Legislator Case Law & Legislation
71dca6ba-cb2e-4e07-a216-dee2aea661d6 AI generated

71dca6ba-cb2e-4e07-a216-dee2aea661d6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 71dca6ba-cb2e-4e07-a216-dee2aea661d6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

elektros tiekėjo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie per mėnesį sunaudotÄ elektros energijÄ (sunaudota elektros energija neturi virÅ¡yti 10 kWh); vandens tiekėjo pažymÄ apie per metus sunaudotÄ vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi virÅ¡yti 1 m3);

Legislator headnote

AI generated

71dca6ba-cb2e-4e07-a216-dee2aea661d6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. AiÅ¡kinant paminėtas konstitucines nuostatas, pažymėtina, kad savivaldybės, priimdamos taisykles, reglamentuojančias rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo santykius, yra saistomos įstatymų, t. y. nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ reglamentuojančio Atliekų tvarkymo įstatymo bei Rinkliavų įstatymo nuostatų, principų, be kita ko, įstatyme nustatytų rinkliavos objekto, rinkliavos mokėtojų (subjektų), taip pat kitų kriterijų, įtvirtintų įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-725-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02363-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 37 915,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2 047,46 Eur delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso Å¡ie nekilnojamojo turto objektai: gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini); garažai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gydymo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamieji daugiabučiai pastatai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); paslaugų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) atsakovei apskaičiuota vietinė rinkliava už anksčiau paminėtus nekilnojamojo turto objektus. PaaiÅ¡kina, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, atsakovei suformuotas ir iÅ¡siųstas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imas Nr. 10001937, kuriame nurodoma paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., suma 18 818,00 Eur, ir sumokėjimo terminas.

Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, 2019 m. kovo 27 d. suformuotas ir iÅ¡siųstas atsakovei mokėjimo praneÅ¡imas Nr. 10911024, kuriuo informuojama apie paskaičiuotÄ rinkliavÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., suma 22 791,00 Eur. Pažymi, jog atsakovės bendras įsiskolinimas už 2 mokestinius laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. viso sudaro 37 915,95 Eur. Nurodo, jog atsakovui neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ laiku, jam už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai.

PareiÅ¡kėja atsakovei nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31d. priskaičiavo 2 047,46 Eur delspinigių. Atsakovė su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (toliau – LVAT) nurodo, kad asmuo nesukÅ«ręs jokių atliekų, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, gali bÅ«ti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ .

Pažymi, jog pareiÅ¡kėja pati praÅ¡yme nurodo, kad atsakovė nėra sukÅ«rusi jokių atliekų atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose. Be to, 2018 m. vasario 6 d. UAB „Emilė“ direktorius priėmė įsakymÄ dėl veiklos aukščiau nurodomuose nekilnojamojo turto objektuose, nevykdymo, nurodydamas, jog R. B., bÅ«damas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius, įvertinant realiÄ nekilnojamojo turto objektų bÅ«klę, vykdant darbų saugos priežiÅ«ros reikalavimus ir vadovaujantis įmonės įstatais, nusprendžia nevykdyti veiklos minėtuose objektuose.

Todėl, atsakovės nuomone, iÅ¡ pateiktų dokumentų akivaizdu, jog ji nesukÅ«rė jokių atliekų pareiÅ¡kėjos nurodomose nekilnojamojo turto objektuose, nes jie nuo 2018 m. vasario 6 d. yra visiÅ¡kai nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, VÄ® Registrų centro Sutarčių registre nėra registruota jokių tokį praÅ¡yme nurodytų objektų naudojimÄ pagrindžiančių sutarčių, ir turi bÅ«ti atleidžiama nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pareiÅ¡kėjos minimu laikotarpiu.

Atsakovė taip pat pažymi, jog ji 2020 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo praÅ¡yme nurodomo mokesčio sumokėjimo. Apibendrindama atsiliepimo argumentus atsakovė pažymi, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra neįrodytas, jame nėra iÅ¡dėstyta paaiÅ¡kinimų, kodėl atsakovei skaičiuojamas atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, kartu su praÅ¡ymu nėra pateikti tokį rinkliavos dydį patvirtinantys dokumentai, todėl praÅ¡ymas yra grindžiamas abstraktaus pobÅ«džio argumentais.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo. Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso Å¡ie nekilnojamojo turto objektai: gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini); garažai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gydymo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamieji daugiabučiai pastatai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); paslaugų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties patalpos, esančios adresais (duomenys neskelbtini) (toliau kartu– Ginčo objektai).

PareiÅ¡kėja, nustačiusi, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už jai nuosavybės teise priklausančius ginčo objektus, 2018 m. birželio 6 d. atsakovei iÅ¡siuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ Nr. 10001937 su 18 818,00 Eur apskaičiuota rinkliava už 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovei, nesumokėjus vietinės rinkliavos ir prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, pareiÅ¡kėja 2019 m. kovo 27 d. iÅ¡siuntė atsakovei mokėjimo praneÅ¡imÄ Nr. 10911024 su 22 791,00 Eur apskaičiuota rinkliava už 2019 m. sausio 1 d.

– 2019 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėja, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2 mokestinius laikotarpius, 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama priteisti minėtas suma. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, negali bÅ«ti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos.

Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. AiÅ¡kinant paminėtas konstitucines nuostatas, pažymėtina, kad savivaldybės, priimdamos taisykles, reglamentuojančias rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo santykius, yra saistomos įstatymų, t. y. nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ reglamentuojančio Atliekų tvarkymo įstatymo bei Rinkliavų įstatymo nuostatų, principų, be kita ko, įstatyme nustatytų rinkliavos objekto, rinkliavos mokėtojų (subjektų), taip pat kitų kriterijų, įtvirtintų įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba, be kita ko, turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Atitinkamai, kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Å i rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali bÅ«ti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugÄ privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, jos mokėjimo tvarkÄ , rinkliavos lengvatas, rinkliavos grÄ Å¾inimo atvejus, taip pat delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkÄ ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Vyriausybė, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtino Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisykles, kuriose įtvirtinti bendrieji vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo reikalavimai, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžius.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – Rinkliava) apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grÄ Å¾inimo tvarkÄ . Rinkliavos nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio rūšių sÄ raÅ¡Ä nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi miÅ¡rių komunalinių atliekų susikaupimo normas, o 6 punkte – kad rinkliavos apskaičiavimÄ , apskaitÄ , surinkimo kontrolę ir nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktyje pateikiama rinkliavos mokėtojo sÄ voka: juo laikomas fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ , arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavÄ . Rinkliavos apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Rinkliavos nuostatų IV skyriuje. Rinkliava susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (20 punktas); pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (21 punktas); apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (22 punktas); rinkliava mokama už kiekvienÄ apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtÄ nekilnojamojo turto objektÄ (24 punktas).

Rinkliavos nuostatų 34 ir 35 punktuose nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavÄ visiems atliekų turėtojams pagal bendrÄ apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotÄ , o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavÄ visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ . Taigi, atitinkamo dydžio aptariamÄ vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Minėtas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad atsakovė, kaip gamybos, pramonės, transporto ir sandėliavimo patalpų, garažų, gydymo, gyvenamųjų daugiabučių namų, prekybos ir kitos paskirties pastatų savininkė privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sÄ raÅ¡u, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – SÄ raÅ¡as). Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti miÅ¡rių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų.

Tų pačių Taisyklių 20 punktas numato, kad Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti miÅ¡rių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas. Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktÅ«ros eksploatavimo sÄ naudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimaliÄ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Ä®gyvendinant Å¡iÄ nuostatÄ , Rinkliavos nuostatuose nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos.

Å ios normos bÅ«tent ir buvo nustatytos įvertinus, kiek gali susidaryti miÅ¡rių komunalinių atliekų turėtojams naudojantis ir vykdant veiklÄ atitinkamos paskirties patalpose, todėl apmokestinimas vykdomas atsižvelgiant į galimÄ susidaryti atliekų kiekį. IÅ¡ Rinkliavos nuostatų 3 priedo matyti, kad gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijoje nustatytos vienos mažiausių susikaupimo normų (atitinkamai mažesnis ir mokėtinos rinkliavos dydis). Taigi, jau Rinkliavos nuostatuose buvo įvertintas mažesnis miÅ¡rių atliekų susidarymo intensyvumas minėtoje kategorijoje.

Kaip matyti, Rinkliavos nuostatai nustato, kad ir administracinės paskirties, ir gamybos bei pramonės transporto, sandėliavimo kategorijai priskirtiniems nekilnojamojo turto objektams yra skaičiuojama rinkliava už miÅ¡rių komunalinių atliekų tvarkymÄ pagal aukščiau nurodytus kriterijus ir normas. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pagal Taisyklių 24 punktÄ , pastoviÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys.

Atitinkamai ir Rinkliavos nuostatų 34 punkte nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavÄ visiems atliekų turėtojams pagal bendrÄ apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotÄ . Taisyklių 29 punkte nurodoma, kad kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis miÅ¡rių komunalinių atliekų paėmimas iÅ¡ nekilnojamojo turto objekto savininko.

Rinkliavos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Rinkliavos nuostatų 35 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavÄ visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tinkamai pagal nustatytus kriterijus apskaičiavo rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ visiems pareiÅ¡kėjos valdomiems objektams, pateikė atsakovei 2018 m. birželio 6 d. ir 2019 m. kovo 27 d. praneÅ¡imus dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumokėjimo.

Atsakovė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus grindžia tuo, kad nuo 2018 m. vasario 6 d. dalis nekilnojamojo turto objektų yra nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, atitinkamai nesant atliekų, negali bÅ«ti apskaičiuojama ir vietinė rinkliava. Pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktÄ , kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (iÅ¡skyrus į sodininkų bendrijų teritorijÄ patenkančių žemės sklypų kategorijÄ ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrÄ laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia praÅ¡ymÄ bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

Pagal Rinkliavos nuostatų 37 punktÄ , atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktÄ , taip pat turi patvirtinti raÅ¡tu, kad naudojimosi Å¡iuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotÄ laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotÄ laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma Å«kinė veikla. Rinkliavos nuostatų 38 punkte nustatyta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotÄ nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui Å¡iuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota:

1) elektros tiekėjo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie per mėnesį sunaudotÄ elektros energijÄ (sunaudota elektros energija neturi virÅ¡yti 10 kWh);

2) vandens tiekėjo pažymÄ apie per metus sunaudotÄ vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi virÅ¡yti 1 m3);

3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimÄ / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktÄ . Rinkliavos nuostatų 39 punktas nustato, kad nepateikus Å¡ių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotÄ nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamÄ jÄ Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iÅ¡siunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui praneÅ¡imÄ apie prievolę sumokėti rinkliavÄ . Pagal Atliekų įstatymo 2 straipsnio 39 dalį, komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobÅ«džiu ar sudėtimi yra panaÅ¡ios į buitines atliekas.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytÄ raÅ¡ytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) Å¡alinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, iÅ¡skyrus komunalinių atliekų perdavimÄ vadovaujantis Å¡io įstatymo 301 straipsniu (t. y. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ ).

Taigi Atliekų tvarkymo įstatyme aiÅ¡kiai pabrėžiamas skirtumas tarp atliekų perdavimo pagal sutartį bei komunalinių atliekų, kurių surinkimas ir tvarkymas apmokestinamas taikant vietinę rinkliavÄ . MiÅ¡rios komunalinės atliekos bei gamybinės ir statybinės atliekos yra atskiri atliekų srautai, kurie turi bÅ«ti tvarkomi pagal atskirus reikalavimus, o vieno atliekų srauto susidarymas savaime nepaÅ¡alina ir nepanaikina atliekų kitame susidarymo. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymÄ dydis bÅ«tų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį Å¡ių atliekų kiekį.

Todėl „atliekų turėtojo“ sÄ voka, vartojama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iÅ¡ kurių surenkamÄ ir tvarkomÄ komunalinių atliekų kiekį galima aiÅ¡kiai ir tiksliai identifikuoti. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), tačiau LVAT laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Atsakovė teismui yra pateikusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R.

B. 2018 m. vasario 6 d. priimtÄ Ä¯sakymÄ â€žDėl veiklos nekilnojamojo turto objektuose“, kuriuo nuspręsta nevykdyti veiklos atitinkamuose nekilnojamojo turto objektuose kartu su lentele, iÅ¡ kurios matyti, kurie konkrečiai nekilnojamojo turto objektai bus nenaudojami ir kurie naudojami dalinai. Teismo vertinimu, atsakovės byloje pateiktas įsakymas kartu su priedu neįrodo, kad ginčo objektuose visiÅ¡kai nesusidarė komunalinės atliekos. Å ie dokumentai patvirtina galimai tik tai, kad ginčo objektuose nebuvo vykdoma Å«kinė veikla, tačiau ne faktÄ , jog juose nebuvo jokių komunalinių atliekų.

Teismui taip pat kilo abejonių dėl faktinių aplinkybių, kurias nurodo atsakovė. Kaip matyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius įsakymÄ dėl Å«kinės veiklos nevykdymo atitinkamuose ginčo objektuose priėmė 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėja iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ Nr. RIS-00000528 dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos komunalinių atliekų tvarkymÄ , t.y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovei tapo žinoma apie susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau net ir žinodama Å¡ias aplinkybes, atsakovė nepateikė pareiÅ¡kėjai įrodymų, kuriuos teikia teismui, jos nuomone, patvirtinančių, kad nustatytu laikotarpiu nebuvo sukaupta komunalinių atliekų dėl Å«kinės veiklos nevykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog praÅ¡ymas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo atleidimo pareiÅ¡kėjai pateiktas tik 2020 m. liepos 30 d., t.y. jau po to, kai skundas buvo pateiktas teismui. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovė nedeklaravo Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jai bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba nenaudojamas tam tikrÄ laikotarpį, nepateikė Rinkliavos nuostatų 38 punkte nurodytus dokumentus. Teismo nuomone, atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiose objektuose nesusidarė komunalinės atliekos.

Taigi, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoju“ Rinkliavos nuostatų prasme. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pastebėjo, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamÄ vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti Å¡iÄ rinkliavÄ .

IÅ¡ tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimÄ , bet ir Å¡ių atliekų apdorojimÄ Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais bÅ«dais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiÅ«rÄ bei atliekų Å¡alinimo vietos priežiÅ«rÄ po jų uždarymo.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 047,46 Eur delspinigius. Rinkliavos nuostatų 83 punkte nustatyta, kad už nesumokėtÄ arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtÄ RinkliavÄ skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo bÅ«ti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ . Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tÄ dienÄ paskelbtÄ galiojusių delspinigių dydį. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

IÅ¡ byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAÄ® nustatytÄ laikotarpį, iÅ¡ viso paskaičiavo 2 047,46 Eur delspinigių. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektais nesinaudojo (Rinkliavos nuostatų 38 punktas), nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ nustatytu laiku, o iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja informavo atsakovę apie susidariusiÄ skolÄ ir apie pareigÄ sumokėti vietinę rinkliavÄ Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo reikalavimas iÅ¡ atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ ir delspinigius laikomas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas, priteisiant iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai 37 915,95 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 2 047,46 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ patenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 37 915,95 Eur (trisdeÅ¡imt septynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų penkiolikos eurų ir devyniasdeÅ¡imt penkių euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir 2 047,46 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt septynių eurų ir keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių euro centų) delspinigių.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Egidija Puzinskaitė