Legislator Case Law & Legislation
71d29efa-80bb-4be8-82e3-5208c710f25e AI generated

71d29efa-80bb-4be8-82e3-5208c710f25e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 71d29efa-80bb-4be8-82e3-5208c710f25e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

    VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nukentėjusiojo atstovui advokatui D. P. , kaltinamojo gynėjui advokatui D. F. , vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, anksčiau neteistas, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Legislator headnote

AI generated

71d29efa-80bb-4be8-82e3-5208c710f25e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ž. buvo blaivus (t.1, b.l. 148).              ApžiÅ«rėjus medicininius dokumentus teismo medicinos vyresn. ekspertas J.M. P. pateikė teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. eismo įvykio metu patyrė: muÅ¡tinę deÅ¡inio antakio žaizdÄ , deÅ¡inio smilkinkaulio uolos ir pleiÅ¡tikaulio lūžimus su deÅ¡inio klausos ir vidinio nervo pažeidimu, kairiojo Å¡launikaulio virÅ¡utinės dalies lūžį, t.y. sužalojimus, kurie visumoje dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (t.1, b.l. 50, 51).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1-1627-270/2013                                                                                                                                                                                                                                                             Teisminio proceso Nr.1-10-1-01594-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6;1.2.25.4.3.

    VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nukentėjusiojo atstovui advokatui D. P. , kaltinamojo gynėjui advokatui D. F. , vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, anksčiau neteistas, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                                                                                                                                                                    n u s t a t ė :

             V. P. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o bÅ«tent:              jis 2011-12-09, apie 17.30 val. Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Upės gatve link Žvėryno mikrorajono, pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas turi sulėtinti greitį ir net sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti liÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jo vairuojamo automobilio kelyje atsiradfus kliūčiai, - už ties Upės gatvės pastatu Nr. 6 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribų, per Upės gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę, einančiam pėsčiajam V.

Ž. , jis savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio, nors tokiÄ galimybę turėjo, partrenkė pėsčiÄ jį V. Ž. , kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.             Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos bauudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.              Apklaustas teisme V. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011-12-09 apie 17.15 val. važiavo kartu su žmona Upės g. nuo miesto centro ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, jau sutemo, buvo prastas matomumas, gatvė toje vietoje turi po dvi eismo juostas, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ jis persirikiavo kairėn, nes pirmoje juostoje buvo sustojęs automobilis, kuomet jo vairuojamas automobilis jau kirto pėsčiųjų perėjÄ , jis netikėtai prieÅ¡ pat automobilį pamatė žmogų, kuris matomai kirto gatvę iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, kuomet automobilio Å¡viesos apÅ¡vietė pėsčiÄ jį, jis atsisuko ir pritÅ«pė iÅ¡ netikėtumo.

PėsčiÄ jį jo vairuojamas automobilis partrenkė savo kaire puse, po susidÅ«rimo pėsčiÄ jį užmetė ant variklio gaubto, jis atsitrenkė į stiklÄ , kuomet jis pradėjo stabdyti, pėsčiasis nučiuožė kairėn, jis pavažiavo gal 5 metrus ir sustojo. Savo kaltę neigė, nes prieÅ¡ susidÅ«rimÄ pėsčiojo nematė, jo nuomone pastarasis bėgo per gatvę už pėsčiųjų perėjos ribų.              Teismas tokius jo pardodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ ginybos pozicijÄ tikslu iÅ¡vengti atsakomybės ir bausmės.              V.

P. kaltė yra įrodyta Å¡iais įrodymais:             Nukentėjusysis V. Ž. bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašė tenkinti jo pareikÅ¡tÄ civilį ieÅ¡kinį (t. 2, b.l. 59), bylos ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011-12-09 po darbo iÅ¡ savo darbovietės, adresu Å ermukÅ¡nių g. 6, ėjo namo įprastu marÅ¡rutu ir tempu, Vasario 16-osios ir GoÅ¡tauto gatvėmis pasiekė BaltÄ jį tiltÄ , ėjo link Upės gatvės, nes kaip visada, norėjo pasiekti Konstitucijos prospektÄ .

Pamena, kad tuo metu jau buvo sutemę, Å¡lapdriba, gatvės apÅ¡vietimas įjungtas. Kaip ir kada buvo partrenktas neatsimena, nes samonę atgavo tik ligoninėje. Daro prielaidÄ , kad einant namo įprastu marÅ¡rutu turėjo kirsti Upės gatvę per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ (t.1, b.l. 54, 65, 57-60).              Remiantis pateikta Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos soacialisto iÅ¡vada Nr. T(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykio metu V.

Ž. buvo blaivus (t.1, b.l. 148).              ApžiÅ«rėjus medicininius dokumentus teismo medicinos vyresn. ekspertas J.M. P. pateikė teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. eismo įvykio metu patyrė: muÅ¡tinę deÅ¡inio antakio žaizdÄ , deÅ¡inio smilkinkaulio uolos ir pleiÅ¡tikaulio lūžimus su deÅ¡inio klausos ir vidinio nervo pažeidimu, kairiojo Å¡launikaulio virÅ¡utinės dalies lūžį, t.y. sužalojimus, kurie visumoje dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (t.1, b.l. 50, 51).

             Liudyutoja Valentina PaÅ¡kevičienė – kaltinamojo žmona, apklausta teisme, parodė, kad prieÅ¡ įvykį sėdėjo vyrui prklausančio automobilio TOYOTA AVENSIS priekinėje keleivio vietoje, jie važiavo upės gatve nuo Kalvarijų gatvės, buvo tamsu, Å¡lapdriba ir prastas matomumas, gatvė neapÅ¡viesta, vyras vairavo automobilį 40-50 km/h greičiu. Kuomet jie jau pravažiavo pėsčiųjų perėjÄ , ant kapoto nukrito vyras, apsirengęs juodos spalvos paltu su kapiÅ¡onu, mano, kad jis atėjo iÅ¡ kairės, po smÅ«gio jis nukrito į kairę, vyras apvažiavo kelkraÅ¡tyje stovėjusį automobilį ir sustojo.

             Liudytojas G. G. parodė, kad prieš įvykį vairavo autyomobilį „Honda Kolt“, kartu su juo važiavo žmona A. G. , važiavo Upės gatve link Žvėryno mikrorajono, įvykis įvyko ties pėsčiųjų perėja, toje vietoje kelyje yra „kalnelis“, pamatė kažkas pakilo nuo priekyje važiavusio automobilio, kuris prieš tai pakilo pėsčiųjų perėjoje nusileido, jam pasirodė, kad tai kartono gabalas, tik vėliau suprato, kad buvo parblokštas žmogus.

Jis sustabdė prie jo savo automobilį, bijodamas, kad jo nepervažiuotų kiti automobiliai, kartu važiavusi draugė iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas.              Liudytoja A. G. (įvykio metu A. P. ) posėdyje nedalyvavo dėl svarbių preižasčių (t.2, b.l. 100, 101-103). IÅ¡ jos parodymų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji kartu su bÅ«simu vyru G. G. važiavo jo vairuojamame automobilyje, važiavo maždaug 25 m. atstumu iÅ¡ paskos kaltinamojo vairuojamo automobilio.

Staiga G. G. pasakė – „pažiÅ«rėk, gal dėžė skrenda“, ji pamatė ties priekyje važiavusio automobilio deÅ¡iniu Å¡onu skrendantį kažkokį objektÄ , kuris netrukus nukrito ant važiuojamosios dalies. Dėl blogo matomumo ji iÅ¡ karto nesuprato, kad tai tyra žmogus. Nukentėjęs buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, blogai matomas, todėl G. G. sustabdė savo automobilį prieÅ¡ nukentėjusį žmogų, kad jo nesuvažinėtų kiti automobiliai. Ji iÅ¡kvietė telefonu specialiÄ sias tarnybas.

             Kaip matyti iš įvykio schemos (t.1, b.l. 8), Upės gatvės plotis įvykio vietoje sudaro 12 m, t.y. 5,7 m. pločio juosta nuo Žvėryno iki Kalvarijų g. ir 6,3 m. pločio juosta nuo Kalvarijų g. iki Žvėryno. V. P. nurodė, kad pėsčiasis buvo partrenktas 2,3 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, vadinasi iki partrenkimo buvo praėjęs beveik 10 m. Upės g. važiuojamosios dalies.              Atlikus byloje eismo įvykio ekspertizę, iš jos akto Nr. 11-1618/12 paskaičiavimų (t.1, b.l. 121-127), kuriuos posėdžio metu patvirtino ekspertas H.

V. , matyti, kad 40-50 metų amžiaus vyrų greitis einant ramiu tempu 4,5-4,8 km/h, einant greitu tempu 6,0-7,2 km/h, bėgant ramiu tempu – 7,6-11,1 km/h, bėgant greitu tempu 11,3-17,0 km/h.              Ekspertas įvertinęs pėsčiojo partrenkimo vietÄ važiuojamojoje dalyje (kelio pločio atžvlgiu), galimus pėsčiojo judėjimo tempus iki partrenkimo bei automobilio „Toyota Avensis“ nurodytÄ jo važiavimo greitį prieÅ¡ partrenkimÄ (40-50 km/h), nustatė, kad V.

P. :važiuodamas jo nurodytu 40 km/h greičiu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu Å¡ioje kelio situacijoje pėsčiasis automobilio vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje apie 10,3 m. atstumÄ iki partrenkimo veitos įveikė eidamas arba bėgdamas nedidesniu kaip 17,7 km/h greičiu,važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu Å¡ioje kelio situacijoje pėsčiasis ėjo arba bėgo ne didesniu kaip 16,8 km/h greičiu, važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu Å¡ioje kelio situacijoje pėsčiasis ėjo arba bėgo ne didesniu kaip 15,9 km/h greičiu.

Automobilio „TOYOTA AVENSIS“ vairuotojas V. P. neturėtų techninės glimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo tik tada, kada jam važiuojant jo nurodytu 40-50 km/h greiču, jeigu pėsčiasis judėtų esant 50 km/h automobilių greičiui didesniu kaip 15,9 km/h greičiu, 45 km/h – didesniu kaip 16,8 km/h greičiu ir 40 km/h – didesniu kaip 17,7 km/h greičiu, tai yra pesčiojo greitis turėjo būti artimas maksimaliam 40-50 metų amžiaus vyro bėgimo greitu tempu arba net greičiu, viršijančiu maksimalų statistinį greitį (17 km/h).

Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad prieÅ¡ įvykį pėsčiasis bėgo, jis nurodė, kad niekur neskubėjo, ėjo namo įprastu marÅ¡rutu, teismas konstatuoja, kad neįtikėtina jog 41 m. amžiaus žmogus, žiemos metu, vilkėdamas žieminius, savotiÅ¡kai kaustančius judesius, rÅ«bus, tamsiu paros metu, esant Å¡lapdribai, bėgtų ne mažesniu kaip 15,9-17,7 km/h greičiu ir pamatęs automobilį staiga sustotų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas G. G. ,vairuodamas automobilį panaÅ¡iomis eismo sÄ lygomis, įvykus įvykiui ne tik, kad nepasimetė, bet ir sugebėjo sustabdyti savo vairuojamÄ autotomobilį prieÅ¡ parkritusį pėsčiÄ jį, tam, kad jo pakartotinai nesuvažinėtų kiti vairuotojai.

Tokiu bÅ«du V. P. pagrįstai inkriminuoti KET 133, 134 punktų reikalavimai, nes jis tinkamai neatsižvelgė į eismo sÄ lygas, dėl ko nepastebėjo pėsčiojo bei nesugebėjo sustabdyti automobilio ar apvažiuoti pėsčiÄ jį ir partrenkė jį. Taip pat neteisina V. P. ir jo nurodymas į tai, kad nuklentėjusysis ėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose, nes kaip nustatyta iki partrenkimo jis įveikė apie 10,3 m atstumÄ ir kaltinamasis jį pastebėjo tik likus 3-4 m. iki vairuojamo automobilio.

Å is atstumas yra akivaizdžiai per mažas tam, kad sustabdyti 40-50 km/h važiuojantį automobilį, todėl esant tokioms įvykio aplinkybėms pėsčiasis bÅ«tų partrenktas ir pėsčiųjų perėjoje. Tokiu bÅ«du V. P. kaltė įrodyta pilnai, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių kaltinamojo atsakomybę, nenustayta. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad V. P. neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, todėl pasirinktina bausmės rūšis bauda, kadangi nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas, neteko 45 % darbingumo, t.y. kaltinamojo veiksmai sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, teismas mano tikslingÄ skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, t.y. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Byloje nukentėjusysis V. Ž. pareiÅ¡kė V. P. civilinį ieÅ¡kinį 110 000 Lt neturtinės ir 5165, 64 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi V. P. buvo sudaręs su AB „Lietuvos draudimas“ automobilio „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinę civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ atlyginami maksimaliai 2500 eurų neturinės žalos asmeniui ir 500 000 eurų žalos turtui, teismas patraukė Å¡iÄ bendrovę bendraatsakovu. AB „Lietuvos draudimas“ sutiko atlyginti 2567,89 Lt iÅ¡ turtinės ir 7000 Lt iÅ¡ neturtinės žalos (b.l. 82-84, 85-87).

IeÅ¡kinį turtinės žalos atlyginimo dalyje teismas tenkina pilnai, priteisiant žalÄ iÅ¡ bendraatsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nes V. Ž. patyrė 3313, 61 Lt gydimosi iÅ¡laidų, 854,05 Lt iÅ¡laidų vykstant į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, t.t., jo lankymo gydymo įstaigose, taip pat buvo sugadinti rÅ«bai: žieminė striukė, megztinis, marÅ¡kiniai, sudužo akiniai, teko įsigyti ramentus. Teismas pripažįsta Å¡ias iÅ¡laidas 5165,64 Lt dydžio pagrįstomis, nukentėjusysis pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (t.2, b.l. 10-45), pagrindo mažinti ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nėra, todėl praÅ¡omÄ turtinę žalÄ teismas priteisia iÅ¡ bendraatsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

IeÅ¡kinį dėl 110 000 Lt neturinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo teismas tenkina iÅ¡ dalies. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nukentėjusiajam turi bÅ«ti atlyginta patirta neturtinė žala, jis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ , didžiulį fizinį skausmÄ dėl prarastų 45 % darbingumo sumažėjimo, minėtus pergyvenimus jaučia iki Å¡iol, nes nors ir po įvykio praėjo 2 metai, jis tebegydomas. Todėl teismas iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteisia maksimaliÄ draudimo sutartyje nustatytÄ , atlygintinos neturtinės žalos dydį – 2500 eurų arba 8632 Lt (skaičiuojant 1 euras lygus 3,4528 Lt).

IÅ¡ kaltinamojo V. P. teismas priteisia nukentėjusiajam 35 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ teismas nustato sumažindamas praÅ¡omÄ 110 000 Lt, nes dalis neturtinės žalos priteisiama iÅ¡ bendraatsakovo, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis yra pensininkas, todėl toks teismo priteistinos žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 302- 307 str. str., teismas, - n u s p r e n d ž i a :              V.

P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis LR BK 68 str. uždrausti jam naudotis specialia teise – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.              Nukentėjusiojo Vidmanto Žigo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai:iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 5165,64 Lt turtinei žalai ir 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti;iÅ¡ V.

P. priteisti 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LaikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u saugoti byloje.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                   Olegas Zaicevas