71d20719-32b4-4e62-9208-d47682378884 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. eI3-664-809/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos Lietuvos nacionalinÄs Martyno Mažvydo bibliotekos atstovui advokatui Valentinui Mitrauskui, atsakovÄs vieÅ¡osios įstaigos CentrinÄs projektų valdymo agentÅ«ros atstovei I.
Legislator headnote
AI generated71d20719-32b4-4e62-9208-d47682378884 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: DÄl Sprendimo Nr. 3 pagrįstumo nurodo, kad atsakovÄ, atlikusi pakartotinį Pirkimo Nr. 3 tyrimÄ , taip pat rÄmÄsi tik teorinÄmis ir deklaratyviomis prielaidomis. AtsakovÄ neįvertino pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dÄstytų aplinkybių bei fakto, jog Projekto veiklos ir Projekto įgyvendinimo procesas vis dar nÄra pasibaigÄ. TodÄl tai sudaro pagrindÄ panaikinti ir SprendimÄ Nr.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. eI3-664-809/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos Lietuvos nacionalinÄs Martyno Mažvydo bibliotekos atstovui advokatui Valentinui Mitrauskui, atsakovÄs vieÅ¡osios įstaigos CentrinÄs projektų valdymo agentÅ«ros atstovei I.
Å ., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos Lietuvos nacionalinÄs Martyno Mažvydo bibliotekos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai CentrinÄ projektų valdymo agentÅ«ra dÄl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatÄ: PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti VšĮ CentrinÄ projektų valdymo agentÅ«ra (toliau â ir AgentÅ«ra) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimus Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. IT07 bei Lietuvos administracinių ginÄų komisijos (toliau â ir Komisija) 2021 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Nr. 21R-(AG-74/07-2021).
PažymÄdama ginÄo faktines aplinkybes nurodo, kad pareiÅ¡kÄja ir atsakovÄ 2018 m. sausio 26 d. sudarÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lÄšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001 âGyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«rojeâ (toliau â ir Projektas) sutartį (toliau â ir Sutartis). Siekiant tinkamai įgyvendinti Sutartį, pareiÅ¡kÄja CentrinÄje viešųjų pirkimų informacinÄje sistemoje (âCVP ISâ) paskelbÄ ir vykdÄ Å¡iuos vieÅ¡uosius pirkimus: 2018 m. liepos 12 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 377522 âTechninÄs priežiÅ«ros paslaugų įsigijimasâ (Pirkimas Nr. 1); 2018 m. rugsÄjo 17 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 400208 âFilmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugų pirkimasâ (Pirkimas Nr. 2); 2018 m. rugpjÅ«Äio 22 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 396864 âVartotojų statistikos ir registravimo sistemos (VRSS) modernizavimo paslaugosâ (Pirkimas Nr. 3); 2018 m. rugsÄjo 3 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 384581 âGaisrinÄ ir apsauginÄ signalizacija su montavimuâ (Pirkimas Nr. 4), kuris buvo padalintas į 10 dalių pagal Lietuvos Respublikos apskritis.
PareiÅ¡kÄja, laikydamasi visų galiojanÄių ir taikytinų teisÄs aktų reikalavimų, nustatÄ viešųjų pirkimų laimÄtojus ir sudarÄ viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. spalio 1 d. su Pirkimo Nr. 1 laimÄtoja UAB âOrbitisâ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-316 (Pirkimo Nr. 1 sutartis); 2018 m. spalio 5 d. su Pirkimo Nr. 3 laimÄtoja UAB âAteaâ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-331 (Pirkimo Nr. 3 sutartis); 2018 m. gruodžio 10 d. su Pirkimo Nr. 2 laimÄtoja UAB âMokomieji filmaiâ buvo sudaryta sutartis Nr. TR476 (Pirkimo Nr. 2 sutartis); 2019 m. vasario 6 d. su Pirkimo Nr. 4 visų 10 dalių laimÄtoja UAB saugos tarnyba âArgusâ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-50 (Pirkimo Nr. 4 sutartis).
Sudarius viešųjų pirkimų sutartis visų nurodytų pirkimų dokumentai buvo pateikti atsakovei paskesnei patikrai ir atsakovÄs buvo įvertinti kaip atlikti tinkamai â jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. PraÄjus beveik 2 metams nuo nurodytų viešųjų pirkimų pabaigos, atsakovÄ, gavusi Lietuvos Respublikos ValstybÄs kontrolÄs audito iÅ¡vadas, nutarÄ dar kartÄ patikrinti nurodytų pirkimų dokumentus ir informavo pareiÅ¡kÄjÄ apie pradÄtus pažeidimų tyrimus bei pasiÅ«lÄ per 2 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimus.
PareiÅ¡kÄja atsakovei pateikÄ 2020 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. SD20-1464 âDÄl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001â, kuriame nurodÄ, kad jokie pažeidimai patikrinimo metu nebuvo nustatyti. TaÄiau 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovÄ priÄmÄ sprendimus, kuriuose nepagrįstai konstatavo tariamai pareiÅ¡kÄjos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau â ir VPÄ®) pažeidimus. Pažymi, kad Komisijos sprendime buvo pasisakyta tik dÄl vienintelio (iÅ¡ daugelio) skundo argumento â atsakovÄs sprendimų neatitikimo VAÄ® reikalavimams.
Komisija, priimdama sprendimÄ , tik lakoniÅ¡kai bei deklaratyviai aptardama atsakovÄs priimtus sprendimus, sistemingai atkartojo sprendimuose jau pateiktÄ atsakovÄs pozicijÄ , ignoruojant ne tik Komisijos posÄdžio metu iÅ¡dÄstytus, bet ir pareiÅ¡kÄjos skunde ir patikslintame skunde pateiktus paaiÅ¡kinimus, tame tarpe ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus. Tokiu bÅ«du Komisija pažeidÄ Ikiteisminio administracinių ginÄų nagrinÄjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, numatanÄiÄ , kad Komisijos priimamuose sprendimuose turi bÅ«ti suraÅ¡omi motyvai.
Komisija priimtame sprendime Å¡io reikalavimo nepaisÄ, todÄl vien jau tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ teigti, kad Komisijos sprendimas yra neteisÄtas. Pažymi, kad atsakovÄs sprendimai neatitinka ir VAÄ® nuostatų, nes nepaisyta reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti motyvuotas, pagrįstas aktualiais bei objektyviais duomenimis ir teisÄs aktų normomis. Nurodo, jog Sprendimas Nr. 1 yra deklaratyvus, grindžiamas hipotetinÄmis prielaidomis, nesant (ir nenurodant) atsakovÄs pozicijÄ pagrindžianÄių įrodymų.
AtsakovÄ SprendimÄ Nr. 1 priÄmÄ tik konstatuodamas faktÄ , jog Pirkimo Nr. 1 objektas turÄjo bÅ«ti skaidomas, nepateikiant atsakovÄs pozicijÄ pagrindžianÄių argumentų ir nenurodant aplinkybių, lÄmusių tokį sprendimÄ . Sprendime Nr. 1 kvestionuotinas ir kitas atsakovÄs sprendimas dÄl tariamai neaiÅ¡kių Pirkimo Nr. 1 dokumentų, konkreÄiai nenurodant, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kÄ minimas pažeidimas, kurios Pirkimo Nr. 1 sÄ lygos yra neaiÅ¡kios. AtsakovÄ tariamÄ pažeidimÄ sieja su tuo, kad neaiÅ¡ku, kaip paslaugos turÄjo bÅ«ti teikiamos, o ne su aplinkybe, kad nÄra aiÅ¡ku, kokios paslaugos turÄs bÅ«ti atliekamos, kokia jų apimtis, todÄl atsakovÄ Sprendime Nr. 1 visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai teigia, kad buvo nustatytas VPÄ® 35 straipsnio pažeidimas.
Pažymi, kad Pirkimo Nr. 1 sÄ lygose perkamų paslaugų apimtis yra aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai apibrÄžta ir iÅ¡dÄstyta, todÄl neegzistuoja pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kÄja pažeidÄ VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, Pirkimas Nr. 1 buvo tarptautinis, prie jo galÄjo jungtis visi suinteresuoti tiekÄjai, teikti paklausimus dÄl Pirkimo Nr. 1 sÄ lygų, įskaitant paslaugų apimtį ir jų teikimÄ , taÄiau tokių nebuvo gauta. Atkreipia dÄmesį, kad Pirkimo Nr. 1 metu nei vienas tiekÄjas jokiu įmanomu bÅ«du nesikreipÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjÄ dÄl tariamai neaiÅ¡kių Pirkimo Nr. 1 dokumentų ar sÄ lygų.
DÄl atsakovÄs Sprendimo Nr. 2 dÄl Pirkimo Nr. 2 tariamo pažeidimo nurodo, kad Å¡is sprendimas taip pat nÄra pagrįstas visapusiÅ¡kais objektyviais duomenimis ir tÄra tik deklaratyvus, kas sudaro pagrindÄ SprendimÄ Nr. 2 panaikinti. AtsakovÄ nevertino, ar Pirkimo Nr. 2 dokumentuose numatytas neproporcingas kvalifikacijos reikalavimas pagal savo esmÄ galÄjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkime, taip pat nepateikÄ jokios informacijos ir dokumentų, jog buvo atliktas rinkos tyrimas ar kiti veiksmai, kuriais bÅ«tų nustatyta, kad buvo potencialių tiekÄjų, kurie norÄtų ir galÄtų dalyvauti Pirkime Nr. 2, taÄiau dÄl nustatyto dirbtinai tiekÄjų konkurencijÄ ribojanÄio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo negalÄjo jame dalyvauti.
Be to, nebuvo pateikta paskaiÄiavimų ar kitų duomenų, kaip toks kvalifikacinis reikalavimas darÄ Ä¯takÄ tiekÄjų pasiÅ«lymų kainai. Pažymi, jog atsakovÄ Sprendime Nr. 2 apsiribojo tik hipotetiniais pasvarstymais, jog konkurencija galimai buvo apribota, konkreÄiai nenurodant, koks konkretus skaiÄius tiekÄjų negalÄjo dalyvauti Pirkime Nr.
2. DÄl Sprendimo Nr. 3 pagrįstumo nurodo, kad atsakovÄ, atlikusi pakartotinį Pirkimo Nr. 3 tyrimÄ , taip pat rÄmÄsi tik teorinÄmis ir deklaratyviomis prielaidomis. AtsakovÄ neįvertino pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dÄstytų aplinkybių bei fakto, jog Projekto veiklos ir Projekto įgyvendinimo procesas vis dar nÄra pasibaigÄ. TodÄl tai sudaro pagrindÄ panaikinti ir SprendimÄ Nr.
3. Kaip neteisÄtÄ ir naikintinÄ Ä¯vertino ir atsakovÄs SprendimÄ Nr.
4. Pažymi, kad Sprendimas Nr. 4 neatitinka imperatyvių administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra priimtas pažeidžiant atsakovÄs turimÄ pareigÄ priimti visapusiÅ¡kai motyvuotus sprendimus, atsižvelgti į visas faktines aplinkybes. AtsakovÄ Sprendime Nr. 4 nurodydama, kad Pirkimu Nr. 4 įsigyta apsaugos sistema nÄra reikalinga, nedetalizavo savo pozicijos. PareiÅ¡kÄjos įsitikinimu, Sprendime Nr. 4 nurodyti teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nemotyvuoti, priimti visapusiÅ¡kai neįvertinus atsakovei pareiÅ¡kÄjos pateikiamų duomenų ir įrodymų.
PareiÅ¡kÄja, teikdama paaiÅ¡kinimus atsakovei, nurodÄ, kad vieÅ¡osios bibliotekos patvirtina pareiÅ¡kÄjos teiginius dÄl skirtingo darbo laiko režimo pastate (viešųjų bibliotekų darbo laikai skiriasi nuo pastato darbo laiko), dÄl signalizacijos bÅ«tinumo, reikalingumo ir jos naudojimo (kai kurios vieÅ¡osios bibliotekos buvo saugomos sargų, todÄl signalizacija buvo bÅ«tina) ir negalÄjimo naudotis bendra apsaugos sistema bei pateikÄ tai įrodanÄius dokumentus. TaÄiau nei į pareiÅ¡kÄjos nurodomÄ pozicijÄ , nei į pateikiamus įrodanÄius dokumentus atsižvelgta nebuvo.
PareiÅ¡kÄja užtikrino, kad Projekto metu nupirkta gaisrinÄ ir apsaugos signalizacija yra (bÅ«tų) naudojama. PabrÄžia, kad perkanÄiosioms organizacijoms pripažįstama didelÄ diskrecija, formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes bÅ«tent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi bÅ«ti tenkinami tam, kad bÅ«tų gauti pageidaujami rezultatai. Kita vertus, tiekÄjų sÄ Å¾ininga konkurencija negali bÅ«ti garantuojama tik kiekybiniu tiekÄjų dalyvavimo pirkimo procedÅ«rose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekÄjų), neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus.
Teismo posÄdžio metu atstovas palaikÄ skundo argumentus, praÅ¡Ä skundÄ patenkinti. AtsakovÄ VšĮ CentrinÄ projektų valdymo agentÅ«ra atsiliepimo argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti. Nesutinka, kad atsakovÄs ir Komisijos sprendimai neatitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies bei Ikiteisminio administracinių ginÄų nagrinÄjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. IÅ¡ sprendimų turinio matyti, kad jie grindžiami teisÄs aktų nuostatomis, pateikti pakankami motyvai, aiÅ¡kus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys.
Atkreipia dÄmesį, kad kalbant apie konkurencijÄ pirkimuose turi bÅ«ti vertinama potencialių dalyvių potenciali galimybÄ. Tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tina kiekvienu atveju įvertinti, kiek konkreÄiai dalyvių dÄl vienokių ar kitokių pirkimo sÄ lygų galÄjo ar negalÄjo pateikti pasiÅ«lymus, taÄiau reikia vertinti, ar esant/nesant tam tikroms pirkimo sÄ lygoms ir reikalavimams yra tikimybÄ, kad pasiÅ«lymus pateiks ir pirkime sudalyvaus didesnis kiekis tiekÄjų arba kitokie tiekÄjai, t. y. pasikeis potencialių tiekÄjų ratas.
Pažymi, kad negalima remtis konkreÄiu tiekÄjų skaiÄiumi, kurie pateikÄ pasiÅ«lymus pirkime, nes nÄra žinoma, kiek konkreÄiai tiekÄjų pasiÅ«lymų pateikti negalÄjo dÄl atitinkamų pirkimo reikalavimų. Nurodo, kad AgentÅ«ra neturi pareigos įrodinÄti, kaip pirkimuose nustatyti pažeidimai apribojo potencialių tiekÄjų galimybes dalyvauti juose, taip pat neturi pareigos atlikinÄti rinkos tyrimų. AgentÅ«ra, bÅ«dama įgyvendinanÄioji institucija, privalo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklÄmis (PAFT).
PAFT, be kita ko, numato galimybÄ Ä¯gyvendinanÄioms institucijoms pasirinkti vykdyti iÅ¡ankstinÄ pirkimo patikrÄ tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nÄra paskelbtas arba vykdyti iÅ¡ankstinÄ pirkimo patikrÄ prieÅ¡ sudarant pirkimo sutartį, kas reiÅ¡kia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiÅ«lymų įvertinimo etapas, arba paskesnÄ pirkimo dokumentų patikrÄ , kai pirkimas jau yra įvykÄs ir laimÄtojas nustatytas. Taigi, galimas pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas net ir po projekto įgyvendinimo, kai visi pirkimai ir kiti Projekto vykdytojo projekto įgyvendinimo metu atlikti veiksmai jau buvo įvertinti įgyvendinanÄios institucijos ir pripažinti galimai tinkamais.
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjos teiginius, kad po ValstybÄs kontrolÄs audito iÅ¡vados atsakovÄ pakeitÄ savo pozicijÄ , vertino nepagrįstais. PabrÄžia, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiÅ¡kÄja negali turÄti jokių lÅ«kesÄių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dÄl nustatyto pažeidimo jai nebus pritaikyta finansinÄ korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti iÅ¡laidos. DÄl argumentų, kad perkanÄiosioms organizacijoms pripažįstama didelÄ diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nurodo, kad kiekviena perkanÄioji organizacija turi teisÄ pasirinkti perkamų prekių savybes, taÄiau, nustatydama jas apibÅ«dinanÄius kriterijus, turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekÄjų, nepažeisti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
PabrÄžia, kad neneigia perkanÄiųjų organizacijų diskrecijos teisÄs nustatyti pirkimų ir techninių specifikacijų reikalavimus, taÄiau pažymi, kad Å¡i teisÄ privalomai turi bÅ«ti derinama su pareiga laikytis esminių viešųjų pirkimų principų ir kiekvienas konkurencijÄ apribojantis pirkimo reikalavimas galimas tik iÅ¡imtinÄmis sÄ lygomis ir turint konkreÄius bei aiÅ¡kius tokio ribojimo pagrindimus, kad mažiau varžanÄiomis priemonÄmis negalima bÅ«tų pasiekti to paties tikslo.
AtsakovÄs teigimu, pareiÅ¡kÄja skunde nenurodo aplinkybių ir nepateikia jokių konkreÄių įrodymų, kodÄl bÅ«tent tokie reikalavimai buvo reikalingi, norint pasiekti vykdomų Pirkimų tikslÄ ir kodÄl mažiau varžanÄiomis priemonÄmis, t. y. nesusiaurinant tiekÄjų, galinÄių teikti konkurencingus pasiÅ«lymus, rato, Projekto vykdytojas nebÅ«tų galÄjÄs pasiekti Pirkimų tikslo. Nesutinka su pareiÅ¡kÄjos pozicija ir pažymi, kad paslaugų suteikimo bÅ«das ir vieta yra itin aktualÅ«s elementai kiekvienam tiekÄjui įsivertinant ne tik savo resursus, galimybes ir vietos pasiekimo kaÅ¡tus, bet ir skaiÄiuojant pasiÅ«lymo kainÄ , o ypatingai atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, t. y. 1200 įstaigų, iÅ¡ kurių 1000 yra kaimo vietovÄse.
BÅ«tent tiekÄjas yra atsakingas už operatyvų ir kokybiÅ¡kÄ pirkimo sutarties įgyvendinimÄ , todÄl jam yra itin svarbu žinoti visas pirkimu siekiamos sudaryti sutarties aplinkybes, įtakojanÄias jo darbų organizavimÄ . DÄl kitų atsakovÄs sprendimų teisÄtumo nurodo, kad pareiÅ¡kÄja jų neteisÄtumÄ ginÄija iÅ¡ esmÄs tik deklaratyviais pasisakymais, kurie teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi. Teismo posÄdžio metu atstovÄ palaikÄ atsiliepimo argumentus, praÅ¡Ä skundÄ atmesti.
Teismas konstatuoja: Byloje ginÄas keliamas dÄl VšĮ CentrinÄs projektų valdymo agentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimų Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. IT07 bei Lietuvos administracinių ginÄų komisijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-74/07-2021) teisÄtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kÄja, įgyvendindamas ProjektÄ , atliko sekanÄius pirkimus: âFilmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugų pirkimasâ Nr. 400208, su kurio laimÄtoju UAB âMokomieji filmaiâ pareiÅ¡kÄja 2018 m. gruodžio 10 d. sudarÄ sutartį Nr. TR-476, kurios vertÄ â 42.350,00 Eur;
âVartotojų statistikos ir registravimo sistemos (VRSS) modernizavimo paslaugosâ Nr. 396864, su kurio laimÄtoja UAB âAteaâ pareiÅ¡kÄja 2018 m. spalio 5 d. sudarÄ sutartį Nr. TR-331, kurios vertÄ â 54.450,00 Eur; âProjekto âGyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«rojeâ Nr. 377522, su kurio laimÄtoja UAB âOrbitisâ pareiÅ¡kÄja 2018 m. spalio 1 d. sudarÄ sutartį Nr. TR-316, kurios vertÄ â 146.410,00 Eur;
âGaisrinÄ ir apsauginÄ signalizacija su montavimuâ (Pirkimo objektas buvo skaidomas į 10 atskirų Pirkimo dalių) su kurio laimÄtoja UAB âArgusâ pareiÅ¡kÄja 2019 m. vasario 6 d. sudarÄ sutartį Nr. TR-50, kurios vertÄ â 94.714,25 Eur. Vadovaujantis AtsakomybÄs ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklÄmisâ, patvirtintomis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau â ir TaisyklÄs), ValstybÄs kontrolÄ, bÅ«dama audito institucija, atliko Pirkimų auditÄ .
ValstybÄs kontrolÄ 2020 m. lapkriÄio 30 d. raÅ¡tu Nr. SD-(80-9.4.2-E-6047)-1009 AgentÅ«rai pateikÄ audito pastebÄjimus ir rekomendacijas, susijusius su Projekto vykdytojos įgyvendinamu Projektu. AgentÅ«ra Pirkimus įvertino pakartotinai. Atlikto patikrinimo rezultatai buvo fiksuoti 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimuose Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. IT07. PareiÅ¡kÄja, nesutikdama su sprendimais, priimtais atlikus pakartotinį patikrinimÄ , su skundu kreipÄsi į KomisijÄ , kuri 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-74/07-2021) pareiÅ¡kÄjos skundo netenkino.
PareiÅ¡kÄja nesutikdama su Komisijos ir AgentÅ«ros sprendimais, su skundu kreipÄsi į teismÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja skundžiamų AgentÅ«ros sprendimų ir Komisijos sprendimo neteisÄtumÄ grindžia individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nesilaikymu, taip pat nesutinka su AgentÅ«ros sprendimuose konstatuotais pareiÅ¡kÄjos padarytais pažeidimais iÅ¡ esmÄs. DÄl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT05 teisÄtumo Byloje nÄra ginÄo dÄl faktinių bylos aplinkybių, taÄiau ginÄo Å¡alių pozicijos iÅ¡siskyrÄ dÄl skirtingai vertinamo Pirkimo dokumentų Kvalifikacinių reikalavimų lentelÄs 2 priede nustatyto reikalavimo, kad âtiekÄjas turi pasiÅ«lyti ne mažiau kaip 5 lektoriusâ proporcingumo pirkimo objektui aspektu.
AnalogiÅ¡kas reikalavimas â âtemoms pristatyti turi bÅ«ti parinkti ne mažiau kaip 5 skirtingi lektoriai 11-ai transliacijųâ buvo atkartotas ir TechninÄje specifikacijoje (3.2.11 papunktis). AtsakovÄ dÄl Å¡io kvalifikacinio reikalavimo sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄja, nepagrįstai nustatydama minimalų specialistų kiekį, tokiu bÅ«du apribojo tiekÄjų galimybes optimaliai iÅ¡naudoti savo vidinius resursus/specialistus bei tuo dirbtinai apribojo mažesnes ekspertų komandas turinÄių įmonių dalyvavimÄ .
Tuo tarpu pareiÅ¡kÄja Å¡iuo aspektų nurodÄ, kad atsakovÄ iÅ¡ esmÄs nevertino, ar pagal savo esmÄ toks reikalavimas galÄjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkime, taip pat nenustatÄ, ar realiai buvo potencialių tiekÄjų, kurie bÅ«tų norÄjÄ dalyvauti Pirkime, taÄiau dÄl nustatyto reikalavimo negalÄjo to padaryti. PareiÅ¡kÄjos teigimu, atsakovÄs teiginiai, Å¡iuo aspektu, tik hipotetiÅ¡ki, nepagrįsti jokiais faktais. Taigi, nagrinÄjamu atveju, esminga nustatyti, ar pagrįsta atsakovÄs Sprendime Nr. IT05 priimta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjos tiekÄjams nustatytas reikalavimas â pasiÅ«lyti ne mažiau kaip 5 lektorius, kuris vÄliau atkartotas ir TechninÄje specifikacijoje, pagrįstai pripažintas kaip neproporcinga priemonÄ Pirkimo objektui pasiekti.
Viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybÄ, viešųjų pirkimų kontrolÄs ir ginÄų sprendimo tvarkÄ reglamentuoja VPÄ® (atsižvelgus į pirkimo paskelbimo datÄ ginÄui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kurio 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkanÄiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog vykdant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimÄtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; bÅ«tų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti Å¡io straipsnio 2 dalyje.
PažymÄtina, kad VPÄ® ir kituose teisÄs aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkanÄiajai organizacijai, tiek ir tiekÄjams tam, kad Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukianÄių imperatyvų, perkanÄiosios organizacijos, laikydamosi VPÄ® ir kitų teisÄs aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekÄjų, iÅ¡ tiesų galinÄių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisÄs, Å«kio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo biuletenio âTeismų praktikaâ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių âViešųjų pirkimų principai ir tikslasâ).
Su tiekÄjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkanÄiosios organizacijos pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekÄjas yra kompetentingas, patikimas ir pajÄgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, kontekste. VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkanÄioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekÄjas yra kompetentingas, patikimas ir pajÄgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todÄl ji turi teisÄ skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinanÄius dokumentus ar informacijÄ .
PerkanÄiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susijÄ su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. PažymÄtina, kad nors perkanÄioji organizacija ir turi diskrecijos teisÄ, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, konkretaus pirkimo atveju nustatyti konkreÄius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taÄiau, kita vertus, tai savaime nereiÅ¡kia, kad perkanÄiosios organizacijos diskrecijos teisÄ Å¡iuo aspektu yra neribota.
Pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajÄgÅ«s įvykdyti pirkimo sÄ lygas tiekÄjai, taÄiau kartu turi bÅ«ti siekiama ir kuo didesnÄs tiekÄjų konkurencijos tam, jog bÅ«tų gaunama ekonomiÅ¡kai kuo racionalesnÄ kaina. PerkanÄioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekÄjas yra kompetentingas, patikimas ir pajÄgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybÄ pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurencijÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
Taigi, akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekÄjams perkanÄioji organizacija iÅ¡kels, tuo mažiau tiekÄjų galÄs dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dÄl savo pobÅ«džio ir nesuponuotų poreikio nustatyti papildomÄ perkanÄiosios organizacijos apsaugÄ , o tai neiÅ¡vengiamai lems didesnÄ pasiÅ«lymų kainÄ . NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄja siekÄ Ä¯sigyti filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugas. PareiÅ¡kÄja (Projekto vykdytojas), įvertinusi Å¡io pirkimo objekto specifiÅ¡kumÄ , kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatÄ minimalų 5 lektorių skaiÄių.
Kaip teigia pareiÅ¡kÄja, visos 11 mokomųjų transliacijų skirtos skirtingoms temoms, kurioms bÅ«tini su tam tikra įranga specializuojantys specialistai. Be to, kiekviena tema yra siaura, kuomet mokoma naudotis inovatyvia, nesenai rinkoje pasirodžiusia įranga. NagrinÄjamo Pirkimo tikslo kontekste įvertinus nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (turÄti ne mažiau kaip 5 lektorius) turinį, nÄra pagrindo nesutikti su atsakovÄs sprendime priimta iÅ¡vada, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui.
Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į tai, kad tiekÄjas, atitinkamai ir tiekÄjo specialistas, turintys patirties vienoje, ar keliose iÅ¡vardintų temų (trasliacijų), nepaneigiamai turÄtų reikiamų įgÅ«džių ir kitų paslaugų (transliacijų) teikimui, nepriklausomai nuo temų kiekio. Tuo labiau, kad iÅ¡ 11 temų transliacijų pavadinimų galima teigti, kad temos viena su kita sÄ veikaujanÄios. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad susisteminant 11 temų, jas bÅ«tų galima sutraukti tik iki 8, kurios, pareiÅ¡kÄjos teigimu, tarpusavyje nepersidengia.
TiekÄjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau â ir Metodika) 21.6 papunktyje nurodyta, kad atitinkamos srities personalo skaiÄius gali bÅ«ti nurodomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai perkamas specifinis pirkimo objektas ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui yra bÅ«tina užtirinti, kad tas pats asmuo negalÄtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų.
NagrinÄjamu atveju areiÅ¡kÄja argumentus dÄl temų susiteminimo (daugiausia iki 8) grindžia daugiau tik abstrakÄiais ir subjektyvaus pobÅ«džio argumentais. PareiÅ¡kÄja nei ginÄo kvalifikacinio reikalavimo bÅ«tinumo, nei Pirkimo objekto specifiÅ¡kumo, kas galimai, kaip matyti iÅ¡ Metodikos nuostatos, lemtų ginÄo kvalifikacinio reikalavimo bÅ«tinumÄ , objektyviai nepagrindÄ ir atsakovÄs priimtų iÅ¡vadų, Å¡iuo aspektu, prieÅ¡ingai neįrodÄ. PareiÅ¡kÄja taip pat jokiais svariais įrodymais nepagrindÄ, kodÄl tas pats asmuo negalÄtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų ar pareigų.
IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos argumentų, kuriais ji grindžia temų susiteminimÄ daugiausia iki 8, matyti, kad pareiÅ¡kÄja neiÅ¡pildÄ sÄ lygų, numatytų Metodikos 21.6 papunktyje (objekto specifiÅ¡kumas; reikalinga užtkrinti, kad tas pats asmuo negalÄtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų), kurios galimai galÄtų bÅ«ti pagrindu įrodinÄjant ginÄo kvalifikacinio reikalavimo aktualumÄ . Tuo tarpu prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kÄja, atsakovÄs argumentai yra pakankami reikÅ¡mingoms, Å¡iuo aspektu keliamo ginÄo aplinkybÄms pagrįsti.
Taigi, iÅ¡ esmÄs pritartina atsakovÄs vertinimui, kad Pirkimo sÄ lygų Kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytas lektorių skaiÄius ribojo rinkÄ , taip eliminuojant tiekÄjus, kurie turi patirties nurodytų 11 temų (transliacijų) procesuose, taÄiau galÄjo pasiÅ«lyti mažiau kaip 5 skirtingus lektorius. Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju vienam iÅ¡ tiekÄjų (vienam iÅ¡ jo specialistų) turinÄiam kompetencijos bent keliose su transliacijų procesais susijusiose temose, sudaro pakankamÄ pagrindÄ vertinti, kad toks tiekÄjas (jo specialistas) turi panaÅ¡ios, reikalingos patirties ir kitose su transliacijomis susijusiose temose.
Atitinkamai pareiÅ¡kÄja, Pirkimo sÄ lygose įtvirtinusi ginÄo kvalifikacinį reikalavimÄ â turÄti ne mažiau kaip 5 lektorius, pernelyg susiaurino pirkimo sutarties dalykÄ . PareiÅ¡kÄjos argumentai, kad nebuvo nustatyta, ar buvo realių tiekÄjų, kurie bÅ«tų norÄjÄ dalyvauti Pirkime, taÄiau dÄl nustatyto reikalavimo negalÄjo to padaryti, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. TeisÄs aktai nenustato, jog finansinÄs korekcijos negali bÅ«ti taikomos, jei pažeidimai nesukÄlÄ tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.
Teismų praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad net ir formalÅ«s pirkimo dokumentų trÅ«kumai faktiÅ¡kai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ . Taigi net ir formalÅ«s vieÅ¡ojo pirkimo trÅ«kumai konkreÄioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, vieÅ¡umo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik Å¡ių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trÅ«kumai paprastai negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eA-1096-858/2017).
Taigi, tai, kad nebuvo konstatuotų realių tiekÄjų, kuriems dalyvauti Pirkime sutrukdÄ ginÄo kvalifikaciniai reikalavimai, negali bÅ«ti lemiamas dalykas sprendžiant ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPÄ® reglamentuojantys principai. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovÄ Sprendime Nr. IT05 įtikinamai pagrindÄ priimtÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjos nustatytas reikalavimas turÄti ne mažiau kaip 5 lektorius, yra ribojantis tiekÄjų galimybes dalyvauti pirkime.
PareiÅ¡kÄja, vykdydama PirkimÄ , nustatÄ neproporcingÄ reikalavimÄ tiekÄjams, todÄl tuo apribojo kitų tiekÄjų, galinÄių pasiÅ«lyti mažiau lektorių, dalyvavimÄ Pirkime. Atsižvelgiant į tai, atsakovÄ pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiÅ¡kÄja pažeidÄ VPÄ® 17 straipsnio 1 ir 3 dalies, 37 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas. DÄl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT06 teisÄtumo AgentÅ«ra pritaikÄ 5 proc. finansinÄ korekcijÄ nuo Projektui tenkanÄios tinkamos finansuoti sutarties, sudarytos tarp pareiÅ¡kÄjos ir UAB âAteaâ, pagal kuriÄ bendrovÄ Ä¯sipareigojo savo sÄ skaita, jÄgomis, priemonÄmis ir atsakomybe modernizuoti vartotojų statistikos ir registravimo sistemÄ (VRSS).
Byloje nÄra ginÄo, kad ValstybÄs kontrolei 2020 m. liepos 29 d. atlikus Projekto patikrÄ buvo nustatyta, kad Projekto metu pareiÅ¡kÄjos įsigyta įranga (Å¡iuo atveju VRSS) nebuvo naudojama daugiau nei metus laiko, t. y. nebuvo naudojamasi VRSS sukurtais funkcionalumais pagal sutarties su bendrove sudarytas sÄ lygas (Sutarties 4 dalis Funkciniai reikalavimai FR-14 reikalavimai). Å iÄ faktinÄ aplinkybÄ, be kita ko, 2020 m. gruodžio 14 d. paaiÅ¡kinime patvirtino ir pati pareiÅ¡kÄja, nurodydama, jog sutinka, kad nepakankamai dÄmesio skyrÄ Lietuvos bibliotekų informavimui, marÅ¡rutizatorių konfigÅ«racijos pakeitimui, taip pat patvirtindama, kad nesklandumai paÅ¡alinti.
PAFT 402 punkte nustatyta, kad iÅ¡laidos turi bÅ«ti bÅ«tinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidÄti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo, ir turi bÅ«ti numatytos projekto sutartyje. IÅ¡laidos turi atitikti Å¡iose taisyklÄse, projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e ir kituose teisÄs aktuose iÅ¡dÄstytus reikalavimus (PAFT 408 punktas). Projekto sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad sutarties Å¡alys susitaria, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklÄs ir vÄlesni pakeitimai yra Sutarties sÄ lygos.
PAFT 307 punkte įtvirtinta, kad įgyvendinanÄioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobÅ«dį, apskaiÄiuoja netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydį. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad su Projektu susijusios iÅ¡laidos turi atitikti Projekto finansavimo sÄ lygas, numatytas Projekto sutartyje, o nustaÄius pažeidimÄ (neatitikimus Projekto sutarties nuostatoms), apskaiÄiuojamas netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį.
ValstybÄs kontrolÄs atlikto patikrinimo metu buvo neginÄytinai nustatytas VRSS nenaudijimas daugiau nei metus, todÄl AgentÅ«ra turÄjo teisinį pagrindÄ konstatuoti PAFT 402, 408 ir Projekto sutarties 2.2 papunkÄio nuostatų pažeidimÄ , atitinkamai ir pagrindÄ apskaiÄiuoti netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydį. AtsakovÄ, įvertinusi konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį, trukmÄ, vadovaudamasi proporcingumo principu pritaikÄ 5 proc. finansinÄ korekcijÄ . Teismo vertinimu, pritaikyta finansinÄ korekcija, atsižvelgiant į pažeidimÄ , jo trikmÄ, priežastis, atitinka protingumo, teisingumo principus, todÄl pagrindo nesutikti su atsakovÄs Å¡iuo aspektu priimtu sprendimu nÄra.
Tuo labiau, kad pareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių įrodymų, argumentų dÄl jai taikytos finansinÄs korekcijos neteisÄtumo, o tik deklaratyviai prieÅ¡tarauja, kad AgentÅ«ra pažeidimÄ konstatavo neiÅ¡tyrusi visų esminių aplinkybių. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄja pateikdama vien tik bendro pobÅ«džio prieÅ¡taravimus, atsakovÄs priimto sprendimo ydingumo neįrodÄ. DÄl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. IT07 teisÄtumo AtsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄjo ValstybÄs kontrolÄs audito iÅ¡vadas dÄl pirkimo procedÅ«rų, atliktų su pirkimo laimÄtoja UAB âOrbitisâ sudarytos sutarties pagrindu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad TechninÄs specifikacijos paslaugų detalizacijos lentelÄje Nr. 2 nurodyta, kad perkamas paslaugas sudarÄ:
1) kompiuterinÄs ir organizacinÄs technikos, apsaugos ir gaisro signalizacijos vieÅ¡osiose bibliotekose įrengimo techninÄ priežiÅ«ra ir kontrolÄ, bandomoji eksploatacija ir tiekÄjo garantinių įsipareigojimų stebÄsena;
2) dokumentacijos parengimas ir konsultacijų teikimas;
3) specializuotos vartotojų registracijos ir statistikos sistema programinÄs įrangos modernizavimo, diegimo ir testavimo kontrolÄ;
4) projekto valdymas bei veiklų koordinavimas. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ lentelÄs Nr. 2, kiekvienÄ paslaugÄ atitinkamai sudarÄ nuo 5 iki 9 sriÄių, viso 27 sritys. PareiÅ¡kÄja, vykdydama PirkimÄ , objektÄ iÅ¡skaidÄ Ä¯ dvi dalis: âGyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«rojeâ techninÄs priežiÅ«ros paslaugų įsigijimas ir âGyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«rojeâ Interneto įvedimo techninÄs priežiÅ«ros paslaugų įsigijimas.
Tiek auditÄ atlikusios ValstybÄs kontrolÄs, tiek atsakovÄs teigimu, tam, kad bÅ«tų užtikrinta platesnÄ tiekÄjų konkurencija, pirkimo objektas turÄjo bÅ«ti skaidomas į dalis pagal atskiras paslaugas. AtsakovÄ, atlikusi ValstybÄs kontrolÄs nustatyto pažeidimo tyrimÄ , priÄmÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄja, neskaidydama Pirkimo objekto į dalis, ar į atskirus vieÅ¡uosius pirkimus, pažeidÄ VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintus principus bei 28 straipsnį, nes neįrodÄ, kad toks neskaidymas bÅ«tų pateisinamas.
Taigi, tarp Å¡alių kilo ginÄas tuo aspektu, ar Pirkimo objektÄ sudaranÄios paslaugos yra tiek susijusios tarpusavyje, kad negalÄtų bÅ«ti vykdomos skirtingų tiekÄjų, ar egzistuoja objektyvi rizika, kad įgijus jas atskirais pirkimais, pareiÅ¡kÄjos siekiamas įgyti objektas negalÄtų tinkamai ir nepertraukiamai funkcionuoti, ar tokiu atveju bÅ«tų užtikrintas tinkamas ir operatyvus atsiradusių techninių, ekonominių trÅ«kumų paÅ¡alinimas ir neatsiras grÄsmÄ, jog sutartis negalÄs bÅ«ti tinkamai įvykdyta.
VieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymÄ reglamentuoja VPÄ® 28 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo bÅ«ti, o supaprastintas gali bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrÄžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis netaikoma, jeigu perkanÄioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dÄl to sumažÄtų tiekÄjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudÄtingas techniniu požiÅ«riu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijÄs ir dÄl to perkanÄiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybÄ koordinuoti Å¡ių dalių tiekÄjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dÄl kurių netikslinga pirkimo objektÄ skaidyti į dalis.
Atkreiptina, kad iÅ¡ paminÄtų teisÄs nuostatų matyti, kad galimybÄ perkanÄiajai organizacijai neskaidyti tarptautinio pirkimo į dalis yra nustatyta tik kaip iÅ¡imtinÄ priemonÄ, todÄl perkanÄiųjų organizacijų argumentai, pagrindžiantys tokį sprendimÄ , negali bÅ«ti formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisÄtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkanÄiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir, ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžanÄiomis priemonÄmis (proporcingumas).
PerkanÄiajai organizacijai nepateikus aiÅ¡kaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vienÄ , yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginÄijamos vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pažeidÄ viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, todÄl jos pripažintinos neteisÄtomis (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017, 2018 m. rugsÄjo 4 d. nutartį civilinÄj byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).
Taigi, nuostata skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis pirmiausia siekiama sudaryti sÄ lygas (specializuotų) smulkių ir vidutinių įmonių dalyvavimui vieÅ¡uosiuose pirkimuose, taip užtikrinant didesnÄ konkurencijÄ juose (esmÄ). Savo ruožtu didesnÄ konkurencija paprastai sudaro sÄ lygas gauti geresnÄ perkamų prekių ar paslaugų kokybÄ ir (arba) mažesnÄ jų kainÄ . Kaip jau minÄta, pagal VPÄ® 28 straipsnio 2 dalį ir aptartÄ teismų praktikÄ , bÅ«tent perkanÄiajai organizacijai (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjai) tenka pareiga pagrįsti pirkimo neskaidymÄ (į papildomas (smulkesnes) dalis).
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄja grįsdama savo pozicijÄ neskaidyti pirkimo į dalis, visų pirma, įrodinÄja, kad Pirkimo objekto skaidymas į dalis gali turÄti trÅ«kumų, kaip pvz. kainuoti brangiau, nepagrįstai iÅ¡didÄja administracinÄ naÅ¡ta, stambÅ«s tiekÄjai negalÄs panaudoti savo privalumų, ribojimai dÄl galimybÄs laimÄti daugiau dalių gali riboti konkurencijÄ . Taigi, kaip matyti Pirkimo objekto neskaidymÄ pareiÅ¡kÄja grindÄ tuo, kad Pirkimo objekto skaidymas pareiÅ¡kÄjai (Projekto vykdytojai) ekonomiÅ¡kai bÅ«tų nuostolingas ir sudÄtingas praktiniu bei techniniu požiÅ«riu, nes pasunkÄtų Projekto valdymas, darbų koordinavimas ir kt.
PareiÅ¡kÄja taip pat nurodÄ, kad iÅ¡skaidžius paslaugas kiltų ir kitos problemos, kaip tai: kas iÅ¡ tiekÄjų turÄtų atlikti atskiras vieningos paslaugos dalis; kaip tiekÄjai bendrautų tarpusavyje dÄl skirtingų naudos gavÄjų (projekte dalyvaujanÄios regionų bibliotekos). AtkreipÄ dÄmesį, kad žymiÄ kainos dalį sudaro prekių pristatymas, įdiegimas, apmokymas naudotis nauja technika. PareiÅ¡kÄja nemato prielaidų, kad regionuose veikianÄios tokias paslaugas teikianÄios įmonÄs galÄtų pasiÅ«lyti geresnes kainas.
Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjos argumentus pažymÄtina, kad Å¡iuo aspektu dÄstomi motyvai yra daugiau apstraktaus pobÅ«džio, nÄra pagrįsti iÅ¡samia analize ar skaiÄiavimais, o įvartindi galimi sunkumai yra tik fragmentiÅ¡ki, pagal kuriuos net negalima daryti bendro pobÅ«džio iÅ¡vadų. PareiÅ¡kÄja nepagrįstai pateikia situacijas, kurios galimai susidarytų, jeigu objektas bÅ«tų skaidomas pagal tam tikrus kriterijus, kadangi reikalavimas skaidyti pirkimo objektÄ savaime nereiÅ¡kia bÅ«tinybÄs atskirai pirkti kiekvienÄ paslaugÄ atskirai.
Kita vertus, kaip jau minÄta, nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad perkanÄiajai organizacijai nepakanka pagrįsti sprendimo neskaidyti pirkimo objekto svarbiomis priežastimis, dar bÅ«tina įrodyti, kad nurodomos priežastys yra realios, jog toks sprendimas yra vienintelis galimas ir bÅ«tinas, bei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau varžanÄiomis priemonÄmis. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄja neiÅ¡skaidydama pirkimo objekto (daugiau nei į 2 dalis), nepagrįstai remiasi aplinkybÄmis dÄl nepatogumų organizuojant perkamas paslaugas ir geografiniu požiÅ«riu (įrangos pristatymas į daugiau nei 200 taÅ¡kų, apie 100 taÅ¡kų kaimo vietovÄse).
Å iuo atveju bÅ«tent pareiÅ¡kÄja, organizuodama pirkimus, turi galimybÄ pvz. grupuoti bibliotekas pagal jų geografinÄ padÄtį. PareiÅ¡kÄja nepateikÄ Ä¯rodymų, kad tokio grupavimo nebÅ«tų galimybÄs organizuoti, o tik deklaratyviai nurodÄ, kad bet koks kitoks objekto iÅ¡skaidymas bÅ«tų tiek ekonomiÅ¡kai, tiek techniÅ¡kai nuostolingas ir sudÄtingas be to, nurodydama, kad regionuose veikianÄios tokias paslaugas teikianÄios įmonÄs negalÄtų pasiÅ«lyti geresnių kainų, rÄmÄsi tik prielaidomis.
PažymÄtina, kad proporcingumo aspektu, smulkesnis pirkimo objekto iÅ¡skaidymas iÅ¡ esmÄs leistų pasiekti tuos paÄius tikslus, kurių ir siekia pareiÅ¡kÄja ir, tikÄtina, su mažesniais kaÅ¡tais. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjos teiginiuose trÅ«ksta faktinio pagrindimo, todÄl nurodytų ir aptartų tik galimų nepatogumų, tuo atveju, jei objektas bÅ«tų labiau skaidomas, teismas negali vertinti kitaip, kaip prielaidomis. PareiÅ¡kÄja jokiais įrodymais neįrodÄ, kad jos atžvilgiu egzistuoja VPÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtinÄ sÄ lyga pateisinanti Pirkimo objekto neskaidymÄ Ä¯daugiau nei į dvi dalis.
AtsakovÄ taip pat kritiÅ¡kai įvertino Pirkimo sÄ lygų nuostatas. SÄ lygų turinys nÄra aiÅ¡kus, daug vietos interpretacijoms. VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodomi prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekÄmis teiktinų paslaugų pobÅ«dis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. VPÄ® 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybÄs apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninÄje specifikacijoje.
Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad perkanÄiosioms organizacijoms pripažįstama teisÄ nustatyti ir apibrÄžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinanÄius reikalavimus, kurie, perkanÄiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sÄkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ , taÄiau Å¡i jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali bÅ«ti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ bei VPÄ® nurodytų pirkimo objekto apibÅ«dinimo taisyklių (žr pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkanÄiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukianÄių imperatyvų ir laikydamosi VPÄ® ir kitų teisÄs aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, jog Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekÄjų, iÅ¡ tiesų galinÄių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisÄs, Å«kio subjektų konkurencija.
Tik taip veikdamos perkanÄiosios organizacijos turi teisÄ nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas (žr. pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Ä®vertinus Pirkimo paslaugų detalizavimÄ (paslaugos teikÄjo darbo veiklos sritis), sutiktina su atsakovÄs iÅ¡vadomis, kad teiktinų paslaugų turiniui trÅ«ksta tikslumo, aiÅ¡kumo, nenurodytos konkreÄios paslaugų apimtys, kiekiai, terminai, paslaugų pavadinimai leidžia pernelyg plaÄias interpretacijas, o tai neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintų tikslumo, aiÅ¡kumo ir kt. reikalavimų.
DÄl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT08 teisÄtumo PareiÅ¡kÄja atviro konkurso bÅ«du atliko supaprastintÄ pirkimÄ âGaisrinÄ ir apsauginÄ signalizacija su montavimuâ Pirkimas buvo skaidomas į 10 atskirų Pirkimo dalių pagal apskritis. Projektu buvo planuojama atnaujinti 1200 vnt. techninÄs ir programinÄs įrangos, iÅ¡ jų apie 1000 kaimo bibliotekų filialuose. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad prieÅ¡gaisrinÄ ir apsauginÄ signalizacijÄ , pagal poreikį, buvo numatyta įrengti ne visose bibliotekose (numatyta įrengti 550 vnt.).
Audito metu ValstybÄs kontrolei atlikus 5 Projekto patikras vietoje, o taip pat AgentÅ«rai atliekus 20 Projekto patikrų vietoje buvo nustatyta, kad dalis prieÅ¡gaisrinÄs ir apsauginÄs signalizacijos objektuose dubliuojasi, t. y. atlieka tÄ paÄiÄ funkcijÄ kaip ir kitais finansavimo Å¡altiniais įrengta prieÅ¡gaisrinÄ ir apsauginÄ signalizacija, taip pat dalyje bibliotekų įrengta įranga nebuvo naudojama. Teismui įvertinus atsakovÄs priimto sprendimo (Nr. IT08) teisÄtumÄ , nustatyta, kad sprendime iÅ¡samiai aptartos ValstybÄs kontrolÄs ir paÄios AgentÅ«ros nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su pareiÅ¡kÄjos, kaip Projekto vykdytojos, veikla â analizuojant ir renkant informacijÄ apie įrangos poreikį bibliotekose, todÄl teismas, vengdamas pasikartojimų, plaÄiau Å¡ių nustatytų faktinių ginÄo bylos aplinkybių (kiekvienos bibliotekos atžvilgiu), kurios iÅ¡samiai iÅ¡dÄstytos ir Komisijos sprendime, iÅ¡ naujo neaptarinÄs, o sprendime, Å¡iuo aspektu, pasisakys tik dÄl pareiÅ¡kÄjos skunde nurodytų bei akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų.
Byloje iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄo dÄl audito ir vÄlesnio patikrinimo metu nustatytų su pažeidimu susijusių faktinių aplinkybių (įrangos dubliavimasis, įrangos neveikimas). DÄl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kÄja nurodo, kad tokių aplinkybių, kurios pripažintos pažeidimu, atsiradimÄ lÄmÄ tai, kad dauguma bibliotekų yra įsikÅ«rusios kitų įstaigų patalpose. Kitos įstaigos paprastai turÄdavo įsirengusios prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos įrangÄ , taÄiau, atsižvelgiant į tai, kad biblioteka ir kita įstaiga, kurios patalpose įsirengusi biblioteka, veikia skirtingais darbo rÄžimais, dÄl ko patalpos priduodamos skirtingu laiku.
Tokiu atveju dvi įrangos yra reikalingos, nes pastate veikia dvi skirtingos įstaigos su skirtingais poreikiais (darbo rÄžimais). Tuo tarpu bibliotekos patalpų atskirai priduoti apsaugai su viso pastato sistema nÄra galima. PareiÅ¡kÄja prieÅ¡taraudama nustatytiems pažeidimams tik abstrakÄiai nurodÄ, kad bibliotekoms nÄra galimybÄs naudotis bendra, jau pastate įrengta prieÅ¡gaisrine apsaugos sitema, taÄiau Å¡ių teiginių jokia technine ar kita dokumentacija, ar kitais įtikinamais argumentais nepagrindÄ.
Atitinkamai pareiÅ¡kÄja jokiais įrodymais, argumentais nepagrindÄ ir konstatuoto įrangos nenaudojimo fakto (pvz. Trakų vieÅ¡oji biblioteka Lentvario filialas). MinÄta, kad iÅ¡laidos turi bÅ«ti bÅ«tinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidÄti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo ir turi bÅ«ti numatytos projekto sutartyje (PAFT 402 punktas). Taip pat iÅ¡laidos turi atitikti Å¡iose taisyklÄse, projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e ir kituose teisÄs aktuose iÅ¡dÄstytus reikalavimus (PAFT 408 punktas).
Kaip pagrįstai savo sprendimuose nurodÄ tiek AgentÅ«ra, tiek Komisija, siekiant Sutartyje numatyto Projekto tikslo, Å¡iuo atveju bÅ«tent Projekto vykdytoja (pareiÅ¡kÄja) privalÄjo užtikrinti, kad bÅ«tų tinkamai ir adekvaÄiai įvertintas bibliotekų poreikis įsirengti prieÅ¡gaisrines apsaugos sitemas. Nors, kaip matyti, buvo nutarta įrangÄ diegti tik dalyje bibliotekų ir tai leidžia manyti, kad pareiÅ¡kÄja vertino įrangos poreikį bibliotekomis, taÄiau, esant nustatytiems pažeidimams, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjos veiksmai â poreikio bibliotekose įdiegti įrangÄ vertinimas, siekiant Projekto tikslo buvo nepakankami, kurie vÄlau ir lÄmÄ pareiÅ¡kÄjai kilusias neigiamas pasekmes.
PareiÅ¡kÄja AgentÅ«ros sprendimo Nr. IT08 neteisÄtumÄ Ä¯rodinÄja daugiau tik bendro pobÅ«džio argumentais, kad sprendimas deklaratyvus, nemotyvuotas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, taÄiau įrodymų, kuriais paneigtų AgentÅ«ros nustatytas aplinkybes (pažeidimus) nepateikia. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja, tiek pažeidimų tyrimo metu, tiek skundu Komisijai, vÄliau teismui, AgentÅ«ros nustatytų PAFT 402, 408 punktų nuostatų pažeidimų prieÅ¡ingai neįrodÄ.
GinÄijamuose sprendimuose AgentÅ«ra, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, sunkumÄ bei taikydama proporcingumo priemones pagrįstai pritaikÄ atitinkamas finansines korekcijas. Aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ korekcijas sumažinti, nenustatyta, jų, be kita ko, nenurodÄ ir pati pareiÅ¡kÄja. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄja iÅ¡ esmÄs skunde teismui nekelia ginÄo dÄl taikytų finansinių sankcijų, o tik praÅ¡o panaikinti sprendimus kaip neteisÄtus, todÄl finansinÄs pataisos skyrimo pagrįstumo aspektu plaÄiau nepasisakytina.
PareiÅ¡kÄja AgentÅ«ros skundžiamų sprendimų ydingumÄ Ä¯rodinÄja taip pat ir kitais argumentais, taÄiau kurie, Å¡iame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų iÅ¡vadų kontekste, nesudaro pagrindo AgentÅ«ros nustatytų pažeidimų vertinti taip, kaip skunde įrodinÄja pareiÅ¡kÄja. NagrinÄjamu atveju AgentÅ«ra tinkamai taikÄ ginÄo santykiui taikytinas teisÄs aktų nuostatas, įvertino ginÄui aktualias faktines aplinkybes, todÄl priÄmÄ teisÄtus ir pagrįstus sprendimus.
Skundžiami AgentÅ«ros sprendimai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminÄs faktinÄs aplinkybÄs, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todÄl skundžiamų AgentÅ«ros sprendimų naikinti nÄra teisinio pagrindo. AgentÅ«ros sprendimus pripažinus teisÄtais, atitinkamai pagrįstu ir teisÄtu pripažintinas ir Komisijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 21R-(AG-74/07-2021), kuriuo buvo patvirtintas AgentÅ«ros sprendimų teisÄtumas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstÄ daugiau argumentų, taÄiau, teismo vertinimu, jie nÄra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinÄ bylÄ ir niekaip nekeiÄia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todÄl teismas dÄl jų plaÄiau nepasisako. Å iame kontekste paminÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT)) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄse bylose Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). PareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kÄjos Lietuvos nacionalinÄs Martyno Mažvydo bibliotekos skundÄ atmesti.
Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ