71df7b35-773b-4649-aaa2-0460f9bb6b2e · Kauno apygardos teismas

                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-325-319/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08342-2015-7             Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)                                                                                         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M.

P. apeliacinį skundÄ dėl 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nutarties M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2015-10-29 nutarimu M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį nubausta 28 Eurų bauda už tai, kad ji, 2014-12-30 apie 11.55 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ranka trankė (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no R.

S. tarnybinį automobilį, girdint paÅ¡aliniams asmenims jį iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, vadindama jį „vagimi, girtuokliu, parazitu, piderastu“, ir tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Nesutikdama su Å¡iuo priimtu nutarimu M. P. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2016-02-15 nutartimi skundžiamÄ Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus 2015-10-29 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliaciniu skundu M. P. praÅ¡o panaikinti 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo teisėjos nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-19-540/2016 bei 2015-10-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko Vytauto KrikščiÅ«no nutarimÄ Nr. 65N-41765991-15 ir bylÄ M.

P. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei suėjus administracinės nuobaudos skyrimo termino senačiai. Melagingai liudijusiems liudytojams R. S. ir J. Å . suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolus (ATPK 259 str. 2 d.) pagal ATPK 187 (2) straipsnį „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“.Visų pirma apeliantė praÅ¡o panaikinti jos atžvilgiu priimtÄ nutarimÄ dėl to, kad skiriant jai nuobaudÄ , jau buvo pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo senaties terminai.

Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasidėjo nuo 2014-12-30. 2015-01-29 nutarimu administracinės bylos Nr. 20-65-AP-l 167 nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2015-06-30, (policijos bylos l. 13-14), ir vėliau 2015-06-29 nutarimu dar kartÄ pratęstas administracinės bylos nagrinėjimo terminas iki 2015-11-30 (policijos bylos l. 36-37).2015-11-17 pateikus M. P. skundÄ , policijos įstaiga perdavė šį su visa bylos medžiaga Kauno apylinkės teismui 2015-11-19. Trečiojo nutarimo policijos byloje apie tai, jog bÅ«tų pratęstas bylos nagrinėjimo terminas, nėra, taip pat jokios nutarties nėra priėmęs ir Kauno apylinkės teismas, todėl laikytina, jog administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaiga suėjo 2015-11-30.

Tam, jog administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tų buvę galima nagrinėti, Kauno apylinkės teismas iki 2015-11-30 turėjo motyvuota nutartimi pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ , tačiau tokių veiksmų neatliko ir bylÄ nagrinėjo pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Apeliantė nurodo, kad nuobaudos skyrimo senaties terminas gali bÅ«ti tik pratęstas, o atnaujinimo institutas ATPK 35 straipsnyje nėra numatytas ir kartu nėra leidžiamas, todėl pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali bÅ«ti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.) dėl ko procesinės kliÅ«ties negali panaikinti joks teismas, todėl esant tokiai situacijai Å¡i byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama.Dėl įrodymų t. y. liudytojų parodymų, vertinimo, skunde teigiama, kad akivaizdu, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ rėmėsi prieÅ¡taringais, nenuosekliais ir nelogiÅ¡kais liudytojų R.

S. ir J. Å . parodymais. Skunde teigiama, kad R. S. pirminiame ir 2015-01-09 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kime policijai nurodytos aplinkybės ir teisme duoti parodymai yra prieÅ¡taringi, jis vis nurodo naujų aplinkybių, nurotas aplinkybes papildo. Taip pat ir liudytoja J. Å ., 2016-02-10 teismo posėdžio metu papildė 2015-01-12 paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes, neteisingai nurodė, kad incidentas vyko anksti ryte, kad ji pirma perėjo per perėjÄ Ä¯ sustojimÄ , o M. P. iÅ¡ paskos perėjo. Apeliantė teigia, kad tiek R.

S., tiek J. Å . vis kitaip įvardindavo necenzÅ«rinius žodžius, kuriuos neva M. P. yra pasakiusi R. S., taip pat lieka neaiÅ¡ku, ar autobusų stotelėje visgi buvo tik J. Å ., ar ir kitų žmonių, nes abu liudytojai tvirtina kitaip, taip pat liudytoja J. Å . nurodo, kad neva M. P. spardė seniÅ«no automobilį, tačiau peržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ nematyti, jog neatpažintas asmuo daužytų raudonÄ automobilį. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, jog jam autobusų stotelė matėsi iÅ¡ deÅ¡inės, ji yra už 15-20 metrų, tačiau iÅ¡ties autobusų stotelė buvo kairėje pusėje apie 60 metrų, todėl J.

Å . negalėjo matyti ir girdėti tariamo konflikto, o R. S. negalėjo matyti J. Å . stovinčios stotelėje, nes matomumÄ mažina ne tik pakankamai nemažas atstumas iki stotelės (60 metrų), bet matomumui trukdo geltonos plytinės tvoros kampas, todėl akivaizdu, kad abu liudytojai bÅ«dami pažįstami veikė prieÅ¡ M. P. bendrai. Apeliantė skunde nurodo, kad vaizdo įraÅ¡as yra visiÅ¡kai neinformatyvus, kadangi jame nėra jokio garso iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, jog automobilį bÅ«tent daužė M.

P. ir Å¡i seniÅ«nÄ R. S. vadino „vagimi, girtuokliu, parazitu, pederastu“, be to iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima nuspręsti, jog prie sankryžos stovėjusiame raudoname automobilyje sėdėjo R. S.. Tačiau Å¡is vaizdo įraÅ¡as informatyvus tik liudytojų patikimumo vertinimo prasme, kadangi, kaip minėta anksčiau, tariama liudytoja J. Å . negalėjo matyti tariamo incidento, o R. S. Å¡ios autobusų stotelėje. Apeliantė mananti, kad vaizdo įraÅ¡e esanti moteris galėjo bÅ«ti net ne J.

Å ., kadangi R. S., turėdamas vaizdo medžiagÄ , galėjo pažįstamos J. Å . apraÅ¡yti „pagalbos“, jog apraminti nuo skundų raÅ¡ymo M. P..Skunde apeliantė praÅ¡o įvertinti R. S. ir jo pažįstamos J. Å . akivaizdžiai neteisingus parodymus, ir mano, kad Å¡iems liudytojams turi bÅ«ti suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai (ATPK 259 str. 2 d.) pagal ATPK 1872 straipsnį dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje.Atsiliepimų į skundÄ negauta.M.

P. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Dėl procesinių terminų pažeidimo.

IÅ¡ apeliacinio skundo nėra aiÅ¡ku, dėl kurio termino – nuobaudos skyrimo ar bylos nagrinėjimo, pasibaigimo praÅ¡oma laikyti priimtus procesinius sprendimus neteisėtais ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Visų pirma apeliantė praÅ¡o panaikinti jos atžvilgiu priimtÄ nutarimÄ dėl to, kad skiriant jai nuobaudÄ , jau buvo pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo senaties terminai. Tačiau skundo argumentuose teigia, kad policijai įstaigai perdavus jos skundÄ dėl priimto nutarimo su visa bylos medžiaga, nei policijos įstaiga, nei teismas nepriėmė procesinio dokumento, kuriuo bÅ«tų pratęstas bylos nagrinėjimo terminas, todėl jos įsitikinimu, administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaiga suėjo 2015-11-30.

Tam, jog administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tų buvę galima nagrinėti, Kauno apylinkės teismas iki 2015-11-30 turėjo motyvuota nutartimi pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ , tačiau tokių veiksmų neatliko ir bylÄ nagrinėjo pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK numatyti procesiniai terminai, nagrinėjant Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pažeisti nebuvo.ATPK numato terminus, susijusius su administracinės nuobaudos skyrimu ir administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimu.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam iÅ¡vykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieÅ¡ka arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo dienos.

ATPK 282 straipsnis reglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus. Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylÄ organas (pareigÅ«nas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ . <....> Å io kodekso 44, 170, 174 straipsniuose, 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse ir 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vienÄ parÄ , 90, 1882 ir 1887 straipsniuose numatytų pažeidimų bylos – per tris dienas, 50 straipsnyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytų pažeidimų bylos – per penkias dienas, 98 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos – per septynias dienas.Tačiau įstatymas numato ir tam tikras iÅ¡lygas, t. y. pagal minimo straipsnio 3 dalį, kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam iÅ¡vykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieÅ¡ka arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma iÅ¡nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta Å¡io kodekso 35 straipsnyje, t. y. metams laiko nuo pažeidimo padarymo ar jo paaiÅ¡kėjimo dienos.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos policijos medžiagos, bylÄ tiriančios institucijos atstovų motyvuotais nutarimais (l. 14, 37), vadovaujantis ATPK 35 ir 282 straipsniais, administracinės bylos nagrinėjimo ir tuo pačiu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo tęsiamas, paskutinė kartÄ jis pratęstas iki 2015-11-30. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas ir nuobauda pažeidėjai M. P. paskirta 2015-10-29. Taigi, nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti, nuobauda apeliantei paskirta nepraėjus metams laiko nuo pažeidimo padarymo, todėl akivaizdu, kad nuobauda skundžiamu nutarimu M.

P. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pabrėžtina, kad pagal įstatymo nuostatas, tiek nuobaudos skyrimo, tiek bylos nagrinėjimo terminai yra siejami su bylos iÅ¡nagrinėjimu Institucijoje, kuri pagal savo kompetencijÄ turi teisę priimti nutarimÄ ir skirti pažeidėjui nuobaudÄ . Todėl Å¡iuo atveju M. P. skundų nagrinėjimo procesas apylinkės bei apygardos teismuose su minimais terminais nesietinas.Dėl įrodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde M. P. akcentavo, kad jos kaltė grindžiama prieÅ¡taringais asmenų parodymais, o administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 straipsnyje.

Tokius jos teiginius visiÅ¡kai paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad apylinkės teismas, atmesdamas M.

P. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2015-10-29 nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kiai ir nuosekliai iÅ¡dėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-12-30 R.

S. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl netinkamo M. P. elgesio nurodydamas, kad 2014-12-30 apie 11.55 val. jam su tarnybiniu automobiliu sustojus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie automobilio priėjo M. P. ir pradėjo garsiai rėkti bei vadinti R. S. „vagimi, girtuokliu“, klausė, kada jis atiduos 10 000 Lt, kuriuos iÅ¡ jos R. S. neva pavogė. Matydamas, kad M. P. yra neblaivi, R. S. uždarė automobilio dureles, tačiau M. P. jas pradėjo plėšti ir jas atidarė bei toliau ant jo Å¡aukė.

R. S. pradėjus važiuoti, M. P. su ranka trenkė per galinį automobilio durų stiklÄ . Netoli įvykio vietos autobusų stotelėje buvo keletas žmonių, tarp kurių ir iÅ¡ matymo pažįstama J. Å ., kuri, pareiÅ¡kėjo teigimu, gal ir galėtų paliudyti apie incidentÄ . 2015-01-09 raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime R. S. paaiÅ¡kino kad M. P. jį iÅ¡vadino „vagimi, girtuokliu, parazitu, piderastu“ ir visokiais kitokiais žodžiais. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų sustojime stovėjo ir ėjo pro Å¡alį žmonės, tarp kurių buvo pažįstama J.

Å ., kurie galėtų paliudyti apie įvykį. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiam M. P. elgesiui jokių priežasčių nebuvo, ji taip pasielgė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sukeldama tiek R. S., tiek incidentÄ galimai mačiusių žmonių pasipiktinimÄ . IÅ¡ R. S. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis tik patvirtino pareiÅ¡kime ir paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes. Jokių prieÅ¡taravimų R. S. paaiÅ¡kinimuose, prieÅ¡ingai nei teigiama M. P. skunde, aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė.

R. S. tiek bylos tyrimo policijoje metu, tiek paklaustas teisme, nurodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes – kad M. P. viešoje vietoje, gatvėje prie sankryžos, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, plėši automobilio dureles, trankė automobilį. Taigi, visi požymiai, reikalingi konstatuoti esant viešosios tvarkos pažeidimui pagal ATPK 174 straipsnį, R. S. buvo paminėti. Pažymėtina, kad tai, jog asmens nurodytos įvykio aplinkybės per skirtingas apklausas nurodomos ne identiškais, tais pačiais žodžiais, kad parodymai yra papildomi kai kuriomis detalėmis, nekeičiant esminių aplinkybių, nereiškia, kad asmens parodymai yra prieštaringi ar nenuoseklūs. Dėl tų pačių priežasčių teisingais ir patikimais laikytini liudytojos J.

Å . parodymai, nes įvykio aplinkybes, nuosekliai, iÅ¡ esmės tapačiai ji nurodė tiek paaiÅ¡kinime, tiek apklausta apylinkės teisme, kad 2014-12-30 apie 12 val. ji stovėdama stotelėje iÅ¡girdo riksmus ir atsisukusi į tÄ pusę pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustojęs (duomenys neskelbtini) seniÅ«no automobilis, kurį vairavo seniÅ«nas R. S., o Å¡alia jo stovinti moteris garsiai rėkdama plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais (gaidį, pideraste, gyvulį, parazite, atiduok deÅ¡imt tÅ«kstančių) bei brovėsi į automobilį, norėdama atidaryti duris bei daužė automobilį ranka.

Toks moters elgesys J. Å . Å¡okiravo. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių J. Å . teiginį, kad ji M. P. nepažįsta ir nėra suinteresuota jÄ apkalbėti. Konstatuojant J. Å . parodymų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ji nei M. P., nei R. S. asmeniÅ¡kai nepažinojo, neturėjo nei su vienu iÅ¡ jų kokių nors santykių ar konfliktų. R. S. nurodė, kad J.

Š. žino tik iš matymo, o pastaroji su R. S. taip pat nėra pažįstama, ji tik žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnas ir tokie jų parodymai nepaneigti, todėl versija, jog ši galėjo duoti neteisingus parodymus, siekdama palaikyti R. S. pusę ir apkalbėti M. P., atmestina. Nors apeliantė kategoriškai tvirtina, kad R. S. ir J. Š. parodymus paneigia vaizdo įrašas, tačiau su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Priešingai, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina šių asmenų nurodytas aplinkybes.

IÅ¡ jo matyti, kad prie sankryžos sustoja raudonos spalvos automobilis, kuris rodo kairės pusės posÅ«kio signalÄ . Per pėsčiųjų perėjÄ eina tamsiai apsirengusi moteris, kuri prieina prie raudonos spalvos automobilio. Tuo metu vairuotojas praveria automobilio dureles. Moteris kažkÄ pasako ir vairuotojas uždaro dureles. Tada moteris pradeda bandyti atidaryti automobilio dureles ir tai daro ne vienÄ kartÄ . Automobilis pradeda judėti ir moteris su ranka trenkia į jo kairės pusės virÅ¡utinę dalį.

Automobilis nuvažiuoja į kairę, o moteris raiÅ¡uodama vėl pereina per perėjÄ ir nueina. Nors garsas nebuvo įraÅ¡ytas, tačiau užfiksuotas vaizdas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prie automobilio priėjusi moteris elgiasi agresyviai, jos veiksmų pobÅ«dis nepaneigia konflikto buvimo galimybę tarp jos ir automobilyje esančio asmens (b. l. 8).Apylinkės teismas pagrįstai abejojo pačios M. P. parodymų teisingumu, nes ji pradžioje pripažino, kad įvykio vietoje buvo, priėjo prie sustojusio sankryžoje seniÅ«no R.

S. vairuojamo automobilio ir jie pasikalbėjo. Ji neigė plÅ«dusi seniÅ«nÄ necenzÅ«riniais žodžiais, daužiusi automobilį, tačiau kiti veiksmai, kurių ji neneigia, t. y. ėjimÄ per gatvę ir priėjimÄ prie R. S. vairuojamo automobilio bei pasikalbėjimÄ , bÅ«tent ir patvirtina užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Tačiau M. P. vėliau nurodė, kad įraÅ¡e matoma moteris yra ne ji. Taigi, toks parodymų keitimas pagrįstai leido apylinkės teismui M. P. parodymus vertinti kritiÅ¡kai, kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių.

Liudytojas R. S. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota prie automobilio priėjusi moteris yra bÅ«tent M. P.. TÄ patvirtino ir liudytoja J. Å ., kuri paneigė apeliantės nurodytas aplinkybes dėl jos priėjimo prie automobilio pusės ir kategoriÅ¡kai teigė, jog M. P. perėjo perėjÄ ir priėjo prie R. S. vairuojamo automobilio, kÄ patvirtino ir vaizdo įraÅ¡o duomenys. Taigi, įvertinus surinktus įrodymus byloje, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad vaizdo įraÅ¡e matoma moteris, kuri prieina prie raudonos spalvos automobilio, yra M.

P..M. P. skunde teigia, kad R. S. ir liudytojos J. Å . parodymai, kad stotelė nuo įvykio tik už 20 metrų, neteisingi, nes jos teigimu, autobusų stotelė buvo kairėje pusėje apie 60 metrų nuo sankryžos, už geltonos tvoros, todėl R. S. negalėjo matyti J. Å . stovinčios stotelėje. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kokiu atstumu yra abiejų pusių nurodyta autobusų stotelė, tačiau įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumÄ aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minimi atstumai ir jų tikslumas esminės reikÅ¡mės, vertinant nutarime ir skundžiamojoje nutartyje konstatuotas aplinkybes, neturi. AukÅ¡tesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog byloje esantys duomenys teismo buvo įvertinti pažeidėjos nenaudai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas Å¡iuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

P. padarė administracinį teisės pažeidimÄ ir tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį. Nuobauda pažeidėjai paskirta teisingai, vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti jį M. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2016-02-15 nutartis paliekama nepakeista, o M. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016-02-15 nutartį palikti nepakeistÄ ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                       Rimas Å virinas