71d22012-8cb3-4a1f-af93-ca2c4dc7d3c7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-214-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00213-2009-9                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

L. ieÅ¡kinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarei A. A. dėl skolos priteisimo,Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams M. U., A. R., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarei A. A., kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. paskolino A. B. iÅ¡ viso 70 000 Lt, pinigus pervesdamas į gavėjo banko sÄ skaitas. 2008 m. sausio 4 d.

A. B. ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 21 400 Lt jam paskolinto avanso sumos, pervesdamas pinigus į V. L. AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 sausio 7 d. A. B. grÄ Å¾ino dar 15 600 Lt, pervesdamas pinigus į minėtÄ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . Tokiu bÅ«du A. B. liko skolingas ieÅ¡kovui 33 000 Lt. (duomenys neskelbtini) mirus avanso gavėjui A. B. ir negrÄ Å¾inus paskolintų 33 000 Lt, jo skolos pagal LR CK 5.52 str., pereina įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ . Prašė pratęsti praleistÄ terminÄ reikalavimams pateikti, priteisti iÅ¡ A.

B. įstatyminių įpėdinių M. U. ir A. R. jo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui – 33 000 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus rajono apylinkės 2012-01-17 teismo protokoline nutartimi buvo pakeistos nagrinėjamos bylos Å¡alys – atsakovai M. U. ir A. R. pakeisti į atsakovę D. K., prieÅ¡ tai buvusiÄ trečiuoju asmeniu byloje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės D.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 33000 Lt (trisdešimt tris tūkstančius litų), 990 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt litų) žyminį mokestį ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2009-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei valstybės naudai – 30,87 Lt (trisdešimt litų 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V.

L. į A. B. sÄ skaitas banke pervedė du kartus po 35 000 Lt, abiejuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta ,,avansas“. 2008-01-04 A. B. į V. L. banko sÄ skaitÄ pervedė 21400 Lt, 2008-01-07 – 15600 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta ,,avanso grÄ Å¾inimas“. Pastaraisiais veiksmais – grÄ Å¾indamas dalį paskolintų pinigų, teismo nuomone, A. B. pripažino paskolinių santykių su ieÅ¡kovu V. L. buvimÄ ir elgėsi taip, kaip ir esant raÅ¡ytinei sutarčiai. A. B. liko skolingas ieÅ¡kovui 33 000 Lt. (duomenys neskelbtini) mirus avanso gavėjui A.

B. ir negrÄ Å¾inus pasiskolintų 33000 Lt, jo skolos, vadovaujantis CK 5.52 str., pereina įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ . Lietuvos Apeliacinis teismas 2011-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtino taikos sutartį byloje pagal D. K. ieÅ¡kinį dėl A. B. turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ Å¡io turto pripažinimo D. K., kaip buvusiai A. B. sugyventinei. Nutartyje, į kuriÄ buvo perkeltos Taikos sutarties sÄ lygos, be kita ko, yra nurodyta, kad: ,,D.

K. prisiima prievoles ir patenkina V. L. reikalavimus pagal pastarojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-335-647/2010, t.y. Å¡ioje byloje. Atsakovė D. K. 33000 Lt ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino. Atsakovės D. K. nurodomos paskolintų pinigų negrÄ Å¾inimo aplinkybės, kad pinigai buvo pervesti ir galimai skirti ieÅ¡kovo ir A. B. bendram verslui yra neparemtos nei dokumentiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais. Atsakovė fakto, kad ieÅ¡kovas 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. paskolino A.

B. iÅ¡ viso 70 000 Lt, pinigus pervesdamas į gavėjo banko sÄ skaitas, neginčija. Vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumÄ , bei remiantis CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės D. K. 33000 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas, nes prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai, bei nustatytais terminais (CK 6.38, 6.314, 6.344, 6.345 str. str.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Atsakovė D.

K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, jog CK 6.871 str. nustato, kad „fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų". Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos tariamos paskolos dydį - 70 000 Lt, pagrįstai teigtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir A. B., esant tariamiems paskolos teisiniams santykiams, turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė paskolos sutartis.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas byloje tokios raÅ¡ytinės sutarties nėra pateikęs ir, prieÅ¡ingai, be kita ko pats patvirtino, kad tokia sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo. CK 1.93 str. 2 d. įtvirtina imperatyviÄ taisyklę - „įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teise, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytoju parodymais Å¡iam faktui įrodyti. Vis dėlto teismas, nepaisydamas aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendimÄ priėmė iÅ¡ esmės remdamasis ieÅ¡kovo byloje pateiktais grynųjų pinigų perdavimÄ patvirtinančiais dokumentais.Kaip pažymima LAT teisminėje praktikoje, „<...> bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytoju parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 str. 2 d.).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais" (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, kaip matyti, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir tokiu bÅ«du nukrypo nuo kasacinio teismo nurodytos normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Liudytojai kartu su A. B. buvo geri bičiuliai, siekę vykdyti ir vykdę bendrÄ verslÄ /veiklÄ Lietuvoje ir užjos ribų, įskaitant ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdami į tai, pagrįstai manytina, kad teismas, vertindamas liudytojų parodymų turinį, nepagrįstai neatsižvelgė į egzistavusius verslo santykius tarp liudytojų ir A. B. ir tai patvirtinančius byloje pateiktus dokumentus, kas iÅ¡ esmės lėmė liudytojų suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Teismas apskritai net nevertino Å¡ių liudytojų parodymų, kaip įrodymų, leistinumo Å¡ioje civilinėje byloje klausimo, nors apeliantės atstovai šį klausimÄ bylos nagrinėjimo metu kėlė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pagrįstai teigtina, kad liudytojų parodymai įrodinėjant 70 000 Lt paskolos sutarties sudarymo faktÄ turėjo bÅ«ti pripažinti neleistina įrodinėjimo priemone, todėl teismas, to nepadaręs, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės nuostatas, o bÅ«tent CK 1.193 str. 2 d., taip pat CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Tokie pažeidimai atitinkamai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ , todėl teismo sprendimas naikintinas.Pažymėtina, kad esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, suinteresuota Å¡alis turi įrodyti Å¡ių aplinkybių visumÄ : (1) pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintų suvartojamų daiktų perdavimÄ nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); (2) paskolos gavėjo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų; (3) paskolos gavėjo įsipareigojimÄ mokėti palÅ«kanas, jeigu nesusitarta kitaip; (4) raÅ¡ytinės paskolos sutarties buvimÄ , jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.870 str., 6.871 str.) (taip pat žr.

LAT Civilinių bylų skyriaus 2005-11-21 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3- 596/2005). Byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų įrodančių, kad tarp ieÅ¡kovo ir A. B. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad Å¡alys susitarė dėl visų esminių tokio sandorio sÄ lygų, t. y. nepateikta nei tarpusavyje pasiraÅ¡ytos paskolos sutartis, nei A. B. pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai apibrėžta suteikiamos paskolos suma, jos grÄ Å¾inimo tvarka, terminai ir pan.

Tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti sudarytas raÅ¡ytinis dokumentas patvirtinantis paskolos suteikimo faktÄ . Vis dėlto teismas neatsižvelgė ir nevertino Å¡ių aplinkybių, taip pat nevertino ir byloje esančių kitų įrodymų, o bÅ«tent Turizmo agentÅ«ros „WEST EXPRESS" 2009-04-16 atsakymu į 2009-04-02 praÅ¡ymÄ patvirtintų duomenų, kad A. B. laikotarpiu nuo 2007-12-20 iki 2008-01-09, buvo Lietuvoje t. y. netrukus po tariamos paskolos suteikimo (2007-12-10 ir 2007-12-11). Tai reiÅ¡kia, kad jeigu paskolos teisiniai santykiai tarp A.

B. ir ieÅ¡kovo bÅ«tų iÅ¡ tiesų egzistavę, bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu, kai A. B. buvo Lietuvoje, bÅ«tų buvusi sudaryta tariama paskolos sutartis dėl likusios paskolos dalies, t. t. 33 000 Lt. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų patvirtinančių, kad tokios paskolos sutarties A. B. buvimo Lietuvoje laikotarpiu nebuvo galimybės sudaryti. IeÅ¡kovas, kaip įrodinėjimo pareigÄ turinti Å¡alis, nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, patvirtinančių A.

B. įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti IeÅ¡kovui 33 000 Lt sumÄ , taigi neįrodė vienos iÅ¡ esminių paskolos sutarties egzistavimo sÄ lygų. PrieÅ¡ingai, prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes.Kartu atkreiptinas dėmesys ir į mokėjimo paskirties nurodymus. Mokėjimo pavedimuose, kuriais buvo atliktas lėšų pervedimas, mokėjimo paskirtimi IeÅ¡kovas nurodo žodį „avansas".

AiÅ¡kinant mokėjimo paskirtyje nurodytas sÄ vokas lingvistine prasme akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių galimybių daryti pagrįstas iÅ¡vadas, jog pinigų pervedimo tikslas buvo paskolos suteikimas. Vis dėlto teismas, nepaisydamas Å¡ių aplinkybių, vertindamas A. B. veiksmus, kuriais jis atliko mokėjimo pavedimus ir mokėjimo paskirtimi nurodė žodžius „avanso grÄ Å¾inimas", padarė iÅ¡vadÄ , jog A. B. taip pripažino paskolinių santykių su ieÅ¡kovu buvimÄ ir elgėsi taip, kaip ir esant raÅ¡ytinei sutarčiai.Teismas, nevertindamas ir neatsižvelgęs į atsakovės teiktus argumentus ir paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu bei į byloje pateiktus įrodymus (nuotraukas, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir kita), neatsižvelgęs į Å¡ios bylos specifikÄ , sprendimÄ priimdamas tik dalies įrodymų pagrindu, nepateikęs motyvų kodėl kiti įrodymai net nebuvo vertinami - iÅ¡ esmės pažeidė CPK 185 str.

įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodė, kad liudytojai į teismo posėdį buvo pakviesti siekiant patvirtinti ar paneigti atsakovės teiginį dėl verslo paskolos suteikimo A. B. verslui. Tai yra, ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė į teismÄ liudytojus iÅ¡imtinai dėl to, kad paneigtų atsakovės nepagrįstÄ teigimÄ , jog ieÅ¡kovÄ ir A.

B. siejo verslo santykiai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog jokių faktinių duomenų apie A. B. ir ieškovo verslo santykius atsakovė nepateikė, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Pats ieškovas neturi jokių duomenų apie egzistavusius verslo santykius, dėl to negali pateikti ir jokių rašytinių nei kitų įrodymų, tik paneigti tokį atsakovės teiginį vienos rūšies, tai yra, liudytojų parodymais. Tokiam faktui paneigti logiškai neįmanoma panaudoti kitokių įrodymų nei liudytojų parodymai.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovas tik pasinaudojo gynybos teise paneigti atsakovės nepagrįstÄ tvirtinimÄ , o ne liudytojų parodymais įrodinėjo paskolos sutarties sudarymo faktÄ .Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu, A. B. buvo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju buvo Lietuvoje. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, dėl iÅ¡dėstytų priežasčių, draudimas remtis liudytojų parodymais Å¡ioje situacijoje neturėtų bÅ«ti taikomas.

Atsakovės teiginys, jog liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nepagrįstas. Visų pirma, liudytojai su A. B. buvo vaikystės draugai, dėl to jie nenori ir neturi pagrindo Å¡meižti mirusį savo draugÄ , juolab dalį skolos ieÅ¡kovui A. B. sÄ Å¾iningai grÄ Å¾ino, o kitos dalies ieÅ¡kovas sutiko palaukti, bet netikėtai A. B. iÅ¡tiko mirtis. Dėl to, kad A. B. yra skolingas ir kai kuriems liudytojams, nepagrindžia fakto, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi vien jau dėl to, kad liudytojai kaip tik logiÅ¡kai turėtų bÅ«ti suinteresuoti, kad atsakovė turėtų kuo mažiau kreditorių, siekiant atgauti skolas.Remiantis sutarties sudarymo aplinkybėmis, žinoma, jog sutarties sudarymo metu Å¡alys buvo skirtingose valstybėse, dėl to ir sutartis buvo sudaryta atitinkamai Å¡alims esant skirtingose valstybėse.

Atsakovė, teigdama, jog Å¡alys turėjo iÅ¡laukti momento, kai jos abi bus vienoje valstybėje paneigia sutarčių laisvės principÄ ir faktÄ , jog brangiuosius akmenis A. B. reikėjo pirkti bÅ«tent (duomenys neskelbtini) žemyne, o ne Lietuvoje. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, kaip verslininkas, kaip tik buvo prisitaikęs prie spartaus gyvenimo bÅ«do ir komunikacijos priemonių teikiamų privalumų, todėl nematė problemos sutarties sudaryti nuotoliniu bÅ«du, tai yra, žodžiu su A. B. susitarti, atsižvelgiant dar į tai, jog A.

B. G. V. buvo įvertintas kaip itin patikimas žmogus, nes, kaip minėta, jis buvo gerai pažįstamas kaip vaikystės draugas.LR CK 6 871 str. 1 d. nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi buti raÅ¡ytine, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt. Tačiau minėtoje teisės normoje nėra įsakmiai nurodyta, jog toks sandoris negalioja. Dėl to įstatymo pačiam ieÅ¡kovui suteikiama teisė įrodyti paskolos sutarties egzistavimÄ . Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å iuo atveju paskolos dalyko perdavimÄ patvirtina banko darbuotojo antspaudu ir paraÅ¡u patvirtinti mokėjimo pavedimai. Remiantis Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, įvertinus bylos aplinkybes, pripažįstama, jog mokėjimo pavedimai įrodo sutarties sudarymo faktÄ .IeÅ¡kovas sutinka su aplinkybe, jog nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad vien tik toks pinigų pervedimas pats savaime sukÅ«rė paskolos teisinius santykius su tokiu veiksmu susijusiems asmenims. Tačiau, Å¡iuo atveju, tai nebuvo paprastas pinigų pervedimas, nenurodant mokėjimo paskirties, visuose ieÅ¡kovo A.

B. atliktuose pervedimuose buvo nurodyta mokėjimo paskirtis. Laukelyje „mokėjimo paskirtis" buvo nurodyta „avansas" ir „avanso grÄ Å¾inimas". Remiantis Å¡iomis lingvistinėmis formuluotėmis akivaizdu, kad A. B. ne tik skolinosi pinigų sumas, bet ir įsipareigojo jas grÄ Å¾inti, todėl atsakovės teiginys, kad nėra įrodymų, jog ginčo Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl atsakovo pareigos grÄ Å¾inti pinigus ieÅ¡kovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu, nepagrįstas.

Tai, jog tai nebuvo paprastas pervedimas patvirtina ir tai, jog A. B. (duomenys neskelbtini) žemyne pinigų sumÄ nusiėmė, o vėliau dalį pinigų sumos grÄ Å¾ino V. L.. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). CK 6.870 str. 1 ir 2 d. apibrėžia paskolos sutarties sampratÄ , kurios numato, kad Å¡ia sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas pinigų perdavimo faktas, kad ieÅ¡kovas V. L. į A. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007-12-10 pervedė 35000 Lt, 2007-12-11 pervedė 35000 Lt į A. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatytas faktas, kad A. B. 2008-01-04 į V. L. AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė 21400 Lt, 2008-01-07 – 15600 Lt. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pinigų perdavimas ir dalies jų grÄ Å¾inimas yra patvirtinti neginčijamais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl, nesant raÅ¡ytinės tarp Å¡alių sudarytos sutarties, buvo bÅ«tina nustatyti, kokiuose teisiniuose tarp Å¡alių susiklosčiusiuose santykiuose pinigai buvo pervedami ir atitinkamai grÄ Å¾inami, mokėjimų paskirtį mokėjimo pavedimuose nurodžius „avansas“ ir ,,avanso grÄ Å¾inimas“.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp V. L. ir A. B. susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 str. 2 d.).

Å io straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, kai atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu, kai atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Bylos medžiaga pagrindžia aplinkybes, kad pinigų perdavimo A. B. momentu A. B. buvo (duomenys neskelbtini) žemyne, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju buvo Lietuvoje. Todėl pagrįstai galima teigti, kad nebuvo galima sandorio įforminti raÅ¡tu. A. B. grįžus ir bÅ«nant Lietuvoje nuo 2007-12-20 iki 2008-01-09, jis grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 37 000 Lt. Å iuo atveju pakankamai tikėtina, kad pinigai buvo bÅ«tent pasiskolinti, nes dalis jų buvo grÄ Å¾inta per pakankamai trumpÄ laikÄ . Pinigų perdavimo ir jų grÄ Å¾inimo aplinkybės pagrįstos bankiniais pavedimais, todėl jos neįrodinėtinos liudytojų parodymais, nors byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybes dėl pinigų skolinimosi.Nėra pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad liudytojų parodymais buvo įrodinėjamos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo ir A.

B. nesiejo jokie verslo komerciniai ar kitokie prievoliniai santykiai, nes byloje esantys įrodymai tokios tikimybės nesuponuoja. Tai, kad tarp A. B. ir liudytojų galimai egzistavo verslo santykiai, neįrodo, kad ir ieÅ¡kovas buvo analogiÅ¡kuose santykiuose su A. B.. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai rėmėsi liudytojų parodymais dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių. Nors sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu, tačiau iÅ¡analizavus ir įvertinus visų byloje pateiktų įrodymų ir surinktų duomenų visumÄ , labiau tikėtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir A.

B. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., jo skolos perėjo įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ (CK 5.52 str.), taigi iÅ¡ esmės įpėdiniai yra atsakingi pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl negrÄ Å¾intos skolos priteisimo. Nagrinėjamu atveju palikimÄ priėmė M. U. ir A. R.. M. U. iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kinį ir prašė ginÄÄ spręsti pagal byloje esančius įrodymus, A. R. neiÅ¡dėstė savo pozicijos, kuria nepripažintų ieÅ¡kinio.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2011-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtinus taikos sutartį byloje pagal D. K. ieÅ¡kinį dėl A. B. turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ Å¡io turto pripažinimo D. K., kaip buvusiai A. B. sugyventinei, pagal kuriÄ D. K. prisiėmė prievoles patenkinti V. L. reikalavimus pagal pastarojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-335-647/2010 (t.y. nagrinėjamoje byloje) pagal Å¡ioje byloje teismo priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ , transformavosi teisiniai santykiai, kuriuose apeliantė prisiėmė prievolę patenkinti ieÅ¡kovo V.

L. ieÅ¡kinį. Kadangi ginčo byloje dėl prievolės dydžio nebuvo, apeliantė yra atsakinga pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį minėtosios Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutarties pagrindu.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                                           Dainius Rinkevičius