2022-09-28 Nr. AB-24100-3-61-3-03726-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-227-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03726-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į Vilniaus PN atvyko 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 18.00 val. Atvykęs buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje be tualeto, maisto, miego ir asmeninių daiktų iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val. Apie 1.00 val. nakties Vilniaus PN pareigūnai atliko kratą ir liepė pareiškėjui laikytis atokiau nuo savo daiktų, – tik kartais buvo leista išimti daiktus iš krepšių. Pareiškėjas paaiškino, kad daiktai buvo tikrinami per rentgeną, o tada glamžomi rankomis ir grūdami atgal į krepšius. Pareigūnai elgėsi neadekvačiai, pareiškėjo atžvilgiu buvo pikti. Pareiškėjui nematant buvo paimti jam priklausantys daiktai: 11 SIM kortelių, tarp vienkartinių nosinaičių buvo Wi-Fi adapteris, 4 vaistų tabletės. Dėl paimtų daiktų buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Pareiškėjo teigimu, jis, prieš kratos atlikimą, turėjo būti supažindintas su daiktų sąrašu, kuriame nurodoma, kokių daiktų turėti negalima. Taip pat pareiškėjui turėjo būti pasiūlyta draudžiamus turėti daiktus pasidėti saugojimui arba grąžinti neleistinus turėti daiktus artimiesiems. Nors pareiškėjui buvo atsakyta, kad jis su taisyklėmis jau yra supažindintas, tačiau pareiškėjui, būnant Vilniaus PN, su taisyklėmis buvo supažindintas dar kartą.

3. Pareiškėjas, atvykęs į Vilniaus PN, nebuvo pamaitintas ir taip kankinamas prabuvo iki 00.40 val., kol buvo išvestas į kratą. Dėl pareigūnų elgesio su daiktais pareiškėjas jautėsi pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia psichologinę įtampą. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN pareigūnai pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), II skyriaus 5 dalį, nes iš pareiškėjo buvo atimta teisė perduoti saugojimui daiktus, kurių Vilniaus PN negalima turėti.

4. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad kratos atliekamos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus PN pareigūnai, atlikdami kratas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį ir savo pareigas atlieka atsakingai.

6. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo žinoma, kokių daiktų negalima turėti Vilniaus PN, nurodė, jog pareiškėjui, prieš atvykstant į Vilniaus PN, jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo kitose pataisos įstaigose – Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), Alytaus pataisos namuose, todėl pataisos įstaigos tvarka jam yra gerai žinoma. Be to, už telefoninius sukčiavimus Alytaus pataisos namuose pareiškėjo atžvilgiu yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą. Taigi, nėra abejonių, kad jo žinioje esančios 11 SIM kortelių ir Wi-Fi adapteris yra tie daiktai, kurių turėti negalima, o kratos metu kaip tik šie daiktai ir buvo paimti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs į Vilniaus PN, buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintos jo sąlygos, įstaigoje nebuvo.

8. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, jog, jam atvykus į Vilniaus PN, iš jo buvo atimta teisė perduoti saugojimui daiktus, kurių Vilniaus PN negalima turėti; kratos metu buvo neadekvačiai (grubiai) elgiamasi su pareiškėjo daiktais, taip pat, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val. pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas be maisto, tualeto ir miego.

11. Remiantis Vilniaus PN 2020 m. spalio 22 d. atsakymu Nr. 42-1789, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. į Vilniaus PN iš Pravieniškių PN-AK buvo perkeltas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio (nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės) nuostatomis. Remiantis Vilniaus PN 2020 m. spalio 19 d. atsakymu Nr. 42-1762, teismas nustatė, kad pareiškėjas su Taisyklėmis ir kitais jį dominančiais teisės aktais pasirašytinai buvo supažindintas 2020 m. sausio 24 d., pokalbio su Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus specialistu metu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Taisyklės reglamentuoja visų šalyje esančių pataisos įstaigų tvarką, t. y. tos pačios taisyklės galioja visose pataisos įstaigose, bei įvertinęs tai, jog pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas Pravieniškių PN-AK, nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN pareigūnai, nesupažindindami pareiškėjo su Taisyklėmis, padarė pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į Vilniaus PN iš Pravieniškių PN-AK atvyko BVK 69 straipsnio pagrindu, todėl pakartotinas jo supažindinimas su tomis pačiomis Taisyklėmis būtų perteklinis. Teismas preziumavo, kad pareiškėjui su Taisyklėmis susipažinus 2020 m. sausio 24 d., Taisyklių nuostatos turėjo būti žinomos. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo aspektu Vilniaus PN pareigūnų veiksmuose (neveikime) neteisėtumo nenustatyta.

12. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad dėl Taisyklių nuostatų nežinojimo (nes nebuvo supažindintas), jam nebuvo žinoma, kokių daiktų jis negali turėti Vilniaus PN, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius iš esmės paneigė į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo – telefoninio sukčiavimo, padaryto jam kalint Alytaus pataisos namuose. Teismas pažymėjo, kad minėtas nusikaltimas padarytas naudojant pataisos namuose draudžiamus turėti daiktus, t. y. telefonai, SMS kortelės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės tuos pačius draudžiamus turėti daiktus (SIM kortelės, Wi-Fi adapteris) pareiškėjas su savimi turėjo ir atvykęs į Vilniaus PN. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtino, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog iš jo Vilniaus PN per kratą paimti daiktai: 11 SIM kortelių, tarp vienkartinių nosinaičių buvęs Wi-Fi adapteris, buvo draudžiami turėti daiktai ir kurių paėmimą reglamentuoja jau minėtas Taisyklių 9 punktas.

13. Pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN jo krata, apžiūrint daiktus, buvo atliekama vykdant Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija) reikalavimus, todėl teismas nusprendė, kad iš pareiškėjo bendro pobūdžio teiginių apie pareigūnų rankomis glamžomus daiktus (pareigūnų reiklumas atliekant kratą), nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjo krata Vilniaus PN buvo atliekama pažeidžiant Instrukcijose nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus ir dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiškėjas nenurodė, ar atliekant kratą jo asmeniniai daiktai buvo kaip nors sugadinti ar suplėšyti. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų taip pat neįrodė.

14. Remiantis į bylą pateiktu Vilniaus PN atsakymu „Dėl maitinimo“, teismas nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d. atvyko 19.30 val., t. y. tuo laiku, kai Vilniaus PN buvo vakarienės davimo laikas (18.40 val. – 20.00 val.) ir pareiškėjui buvo pasiūlyta vakarienė. Teismas neturėjo pagrindo šių Vilniaus PN argumentų vertinti kaip neteisingų. Tuo tarpu, kaip nurodė teismas, pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai (visą laiką buvo be maisto) Vilniaus PN atsakyme nurodytų aplinkybių priešingai neįrodė.

15. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė vienos iš esminių sąlygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl teismas įvertino, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, teismas skundą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas, iš esmės pakartodamas skundo argumentus, teigia, kad, atvykus į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 18.00 val. buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą be maisto, vandens ir tualeto iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 1.00 val. nakties, t. y. iki kratos atlikimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad: kratos metu nebuvo imtasi veiksmų apsaugoti jo daiktus; vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, prieš atliekant kratą, turėjo būti supažindintas su leidžiamų turėti daiktų sąrašu ir taip pat jam turėjo būti pasiūlyta tuos daiktus, kurių negali turėti Vilniaus PN, atiduoti artimam asmeniui ir palikti saugoti sandėlyje. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė iš atliktos kratos vaizdo įrašų nei kitų dokumentų, o tik abstrakčiai konstatavo faktą, kad buvo atlikta krata. Taigi, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas labiau vertina atsakovo teiginius ir argumentus.

18. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Vilniaus PN sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančių teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val., atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

23. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).

24. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad į Vilniaus PN atvyko 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 18.00 val. Atvykęs buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje be tualeto, maisto, miego ir asmeninių daiktų iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val. Apie 1.00 val. nakties Vilniaus PN pareigūnai atliko kratą ir pareiškėjui nematant paėmė jam priklausančius daiktus: 11 SIM kortelių, tarp vienkartinių nosinaičių buvo Wi-Fi adapteris, 4 vaistų tabletės. Pareigūnai elgėsi neadekvačiai ir nepagarbiai. Pareiškėjo teigimu, jis, prieš kratos atlikimą, turėjo būti supažindintas su daiktų sąrašu, kuriame nurodoma, kokių daiktų turėti negalima (Taisyklių II skyriaus 5 dalis). Taip pat pareiškėjui turėjo būti pasiūlyta draudžiamus turėti daiktus pasidėti saugojimui arba grąžinti neleistinus turėti daiktus artimiesiems.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, o nuteistojo terminuota laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos ir suimtojo turimi asmeniniai daiktai pasveriami (Taisyklių 4.3 p.). Taisyklių 5 punkte numatyta, jog prieš atliekant Taisyklių 4.3 punkte nurodytus veiksmus, nuteistasis (suimtasis) supažindinamas su asmeninių daiktų, kurių leidžiama nuteistiesiems (suimtiesiems) turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje), sąrašu ir reikalavimu dėl asmeninių daiktų bendro svorio, taip pat nuteistajam (suimtajam) pasiūloma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) ar kurių svoris viršija nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį, ir maisto produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, atiduoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui. Instrukcijų 148 punkte numatyta, kad paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų ar patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Vadovaujantis aptartomis Instrukcijos ir Taisyklių nuostatomis, kadangi pas pareiškėją buvo rasti draudžiami turėti daiktai, Vilniaus PN pareigūnai turėjo surašyti kratos protokolą, iš kurio būtų matyti, kokie draudžiami daiktai iš pareiškėjo buvo paimti. Taip pat pažymėtina, kad, šiuo atveju, pareiškėjui atvykus iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, prieš atliekant kratą, turėjo būti pasiūloma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti pataisos įstaigoje atiduoti pataisos įstaigos administracijai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų, jog pareiškėjui tokia galimybė buvo sudaryta. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog neleidžiamus laikyti daiktus buvo palikęs saugoti Pravieniškių PN-AK administracijai, tačiau, perkeliant jį į Vilniaus PN, neleidžiami laikyti daiktai buvo grąžinti pareiškėjui, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

27. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad iš atliktų kratos vaizdo įrašų būtų matyti, jog pareigūnai elgėsi nekorektiškai, nesivadovaudami pareigūnų elgesiui keliamų reikalavimų, pareiškėjas buvo žeminamas ir engiamas. Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo „Dėl nuteistojo D. S. drausmės pažeidimo“ Nr. 43-451(1) matyti, kad kratos atlikimo patalpa buvo filmuojama vaizdo stebėjimo kamera, todėl, pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, turėjo išsireikalauti prašomą pateikti į bylą filmuotą medžiagą.

28. Taip pat iš pirmosios instancijos teismui teikto skundo matyti, kad pareiškėjas nurodė ir argumentus, kad laikino sulaikymo kameroje buvo be maisto, miego ir tualeto. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl maisto, rėmėsi Vilniaus PN atsakymu „Dėl maitinimo“, tačiau visiškai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su miegu ir tualetu. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas iš esmės neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl laikino sulaikymo kameroje buvusių sąlygų ir neišsireikalavo iš atsakovo atstovo įrodymų, kurie paneigtų ar patvirtintų pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka duomenų atsakovo atstovo veiksmams įvertinti. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018; kt.).

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus PN atlikta krata ir pareiškėjo laikymo sąlygomis laikino sulaikymo kameroje, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius