71d76cd2-b6ae-47a9-97d3-22edf63dfbd6 · Vilniaus apygardos teismas

Skundas Nr. I1S-296-626/2018 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Vitalijos NorkÅ«naitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomui Venckui, sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Justas Gureckas, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo S. B. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nutarties, kuria kaltinamajam S. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinimo, n u s t a t ė :

S. B. kaltinamas tuo, kad 2018-03-04, 23.40 val., Vilniuje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), trenkė savo močiutei R. P. kumščiu į krÅ«tinę, dėl ko ji nukrito virtuvėje ant orkaitės ir susižeidė nugarÄ , Å¡iais savo veiksmais S. B. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmÄ , t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2018-07-02, apie 21.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 ‰ girtumo laipsnis) bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2 (du) kartus tyčia pastÅ«mė savo močiutę R.

P., dėl ko ji griÅ«dama nugara trenkėsi į sienÄ , Å¡iais savo veiksmais S. B. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmÄ , t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 nutartimi S. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 10 dienų, Vilniaus miesto apylinkės 2018-07-11 teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 10 dienų iki 2018-07-21, Vilniaus miesto apylinkės 2018-07-19 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 10 dienų iki 2018-07-31.Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nutartimi suėmimas S. B. pratęstas dar 2 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018-07-31.

Teismas konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas. PagrįstÄ manymÄ , kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, apylinkės teismas grindė tuo, kad kaltinamasis S. B. jau buvo teistas dėl smurto savo močiutės R.

P. atžvilgiu, dabar kaltinamas dėl dviejų analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymo, S. B. jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo nepadarė, nesiekė ir nesiekia laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pagrindinis jo nusikalstamų veikų taikinys yra itin garbingo amžiaus jo močiutė, pas kuriÄ iki suėmimo realiai gyveno. Nesutikdamas su apylinkės teismo teisėjos nutartimi kaltinamasis pateikė skundÄ , kuriame, kuriame praÅ¡o pakeisti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo kaltinamojo S. B. skundÄ atmesti. Skundas atmetamas. Vilniaus miesto nutartis keičiama, paÅ¡alinant suėmimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.Teismas konstatuoja, kad ir Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykę pagrindai ir sÄ lygos taikyti kaltinamajam S. B. pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , o paskyrus Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įvardyti tikslai: siekis garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir tokiu bÅ«du nesutrukdys bylos nagrinėjimui teisme bei nuosprendžio įvykdymu bei siekis užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Kaltės klausimas Å¡ioje nėra sprendžiamas.

Be to, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ nėra bÅ«tina, kad duomenų byloje bÅ«tų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstÄ apkaltinamÄ jį ar iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys, leidžia manyti, kad kaltinamasis S. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vertinant Å¡iuos duomenis, kiek jie yra susiję su kardomosios priemonės skyrimo ir sÄ lygų nustatymo pagrindu, pripažintina, kad kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui yra įstatyminis pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys dėl įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pakankamumo ir pagrįstumo nevertinami.  ĮsitikinimÄ , jog S. B. bėgs, slėpsis nuo teisėsaugos institucijų, apylinkės teismas grindė tuo, kad pasitvirtinus kaltinimams, jam gresia griežtesnė nei vieneri metai bausmė, kas didina galimÄ kaltinamojo pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo rizikÄ . Tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), bÅ«tina vertinti konkrečioje faktinėje situacijoje. Medžiagos duomenimis, iki suėmimo kaltinamasis dirbo, gyveno pas močiutę, savo gyvenamojo bÅ«sto neturi, yra iÅ¡situokęs, kitos Å¡eimos nesukÅ«rė, turi suaugusiÄ dukrÄ , kuri gyvena atskirai, pasak kaltinamÄ jį, bÅ«damas laisvėje jis gyventų pas savo sugyventinę, tačiau byloje nėra duomenų ir neaiÅ¡ku, ar jo paminėta sugyventinė po suėmimo priimtų jį gyventi pas save.

IÅ¡ pateiktos teismui medžiagos matyti, kad konfliktai su jo močiute vyksta visada jam bÅ«nant neblaiviam. Kaip paaiÅ¡kino kaltinamasis, jo brolis gyvena ne Lietuvoje, bet byloje nėra duomenų, kad S. B. palaikytų su broliu kokius nors ryÅ¡ius. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių aplinkybių, jis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kaltinamasis pripažįsta, kad yra alkoholikas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , t.y. fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo močiutę.

Dabar S. B. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, vėlgi už fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo močiutę. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., gyvenančios bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įpareigojant S. B. nesilankyti R. P. gyvenamojoje vietoje nesiartinti arčiau nei 50 m., nebendrauti ir neieÅ¡koti su ja ryÅ¡ių. Tačiau S. B. pažeidė Å¡ios kardomosios priemonės sÄ lygas, kÄ patvirtina jam pareikÅ¡ti kaltinimai, AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, gresiančios bausmės dydį (sankcijoje numatytas laisvės atėmimo terminas iki 2 metų), yra pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas neleistinais bÅ«dais iÅ¡vengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, S. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė suėmimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kur numatyta, kad, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. B. yra anksčiau teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir kaltinamas padaręs 2 nusikalstamÄ veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir Å¡ie nusikaltimai nėra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl Å¡is suėmimo pagrindas Å¡alinamas.BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų.

Kaltinamasis praÅ¡o pakeisti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ - į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. BPK numato galimybę taikyti 10 kardomųjų priemonių (BPK 120 straipsnis). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimÄ , BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas (Å¡iuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – Å¡velnesnes už suėmimÄ , kardomÄ sias priemones.

Kaip jau minėta, kardomoji priemonė skiriama siekiant užkirsti keliÄ tam tikriems įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) veiksmams, kuriais galėtų bÅ«ti trukdoma sėkmingai tirti ir nagrinėti bylÄ , įvykdyti nuosprendį bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Jei Å¡ie tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę (ar priemones), pirmenybė turi bÅ«ti teikiama Å¡velnesnės kardomosios priemonės (ar priemonių), o ne suėmimo, taikymui. Teisėjų kolegija mano, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įvardyti minėti tikslai.

Kaip minėta, S. B. jau buvo taikyta Å¡velnesnė kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., tačiau S. B. pažeidė Å¡ios kardomosios priemonės sÄ lygas, 2018-07-02, apsilankęs bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir galimai sukėlęs savo močiutei R. P. fizinį skausmÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokia S. B. paskirta Å¡velnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė buvo neveiksminga, neužkirto kelio naujų nusikaltimų darymui, t.y. nepasiekė tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Kaltinamasis neturi savo gyvenamosios vietos, taip pat neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ar pinginių lėšų, neaišku, ar būdamas laisvėje, toliau dirbs ir turės lėšų pragyvenimui, Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat smurtauja prieš savo močiutę, turi problemų su alkoholių, akivaizdu, kad jam negali būti paskirtos kardomosios priemonės, susijusios su buvimu močiutės gyvenamojoje vietoje (namų areštas, intensyvi priežiūra), o kitos kardomosios priemonės, kaip užstatas, dokumentų paėmimas, periodinis registravimasis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuomone, neužkirs kelio smurtavimui prieš močiutę, t.y. naujoms nusikalstamoms veikoms. neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos pratęsimo terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119, 121, 122., 123, 125, 127, 130 straipsniais, n u t a r i a : atmesti kaltinamoj S. B. skundÄ ,Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 27 d. nutartį.PaÅ¡alinti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                     Ainora Kornelija Macevičienė                                  Vitalija Norkūnaitė                                                                                               Tomas VenckusNuorašas tikrasTeisėja                                                              Vitalija Norkūnaitė