2020-08-12 Nr. AB-14927-3-66-3-00020-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-5-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00020-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.1, 5.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P. ir jo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams S. M. ir R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK, Komisija) 2020 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. Sp-107 „Dėl Kazlų Rūdos ir Ukmergės rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 4 punktą – „pripažinti, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys R. P., išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą, eidamas viešosios įstaigos Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centras stebėtojų tarybos nario pareigas ir jų neatsisakydamas, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalį“; 5.4 punktą – „pripažinti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario R. P. įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą“; 6 punkto dalį – „pripažinti negaliojančiu šio savivaldybės tarybos nario pažymėjimą Nr. 195319“; 7.4 punktą – „pripažinti, kad, savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį išrinktas nebesantis tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas: G. P. – Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariu, išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. kovo 3 d. buvo išrinktas Ukmergės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos nariu, 2019 m. balandžio 16 d. prisiekė, jam buvo įteiktas Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas Nr. 195319 ir nuo tos dienos prasidėjo jo, kaip Savivaldybės tarybos nario, įgaliojimai. Savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7-75 „Dėl viešosios įstaigos Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybos sudarymo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. 7-75) nusprendė sudaryti viešosios įstaigos Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Centras) stebėtojų tarybą, kuri jos nariu paskyrė pareiškėją, kaip Savivaldybės tarybos atstovą. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymo (toliau – ir Įstatymas Nr. 1-532), kuris įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 d., 91 straipsniu, atsižvelgdamas į gautą VRK 2020 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 3-58 (1.2) „Dėl Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Ukmergės rajono savivaldybių tarybų narių galimo pareigų nesuderinamumo su savivaldybės tarybos nario pareigomis“ (toliau – ir Pažyma), 2020 m. liepos 22 d. pateikė Savivaldybės merui prašymą išbraukti jį iš Centro stebėtojų tarybos sudėties, patvirtintos Tarybos sprendimu Nr. 7-75 (toliau – ir Prašymas). Savivaldybės administracija 2020 m. liepos 27 d., atsižvelgdama į pareiškėjo Prašymą, parengė projektą Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio mėnesio sprendimo „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“, kuriuo numatoma panaikinti Tarybos sprendimą Nr. 7-75.

3. Pareiškėjo teigimu, VRK, priimdama Sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės. VRK Sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo. Pareiškėjo skundžiama Sprendimo dalis – akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes VRK Sprendimu neteisėtai iškraipė ir pakeitė rinkėjų valią dėl pareiškėjo išrinkimo Savivaldybės tarybos nariu. Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su VRK skundžiamu Sprendimu motyvus:

3.1 VRK 2020 m. liepos 23 d. netenkino pareiškėjo 2020 m. liepos 22 d. prašymo dėl 2020 m. liepos 23 d. VRK posėdžio atidėjimo tikslu pasirūpinti atstovavimu VRK posėdyje bei parengti ir pateikti reikiamus įrodymus ir tokiu būdu pažeidė VRK 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 (2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. Sp-60 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 40 ir 43 punktų reikalavimus, t. y. taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Dėl šių taisyklių pažeidimo egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindas;

3.2 VRK, prieidama prie išvados, kad Įstatymo Nr. 1-532 91 straipsnis ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) 33 straipsnio 3 dalis yra konkuruojančios nuostatos ir nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo Nr. 1-532 91 straipsniu, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir STRĮ) 91 straipsnio 1 dalies normai, tuo pačiu metu galiojo SPĮĮ 33 straipsnis, kuris nustatė stebėtojų tarybos sudarymą. SPĮĮ – pirminis teisės aktas, kuris turi aukščiausią juridinę galią, todėl stebėtojų tarybos sudarymas negali būti kitoks, nei nustato šis įstatymas. Įstatymų leidėjas, priėmęs STRĮ 91 straipsnio 1 dalies pakeitimą ir toliau reglamentuodamas SPĮĮ 33 straipsniu stebėtojų tarybos sudarymą, Savivaldybės tarybai nesuteikė teisės stebėtojų tarybą sudaryti kitaip, nei tai yra nustatyta SPĮĮ 33 straipsnyje. SPĮĮ 33 straipsnio 5 dalis, imperatyviai įtvirtinusi, kurie asmenys negali įeiti į stebėtojų tarybą, nenustatė draudimo į stebėtojų tarybą įeiti Savivaldybės tarybos nariui, todėl Savivaldybės taryba neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Tarybos sprendimą Nr. 7-75. SPĮĮ nėra jokių nuostatų, kurios leistų kituose įstatymuose (ir STRĮ), reguliuoti teisinius santykius, kiek tai susiję su sveikatos priežiūros įstaigos stebėtojų tarybos formavimu ir jos sudėtimi, kitaip, nei nustatyta SPĮĮ;

3.3 Įvertinus tai, kad SPĮĮ 31 straipsnis stebėtojų tarybą priskyrė kolegialiam valdymo organui, įtvirtino įstaigos pareigą turėti stebėtojų tarybą, nustatė Savivaldybės pareigą deleguoti (paskirti) vieną iš Savivaldybės tarybos narių įstaigos stebėtojų tarybos narių, VRK skundžiamo Sprendimo išvada, jog nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojus STRĮ 91 straipsnio 1 dalies papildymui, pareiškėjo pareigos tapo nesuderinamos su Centro, kurio savininku yra Savivaldybė, „kito organo nario pareigomis“, t. y. su stebėtojų tarybos nario pareigomis, yra nepagrįsta. Įsigaliojusi STRĮ 91 straipsnio 1 dalies norma savaime nepaneigė / nepanaikino SPĮĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybės taryba turi pareigą suformuoti stebėtojų tarybą, be kitų asmenų, paskiriant į stebėtojų tarybą ir vieną savivaldybės tarybos narį kaip atstovą;

3.4 VRK, nuspręsdama, kad nagrinėjamu atveju konkuruojančių teisės normų taikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis vėlesnės teisės normos (STRĮ 91 str. 1 d.) pirmenybės prieš ankstesniąją teisės normą taisykle, nepateikė išaiškinimo, kaip turėjo (galėjo / privalėjo) pasielgti savivaldybių tarybų nariai, kad neatsirastų pagrindas jiems pritaikyti STRĮ 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą;

3.5 Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) nepriėmus STRĮ 91 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo įstatymo, t. y. nenustačius, kaip turėtų būti įgyvendinama ši teisės norma, neturi būti suvaržyta pareiškėjo teisė ir toliau būti Savivaldybės tarybos nariu;

3.6 VRK neatsižvelgė į Seimo 2020 m. birželio 25 d. priimtą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 20, 22, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuris tik nuo 2020 m. spalio 1 d. pakeičia sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų suformavimo pagrindus ir neįvertino šio įstatymo Aiškinamojo rašto turinio sprendžiant dėl nagrinėjamam klausimui aktualių normų taikymo;

3.7 Savivaldybės tarybos nario pareigų aprašyme nėra numatyta reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą, gebėti analizuoti įstatymus bei kitus teisės aktus ir aktualią teisminę praktiką, būti susipažinusiam su teisės doktrinomis. Tinkamai vykdydamas Savivaldybės tarybos nario pareigas Tarybos narys neturi pareigos ir objektyvių galimybių domėtis visais įstatymais ir teismine praktika VRK sprendžiamais klausimais. Be to, nei VRK praktikoje, nei teismų praktikoje nėra sutinkamas analogiškas pagal faktines aplinkybes išnagrinėtas pavyzdys. Nežinojimas to, ko nebuvo įmanoma žinoti normaliai rūpestingam asmeniui, negali būti vertinama kaip asmens kaltė pažeidus teisės aktų reikalavimus. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra aptarta situacija, kaip turėtų elgtis Savivaldybės tarybos narys nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojus STRĮ, bet galiojant SPĮĮ 28–33 straipsnių nuostatoms dėl įstaigų stebėtojų tarybų suformavimo.

4. Pareiškėjas nurodo, kad buvo įsitikinęs (iki Pažymos gavimo ir Prašymo įteikimo), jog neprivalo nusišalinti nuo pareigos vykdyti Tarybos sprendimą Nr. 7-75. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamam atvejui aktualus teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas, nes sudarė ir sudaro prielaidas nevienodai aiškinti teisės normų turinį, dviprasmiškai suvokti jų taikymo ribas, todėl tokia vartojamų terminų ir sąvokų įvairovė neleido pareiškėjui tinkamai suvokti teisės normas ir vykdyti pareigas taip, kaip nustatė VRK.

5. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.

6. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ) 3 straipsnio 9 dalyje, STRĮ 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nesutikimą su skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1 Įstatymo Nr. 1-532 36 straipsniu pakeitus STRĮ 91 straipsnio 1 dalį, tiems savivaldybių tarybų nariams, kurie užėmė viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, kolegialių valdymo ir kitų organų nario pareigas, atsirado pareiga iki STRĮ įsigaliojimo šių pareigų atsisakyti;

6.2 VRK, siekdama paskatinti atitinkamų savivaldybių tarybų narius vykdyti pasikeitusius STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, 2020 m. vasario 6 d. savo interneto svetainėje išplatino pranešimą, kuriuo informavo apie teisinio reglamentavimo pakeitimus, kartu pažymėdama, kad šie pakeitimai turės įtakos savivaldybių tarybų nariams, kurie iki 2020 m. vasario 1 d., be kita ko, galėjo dirbti stebėtojų tarybos nariais. Savivaldybių tarybų nariai, einantys su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, privalo vadovautis STRĮ 91 straipsnio nuostatomis. VRK 2020 m. vasario 13 d. raštu Lietuvos savivaldybių asociacijai išsiuntė raštą, kuriame atkreipė dėmesį, kad savivaldybių tarybų nariai nuo 2020 m. vasario 1 d. nebegali eiti viešųjų įstaigų stebėtojų tarybų narių pareigų. VRK 2020 m. kovo 27 d. raštu kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama, be kita ko, iki 2020 m. balandžio 30 d. informuoti apie STRĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą. VRK 2020 m. balandžio 30 d. gavo Savivaldybės mero raštą, kuriame informuojama, jog Savivaldybės Tarybos nariai yra susipažinę su STRĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimais, tarybos narys R. P. eina pareigas Centro stebėtojų taryboje, pareiškėjas į šias pareigas paskirtas iki STRĮ pakeitimų įsigaliojimo;

6.3 VRK, susipažinusi su Teisės aktų informacinėje sistemoje viešai skelbiama informacija, nustatė, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo priimtas Tarybos sprendimas Nr. 7-75. VRK informacijos apie tai, kad šis sprendimas buvo pakeistas ar panaikintas negavo, todėl padarė išvadą, kad šis sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjas eina Centro stebėtojų tarybos nario pareigas. Vadovaujantis Centro įstatų, patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 7-11, 6 punktu, pareiškėjo pareigos yra nesuderinamos su jo užimamomis Centro stebėtojų tarybos nario pareigomis;

6.4 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2829 dėl pareiškėjo pareigų nesuderinamumo buvo sprendžiama nuotoliniu būdu. Nustačius pažeidimą, VRK kilo pareiga pašalinti STRĮ pažeidimą – nesuėjus terminui nutraukti pareiškėjo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus, kartu parengiat VRK sprendimo projektą, kuris, nepažeidžiant VRKĮ 11 straipsnio 4 dalies ir Reglamento 37 punkto, kartu su Pažyma ir kvietimu į planuojamą posėdį 2020 m. liepos 21 d. el. paštu buvo išsiųstas pareiškėjui;

6.5 VRK 2020 m. liepos 22 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl klausimo svarstymo atidėjimo, tačiau atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nenurodė svarbių posėdžio atidėjimo priežasčių, bei į tai, kad atstovų dalyvavimas nėra privalomas, sprendė, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas. Be to, pareiškėjas į bylą yra pateikęs atsistatydinimo iš Centro stebėtojų tarybos prašymą, kurio VRK nebuvo pateikęs, galbūt siekdamas vilkinti klausimo sprendimą ir siekdamas išvengti teisinių pasekmių;

6.6 Pareiškėjas yra Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojas, t. y. aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, nebe pirmą kartą yra renkamas Savivaldybės tarybos nariu, todėl jam turėtų būti gerai žinomos STRĮ nuostatos, įskaitant teisines pasekmes, kurios gali kilti, jei savivaldybės tarybos narys eina su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas;

6.7 SPĮĮ 33 straipsnio 3 dalis ir STRĮ 91 straipsnio 1 dalis yra specialiosios normos ir nagrinėjamu atveju turi būti taikoma vėlesnės teisės normos pirmenybės prieš ankstesniąją teises normą taisyklė;

6.8 Per 200 įvairių savivaldybių tarybų narių eitų kitų pareigų nesuderinamumo klausimą visų savivaldybių tarybos (išskyrus Ukmergės rajono ir Kazlų rūdos savivaldybes) išsprendė apytiksliai iki 2020 m. birželio mėnesio pabaigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 7. Byloje nustatyta, kad Komisija 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. Sp-107 „Dėl Kazlų Rūdos ir Ukmergės rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ pripažino: kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys R. P., išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą, eidamas viešosios įstaigos Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybos nario pareigas ir jų neatsisakydamas, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalį (4 p.); pareiškėjo įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą (5.4 p.); negaliojančiu pareiškėjo Savivaldybės tarybos nario pažymėjimą Nr. 195315 (6 p.); kad Savivaldybių taryboje atsiradus laisvai vietai, Savivaldybės tarybos nariu tampa G. P. (7.4 p.).

8. Pagal bylos duomenis pareiškėjas, kaip Savivaldybės tarybos atstovas, Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7-75 buvo paskirtas Centro stebėtojų tarybos nariu ir iki 2020 m. liepos 23 d. nebuvo atšauktas iš šios stebėtojų tarybos narių. Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis šiuo faktu, pripažino, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nustatantį, jog savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako, pareiškėjo, kaip Savivaldybės nario, įgaliojimai nutrūko prieš terminą. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, skunde akcentuodamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas bei nurodydamas, kad 2020 m. liepos 22 d. pateikė Savivaldybės merui prašymą išbraukti jį iš Centro stebėtojų tarybos sudėties. Atsakovas atsikirtimuose į skundą teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

9. Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundo argumentus ir atsikirtimus į skundą, pirmiausia nurodo, jog Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos paskirtį ir sudarymą reglamentavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnis (2019 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. XIII-2378 redakcija), kurio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo.

10. 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. 1-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58. 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2786, kurio 36 straipsniu buvo pakeista Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų 91 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad <...> savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos <...> su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis <...>. Kartu su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimu minėtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos nebuvo pakeistos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas pakeistas Seimo 2020 m. birželio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XIII-1350, kuris įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad priimtu įstatymu Nr. XIII-3150 Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija, savivaldybių tarybos, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

11. Komisija 2020 m. vasario 6 d. savo interneto svetainėje išplatino pranešimą, informuodama, kad pagal 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusią naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies redakciją savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis. Komisija 2020 m. vasario 13 d. išsiuntė Lietuvos savivaldybių asociacijai raštą Nr. 2-157(2.20) „Dėl savivaldybių tarybų rinkimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų kolizijos“, kuriuo išaiškino, kad savivaldybių tarybų nariai nuo 2020 m. vasario 1 d. nebegali eiti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybų narių pareigų. Komisija 2020 m. kovo 27 d. raštu taip pat kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama iki 2020 m. balandžio 30 d. informuoti apie Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą.

12. Komisijos nariai S. M. ir T. R. 2020 m. liepos 21 d. parengė Pažymą, kuria pasiūlė Komisijai pareiškėjo įgaliojimus nutraukti nesuėjus terminui pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Komisija 2020 m. liepos 23 d. priėmė Sprendimą.

13. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2020 m. liepos 22 d. prašymą Savivaldybės merui išbraukti jį iš Centro stebėtojų tarybos sudėties, patvirtintos Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7-75, taip pat įrodymus, jog Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2020 m. liepos 22 d. prašymą, 2020 m. liepos 27 d. parengė Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio mėnesio sprendimo „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ projektą, kuriuo numatoma panaikinti Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 7-75, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas Centro stebėtojų tarybos nariu. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nevykdo Centro stebėtojų tarybos nario pareigų.

14. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Komisijos Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019; kt.). Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; kt.).

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; kt.); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; kt.).

16. Teisėjų kolegija, gero administravimo principo laikymosi aspektu įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas buvo priimtas neišsiaiškinus visų su pareiškėjo einamomis pareigomis Centro stebėtojų taryboje susijusių aplinkybių, todėl neatitinka gero administravimo principo.

17. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. pateikė Savivaldybės merui prašymą išbraukti jį iš Centro stebėtojų tarybos sudėties, o Savivaldybės administracija 2020 m. liepos 27 d. parengė Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio mėnesio sprendimo „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ projektą, kuriuo numatė panaikinti Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 7-75 dėl pareiškėjo paskyrimo Centro stebėtojų tarybos nariu. Komisija nurodo, jog Sprendimo priėmimo metu ji neturėjo informacijos apie tokį pareiškėjo prašymą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog Komisija, prieš priimdama Sprendimą, turėjo galimybę pasitikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo einamų pareigų Centro stebėtojų taryboje, be to, pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo, siekdamas pasirūpinti atstovavimu ir surinkti bei pateikti reikiamus įrodymus, tačiau Komisija tokio pareiškėjo prašymo netenkino.

18. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad Komisijos Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išbraukti jį iš Centro stebėtojų tarybos sudėties, tačiau sprendimas dėl pareiškėjo atsisakymo eiti šias pareigas dar nebuvo priimtas, nors pareiškėjas buvo išreiškęs valią raštu jų atsisakyti, t. y. atsistatydinti. Be to, būtina pabrėžti, kad pareiškėjas, eidamas Centro stebėtojų tarybos nario pareigas iki prašymo atsistatydinti iš šių pareigų padavimo, vykdė Savivaldybės tarybos nurodymą, kuris nebuvo pakeistas, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent pareiškėjas yra atsakingas už visos Savivaldybės tarybos veiklą. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad pareiškėjas ankščiau nesiėmė veiksmų atsistatydinti iš Centro stebėtojų tarybos narių dėl to, jog jis buvo apsisprendęs vykdyti Centro stebėtojų tarybos nario funkcijas.

19. Vertindama šią susiklosčiusią teisinę situaciją ir spręsdama, ar Komisijos Sprendimas dėl pareiškėjo įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą yra pagrįstas ir teisėtas, teisėjų kolegija pabrėžia, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti ne tik formalus, bet ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimus). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad Komisijos priimtas Sprendimas yra formalus ir neteisingas, prieštarauja gero administravimo principui, nes pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas įgyvendinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau iki ginčijamo Sprendimo priėmimo Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 7-75, kuriuo pareiškėjas paskirtas Centro stebėtojų tarybos nariu, nebuvo panaikintas ne dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Komisija Sprendimą priėmė neįvertinusi aplinkybės, kad pareiškėjas atsisakė Centro stebėtojų tarybos nario pareigų, todėl Komisijos Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. Sprendimo 4, 5.4 punktai, 6 punkto dalis, kuria pripažintas negaliojančiu Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas Nr. 195319, ir 7.4 punktas panaikinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. Sp-107 „Dėl Kazlų Rūdos ir Ukmergės rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 4, 5.4 punktus, 6 punkto dalį, kuria pripažintas negaliojančiu Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pažymėjimas Nr. 195319, ir 7.4 punktą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė