71da5fa6-fa4c-46bb-89d2-f7faba617f86 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Savinijus Katauskas Teisėja Loreta BajorinienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-45-360/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01076-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.; 2.4.7. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos respublikos vardu 2016 m. birželio 6 d.  Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistajam L.

R.,gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nuteistajam R. S.,gynėjai advokatei Stanislovai Jorudienei,jo atstovui advokatui R. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendžio, kuriuo              R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant aÅ¡tuonis mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. paskirta 20 MGL (753,20 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str., 2 d., paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė 20 MGL (753,20 eurų) bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 8 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.              L. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

             Priteista solidariai iš R. S. ir L. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 622,36 eurai žalai atlyginti.              Priteista solidariai iš R. S. ir L. R. nukentėjusiajam R. K. 4000 Eur (keturi tūkstančiai) neturtinei žalai atlyginti. Kita R. K. civilinio ieškinio dalis atmesta.             Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš R. S. ir L. R. nukentėjusiajam R. K. po 400 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.             Nuteistojo R.

S. apeliacinis skundas negautas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė:R. S. ir L. R. nuteisti už tai, kad 2015 m. sausio 6 d., apie 22 val. 45 min., Tauragės m., (duomenys neskelbtini) namo stovinčiame automobilyje „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. tyčia kumščiu sudavė R.

K. ne daugiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio vėl kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne daugiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ . Po to R. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ir L. R., veikdami bendrai, tyčia įspyrė R. K. tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nukentėjusiajam kairės pusės 8-to Å¡onkaulio lūžį, atsirado oro kairės krÅ«tinplėvės ertmėje, sumušė galvÄ , padarė muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, R.

S. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 11 d., apie 7 val. 30 min., Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo laiptinėje, prie 19 buto durų mažamečiam V. K., gimusiam 2004-04-11, tyčia paėmė už kairės ausies bei jÄ suspaudęs suko, padarydamas nukentėjusiajam V. K. kairės ausies audinių patinimÄ ir paraudimÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo L. R. gynėjas advokatas M. Martinaitis praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ L.

R. nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad L. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. l d., taip pat nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ esmės grįsdamas L. R. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi iÅ¡imtinai nukentėjusiojo R.

K. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs bei išsamūs ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, neteisingai įvertinti liudytojo J. G. duoti parodymai, L. R. ir R. S. duoti parodymai vertinti su tam tikromis išimtimis. Vien nukentėjusiojo R. K. nenuosekliais parodymais dėl jam padarytų sužalojimų aplinkybių bei galbūt L. R. atliktų veiksmų negalėjo būti grindžiama pastarojo kaltė dėl veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo. Teismas, nuspręsdamas, kad L. R. kaltas dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų visumos, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija       2006-12-05 nutartis Nr. 2 K-838/2006), ir ši išvada nėra pagrįsta išsamiu visų aplinkybių ištyrimu, nenustačius nei nuteistojo kaltės, nei nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo mechanizmo bei konkretaus įrankio (priemonės).

Specialisto A. G. paaiškinimas apie tai, kad R. K. negalėjo susižaloti pargriuvęs ant iškilusio kanalizacijos dangčio ar šalia buvusio betoninio bortelio, objektyviai nepagrįstas, nes pastarasis tik posėdžio metu susipažino su teismo pateiktomis nuotraukomis, neturėdamas jokių duomenų apie kanalizacijos dangčio bei šalia esančio betoninio bortelio aukščio, pločio bei kraštų. Be to, 2015-02-13 specialisto išvados Nr. G59/15( 11) 1 punkte nurodyta, kad R. K. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis, apauta koja ar kitas daiktas, turintis panašias savybes.

Todėl specialistas nėra teisus tvirtindamas, kad Å¡onkaulio sužalojimas galėjo atsirasti tik nuo smÅ«gio kumÅ¡timi ar apauta koja, o ne nuo atsitrenkimo į iÅ¡kilusį Å¡aligatvio betoninį bortÄ ar kanalizacijos dangčio briaunÄ .Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad R. K. savo parodymuose vadovaujasi ne tai, kÄ pastarasis įsidėmėjo įvykio vietoje, o tai, kÄ sužinojo iÅ¡ tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no pasakojimo bei susipažinęs su liudytojo J. G. parodymais. Todėl pastarojo duoti parodymai prieÅ¡ L.

R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu yra nepagrįsti ir neteisingi, ir teismas turėjo įvertinti Å¡iuos esminius nesutapimus bei atsižvelgti į Å¡iurkščius baudžiamojo proceso pažeidimus, susijusius su asmens atpažinimo tvarka bei ikiteisminio tyrimo medžiagos iÅ¡vieÅ¡inimÄ neturint prokuroro leidimo.Apeliantas skunde nurodo, kad L. R. parodymai gana nuoseklÅ«s ir objektyviai pagrįsti, jo parodymus patvirtino R. S., kuris nurodė, kad L. R. jokių smurto veiksmų neatliko ir jį pamatė tuo metu, kai į įvykio vietÄ atėjo liudytojas J.

G., o vėliau visi kartu išėjo į apÅ¡viestÄ kiemÄ . Jam R. K. sulaikyti padėjo nepažįstamas asmuo, kuris iki J. G. pasirodymo bei prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tikslaus asmenų skaičiaus, kurie dalyvavo įvykyje, nurodyti negalėjo. Be to, J. G. patvirtino, kad L. R. jokių smurto veiksmų neatliko ir R. K. nieko neaiÅ¡kino apie jį, kaip smurtavusį asmenį. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad visi smurto veiksmai, iki pasirodė L. R., buvo užbaigti ir tik jam priėjus, kitas nepažįstamas asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o jis, R.

S. ir R. K. liko prie namo kampo. Vėliau prie jų priėjo ir liudytojas J. G.. Skunde teigiama, kad įvykio vietoje buvusiam pareigūnui A. P. niekas iš šalia buvusių asmenų iš jų ir nukentėjusysis, nenurodė į netoliese stovėjusį L. R. kaip į asmenį, kuris atliko galbūt neteisėtus veiksmus.Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje pareikštas L. R. kaltinimas yra neaiškus. Iš kaltinimo matyti, jog L. R. nėra kaltinamas, kad jis veikdamas bendrai su R. S. nesunkiai sužalojo R.

K., todėl neaiÅ¡ku, kodėl pastarajam yra inkriminuota veika, kurios padarymu yra kaltinamas tik R. S.. Apeliantas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju esant ydingam kaltinimui, buvo pažeista kaltinamojo (nuteistojo) teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir taip nebuvo užtikrinta tinkama teisė pasiremti gynybai. Nukentėjusysis R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendį byloje pakeisti, R. S. ir L. R. paskirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymÄ atidedant trejiems metams ir įpareigojant per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiam turtinę ir neturtinę žalÄ , taip pat tenkinti R.

K. ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. S. ir L. R. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad baudžiamajame įstatyme nėra nuostatų, įpareigojančių teismÄ pilnamečiams asmenims, pirmÄ kartÄ teisiamiems už tyčinį nusikaltimÄ , už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, bÅ«tinai skirti tik bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Paskirta bausmė turi bÅ«ti griežta, tačiau teisinga, įtvirtinanti teisingumo principo virÅ¡enybę, o Å¡iuo atveju už padarytÄ smurtinį nusikaltimÄ kaltinamiesiems paskirta bausmė, nesukelianti jiems jokių realių pasekmių, jie nuosprendžiu net neįpareigoti per konkretų terminÄ atlyginti žalos.

Vienas iÅ¡ bausmės paskirčių yra bausmės neiÅ¡vengiamumas, po kelerių metų įgyvendinta bausmė (prievolė atlyginti žalÄ ) praranda aktualumÄ . Å iuo konkrečiu atveju R. S. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, tačiau neatlygino nė dalies neturtinės žalos, neatsiprašė, nors turėjo realiÄ galimybę tai padaryti. Neatlyginta žala Ligonių kasoms. L. R. kaltės nepripažino, todėl neatlygino žalos ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Tai yra byloje nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė (bendrininkų grupė), tačiau jiems paskirta Å¡velniausia įstatymo numatyta bausmė.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo principais ir taikant analogijÄ bei atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumÄ , smurtinį pobÅ«dį, nuteistiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant. Abu nuteistieji padarė nesunkų, tačiau smurtinį ir visuomenei pakankamai grėsmingÄ nusikaltimÄ , abu smurtavo prieÅ¡ žmogų tiesiog užpuldami jį; R. S. metų laikotarpiu padarė antrÄ smurtinį nusikaltimÄ , prieÅ¡ tai yra padaręs autoįvykį, kuriame žuvo jauna mergina.

Å ios aplinkybės įrodo, kad jis iÅ¡ praeities klaidų nepasimokė, nepadarė teigiamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio tik todėl, kad visais atvejais jam pavykdavo susitaikyti, ir bausmės teisingumo jis realiai nejausdavo. Todėl nuteistųjų asmeninės savybės, jų elgesys nusikaltimo darymo metu ir po jo suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo taikyti griežtesnes bausmes.Taip pat nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 10000 eurų neturtinę žalÄ , priteista 4000 eurų neturtinės žalos, su kuo apeliantas nesutinka.

Jis tyčiniais nuteistųjų R. S. ir L. R. veiksmais, konkrečiu atveju nukentėjo labai stipriai, padaryti sužalojimai galvoje, sulaužytas Å¡onkaulis, tai neabejotinai gali turėti neigiamų pasekmių ateityje. Po įvykio jis nervingas, nuolat įsitempęs, dirglus, jaučia nesaugumo jausmÄ , dėl psichinės sveikatos teko lankytis pas psichologÄ , psichiatrÄ . Naujausi tyrimai patvirtino jo spėjimus, kad jam buvo nustatyta neteisinga diagnozė, dėl to galbÅ«t nustatytas neteisingas sužalojimo laipsnis.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistųjų padarytų sužalojimų iÅ¡liekamumo ir buvusios sveikatos ir psichikos bÅ«klės negrįžtamumo aplinkybių. Apeliantas kasdien iÅ¡gyvena skausmÄ , negali miegoti ant kairio Å¡ono, kankina nemiga, padariniai jaučiami iki Å¡iol, nors nuo įvykio praėjo beveik metai. Fizinis pajėgumas negrįžta iki tokio lygio, kuris buvo prieÅ¡ įvykį, ir kuo toliau, tuo mažiau tikimybės, kad jis sugrįš. Pažymėtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl ilgo gydymosi laikotarpio žlugo jo plėtotas verslas, Å¡iuo metu jis priverstas dirbti pagalbiniu darbuotoju, tačiau ne visus darbdavio nurodymus gali atlikti, todėl gali bÅ«ti atleistas.

Priteisdamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į žalÄ padariusių asmenų kaltę ir asmenybę, jų pajamas, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau prioritetas turėjo bÅ«ti teikiamas jo patirtiems iÅ¡gyvenimams bei nuteistųjų elgesiui – jie iki Å¡iol neatsiprašė, neatlygino nė dalies patirtos žalos, nors turėjo ir turi tokiÄ galimybę.Teismo posėdyje prokuroras prašė tiek nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio, tiek ir nukentėjusiojo R.

K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas bei nukentėjusysis ir jo gynėjas advokatas prašė jų apeliacinius skundus taip pat tenkinti.L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nukentėjusiojo R. K. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Dėl nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinio skundoApeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad L.

R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. l d., taip pat nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo kolegija mano, kad apelianto skundo argumentai, jog nėra įrodymų, kad L. R. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. K., dėl to jis buvo sužalotas, o apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, yra nepagrįsti. Baudžiamosios bylos duomenys – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, komisinės ekspertizės aktas, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas, apžiÅ«ros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tarnybinis praneÅ¡imas – patvirtina, kad nuteistasis L.

R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Nukentėjusysis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad antrasis prie jo priėjęs ir jį spardęs asmuo buvo bÅ«tent L. R., nes iÅ¡ karto po įvykio, kai jį pakėlė nuo žemės J. G., Å¡alia jo buvo trys asmenys, kaip vėliau sužinojo, tai R. S., L. R. ir jį iÅ¡gelbėjęs J. G., kitų asmenų Å¡alia nebuvo ir bÅ«ti negalėjo. Tokie nukentėjusiojo parodymai sutampa su liudytojo J. G. parodymais.

Apklaustas kaip liudytojas J. G. parodė, kad bÅ«damas namuose iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , vyriÅ¡kis Å¡aukėsi pagalbos. IÅ¡bėgęs į kiemÄ pamatė ant žemės gulintį, į kamuoliukÄ susirietusį nukentėjusįjį, Å¡alia stovėjo kaimynai R. S. ir L. R., kitų asmenų Å¡alia nebuvo (t. 1, b. l. 40, t. 2, b. l. 36). Nuteistasis R. S. parodė, kad po įvykio pamatė Å¡alia stovintį kaimynÄ J. G. ir L. R., tačiau nors ir nenurodo, kad L. R. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau kiti bylos duomenys – sutampantys liudytojo J.

G. ir nukentėjusiojo R. K. parodymai – nurodo, kad tik įvykio vietoje buvęs L. R. galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam jį bandant atitraukti nuo R. S. bei vėliau spardant, kadangi daugiau jokių kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo ir būti negalėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo J. G. parodymais, kurie papildo vieni kitus ir tarpusavyje sutampa. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis L. R. pasinaudodamas įtariamojo teise atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos davė tik teisiamojo posėdžio metu, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Pažymėtina, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės priderinti savo parodymų prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl bÅ«tent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė. Nuteistasis L. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , pro langÄ pamatė du besigrumiančius vyrus, kurie grumdamiesi griuvo ant Å¡aligatvio, vėl kėlėsi, po to vėl griuvo, po to pamatė iÅ¡ po namo kampo iÅ¡lindusias kojas, jis atpažino vienÄ iÅ¡ asmenų, tai kaimynÄ R.

S., dėl to per 20 sekundžių iÅ¡bėgo į kiemÄ . IÅ¡bėgęs pamatė prie jų trečiÄ vyriÅ¡kį, kuris kartu su R. S. pakėlė nukentėjusįjį ir atrėmė prie sienos (t. 2, b. l. 33–34). Taigi tokie nuteistojo L. R. parodymai – jog bÅ«tent R. S. ir kitas nežinomas asmuo pakėlė nukentėjusįjį nuo grindinio ir prirėmė jį prie sienos, prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ir liudytojo J. G. tarpusavyje sutampantiems parodymams, kad nuo grindinio nukentėjusįjį pakėlė J.

G., o R. S. ir L. R. buvo prie gulinčio nukentėjusiojo. Taigi tokie nuteistojo L. R. parodymai prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo J. G. parodymams, jog buvo dar vienas asmuo, kuris vėliau staiga pasiÅ¡alino. Neįtikinama versija, kad trečiasis asmuo bÅ«tų pasiÅ¡alinęs taip greitai, kad į kiemÄ per 20 sekundžių iÅ¡bėgęs J. G. jo bÅ«tų nebematęs, o vietoj trečiojo asmens bÅ«tų staiga atsiradęs L. R.. Todėl tiek nuteistojo L. R., tiek nuteistojo R. S. parodymai laikytini nepatikimais, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo tarpu nukentėjusiojo R.

K. ir liudytojo J. G. parodymai yra gana nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, tarpusavyje sutampantys ir atitinka įvykio aplinkybes. Didelis dėmesys abiejų apeliantų skunduose skiriamas specialisto iÅ¡vadai ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu eksperto duotiems parodymams. Kolegija įvertinusi surinktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo paskirta komisinė teismo medicininė ekspertizė. IÅ¡ komisinės ekspertizės akto Nr. EKG 520/2016 (03) matyti, kad 2015-01-06 vykusio konflikto metu R.

K. patyrė kairės pusės VIII-IX-X Å¡onkaulių lūžius. Tauragės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 15T-89 duomenimis anksčiau specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodytas tik vieno Å¡onkaulio lūžis. Taigi įvykio metu R. K. buvo padaryti kairės pusės VIII-IX-X Å¡onkaulių lūžiai su kairės pusės pneumotoraksu (oru krÅ«tinplėvės ertmėje) ir poodinė krÅ«tinės lÄ stos emfizema, muÅ¡tinė kairio smilkinio žaizda ir galvos-veido deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas.

R. K. padaryti kairės pusės VIII-IX-X Å¡onkaulių lūžiai su kairės pusės pneumotoraksu (oru krÅ«tinplėvės ertmėje) ir poodinė krÅ«tinės lÄ stos emfizema vertinami kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . R. K. patirti galvos sumuÅ¡imai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Akto 5 dalyje nurodyta, kad Å¡onkaulių lūžiai R. K. galėjo bÅ«ti padaryti spardant, taip pat Å¡onkaulių lūžiai galėjo atsirasti nukentėjusiajam griÅ«nant, atsitrenkus krÅ«tinės lÄ stos kairiuoju Å¡oniniu pavirÅ¡iumi į betoninio bortelio kraÅ¡tÄ , kurio aukÅ¡tis 16 cm ir plotis 12 cm.

Mažai tikėtina, kad Å¡onkauliai lūžo R. K. pargriuvus ant metalinio kanalizacijos dangčio kraÅ¡to, nes Å¡is dangtis mažai iÅ¡sikišęs (t. 2, b. l. 169).Teisėjų kolegija atsižvelgdama į baudžiamosios bylos medžiagÄ visiÅ¡kai atmeta galimybę, kad nukentėjusiajam R. K. Å¡onkauliai lūžo atsitrenkus į bortelį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis suėmęs R. S. už pečių suduodamas per jo kojas, parvertė jį ant žemės ir užlipęs ant jo suėmęs už rankų laikė prispaudęs prie grindinio.

Pribėgęs R. R. sudavė nukentėjusiajam smūgius, nuvertė jį nuo R. S., šiam (R. S.) atsistojus, o nukentėjusiajam likus gulėti, jie pradėjo jį spardyti. Taigi iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo vienintelis griuvimas ant betoninio grindinio buvo kartu su R. S., kur jis virsdamas nelietė grindinio, taigi versija, kad nukentėjusiajam šonkauliai galėjo lūžti jam griūnant ant betoninio bortelio, yra atmestina. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad komisinei ekspertizei buvo pateikti ne to betoninio bortelio matmenys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis su R. S. buvo nuvirtę ant grindinio prie namo kampo, tai patvirtino ir nukentėjusysis, ir nuteistasis R. S. parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kanalizacijos dangčio ir betoninio bortelio aukštis ir plotis tikrai nėra 16 ir 12 cm (šie matavimai yra prie kelio važiuojamosios dalies esančio bortelio), įvykio vietoje esantis bortelis ir kanalizacijos dangtis yra tik nežymiai iškilę. Taigi, kaip ekspertai ir nurodė, mažai tikėtina, kad šonkauliai lūžo R.

K. pargriuvus ant metalinio kanalizacijos dangčio kraÅ¡to, nes Å¡is dangtis mažai iÅ¡sikišęs, taigi tokia pat tikimybė lieka ir Å¡iuo atveju.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atlikus įrodymų tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, jog nukentėjusiajam buvo padarytas ne tik VIII, bet ir IX ir X Å¡onkaulių lūžiai. Å ių aplinkybių nežinojo ir nukentėjusysis priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme bei teikiant apeliacinį skundÄ . Tačiau Å¡ios nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės faktinių bylos aplinkybių nekeičia, kadangi sužalojimo mechanizmas ir sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir nusikalstamos veikos kvalifikacija lieka ta pati, nuteistųjų teisė į gynybÄ tokiu atveju nesuvaržoma.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarinių atžvilgiu faktinės aplinkybės nesikeičia, nes tiek nustačius, jog padarytas VIII Å¡onkaulio lūžis, tiek IX ir X Å¡onkaulių lūžiai, kalbama apie tÄ patį sveikatos sutrikdymo masto padarymÄ tais pačiais nuteistiesiems inkriminuojamais nusikalstamais veiksmais, todėl papildomai nustatyti sužalojimai kaltinime papildomi nekeičiant kaltinimo ribų ir laikytina, kad 2015 m. sausio 6 d., apie 22 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) namo stovinčiame automobilyje „Fiat Ulysse“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. tyčia kumščiu sudavė R. K. ne daugiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, vėl kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne daugiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ . Po to R. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ir L. R., veikdami bendrai, tyčia įspyrė R. K. tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nukentėjusiajam kairės pusės VIII–IX–X Å¡onkaulio lūžį, atsirado oro kairės krÅ«tinplėvės ertmėje, sumušė galvÄ , padarė muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apelianto argumentai, kad buvo Å¡iurkščiai pažeistos baudžiamojo proceso normos dėl asmens atpažinimo tvarkos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos pavieÅ¡inimo neturint prokuroro leidimo, atmestini kaip nepagrįsti.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios apklausos metu nukentėjusysis neįvardijo nė vieno jį užpuolusių asmenų. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis atpažino asmenį, kuris pirmasis sudavė jam smÅ«gius. Kitų asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam buvo pateiktas atpažinti L. R. ir nukentėjusysis jį atpažino. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuteistųjų vardus ir pavardes sužinojo policijoje, kai tyrėjos kabinete pamatė jį sumuÅ¡usius asmenis (t. 2, b. l. 36), be to, su R.

S. ir L. R. susitiko, kai šie buvo atėję ir norėjo taikytis (t. 1, b. l. 35). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tik liudytojas J. G. ir galėjo matyti ir žinoti nukentėjusįjį sumušusius asmenis (nes atpažino juos, jie buvo kaimynai), nes, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis nematė antrojo asmens, tik iš įvykio aplinkybių gali spręsti, kad tai buvo L. R., nes kito asmens įvykio vietoje nebuvo ir negalėjo būti. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 str. reikalavimams.

IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad L. R. kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 6 d., apie 22 val. 45 min., Tauragės m., Dainavos g., prie 9 namo, veikdamas bendrai su R. S. ir R. S. tyčia kumščiu sudavus ne daugiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių R. K. į galvÄ , tyčia įspyrė R. K. tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nukentėjusiajam kairės pusės 8-to Å¡onkaulio lūžį, atsirado oro kairės krÅ«tinplėvės ertmėje, sumušė galvÄ , padarė muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi kaltinimas L. R., skirtingai nei teigia apeliantas, yra aiškus ir suprantamas, jame aiškiai identifikuoti kiekvieno iš nuteistųjų nusikalstami veiksmai, bendri jų veiksmai, nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir padariniai, taigi kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. nurodytus reikalavimus. Nesuprantama apelianto pozicija, kuo remdamasis skunde nurodo, kad L. R. nėra kaltinamas, kad jis veikdamas bendrai su R. S. nesunkiai sužalojo R. K., ir teigia, kad kaltinamas tik R. S.. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nuteistajam L.

R. pateiktas kaltinimas yra konkretus ir aiÅ¡kus, todėl jo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats iÅ¡ naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis L.

R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d., apylinkes teismas L. R. veiksmus pagristai vertino kartu su R. S. veiksmais (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteistųjų padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal jų bendrais padarytais veiksmais kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs L. R. kaltę įvykdžius anksčiau nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡analizavo tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, tiek ir paties kaltinamojo parodymus, ir padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė BPK 20 straipsnio pažeidimo ir tenkinti nuteistojo L. R. gynėjo apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundoDėl neturtinės žalos Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam R. K. priteistas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų visų įvykusių faktinių aplinkybių kontekste, todėl priteista 4000 Eur neturtinės žalos suma turi bÅ«ti padidinta iki 10000 Eur.IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R.

K. klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ tiek įvykio metu dėl suduoto smÅ«gio, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Dėl kÅ«no sužalojimų nukentėjusysis neiÅ¡vengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Å ios aplinkybės neiÅ¡vengiamai sÄ lygojo ir emocinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y.

Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktikÄ , kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam priteisiamos nuo 290 Eur iki 4344 Eur sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2014, 2K-5/2014, 2k-497/2011, 2K-360/2011, 2K-278/2011, 2K-190/2010 ir kt.).

Taigi akivaizdu, jog Å¡iuo nuosprendžiu nukentėjusiajam R. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ir panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ .Taigi atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos per mažos neturtinės žalos nukentėjusiajam R. K. nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimÄ , pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Matyti, kad, spęsdamas šį klausimÄ , teismas analizavo ir rėmėsi Å¡iuo metu aktualia kasacinio teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo Å¡ios kategorijos bylose.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti bÅ«tent tokio dydžio nukentėjusiajam R. K. priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ yra teisėtas, atitinka CK 6.250 str. nuostatas, taip pat formuojamÄ teismų praktikÄ , todėl didinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R.

K. nėra pagrindo.Dėl paskirtos bausmėsApeliaciniu skundu nukentėjusysis R. K. ginčija nuteistiesiems R. S. ir L. R. paskirtos bausmės rūšį, motyvuojant tuo, kad paskirta bausmė yra per Å¡velni, nes ji nesukelia nuteistiesiems jokių realių pasekmių, nuosprendžiu nuteistieji net neįpareigoti atlyginti žalÄ . Kaip nurodo nukentėjusysis, vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nustatytų bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tuo tarpu paskirdamas nuteistiesiems laisvės apribojimo bausmę, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog Å¡i bausmė yra akivaizdžiai per Å¡velni ir nebus veiksminga, siekiant nuteistuosius pataisyti bei sulaikyti nuo analogiÅ¡kų veiksmų padarymo.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai nurodė nuteistiesiems R.

S. ir L. R. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog R. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis – nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taip pat buvo įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, nuteistajam L.

R. teismas įvertino tai, jog L. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, pripažintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kaip jau minėta anksčiau, abu nuteistieji anksčiau neteisti.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas taip pat atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes. Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , pagrįstai nuteistiesiems R. S. ir L. R. paskyrė sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , tai, prieÅ¡ingai nei kad nurodo nukentėjusysis, leis įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, juolab, kad jis paskirtas neperžengiant LR BK 48 str. 2 d. reikalavimų ribų ir artimas nustatytam maksimaliam terminui.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra per Å¡velni, ji atitinka R. S. ir L. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį. Skirti R. S. ir L. R. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant (kaip to praÅ¡o nukentėjusysis) bÅ«tų nepagrįsta ir tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å ios bausmės rūšį siÅ«lė ir valstybinis kaltintojas, jos griežtinti nereikalavo. VisiÅ¡kai nesutiktina su apelianto argumentu, jog paskirta bausmė nesukels jokių realių pasekmių.

Bet kurios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui ir vien tai, kad nukentėjusysis mano, kad paskirtas įpareigojimas yra per Å¡velnus, nereiÅ¡kia, kad jis nesukels pasekmių nuteistiesiems. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vienu iÅ¡ įpareigojimų gali paskirti atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos dalį arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu (BK 48 str. 6 d. 2 p.).

Taigi įstatymas nenumato įpareigojimo paskirti atlyginti nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , toks įpareigojimas nenumatytas ir skiriant laisvės atėmimÄ , bausmės vykdymÄ atidedant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai ir mano, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė įpareigojimÄ aÅ¡tuonis mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir jo keisti nukentėjusiojo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad įstatymas neskirsto įpareigojimų ir draudimų į griežtesnius ir Å¡velnesnius.

Jų vardijimo eiliškumas taip pat neatitinka tų kriterijų, kurių pagrindu įstatymų leidėjas vardija bausmes BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse (nuo švelniausios bausmės link griežčiausios). Todėl vienų įpareigojimų pakeitimas kitais nei palengvina, nei pasunkina kaltininko teisinės padėties, nes jo teisinė padėtis apibūdinama bausmės laiku ir apribojimų bei draudimų kiekiu (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2011).Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 str.

įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nuteistųjų asmenybę. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta Å¡velniausia baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje nustatyta laisvės apribojimo bausmė bei jos terminas laikytinas tinkamai parinktu.Dėl proceso iÅ¡laidųNukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010). Å ioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis L.

R., tiek nukentėjusysis R. K.. Tiek nuteistojo L. R., tiek nukentėjusiojo R. K. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Nukentėjusysis už advokato teisines paslaugas apeliacinio proceso metu sumokėjo 1000 Eur. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, nagrinėjama dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymo, 1000 Eur nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl iÅ¡ nuteistojo L.

R. nukentėjusiajam priteistinos bylinėjimosi atstovimo iÅ¡laidos yra mažintinos iki 150 eurų, tai atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 1p., BPK 106 str. 2 d.,n u t a r i a:nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinius skundus atmesti.Priteisti iÅ¡ nuteistojo L.

R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui 150 Eur iÅ¡laidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                          Savinijus Katauskas Teisėjos             Dalia Kursevičienė                           Violeta Miliuvienė                         Â