Legislator Case Law & Legislation
71d20719-32b4-4e62-9208-d47682378884 AI generated

71d20719-32b4-4e62-9208-d47682378884 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 71d20719-32b4-4e62-9208-d47682378884
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. eI3-664-809/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovui advokatui Valentinui Mitrauskui, atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei I.

Legislator headnote

AI generated

71d20719-32b4-4e62-9208-d47682378884 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Dėl Sprendimo Nr. 3 pagrįstumo nurodo, kad atsakovė, atlikusi pakartotinį Pirkimo Nr. 3 tyrimÄ , taip pat rėmėsi tik teorinėmis ir deklaratyviomis prielaidomis. Atsakovė neįvertino pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų aplinkybių bei fakto, jog Projekto veiklos ir Projekto įgyvendinimo procesas vis dar nėra pasibaigę. Todėl tai sudaro pagrindÄ panaikinti ir SprendimÄ Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-664-809/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovui advokatui Valentinui Mitrauskui, atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei I.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – ir AgentÅ«ra) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimus Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. IT07 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Nr. 21R-(AG-74/07-2021).

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad pareiÅ¡kėja ir atsakovė 2018 m. sausio 26 d. sudarė iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001 „Gyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«roje“ (toliau – ir Projektas) sutartį (toliau – ir Sutartis). Siekiant tinkamai įgyvendinti Sutartį, pareiÅ¡kėja Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje („CVP IS“) paskelbė ir vykdė Å¡iuos vieÅ¡uosius pirkimus: 2018 m. liepos 12 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 377522 „Techninės priežiÅ«ros paslaugų įsigijimas“ (Pirkimas Nr. 1); 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 400208 „Filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugų pirkimas“ (Pirkimas Nr. 2); 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 396864 „Vartotojų statistikos ir registravimo sistemos (VRSS) modernizavimo paslaugos“ (Pirkimas Nr. 3); 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 384581 „Gaisrinė ir apsauginė signalizacija su montavimu“ (Pirkimas Nr. 4), kuris buvo padalintas į 10 dalių pagal Lietuvos Respublikos apskritis.

Pareiškėja, laikydamasi visų galiojančių ir taikytinų teisės aktų reikalavimų, nustatė viešųjų pirkimų laimėtojus ir sudarė viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. spalio 1 d. su Pirkimo Nr. 1 laimėtoja UAB „Orbitis“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-316 (Pirkimo Nr. 1 sutartis); 2018 m. spalio 5 d. su Pirkimo Nr. 3 laimėtoja UAB „Atea“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-331 (Pirkimo Nr. 3 sutartis); 2018 m. gruodžio 10 d. su Pirkimo Nr. 2 laimėtoja UAB „Mokomieji filmai“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR476 (Pirkimo Nr. 2 sutartis); 2019 m. vasario 6 d. su Pirkimo Nr. 4 visų 10 dalių laimėtoja UAB saugos tarnyba „Argus“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-50 (Pirkimo Nr. 4 sutartis).

Sudarius viešųjų pirkimų sutartis visų nurodytų pirkimų dokumentai buvo pateikti atsakovei paskesnei patikrai ir atsakovės buvo įvertinti kaip atlikti tinkamai – jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Praėjus beveik 2 metams nuo nurodytų viešųjų pirkimų pabaigos, atsakovė, gavusi Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės audito iÅ¡vadas, nutarė dar kartÄ patikrinti nurodytų pirkimų dokumentus ir informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pradėtus pažeidimų tyrimus bei pasiÅ«lė per 2 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimus.

PareiÅ¡kėja atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. SD20-1464 „Dėl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001“, kuriame nurodė, kad jokie pažeidimai patikrinimo metu nebuvo nustatyti. Tačiau 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė priėmė sprendimus, kuriuose nepagrįstai konstatavo tariamai pareiÅ¡kėjos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) pažeidimus. Pažymi, kad Komisijos sprendime buvo pasisakyta tik dėl vienintelio (iÅ¡ daugelio) skundo argumento – atsakovės sprendimų neatitikimo VAÄ® reikalavimams.

Komisija, priimdama sprendimÄ , tik lakoniÅ¡kai bei deklaratyviai aptardama atsakovės priimtus sprendimus, sistemingai atkartojo sprendimuose jau pateiktÄ atsakovės pozicijÄ , ignoruojant ne tik Komisijos posėdžio metu iÅ¡dėstytus, bet ir pareiÅ¡kėjos skunde ir patikslintame skunde pateiktus paaiÅ¡kinimus, tame tarpe ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus. Tokiu bÅ«du Komisija pažeidė Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, numatančiÄ , kad Komisijos priimamuose sprendimuose turi bÅ«ti suraÅ¡omi motyvai.

Komisija priimtame sprendime Å¡io reikalavimo nepaisė, todėl vien jau tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ teigti, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas. Pažymi, kad atsakovės sprendimai neatitinka ir VAÄ® nuostatų, nes nepaisyta reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti motyvuotas, pagrįstas aktualiais bei objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Nurodo, jog Sprendimas Nr. 1 yra deklaratyvus, grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis, nesant (ir nenurodant) atsakovės pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovė SprendimÄ Nr. 1 priėmė tik konstatuodamas faktÄ , jog Pirkimo Nr. 1 objektas turėjo bÅ«ti skaidomas, nepateikiant atsakovės pozicijÄ pagrindžiančių argumentų ir nenurodant aplinkybių, lėmusių tokį sprendimÄ . Sprendime Nr. 1 kvestionuotinas ir kitas atsakovės sprendimas dėl tariamai neaiÅ¡kių Pirkimo Nr. 1 dokumentų, konkrečiai nenurodant, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė minimas pažeidimas, kurios Pirkimo Nr. 1 sÄ lygos yra neaiÅ¡kios. Atsakovė tariamÄ pažeidimÄ sieja su tuo, kad neaiÅ¡ku, kaip paslaugos turėjo bÅ«ti teikiamos, o ne su aplinkybe, kad nėra aiÅ¡ku, kokios paslaugos turės bÅ«ti atliekamos, kokia jų apimtis, todėl atsakovė Sprendime Nr. 1 visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai teigia, kad buvo nustatytas VPÄ® 35 straipsnio pažeidimas.

Pažymi, kad Pirkimo Nr. 1 sÄ lygose perkamų paslaugų apimtis yra aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai apibrėžta ir iÅ¡dėstyta, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, Pirkimas Nr. 1 buvo tarptautinis, prie jo galėjo jungtis visi suinteresuoti tiekėjai, teikti paklausimus dėl Pirkimo Nr. 1 sÄ lygų, įskaitant paslaugų apimtį ir jų teikimÄ , tačiau tokių nebuvo gauta. Atkreipia dėmesį, kad Pirkimo Nr. 1 metu nei vienas tiekėjas jokiu įmanomu bÅ«du nesikreipė į pareiÅ¡kėjÄ dėl tariamai neaiÅ¡kių Pirkimo Nr. 1 dokumentų ar sÄ lygų.

Dėl atsakovės Sprendimo Nr. 2 dėl Pirkimo Nr. 2 tariamo pažeidimo nurodo, kad Å¡is sprendimas taip pat nėra pagrįstas visapusiÅ¡kais objektyviais duomenimis ir tėra tik deklaratyvus, kas sudaro pagrindÄ SprendimÄ Nr. 2 panaikinti. Atsakovė nevertino, ar Pirkimo Nr. 2 dokumentuose numatytas neproporcingas kvalifikacijos reikalavimas pagal savo esmę galėjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkime, taip pat nepateikė jokios informacijos ir dokumentų, jog buvo atliktas rinkos tyrimas ar kiti veiksmai, kuriais bÅ«tų nustatyta, kad buvo potencialių tiekėjų, kurie norėtų ir galėtų dalyvauti Pirkime Nr. 2, tačiau dėl nustatyto dirbtinai tiekėjų konkurencijÄ ribojančio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo negalėjo jame dalyvauti.

Be to, nebuvo pateikta paskaičiavimų ar kitų duomenų, kaip toks kvalifikacinis reikalavimas darė įtakÄ tiekėjų pasiÅ«lymų kainai. Pažymi, jog atsakovė Sprendime Nr. 2 apsiribojo tik hipotetiniais pasvarstymais, jog konkurencija galimai buvo apribota, konkrečiai nenurodant, koks konkretus skaičius tiekėjų negalėjo dalyvauti Pirkime Nr.

2. Dėl Sprendimo Nr. 3 pagrįstumo nurodo, kad atsakovė, atlikusi pakartotinį Pirkimo Nr. 3 tyrimÄ , taip pat rėmėsi tik teorinėmis ir deklaratyviomis prielaidomis. Atsakovė neįvertino pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų aplinkybių bei fakto, jog Projekto veiklos ir Projekto įgyvendinimo procesas vis dar nėra pasibaigę. Todėl tai sudaro pagrindÄ panaikinti ir SprendimÄ Nr.

3. Kaip neteisėtÄ ir naikintinÄ Ä¯vertino ir atsakovės SprendimÄ Nr.

4. Pažymi, kad Sprendimas Nr. 4 neatitinka imperatyvių administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra priimtas pažeidžiant atsakovės turimÄ pareigÄ priimti visapusiÅ¡kai motyvuotus sprendimus, atsižvelgti į visas faktines aplinkybes. Atsakovė Sprendime Nr. 4 nurodydama, kad Pirkimu Nr. 4 įsigyta apsaugos sistema nėra reikalinga, nedetalizavo savo pozicijos. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Sprendime Nr. 4 nurodyti teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nemotyvuoti, priimti visapusiÅ¡kai neįvertinus atsakovei pareiÅ¡kėjos pateikiamų duomenų ir įrodymų.

PareiÅ¡kėja, teikdama paaiÅ¡kinimus atsakovei, nurodė, kad vieÅ¡osios bibliotekos patvirtina pareiÅ¡kėjos teiginius dėl skirtingo darbo laiko režimo pastate (viešųjų bibliotekų darbo laikai skiriasi nuo pastato darbo laiko), dėl signalizacijos bÅ«tinumo, reikalingumo ir jos naudojimo (kai kurios vieÅ¡osios bibliotekos buvo saugomos sargų, todėl signalizacija buvo bÅ«tina) ir negalėjimo naudotis bendra apsaugos sistema bei pateikė tai įrodančius dokumentus. Tačiau nei į pareiÅ¡kėjos nurodomÄ pozicijÄ , nei į pateikiamus įrodančius dokumentus atsižvelgta nebuvo.

PareiÅ¡kėja užtikrino, kad Projekto metu nupirkta gaisrinė ir apsaugos signalizacija yra (bÅ«tų) naudojama. Pabrėžia, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija, formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes bÅ«tent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi bÅ«ti tenkinami tam, kad bÅ«tų gauti pageidaujami rezultatai. Kita vertus, tiekėjų sÄ Å¾ininga konkurencija negali bÅ«ti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedÅ«rose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra atsiliepimo argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Nesutinka, kad atsakovės ir Komisijos sprendimai neatitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies bei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. IÅ¡ sprendimų turinio matyti, kad jie grindžiami teisės aktų nuostatomis, pateikti pakankami motyvai, aiÅ¡kus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys.

Atkreipia dėmesį, kad kalbant apie konkurencijÄ pirkimuose turi bÅ«ti vertinama potencialių dalyvių potenciali galimybė. Tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tina kiekvienu atveju įvertinti, kiek konkrečiai dalyvių dėl vienokių ar kitokių pirkimo sÄ lygų galėjo ar negalėjo pateikti pasiÅ«lymus, tačiau reikia vertinti, ar esant/nesant tam tikroms pirkimo sÄ lygoms ir reikalavimams yra tikimybė, kad pasiÅ«lymus pateiks ir pirkime sudalyvaus didesnis kiekis tiekėjų arba kitokie tiekėjai, t. y. pasikeis potencialių tiekėjų ratas.

Pažymi, kad negalima remtis konkrečiu tiekėjų skaičiumi, kurie pateikė pasiūlymus pirkime, nes nėra žinoma, kiek konkrečiai tiekėjų pasiūlymų pateikti negalėjo dėl atitinkamų pirkimo reikalavimų. Nurodo, kad Agentūra neturi pareigos įrodinėti, kaip pirkimuose nustatyti pažeidimai apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti juose, taip pat neturi pareigos atlikinėti rinkos tyrimų. Agentūra, būdama įgyvendinančioji institucija, privalo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (PAFT).

PAFT, be kita ko, numato galimybę įgyvendinančioms institucijoms pasirinkti vykdyti iÅ¡ankstinę pirkimo patikrÄ tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas arba vykdyti iÅ¡ankstinę pirkimo patikrÄ prieÅ¡ sudarant pirkimo sutartį, kas reiÅ¡kia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiÅ«lymų įvertinimo etapas, arba paskesnę pirkimo dokumentų patikrÄ , kai pirkimas jau yra įvykęs ir laimėtojas nustatytas. Taigi, galimas pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas net ir po projekto įgyvendinimo, kai visi pirkimai ir kiti Projekto vykdytojo projekto įgyvendinimo metu atlikti veiksmai jau buvo įvertinti įgyvendinančios institucijos ir pripažinti galimai tinkamais.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos teiginius, kad po Valstybės kontrolės audito iÅ¡vados atsakovė pakeitė savo pozicijÄ , vertino nepagrįstais. Pabrėžia, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiÅ¡kėja negali turėti jokių lÅ«kesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jai nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti iÅ¡laidos. Dėl argumentų, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nurodo, kad kiekviena perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių savybes, tačiau, nustatydama jas apibÅ«dinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų, nepažeisti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Pabrėžia, kad neneigia perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisės nustatyti pirkimų ir techninių specifikacijų reikalavimus, tačiau pažymi, kad Å¡i teisė privalomai turi bÅ«ti derinama su pareiga laikytis esminių viešųjų pirkimų principų ir kiekvienas konkurencijÄ apribojantis pirkimo reikalavimas galimas tik iÅ¡imtinėmis sÄ lygomis ir turint konkrečius bei aiÅ¡kius tokio ribojimo pagrindimus, kad mažiau varžančiomis priemonėmis negalima bÅ«tų pasiekti to paties tikslo.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja skunde nenurodo aplinkybių ir nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kodėl bÅ«tent tokie reikalavimai buvo reikalingi, norint pasiekti vykdomų Pirkimų tikslÄ ir kodėl mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nesusiaurinant tiekėjų, galinčių teikti konkurencingus pasiÅ«lymus, rato, Projekto vykdytojas nebÅ«tų galėjęs pasiekti Pirkimų tikslo. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija ir pažymi, kad paslaugų suteikimo bÅ«das ir vieta yra itin aktualÅ«s elementai kiekvienam tiekėjui įsivertinant ne tik savo resursus, galimybes ir vietos pasiekimo kaÅ¡tus, bet ir skaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ , o ypatingai atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, t. y. 1200 įstaigų, iÅ¡ kurių 1000 yra kaimo vietovėse.

BÅ«tent tiekėjas yra atsakingas už operatyvų ir kokybiÅ¡kÄ pirkimo sutarties įgyvendinimÄ , todėl jam yra itin svarbu žinoti visas pirkimu siekiamos sudaryti sutarties aplinkybes, įtakojančias jo darbų organizavimÄ . Dėl kitų atsakovės sprendimų teisėtumo nurodo, kad pareiÅ¡kėja jų neteisėtumÄ ginčija iÅ¡ esmės tik deklaratyviais pasisakymais, kurie teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimų Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. IT07 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-74/07-2021) teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja, įgyvendindamas ProjektÄ , atliko sekančius pirkimus: „Filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugų pirkimas“ Nr. 400208, su kurio laimėtoju UAB „Mokomieji filmai“ pareiÅ¡kėja 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį Nr. TR-476, kurios vertė – 42.350,00 Eur;

„Vartotojų statistikos ir registravimo sistemos (VRSS) modernizavimo paslaugos” Nr. 396864, su kurio laimėtoja UAB „Atea“ pareiškėja 2018 m. spalio 5 d. sudarė sutartį Nr. TR-331, kurios vertė – 54.450,00 Eur; „Projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje” Nr. 377522, su kurio laimėtoja UAB „Orbitis“ pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. sudarė sutartį Nr. TR-316, kurios vertė – 146.410,00 Eur;

„Gaisrinė ir apsauginė signalizacija su montavimu” (Pirkimo objektas buvo skaidomas į 10 atskirų Pirkimo dalių) su kurio laimėtoja UAB „Argus“ pareiÅ¡kėja 2019 m. vasario 6 d. sudarė sutartį Nr. TR-50, kurios vertė – 94.714,25 Eur. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), Valstybės kontrolė, bÅ«dama audito institucija, atliko Pirkimų auditÄ .

Valstybės kontrolė 2020 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu Nr. SD-(80-9.4.2-E-6047)-1009 AgentÅ«rai pateikė audito pastebėjimus ir rekomendacijas, susijusius su Projekto vykdytojos įgyvendinamu Projektu. AgentÅ«ra Pirkimus įvertino pakartotinai. Atlikto patikrinimo rezultatai buvo fiksuoti 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimuose Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. IT07. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su sprendimais, priimtais atlikus pakartotinį patikrinimÄ , su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-74/07-2021) pareiÅ¡kėjos skundo netenkino.

PareiÅ¡kėja nesutikdama su Komisijos ir AgentÅ«ros sprendimais, su skundu kreipėsi į teismÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja skundžiamų AgentÅ«ros sprendimų ir Komisijos sprendimo neteisėtumÄ grindžia individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nesilaikymu, taip pat nesutinka su AgentÅ«ros sprendimuose konstatuotais pareiÅ¡kėjos padarytais pažeidimais iÅ¡ esmės. Dėl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT05 teisėtumo Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo Å¡alių pozicijos iÅ¡siskyrė dėl skirtingai vertinamo Pirkimo dokumentų Kvalifikacinių reikalavimų lentelės 2 priede nustatyto reikalavimo, kad „tiekėjas turi pasiÅ«lyti ne mažiau kaip 5 lektorius“ proporcingumo pirkimo objektui aspektu.

AnalogiÅ¡kas reikalavimas – „temoms pristatyti turi bÅ«ti parinkti ne mažiau kaip 5 skirtingi lektoriai 11-ai transliacijų“ buvo atkartotas ir Techninėje specifikacijoje (3.2.11 papunktis). Atsakovė dėl Å¡io kvalifikacinio reikalavimo sprendė, kad pareiÅ¡kėja, nepagrįstai nustatydama minimalų specialistų kiekį, tokiu bÅ«du apribojo tiekėjų galimybes optimaliai iÅ¡naudoti savo vidinius resursus/specialistus bei tuo dirbtinai apribojo mažesnes ekspertų komandas turinčių įmonių dalyvavimÄ .

Tuo tarpu pareiškėja šiuo aspektų nurodė, kad atsakovė iš esmės nevertino, ar pagal savo esmę toks reikalavimas galėjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkime, taip pat nenustatė, ar realiai buvo potencialių tiekėjų, kurie būtų norėję dalyvauti Pirkime, tačiau dėl nustatyto reikalavimo negalėjo to padaryti. Pareiškėjos teigimu, atsakovės teiginiai, šiuo aspektu, tik hipotetiški, nepagrįsti jokiais faktais. Taigi, nagrinėjamu atveju, esminga nustatyti, ar pagrįsta atsakovės Sprendime Nr. IT05 priimta išvada, kad pareiškėjos tiekėjams nustatytas reikalavimas – pasiūlyti ne mažiau kaip 5 lektorius, kuris vėliau atkartotas ir Techninėje specifikacijoje, pagrįstai pripažintas kaip neproporcinga priemonė Pirkimo objektui pasiekti.

Viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarkÄ reglamentuoja VPÄ® (atsižvelgus į pirkimo paskelbimo datÄ ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kurio 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog vykdant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; bÅ«tų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti Å¡io straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad VPÄ® ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, kontekste. VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ .

Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Pažymėtina, kad nors perkančioji organizacija ir turi diskrecijos teisę, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, konkretaus pirkimo atveju nustatyti konkrečius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tačiau, kita vertus, tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė šiuo aspektu yra neribota.

Pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgÅ«s įvykdyti pirkimo sÄ lygas tiekėjai, tačiau kartu turi bÅ«ti siekiama ir kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog bÅ«tų gaunama ekonomiÅ¡kai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

Taigi, akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iÅ¡kels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobÅ«džio ir nesuponuotų poreikio nustatyti papildomÄ perkančiosios organizacijos apsaugÄ , o tai neiÅ¡vengiamai lems didesnę pasiÅ«lymų kainÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja siekė įsigyti filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugas. PareiÅ¡kėja (Projekto vykdytojas), įvertinusi Å¡io pirkimo objekto specifiÅ¡kumÄ , kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatė minimalų 5 lektorių skaičių.

Kaip teigia pareiškėja, visos 11 mokomųjų transliacijų skirtos skirtingoms temoms, kurioms būtini su tam tikra įranga specializuojantys specialistai. Be to, kiekviena tema yra siaura, kuomet mokoma naudotis inovatyvia, nesenai rinkoje pasirodžiusia įranga. Nagrinėjamo Pirkimo tikslo kontekste įvertinus nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (turėti ne mažiau kaip 5 lektorius) turinį, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės sprendime priimta išvada, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į tai, kad tiekėjas, atitinkamai ir tiekėjo specialistas, turintys patirties vienoje, ar keliose iÅ¡vardintų temų (trasliacijų), nepaneigiamai turėtų reikiamų įgÅ«džių ir kitų paslaugų (transliacijų) teikimui, nepriklausomai nuo temų kiekio. Tuo labiau, kad iÅ¡ 11 temų transliacijų pavadinimų galima teigti, kad temos viena su kita sÄ veikaujančios. PareiÅ¡kėja nurodė, kad susisteminant 11 temų, jas bÅ«tų galima sutraukti tik iki 8, kurios, pareiÅ¡kėjos teigimu, tarpusavyje nepersidengia.

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika) 21.6 papunktyje nurodyta, kad atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai perkamas specifinis pirkimo objektas ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui yra būtina užtirinti, kad tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų.

Nagrinėjamu atveju areiÅ¡kėja argumentus dėl temų susiteminimo (daugiausia iki 8) grindžia daugiau tik abstrakčiais ir subjektyvaus pobÅ«džio argumentais. PareiÅ¡kėja nei ginčo kvalifikacinio reikalavimo bÅ«tinumo, nei Pirkimo objekto specifiÅ¡kumo, kas galimai, kaip matyti iÅ¡ Metodikos nuostatos, lemtų ginčo kvalifikacinio reikalavimo bÅ«tinumÄ , objektyviai nepagrindė ir atsakovės priimtų iÅ¡vadų, Å¡iuo aspektu, prieÅ¡ingai neįrodė. PareiÅ¡kėja taip pat jokiais svariais įrodymais nepagrindė, kodėl tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų ar pareigų.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos argumentų, kuriais ji grindžia temų susiteminimÄ daugiausia iki 8, matyti, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡pildė sÄ lygų, numatytų Metodikos 21.6 papunktyje (objekto specifiÅ¡kumas; reikalinga užtkrinti, kad tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų), kurios galimai galėtų bÅ«ti pagrindu įrodinėjant ginčo kvalifikacinio reikalavimo aktualumÄ . Tuo tarpu prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja, atsakovės argumentai yra pakankami reikÅ¡mingoms, Å¡iuo aspektu keliamo ginčo aplinkybėms pagrįsti.

Taigi, iÅ¡ esmės pritartina atsakovės vertinimui, kad Pirkimo sÄ lygų Kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytas lektorių skaičius ribojo rinkÄ , taip eliminuojant tiekėjus, kurie turi patirties nurodytų 11 temų (transliacijų) procesuose, tačiau galėjo pasiÅ«lyti mažiau kaip 5 skirtingus lektorius. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vienam iÅ¡ tiekėjų (vienam iÅ¡ jo specialistų) turinčiam kompetencijos bent keliose su transliacijų procesais susijusiose temose, sudaro pakankamÄ pagrindÄ vertinti, kad toks tiekėjas (jo specialistas) turi panaÅ¡ios, reikalingos patirties ir kitose su transliacijomis susijusiose temose.

Atitinkamai pareiÅ¡kėja, Pirkimo sÄ lygose įtvirtinusi ginčo kvalifikacinį reikalavimÄ â€“ turėti ne mažiau kaip 5 lektorius, pernelyg susiaurino pirkimo sutarties dalykÄ . PareiÅ¡kėjos argumentai, kad nebuvo nustatyta, ar buvo realių tiekėjų, kurie bÅ«tų norėję dalyvauti Pirkime, tačiau dėl nustatyto reikalavimo negalėjo to padaryti, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali bÅ«ti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.

Teismų praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad net ir formalÅ«s pirkimo dokumentų trÅ«kumai faktiÅ¡kai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ . Taigi net ir formalÅ«s vieÅ¡ojo pirkimo trÅ«kumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, vieÅ¡umo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik Å¡ių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trÅ«kumai paprastai negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Taigi, tai, kad nebuvo konstatuotų realių tiekėjų, kuriems dalyvauti Pirkime sutrukdė ginčo kvalifikaciniai reikalavimai, negali bÅ«ti lemiamas dalykas sprendžiant ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPÄ® reglamentuojantys principai. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Sprendime Nr. IT05 įtikinamai pagrindė priimtÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos nustatytas reikalavimas turėti ne mažiau kaip 5 lektorius, yra ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.

PareiÅ¡kėja, vykdydama PirkimÄ , nustatė neproporcingÄ reikalavimÄ tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, galinčių pasiÅ«lyti mažiau lektorių, dalyvavimÄ Pirkime. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 ir 3 dalies, 37 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas. Dėl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT06 teisėtumo AgentÅ«ra pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sutarties, sudarytos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Atea“, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo savo sÄ skaita, jėgomis, priemonėmis ir atsakomybe modernizuoti vartotojų statistikos ir registravimo sistemÄ (VRSS).

Byloje nėra ginčo, kad Valstybės kontrolei 2020 m. liepos 29 d. atlikus Projekto patikrÄ buvo nustatyta, kad Projekto metu pareiÅ¡kėjos įsigyta įranga (Å¡iuo atveju VRSS) nebuvo naudojama daugiau nei metus laiko, t. y. nebuvo naudojamasi VRSS sukurtais funkcionalumais pagal sutarties su bendrove sudarytas sÄ lygas (Sutarties 4 dalis Funkciniai reikalavimai FR-14 reikalavimai). Å iÄ faktinę aplinkybę, be kita ko, 2020 m. gruodžio 14 d. paaiÅ¡kinime patvirtino ir pati pareiÅ¡kėja, nurodydama, jog sutinka, kad nepakankamai dėmesio skyrė Lietuvos bibliotekų informavimui, marÅ¡rutizatorių konfigÅ«racijos pakeitimui, taip pat patvirtindama, kad nesklandumai paÅ¡alinti.

PAFT 402 punkte nustatyta, kad iÅ¡laidos turi bÅ«ti bÅ«tinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo, ir turi bÅ«ti numatytos projekto sutartyje. IÅ¡laidos turi atitikti Å¡iose taisyklėse, projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e ir kituose teisės aktuose iÅ¡dėstytus reikalavimus (PAFT 408 punktas). Projekto sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad sutarties Å¡alys susitaria, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės ir vėlesni pakeitimai yra Sutarties sÄ lygos.

PAFT 307 punkte įtvirtinta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobÅ«dį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydį. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad su Projektu susijusios iÅ¡laidos turi atitikti Projekto finansavimo sÄ lygas, numatytas Projekto sutartyje, o nustačius pažeidimÄ (neatitikimus Projekto sutarties nuostatoms), apskaičiuojamas netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį.

Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo metu buvo neginčytinai nustatytas VRSS nenaudijimas daugiau nei metus, todėl AgentÅ«ra turėjo teisinį pagrindÄ konstatuoti PAFT 402, 408 ir Projekto sutarties 2.2 papunkčio nuostatų pažeidimÄ , atitinkamai ir pagrindÄ apskaičiuoti netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydį. Atsakovė, įvertinusi konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, vadovaudamasi proporcingumo principu pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ . Teismo vertinimu, pritaikyta finansinė korekcija, atsižvelgiant į pažeidimÄ , jo trikmę, priežastis, atitinka protingumo, teisingumo principus, todėl pagrindo nesutikti su atsakovės Å¡iuo aspektu priimtu sprendimu nėra.

Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, argumentų dėl jai taikytos finansinės korekcijos neteisėtumo, o tik deklaratyviai prieÅ¡tarauja, kad AgentÅ«ra pažeidimÄ konstatavo neiÅ¡tyrusi visų esminių aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja pateikdama vien tik bendro pobÅ«džio prieÅ¡taravimus, atsakovės priimto sprendimo ydingumo neįrodė. Dėl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. IT07 teisėtumo Atsakovė iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo Valstybės kontrolės audito iÅ¡vadas dėl pirkimo procedÅ«rų, atliktų su pirkimo laimėtoja UAB „Orbitis” sudarytos sutarties pagrindu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Techninės specifikacijos paslaugų detalizacijos lentelėje Nr. 2 nurodyta, kad perkamas paslaugas sudarė:

1) kompiuterinės ir organizacinės technikos, apsaugos ir gaisro signalizacijos viešosiose bibliotekose įrengimo techninė priežiūra ir kontrolė, bandomoji eksploatacija ir tiekėjo garantinių įsipareigojimų stebėsena;

2) dokumentacijos parengimas ir konsultacijų teikimas;

3) specializuotos vartotojų registracijos ir statistikos sistema programinės įrangos modernizavimo, diegimo ir testavimo kontrolė;

4) projekto valdymas bei veiklų koordinavimas. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ lentelės Nr. 2, kiekvienÄ paslaugÄ atitinkamai sudarė nuo 5 iki 9 sričių, viso 27 sritys. PareiÅ¡kėja, vykdydama PirkimÄ , objektÄ iÅ¡skaidė į dvi dalis: „Gyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«roje” techninės priežiÅ«ros paslaugų įsigijimas ir „Gyventojų skatinimas iÅ¡maniai naudotis internetu atnaujintoje vieÅ¡osios interneto prieigos infrastruktÅ«roje“ Interneto įvedimo techninės priežiÅ«ros paslaugų įsigijimas.

Tiek auditÄ atlikusios Valstybės kontrolės, tiek atsakovės teigimu, tam, kad bÅ«tų užtikrinta platesnė tiekėjų konkurencija, pirkimo objektas turėjo bÅ«ti skaidomas į dalis pagal atskiras paslaugas. Atsakovė, atlikusi Valstybės kontrolės nustatyto pažeidimo tyrimÄ , priėmė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, neskaidydama Pirkimo objekto į dalis, ar į atskirus vieÅ¡uosius pirkimus, pažeidė VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintus principus bei 28 straipsnį, nes neįrodė, kad toks neskaidymas bÅ«tų pateisinamas.

Taigi, tarp Å¡alių kilo ginčas tuo aspektu, ar Pirkimo objektÄ sudarančios paslaugos yra tiek susijusios tarpusavyje, kad negalėtų bÅ«ti vykdomos skirtingų tiekėjų, ar egzistuoja objektyvi rizika, kad įgijus jas atskirais pirkimais, pareiÅ¡kėjos siekiamas įgyti objektas negalėtų tinkamai ir nepertraukiamai funkcionuoti, ar tokiu atveju bÅ«tų užtikrintas tinkamas ir operatyvus atsiradusių techninių, ekonominių trÅ«kumų paÅ¡alinimas ir neatsiras grėsmė, jog sutartis negalės bÅ«ti tinkamai įvykdyta.

VieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymÄ reglamentuoja VPÄ® 28 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo bÅ«ti, o supaprastintas gali bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybė koordinuoti Å¡ių dalių tiekėjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektÄ skaidyti į dalis.

Atkreiptina, kad iÅ¡ paminėtų teisės nuostatų matyti, kad galimybė perkančiajai organizacijai neskaidyti tarptautinio pirkimo į dalis yra nustatyta tik kaip iÅ¡imtinė priemonė, todėl perkančiųjų organizacijų argumentai, pagrindžiantys tokį sprendimÄ , negali bÅ«ti formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir, ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas).

Perkančiajai organizacijai nepateikus aiÅ¡kaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vienÄ , yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčijamos vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, todėl jos pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėj byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

Taigi, nuostata skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis pirmiausia siekiama sudaryti sÄ lygas (specializuotų) smulkių ir vidutinių įmonių dalyvavimui vieÅ¡uosiuose pirkimuose, taip užtikrinant didesnę konkurencijÄ juose (esmė). Savo ruožtu didesnė konkurencija paprastai sudaro sÄ lygas gauti geresnę perkamų prekių ar paslaugų kokybę ir (arba) mažesnę jų kainÄ . Kaip jau minėta, pagal VPÄ® 28 straipsnio 2 dalį ir aptartÄ teismų praktikÄ , bÅ«tent perkančiajai organizacijai (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai) tenka pareiga pagrįsti pirkimo neskaidymÄ (į papildomas (smulkesnes) dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja grįsdama savo pozicijÄ neskaidyti pirkimo į dalis, visų pirma, įrodinėja, kad Pirkimo objekto skaidymas į dalis gali turėti trÅ«kumų, kaip pvz. kainuoti brangiau, nepagrįstai iÅ¡didėja administracinė naÅ¡ta, stambÅ«s tiekėjai negalės panaudoti savo privalumų, ribojimai dėl galimybės laimėti daugiau dalių gali riboti konkurencijÄ . Taigi, kaip matyti Pirkimo objekto neskaidymÄ pareiÅ¡kėja grindė tuo, kad Pirkimo objekto skaidymas pareiÅ¡kėjai (Projekto vykdytojai) ekonomiÅ¡kai bÅ«tų nuostolingas ir sudėtingas praktiniu bei techniniu požiÅ«riu, nes pasunkėtų Projekto valdymas, darbų koordinavimas ir kt.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad iÅ¡skaidžius paslaugas kiltų ir kitos problemos, kaip tai: kas iÅ¡ tiekėjų turėtų atlikti atskiras vieningos paslaugos dalis; kaip tiekėjai bendrautų tarpusavyje dėl skirtingų naudos gavėjų (projekte dalyvaujančios regionų bibliotekos). Atkreipė dėmesį, kad žymiÄ kainos dalį sudaro prekių pristatymas, įdiegimas, apmokymas naudotis nauja technika. PareiÅ¡kėja nemato prielaidų, kad regionuose veikiančios tokias paslaugas teikiančios įmonės galėtų pasiÅ«lyti geresnes kainas.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos argumentus pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu dėstomi motyvai yra daugiau apstraktaus pobÅ«džio, nėra pagrįsti iÅ¡samia analize ar skaičiavimais, o įvartindi galimi sunkumai yra tik fragmentiÅ¡ki, pagal kuriuos net negalima daryti bendro pobÅ«džio iÅ¡vadų. PareiÅ¡kėja nepagrįstai pateikia situacijas, kurios galimai susidarytų, jeigu objektas bÅ«tų skaidomas pagal tam tikrus kriterijus, kadangi reikalavimas skaidyti pirkimo objektÄ savaime nereiÅ¡kia bÅ«tinybės atskirai pirkti kiekvienÄ paslaugÄ atskirai.

Kita vertus, kaip jau minėta, nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad perkančiajai organizacijai nepakanka pagrįsti sprendimo neskaidyti pirkimo objekto svarbiomis priežastimis, dar būtina įrodyti, kad nurodomos priežastys yra realios, jog toks sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas, bei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Teismo vertinimu, pareiškėja neišskaidydama pirkimo objekto (daugiau nei į 2 dalis), nepagrįstai remiasi aplinkybėmis dėl nepatogumų organizuojant perkamas paslaugas ir geografiniu požiūriu (įrangos pristatymas į daugiau nei 200 taškų, apie 100 taškų kaimo vietovėse).

Šiuo atveju būtent pareiškėja, organizuodama pirkimus, turi galimybę pvz. grupuoti bibliotekas pagal jų geografinę padėtį. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tokio grupavimo nebūtų galimybės organizuoti, o tik deklaratyviai nurodė, kad bet koks kitoks objekto išskaidymas būtų tiek ekonomiškai, tiek techniškai nuostolingas ir sudėtingas be to, nurodydama, kad regionuose veikiančios tokias paslaugas teikiančios įmonės negalėtų pasiūlyti geresnių kainų, rėmėsi tik prielaidomis.

Pažymėtina, kad proporcingumo aspektu, smulkesnis pirkimo objekto iÅ¡skaidymas iÅ¡ esmės leistų pasiekti tuos pačius tikslus, kurių ir siekia pareiÅ¡kėja ir, tikėtina, su mažesniais kaÅ¡tais. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos teiginiuose trÅ«ksta faktinio pagrindimo, todėl nurodytų ir aptartų tik galimų nepatogumų, tuo atveju, jei objektas bÅ«tų labiau skaidomas, teismas negali vertinti kitaip, kaip prielaidomis. PareiÅ¡kėja jokiais įrodymais neįrodė, kad jos atžvilgiu egzistuoja VPÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtinė sÄ lyga pateisinanti Pirkimo objekto neskaidymÄ Ä¯daugiau nei į dvi dalis.

Atsakovė taip pat kritiÅ¡kai įvertino Pirkimo sÄ lygų nuostatas. SÄ lygų turinys nėra aiÅ¡kus, daug vietos interpretacijoms. VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodomi prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobÅ«dis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. VPÄ® 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ , tačiau Å¡i jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali bÅ«ti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ bei VPÄ® nurodytų pirkimo objekto apibÅ«dinimo taisyklių (žr pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, jog Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija.

Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Ä®vertinus Pirkimo paslaugų detalizavimÄ (paslaugos teikėjo darbo veiklos sritis), sutiktina su atsakovės iÅ¡vadomis, kad teiktinų paslaugų turiniui trÅ«ksta tikslumo, aiÅ¡kumo, nenurodytos konkrečios paslaugų apimtys, kiekiai, terminai, paslaugų pavadinimai leidžia pernelyg plačias interpretacijas, o tai neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintų tikslumo, aiÅ¡kumo ir kt. reikalavimų.

Dėl AgentÅ«ros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT08 teisėtumo PareiÅ¡kėja atviro konkurso bÅ«du atliko supaprastintÄ pirkimÄ â€žGaisrinė ir apsauginė signalizacija su montavimu“ Pirkimas buvo skaidomas į 10 atskirų Pirkimo dalių pagal apskritis. Projektu buvo planuojama atnaujinti 1200 vnt. techninės ir programinės įrangos, iÅ¡ jų apie 1000 kaimo bibliotekų filialuose. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad prieÅ¡gaisrinę ir apsauginę signalizacijÄ , pagal poreikį, buvo numatyta įrengti ne visose bibliotekose (numatyta įrengti 550 vnt.).

Audito metu Valstybės kontrolei atlikus 5 Projekto patikras vietoje, o taip pat AgentÅ«rai atliekus 20 Projekto patikrų vietoje buvo nustatyta, kad dalis prieÅ¡gaisrinės ir apsauginės signalizacijos objektuose dubliuojasi, t. y. atlieka tÄ pačiÄ funkcijÄ kaip ir kitais finansavimo Å¡altiniais įrengta prieÅ¡gaisrinė ir apsauginė signalizacija, taip pat dalyje bibliotekų įrengta įranga nebuvo naudojama. Teismui įvertinus atsakovės priimto sprendimo (Nr. IT08) teisėtumÄ , nustatyta, kad sprendime iÅ¡samiai aptartos Valstybės kontrolės ir pačios AgentÅ«ros nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjos, kaip Projekto vykdytojos, veikla – analizuojant ir renkant informacijÄ apie įrangos poreikį bibliotekose, todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, plačiau Å¡ių nustatytų faktinių ginčo bylos aplinkybių (kiekvienos bibliotekos atžvilgiu), kurios iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir Komisijos sprendime, iÅ¡ naujo neaptarinės, o sprendime, Å¡iuo aspektu, pasisakys tik dėl pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų bei akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų.

Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl audito ir vėlesnio patikrinimo metu nustatytų su pažeidimu susijusių faktinių aplinkybių (įrangos dubliavimasis, įrangos neveikimas). Dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėja nurodo, kad tokių aplinkybių, kurios pripažintos pažeidimu, atsiradimÄ lėmė tai, kad dauguma bibliotekų yra įsikÅ«rusios kitų įstaigų patalpose. Kitos įstaigos paprastai turėdavo įsirengusios prieÅ¡gaisrinės signalizacijos įrangÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad biblioteka ir kita įstaiga, kurios patalpose įsirengusi biblioteka, veikia skirtingais darbo rėžimais, dėl ko patalpos priduodamos skirtingu laiku.

Tokiu atveju dvi įrangos yra reikalingos, nes pastate veikia dvi skirtingos įstaigos su skirtingais poreikiais (darbo rėžimais). Tuo tarpu bibliotekos patalpų atskirai priduoti apsaugai su viso pastato sistema nėra galima. Pareiškėja prieštaraudama nustatytiems pažeidimams tik abstrakčiai nurodė, kad bibliotekoms nėra galimybės naudotis bendra, jau pastate įrengta priešgaisrine apsaugos sitema, tačiau šių teiginių jokia technine ar kita dokumentacija, ar kitais įtikinamais argumentais nepagrindė.

Atitinkamai pareiÅ¡kėja jokiais įrodymais, argumentais nepagrindė ir konstatuoto įrangos nenaudojimo fakto (pvz. Trakų vieÅ¡oji biblioteka Lentvario filialas). Minėta, kad iÅ¡laidos turi bÅ«ti bÅ«tinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo ir turi bÅ«ti numatytos projekto sutartyje (PAFT 402 punktas). Taip pat iÅ¡laidos turi atitikti Å¡iose taisyklėse, projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e ir kituose teisės aktuose iÅ¡dėstytus reikalavimus (PAFT 408 punktas).

Kaip pagrįstai savo sprendimuose nurodė tiek AgentÅ«ra, tiek Komisija, siekiant Sutartyje numatyto Projekto tikslo, Å¡iuo atveju bÅ«tent Projekto vykdytoja (pareiÅ¡kėja) privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų tinkamai ir adekvačiai įvertintas bibliotekų poreikis įsirengti prieÅ¡gaisrines apsaugos sitemas. Nors, kaip matyti, buvo nutarta įrangÄ diegti tik dalyje bibliotekų ir tai leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėja vertino įrangos poreikį bibliotekomis, tačiau, esant nustatytiems pažeidimams, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai – poreikio bibliotekose įdiegti įrangÄ vertinimas, siekiant Projekto tikslo buvo nepakankami, kurie vėlau ir lėmė pareiÅ¡kėjai kilusias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėja AgentÅ«ros sprendimo Nr. IT08 neteisėtumÄ Ä¯rodinėja daugiau tik bendro pobÅ«džio argumentais, kad sprendimas deklaratyvus, nemotyvuotas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau įrodymų, kuriais paneigtų AgentÅ«ros nustatytas aplinkybes (pažeidimus) nepateikia. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, tiek pažeidimų tyrimo metu, tiek skundu Komisijai, vėliau teismui, AgentÅ«ros nustatytų PAFT 402, 408 punktų nuostatų pažeidimų prieÅ¡ingai neįrodė.

Ginčijamuose sprendimuose AgentÅ«ra, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, sunkumÄ bei taikydama proporcingumo priemones pagrįstai pritaikė atitinkamas finansines korekcijas. Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ korekcijas sumažinti, nenustatyta, jų, be kita ko, nenurodė ir pati pareiÅ¡kėja. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės skunde teismui nekelia ginčo dėl taikytų finansinių sankcijų, o tik praÅ¡o panaikinti sprendimus kaip neteisėtus, todėl finansinės pataisos skyrimo pagrįstumo aspektu plačiau nepasisakytina.

PareiÅ¡kėja AgentÅ«ros skundžiamų sprendimų ydingumÄ Ä¯rodinėja taip pat ir kitais argumentais, tačiau kurie, Å¡iame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų iÅ¡vadų kontekste, nesudaro pagrindo AgentÅ«ros nustatytų pažeidimų vertinti taip, kaip skunde įrodinėja pareiÅ¡kėja. Nagrinėjamu atveju AgentÅ«ra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Skundžiami Agentūros sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamų Agentūros sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo. Agentūros sprendimus pripažinus teisėtais, atitinkamai pagrįstu ir teisėtu pripažintinas ir Komisijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 21R-(AG-74/07-2021), kuriuo buvo patvirtintas Agentūros sprendimų teisėtumas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT)) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė