2021-01-20 Nr. AB-1303-3-61-3-02963-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-593-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02963-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto socialinės paramos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – ir atsakovas, Socialinės paramos centras) 2019 m. liepos 7 d. raštą Nr. 8-2649-(7.4.) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti 2019 m. liepos 7 d. Rašte nurodytą kreipimąsi išimties tvarka ir įpareigoti Socialinės paramos centrą kreiptis į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“ (toliau – ir Maisto bankas) dėl kassavaitinės paramos teikimo pareiškėjui privaloma tvarka; 3) priimti sprendimą, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą; 4) pripažinti, kad Socialinės paramos centras vilkino ir netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo funkcijas; 5) įpareigoti Socialinės paramos centrą atlikti jam priskirtas funkcijas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. gavo kassavaitinę maisto paramą paskutinės dienos galiojimo produktais. Kadangi pareiškėjo materialinė padėtis nepagerėjo, jis 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Socialinės paramos centrą dėl kassavaitinės paramos maisto produktais pratęsimo. Pareiškėjas 2019 m. liepos 19 d. gavo Raštą, kuriame nurodyta, kad Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Maisto banką dėl kassavaitinės paramos skyrimo pareiškėjui išimties tvarka. Rašte taip pat nurodyta, kad paramos gavėją į kassavaitinės paramos programą Maisto bankas įtraukia ne dažniau nei vieną kartą per metus. Pareiškėjo nuomone, socialinė darbuotoja galėjo kreiptis vieną kartą į Maisto banką, ir rekomenduoti jam skirti kassavaitinę paramą vienerių metų laikotarpiui, nes 2019 m. kovo 1 d. tarp Socialinio paramos centro ir Maisto banko pasirašytos bendradarbiavimo sutarties Nr. MB BE-VLN-2019/37 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis) priede Nr. 2 nenurodytas paramos gavimo termino ribojimas. Paskutinė kassavaitinė maisto parama pareiškėjui buvo paskirta 2019 m. vasario 6 d., Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta vėliau – 2019 m. kovo 1 d., todėl paskutinė pareiškėjo gauta kassavaitinė parama neturėtų būti įtraukta į Bendradarbiavimo sutarties sąlygas. Nors 2019 m. birželio 18 d. Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja kreipėsi elektroniniu paštu į Maisto banką, Maisto banko savanoris iki šios dienos nesuteikė pareiškėjui maisto paramos, su juo nesusisiekė, neinformavo ar prašymas patenkintas, ar atmestas. Nors Socialinis paramos centras bendradarbiauja su Maisto banku, tačiau Rašte dėl maisto paramos suteikimo pareiškėjui nieko nenurodo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas jo tinkamai neatstovavo, tinkamai netarpininkavo ir nebendradarbiavo su Maisto banku dėl paramos maistu suteikimo.

3. Atsakovas Vilniaus miesto socialinės paramos centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad gavo pareiškėjo prašymą pratęsti kassavaitinę paramą produktais ir kreipėsi į Maisto banką, rekomenduodamas skirti pareiškėjui kassavaitinę paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais 3 mėnesių laikotarpiui išimties tvarka, nes Bendradarbiavimo sutarties 2 priede nurodoma, jog gavėjas gali būti įtrauktas į kassavaitinės paramos maistu programą ne dažniau nei vieną kartą per metus. Maisto banko pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2019 metais programoje dalyvavo nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., todėl buvo siūloma teikti paramą išimties tvarka. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad paskutinė jo gauta parama neturi būti įtraukta į Bendradarbiavimo sutarties sąlygas. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta pareiškėjo dalyvavimo programoje laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo labdaros gavėjas, todėl ir buvo kreiptasi dėl maisto paramos maisto produktais teikimo išimties tvarka. Rašte išdėstyta informacija apie Maisto banko paramos maisto produktais skyrimo sąlygas, tvarką bei pateikta informacija apie Socialinės paramos centro teikiamą tikslinę piniginę paramą asmenims, patekusiems į sunkią materialinę padėtį. Atsakovas teigė Rašte negalėjęs nurodyti konkrečios paramos teikimo datos, nes paramą maistu nepasiturintiems asmenims organizuoja ir teikia Maisto bankas. Socialinės paramos centro darbuotojai tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu buvo susisiekę su Maisto banko atstovais ir domėjosi, ar bus ir kada bus teikiama pareiškėjo prašoma kassavaitinė parama paskutinės dienos galiojimo maisto produktais. Maisto bankas 2019 m. birželio 19 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, jog labdaros gavėjas į kassavaitinės labdaros maistu programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą per metus bei informavo, jog asmuo galėtų būti įtrauktas į papildomą asmenų sąrašą, jei būtų nusiteikęs geranoriškai bendradarbiauti. Teisės aktai neįpareigoja ir nesuteikia teisės Socialinės paramos centrui vykdyti labdaros teikimo kontrolės, o Maisto bankas nepavaldi ir neatskaitinga Socialinės paramos centrui organizacija.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, labdara – tai labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas šiame įstatyme numatytiems labdaros gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais. Labdara yra savanoriškas, o ne priverstinis aktas, visada teikiama labdaros teikėjo nuožiūra pagal jo turimas galimybes. Pareiškėjas negali kildinti savo reikalavimų iš Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp trečiojo suinteresuotojo asmens ir atsakovo, nes šia sutartimi reglamentuojami būtent šių dviejų subjektų tarpusavio santykiai, ji neįtvirtina kitų asmenų teisių ir pareigų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo V. K. skundo prašymo pripažinti, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą, nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Socialinės paramos centrą, prašydamas pratęsti kassavaitinę paramą maisto produktais. Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai elektroniniu paštu 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Maisto banką, rekomenduodami skirti pareiškėjui kassavaitinę paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais 3 mėnesių laikotarpiui. Paramą teikti buvo siūloma išimties tvarka, nes pagal Bendradarbiavimo sutarties priedą Nr. 2 paramos gavėjas gali būti įtrauktas į kassavaitinės paramos maistu programą ne dažniau nei vieną kartą per metus, o Maisto banko pateiktais duomenimis 2019 metais pareiškėjas programoje dalyvavo nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta pareiškėjo dalyvavimo programoje laikotarpiu, jam esant paramos gavėju. Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja 2019 m. birželio 18 d., antrą kartą per 2019 metus, kreipėsi elektroniniu paštu į Maisto banką dėl išimties tvarka kassavaitinės paramos maisto produktais skyrimo pareiškėjui. Maisto bankas 2019 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku Socialinės paramos centrui pranešė, jog paramos gavėjas į kassavaitinės paramos maistu programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą per metus bei informavo, jog asmuo galėtų būti įtrauktas į papildomą asmenų sąrašą, jei būtų nusiteikęs geranoriškai bendradarbiauti.

9. Socialinės paramos centras Rašte pareiškėjui nurodė, jog paramą maistu nepasiturintiems asmenims organizuoja ir teikia Maisto bankas, kuris taip pat nustato paramos skyrimo tvarką ir sąlygas. Paramos gavėją į kassavaitinės paramos programą Maisto bankas įtraukia ne dažniau nei vieną kartą per metus. Rašte Socialinės paramos centras pareiškėjui nurodė, kad buvo kreiptasi elektroniniu paštu į Maisto banką ir kad galutinį sprendimą dėl kassavaitinės paramos maisto produktais skyrimo priima Maisto bankas. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta kreipimosi į Maisto banką tvarka ir sąlygos bei pateikta informacija apie alternatyvios paramos gavimo galimybę, t. y., kad asmenims, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, gali būti skiriama tikslinė pašalpa, dėl kurios skyrimo pareiškėjas gali kreiptis į Socialinės paramos centro Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus.

10. Teismas aptarė labdaros ir paramos teikimo ir gavimo tvarką, kai labdarą ir paramą teikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos pagal Labdaros ir paramos įstatymą.

11. Teismas pažymėjo, kad iš Bendradarbiavimo sutarties matyti, jog vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, Maisto bankas fiziniams asmenims ir šeimoms teikia labdarą, tačiau ne paramą, nes paramos gavėjais pagal Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnį gali būti tik juridiniai asmenys ir meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Teismas sprendė, kad labdaros teikimas nėra įstatymu priskirtoji Socialinės paramos centro kompetencija. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra priskirtas prie socialiai pažeidžiamų nepasiturinčių asmenų ir jis gali būti labdaros gavėju pagal Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. prašymu Socialinės paramos centrui prašė skirti labdarą maisto produktais. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį ir įstatyminį labdaros teikimo reglamentavimą, pagal kurį teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui, konstatavo, kad vertintina ar skundžiamas Raštas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus informacijos teikimo aspektu.

13. Teismas nustatė, kad Socialinės paramos centro darbuotoja, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą, 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu Maisto bankui pranešė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo socialinę situaciją, rekomenduoja asmeniui išimties tvarka skirti kassavaitinę paramą besibaigiančio galiojimo maisto produktais 3 mėnesiams. Kadangi pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui, teismas darė išvadą, kad pagal kompetenciją Socialinės paramos centras, negalėdamas priimti sprendimo dėl labdaros maisto produktais skyrimo, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakingą subjektą – Maisto banką, rekomenduodamas skirti pareiškėjui paramą maistu, ir apie tai Raštu pranešė pareiškėjui. Teismo vertinimu, Socialinės paramos centras tinkamai atliko jam pavestas funkcijas, spręsdamas labdaros maisto produktais teikimo klausimą.

14. Teismas nurodė, kad klausimas dėl atsakovo teisės rekomenduoti konkretų laikotarpį, kuriam turėtų būti pareiškėjui skiriama kassavaitinė parama maisto produktais, taip pat klausimas dėl kreipimosi dėl labdaros pareiškėjui skyrimo išimties tvarka buvo išspręstas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 21R-650(AG-555/04-2019), kuriuo buvo panaikinta Socialinės paramos centro 2019 m. birželio 18 d. pranešimo Maisto bankui dalis, kurioje nurodomas rekomenduojamos paramos skyrimo laikotarpis – 3 mėnesiai, tačiau konstatuota, jog nurodymas prašomą labdarą skirti išimties tvarka pareiškėjo teisių nepažeidė.

15. Teismas nustatė, kad į pareiškėjo prašymą, informuojantį jį, jog Socialinės paramos centras 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakingą subjektą – Maisto banką, rekomenduodamas skirti pareiškėjui paramą maistu, buvo atsakyta ginčijamu 2019 m. liepos 17 d. Raštu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas apie tai, kad viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, Socialinės paramos centro buvo informuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą. Tačiau tai nėra pagrindas skundžiamą Raštą panaikinti, kadangi, teismo vertinimu, tai yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi įtakos skundžiamo Rašto teisėtumui.

16. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog sprendžiant ginčą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakymą į tam tikrą pareiškėjo prašymą valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga pateikė laiku, bet ir tai, ar toks atsakymas iš esmės buvo tinkamas. Jei net ir pavėluotu atsakymu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo prašymą, įpareigojimas iš naujo atsakyti į tą patį prašymą būtų netikslingas (žr., pvz., 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2971/2011). Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo neinformavimo apie priimtą sprendimą bei dėl įpareigojimo atlikti atsakovą įstatyme numatytas jo funkcijas.

17. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priimti sprendimą, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą ir dėl to pareiškėjas turi teisę kreiptis civiline tvarka dėl žalos atlyginimo, atkreipė dėmesį, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniams teismams nėra suteikiami įgaliojimai vertinti ar pripažinti viešojo administravimo subjektų galbūt padarytus administracinius nusižengimus. Teismas sprendė, kad vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti Socialinės paramos centrą padarius administracinį nusižengimą yra nutrauktina.

18. Teismas padarė išvadą, kad Socialinės paramos centras tinkamai vykdė savo funkcijas, o skundžiamas Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atitinkamai teismas atmetė ir kitus pareiškėjo išvestinius reikalavimus.

19. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei nepriteisė (ABTĮ 40 str.).

III. 20. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Pareiškėjas pakartoja skundo reikalavimus, suformuluotus pirmosios instancijos teismui ir faktines aplinkybes, susijusias su ginču. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepašalino atsakovo prieštaravimų, o pagal ABTĮ nuostatas administraciniame procese teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmeninis pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų, išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišaiškino, kodėl pareiškėjas negalėjo būti įtrauktas į papildomą asmenų sąrašą, jei jis nusiteikęs geranoriškai bendradarbiauti. Kitų duomenų byloje nėra.

22. Pareiškėjas teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Nagrinėjamu atveju Socialinės paramos centro darbuotoja, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą, 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu Maisto bankui pranešė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo socialinę situaciją, rekomenduoja asmeniui išimties tvarka skirti kassavaitinę paramą besibaigiančio galiojimo maisto produktais 3 mėnesiams. Todėl darytina išvada, kad pagal kompetenciją Socialinės paramos centras, galėdamas priimti sprendimą dėl labdaros maisto produktais skyrimo, neišsamiai, neteisėtai ir nepagrįstai rekomendavo pareiškėjui išimties tvarka skirti kassavaitinę paramą besibaigiančio galiojimo maisto produktais tik 3 mėnesiams, o ne ilgiau bei dažniau. Be to, neaiškūs, jei yra, tokio skyrimo motyvai.

23. Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant ginčą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakymą į tam tikrą pareiškėjo prašymą valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga pateikė laiku, bet ir tai, ar toks atsakymas iš esmės buvo tinkamas. Pareiškėjo nuomone, atsakymas nebuvo tinkamas. Todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo neinformavimo apie priimtą sprendimą bei dėl įpareigojimo atlikti atsakovą įstatyme numatytas jo funkcijas.

24. Pareiškėjas apeliacinio skundo papildyme nurodo, kad teismas privalėjo vertinti ne tik Rašto formą, bet visas kilusias dėl to pasekmes, visus Socialinės paramos centro neteisėtus veiksmus dėl kurių pareiškėjas negavo kassavaitinės maisto paramos nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Vertinant informuotumo prasme Raštas taip pat nepagrįstas. Pareiškėjas teigia prašęs, kad Socialinės paramos centras suteiktų informaciją, kada jam bus suteikta kassavaitinė maisto parama ar kodėl ji nesuteikta, tačiau tokios informacijos negavo. Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi nesusijusiais su ginču teisės aktais ir klaidingai išaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi ne pagal kompetenciją. Pareiškėjas piktinasi Socialinės paramos centro veiksmais, teigia, jog jokios išimties nebuvo prašęs. Kassavaitinė maisto parama nebuvo teikiama todėl, kad Socialinės paramos centras klaidingai nustatė paramos teikimo laikotarpį ir kreipėsi į Maisto banką išimties tvarka. Atsakovas turėjo pareigą nustatyti teisę į paramą ir paramos teikimo laikotarpį, neturėjo teisės kreiptis išimties tvarka, o kreipdamasis ne išimties tvarka turėjo užtikrinti, kad ta parama būtų suteikta, todėl netinkamai atliko jam pavestas funkcijas. Dėl to Maisto bankas atsisakė teikti pareiškėjui paramą maistu ir buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

25. Pareiškėjas teigia prašęs, kad teismas nustatytų viešo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus, jog jis galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka. Pareiškėjas teigia nežinojęs, jog administracinis teismas pats gali priteisti atlyginti žalą, kad nereikėtų papildomai kreiptis į civilinį teismą, todėl dublike administracinio teismo ir prašė pagal ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą priteisti žalą, atsiradusią dėl Socialinės paramos centro neteisėtų veiksmų. Teismas pats savo iniciatyva turėtų pasiūlyti priteisti atlyginti žalą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo pritaikytos Bendradarbiavimo sutarties sąlygos atgaline data bei neteisingai nustatytas paramos teikimo laikotarpis.

26. Atsakovas Socialinių paslaugų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas paaiškina, kad labdaros teikimas nėra įstatymu priskirta Socialinės paramos centro kompetencija. Atsakovo nuomone, skundžiamas Raštas išsamus ir pagrįstas, pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad galutinį sprendimą dėl asmens galimybių dalyvauti paramos maistu programoje priima šią paramą organizuojanti ir teikianti nevyriausybinė organizacija Maisto bankas, suteikta informacija apie alternatyvias paramos galimybes – informuota apie kreipimosi dėl tikslinių pašalpų skyrimo tvarką. Pagal Bendradarbiavimo sutartį paramos gavėjas į programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą per metus, o Maisto banko pateiktais duomenimis, V.

K. 2019 metais šioje programoje jau dalyvavo nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. 2018 m. balandžio 11 d. vykusio Socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus pasitarimo metu jame dalyvavęs Maisto banko Vilniaus miesto padalinio vadovas informavo, jog, siekiant paremti kuo daugiau stokojančių asmenų, kassavaitinė parama paskutinės dienos galiojimo maisto produktais gali būti skiriama iki 8 savaičių per metus, paramos teikimo laikas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į gavėjo asmeninę situaciją bei jos būtinumą.

Buvo aptarta, kad maksimaliai paramos teikimo trukmė gali būti pratęsiama iki 10–12 savaičių per metus. Įvertinusi pareiškėjo socialinę situaciją, Socialinės paramos centro socialinė darbuotoja rekomendavo paramą skirti 3 mėnesiams. Atsakovas reagavo į pareiškėjo ir raštiškus, ir žodinius prašymus ir, atsižvelgęs į juos, kaskart kreipėsi į Maisto banką rekomenduodamas skirti jam paramą maistu. Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties 5 punktu, Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai įvertina asmens (šeimos) situaciją, nustato teisę į paramą ir nukreipia asmenį pas paramos davėją (Maisto banką).

Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties priedu Nr. 2, Socialinės paramos centro socialinis darbuotojas praneša apie savo sprendimą Maisto bankui elektroniniu paštu, tačiau Socialinės paramos centras nėra įsipareigojęs informuoti paramos gavėjus apie paramos dalinimo datą, kadangi ši data jam nėra žinoma. Paramą maistu nepasiturintiems asmenims organizuoja ir teikia Maisto bankas. Atsakovas nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, kadangi labdaros maistu teikimas nėra įstatymu priskirta Socialinės paramos centro kompetencija.

Nei Labdaros ir paramos įstatymas, nei kiti teisės aktai neįpareigoja ir nesuteikia teisės Socialinės paramos centrui vykdyti labdaros teikimo kontrolės. Maisto bankas nėra pavaldi ar atskaitinga Socialinės paramos centrui organizacija. Atsakovas su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Socialinės paramos centrui žinomus ar į jį besikreipiančius socialiai pažeidžiamus asmenis dėl reikiamos pagalbos Maisto banke.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Maisto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Maisto bankas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, turėjo rūpintis, kad bylos medžiaga būtų pakankami išsami, tačiau jokių prašymų dėl bylos papildymo nereiškė, todėl argumentai dėl neaktyvaus teismo nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodo, iš kokio teisės akto kildina savo tariamą teisę į nuolatinę labdarą maisto produktais. Jokie teisės aktai neįtvirtina pareigos skirti asmeniui labdarą privaloma tvarka. Pareiškėjo procesinė laikysena neetiška labdaros teikėjų atžvilgiu ir nėra teisinga. Visuose Maisto banko dokumentuose pažymima, kad labdara yra laikino pobūdžio ir teikiama esant galimybei, nebuvo žadama nuolatinės ir neterminuotos labdaros. Maisto bankas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme siūlė pareiškėjui sudaryti taikos sutartį, t. y. išimties tvarka skirti jam labdarą maisto produktais dar papildomai tris mėnesius, tačiau pareiškėjas to atsisakė. Todėl, manytina, poreikis gauti labdarą nėra toks didelis, kad jis turėtų pirmenybę kitų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas pakankamai jaunas, turėtų stengtis pagerinti savo ekonominę padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. liepos 7 d. rašto Nr. 8-2649-(7.4.) panaikinimo, įpareigojimo Socialinės paramos centrą kreiptis į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“ dėl kassavaitinės paramos teikimo maisto produktais pareiškėjui V. K. privaloma tvarka, įpareigojimo Centrą atlikti jam priskirtas funkcijas bei pripažinimo, kad Centras padarė administracinį nusižengimą, netinkamai vykdė informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo funkcijas.

31. Pirmosios instancijos teismas dalį dėl pareiškėjo V. K. skundo prašymo pripažinti, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą, nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Socialinės paramos centrą, prašydamas skirti jam kassavaitinę paramą maisto produktais metams. Pareiškėjas nurodė, kad jam kassavaitinė maisto parama buvo paskirta nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., jo socialinė padėtis yra sunki ir nėra aplinkybių, dėl kurių ji galėtų pagerėti. Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai elektroniniu paštu 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Maisto banką, rekomenduodami išimties tvarka skirti pareiškėjui kassavaitinę paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais 3 mėnesių laikotarpiui. Maisto banko darbuotoja, atsakydama Socialinės paramos centrui elektroniniu paštu, akcentavo, kad asmuo į paramos programą gali būti įtrauktas ne dažniau kaip vieną kartą per metus, pasiūlė įtraukti asmenį į papildomą sąrašą, t. y. kai asmenys, ateinantys paramos neatvykta, ir jų paketas lieka laisvas, tuomet asmenys iš papildomo sąrašo telefonu kviečiami atsiimti laisvo paketo, atvykti reikia per valandą ar dvi po skambučio. 2019 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku Socialinės paramos centro darbuotoja vėl kreipėsi į Maisto banką, prašydama, jei nėra galimybės asmeniui suteikti anksčiau paramos, galbūt tikslinga jį įtraukti į eilę ir sulaukti termino, kuomet paramą galima būtų teikti nustatyta tvarka, taip pat pažymėjo, kad asmeniui gali būti siūlomas ir pagalbos variantas įtraukiant į papildomą sąrašą.

34. Byloje skundžiamu 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 8-2694 „Dėl kassavaitinės paramos maisto produktais“ pareiškėjui buvo paaiškinta, kad paramą maisto produktais skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Maisto bankas, o Socialinės paramos centras tarpininkauja ir nukreipia asmenis į šią organizaciją. Maisto bankas paramos gavėją į kassavaitinės paramos programą įtraukia ne dažniau kaip kartą į metus. Kai atsiranda galimybė skirti maisto produktus, Maisto banko savanoriai telefonu informuoja paramos gavėją ir informuoja, kada atvykti jos atsiimti. Pareiškėjas buvo informuotas, kad galutinį sprendimą dėl kassavaitinės paramos maisto produktais skyrimo priima Maisto bankas, nurodytas jo adresas, telefonas, darbo laikas. Paaiškinta, kad Maisto bankas nepavaldi Socialinės paramos centrui organizacija ir centras negali daryti įtakos Maisto banko sprendimams. Rašte taip pat informuota apie tai, kad nepasiturintiems asmenims, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, gali būti skiriamos tikslinės pašalpos, paaiškinta jų skyrimo tvarka ir dydis, nurodytas adresas ir telefonas, jog dėl jų ir kitais klausimais galima kreiptis į Socialinės paramos centro Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančius darbuotojus.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kilusio ginčo pobūdį, pažymi, kad ginčas iš esmės kilo dėl Socialinės paramos centro veiksmų siekiant pareiškėjui gauti labdarą maisto produktais. Įvertinus Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, pareiškėjas ginčo situacijoje laikytinas labdaros gavėju (6 str.). Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį labdara – labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems labdaros gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais. Maisto bankas nagrinėjamu atveju yra labdaros teikėjas Labdaros ir paramos įstatymo prasme (5 str.). Socialinių paslaugų centras – Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktą (2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-682 redakcija) viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų – socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

36. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos (7 str. 2 d.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad Socialinių paslaugų centras netinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo srityje, prašė panaikinti Raštą, siekė, kad Socialinių paslaugų centras būtų įpareigotas kreiptis į Maisto banką dėl kassavaitinės paramos iš Maisto banko teikimo pareiškėjui privaloma tvarka. Pažymėtina, kad labdaros teikimas maisto produktais šiuo atveju nėra Socialinių paslaugų centro funkcija, o Maisto banko teikiama labdara maisto produktais negali būti vertinama kaip socialinės paramos rūšis, kuri turi būti teikiama privaloma tvarka. Atsakovas yra atsakingas tik už Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtų bei įstaigos įstatuose nustatytų socialinių paslaugų teikimą, o labdaros teikimas nėra socialinė paslauga. Todėl ginčo atveju skundžiamas Raštas ir atsakovo veiksmai vertintini jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, įskaitant ir dėl bendrųjų socialinių paslaugų: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, teikimo.

38. Šiuo atveju bendradarbiavimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos – Socialinių paslaugų centro, ir nevyriausybinės organizacijos labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vyko Bendradarbiavimo sutarties pagrindu siekiant suteikti labdarą maistu (sutartyje įvardinta kaip parama) jos reikalingiems asmenims. Kaip minėta, labdara teikiama labdaros teikėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o Socialinių paslaugų centras šiuo atveju galėjo Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka nukreipti asmenis labdarai gauti į Maisto banką. Bendradarbiavimo sutarties 2 punkte nustatyta, kad parama (t. y. labdara) gali būti skiriama (t. y. neprivalo būti skiriama) asmeniui (šeimai), prieš tai įvertinus asmens (šeimos) asmeninius poreikius konkrečiai paramai gauti. Poreikį paramai vertina Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, kurie nusprendžia kokią paramą skirti asmeniui iš Paramos davėjo siūlomų paramos programų sąrašo, nukreipia asmenį pas paramos davėją, t. y. į Maisto banką. Nagrinėjau atveju iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis pageidavo gauti iš Maisto banko kassavaitinę paramą paskutinės dienos galiojimo produktais, kurios teikimą reglamentuoja Bendradarbiavimo sutarties 2 priedas. Minėtame priede nustatyta, kad kassavaitinių maisto paketo paramos programa skirta paremti asmenis, susiduriančius su ilgalaikiais finansiniai sunkumais. Socialinis darbuotojas, išnagrinėjęs situaciją, priima sprendimą dėl paramos skyrimo. Priėmęs teigiamą sprendimą, Socialinis darbuotojas praneša Maisto bankui apie sprendimą elektroniniu paštu, aprašydamas situaciją. Kai atsiranda galimybė skirti maisto produktus, Maisto banko savanoriai paskambina siųstam paramos gavėjui ir informuoja, kada reikėtų atvykti į Maisto banką. Produktai skiriami, kai programą pabaigia vienas iš produktus gaunančių asmenų (šeimų). Pagal minėto priedo nuostatas paramos gavėjas į programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą į metus.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 32, 33 p.), aptartą teisinį reglamentavimą bei Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vykdė priskirtas tarpininkavimo, informavimo ir konsultavimo socialines paslaugas pagal suteiktą kompetenciją. Atsakovas Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka kreipėsi į Maisto banką dėl kassavaitinės paramos maisto produktais suteikimo pareiškėjui, gavęs atsakymą iš Maisto banko darbuotojo, derino kitas labdaros maistu suteikimo galimybes, po to informavo pareiškėją apie Maisto banko suteikiamos labdaros maistu teikimo tvarką ir sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštu pareiškėjui suteikta informacija yra išsami ir aiški. Be to, Raštu pareiškėjas papildomai informuotas ir apie galimybę gauti socialinę paramą pinigais.

40. Pažymėtina, kad skundo dalyką ir pagrindą pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus suformuluoja būtent pareiškėjas, o administraciniam teismui tenka pareiga išnagrinėti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas 2019 m. lapkričio 27 d. procesinį dokumentą, pavadintą dubliku, jame pakeitė tiek skundo pagrindą, tiek dalyką, nes suformulavo naujus reikalavimus priteisti žalą, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, įvertinti Maisto banko atsiliepimą dėl jo garbės ir orumo pažeidimo. Be to, minėtas procesinis dokumentas pateiktas teismui 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų į skundą gavimo dienos, nes atsakovo atsiliepimas pareiškėjui įteiktas 2019 m. spalio 29 d., o trečiojo suinteresuoto asmens – 2019 m. lapkričio 3 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą – patikslintą skundą, pavadintą dubliku.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kas pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankama įrodymų visuma, būtina bylai tinkamai išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis abejoti atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ar tai, kad atsakovo veiksmai ir jų rezultatas netenkina pareiškėjo, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados išnagrinėjus ginčą yra nepagrįstos.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Ramutė Ruškytė