71ddadf8-2529-4038-9c86-eaf0184004e3 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-4735-991/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00197-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.6.;3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovei D. Z.,ieškovės atstovui advokatui Albertui Bandžiui,atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“ atstovei advokatei I.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. Z. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energetika“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, ir neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2012,86 Eur sumÄ laidojimo iÅ¡laidų atlyginimui, skirtų kapavietės sutvarkymui, 2725,88 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 2525,91 Eur neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalis už (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusįjį T.

S., ir 199,97 Eur procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2014-06-11 iki 2016-01-11, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės sūnus T. S., dirbęs pas atsakovę AB “Klaipėdos energetika” elektromonteriu, vykdydamas medžių genėjimo, atramų bei izoliatorių keitimo darbus 10 kwV oro linijoje L-300 iš Švėkšnos transformatorinės pastotės (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo mirtinai sužalotas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-02-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. S. mirė nuo techninės elektros smūgio, nes tyrimo metu rasta: elektros žymės dešinės plaštakos ir I,II,III,IV pirštų srityse, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje ir kapšelio dešinėje pusėse, greitos mirties pažymiai – vidaus organų pilnakraujystė, tamsus skystas kraujas, smulkios kraujosruvos po epikardu, po plaučių pleura, inkstų kapsulėmis, skrandžio gleivinėje ir kasoje bei kiti pažymiai.

Mirties liudijime mirties priežastimi pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (duomenys neskelbtini) yra nurodyta W85 (elektros perdavimo linijų poveikis), T75.4 (elektros srovės poveikis), Y92.88 (kita patikslinta vieta), ir U73.08 (kitas patikslintas darbas už kurį gaunamos pajamas). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2014-05-05 parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ , kurioje 2014-04-25 suraÅ¡yto nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: saugos ir sveikatos norminio akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog darbuotojas įlipo į nuo įtampos neatjungtos oro linijos atramÄ , kurioje vykdė darbus, nenumatytus tos dienos nurodyme, ir tuo buvo pažeistas Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 51 31 punkto reikalavimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog bendrovėje vykdoma nepakankama kontrolė, kad dirbdami darbuotojai atliktų tik jiems pavestÄ darbÄ , ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio reikalavimai.

Pažymėjo, kad darbdavio neteisėta veika pirmiausia pasireiÅ¡kia saugos darbe norminių aktų pažeidimu, o nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo akte Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimai liudija, jog T. S. darbdavys, tai yra atsakovė, pats ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindami darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad T.

S. darbo vieta, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais įvykdė veiksmus, kurie sudaro pagrindÄ jo civilinės atsakomybės kilimui. Atsakovės veiksmai (aplaidus neveikimas) sukÅ«rė tiesioginę neigiamų pasekmių galimybę, kuriÄ realizavo nukentėjusysis T. S. savo veiksmais, tad Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės pagrindu. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“, 3 punkte nurodyta, kad įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryÅ¡ium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sÄ lygų, yra preziumuojama.

Taigi, ieÅ¡kovės teigimu, yra visos sÄ lygos, reikalingos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai ieÅ¡kovės sÅ«nus, ji patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalÄ . Nukentėjusiojo T. S., buvusio doro, pareigingo, sÄ Å¾iningo, atidaus Å¡eimai ir stropaus darbuotojo netikėta mirtis darbe ieÅ¡kovei sukėlė dvasines kančias ir skausmÄ , kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kt. bÅ«senos, buvusios iki sÅ«naus žūties, neįmanoma sugrÄ Å¾inti.

Vienintelio sÅ«naus mirtis jo motinai sukėlė didelį stresÄ , iÅ¡gyvenamÄ sunkiÄ dvasinę ir emocinę depresijÄ . Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti vertinama tai, nelaimingo atsitikimo metu įvyko skaudžiausia nelaimė – jauno amžiaus, bepradedančio savo darbinę karjerÄ stropaus, iniciatyvaus ir pareigingo darbuotojo mirtis, kuris darbinę veiklÄ bendrovėje buvo pradėjęs 2012-10-02 ir per visa iki nelaimingo atsitikimo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojo tiek darbdavio, tiek ir nukentėjusiojo kalti veiksmai, ieÅ¡kovė iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus yra gavusi vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam jos sÅ«nui mirus bei dalį draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovės, iÅ¡mokėtos pastarajam AB “Lietuvos draudimas” pagal Nelaimingų atsitikimų draudimÄ , ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad, siekdama sutvarkyti sÅ«naus kapÄ , už paminklo pastatymÄ ir kapavietės sutvarkymÄ sumokėjo 13900 Lt (4025,72 Eur) sumÄ .

Pripažinus, jog dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas T. S. miÅ¡ri kaltė tenka atsakovei, iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteistinos kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, sudarančios ½ tam iÅ¡leistos sumos, tai yra 2012,86 Eur. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo metu atsakovė buvo sudariusi Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį su AB “Lietuvos draudimas”, pagal kuriÄ vienerių metų laikotarpiui, nuo 2013-12-19 iki 2014-12-18, apdraudė savo dirbančius atitinkamų kategorijų ir profesijų darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu, draudimu ligos atvejui, kuriuo buvo apdraustas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kÅ«no sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kÅ«no sužalojimo (traumos) ir ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo.

AB “Lietuvos draudimas”, pripažinęs (duomenys neskelbtini) nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudžiamuoju įvykiu, atsakovei, kaip Draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui, iÅ¡mokėjo 100000,00 Lt draudimo iÅ¡mokos sumÄ , kurios dalį, tai yra 91278,55 Lt, atsakovė 2014-06-11 pervedė ieÅ¡kovei, o likusi 8721,45 Lt (2525,91 Eur) suma liko pas atsakovę. Draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse nurodytas draudimo objekto apibÅ«dinimas (apdraustojo mirtis ir/arba sveikatos sutrikimas (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo) leidžia teigti, jog draudimo objektu buvo ne atsakovės, o jos darbuotojų turtiniai interesai, susiję su siekiu atlyginti dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusius nuostolius, todėl sudaryta draudimo sutartis, savo teisine prigimtimi, buvo sutartimi trečiojo asmens naudai, kuris, įvykus draudžiamajam įvykiui, turėjo teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ , o jo mirties atveju tokiÄ iÅ¡mokÄ turėjo teisę gauti jo turto paveldėtojai.

Dėl to ieÅ¡kovė prašė priteisti likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovas advokatas Albertas Bandžius ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė neatliko kokių nors neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas darbdavio civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Pažymėjo, kad tai patvirtina Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir Valstybinės darbo inspekcijos aktas bei papildomas aktas, kuriais konstatuota, jog darbdavys užtikrino tinkamÄ darbinę aplinkÄ , saugiÄ darbo vietÄ ir darbo priemones, o akte nurodyta nepakankamos vidinės kontrolės prielaida labiau deklaratyvi nei reali ir įgyvendinama. Atsakovės teigimu, tik nukentėjusiojo T. S. neteisėti veiksmai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Nukentėjusysis T.

S., tiksliai žinodamas tos dienos darbų nurodymus, automobilyje turėdamas darbų atlikimo schemÄ , lipo į atramÄ , į kuriÄ jis negalėjo ir neturėjo teisės lipti, prieÅ¡ tai neatsiklausęs savo darbų vykdytojo, jo neinformavęs apie tokį savo galimÄ elgesį, vienas, atsiskyręs nuo kito kartu dirbančiojo darbuotojo, buvo itin neatsargus, dėl ko pažeisdamas saugaus darbo reikalavimus, žuvo. Atsakovė taip pat nurodė, kad tarp atsakovės veiksmų – saugių darbo sÄ lygų sudarymo, ir padarytos žalos nėra tiek netiesioginio, tiek tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

Tuo atveju, jeigu pats nukentėjusysis T. S. bÅ«tų tinkamai laikęsis visų darbo saugos reikalavimų ir nevykdęs darbo, kurio neturėjo teisės vykdyti, egzistavusių taisyklių ir instrukcijų laikymasis bÅ«tų pakankamas įvykiui iÅ¡vengti. Atsakovė paaiÅ¡kino, jog, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta tai, kad atsakovė savo noru ir gera valia atlygino ieÅ¡kovei žalÄ , tai yra sumokėjo ieÅ¡kovei 91278,55 Lt neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atsakovė savo noru ir gera valia atlygino ieÅ¡kovės turėtas laidojimo iÅ¡laidas – 8721,45 Lt, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa, kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo panaudoti kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidoms ar kitoms laidojimo iÅ¡laidoms padengti, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovės turėtai turtinei žalai padengti.

Atsakovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė patyrė stiprių iÅ¡gyvenimų netekusi artimo žmogaus, tačiau nepateikė įrodymų, jog jos sveikatai buvo iÅ¡kilusi grėsmė ar bÅ«tų patyrusi rimtų susirgimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad bÅ«tent paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ , yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ priteisti neturtinės žalos dydį iki 15000 Lt arba 4344,30 Eur.

Be to, atsakovė Å¡iÄ Å¾alÄ jau yra atlyginusi. Atsakovė ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-12-19 sudarė draudimo sutartį, pagal kuriÄ draudimo liudijime nurodytomis sÄ lygomis buvo apdrausti atitinkamų kategorijų darbuotojai, tame tarpe trys elektromonteriai. Pagal 2013-12-30 apdraustųjų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä numatyta, jog draudimo iÅ¡mokos naudos gavėju yra skiriama atsakovė. Su tuo raÅ¡tu sutiko visi draudžiami darbuotojai. Atsakovė, sudarydama nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį naudos gavėju paskyrė save, tokiu bÅ«du siekdama apdrausti ne tik darbuotojų, bet ir savo interesus, siekiant padengti savo galimÄ Å¾alÄ Ä¯vykus nelaimingam atsitikimui.

Dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieÅ¡kovės sÅ«nus ir kuris buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo atsakovei 100000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė pervedė ieÅ¡kovei 91278,55 Lt neturtinei ir turtinei žalai atlyginti bei sumokėjo 8721,45 Lt laidojimo iÅ¡laidas, taigi visÄ iÅ¡ draudimo gautÄ iÅ¡mokÄ yra gavusi ieÅ¡kovė. Be to, teismų praktikoje laikomasi vienareikÅ¡miÅ¡kos pozicijos, jog draudimo iÅ¡moka, iÅ¡mokėta darbdaviui pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, turi bÅ«ti įskaitoma į praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovė nurodė ir tai, kad tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo iÅ¡laidas turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad už antkapio paminklÄ ir jo pastatymÄ sumokėjo 4025,72 Eur. Apžvelgus rinkoje siÅ«lomas antkapių ir paminklų kainas matyti, jog pigiausi paminklai yra nuo 150 Eur, patys brangiausi apie 2000 Eur. Kadangi atlyginamos tik protingos laidojimo iÅ¡laidos, protinga ir vidutinė paminklo kaina sudarytų iki 1000 Eur. Brangiausiai rinkoje kainuojančio antkapio kaina sudaro apie 1000 Eur, todėl akivaizdu, jog paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, kurios sudarė 4025,75 yra per didelės ir neprotingos.

Be to, atsakovė apmokėjo visas iki paminklo pastatymo ieÅ¡kovės turėtas laidojimo (karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų) iÅ¡laidas, kurios sudarė 8721,45 Lt (2 525,90 Eur). Jeigu teismas pripažintų, jog ieÅ¡kovės patirtos kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos protingos, bendra jos patirta laidojimo iÅ¡laidų suma sudarytų 6551,62 Eur (4025,72+2525,90). Jeigu atsakovė sutiktų su ieÅ¡kovės pozicija, kad dėl nelaimingo atsitikimo tiek nukentėjusiojo, tiek atsakovės kaltė sudaro po 50 procentų, pati didžiausia skaičiuotina suma, kuriÄ atsakovei kiltų pareiga sumokėti ieÅ¡kovei bÅ«tų 3275,81 Eur (6551,62 Eur / 2) laidojimo iÅ¡laidų.

Kadangi atsakovė atlygino 2525,90 Eur laidojimo iÅ¡laidų apmokėjęs už karstÄ , žvakes, maistÄ , gedulingus pietus, muzikantus ir kt., likusi didžiausia atsakovės mokėtina suma, jeigu ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydžio skaičiavimas bÅ«tų pagrįstas, sudarytų 749,91 Eur.Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė I. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus T.

S. dirbo AB „Klaipėdos energetika“. Tarp atsakovės ir T. S. 2012-10-05 sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ T. S. priimtas dirbti AB „Klaipėdos energetika“ elektromonterio pareigomis. Atsakovė (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imu apie nelaimingÄ atsitikimÄ informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, jog (duomenys neskelbtini) 14.00 val. T. S., dirbęs elektromonteriu, žuvo darbo vietoje nuo elektros iÅ¡krovos.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2012,86 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 2525,91 Eur neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalis už (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusįjį T.

S.. Nurodo, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Atsakovė su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka. Teigia, kad neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys, be to, visa turtinė ir neturtinė žala ieÅ¡kovei jau yra atlyginta. Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant klausimÄ dėl žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos.

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.248, 6.249 straipsniai).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 14.00 val. T. S., dirbęs elektromonteriu AB „Klaipėdos energetika“, žuvo darbo vietoje nuo elektros iÅ¡krovos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-02-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. mirė nuo techninės elektros smūgio, nes tyrimo metu rasta: elektros žymės dešinės plaštakos ir I, II, III, IV pirštų srityse, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje ir kapšelio dešinėje pusėse, greitos mirties pažymiai – vidaus organų pilnakraujystė, tamsus skystas kraujas, smulkios kraujosruvos po epikardu, po plaučių pleura, inkstų kapsulėmis, skrandžio gleivinėje ir kasoje bei kiti pažymiai.

Mirties liudijime mirties priežastimi pagal tarptautinį ligų klasifikatorių ((duomenys neskelbtini)) yra nurodyta W85 (elektros perdavimo linijų poveikis), T75.4 (elektros srovės poveikis), Y92.88 (kita patikslinta vieta), ir U73.08 (kitas patikslintas darbas už kurį gaunamos pajamas). IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė, įgyvendindama darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad T. S. darbo vieta, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais įvykdė veiksmus, kurie sudaro pagrindÄ jo civilinės atsakomybės kilimui.

Sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimÄ nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti institucijų, atlikusių (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ , nustatytas ir patvirtintas aplinkybes. Pastebėtina, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-04-25 suraÅ¡ytame nelaimingo atsitikimo darbe akte, suraÅ¡ytame atlikus patikrinimÄ , nurodyta nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: saugos ir sveikatos norminio akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog darbuotojas įlipo į nuo įtampos neatjungtos oro linijos atramÄ , kurioje vykdė darbus, nenumatytus tos dienos nurodyme, ir tuo buvo pažeistas Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 51 31 punkto reikalavimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog bendrovėje vykdoma nepakankama kontrolė, kad dirbdami darbuotojai atliktų tik jiems pavestÄ darbÄ , ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio reikalavimai.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius atliko papildomÄ Ä¯vykio tyrimÄ ir 2015-07-31 pateikė papildomÄ iÅ¡vadÄ , jog tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2014-08-05 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatavo, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir ikiteisminį tyrimÄ , pradėtÄ atsakovės atžvilgiu, nutraukė. 2014-08-05 nutarime nurodyta, jog pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, tai yra kad nukentėjusysis T.

S. įlipo į nuo įtampos neatjungtos oro linijos atramÄ , kurioje vykdė darbus, nenumatytus tos dienos nurodyme, taip pat nevykdant (duomenys neskelbtini) nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos pareigos darbo vietoje iÅ¡ abiejų laidos nutraukimo pusių užsidėti kilnojamÄ jį įžemiklį. Minėtame nutarime pažymėta, kad nenustatyta, kÄ konkrečiai ir kÄ dar be atliktų darbuotojų instruktažo, darbų aptarimo ir parodymo vietoje, atsakovė kaip darbdavys turėjo atlikti, todėl teiginys apie nepakankamÄ darbuotojų kontrolę yra labiau deklaratyvus, nėra patvirtintas jokiais faktiniais duomenimis bei teisiniais argumentais.

Duomenų, kad minėtas nutarimas yra panaikintas ar negaliojantis, byloje nepateikta. Taigi 2014-08-05 nutarimas yra oficialus kompetentingos institucijos procesinis sprendimas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybių, keliančių abejonę dėl Å¡iame procesiniame sprendime konstatuotų aplinkybių, byloje nenustatyta. IÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio AB „Klaipėdos energetika“ elektromonteriui T.

S. (duomenys neskelbtini), tyrimo medžiagos nustatyta, kad T. S. buvo supažindintas su darbų saugÄ reglamentuojančiais teisės aktais, tai yra Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Elektros įrenginių remonto ir priežiÅ«ros elektromonterio pareiginiais nuostatais, Dirbančiojo aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 19, Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 51, 10kV įtampos oro linijos izoliatoriaus keitimo inkarinėje atramoje technologine kortele, be to, prieÅ¡ pradedant darbus (duomenys neskelbtini) T.

S. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su darbų vykdymo sÄ lygomis. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad darbai toje atkarpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, pagal atsakovės kaip darbdavio nurodymÄ , turėjo bÅ«ti atliekami tik 2014-02-27, atitinkamai tada turėjo bÅ«ti iÅ¡jungta elektros įtampa, o ne (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo dienÄ darbdavio įgalioti asmenys, tai yra V. K. ir R. V., taip pat tinkamai atliko savo pareigas – informavo, bendravo telefonu, teikė nurodymus darbuotojams ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti V. K., A. B. ir R. V. nurodė, kad jie dirba AB „Klaipėdos energetika“. Minėti asmenys iÅ¡ esmės patvirtino visas aplinkybes, kurias buvo nurodę Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui bei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai atliekant tyrimÄ ir juos apklausiant Å¡ių tyrimų metu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovas teismo posėdyje taip pat negalėjo nurodyti, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakovė ir kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės aplaidus, netinkamas elgesys neužtikrinant saugumo darbe reikalavimų.

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius duomenis, Å¡alių ir jų atstovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tai yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio AB „Klaipėdos energetika“ elektromonteriui T. S. (duomenys neskelbtini), tyrimo medžiagÄ , Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014-08-05 nutarimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nenustatytas ir neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir nelaimingo atsitikimo darbe metu atsiradusios žalos (CPK 178 straipsni).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovė neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, taigi iÅ¡ esmės nėra pagrindo pasisakyti dėl žalos dydžio ir pagrįstumo, tačiau, siekiant įvertinti visas reikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas pasisako ir dėl civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2012,86 Eur sumÄ laidojimo iÅ¡laidų atlyginimui, skirtų kapavietės sutvarkymui. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad T. S. laidojimo iÅ¡laidas sudaro 8721,45 Lt (2525,91 Eur) suma, atsakovės sumokėta už laidotuves, tai yra karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų iÅ¡laidos, bei 13900,00 Lt (4025,72 Eur) ieÅ¡kovės sumokėta suma už antkapį ir kapavietės sutvarkymÄ .

IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad visas T. S. laidojimo iÅ¡laidas padengė atsakovė. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ ; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo iÅ¡mokomis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams, tai yra atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , aiÅ¡kinamÄ kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalÄ padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams turi atlyginti tÄ turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį.

Toks Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokas, įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2007).

Tai reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos paskirtis yra kompensuoti patirtÄ turtinę žalÄ arba, kitaip tariant, padaryta žala gali bÅ«ti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo bÅ«dais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sÄ voka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Turtinė žala, be kita ko, apima laidojimo iÅ¡laidas, o pastarosios – kapavietės tvarkymo iÅ¡laidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. V. ir R. V. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-160/2006). Tai, kad laidojimo paÅ¡alpa įskaitoma į laidojimo iÅ¡laidas, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012.

Teismų praktika. 2012, 38, p. 222-230). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014-05-30 mokėjimo nurodymu pervedė ieÅ¡kovei 148800 Lt (43095,46 Eur) iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovei 2014-02-27 iÅ¡mokėta 1040 Lt (301,21 Eur) dydžio laidojimo paÅ¡alpa. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io teismas nevertina žalos dydžio ir jo pagrįstumo, tačiau net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovės ir atsakovės nurodytos laidojimo ir kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos bÅ«tų laikomos pagrįstomis ir protingomis, Å¡ias iÅ¡laidas visiÅ¡kai padengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iÅ¡moka ir laidojimo paÅ¡alpa.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi didesnę turtinę žalÄ (įskaitant laidojimo (kapavietės tvarkymo) iÅ¡laidas), nei jai iÅ¡mokant socialinio draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 8721,45 Lt likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ . Nurodo, kad draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse nurodytas draudimo objekto apibÅ«dinimas (apdraustojo mirtis ir/arba sveikatos sutrikimas (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo) leidžia teigti, jog draudimo objektu buvo ne atsakovės, o jos darbuotojų turtiniai interesai, susiję su siekiu atlyginti dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusius nuostolius, todėl sudaryta draudimo sutartis, savo teisine prigimtimi, buvo sutartimi trečiojo asmens naudai, kuris, įvykus draudžiamajam įvykiui, turėjo teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ , o jo mirties atveju tokiÄ iÅ¡mokÄ turėjo teisę gauti jo turto paveldėtojai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė buvo sudariusi Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį su AB “Lietuvos draudimas”, pagal kuriÄ vienerių metų laikotarpiui, nuo 2013-12-19 iki 2014-12-18, apdraudė savo dirbančius atitinkamų kategorijų ir profesijų darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu, draudimu ligos atvejui, kuriuo buvo apdraustas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kÅ«no sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kÅ«no sužalojimo (traumos) ir ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo.

AB “Lietuvos draudimas”, pripažinęs (duomenys neskelbtini) nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudžiamuoju įvykiu, atsakovei 2014-05-27 mokėjimo nurodymu pervedė 100000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010 nurodyta, jog draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sveikatos draudimo sutarčių porÅ«Å¡is. Pagal draudimo iÅ¡mokos pobÅ«dį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis.

Nuostolių draudimo sutartimi draudžiamas turtinis interesas, kuris gali bÅ«ti objektyviai įvertintas pinigais ir vadinamas draudimo interesu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 79 straipsnis). Tokia sutartimi apdrausti turtiniai interesai pagal draudimo sutarčių teisėje pripažįstamÄ kompensacijos principÄ lemia maksimalų draudimo iÅ¡mokos dydį. Sumų draudimo atveju egzistuoja turtinis interesas, nevertinamas pinigais, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui patirti nuostoliai nevertinami, o iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, kuri yra lygi draudimo sumai arba jos daliai.

Å io draudimo iÅ¡mokos paskirtis yra aprÅ«pinti naudos gavėjÄ pinigine parama draudžiamojo įvykio atveju. Sumų draudimo atveju naudos gavėjo asmeninio turtinio intereso turinį sudaro tiek turtinių (pvz., susijusių su pajamų Å¡altinio netekimu mirus materialinę paramÄ teikusiam asmeniui), tiek neturtinių praradimų (susijusių su gyvybės, kaip neturtinės vertybės, suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu) atlyginimo subjektyvus poreikis. Teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo sutarties elementų, buvo įvardyta kaip miÅ¡rioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R.

B. ir kt. v. J. D. privati komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-609/2005).Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties objektu nurodomas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kūno sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kūno sužalojimo (traumos) ir ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo. Būtina įvertinti tai, kad atsakovė neturėjo pareigos drausti savo darbuotojus papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kai jau mokėjo privalomas socialinio draudimo įmokas, tačiau savo iniciatyva ir savo lėšomis juos apdraudė, atitinkamai naudos gavėja draudimo santykiuose nurodydama save.

Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sudarant draudimo sutartį atsakovė siekė užtikrinti savo turtinį interesÄ â€“ įvykus nelaimingam atsitikimui, skirti draudimo iÅ¡mokÄ naujo darbuotojo paieÅ¡koms, jo apmokymui bei žalos, už kuriÄ atsakingas darbdavys atlyginimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad T. S. pasiraÅ¡ytinai davė sutikimÄ , kad naudos gavėju draudimo santykiuose bÅ«tų bÅ«tent atsakovė. Teismas pažymi, kad atsakovė, gavusi iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 2014-06-11 mokėjimo nurodymu pervedė ieÅ¡kovei 91278,55 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iÅ¡ gautos 100000 Lt draudimo iÅ¡mokos 91278,55 Lt pervedė mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovei, o 8721,45 Lt sumokėjo laidojimo iÅ¡laidoms padengti, tai pat įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ laidojimo iÅ¡laidos yra laikomos turtine žala ir pirmiausia atlyginamos iÅ¡ socialinio draudimo iÅ¡mokos, taigi atsakovė neturėjo pareigos atlyginti laidojimo iÅ¡laidų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pervedė ieÅ¡kovei visÄ AB „Lietuvos draudimas“ jai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nepaisant savo turtinių interesų.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, tai yra neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.

IeÅ¡kovė nurodo, kad nukentėjusiojo T. S., buvusio doro, pareigingo, sÄ Å¾iningo, atidaus Å¡eimai ir stropaus darbuotojo netikėta mirtis darbe ieÅ¡kovei sukėlė dvasines kančias ir skausmÄ , kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kt. bÅ«senos, buvusios iki sÅ«naus žūties, neįmanoma sugrÄ Å¾inti. Vienintelio sÅ«naus mirtis jai sukėlė didelį stresÄ , iÅ¡gyvenamÄ sunkiÄ dvasinę ir emocinę depresijÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus T.

S. buvo glaudus ryÅ¡ys, jie palaikė artimus santykius, todėl akivaizdu, jog netikėta ieÅ¡kovės sÅ«naus mirtis atsitikus nelaimingam atsitikimui turėjo didelę įtakÄ ieÅ¡kovės psichologinei bei emocinei bÅ«klei ir ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ . Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io teismas nevertina žalos dydžio ir jo pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad atsakovės sudaryta Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis su AB “Lietuvos draudimas” užtikrino tiek turtinių, tiek neturtinių praradimų atlyginimÄ nelaimingo atsitikimo atveju, o nagrinėjamu atveju atsakovė ieÅ¡kovei yra sumokėjusi visÄ 100000 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuri taip pat atlygina ir ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ .

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovės turtinę ir neturtinę žalÄ netenkintini. Kadangi netenkintini pagrindiniai ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės iÅ¡vestinius reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo.IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės ir jos atstovo, atsakovės atstovo bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos, taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus. IÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 1600,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ byloje (t. 2, b. l. 165-168, t. 3, b. l. 147-150). IeÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kovės D.

Z. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. Z. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos energetika“ 1600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                 Neringa Ruibytė-Karimžanova