklė negali būti aiškinama atskirai nuo Instrukcijos, kuri yra aukštesnės galios teisės aktas, 110 punkto nuostatų. Pareiškėjo teigimu, teisės normos nenustato imperatyvios nuostatos, visais atvejais draudžiančios su savimi turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.

5. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas realus tarnybinio nusižengimo tyrimas, apsiribota faktu, kad pareiškėjas turėjo daugiau nei 38 Eur, ir nepagrįstai konstatuotas tarnybinis pažeidimas, nors tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių.

6. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Vilniaus AVPK nurodė, kad pareiškėjas paaiškinimo dėl vertinamos veikos nepateikė, priežasčių, lėmusių grynųjų pinigų ribojimą patruliavimo metu nustatančių teisės aktų nesilaikymą, nenurodė. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė Instrukcijos 110 punkto bei Nurodymo 1.1 punkto nuostatų, pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas kaltais (tyčiniais) veiksmais. Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 7 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau pareiškėjas jokio paaiškinimo nepateikė, priežasčių, nulėmusių pažeidimą, nenurodė, t. y. savo teisėmis, kurios galėtų jį apginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nesinaudojo. Visas su nuobaudos skyrimu susijusias aplinkybes pareiškėjas pradėjo aiškinti po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas sąmoningai siekė savo gynybą grįsti tarnybinio patikrinimo metu nuslėptomis aplinkybėmis bei neegzistavusiais dokumentais.

8. Vilniaus AVPK taip pat pažymėjo, kad su Įsakymu pareiškėjas susipažino 2017 m. gruodžio 29 d., o skundą Tarnybinių ginčų komisijai pateikė tik 2018 m. sausio 31 d., t. y. praleido Įsakymo apskundimo terminą, jo atnaujinti neprašė, o Tarnybinių ginčų komisija tokio klausimo nesprendė, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turėtų būti palikta nenagrinėta.

9. Dėl Rezoliucijos teisėtumo atsakovas nurodė, kad Tarnybinių ginčų komisijos pasiūlymas buvo nemotyvuotas, nes posėdyje nedalyvavo pareiškėjas, komisija neturėjo galimybių objektyviai įvertinti faktines aplinkybes bei pareiškėjo pasibaigus tarnybiniam patikrinimui iškeltą versiją. Be to, nedalyvaujant pareiškėjui buvo neįmanoma nustatyti, kuo buvo pagrįstas poreikis pinigus išsigryninti prieš vieną dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas nenurodė, kodėl reikėjo būtent grynųjų pinigų ir kodėl nebuvo galima atlikti pavedimo, nes apie pinigų poreikį pareiškėjui buvo žinoma iš anksto. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo tarnybos metu būtų įvykęs susitikimas, kurio metu grynieji pinigai būtų perduoti, tarnybos metu jie buvo rasti pas pareiškėją, taip pat nėra duomenų, kad pinigus pareiškėjas perdavė (sumokėjo) po pamainos. Todėl Rezoliucija, kuria išreikštas nepritarimas Tarnybinių ginčų komisijos siūlymui, yra teisėta ir pagrįsta.

10. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos specialisto R. R. 2018 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas prieš tarnybą informavo apie turimą 103,50 Eur sumą, atsakovas nevertino kaip tinkamo įrodymo, kadangi jis nebuvo nustatyta tvarka užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“. Atsakovas pažymėjo, jog šis tarnybinis pranešimas adresuotas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui.

11. Vilniaus AVPK taip pat nesutiko su pareiškėjo pateiktu Instrukcijos 110 punkto aiškinimu ir nurodė, kad pareigūnui nustatyta pareiga neturėti su savimi didesnės nei viena socialinė bazinė išmoka pinigų sumos neišnyksta pranešus apie turimą sumą, nes instruktažą atliekantis pareigūnas privalo pareigūno, turinčio didesnę nei nustatyta teisės aktais pinigų sumą, neleisti išvykti į pamainą, organizuoti pinigų sumos saugojimą, instruktažo metu nustatytą faktą užfiksuoti oficialiuose dokumentuose, pažymėti turimų pinigų kupiūrų nominalus, jų numerius ir palikti juos saugoti policijos įstaigoje iki pamainos pabaigos, arba išimtiniais atvejais nedelsiant tarnybiniu pranešimu informuoti vadovybę apie susidariusią situaciją bei išskirtines aplinkybes, dėl kurių pareigūnui reikia leisti pinigus turėti su savimi tarnybos metu. Tik tokiu atveju būtų pasiekti Nurodyme ir Instrukcijoje nurodyti kovos su korupcija tikslai. Pareiškėjas atsisakė palikti pinigus policijos įstaigos seife, o tai reiškia, kad jis sąmoningai pažeidė Instrukcijos ir Nurodymo reikalavimus. Vilniaus AVPK patalpose visą parą budi policijos pareigūnai, yra galimybė pinigus palikti saugoti budėtojui ir po pamainos juos pasiimti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą atmetė.

13. Vertindamas atsakovo argumentus dėl praleisto Įsakymo apskundimo termino, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 228 punktu, nurodė, kad pareiškėjas su Įsakymu dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ susipažino 2017 m. gruodžio 29 d., o pasirašytinai – 2017 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo Tarnybinių ginčų komisijai teikto prašymo data – 2018 m. sausio 29 d., šis prašymas sistemoje užregistruotas 2018 m. sausio 31 d. Tarnybinių ginčų komisija šio klausimo nesprendė, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skundas teisme gautas 2018 m. kovo 30 d., o skundžiama Vilniaus AVPK viršininko Rezoliucija priimta 2018 m. kovo 9 d., todėl jos vieno mėnesio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs.

15. Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 ir 2 dalių, Instrukcijos 110 punkto, Nurodymo 1.1 ir 2.1 punktų, taip pat Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 10-V-467 patvirtinto Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4–ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.6 punkto nuostatomis, atsižvelgęs į aplinkybes, kad su Pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas 2016 m. balandžio 28 d., bei į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog prieš pamainą instruktažą atliekantį pareigūną informavo apie turimą pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjui buvo žinomos teisės aktų nuostatos, draudžiančios pareigūnams su savimi patruliavimo metu turėti didesnę nei 38 Eur pinigų sumą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 25 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę nei leistina turėti pinigų sumą.

16. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Instrukcijos ir Nurodymo normas aiškinant taip, kaip jas aiškina pareiškėjas, t. y. kad informavus instruktažą atliekantį pareigūną, pinigų galima nepalikti seife, o turėti juos su savimi, nebūtų pasiekti kovos su korupcija tikslai. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė įvertinęs aplinkybę, kad pareigūnas, atvykęs į pamainą, gali informuoti instruktažą atliekantį pareigūną, kad turi atitinkamą pinigų sumą, nors iš tiesų gali jos neturėti. Tik informavus apie turimą sumą ir išvykus į tarnybą, o patikrinimo metu pas pareigūną radus didesnę nei 38 Eur sumą, nebūtų galima patikrinti tikrojo šių pinigų gavimo (atsiradimo) fakto.

17. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus AVPK patalpose, esančiose Visorių g. 27A, Vilniuje, yra visą parą veikiantis (budintis) padalinys, kuriame yra galimybė perduoti saugoti pinigus budėtojui, o po pamainos juos pasiimti, be to, persirengimo kambaryje yra seifas, kuriame galima palikti turimus pinigus, t. y. Nurodymo 2.1 punkte įtvirtinta pareiga užtikrinti sąlygas pinigams saugoti yra įgyvendinta.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors instruktažą atliekantis pareigūnas ir buvo informuotas apie tai, kad pareiškėjas su savimi turėjo didesnę nei leistina pinigų sumą, pareiškėjas atsisakė pinigus palikti seife, nurodydamas, jog pinigus turės perduoti savo draugei. Siekdamas pagrįsti faktą, kad iš tiesų su savimi turėjo aptariamą sumą, pareiškėjas pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas iš bankomato išsiėmė 140 Eur. Patikrinimo metu pareiškėjas nepaaiškino, kodėl su savimi turėjo pinigus, jokio paaiškinimo pareiškėjas nepateikė ir iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. gruodžio 12 d. Aplinkybes, kad pinigus tą pačią dieną turėjo atiduoti draugei, pareiškėjas nurodė tik Tarnybinių ginčų komisijai teiktame prašyme. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad sąskaitos išrašą ir R. R. tarnybinį pranešimą pareiškėjas taip pat pateikė tik su Tarnybinių ginčų komisijai teiktu prašymu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepasinaudojo savo teise pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo bei teikti su juo susijusią informaciją ir dokumentus.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju priežastis, dėl kurios pareiškėjas turėjo su savimi didesnę nei leistina pinigų sumą, neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti, nes teisinis reguliavimas yra imperatyvus ir nenustato jokių išlygų.

20. Pareiškėjo argumentus, kad nebuvo atliekamas tarnybinis tyrimas, pirmosios instancijos teismas atmetė pažymėdamas, jog tarnybinis patikrinimas atliktas supaprastinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, nes nagrinėjamu atveju buvo padarytas akivaizdus tarnybinis nusižengimas, t. y. Instrukcijos 110 punkto ir Nurodymo 1.1 punkto pažeidimas, o pareiškėjas pinigų turėjimo fakto neginčijo, įrodymų, paneigiančių padarytą tarnybinį nusižengimą, neteikė.

21. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nei Statute, nei Taisyklėse nėra įtvirtinta, kaip turi būti įgyvendinamas Tarnybinių ginčų komisijos siūlymas, taip pat nėra įtvirtintas sąrašas priežasčių, dėl kurių galima nepritarti komisijos išvadai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnybinių ginčų komisijos pateiktas siūlymas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl priimantis į pareigas asmuo, priimdamas sprendimą dėl Tarnybinių ginčų komisijos siūlymo įgyvendinimo, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar pritarti šiam siūlymui. Šiuo atveju sprendimas buvo priimtas Rezoliucija, o išsprendus klausimą Rezoliucija, motyvai nenurodomi.

22. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, ją skiriant buvo nustatyta, kad pareigūnas pažeidė teisės aktą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, atsižvelgta į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę (pažeidimą padarė netiesiogine tyčia) ir į tai, kad pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nėra būtinos.

III. 23. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą.

24. Pareiškėjas pakartotinai dėsto aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai paaiškina, kad 2017 m. lapkričio 25 d. eilinio patrulių tikrinimo metu tikrintojai patikrino pareiškėjo ekipažą, pareiškėjas tikrintojams pasakė apie turimus pinigus, dėl to buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Faktinę aplinkybę, kad apie turimus pinigus pareiškėjas informavo instruktažą atlikusį pareigūną, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojai N. M. bei R. R. (instruktažą vykdęs pareigūnas). Pastarasis taip pat patvirtino, kad pareiškėjas jam parodė turimas kupiūras, byloje yra banko išrašas apie pinigų išgryninimą 2017 m. lapkričio 24 d.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nurodymo 1.1 punkto bei Instrukcijos 110 punkto reguliavimas yra imperatyvus ir nenustato jokių išimčių, laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad patruliui tarnybos metu galima turėti didesnę nei vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, jeigu apie tai patrulis prieš tarnybą informuoja instruktažą atliekantį pareigūną. Priešingu atveju būtų neaišku, kam apie turimą didesnę nei leistina pinigų sumą reikia informuoti instruktažą vykdantį pareigūną. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju reikėtų taikyti teisės analogiją su į Europos Sąjungą įvežamų grynųjų pinigų deklaravimu, t. y. kai Europos Sąjungą galima įvežti didesnę nei 10 000 Eur sumą, ją prieš tai deklaravus.

26. Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareigūnui tik informavus apie turimą sumą, jam išvykus į tarnybą ir patikrinimo metu pas jį radus didesnę nei 38 Eur sumą, nebūtų galima patikrinti tikrojo šių pinigų gavimo (atsiradimo) fakto, pareiškėjas laiko prielaidomis, kuriomis negalima remtis šiame ginče. Turimas kupiūras pareiškėjas parodė instruktažą vedusiam pareigūnui, be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes (pareiškėjo santykius su drauge, įvykio dieną vykdytą tarnybą, tarnybos vietai būdingus teisės pažeidimus ir baudų už juos dydžius) ir prielaidų korupcijai nenustatė. Netobulo teisinio reguliavimo našta negali būti perkeliama pareiškėjui, nes atsakovas gali patikslinti reikalavimus ir jų vykdymo tvarką (pvz., prieš pradedant tarnybą užfiksuoti turimų kupiūrų numerius ir pan.).

27. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVPK nėra sudarytos tinkamos sąlygos pinigams saugoti – pasiimti pinigų iš persirengimo kambaryje esančio seifo tą pačią dieną pareiškėjas negalėjo, dalis iš persirengimo kambaryje įrengtų spintelių drabužiams ir avalynei laikyti neužsirakina, be to, atrakinti jas nėra sudėtinga, o seifai, kuriuose laikomi ginklai, nėra skirti pinigams saugoti.

28. Pareiškėjas pakartotinai nurodo, kad nebuvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pažymi, jog toks tyrimas galėjo būti atliekamas ir be pareiškėjo paaiškinimų, nes buvo galima apklausti instruktažą atlikusį pareigūną, peržiūrėti tarnybos vaizdo ir (ar) garso įrašus, išanalizuoti policijos pajėgų valdymo sistemos duomenis. Faktas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas korupcijos prevencijos požiūriu, reiškia, jog tarnybinio patikrinimo pradžioje nebuvo kilę įtarimų dėl korupcijos prevencijos, o jeigu ginčo atveju taikomomis teisės normomis saugomas interesas nebuvo pažeistas ir tam netgi nekilo prielaidų, tarnybinės atsakomybės taikymas už tai negali būti laikomas proporcingu ir pagrįstu.

29. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Vilniaus AVPK palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, nurodo, jog pareiškėjui nebuvo leista į tarnybą pasiimti su savimi turėtos pinigų sumos ir nurodyta pinigus palikti seife. Pareiškėjas, ignoruodamas Instrukcijos 110 punktą, turėdamas galimybę pinigus palikti seife, rakinamoje persirengimo spintelėje arba palikti saugoti budėtojų padalinyje, pinigus vis dėlto pasiėmė su savimi, t. y. sąmoningai ir savo iniciatyva pažeidė nustatytus reikalavimus.

31. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodytą teisės analogiją pareiškėjas aiškina tendencingai, kadangi žodinis pranešimas apie turimus pinigus (kaip kad yra pareiškėjo atveju) negali būti laikomas pareigos pinigus deklaruoti įvykdymu. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo turėti pinigai faktiškai taip ir nebuvo perduoti, todėl poreikis juos turėti buvo beprasmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo D. B. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-1885, kuriuo pareiškėjui (Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui) paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, AVPK viršininko 2018 m. kovo 9 d. sprendimą (rezoliuciją) nepritarti AVPK Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos siūlymui panaikinti Įsakymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog 2017 m. lapkričio 25 d. 14.45 val. pareiškėjas patruliavimo metu su savimi turėjo 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), nors pagal grynųjų pinigų kiekį patruliavimo metu ribojančias teisės aktų nuostatas galėjo turėti ne daugiau kaip 38 Eur, t. y. pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 110 punkto ir Nurodymo 1.1 punkto nuostatas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 7 d. buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-202, kuriuo buvo paprašyta iki 2017 m. gruodžio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas paaiškinimo atsakovui neteikė, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimant sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pareiškėjas aplinkybes dėl atsakovo nustatyto tarnybinio nusižengimo nurodė tik prašyme Tarnybinių ginčų komisijai ir skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

34. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padarė atsakovo nustatytą tarnybinį pažeidimą, teigia, jog jam be teisėto pagrindo Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi priešingos pozicijos ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

36. Tam, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį pareigūną, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.).

37. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina pareigūno su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – pareigūno neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad pareigūnas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje nurodomas aplinkybes, atsakovo 2017 gruodžio 21 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas Įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už išvadoje nurodytą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą.

39. Instrukcijos 110 punktas nustato, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Jeigu atvykęs į tarnybą policijos patrulis turi didesnę nei nurodyta pinigų sumą, privalo apie tai pranešti instruktažą atliekančiam pareigūnui. Nutarimo 1.1 punkte nurodyta tokia pati nuostata. Nutarimas priimtas siekiant stiprinti vidaus kontrolę, užkirsti kelią pareigūnų piktnaudžiavimui tarnyba ir užtikrinti efektyvesnę kovą su korupcija policijoje. Bazinės socialinės išmokos dydis pareiškėjo pažeidimo padarymo metu buvo 38 Eur.

40. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo didesnę nei 38 Eur sumą, pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nenurodė atsakovui apie tai, jog apie turimą didesnę pinigų sumą jis pranešė instruktažą atliekančiam pareigūnui, kad turimų pinigų nepaliko Vilniaus AVPK dėl to, jog nėra sudarytos sąlygos juos ten saugiai laikyti ir atsiimti, kai atsiranda toks poreikis, akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir Įsakymu paskyrė tarnybinę nuobaudą.

41. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pareiškėjo Tarnybinių ginčų komisijai teiktame 2018 m. sausio 29 d. prašyme, skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas pranešė apie pinigus instruktažą atlikusiam pareigūnui R. R., kad negalėjo palikti pinigų persirengimo kambaryje esančiame seife, nes jam pinigai buvo reikalingi tam, jog jis juos tą dieną galėtų perduoti draugei.

42. Įvertinus tai, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 19 d. teismo posėdyje nurodė, jog R. R. pasakė, kad pareiškėjui negalima vykti į tarnybą su jo turimais pinigais, ir liepė juos palikti seife, t. y. instruktažą atlikęs pareigūnas neleido pareiškėjui vykti į tarnybą (patruliavimą) su jo turimais pinigais, taip pat tai, kad pareiškėjas nurodė, jog galėjo pinigus saugiai palikti ne tik R. R. nurodytame seife, darytina išvada, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog vien tik pareiškėjo pranešimas R. R. apie turimą didesnę pinigų sumą jam sudarė teisėtą pagrindą pasiimti į tarnybą (patruliavimą) daugiau pinigų, nei nustato imperatyvi Instrukcijos 110 punkto norma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis šioje byloje turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas galėjo nepaisyti R. R. draudimo vykti į tarnybą (patruliavimą) su didesne pinigų suma.

43. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų pinigams saugoti, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad pinigus galėjo saugiai palikti ne tik persirengimo kambaryje esančiame seife, bet ir persirengimo kambaryje esančiose spintelėse, be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK patalpose, esančiose Visorių g. 27A, Vilniuje, yra visą parą veikiantis (budintis) padalinys, kuriame yra galimybė perduoti saugoti pinigus budėtojui, o po pamainos juos pasiimti.

44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovo Įsakymo, kuriuo paskirta pareiškėjui tarnybinė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė