2021-07-26 Nr. AB-15117-4-45-3-00215-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3603-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00215-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui I. A., jo atstovui advokatui P. V.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams J. B. ir R. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl užsieniečio I. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatantį asmenį (toliau – ir užsienietis, apeliantas) iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. birželio 15 d. iš Lenkijos Respublikos VSAT pareigūnams buvo perduotas (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatęs užsienietis. Užsienietis kartu su kitais užsieniečiais, tarp kurių buvo jo žmona B. A. ir dukra E. I., 2021 m. birželio 14 d. apie 21.30 val. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Aiškinantis minėto užsieniečio teisinę padėtį, nustatyta, kad pirmą kartą jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 25 d., buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre. Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad užsienietis 2021 m. birželio 14 d. išvyko iš Centro, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš VSAT Užsieniečių registracijos centro tvarkos ir, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

4. Centras pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, todėl Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Centras teikimą sulaikyti užsienietį grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), be kita ko, 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų, 5 dalies 7, 8, 10 ir 11 punktų nuostatomis.

5. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su sulaikymu, o nori, kad būtų paliktas gyventi Centre, sudarant galimybę vaikščioti po teritoriją. Pareiškėjas atvyko su šeima, nori, kad vaikas galėtų būti gryname ore, pasivaikščioti. Išvykdamas iš Centro pareiškėjas manė, kad automobiliu važiuoja į sostinę apsipirkti ir nežino, kaip pateko į Lenkijos Respubliką. Manė, kad iš Centro teritorijos leidžiama išvykti 4 valandas. Pareiškėjas nurodė, kad asmens dokumentus paliko namuose, gimtinėje ((duomenys neskelbtini)).

6. Užsieniečio atstovas prašė užsieniečio nesulaikyti ir kirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre su galimybe būti jo teritorijoje.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. gegužės 25 d. neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Migracijos departamento sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. birželio 14 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, tą pačią dieną buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2021 m. birželio 15 d. buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. birželio 15 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

9. Nurodęs, kad Centro teikimas sulaikyti užsienietį grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 7, 8, 10, 11, 12 punktų pagrindais, teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Teismas pažymėjo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

11. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad užsienietis Migracijos departamento sprendimu būdamas apgyvendintas Centre, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką, išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, buvo didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsniu, numatančiu alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą, atsižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose, pažymėjo, kad duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, todėl negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Be to, jam buvo suteikta galimybė gyventi Centre, bet jis pažeidė apgyvendinimo sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Kadangi užsieniečiui, teismo vertinimu, negalėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, Lietuvos Respublikoje jis savarankiškai gyventi negali, todėl teismas teikimą patenkino.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

14. Apelianto teigimu, jo asmens tapatybė yra nustatyta. Užsienietis, nors ir nepateikė paso, kitų asmens tapatybės dokumentų, tačiau kompetentinga institucija Migracijos departamentas yra priėmusi apelianto prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, apeliantas yra registruotas Užsieniečių registre. Tai rodo, kad jo asmens tapatybė laikoma nustatyta.

15. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdęs visas pareigas prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Laikytina, kad šie motyvai yra išaiškinti, tai šiuo atveju yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Sulaikymas yra pati griežčiausia laisvės ribojimo priemonė, kurios skirti apeliantui nėra nei būtinybės.

16. Apeliantas nurodė, kad išvyko iš Centro, kadangi norėjo nuvykti į sostinę apsipirkti ir nežino, kaip pateko į Lenkijos Respubliką. Taigi apeliantas neturėjo tyčios pažeisti išvykimo iš Centro tvarką, Lietuva jam nepažįstama valstybė, todėl jis sąžiningai buvo suklaidintas (manė, kad vyksta į sostinę). Šių aspektų nevertino pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai konstatavo esant sulaikymo pagrindus.

17. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad apeliantas yra atvykęs su šeima, t. y. ir su nepilnamečiu vaiku. Sulaikius apeliantą, jis negalėtų rūpintis šeima ir vaiku, o tai prieštarauja principui dėl vaikų interesų atitikimo. Jis būtų apgyvendintas atskirai nuo šeimos. Be to, Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju apeliantas su šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų, patenka į grupę asmenų, kuriems taikoma padidinta apsauga dėl jų pažeidžiamumo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti apeliantą ir nenustatė, kad egzistuoja ypatingos sąlygos. Sulaikymas apelianto atveju yra nepateisinamas ir neproporcingai griežtas.

18. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į apelianto ir jo šeimos, vaiko geriausius interesus, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir neprarasti ryšio su šeima. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir atitiktų apelianto ir Migracijos departamento, kuris siekia baigti prieglobsčio procedūrą, interesus.

19. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, išvykimu iš apgyvendinimo vietos (Centro) ir neteisėtu Lietuvos Respublikos sienos kartu su Lenkijos Respublika kirtimu, Centras atkreipia dėmesį, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Užsienietis, neturėdamas jokių oficialių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, ir, tikėtina, kad jo žodžiu pateikti duomenys nėra tikslūs ar tikri (jis galėjo pasivadinti bet kokiu vardu), todėl laikoma, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta.

21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad užsienietis bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, kadangi teikia paaiškinimus, dalyvauja apklausose, Centras pabrėžė, kad apeliantas, neteisėtai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jis buvo apgyvendintas Centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui. Su Centre galiojančiomis taisyklėmis buvo supažindintas jam suprantama kalba. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti ir tokiu būdu sutrukdyti išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje bei jį įvykdyti. Tokio apelianto elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.

22. Dėl gyvenimo sąlygų sulaikymo metu, Centras nurodė, kad šiame centre yra naujausios statybos pastatas, kuriame gyvena tik sulaikytos šeimos ir moterys, kuriame nėra grotų, yra užtikrintos visos būtinos sąlygos gyvenimui bei vaiko priežiūrai, ugdymui, užsieniečiams yra skirtas maitinimas ir patalpa maistui gaminti. Todėl nėra jokių abejonių, kad apeliantui yra užtikrinta teisė rūpintis ir auklėti savo vaiką, o vaikui yra užtikrintos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos.

23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neteisėtai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, prieglobsčio procedūros metu jis bandė išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apelianto piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus, o tokio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

24. Centras, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021, pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad teismo diskrecija taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečiams. Pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais nenustatė pagrindo apeliantui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 15 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdamas apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, išvyko iš Lietuvos, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos kartu su Lenkijos Respublika sieną. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad esant tokioms aplinkybėms didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas nurodė, kad nors duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet šiai dienai užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

27. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, be to neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad apeliantas yra atvykęs su šeima, kurių tarpe – nepilnamečiai vaikai, taip pat nepagrįstai jam neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės. Apelianto tvirtinimu, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

30. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

31. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietis, Migracijos departamento sprendimu būdamas apgyvendintas Centre, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką, 2021 m. birželio 14 d. išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2021 m. birželio 15 d. perduotas VSAT pareigūnams. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog nebuvo teisinio pagrindo užsienietį sulaikyti.

32. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis yra nurodęs, kad jis yra mažamečio vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas. Šie duomenys nurodyti ir Centro teikime dėl užsieniečio sulaikymo, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis.

34. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

35. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jo sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas.

39. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta (užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų), užsienietis neteisėtai paliko Centrą, kuriame buvo apgyvendintas Migracijos departamento sprendimu, ir išvyko į Lenkijos Respubliką, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Centro atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad dėl remonto darbų Centro teritorija nėra visiškai aptverta (t. y. išmontuota dalis užtvaros, todėl faktiškai užsienietis galės judėti ne tik apgyvendinimo vietos teritorijoje), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Centro atsiliepime nurodyta nutartimi nėra pagrindo vadovautis, nes minėtoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su užsieniečio mažamečiais vaikais, kartu atvykusiais į Lietuvos Respubliką.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečiui taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančio užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatantį užsienietį iš sulaikymo.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatantį užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius