2018-05-02 Nr. AB-8754-3-61-3-00416-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1820-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00416-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3151-402/2015 priteisė jam 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (toliau – ir teismo sprendimas). Pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas įvykdyti minėtą teismo sprendimą ir pervesti priteistą sumą. Teisingumo ministerija jį informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimą įvykdys ne vėliau kaip per 3 mėnesius, t. y. iki 2016 m. spalio 1 d. pinigai bus pervesti į pareiškėjo sąskaitą banke.

3. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. liepos mėn. jis su drauge sudarė greitojo kredito sutartį ir įsipareigojo paskolą ir palūkanas grąžinti iki 2016 m. spalio 1 d. Pareiškėjas tikėjo, kad Teisingumo ministerija įvykdys įsipareigojimus laiku, tačiau teismo sprendimas įvykdytas ir žalos atlyginimas pervestas tik 2016 m. gruodžio 9 d. Teisingumo ministerija apie vėlavimą įvykdyti teismo sprendimą jo neįspėjo. Neteisėtais Teisingumo ministerijos veiksmais jam buvo padaryta žala. Dėl negrąžintos laiku paskolos santykiai su drauge nutrūko, susirgo depresija, atsinaujino lėtinės ligos. Pareiškėjo teigimu, viso to nebūtų įvykę, jeigu Teisingumo ministerija būtų veikusi pagal teisės aktų reikalavimas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime (b. l. 17–19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. gavo pareiškėjo prašymą įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3151-402/2015 ir pervesti jam priteistą 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 19 d. raštu buvo informuotas, kad teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2016 m. spalio 1 d. Teismo sprendimas buvo įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., nes Teisingumo ministerija anksčiau įvykdyti teismo sprendimą neturėjo finansinių galimybių – asignavimai, iš kurių yra pervedamos teismų priteistos sumos, buvo perskirstyti tik 2016 m. gruodžio mėnesį.

6. Manė, kad pareiškėjas netinkamai gina savo teises, nes pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministerijai laiku neįvykdžius teismo sprendimo ir nepervedus priteistų sumų, asmuo gali kreiptis dėl jų priverstinio išieškojimo. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija neginčija fakto, jog pareiškėjui nepervedė teismo priteistos sumos per Įstatymo nustatytą terminą, tačiau mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl Teisingumo ministerijos veiksmų atsirado žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sutarties sudarymo su kredito bendrove, dėl santykių su gyvenimo drauge. Manė, jog neįrodžius šių aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

7. Teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, gali būti priteisiama neturtinė žala pinigais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo K. R. teisė per Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) laiku neįvykdžius teismo sprendimo, t. y. nepervedus jam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Anot pareiškėjo, dėl tokio Teisingumo ministerijos neveikimo jis negalėjo laiku grąžinti paskolos kredito bendrovei, dėl to nutrūko santykiai su gyvenimo drauge, jis patyrė depresiją, pablogėjo sveikata.

10. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3151-402/2015 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 21 d.

11. Remdamasis minėtu teismo sprendimu, pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. pateikė Teisingumo ministerijai prašymą pervesti teismo sprendimu priteistą sumą į jo asmeninę sąskaitą banke. Teisingumo ministerija pateikė pareiškėjui 2016 m. liepos 19 d. raštą Nr. (1.34.)7R-5595, kuriame nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. gavo pareiškėjo prašymą, todėl teismo sprendimas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 1 d. Teisingumo ministerija lėšas pagal teismo sprendimą į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke pervedė 2016 m. gruodžio 8 d.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. liepos 1 d. gavusi pareiškėjo prašymą, Teisingumo ministerija teismo sprendimą privalėjo įvykdyti iki 2016 m. spalio 1 d., tačiau jį įvykdė 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. praleidusi Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo aplinkybės dėl Teisingumo ministerijos neveikimo vykdant teismo sprendimą yra įrodytos, todėl yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

14. Atsakovas atsiliepime teigė, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas laiku todėl, kad nebuvo paskirstyti tam skirti asignavimai. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, nenumatantis jokių išlygų ar galimybių pratęsti teismo sprendimų įvykdymo terminus, nustačius tam tikras svarbias aplinkybes. Taigi teismas akcentavo, kad nurodytas atsakovo argumentas dėl teismo sprendimo nevykdymo priežasčių nepašalina Teisingumo ministerijos atsakomybės nagrinėjamu aspektu. Pažymėjo ir tai, kad apie tai, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas laiku, Teisingumo ministerija pareiškėjo neinformavo, kas yra nesuderinama ir su gero administravimo principais.

15. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad iš nurodytos įstatymo normos formuluotės darytina išvada, jog kreiptis dėl priverstinio išieškojimo yra asmens teisė, bet ne imperatyvus ir vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teismui ginčija Teisingumo ministerijos neveikimą, dėl kurio teigia patyręs neigiamas pasekmes – neturtinę žalą.

16. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laiku negrąžintos skolos susipyko su gyvenimo drauge ir su ja nutraukė santykius, patyrė depresiją, atsinaujino lėtinės ligos. Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų skunde nurodytas aplinkybes, kad jam teko skolintis pinigų iš kredito bendrovės, kad nutrūko santykiai su gyvenimo drauge. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokie sveikatos sutrikimai jam pasireiškė. Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl lėtinių ligų paūmėjimo. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atsiradimo nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, jog patirti nepatogumai buvo tokie intensyvūs, kad žala pareiškėjui turi būti atlyginama pinigais.

18. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 1.138 straipsnio 6 ir 8 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius, jog dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų nulėmę tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teismo sprendimu jam priteistos žalos išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 19. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 43), kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog santykiai su sugyventine nutrūko, ir pareiškėjui sunku įrodyti, jog minėtas įvykis buvo iš tikrųjų. Pažymi, kad jam nėra aišku, kokia ligos istorija vadovavosi teismas, nes pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose ir visą žiemą gydėsi nuo lėtinės ligos, kas yra užfiksuota jo ligos istorijoje. Akcentuoja, jog pagal teisės doktriną, neteisėtomis veikomis visada yra padaroma žala.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 46–48), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas visiškai neįrodinėjo žalos padarinių, neakcentavo išgyvenimų ir sukrėtimų, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje. Taigi teismui nebuvo pagrindo pripažinti apelianto nurodomą neturtinę žalą. Mano, jog pripažinimas, kad Teisingumo ministerija neįgyvendino jo teisės gauti priteistą žalos atlyginimą per Įstatymo nustatytą terminą, yra pakankama satisfakcija. Pažymi, kad be žalos padarymo fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, apeliantas neįrodinėjo ir kitos – priežastinio ryšio sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Teisingumo ministerija pavėlavo pervesti jam teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimo sumą, atlyginimo.

24. Pareiškėjas K. R., kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė per Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, jog pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija ir teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

27. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Teisingumo ministerija, 2016 m. liepos 1 d. gavusi pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo pervedimo, teismo sprendimą įvykdė praleidusi Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Teisingumo ministerija privalėjo sprendimą įvykdyti iki 2016 m. spalio 1 d., tačiau jį įvykdė 2016 m. gruodžio 8 d. Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas, todėl spręstina, kad Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai yra nustatyti.

29. Pasisakant dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigė, jog patyrė žalą, nes skolinosi iš kredito bendrovės ir dėl laiku negrąžintos skolos susipyko su gyvenimo drauge, dėl to jam atsinaujino lėtinės ligos, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas bei įvertinusi non reformatio in peius principą, draudžianti apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl neturtinės žalos buvimo iš naujo nenagrinėja.

30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tai, kad pareiškėjui pavėluotai pervestas teismo priteistas žalos atlyginimas, galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, kad pareiškėjas, kaip minėta, skunde nurodytų patirtų nepatogumų nepagrindė objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan