71dd5b2f-a8b4-4f3a-9b95-23fe72f6a2f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                     Civilinė byla Nr. 2A-1283/2013                                                             Procesinio sprendimo kategorijos 45.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo GailiÅ«no, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „TEO LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4024-115/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „TEO LT“ ieÅ¡kinį atsakovui atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir UAB „CSC TELECOM“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „TEO LT“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir UAB „CSC TELECOM“, kuriuo prašė pripažinti atsakovų 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytÄ sutartį dėl fiksuoto ryÅ¡io paslaugų pirkimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) 2011 m. liepos 27 d. atsakovÄ UAB „CSC TELECOM“ (toliau – CSC) paskelbė fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų pirkimo atviro konkurso laimėtoju ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. tuo pagrindu sudarė sutartį dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo.

IeÅ¡kovas po minėtos sutarties sudarymo gavo atitinkamÄ informacijÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, jog CSC teikia VMVT fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas, kurios neatitinka konkurso sÄ lygų. Konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės „Reikalavimai telefono fiksuoto ryÅ¡io paslaugai“ 2.3. punkte buvo numatytas reikalavimas, kad paslaugos teikėjo teikiamos paslaugos neturi bÅ«ti perduodamos IP protokolu (interneto protokolu). CSC teikia atsakovui VMVT paslaugas pagal sutartį, naudodamas ieÅ¡kovo paslaugas, teikiamas pagal 2006 m. gegužės 17 d. vieÅ¡ojo fiksuotojo telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį ir 2011 m. vasario 22 d. didmeninės plačiajuosčio ryÅ¡io prieigos (ADSL) paslaugų teikimo sutartį.

Tokiu bÅ«du CSC pažeidžia AB „TEO LT“ vieÅ¡ojo fiksuotojo telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo taisyklių verslo klientams 9.2. ir 9.13. punktus, draudžiančius perleisti ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas tretiesiems asmenims bei naudoti Å¡ias paslaugas paslaugų teikimui tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovo duomenimis CSC teikiamos paslaugos VMVT kai kuriais adresais (pvz., Valstiečių g. 23, Zarasai) yra grindžiamos balso perdavimo interneto protokolu (IP) technologija, o tai neatitinka konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2.3. punkto reikalavimų.

Pagal konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės „Reikalavimai telefono fiksuoto ryÅ¡io paslaugai“ 2.6 punktÄ paslaugos teikėjas privalo turėti veikiančiÄ pagalbos tarnybÄ , registruojančiÄ gedimus, teikiančiÄ konsultacijas vieÅ¡ojo fiksuoto telefoninio ryÅ¡io teikimo klausimais bei gedimų Å¡alinimo paslaugas; paslaugos teikėjas pasiÅ«lyme privalo nurodyti Å¡ios tarnybos telefono numerį, fakso numerį ir elektroninio paÅ¡to adresÄ ; laikas nuo praneÅ¡imo apie gedimÄ priėmimo iki gedimo paÅ¡alinimo – ne ilgesnis kaip 4 darbo valandos.

Kiekvienas telekomunikacijų paslaugų teikėjas pats prižiÅ«ri savo tinklÄ ir Å¡alina jame įvykusius gedimus, todėl CSC negali to atlikti tinkle, priklausančiame AB „TEO LT“. Neveikiant didmeninei ADSL paslaugai, neveikia ir CSC VMVT teikiama telefonijos paslauga, o didmeninės ADSL paslaugos gedimo Å¡alinimui CSC neturi jokios įtakos, nes neturi prieigos prie AB „TEO LT“ tinklo ir įrangos. Kadangi CSC perka didmeninę paslaugÄ iÅ¡ AB „TEO LT“, CSC negali pateikti trumpesnio gedimo Å¡alinimo termino (4 darbo valandų) už tÄ , kurį pats gauna iÅ¡ AB „TEO LT“ pagal didmeninę ADSL paslaugų sutartį (8 arba 12 darbo valandų), ir pagal fiksuoto ryÅ¡io paslaugų sutartį (24 valandas miesto teritorijose arba 48 valandas kaimo vietovėse).

Akivaizdu, kad CSC teikia paslaugas pažeisdamas Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPÄ®) 18 straipsnio 3 dalį, kadangi paslaugas teikia kitomis sÄ lygomis nei buvo reikalauta konkurso sÄ lygose. Atsakovas VMVT atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ atmesti. Atsakovas nurodė, kad iki ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo ir konkurso paskelbimo VMVT, jos teritoriniai padaliniai ir pavaldžios įstaigos naudojosi telefoninio ryÅ¡io paslaugomis, kurios veikė dviejų technologijų pagrindu, t.y.

ISDN ir PSTN. Formuojant konkurso sÄ lygas buvo atsižvelgta į tai, kad VMVT neturėjo IP protokolu teikiamų telefonijos paslaugų patirties, be to, atsižvelgta į tai, kad dėl įvairių techninių sÄ lygų ir skirtingų techninių galimybių bÅ«tų sunku užtikrinti gerÄ interneto ryÅ¡io kokybę, kuri tiesiogiai susijusi su telefonijos paslaugų, teikiamų IP protokolu, kokybe. VMVT 2011 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į CSC praÅ¡ydama patvirtinti arba paneigti AB „TEO LT“ 2011 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytus teiginius dėl CSC teikiamų paslaugų pagal sutartį neatitikimo konkurso sÄ lygoms.

CSC 2011 m. lapkričio 18 d. raÅ¡tu patvirtino, kad fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugai teikti naudojamos ISDN-PRI ir ISDN-BRI sÄ sajos bei analoginių telefono linijų sÄ sajos, atitinkančios reikalaujamus standartus ir visa VMVT pateikta įranga priklauso CSC, kuri ir atsako už jos kokybiÅ¡kÄ veikimÄ . VMVT nėra gavusi jokios informacijos iÅ¡ telefono ryÅ¡io paslaugos gavėjų dėl gedimų Å¡alinimo laiko neatitikimo konkurso sÄ lygose nustatytiems reikalavimams. Pagal konkurso sÄ lygų 3.12. ir 13.5.1.9. punktus CSC savo pasiÅ«lyme privalėjo nurodyti subrangovus, subtiekėjus, kuriuos pasitelks vykdydamas sutartį, tačiau pasiÅ«lyme jokių subrangovų, subtiekėjų nenurodė.

Atsakovas CSC atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, jog CSC paslaugas teikia IP protokolu. VMVT siekė įgyti ne tam tikrÄ paslaugų teikimo technologijÄ , ne vieÅ¡ojo fiksuotojo telefono ryÅ¡io ar vidinio ryÅ¡io tinklo įrengimo darbus, o tik fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas. Kadangi CSC Å¡alia VMVT ne visur turėjo savo vieÅ¡ojo fiksuotojo telefono ryÅ¡io tinklÄ , todėl laimėjus pirkimÄ jis buvo plečiamas, o VMVT patalpose įrenginėjami prieigos taÅ¡kai prie CSC ryÅ¡io tinklo.

CSC perduoda telefono signalus į VMVT galinius įrenginius ir vidinį ryÅ¡ių tinklÄ nuo prieigos prie savo ryÅ¡io tinklo (įvado) tik PSTN arba ISDN-BRI technologijų pagrindu, laikydamasi pirkimo sÄ lygų „Techninės specifikacijos“ 2 lentelės 2.1. punkte nurodytų kokybės standartų. CSC neperduoda į VMVT vidinį ryÅ¡io tinklÄ ar telefonų signalų IP protokolu, kadangi signalo perdavimas per IP į PSTN ir ISDN-BRI įrenginius neleistų naudotis paslaugomis. Pirkimo sÄ lygose buvo nurodyta tik paslaugų teikėjo ir perkančiosios organizacijos tinklų sujungimo vietai keliami technologiniai reikalavimai.

VMVT nesiekė įsigyti operatoriaus vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io tinklo ar jo dalies, o tik siekė gauti prieigÄ prie tokio tinklo. Todėl aplinkybė, ar CSC vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io tinklas organizuotas nuosava ar kito subjekto infrastruktÅ«ra neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo abonentui. Perkančiosios organizacijos įsigydamos fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas turi orientuotis į rezultatÄ â€“ gaunamo telefono ryÅ¡io kokybę, o ne į tai, kaip organizuojamas teikėjo vieÅ¡asis fiksuoto telefono ryÅ¡io tinklas ar kokios technologijos naudojamos Å¡iame tinkle.

PanaÅ¡ios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Pažymėtina, kad VMVT padaliniuose vidinio ryÅ¡io tinklo tolimesniuose dalyse telefono ryÅ¡ys pačios VMVT turimos įrangos pagalba (skaitmeninių telefono stočių) buvo ir yra organizuojamas IP (interneto protokolo) pagrindu, kadangi pati AB „TEO LT“ teikia fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas IP pagrindu. Jei pirkimo sÄ lyga, įtvirtinta 2.3. punkte bÅ«tų suprantama, kaip jÄ interpretuoja AB „TEO LT“, tokiu atveju joks paslaugų teikėjas negalėtų atitikti tokio reikalavimo.

Nepagrįsti ir AB „TEO LT“ argumentai dėl jos paslaugų perpardavimo, kadangi CSC ir AB „TEO LT“ tarpusavio sutartiniai santykiai, jų laikymasis ar nesilaikymas niekaip nesusiję su ginčo sutartimi ar jos vykdymu. AB „TEO LT“ iÅ¡ esmės leidžia jos paslaugas perpardavinėti kitiems asmenims, be to, VMVT visas paslaugas perka bÅ«tent iÅ¡ CSC. CSC ir AB „TEO LT“ tarpusavio santykiuose nustatyti gedimo Å¡alinimo terminai yra nesusiję su pirkimo sÄ lygose numatytais terminais, kadangi CSC yra pajėgi visus gedimus Å¡alinti pagal nustatytas sÄ lygas, tuo tarpu pažeidus nustatytus terminus, CSC atsakys VMVT.

IeÅ¡kovas neturi teisės kreiptis į teismÄ siekdamas pripažinti teisėtai sudarytÄ sutartį negaliojančia vien dėl to, kad ieÅ¡kovas mano, jog viena iÅ¡ Å¡alių galimai netinkamai vykdo pirkimo sutartį po jos sudarymo. Tokiais atvejais yra taikomos kitos asmens teisių gynimo priemonės (pvz., sutarties vykdymo sustabdymas ir kt.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „TEO LT“ atsakovui UAB „CSC TELECOM“ 2 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei į valstybės biudžetÄ 2 542 Lt žyminio mokesčio ir 34,66 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, jog pagrindas pripažinti VMVT su CSC 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytÄ sutartį dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo negaliojančia bÅ«tų nustatymas, jog sutarties pagrindu paslaugos bÅ«tų teikiamos nesilaikant konkurso sÄ lygų, kas pradinėje konkurso stadijoje perkančiajai organizacijai bÅ«tų buvęs pagrindas atmesti CSC pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Kadangi techninėje specifikacijoje apibÅ«dinamas perkamas objektas (Å¡iuo atveju – paslaugos), o vienas esminių techninės specifikacijos tikslų yra konkurencijos ir tiekėjų nediskriminacijos užtikrinimas, tai perkančioji organizacija privalo kontroliuoti, jog techninėje specifikacijoje nustatytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pagrindu perduodamas objektas reikalavimus atitiktų visÄ sutarties vykdymo laikotarpį.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės „Reikalavimai telefono fiksuoto ryÅ¡io paslaugai“ 2.3. punkto nesilaikymo nurodė, kad minėtame punkte buvo numatyta, jog paslaugos teikėjo teikiamos paslaugos neturi bÅ«ti perduodamos IP (interneto protokolu). Teismas pažymėjo, jog CSC teikia VMVT fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas naudodamasis AB „TEO LT“ tinklu, siekdamas savo valdomÄ tinklÄ sujungti su tam tikrais VMVT priklausančiais taÅ¡kais (struktÅ«riniais padaliniais).

Visa tai reiÅ¡kia, jog CSC teikia VMVT fiksuoto ryÅ¡io paslaugas pagal tokiÄ schemÄ : iÅ¡ VMVT ar jos struktÅ«rinio padalinio vidinio tinklo signalas perduodamas į CSC galinę įrangÄ , iÅ¡ kurios signalas per CSC ar AB „TEO LT“ tinklÄ perduodamas į CSC ryÅ¡ių mazgÄ , o iÅ¡ pastarojo konkrečiam adresatui – abonentui. Atsižvelgiant į tai, kad kilusio ginčo iÅ¡sprendimui bÅ«tinos specialiosios techninės žinios, byloje buvo paskirta techninė ekspertizė. Teismas pabrėžė, jog iÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad iki CSC galinės įrangos, esančios tikrintuose VMVT struktÅ«riniuose padaliniuose, ryÅ¡io signalas yra perduodamas IP protokolu, tačiau CSC galinė įranga IP protokolÄ konvertuoja į analoginį signalÄ , kuris toliau perduodamas į VMVT ryÅ¡io aparatus.

IÅ¡ Å¡ių duomenų aiÅ¡ku, kad fiksuoto ryÅ¡io paslaugų teikimo vietoje CSC paslaugų neperduoda IP pagrindu, tačiau sujungiant VMVT galinio ryÅ¡io įrenginius su abonentais, nesančiais VMVT vidiniame tinkle, analoginis signalas yra konvertuojamas į IP ar kitokį ryÅ¡io protokolÄ . Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ aukščiau minėto konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės punkto kalbiniu požiÅ«riu nėra aiÅ¡ku, kokia yra draudimo paslaugų teikėjui teikiamas paslaugas perduoti interneto protokolu apimtis, t. y. ar tai yra tik draudimas teikti paslaugas VMVT vidiniame tinkle naudojant interneto protokolÄ , ar apskritai draudžiama ryÅ¡io signalÄ perduoti naudojant IP sujungiant VMVT su trečiaisiais ryÅ¡io abonentais.

Tačiau minėtÄ nuostatÄ aiÅ¡kinant atsižvelgus į vieÅ¡iesiems pirkimams keliamus tikslus, t. y. užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , protingumo standartus, ginčo reikalavimo tikslingumas turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip perkančiosios organizacijos siekis gauti tokiÄ paslaugÄ , kuri tinkamai funkcionuotų pagal jos turimÄ ir naudojamÄ techninę įrangÄ , tačiau ne apskritai gauti paslaugÄ , kuriÄ teikiant bÅ«tų draudžiama signalÄ perduoti naudojant IP.

Teismo nuomone, kadangi nėra ginčo, jog CSC pagal sutartį teikiamos paslaugos atitinka joms keltus standarto reikalavimus, VMVT vidiniame tinkle iki CSC galinės įrangos paslauga nėra teikiama naudojant IP. VMVT atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog paslaugos teikiamos kokybiÅ¡kai, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad VMVT, sudarydama sutartį su CSC, bÅ«tų pažeidusi kokius nors VPÄ® imperatyvius reikalavimus, ar kad paslaugos bÅ«tų teikiamos nesilaikant konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės 2.3. punkte nustatytų reikalavimų.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės 2.6. punkto pažeidimo, nurodė, kad minėtame punkte buvo numatyta, jog laikas, per kurį paslaugos teikėjas privalo paÅ¡alinti gedimus, negali bÅ«ti ilgesnis kaip 4 darbo valandos nuo praneÅ¡imo apie gedimÄ priėmimo. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas ir teigė, kad atsakovas CSC yra nepajėgus įvykdyti Å¡ios sÄ lygos, kadangi pagal AB „TEO LT“ ir CSC sudarytas vieÅ¡ojo fiksuotojo telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo ir didmeninės plačiajuosčio ryÅ¡io prieigos (ADSL) paslaugų teikimo sutartis AB „TEO LT“ yra įsipareigojęs paÅ¡alinti gedimus ilgesniais terminais, tačiau teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas be savo subjektyvių teiginių nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad CSC iÅ¡ tiesų bÅ«tų nepajėgus paÅ¡alinti gedimų greičiau nei per 4 darbo valandas nuo praneÅ¡imo apie gedimÄ priėmimo, o tuo pačiu ir užtikrinti fiksuotojo telefono ryÅ¡io paslaugų nepertraukiamÄ teikimÄ .

Tai, kad CSC naudojasi AB „TEO LT“ infrastruktÅ«ra vykdydamas ginčo sutartį savaime nesuponuoja, jog įvykus gedimui AB „TEO LT“ infrastruktÅ«roje CSC nebus pajėgus užtikrinti paslaugų pagal ginčo sutartį teikimo atstatymo ne vėliau kaip 4 darbo valandas nuo praneÅ¡imo apie gedimÄ priėmimo. Kvestionuojant tokio pobÅ«džio sÄ lygų neįvykdymo pagrindu ginčo sutartį nepakanka nurodyti, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu CSC nebuvo pajėgus įvykdyti Å¡ios sÄ lygos vien tik todėl, kad teikdamas paslaugas naudojasi AB „TEO LT“ infrastruktÅ«ra, kurioje įvyksiančius gedimus AB „TEO LT“ Å¡alins žymiai ilgesniais terminais nei tai numatyta ginčo pirkimo sutartyje.Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad, organizuojant konkursÄ , parenkant laimėjusį tiekėjÄ ir su juo sudarant ginčijamÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, bÅ«tų buvę pažeisti VPÄ® imperatyvai.

Atmetęs ieÅ¡kinį teismas taip pat, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra turtinis ir sudaro 127 085,04 Lt, taigi visas mokėtinas žyminis mokestis – 3 542 Lt, o ieÅ¡kovas sumokėjo tik 1 000 Lt žyminio mokesčio mokėtino už ieÅ¡kinį, todėl žyminio mokesčio nepriemokos klausimÄ iÅ¡sprendė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ AB „TEO LT“ papildomai priteisiant 2 542 Lt žyminio mokesčio dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB „TEO LT“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti VMVT ir CSC sudarytÄ 2011 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl fiksuoto ryÅ¡io paslaugų pirkimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ nevertino byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadų bei nepasisakė dėl Å¡io įrodymo įrodomosios galios sprendžiant ginčo klausimÄ . Nors Å¡ios ekspertizės metu buvo tiriama atsakovo CSC paslaugų teikimo atsakovui VMVT technologija, o tai yra svarbu nustatant, ar atsakovas CSC teikia paslaugas atsakovui VMVT pagal konkurso sÄ lygas, tačiau teismas ekspertizės iÅ¡vados nevertino. Tuo tarpu, ekspertas savo iÅ¡vadomis aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, jog atsakovas CSC teikia paslaugas atsakovui VMVT naudodamas IP protokolÄ bei tai, jog atsakovas CSC nėra pajėgus užtikrinti gedimų Å¡alinimo per 4 darbo valandas.

Perkančiosios organizacijos veiksmai ir teismo sprendime pateikti konkurso sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimai vieno iÅ¡ tiekėjų naudai pažeidė visų tiekėjų interesų pusiausvyrÄ , o tai yra viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Tokiu bÅ«du atsakovui CSC buvo suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranaÅ¡umas ir suteiktos iÅ¡skirtinės teisės nesilaikant konkurso pirkimo sÄ lygų teikti paslaugas.3. Atsakovui VMVT buvo itin svarbu užtikrinti, kad visuose, net ir labiausiai nutolusiuose VMVT struktÅ«riniuose padaliniuose, bÅ«tų užtikrinta tinkama ir nepertraukiama telefonijos paslauga.

Paties atsakovo VMVT tvirtinimu tai buvo viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių nustatyti konkurso pirkimo sÄ lygose draudimÄ teikti paslaugas naudojant IP protokolÄ . IÅ¡ to darytina neabejotina iÅ¡vada, kad toks draudimas, kuriuo visuose paslaugų teikimo etapuose (tiek atskiro VMVT padalinio ribose, tiek VMVT padalinius jungiant su trečiaisiais asmenimis) draudžiama naudoti IP protokolÄ , yra absoliutus.4. Atsakovas CSC perka didmeninę ir fiksuoto ryÅ¡io paslaugas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir neturi teisės atlikti remonto darbus ieÅ¡kovo tinkle, todėl atsakovas CSC negali pateikti trumpesnio gedimo Å¡alinimo termino (4 darbo valandos) už tÄ , kurį pats gauna iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal didmeninę ADSL paslaugų sutartį (8 arba 12 darbo val.) ir fiksuoto ryÅ¡io sutartį (24 val. miestų teritorijose arba 48 val. kaimo vietovėse).5.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje atlikta teismo ekspertizė konstatavo, jog atsakovas CSC teikdamas paslaugas per kito operatoriaus infrastruktÅ«rÄ neturi ir negali turėti jokios tiesioginės įtakos kito operatoriaus veikimo zonoje.

6. Atsakovas CSC taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atitinka konkurso sÄ lygas ir yra pajėgus paÅ¡alinti gedimus kitam juridiniam asmeniui priklausančiame tinkle greičiau nei pats tinklo savininkas tai atlieka.

7. Teismas netinkamai taikė VPĮ nuostatas, iš esmės pažeisdamas viešųjų pirkimų principus. CSC ir atsakovo VMVT sudaryta sutartis ir jos vykdymo procesas pažeidžia imperatyvius VPĮ 3 straipsnyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

8. Tiekėjai, pateikę pasiÅ«lymus pagal konkurso sÄ lygas, negalėjo vienodomis sÄ lygomis konkuruoti dėl sutarties sudarymo, nes VMVT sudarė sutartį su CSC, neįsitikinus, kad CSC vykdys sutartį laikantis iÅ¡ anksto vieÅ¡ai paskelbtų konkurso sÄ lygų.

9. Perkančioji organizacija, net ir aiÅ¡kiai žinodama, jog CSC teikia paslaugas nesilaikydama konkurso pirkimo sÄ lygų reikalavimų, tai toleruoja ir priima iÅ¡ CSC ne pagal konkurso sÄ lygas teikiamas paslaugas, taip nepagrįstai suteikdama iÅ¡imtines teises atsakovui CSC bei pažeisdama AB “TEO LT”, kaip tiekėjo taip pat dalyvavusio konkurse, interesus.10. Perkančioji organizacija taip pat neturi teisės pasibaigus konkursui pakeisti pirkimo sÄ lygų. Tuo tarpu atsakovas VMVT ir teismas nepagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino konkurso pirkimo sÄ lygas pakeičiant jų esmę ir tokiu bÅ«du ginant vieno tiekėjo - CSC interesus, tačiau tuo pažeidžiant kito tiekėjo – AB “TEO LT” interesus.

Taigi, CSC po sutarties sudarymo pakeitė savo pasiÅ«lymÄ ir sutartį vykdo kitomis sÄ lygomis nei numatytos konkurso reikalavimuose, t.y. teikia paslaugas IP protokolu (interneto protokolu) ir nėra pajėgus užtikrinti gedimų paÅ¡alinimo per ne ilgiau nei 4 darbo valandas.11. Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio, taikytino Å¡ioje byloje. Vadovaujantis aktualia nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančia CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija mokėtinas žyminis mokestis Å¡ioje byloje lygus 1 000 Lt.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teimas priimdamas sprendimÄ dėl žyminio mokesčio rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kintos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d., kuomet nebuvo tiesiogiai įtvirtintos nuostatos dėl žyminio mokesčio dydžio bylose, kuriose ginčijami sandoriai, sudaryti vykdant vieÅ¡uosius pirkimus. Atsakovas VMVT atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas nurodė, kad teismas ekspertizės iÅ¡vadÄ Ä¯vertino bei dėl jos pasisakė priimtame sprendime, konstatuodamas, jog tarnyba galinio ryÅ¡io aparatuose gauna analoginio ryÅ¡io telefonijos paslaugÄ . Taip pat atsakovas pažymėjo, jog formuojant konkurso sÄ lygas buvo atsižvelgta į tai, kad tarnyba neturėjo IP protokolu teikiamų telefonijos paslaugų patirties ir tai, kad dėl įvairių techninių sÄ lygų ir skirtingų techninių galimybių bÅ«tų sunku užtikrinti gerÄ interneto ryÅ¡io kokybę, kuri tiesiogiai susijusi su telefonijos paslaugų, teikiamų IP protokolu, kokybe.

Todėl konkurso sÄ lygose ir buvo suformuluotas reikalavimas, jog telefono ryÅ¡io paslaugos neturi bÅ«ti perduodamos IP protokolu. Atsakovas pažymėjo, jog tarnyba, kaip perkančioji organizacija, turi teisę gauti tinkamÄ ir kokybiÅ¡kÄ paslaugÄ , net jeigu dėl tokios sÄ lygos sutartyje nebuvo susitarta. Be to, tarnyba, kaip perkančioji organizacija, nustatydama konkurso sÄ lygas, siekė apibrėžti reikalavimus perkamai paslaugai, o ne nustatyti paslaugos teikėjų vidaus veiklos organizavimo tvarkÄ teikiant paslaugÄ .

Taigi, reikalavimo dėl IP protokolo traktavimas kaip absoliutaus prieÅ¡tarautų ne tik VPÄ®, bet ir bendriesiems teisės principams. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl galimų gedimų Å¡alinimo termino jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad atsakovas CSC nėra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sudarytÄ sutartį. Atsakovas CSC paslaugų teikimui naudoja ir savo infrastruktÅ«rÄ , kurioje įvykusių gedimo Å¡alinimo veiksmų gali imtis tiesiogiai. Be to, pats ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas negali užtikrinti ne ilgesnio kaip 4 darbo valandų gedimų Å¡alinimo termino.

Minėtas reikalavimas atitinka konkurso sÄ lygas, be to, atsakovui CSC pažeidus sutarties sÄ lygas, jis atsakytų nustatyta tvarka. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad visi be iÅ¡imties fiksuoto ryÅ¡io paslaugos teikėjai teikdami paslaugas naudoja IP protokolÄ bei į tai, jog atsakovas, kaip perkančioji organizacija, konkurso sÄ lygose nurodė reikalavimus galutinei paslaugai, kuriÄ siekia įsigyti, o ne paslaugos teikėjo vidiniams procesams, laiko, jog paties atsakovo bei teismo pateiktas konkurso sÄ lygų aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas konkurso sÄ lygų keitimu, o tuo pačiu nėra pažeidžiami ir lygiateisiÅ¡kumo bei nediskriminavimo principai.Atsakovas CSC atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo atliktÄ ekspertizės aktÄ ir juo pagrindė ieÅ¡kinio atmetimÄ . Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ekspertizei pateikti klausimai buvo iÅ¡ esmės susiję tik su didmeninėmis atsakovo CSC paslaugomis. Tačiau atsakovas VMVT pirko mažmenines vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas (pirkimo sÄ lygų 2.1., 2.3. p.), o ne didmenines telekomunikacijų paslaugas, kurios yra iÅ¡imtinai tarp operatorių sudaromų sutarčių objektas.

TÄ aplinkybę pripažino ir RyÅ¡ių reguliavimo tarnyba 2012 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡te nurodydama, kad pagal fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų sutartį teikiamos bÅ«tent fiksuoto ryÅ¡io paslaugos, o ne kas kita. Taigi, pirkimo objektas Å¡iuo atveju yra mažmeninės paslaugos – vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugos, kurios yra sukuriamos abonento patalpose (už tiekėjo įrengtos prieigos prie jo tinklo - įvado bei perduodamos į telefonus ar vidinį ryÅ¡ių tinklÄ ). Ä®vadas ir iki jo esantis tiekėjo tinklas, kuris gali bÅ«ti formuojamas savo ar trečiųjų asmenų infrastruktÅ«ros elementais, skirtas užtikrinti vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimÄ visiems fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų pageidaujantiems abonentams.

Taigi, CSC viešojo fiksuoto tinklo dalis, dėl kurios AB „TEO LT“ reiškia pretenzijas, naudojama išimtinai didmeninių paslaugų teikimui (skambučių inicijavimo ir užbaigimo paslaugoms), kurios nėra pirkimo sutarties objektas ir kurios nėra ir negali būti atskirai teikiamos VMVT. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad VMVT vidinis ryšio tinklas nuo tuo metu buvusio tiekėjo (AB „TEO LT“) ryšio tinklo galinio taško – prieigos prie tinklo (įvado) yra organizuotas PSTN bei ISDN-BRI technologijų pagrindu.

Tuo tarpu PSTN bei ISDN-BRI technologijos nėra suderinamos su IP technologija, t. y. perkančiosios organizacijos PSTN įr ISDN-BRI galiniai įrenginiai bei vidinis ryÅ¡io tinklas negali priimti signalų, perduodamų IP protokolu. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties perkančioji organizacija reikalavo, kad pirkime dalyvaujantis tiekėjas telefono ryÅ¡io signalÄ perkančiajai organizacijai pateiktų PSTN bei ISDN-BRI technologijos pagrindu. Kartu tai reiÅ¡kė draudimÄ Ä¯ VMVT turimus galinius įrenginius ir vidinį ryÅ¡io tinklÄ teikti paslaugas IP (interneto protokolu) arba reikalavimÄ teikėjui investuoti į papildomÄ techninę įrangÄ .

Atsakovas pažymėjo, kad jis perduoda telefono signalus į VMVT galinius įrenginius ir vidinį ryÅ¡ių tinklÄ nuo prieigos prie savo ryÅ¡io tinklo (įvado) tik PSTN arba ISDN-BRI technologijų pagrindu, laikydamasis pirkimo sÄ lygų. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ekspertizės iÅ¡vada. Taigi, mažmeninės fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugos, kurios abonentui sukuriamos už CSC įvado, teikiamos ne per IP (interneto protokolÄ ). Draudimas perduoti paslaugas IP protokolu negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai.

Jis negali peržengti pirkimo objekto ribų bei turi bÅ«ti suderinamas su kitomis pirkimo sÄ lygomis. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutarti prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Taigi, pirkimo sÄ lygos, kurias vienaÅ¡aliÅ¡kai parengė VMVT,yra pirkimo sutarties sudėtine dalimi, ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prisijungusios Å¡alies – CSC naudai. Akivaizdu, jog VMVT nesiekė įsigyti operatoriaus vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io tinklo ar jo dalies, o tik siekė gauti prieigÄ prie tokio tinklo.

Todėl aplinkybė, ar CSC vieÅ¡ojo fiksuoto telefono ryÅ¡io tinklas organizuotas nuosava ar kito subjekto infrastruktÅ«ra, kokia Å¡io tinklo struktÅ«ra, elementai, jame naudojamos technologijos, jungimo bÅ«dai ir kt. neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo abonentui. Kai kuriuose VMVT padaliniuose vidinio ryÅ¡io tinklo tolimesniuose dalyse telefono ryÅ¡ys pačios perkančiosios organizacijos turimos įrangos pagalba (skaitmeniniu telefono stočių) buvo ir yra organizuojamas IP (interneto protokolo) pagrindu.

Tai patvirtino ir VMVT atstovai teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Tokiu bÅ«du nėra logiÅ¡ka aiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygas taip, kad jos neva reiÅ¡kia, jog draudžiama fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas teikti IP protokolu, kai pati perkančioji organizacijas Å¡ias paslaugas savo vidiniame tinkle toliau perduoda naudodama neva draudžiamÄ technologijÄ . Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jokios ieÅ¡kovo AB „TEO LT” teikiamos paslaugos nėra perparduodamos, todėl jokie AB „TEO LT“ garantiniai terminai neturi įtakos ginčo sprendimui bei nesudaro prielaidų abejoti, kad CSC nevykdo „Techninės specifikacijos" 2 lentelės 2.6. punkte nustatytų reikalavimų nurodytais terminais.

Atsakovas pažymėjo, jog visiÅ¡kai laikosi pirkimo sÄ lygų reikalavimų ir yra pasirengęs paÅ¡alinti gedimus ne vėliau kaip per 4 darbo valandas nuo praneÅ¡imo priėmimo momento. Atsakovas taip pat teigia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas siekia ne pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia dėl VPÄ® pažeidimo, o nutraukti pirkimo sutartį dėl to, kad neva atsakovas nesilaiko pirkimo sutarties bei pirkimo sÄ lygų. IeÅ¡kovas neturi teisės kreiptis į teismÄ , siekdamas pripažinti teisėtai sudarytÄ sutartį negaliojančia vien dėl to, kad laiko, jog viena iÅ¡ Å¡alių galimai netinkamai vykdo pirkimo sutartį po jos sudarymo.

Tokiais atvejais taikomas ne pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia institutas, o kitos asmens teisių gynimo priemonės.Kadangi nagrinėjama byla yra itin specifinė ir sudėtinga – nagrinėjamas klausimas susijęs su sudėtingesne teisės sritimi – elektroniniais ryÅ¡iais, o tokio pobÅ«džio klausimų analizė neapsiriboja vien tekstinių dokumentų vertinimu, todėl atsakovas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kęs asmuo CSC, todėl atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas. Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad VMVT 2011 m. gegužės 11 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ Nr. 37 bei centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirÄ konkursÄ â€žFiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 104878) (b. l. 16 – 42, t. 1). 2011 m. liepos 27 d.

VMVT nustatė pasiÅ«lymų eilę ir paskelbė laimėtojÄ , kuriuo tapo CSC, antroje vietoje liko AB „TEO LT“ pasiÅ«lymas (b. l. 55, t. 1). VMVT konkurso rezultato pagrindu su CSC 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarė sutartį dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo (b. l. 223 – 231, t. 1), o ankstesnę sutartį su AB „TEO LT“ dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo nutraukė nuo 2011 m. spalio 21 d. (b. l. 56, t. 1). AB „TEO LT“ 2011 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu „Dėl fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugų pirkimo“ informavo VMVT, kad CSC teikiamos paslaugos neatitiks konkurso sÄ lygų, kadangi paslaugos bus perduodamos IP protokolu, o tai prieÅ¡taraus konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės 2.3. punkto reikalavimams, CSC teiks fiksuoto ryÅ¡io paslaugas, kurios neatitinka konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės 2.1. punkto reikalavimų, CSC negalės užtikrinti konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės 2.6. punkto reikalavimo dėl gedimų Å¡alinimų (b. l. 57 – 58, t. 1).

VMVT 2011 m. lapkričio 15 d. raÅ¡te nurodė, kad siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti AB „TEO LT“ teiginių pagrįstumÄ buvo kreiptasi į CSC su praÅ¡ymu patvirtinti arba paneigti AB „TEO LT“ pateiktÄ informacijÄ (b. l. 59, t. 1). 2011 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tu VMVT pranešė AB „TEO LT“, kad atsižvelgusi į CSC pateiktus įrodymus ir vadovaudamasi turima informacija apie sutarties vykdymÄ , neturi pagrindo manyti, kad CSC teikiamų paslaugų kokybė neatitinka konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų (b. l. 60, t. 1).

IeÅ¡kovas AB „TEO LT“ 2012 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams VVMT ir CSC, kuriuo prašė pripažinti atsakovų 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytÄ sutartį dėl fiksuoto ryÅ¡io paslaugų pirkimo Nr. T2-43/VK20110829/01 negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių.Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis.

Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPÄ® bei kiti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant viešųjų pirkimų institutÄ , yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų koordinavimo Bendrijos lygiu procese iÅ¡skiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugÄ , bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugÄ bei Å¡ių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimÄ (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315). Dėl konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės „Reikalavimai telefono fiksuoto ryÅ¡io paslaugai“ 2.3. punkto Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog atsakovui VMVT buvo itin svarbu užtikrinti, kad visuose, net ir labiausiai nutolusiuose VMVT struktÅ«riniuose padaliniuose, bÅ«tų užtikrinta tinkama ir nepertraukiama telefonijos paslauga. Apelianto teigimu, paties atsakovo VMVT tvirtinimu tai buvo viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių nustatyti konkurso pirkimo sÄ lygose draudimÄ teikti paslaugas naudojant IP protokolÄ .

IÅ¡ to darytina neabejotina iÅ¡vada, kad toks draudimas, kuriuo visuose paslaugų teikimo etapuose (tiek atskiro VMVT padalinio ribose, tiek VMVT padalinius jungiant su trečiaisiais asmenimis) draudžiama naudoti IP protokolÄ , yra absoliutus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. VPÄ® 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raÅ¡tu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibÅ«dinantys perkamÄ objektÄ ir pirkimo sÄ lygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, apraÅ¡omieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiÅ¡kinimai (patikslinimai).

VPÄ® 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos pirkimo dokumentų privalomos sudedamosios dalys yra prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobÅ«dis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPÄ® 24 str. 2 d. 6 p.), techninė specifikacija (VPÄ® 24 str. 2 d. 7 p.), pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai ir sÄ lygos (VPÄ® 24 str. 2 d. 8 p.) informacija, kaip turi bÅ«ti apskaičiuota ir iÅ¡reikÅ¡ta pasiÅ«lymuose nurodoma kaina (VPÄ® 24 str. 2 d. 12 p.) ir kiti.

VPÄ® 25 straipsnio 1 dalis numato, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas VMVT reikalavimus perkamai paslaugai nustatė konkurso sÄ lygų priede „Techninė specifikacija“, kurios 2.3. punkte, numatančiame paslaugos teikimÄ , buvo nustatyta, kad „ – paslaugos teikėjo teikiamos paslaugos neturi bÅ«ti perduodamos IP (interneto protokolu). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad CSC teikia VMVT fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas naudodamasis AB „TEO LT“ tinklu, siekdamas savo valdomÄ tinklÄ sujungti su tam tikrais VMVT priklausančiais taÅ¡kais (struktÅ«riniais padaliniais).

Kaip teisingai priimtame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CSC teikia VMVT fiksuoto ryÅ¡io paslaugas pagal tokiÄ schemÄ â€“ iÅ¡ VMVT ar jos struktÅ«rinio padalinio vidinio tinklo signalas perduodamas į CSC galinę įrangÄ , iÅ¡ kurios signalas per CSC ar AB „TEO LT“ tinklÄ perduodamas į CSC ryÅ¡ių mazgÄ , o iÅ¡ pastarojo konkrečiam adresatui – abonentui. Be to, 2012 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte yra konstatuota, jog iÅ¡ VMVT į CSC galinę įrangÄ ateinantis signalas yra teikiamas ne IP protokolu, bet tai yra analoginis signalas (b. l. 103, t. 2).

Taigi paslauga tarp paslaugos gavėjo VMVT ir paslaugos teikėjo – CSC yra teikiama ne IP protokolu, bet analoginiu signalu, tuo tarpu tik tolimesniam signalui palaikyti yra naudojamas IP protokolas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta paslaugų pirkimo techninės specifikacijos sÄ lyga buvo numatyta tam, kad dėl įvairių techninių sÄ lygų ir skirtingų techninių galimybių VMVT bÅ«tų sunku užtikrinti gerÄ interneto ryÅ¡io kokybę, kuri tiesiogiai susijusi su telefonijos paslaugų, teikiamų IP protokolu, kokybe.

Be to, VMVT vidinis ryšio tinklas nuo tuo metu buvusio tiekėjo (AB „TEO LT“) ryšio tinklo galinio taško – prieigos prie tinklo (įvado) buvo organizuotas PSTN bei ISDN-BRI technologijų pagrindu. Tuo tarpu PSTN bei ISDN-BRI technologijos nėra suderinamos su IP technologija, t. y. perkančiosios organizacijos PSTN įr ISDN-BRI galiniai įrenginiai bei vidinis ryšio tinklas negalėjo priimti signalų, perduodamų IP protokolu. Taigi, tarnyba neturėjo tokių galinių įrenginių, kurie priimtų signalus, perduodamus IP protokolu, kadangi tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai naudojosi telefoninio ryšio paslaugomis, kurios veikė dviejų technologijų pagrindu, t. y.

ISDN-BRI bei PSTN. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teigdamas, jog paslaugos apskritai negali bÅ«ti teikiamos IP protokolu nepagrįstai suabsoliutina Å¡iÄ konkurso techninėje specifikacijoje nurodytÄ sÄ lygÄ . IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta yra akivaizdu, jog tarnyba galinio ryÅ¡io aparatuose gauna analoginio ryÅ¡io telefonijos paslaugÄ . Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi telefonijos paslaugų teikėjai viename ar kitame paslaugos organizavimo etape duomenų perdavimui, be kitų technologijų, naudoja ir IP protokolÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v.

VÅ¡Ä® Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007) aiÅ¡kindamas VPÄ® yra nurodęs, kad Å¡iuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra užtikrinamas racionalus biudžeto lėšų panaudojimas, nupirktos telefonijos paslaugos yra teikiamos tinkamai bei kokybiÅ¡kai, jos užtikrina valstybinės institucijos tinkamÄ funkcijų įgyvendinimÄ bei garantuoja VPÄ® nustatytų principų įgyvendinimÄ .

Dėl konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 2 lentelės „Reikalavimai telefono fiksuoto ryÅ¡io paslaugai“ 2.6. punkto Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, jog atsakovas CSC perka didmeninę ir fiksuoto ryÅ¡io paslaugas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir neturi teisės atlikti remonto darbus ieÅ¡kovo tinkle, todėl atsakovas CSC negali pateikti trumpesnio gedimo Å¡alinimo termino (4 darbo valandos) už tÄ , kurį pats gauna iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal didmeninę ADSL paslaugų sutartį (8 arba 12 darbo val.) ir fiksuoto ryÅ¡io sutartį (24 val. miestų teritorijose arba 48 val. kaimo vietovėse).

Atsakovas CSC taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atitinka konkurso sÄ lygas ir yra pajėgus paÅ¡alinti gedimus kitam juridiniam asmeniui priklausančiame tinkle greičiau nei pats tinklo savininkas tai atlieka. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas VMVT reikalavimus perkančiai paslaugai nustatė konkurso sÄ lygų priede „Techninė specifikacija“, kurios 2.6. punkte, numatančiame gedimų Å¡alinimÄ , buvo nustatyta, kad „ – laikas nuo praneÅ¡imo apie gedimÄ priėmimÄ iki gedimo paÅ¡alinimo – ne ilgesnis kaip 4 darbo valandos“.

Taigi nurodytu punktu buvo numatyta, kad paslaugÄ teikiantis tiekėjas gedimÄ privalo paÅ¡alinti ne vėliau kaip per 4 darbo valandas. Tuo tarpu apeliantas AB „TEO LT“ teigia, kad atsakovas CSC negali pateikti trumpesnio gedimo Å¡alinimo termino (4 darbo valandos) už tÄ , kurį pats gauna iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal didmeninę ADSL paslaugų sutartį (8 arba 12 darbo val.) ir fiksuoto ryÅ¡io sutartį (24 val. miestų teritorijose arba 48 val. kaimo vietovėse). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta sÄ lyga buvo nustatyta jau rengiant paslaugų pirkimo konkursÄ bei su minėta sÄ lyga sutiko ir jos neginčijo pats apeliantas, teikdamas savo pasiÅ«lyme minėtame vieÅ¡ajame pirkime.

Apelianto pateiktas pasiÅ«lymas nebuvo atmestas kaip neatitinkantis minėtos sÄ lygos, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ir pats apeliantas turėjo galimybę pasiÅ«lyti bÅ«tent tokį gedimų Å¡alinimo terminÄ . Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal atsakovo CSC su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį yra nustatyti trumpesni gedimų Å¡alinimo terminai, o bÅ«tent pagal didmeninę ADSL paslaugų sutartį (8 arba 12 darbo val.) ir fiksuoto ryÅ¡io sutartį (24 val. miestų teritorijose arba 48 val. kaimo vietovėse).

Iš 2011 m. vasario 22 d. didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos (ADSL) paslaugų teikimo sutarties Nr. 2011/LTP-2, sudarytos tarp AB „TEO LT“ ir CSC, 1 priedo 1 priedėlio 1.2. punkto, kuriame nurodyti kokybės parametrai matyti, jog ADSL plačiajuosčio ryšio srauto paslaugos teikimo sutrikimo pašalinimo trukmė tiekėjo tinkle (atsižvelgiant į gavėjo klientų skaičių, kuriems sutriko paslaugos teikimas dėl to paties sutrikimo) ir jame numatyta, kad jeigu paslaugos teikimas sutriko daugiau kaip 500 klientų, gedimai šalinami per 4 valandas (b. l. 70, t. 1).

IÅ¡ Å¡ios sutarties bei jo priedo turinio analizės matyti, kad pats ieÅ¡kovas AB „TEO LT“ turi galimybę paÅ¡alinti gedimus savo tinkle per 4 valandas. PareigÄ užtikrinti vieÅ¡ojo elektroninio ryÅ¡io tinklo tinkamÄ funkcionavimÄ taip pat nustato ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 21 straipsnis dėl įpareigojimo suteikti prieigÄ bei 22 straipsnis dėl prieigos. Be to, pats apeliantas AB „TEO LT“ dėstydamas argumentus dėl gedimų Å¡alinimo termino darbo valandomis, nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių tas aplinkybes, jog atsakovas CSC apskritai negalėtų atlikti gedimų Å¡alinimo veiksmų per nurodytÄ laiko tarpÄ (CPK 178 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas CSC turi gedimų Å¡alinimo tarnybÄ . Atsakovas CSC yra įsipareigojęs įvykusius gedimus paÅ¡alinti per terminÄ , kuris yra numatytas sudarytoje sutartyje, t. y. 4 darbo valandas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ nagrinėjamu atveju svarbiÄ aplinkybę, jog pats atsakovas VMVT, kuriam yra teikiamos telekomunikacijų paslaugos, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl teikiamos paslaugos kokybės bei nurodė, jog atsakovui tokiu atveju pažeidus sutarties sÄ lygas, jis atsakytų sutartyje nustatyta tvarka.

Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas CSC yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytÄ sutartį, o apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl gedimų Å¡alinimo termino atmestini kaip nepagrįsti. Dėl ekspertizės iÅ¡vadų vertinimo Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ nevertino byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadų bei nepasisakė dėl Å¡io įrodymo įrodomosios galios sprendžiant ginčo klausimÄ .

Nors Å¡ios ekspertizės metu buvo tiriama atsakovo CSC paslaugų teikimo atsakovui VMVT technologija, o tai yra svarbu nustatant, ar atsakovas CSC teikia paslaugas atsakovui VMVT pagal konkurso sÄ lygas, tačiau teismas ekspertizės iÅ¡vados nevertino. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad ekspertizės iÅ¡vadoje yra nustatyti atitinkami faktai ir juos vertino, pažymėdamas kaip ir kokiu bÅ«du atsakovui VMVT yra teikiama telefonijos paslauga bei ekspertizės pagrindu padarė atitinkamas iÅ¡vadas, o bÅ«tent, kad atsakovui VMVT telefonijos paslaugos iki jo galinių įrenginių nėra teikiamos IP protokolu, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas ekspertizės iÅ¡vadų apskritai nevertino, dėl jų nepasisakė ar neatsižvelgė į ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sÄ lygomis.

Tai inter alia reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sÄ lygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai nustatant aukščiau minėtas konkurso sÄ lygas, tiekėjams buvo sudarytos vienodos sÄ lygos konkuruoti dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo, o perkamos paslaugos nagrinėjamu atveju yra teikiamos prisilaikant konkurso pirkimo sÄ lygų reikalavimų.

Be to, kaip pažymėjo pats teikiamų paslaugų gavėjas, t. y. VMVT, jam teikiamos kokybiÅ¡kos paslaugos, jis jokių pretenzijų paslaugos tiekėjui neturi, be to, esant tam atitintiems sudarytos sutarties pažeidimams, paslaugų tiekėjas atsakytų paslaugos gavėjui sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju telefonijos paslaugos sėkmingai yra teikiamos beveik pusantrų metų. Dėl žyminio mokesčioApeliantas apeliacinį skundÄ grindžia ir tuo argumentu, jog teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio, taikytino Å¡ioje byloje.

Vadovaujantis aktualia nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančia CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija mokėtinas žyminis mokestis Å¡ioje byloje lygus 1 000 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teimas priimdamas sprendimÄ dėl žyminio mokesčio rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kintos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d., kuomet nebuvo tiesiogiai įtvirtintos nuostatos dėl žyminio mokesčio dydžio bylose, kuriose ginčijami sandoriai vykdant vieÅ¡uosius pirkimus. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.CPK 80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens, besikreipiančio į teismÄ dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, pareiga sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str.).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose yra įtvirtinti žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinius, dydžiai, kurie skiriasi, priklausomai nuo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamo materialinio reikalavimo rÅ«Å¡ies, teisenos bei proceso formos. Bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, įstatymo leidėjas nustatė pareigÄ už reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį sumokėti 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ CPK įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės bei VPÄ® paskirties, jame įtvirtintų sÄ vokų bei teisės normų turinio ir tarpusavio ryÅ¡io galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo pirkimo vykdymas susideda iÅ¡ keleto etapų, kurias sudaro ne tik vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vykdymas, bet ir kiti perkančiosios organizacijos veiksmai, pavyzdžiui, skelbimo apie pirkimÄ pateikimas Viešųjų pirkimų tarnybai, konkurso laimėtojo nustatymas, pirkimo sutarties su laimėtoju sudarymas, sprendimo dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo priėmimas ir t. t. (CPK 4237str., Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d., 4 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti vieÅ¡ojo pirkimo proceso metu sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį negaliojančia. IÅ¡ Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«džio matyti, kad ieÅ¡kovas ginčija ne tam tikrus perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , tačiau siekia pripažinti jau sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio dydis turi bÅ«ti nustatomas pagal ginčijamo sandorio vertę bei pagrįstai priimtu sprendimu į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė papildomai 2 542 Lt dalį žyminio mokesčio. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovui AB „TEO LT“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                         Algirdas GailiÅ«nas                                                                             Kazys KailiÅ«nas                                                                          Rimvydas Norkus