2016-12-20 Nr. AB-24220-2-28-3-03550-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3646-624/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03550-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egistena“ ir KO skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Tomada“ ir M. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Egistena“ ir KO kreipėsi į teismą su skundu, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 509,22 Eur turtinės žalos.

Nurodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyresnysis patrulis M. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V., kaltinant jį administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1302 straipsnyje ir 1241straipsnio 8 dalyje, padarymu, taip pat transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, pagal kurį pareiškėjui priklausantis automobilis buvo nugabentas į UAB „Tomada“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę.

G. V. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas perkvalifikuoti jo padarytą pažeidimą į ATPK 126 straipsnio 1 dalies, tačiau 2015 m. birželio 2 d. nutarimu Marijampolės rajono apylinkės teismas G. V. pripažino kaltu pagal ATPK 1302 straipsnį ir 1241 straipsnio 8 dalį ir nubaudė subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su transporto priemonės konfiskavimu. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino G. V. apeliacinį skundą ir nutarimo dalį dėl jo veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 1302 straipsnį bei nuobaudų subendrinimo pakeitė, pripažindamas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį bei panaikindamas paskirtą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Įsiteisėjusia nutartimi teismas nustatė, kad G. V. teisės pažeidimą padarė jam neturint galiojančios administracinės nuobaudos, paskirtos pagal ATPK 129 straipsnį. Teigė, kad pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo galimybę bei privalėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti tinkamai, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, tačiau kvalifikavo pagal ATPK 1302 straipsnį, taip veikdamas aplaidžiai bei nerūpestingai, ne pagal įstatymus. Dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir konfiskavimas buvo nereikalingas ir neprivalomas, o pareiškėjui priklausanti transporto priemonė UAB „Tomadas“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. liepos 29 d. buvo laikoma nepagrįstai.

Į įvykio vietą buvo iškviesti D. P. ir L. M., kurie turėjo galimybę saugiai nuvairuoti automobilį iš įvykio vietos, tačiau tai padaryti leista nebuvo dėl neteisingo administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo. Nurodė, kad pareiškėjas dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų, neteisingai kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą, ir nepagrįsto automobilio transportavimo bei laikymo automobilių saugojimo aikštelėje patyrė 509,22 Eur turtinę žalą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakė grąžinti automobilį be mokesčio.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia patyręs turtinę žalą. Kauno apygardos teismo procesiniu sprendimu buvo pakeistas G. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas, tačiau tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja neteisėtų pareigūnų veiksmų konstatavimo bei pagrįstos atsakovo pareigos atlyginti patirtą žalą, tuo labiau, kad ir teismo nutartimi nebuvo nustatyti neteisėti policijos pareigūno veiksmai. Teigė, jog teisės pažeidimai, numatyti ATPK 126 straipsnyje ir 1302 straipsnyje laikomi vienais pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o nuspręsdamas priverstinai nuvežti transporto priemonę į aikštelę, vadovavosi Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) 3 punktu. Pažymėjo, kad pareigūnas privalėjo užtikrinti papildomos administracinės nuobaudos – konfiskavimo vykdymą. Akcentavo, jog pareiškėjas nepasinaudojo teise skųsti transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, be to, nepaisant administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 straipsnį transporto priemonė vis tiek būtų buvusi pagrįstai priverstinai nuvežta bei saugoma. Kadangi pareigūno veiksmai buvo teisėti, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ atsiliepime į skundą (b. l. 73–77) su skundu nesutiko.

Nurodė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai taikė priverstinį pareiškėjui priklausančios transporto priemonės nuvežimą ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant ATPK 269 straipsnyje ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Atkreipė dėmesį, jog tiek ATPK 1302 straipsnyje, tiek ir ATPK 126 straipsnyje nurodyti teisės pažeidimai laikytini vienais pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Teigė, jog ir už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą transporto priemonė taip pat būtų buvusi priverstinai nuvežta ir saugoma aikštelėje. Pažymėjo, kad UAB „Tomadas“ atžvilgiu negali kilti jokių teisinių padarinių, susijusių su neteisinga administracinio teisės pažeidimo kvalifikacija. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. palaikė atsakovo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teigė, kad administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 1302 straipsnį kvalifikavo tinkamai, susipažinęs bei vertindamas iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro gautus duomenis apie ankstesnius G. V. pažeidimus. Manė, kad Aprašo nuostatų nepažeidė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu (b. l. 116–125) skundą tenkino ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, 509,22 Eur turtinės žalos UAB „Egistena“ ir KO.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2015 m. gegužės 16 d. G. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą. G. V. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat priimtas sprendimas pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Toyota Corolla Verso priverstinai nuvežti į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę, kur ji buvo saugoma iki 2015 m. liepos 29 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už jam priklausančios transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikštelėje paslaugas sumokėjo 509,22 Eur. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutarimu už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą G. V. buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su pareiškėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimu. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ATPK 1302 straipsnio dispozicijos formuluotę bei ATPK 36 straipsnyje numatyto termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, skaičiavimo taisykles, konstatavo, jog pareiškėjui inkriminuotas teisės pažeidimas, kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 1302 straipsnio nuostatas, laikytinas padarytu tuo metu, kai G. V. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą ir negali būti vertinamas kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, todėl jo veiką perkvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, šis teismas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą pareiškėjui skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 362 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 1 metams 3 mėnesiams ir panaikinant apylinkės teismo nutarimu paskirtą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo priimto procesinio sprendimo analizė ir jame nustatytos reikšmingos aplinkybės leido daryti išvadą apie neteisėtus Marijampolės AVPK policijos pareigūno veiksmus G. V. atžvilgiu, pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 1302 straipsnį, t. y. netinkamai nustačius ATPK 1302 straipsnio dispozicijoje apibrėžtus sudėties elementus (pakartotinumą) ir pagal šį straipsnį kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus. G. V. 2015 m. gegužės 16 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo inkriminuotas ATPK 1302 straipsnio pažeidimas. Nurodyto straipsnio taikymas sietinas su veikos pakartotinumu.

Pareiškėjas pareigūno neteisėtus veiksmus sieja su netinkamu G. V. veikos kvalifikavimu, neišsiaiškinus ir tinkamai neįvertinus iš policijos naudojamos duomenų bazės gautus duomenis, neteisingai nustačius pakartotinumo požymį ir tokiu būdu nepagrįstai pritaikius ATPK 36 straipsnį. Manė, kad kvalifikavus pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kurioje nėra numatytas automobilio konfiskavimas, automobilio priverstinis nuvežimas būtų netaikomas, nes į įvykio vietą buvo atvykę asmenys, kurie pagal teisės aktų reikalavimus galėjo vairuoti pareiškėjui priklausantį automobilį. Tokias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir 2015 m. gegužės 27 d. prašyme Marijampolės rajono apylinkės teismui, prašydamas administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti.

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą ir jo argumentus dėl patirtos žalos, kvalifikavus G. V. padarytą veiką ne pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 1302 straipsnį, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptas dėmesys į tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamą praktiką, kurioje akcentuojama, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Taigi tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, pažymėjo, kad netinkamas veikos kvalifikavimas per se nereiškia neteisėtų veiksmų buvimo ir neleidžia konstatuoti tokios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybe kilti, buvimo. Nors bylą nagrinėjant teisme pareiškėjo veika iš ATPK 1302 straipsnio buvo perkvalifikuota į ATPK 126 straipsnio 1 dalį, tik tokia aplinkybė savaime nepatvirtina pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo.

Vertinant policijos pareigūno M. L. veiksmus dėl pareiškėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 1302 straipsnį, pažymėta, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis policijos pareigūnas, siekiant įvertinti duomenis apie pareiškėją, jo padarytas veikas, atliko duomenų apie anksčiau asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus patikrinimą, tačiau klaidingai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu yra galiojanti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu paskirta nuobauda už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymą. Pabrėžta, kad pažymoje apie asmens baustumą nėra nurodyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda yra sumokėta, tačiau taip pat nepažymėta, kad ji yra galiojanti, taigi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui turėjo kilti pagrįsta abejonė dėl pakartotinumo požymio, kuris tiesiogiai sąlygojo padaryto pažeidimo kvalifikavimą. Daryta išvada, kad policijos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas ir surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir jo veikimas šioje situacijoje neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jis nesiėmė visų reikiamų priemonių, nustatant su 2011 m. vasario 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto nutarimo galiojimo aspektu susijusias reikšmingas aplinkybes, kad būtų tinkamai taikytos ATPK 36 straipsnio nuostatos, dėl to nepagrįstai nustatė pakartotinumo požymį ir netinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus pagal ATPK 1302 straipsnį. Pagal šiame straipsnyje nurodytą teisinį reguliavimą transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Būtent toks G. V. padaryto pažeidimo kvalifikavimas, kaip nurodė ir pats pareigūnas, sudarė prielaidas priimti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Iš 2015 m. gegužės 16 d. Transporto priemonės nuvežimo akto (Nr. nenurodytas) matyti, jog jis buvo priimtas, be kita ko, remiantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. M. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta saugojimui siekiant užtikrinti ATPK 1302 straipsnyje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.

Policijos pareigūnų veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems ATPK 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuoja Aprašas, kuriame iš esmės nustatytas analogiškas reguliavimas. Teismas atsižvelgė į ATPK 264 straipsnio 1 dalies, Aprašo 3.1.8 ir 4 punktų nuostatomis. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali būti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą. Teisės normos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymą, priverstinio transporto priemonės nuvežimo galimo konfiskavimo atvejais nesieja su trukdymu eismui. Priešingai, tokiu atveju yra siekiama apsaugoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis bei kuris išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti konfiskuotas.

ATPK 269 straipsnio 7 dalies dispozicija, Aprašo 3 punktas leidžia teigti, kad priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus). Atitinkamai, nurodyti išaiškinimai lemia, kad policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1336/2012).

Atsižvelgus į pirmiau minėtą reguliavimą ir įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus matyti, kad pareiškėjo valdytos transporto priemonės nuvežimas buvo atliktas ir nebuvo leista vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui ne dėl trukdymo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, bet todėl, kad ATPK 1302 straipsnio sankcijoje yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau, kaip matyti iš ATPK 269 straipsnio 7 dalies, vien tik savaime ATPK 1302 straipsnyje numatytos veikos padarymas nelemia transporto priemonės nuvežimo taikymo, tokios nurodytos priemonės taikymas besąlygiškai taip pat negali būti siejamas su ATPK 1302 straipsnyje pareiškėjui galima taikyti sankcija.

Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pakartotinumo požymio konstatavimo. Pareigūnas, elgdamasis apdairiai bei rūpestingai, siekdamas tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą, negalėjo pasikliauti vien tik policijos naudojamos duomenų bazės duomenis, bet privalėjo rinkti reikiamus papildomus duomenis ir juos tinkamai įvertinti. Akivaizdu, jog policijos informacinė duomenų bazė nefiksuoja nuobaudos vykdymo senaties termino suėjimo fakto ir tokio fakto objektyvus įvertinimas yra protokolą surašančio pareigūno pareiga. Policijos naudojamos duomenų bazės netobulumas šiuo aspektu negali pateisinti policijos pareigūno neveiklumo ar jo aplaidaus, paviršutiniško požiūrio. Taigi siekiant visapusiškai išsiaiškinti šią aplinkybę ir objektyviai nustatyti, ar Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu paskirta nuobauda galiojanti, buvo būtina rinkti papildomus duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas aplinkybes. Pareigūnas ne tik privalėjo, bet ir turėjo realią galimybę šią pareigą įgyvendinti, tuo tarpu, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir savo įgaliojimų ribose vykdydamas teisės aktais jam priskirtas funkcijas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl tai leidžia konstatuoti vieną iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumą, tiesiogiai turėjusį įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Minėta, kad neteisėtas pažeidėjo veiksmų kvalifikavimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole asmens, vairavusio pareiškėjui priklausančią transporto priemonę, padarytas teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai ir tai nulėmė transporto priemonės priverstinį nuvežimą, konstatuota, jog tokiais pareigūno veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Teismas, atsižvelgęs į Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, pažymėjo, jog iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjo veiksmai būtų kvalifikuoti tinkamai, nebūtų kilusi būtinybė priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę. Todėl daryta išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nustatytų pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų pagrįstų 509,22 Eur nuostolių. Pareiškėjo turėtas išlaidas (turtinius praradimus), patirtas dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir kilusią turtinę žalą pagrindžia PVM sąskaita faktūra serija TOM1 Nr. 0001120 ir 2015 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas bankui, todėl jos yra pagrįstos ir įrodytos.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ atsiliepime į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Egistena ir KO“, o atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė priteisti iš proceso šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Teismas vadovavosi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostata. Tiek pareiškėjas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė tokio prašymo, kuriame būtų konkrečiai bei detaliai nurodytos ir pagrįstos visos su nagrinėjama byla susijusios jų prašomos turėtos išlaidos, todėl priimant sprendimą išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Atkreiptas dėmesys, kad pagal ATPK 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, todėl nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas atskirą prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo, turėtų ne tik konkretizuoti ir pagrįsti prašomas priteisti išlaidas, taip pat įvardinti konkrečią proceso šalį, kuriai kyla pareiga atlyginti turėtas išlaidas, bet ir pagrįsti savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikiamame teismui prašyme nurodant, ar ginčo atveju priimtu teismo baigiamuoju aktu yra apgintos (ir kaip apgintos) jų teisės.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 128–132).

Apeliaciniame skunde teigia, kad nepaisant administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, pareiškėjo automobilis bet kokiu atveju (G. V. vairavus neblaiviam) galėjo būti pagrįstai nuvežtas ir saugomas ar pagal ATPK 1302 straipsnį, ar pagal 126 straipsnio 1 dalį. Abiem atvejais teisę priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę pareigūnas turėjo. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatytas situacijų, kuomet galima nutarti transporto priemonę nuvežti priverstinai, sąrašas nėra baigtinis. Transporto priemonė priverstinai gali būti nuvežta ne tik tuomet, kai ji trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, bet ir tada, kai kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Būtent reali tikimybė pažeisti kitų asmenų teises ir buvo aktuali nagrinėjamu atveju, nes jau tikrinant sustabdyto automobilio ir jį vairavusio neblaivaus asmens dokumentus, buvo nustatyta, kad šis asmuo nėra nei šios transporto priemonės savininkas, nei teisėtas valdytojas, taigi policijos pareigūnas negalėjo atsižvelgti į vairuotojo pageidavimą automobilio nuvairavimą patikėti į įvykio vietą atvykusiems, bet su automobilio savininku ar teisėtu valdytoju nesusijusiems asmenims. G. V. taip pat privalėjo imtis priemonių išvengti pasekmių, t. y. nustačius pažeidimą, informuoti automobilio savininką ar teisėtą jo atstovą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad buvo rūpestingas darbdavys, saugodamas priklausančias transporto priemones ir suteikdamas teisę jas vairuoti.

Pažymi, kad policijos pareigūnas vairuotojo veiksmų pakartotinumą nustatė pagrįstai naudodamasis visoje policijos sistemoje teisėtai įdiegta bei naudojama duomenų baze. Kita vertus, teismų praktikoje administracinio teisės protokolo surašymas, pagal analogiją, pripažįstamas tik kaltinimo pareiškimu, bet ne sprendimu dėl asmens kaltės ar jo padarytos veikos teisinės kvalifikacijos, taigi, net ir neteisingas pirminis pažeidėjo veiksmų kvalifikavimas, savaime negalėjo tapti priežastimi spręsti apie nepakankamą asmens rūpestingumą ir atidumą.

Pareiškėjas UAB „Egistena“ ir KO atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135–137) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pažymi, jog atsakovas nekreipė dėmesio į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą aplinkybę, kad pažymoje apie asmens baustumą nėra nurodyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda yra sumokėta, tačiau taip pat nepažymėta, kad ji yra galiojanti. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareigūnas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, siekdamas tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą, negalėjo pasikliauti vien tik policijos naudojamos duomenų bazės duomenimis, bet privalėjo rinkti reikiamus papildomus duomenis ir juos tinkamai vertinti. Taip pat teismas tinkamai įvertino tai, kad policijos duomenų bazėje nefiksuojant nuobaudos vykdymo senaties termino suėjimo fakto, tokio fakto objektyvus įvertinimas yra protokolą surašančio pareigūno pareiga.

Tvirtina, jog atsakovo nuomonė, kad neteisingas administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas tariamai neturėjo reikšmės transporto priemonės priverstiniam nuvežimui, nes bet kokiu atveju automobilis būtų buvęs priverstinai nuvežtas, visiškai niekuo nepagrįsta ir klaidinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno veiksmų, netinkamai kvalifikuojant G. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priverstinai nuvežant pareiškėjui priklausančią transporto priemonę.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 16 d. G. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1205-564/2015, b. l. 1–2). G. V. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat priimtas sprendimas pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Toyota Corolla Verso priverstinai nuvežti į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-669-385/2014, b. l. 6–7), kur ji buvo saugoma iki 2015 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimu už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą G. V. buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su pareiškėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-669-385/2014, b. l. 29–30). Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ATPK 1302 straipsnio dispozicijos formuluotę bei ATPK 36 straipsnyje numatyto termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, skaičiavimo taisykles, konstatavo, jog pareiškėjui inkriminuotas teisės pažeidimas laikytinas padarytu tuo metu, kai G. V. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą ir negali būti vertinamas kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, todėl jo veiką perkvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, šis teismas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą pareiškėjui skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 362 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 1 metams 3 mėnesiams ir panaikinant apylinkės teismo nutarimu paskirtą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1205-564/2015, b. l. 43–47).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Marijampolės AVPK pareigūno veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su netinkamu G. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 1302 straipsnį, kas lėmė priverstinį pareiškėjui priklausančio automobilio nuvežimą ir laikymą automobilių saugojimo aikštelėje, dėl ko pareiškėjas teigia patyręs turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Egistena“ ir KO už jai priklausančios transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikštelėje paslaugas sumokėjo 509,22 Eur (b. l. 12–13).

Nagrinėjamu atveju 2015 m. gegužės 16 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl pareiškėjui priklausančios transporto priemonės priverstinio nuvežimo buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad G. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, atsakomybė už kuriuos numatyta ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje.

Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-736-594/2015 konstatavo, kad, įvertinus po 2012 m. sausio 5 d. (administracinės nuobaudos, padarytos už ATPK 129 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo padarymą, įvykdymo terminas) G. V. padarytus administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį bei rūšį, nei vienas jų nesudaro pakartotinumo požymio, todėl G. V. veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 1302 straipsnį, kaip pakartotinio transporto priemonių vairavimo neblaivaus vairuotojo, nagrinėjamu atveju nebuvo galimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 1302 straipsnį, būtina nustatyti, kad: pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; toks pažeidimas patenka į ATPK 1302 straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N444-7275/2009, 2011 m. vasario 4 d. nutartį Nr. N62-2588/2011, 2012 m. liepos 30 d. nutartį Nr. N575-312/2012).

Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1205-564/2015, b. l. 8–13) matyti, kad G. V. administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK straipsnį, numatytą ATPK 1302 straipsnio dispozicijoje, paskutinį kartą buvo padaręs 2011 m. sausio 29 d., paskirtą baudą sumokėjo 2012 m. sausio 5 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nepaisant to, kad policijos informacinė duomenų bazė nefiksuoja nuobaudos vykdymo senaties termino suėjimo fakto, tokio fakto įvertinimas yra protokolą surašančio pareigūno pareiga. Atsižvelgiant į teismo praktikoje suformuotą aiškinimą dėl sąlygų tam, kad būtų nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 1302 straipsnį, Marijampolės AVPK pareigūnas turėjo pareigą ir realią galimybę pagal vairuotojo padarytus administracinius teisės pažeidimus spręsti dėl pagrindų kvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 1302 straipsnį egzistavimo. Nors G. V. po 2012 m. sausio 5 d. ir buvo padaręs kitų administracinių teisės pažeidimų, šie pažeidimai nepatenka į ATPK 1302 straipsnyje minimą sąrašą, todėl šiuo atveju Marijampolės AVPK pareigūnui nebuvo pagrindo nustatyti pakartotinumo požymį, atitinkamai – ir kvalifikuoti G. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 1302 straipsnį. Taigi, toks pareigūno netinkamas turimų duomenų vertinimas ir neteisingas G. V. padaryto pažeidimo kvalifikavimas reiškia, kad jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas leidžia konstatuoti vieną iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepaisant administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, pareiškėjo automobilis bet kokiu atveju galėjo būti nuvežtas ir saugomas. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 1241 straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 1242 straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.

Aprašo 4 punkte numatyta, jog kai nustatyta tvarka vairuotojas nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo ir yra Tvarkos aprašo 3.1.2–3.1.8, 3.3 papunkčiuose nustatyti pagrindai priverstinai nuvežti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai padarytas administracinis teisės pažeidimas, už kurį sankcijoje kaip viena iš nuobaudų numatytas transporto priemonės konfiskavimas), policijos pareigūnas: pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) leisti vairuoti transporto priemonę kartu važiuojančiam blaiviam ir turinčiam teisę vairuoti asmeniui (4.1 p.); kai kartu su transporto priemonės savininku (valdytoju) blaivus ir turintis teisę vairuoti asmuo nevažiuoja, pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) iškviesti į pažeidimo padarymo vietą kitą blaivų ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį ir leisti jam vairuoti transporto priemonę (4.2 p.). Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnyje sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas nėra numatytas. Taigi, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnyje, laikomasi Aprašo 4 punkte numatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad į įvykio vietą buvo atvykę asmenys, kurie pagal teisės aktų reikalavimus galėjo vairuoti pareiškėjui priklausantį automobilį, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad net jei G. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas būtų buvęs kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnį, jo automobilis vis tiek pagrįstai būtų nuvežtas ir saugomas, nėra pagrįstas.

Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju G. V. padarytas teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai, kas lėmė nepagrįstą pareiškėjui priklausančios transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, dėl ko pareiškėjas turėjo išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jeigu automobilis nebūtų nuvežtas ir saugojimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala (509,22 Eur) atsirado už pareiškėjui priklausančios transporto priemonės transportavimą ir saugojimą (b. l. 12), šią sumą pareiškėjas buvo sumokėjęs (b. l. 13). Taigi, pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas ją pagrįstai priteisė pareiškėjui.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 60 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad procesinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjo naudai. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 42-04-28 ir pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 807262), kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėje byloje surašymą pareiškėjas advokato padėjėjai sumokėjo 60 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktu, maksimali galima priteisti suma už advokato padėjėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sudaro 787,18 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma – 60 Eur, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, iš esmės reali ir pagrįsta, todėl pareiškėjui priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK (ABTĮ 44 str., 45 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Egistena“ ir KO iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 60 (šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė