71d8ded3-8265-41a9-aede-5377edbfc433 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1652-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01458-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finbaltus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. 2-5424-781/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finbaltus“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

Č. dėl žalos, atsiradusios dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atlyginimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kinio teismingumo ir teismo atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrįstumo bei teisėtumo.IeÅ¡kovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Finbaltus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. Č. dėl žalos, kilusios dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo BUAB ,,Finbaltus“ ieÅ¡kinį.Teismas nustatė, kad atsakovo R. Č. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinys yra teismingas Å iaulių apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kimas paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jį atsisakytina priimti, tačiau tai nekliudo ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ pagal nurodytÄ bylos teismingumÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Finbaltus“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis nereikalauja ieÅ¡kinį fiziniam asmeniui pateikti tik pagal registruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Asmens gyvenamoji vieta nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnį, iÅ¡ kurio matyti, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta toje valstybės teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ teritorijÄ savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.Kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių aiÅ¡ku, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, bent jau nuo 2002 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. vasario 25 d., buvo Vilniuje (duomenys neskelbtini)).

Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, atsakovas Vilniuje turi įsigijęs nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto administratoriui, atsakovas 2015 m. balandžio 24 d. nurodė, kad gyvena bÅ«tent pirmiau nurodytu adresu Vilniuje. Taigi atsakovas nuolat ir daugiausia gyvena Vilniuje, laikydamas Å¡iÄ teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato Civilinio proceso kodekso normos.

Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ ja vietÄ (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

Fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, rėmėsi argumentu, kad remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovo R. Č. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), t.y. teritorijoje, kuri priskirta Å iaulių apygardos teismui. Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresÄ sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai; gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Taigi, pagal Å¡io įstatymo nuostatas, asmens pagrindine gyvenamÄ jÄ vieta pripažįstama ta, kuriÄ kaip tokiÄ deklaravo pats asmuo.

Tačiau nustatant civilinės bylos teismingumÄ , tik asmens deklaruota gyvenamoji vieta negalėtų bÅ«ti vertinama kaip vienintelis kriterijus, kadangi remiantis CK 2.16 straipsnio 2 dalimi, jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pagal jo pateiktus teismui duomenis, pagrindine atsakovo gyvenamÄ ja vieta turėtų bÅ«ti laikoma (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Pagal bylos duomenis, atsakovas R. Č. Juridinių asmenų registre buvo nurodytas kaip UAB ,,Finbaltus“ vadovas nuo 2002-05-08 iki 2015-02-25 (bankroto bylos iÅ¡kėlimo) ir jo gyvenamoji vieta Å¡iame registre buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilniuje (16-17 b.l.); remiantis VSDFV duomenimis, atsakovas iki 2015-03-18 buvo UAB ,,Finbaltus“, kurios buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniuje darbuotojas (16, 28 b.l.); remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. Č. nuo 2002-07-10 iki Å¡iol nuosavybės teise turi butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (35 b.l.).

Taigi, pagal Å¡ių duomenų visumÄ yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas turi bÅ«stÄ Vilniuje, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dirbo Vilniuje ir viename iÅ¡ oficialių registrų (Juridinių asmenų) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo nurodęs taip pat Vilniuje. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Gyventojų registre savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jis yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turi ne vienÄ , o mažiausiai dvi gyvenamÄ sias vietas.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimÄ , gavo duomenis iÅ¡ gyventojų registro tarnybos, kuriais remiantis, atsakovas gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) deklaravo 2014-03-19; Å¡i data yra vėlesnė, negu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas Vilniuje bei Juridinių asmenų registre nurodyta R. Č. gyvenamoji vieta Vilniuje. Tačiau tuo metu, kai gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini), atsakovas vis dar dirbo Vilniuje, UAB ,,Finbaltus“, kas paneigia aplinkybę, jog bÅ«tent (duomenys neskelbtini) buvo pagrindine jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta arba pagrindine gyvenamÄ ja vieta.

Ä®vertinant tai, kad 2015 m. balandžio 24 d. (t.y. jau po atleidimo iÅ¡ darbo UAB ,,Finbaltus“) pateikdamas praÅ¡ymÄ bankroto administratoriui įraÅ¡yti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä R. Č. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė bÅ«tent Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (106 b.l.), pripažintini pagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ remdamasis iÅ¡skirtinai Gyventojų registro duomenimis, kadangi kiti įrodymai liudija, jog pagrindinė jo gyvenamoji vieta yra Vilniuje.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė nutartyje aptartas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos teismingumÄ , todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui.

Dėl netinkamo civilinio proceso ir materialios teisės normų taikymo nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai), o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir BUAB ,,Finabaltus“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė