71d977bc-e1eb-43bd-9eb8-fd0d9f476aca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1301/20122-57-3-00009-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.4; 127.9.(S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktoriaus praÅ¡ymÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų inžineriniai tinklai“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, uždaroji akcinė bendrovė „Minijos telkinys“, restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Alveta“, uždaroji akcinė bendrovė „Industek“, uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Grundolita“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Urbico“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos agroprekyba“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, restruktÅ«rizavimo administratoriumi restruktÅ«rizavimo plano rengimo laikotarpiui paskyrė A. G.. RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė uždrausti AB „Swedbank“ atlikti įskaitymus iÅ¡ RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ sÄ skaitų, esančių AB „Swedbank“.

Nurodė, jog AB „Swedbank“ piktnaudžiauja padėtimi, turi teisę prisijungti prie RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsiskaitomosios sÄ skaitos, tuo pažeisdamas tiek pačios įmonės tiek kitų kreditorių teises. Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 13 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, UAB „Vikstata“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2010/SUT.03-1. AB „Klaipėdos vanduo“, motyvuodamas minėta rangos sutartimi, 2012 m. vasario 29 d.

AB „Swedbank“ Klaipėdos regiono skyriui pateikė reikalavimÄ dėl visos AB „Swedbank“ garantuotos AB „Klaipėdos vanduo“ sumos iÅ¡mokėjimo pagal atlikimo užtikrinimo garantijÄ Nr. 11-063187-GM. AB „Swedbank“ 2012 m. vasario 29 d. iÅ¡mokėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 600 000 Lt sumÄ . IÅ¡mokėjęs AB „Klaipėdos vanduo“ nurodytÄ sumÄ , AB „Swedbank“ praneÅ¡imu Nr. SR-12-8511 pareikalavo, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ per vienÄ darbo dienÄ pervestų bankui 600 000 Lt.

AB „Swedbank“, neatsižvelgdamas į tai, kad dar 2012 m. vasario 21d. nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, informavo, kad įmonei nesumokėjus reikalaujamos mokėti sumos per vienÄ darbo dienÄ , mokėjimo reikalavimo suma bus nuraÅ¡yta nuo įmonės sÄ skaitos. Å is 600 000 Lt reikalavimas buvo įtrauktas į UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktÅ«rizavimo metmenis. Nepaisant įvykusių derybų su AB „Swedbank“ atstovais, kurių metu buvo siekiama iÅ¡vengti neteisėto pinigų nuraÅ¡ymo, AB „Swedbank“ 2012 m. kovo 2 d. atliko vienaÅ¡alį nuskaitymÄ , kurio metu vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡ įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos įskaitė 356 452,19 Lt sumÄ Ä¯ AB „Klaipėdos vanduo“ iÅ¡mokėtÄ 600 000 Lt sumÄ , t. y. 356 452,19 Lt suma buvo nuskaityta, patenkinant iÅ¡imtinai banko interesus.

Be to, AB „Swedbank“ dar 2012 m. vasario 21 d., pasinaudodamas savo padėtimi bei pranaÅ¡umu, kurį sukuria prisijungimas prie RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsiskaitomosios sÄ skaitos, kitų kreditorių atžvilgiu taip pat vienaÅ¡aliÅ¡kai nuskaitė 135 137,06 Lt sumÄ iÅ¡ įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos, 2012-03-15 savo reikalavimų tenkinimui nuo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsiskaitomosios sÄ skaitos nuskaitė 11 864,20 Lt sumÄ , 2012-03-22 – 92 000 Lt, o 2012-03-26 nuskaitė 53 674,20 Lt sumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi tenkino RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ praÅ¡ymÄ ir iki RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo uždraudė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ atlikti įskaitymus iÅ¡ RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų, esančių AB „Swedbank“ banke.Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir praÅ¡yme nurodomas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra proporcingos siekiamiems tikslams, susijusios su nagrinėjama restruktÅ«rizavimo byla.

Sprendė, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bei uždraudus bankui atlikti įskaitymus iki pareiÅ¡kėjo restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo, lėšos bÅ«tų kaupiamos pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje bei bÅ«tų skirtos tolimesnei vykdomai Å«kinei komercinei veiklai vykdyti. Tai, kad iÅ¡ gaunamų lėšų bus palaikoma pareiÅ¡kėjo vykdoma įprastinė Å«kinė komercinė veikla, atkuriamas įmonės mokumas, teismo manymu, nepažeis Å¡alių interesų pusiausvyros. PareiÅ¡kėjo veiklos tęstinumas atitinka ne tik pačios įmonės interesus, bet ir kitų įmonės kreditorių bei paties banko interesus, nes tik tęsdama vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ Ä¯monė turės galimybę atkurti mokumÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant bankÄ .

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekia ne finansinės naudos sau, bet siekia užtikrinti veiklos tęstinumÄ , restruktÅ«rizavimo tikslų įgyvendinimÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiÅ¡kos, susijusios su nagrinėjama restruktÅ«rizavimo byla, atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl taikytinos (Ä®RÄ® 7 str. 2 d., CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 6 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu apeliantas AB „Swedbank“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertino praÅ¡yme iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių argumentų, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami tam, kad leistų įsitikinti, jog praÅ¡oma uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ grėsmę žalai atsirasti, t. y. teismas nevertino:

1) kiek pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su restruktÅ«rizuojamai įmonei galimai atsirasiančia (patirtina) žala ir jos dydžiu, ir kokiÄ Å¾alÄ patirs sÄ Å¾iningas kreditorius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių;

2) ar apeliantas gali bÅ«ti laikomas atsakingu už įmonei galimai atsirasiančiÄ Å¾alÄ (kiek už tai atsakingi įmonės vadovai);

3) ar įmonei galimai atsirasiančios (patirtinos) žalos dydis gali būti laikomas apelianto veiksmų išdava (t. y. ar egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys);

4) ar įmonei galimai atsirasiančios (patirtinos) žalos dydis pagrįstas faktiniais ir teisiniais argumentais.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi uždraudė apeliantui atlikti teisėtus veiksmus, t. y. uždraudė realizuoti įstatymuose – 2002 m. birželio 6 d. Direktyvoje 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, įtvirtintas teises. Šiuose teisės aktuose nustatytas reguliavimas vertintinas kaip išskirtinis įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto nacionaliniuose įstatymuose, kontekste.

Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme nėra nustatyta jokių apribojimų finansinio užtikrinimo susitarimo Å¡alims susitarti dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko finansinio užstato realizavimo sÄ lygų, be kita ko tam negali trukdyti ir restruktÅ«rizavimo bylos užstato davėjui iÅ¡kėlimas. Net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui tuo metu, kai skolininkui yra iÅ¡kelta ar keliama restruktÅ«rizavimo byla, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatÄ realizuoti vienaÅ¡aliÅ¡kai (FUSÄ® 2 str. 18 d.. 9 str. 3 d., Direktyvos preambulės 5 konstatuojamoji dalis, 2 str. 1 d. i p., 4 str. 5 d.).

Finansinio užstato realizavimas net ir iÅ¡kėlus skolininkui restruktÅ«rizavimo bylÄ grindžiamas finansinio užtikrinimo kaip daiktinės teisės koncepcija, t. y. tuo, kad kreditoriui specialiu įstatymu, darančiu iÅ¡imtį iÅ¡ restruktÅ«rizavimo ir bankroto teisinių santykių (Ä®RÄ® 1 str. 6 d., Ä®BÄ® 1 str. 4 d.), suteikta prioritetinė daiktinė teisė į konkretų turtÄ , tam tikslui specialiai iÅ¡skirtÄ iÅ¡ skolininko turto masės. Pagal Ä®RÄ® 1 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymų konkurencijos taisyklę Å¡is įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieÅ¡tarauja FUSÄ®.

SistemiÅ¡kai įvertinus aptariamÄ FUSÄ® ir Ä®RÄ® įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, kad Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 punkte nustatytas draudimas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos vykdyti restruktÅ«rizuojamos įmonės pinigines prievoles ir iÅ¡ieÅ¡koti jos skolas netaikomas finansinio užstato turėtojo teisėms vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoti finansinį užstatÄ pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sÄ lygas.

Å iuo požiÅ«riu kreditoriams, kurie yra finansinio užtikrinimo susitarimo subjektai – finansinio užstato turėtojai, suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus kreditorius: jie turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ anksčiau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos patvirtintame įmonės restruktÅ«rizavimo plane.3. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neargumentuota ir nemotyvuota, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones yra siekiama apginti restruktÅ«rizuojamos įmonės ir kreditorių teises nuo žalos padarymo ateityje. PraÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nurodyti motyvai bei pateiktos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ . Apeliantas ateityje gali pakartotinai atlikti neteisėtus įskaitymus, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti likusias restruktÅ«rizavimo metmenyse patvirtintas reikalaujamas apelianto ir su juo susijusių įmonių reikalavimus, taip pažeidžiant restruktÅ«rizuojamos įmonės ir kitų jos kreditorių teises.2.

PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į bylos duomenis ir nurodytas faktines aplinkybes, yra proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. susijusios su nagrinėjama restruktÅ«rizavimo byla. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantui toliau vykdant vienaÅ¡alius neteisėtus įskaitymus bei įmonei toliau negaunant lėšų, kurios bÅ«tų skirtos vykdomai veiklai palaikyti bei vykdyti, mokumui atkurti, įmonė gali tapti nemoki, dėl to restruktÅ«rizavimo byla bei restruktÅ«rizavimo tikslai prarastų tikslÄ .3.

Apelianto atliktų neteisėtų veikų vertinimas nėra susijęs sudarytomis sutartimis su restruktūrizuojama įmone, o yra susijęs su imperatyvių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normų pažeidimu. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, privalėjo išsiaiškinti dėl reikalaujamų uždrausti veiksmų teisėtumo, tačiau faktinės aplinkybės patvirtina, kad nepaisant šalių sudarytų sutarčių yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos.

Apeliantas ignoruodamas imperatyvias įstatymo normas savinasi pinigus iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos, taip darydamas žalÄ Ä¯monei bei jos kreditoriams, dėl ko restruktÅ«rizavimo tikslai gali bÅ«ti nepasiekti. Apelianto veiksmai taip pat daro žalÄ ir valstybei, kadangi atliekant neteisėtus vienaÅ¡alius įskaitymus siekiama iÅ¡ anksto iÅ¡vengti atsiskaitymo aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams, t. y. VMI bei Sodrai. Ä®siteisėjus nutarčiai dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo buvo uždraustas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės turto, įskaitant ir banko sÄ skaitose esančias lėšas, todėl jokie įskaitymai iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos įmonės turto, įskaitant ir banko sÄ skaitose esančias lėšas, vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra negalimi.

Å is imperatyvus draudimas galioja nepaisant bet kokių iki tol buvusių sutartinių santykių, įskaitant ir santykių su kredito įstaigomis. Å alių sutartiniai santykiai buvo tik pagrindas apeliantui teisėtai gauti lėšas į įmonės sÄ skaitÄ , tačiau nebuvo galima jų savintis pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus ir kitų kreditorių interesus. Å alių sudarytos kredito sutarties nuostatos nesudaro pakankamo pagrindo apeliantui atlikti neteisėtus savavaliÅ¡kus vienaÅ¡alius įskaitymus.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti įskaitymus iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo dienos, o pagal to paties įstatymo 2 dalies nuostatas, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamos, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas; tuo atveju, jeigu įmonės sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo privalo nurodyti, kad iÅ¡ vienos ar kelių konkrečių sÄ skaitų gali bÅ«ti mokami visi įmonės Å«kinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomÄ sias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai (Ä®RÄ® 7 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi RUAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ praÅ¡ymu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki Å¡ios įmonės restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo uždraudė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ atlikti įskaitymus iÅ¡ RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų, esančių AB „Swedbank“ banke. Savo atskirÄ jį skundÄ AB „Swedbank“ iÅ¡ esmės grindė argumentu, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudęs atlikti įskaitymus, kuriuos vykdydamas apeliantas, kaip Å¡alys ir susitarė, vadovavosi FUSÄ® įstatymo nuostatomis, teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo (toliau – FUSÄ®) ir Ä®RÄ® normų konkurencijÄ . FUSÄ®, priimtas 2004 m. birželio 15 d. (įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.), reglamentuoja finansinio užtikrinimo susitarimus ir jų vykdymo ypatumus (FUSÄ® 1 str. 1 d.).

Å is įstatymas priimtas įgyvendinant 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (toliau – Direktyva) (FUSÄ® 1 str. 3 d., Priedas). FUSÄ® įtvirtintų finansinio užtikrinimo susitarimų pagrindinis ypatumas yra FUSÄ® 9 – 15 straipsniuose nustatytų finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymo taisyklės: pagal finansinio užtikrinimo susitarimÄ užstato turėtojas (kreditorius) turi teisę, esant priverstinio vykdymo įvykiui, finansinį užstatÄ , pateiktÄ pagal finansinio užtikrinimo susitarimÄ be nuosavybės teisės perdavimo, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sÄ lygas, vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoti Å¡iais bÅ«dais:

1) parduoti arba perimti finansines priemones arba jų verte padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus;

2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus (FUSÄ® 9 str. 3 d.); esant priverstinio vykdymo įvykiui, pasibaigia užstato turėtojo prievolė grÄ Å¾inti užstato davėjui finansinį užstatÄ , pateiktÄ pagal finansinio užtikrinimo susitarimÄ su nuosavybės teisės perdavimu. Priverstinio vykdymo įvykis – įsipareigojimų nevykdymas ar kitas Å¡alių sutartas įvykis, kuriam įvykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sÄ lygas ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato turėtojas vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoja finansinį užstatÄ (FUSÄ® 2 str. 23 d.).

Finansinio užtikrinimo susitarime Å¡alys turi teisę susitarti, kokioms sÄ lygoms (įvykiams) esant finansinio užstato turėtojas turės teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoti finansinį užstatÄ . Pagal FUSÄ® 9 straipsnio 8 dalį finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato turėtojo likvidavimo procedÅ«ros (FUSÄ® 2 str. 8 d.) ar reorganizavimo priemonių (FUSÄ® 2 str. 24 d.) taikymo. Taigi FUSÄ® nenustatyta jokių apribojimų finansinio užtikrinimo susitarimo Å¡alims susitarti dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko finansinio užstato realizavimo sÄ lygų, be kita ko, Å¡alys sutartyje gali nustatyti, kad priverstinio vykdymo įvykiu bus laikomas ir restruktÅ«rizavimo bylos ar bankroto bylos užstato davėjui iÅ¡kėlimas.

Toks FUSÄ® aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia inter alia iÅ¡ Direktyvos preambulės 5 konstatuojamosios dalies, 4 straipsnio 5 dalies, kuriose įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikinti, kad susitarimas dėl finansinio įkaito gali bÅ«ti vykdomas nustatytomis sÄ lygomis, nepaisant įkaito davėjo ar įkaito gavėjo likvidavimo ar reorganizavimo proceso pradėjimo ar tęsimo. Toks reguliavimas vertintinas kaip iÅ¡skirtinis įmonių restruktÅ«rizavimo ir bankroto procedÅ«rų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto nacionaliniuose įstatymuose, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su RUAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ argumentais, kurie remiasi Ä®RÄ® nuostatomis, jog nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti (Ä®RÄ® 8 str. 1 p.).

Tačiau, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Ä®RÄ® 1 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymų konkurencijos taisyklę Å¡is įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui. SistemiÅ¡kai įvertinus aptariamÄ FUSÄ® ir Ä®RÄ® įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ prieitina prie iÅ¡vados, kad Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 punkte nustatytas ir aukščiau Å¡ioje nutartyje aptartas draudimas netaikomas finansinio užstato turėtojo teisėms vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoti finansinį užstatÄ pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sÄ lygas.

Å iuo požiÅ«riu kreditoriams, kurie yra finansinio užtikrinimo susitarimo subjektai – finansinio užstato turėtojai, suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus kreditorius: jie turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ anksčiau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos patvirtintame įmonės restruktÅ«rizavimo plane ir neatsižvelgiant į kitų kreditorių ir restruktÅ«rizuojamos įmonės interesus. Nagrinėjamu atveju UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ (kredito gavėjas) ir AB „Swedbank“ 2009 m. kovo 25 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 09-024519-JL 10.3. punkte nustatyta, kad Å¡alių susitarimu ir remiantis Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymu, Å¡i sutartis laikoma kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ užtikrinančiu finansinio užtikrinimo susitarimu be nuosavybės teisės perdavimo (įkeitimo susitarimu), kurio objektas (finansinis užstatas) yra esamos ir bÅ«simos lėšos visose AB „Swedbank“ esančiose ir ateityje atidarytose kredito gavėjo sÄ skaitose.

Taigi Å¡alys kredito sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė dėl to, kad jų sudaryta kredito sutartis yra sudaroma pagal FUSÄ® ir užstato turėtojas – AB „Swedbank“, pagal Å¡iuo metu egzistuojantį teisinį reguliavimÄ , turi teisę finansinį užstatÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoti susitarime nustatytomis sÄ lygomis. Nesant tokio Å¡alių susitarimo, kuris gali bÅ«ti sudarytas kaip atskira sutartis ar kaip pagrindinės sutarties, iÅ¡ kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis, Å¡alių sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažįstama tik kaip pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta įkeitimo sutartis, kuriai taikomos Ä®RÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, taikytinas principas pacta sund servanda (sutarčių privalu lakytis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡mingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių, ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina.

Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Taigi Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties nuostatos, dėl FUSÄ® taikymo, yra aiÅ¡kios, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl jose įtvirtintų tikrųjų Å¡alių ketinimų ir prisiimtų įsipareigojimų, juo labiau, kad ir RUAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ nei atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nei kitu procesiniu dokumentu neginčija Å¡ių sandorio nuostatų. Atsižvelgdama į Å¡ias nustatytas aplinkybes, Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį bei aukščiau minėtÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – netenkinant praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡ spręsti iÅ¡ esmės – atmesti restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjai                                                                                          Alė Bukavinienė                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                            Dalia Vasarienė