71d61d33-e1e8-455c-9f13-e3b75bb9e4f4 · Kauno apygardos teismas

                           Byla Nr. ATP-351-114/2013                                                                        Proceso Nr. 4-05-3-06718-2012-9                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S) 79.1; 45.4.4KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje irn u s t a t ė :R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2012 m. spalio 3 d., 18 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chevrolet Kalos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nedavė kelio kitam automobiliui („Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, apgadintos abi transporto priemonės, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 119 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė 2012 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R.

M. pripažino kaltu padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ ir paskyrė jam 150 litų baudÄ . Šį nutarimÄ R. M. apskundė.Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. spalio 15 d. nutarimÄ R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistÄ .R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, praÅ¡o panaikinti jÄ bei 2012 m. spalio 15 d. nutarimÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis suraÅ¡yta netaisyklinga lietuvių kalba, paremta iÅ¡imtinai subjektyviais „įrodymais" ir motyvais, tai yra autoįvykio avarijos sukėlėjo, jo tėvo ir draugės melagingais teiginiais bei skundžiamos institucijos - policininkų, atvykusių į autoįvykio vietÄ , parodymais, kurie ir patys neneigė, kad žino apie įvykį tik tiek, kiek matė situacijÄ atvykę maždaug valandÄ po avarijos.

Teisėjas turėjo įvertinti tai, kad Å¡ie liudytojai byloje yra atsakovai. Skunde taip pat pažymima, kad nerealu, jog liudytojai M. S. ir R. D. S. liudytų patys prieÅ¡ save, todėl teismas neturėjo jų parodymų priimti kaip svarbių ir esminių. Teismas niekaip nevertino ir to, kad M. S. automobilis stovėjo ne eismo kryptimi, o kampu į (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastatÄ , ir tokiu nevertinimu įteisino M. S. parodymus, neva jis atvyko iÅ¡ miesto, o ne iÅ¡važiavo iÅ¡ parkavimo vietos. Nutartyje neteisingai konstatuojama, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes.

Apelianto nuomone, jei kelių policininkai bÅ«tų tinkamai kreipęsi ir pareikalavę (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo medžiagos, jÄ bÅ«tų gavę. Be to, atsitrenkimas į jo maÅ¡inÄ Ä¯vyko be jokio iÅ¡ankstinio signalo, tačiau vairuotojas M. S. teismo salėje savo „parodymus" papildė teigdamas, kad naudojo garsinį signalÄ . Taip pat teismas turėjo vertinti ir tai, kad vairuotojas M. S. yra dar neturintis įgÅ«džių vairuotojas, o jis turi vairavimo patirtį ir transporto priemones vairuoja nepertraukiamai nuo 1990 metų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinkama, praÅ¡oma skundÄ atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ . AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad R. M. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, o nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Kelių eismo taisyklių 119 p. nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Visuma iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad R. M. pažeidė minėtÄ reikalavimÄ , t. y., važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu. R. M. veiksmų kaltė visiÅ¡kai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymais, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigÅ«nų E. Č. ir R.

N. tarnybiniais praneÅ¡imais ir jų apklausų teismo posėdžio metu parodymais. Liudytojai M. S., R. D. S. ir K. P. parodė, kad atvažiavus į stovėjimo aikÅ¡telę, pareiÅ¡kėjo automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį M. S. vairuojamÄ automobilį. Liudytojų parodymus patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurios duomenų tikrumÄ abu vairuotojai patvirtino savo paraÅ¡ais. Å i schema patvirtina, kad automobilis „Chevrolet Kalos“ nebuvo baigęs iÅ¡važiavimo manevro, kadangi joje užfiksuota, jog priekinis automobilio ratas yra 1,20 m atstumu arčiau Å¡aligatvio nei užpakalinis ratas, kas paneigia pažeidėjo parodymus apie tai, kad susidÅ«rimas įvyko jam sustojus, t. y. pabaigus važiuoti atbuline eiga ir ruoÅ¡iantis važiuoti į priekį.

Byloje esančiais duomenimis pagrįstai nustatyta, kad M. S. atvažiavo į stovėjimo aikÅ¡telę, o ne iÅ¡važinėjo iÅ¡ jos, kaip pažeidėjas teigė teisminio bylos nagrinėjimo metus ir nurodė savo apeliaciniame skunde.AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad R. M. apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo iÅ¡nagrinėtos apylinkės teisme ir kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas buvo išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs kaip nepagrįstus pažeidėjo argumentus dėl to, kad teismas neturėjo vadovautis suinteresuotų asmenų parodymais. Kadangi liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymus patvirtina kitos nustatytos objektyvios aplinkybės, teismas juos pagrįstai vertino kaip patikimus. Be to, LR ATPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad policijos pareigūnai neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes.

Ä® įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai sudarė eismo įvykio vietos schemÄ , atliko reikalingus matavimus, užfiksavo automobilių padėtį po eismo įvykio. Be to, pareigÅ«nai kreipėsi į prekybos centro apsaugos darbuotojus dėl eismo įvykio vietos vaizdo įraÅ¡o, taigi atliko visus įmanomus veiksmus.Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. S. tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybę, kad automobilių atsitrenkimo metu jis signalizavo, norėdamas atkreipti pažeidėjo dėmesį.

Jau iÅ¡ pirminio M. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad vairuotojas buvo parodęs, kad artėjant R. M. automobiliui jis naudojo garsinį automobilio signalÄ (b. l. 13). Nors vertinant pažeidėjo kaltę, apeliantas praÅ¡o atsižvegti ir į jo turimÄ vairavimo patirtį, tačiau iÅ¡ pažymos apie baustumÄ matyti, kad R. M. praeityje buvo baustas už Kelių eismo pažeidimus (nuobaudos negaliojančios) (b.l. 21-22). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio prtotokolo matyti, kad teismo nutartyje liudytojų parodymai suraÅ¡yti tinkamai ir pažodžiui, todėl nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai dėl neteisingai ir netaisyklinga kalba suraÅ¡ytos teismo nutarties.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, skunde nurodyti apelianto teiginiai nepagrįsti ir jų pagrindu apeliantas tiesiog siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apleiaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis LR ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjasn u t a r i a :R.

M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                     Algimantas Smolskas