2022-12-14 Nr. AB-30534-4-45-3-00276-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4188-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00276-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei L. L. ir jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei L. L.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) teikime nurodyta, kad užsienietė (duomenys neskelbtini) pilietė L. L. (toliau – ir užsienietė) 2021 m. liepos mėn. neteisėtai kirto valstybės sieną, prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje yra galutinai baigta, šiuo metu užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeimyninių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, būdama Lietuvos Respublikoje užsienietė nesilaikė nustatytų reikalavimų ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos su suklastotais dokumentais, todėl, manė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, leidus laisvai judėti užsienietė gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama prieglobsčio procedūros vykdymo eigą, kartu sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse, todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras prašė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad užsienietė buvo sulaikyta 2022 m. spalio 28 d., po to, kai atliko bausmę. Paaiškino, kad užsienietė iki šiol nėra išsiųsta iš Lietuvos Respublikos, nes ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.

3. Užsienietė sutiko su teikimu, prašė sutrumpinti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT Centro teikimą tenkinti - taikyti užsienietei, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 2 d. užsienietė buvo sulaikyta kartu su kitais asmeninis (tąnakt sulaikyta didesnė nei 50 asmenų grupę). Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumento ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje.

6. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S19005 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su priimtu sprendimu, užsienietė jį skundė, tačiau Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio spendimų komisijos 2022 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-969, kuriuo skundo netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu iš dalies tenkindami užsienietės skundą ir sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminus, bet dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos paliko nepakeistą. Kadangi buvo priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje, todėl ji nėra prieglobsčio prašytoja.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu tenkino Medininkų Centro teikimą ir užsienietei taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. sauso 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

8. Departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

9. Tiek 2022 m. balandžio 4 d., tiek ir 2022 m. gegužės 5 d. išaiškinus apie teisę savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, ji šios galimybės atsisakė.

10. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimu tenkintas Medininkų Centro teikimas ir užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų šešiems mėnesiams, be ne ilgiau nei kol užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

11. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 6.21 val. išėjo iš laikino apgyvendinimo vietos ir negrįžo.

12. 2022 m. rugpjūčio 29 d. ji buvo sulaikyta daranti nusikalstamą veiką, jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo užsienietė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

13. Po to, kai atliko paskirtą bausmę, 2022 m. spalio 28 d. užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl Centras kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

14. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietė neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, yra priimtas sprendimas išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, sprendžiant grąžinimo į kilmės šalį klausimą ji bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, teismas teikimą tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad po to, kai užsienietei buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri mažiausiai varžo asmens laisvę, ji nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo, pasišalino iš pagyvendinimo vietos, padarė nusikalstamą veiką, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau jos laisvę varžančiomis priemonėmis. Teismas vertino, kad Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl ši alternatyvi sulaikymui priemonė taikytina tris mėnesius. Teismas vertino, kad pasikeitus aplinkybėms, tiek Centras, tiek ir užsienietė turi teisę kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo.

III. 15. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant ją VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

16. Teigia, kad jokių duomenų apie tai, kad užsienietė būtų klaidinusi VSAT dėl jos tapatybės nustatymo sprendžiant jos išsiuntimo klausimą, nėra, o jos atvykimo į Lietuvą aplinkybės taip pat negali būti vertinamos nebendradarbiavimu, nes jos neaktualios ginčui Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies prasme. Nors užsienietė jau daugiau nei metus laiko yra Lietuvoje, VSAT neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs patikslinti užsienietės tapatybę ar ją nustatyti, taigi, šiuo atveju būtent institucija nebendradarbiauja ir neatlieka savo pareigų tinkamai vien tik nepagrįstai kaltindama užsienietę.

17. Teigia, jog jau ilgiau nei metus yra iš esmės sulaikyta ir gyvena nežmoniškomis ir jai nepalankiomis sąlygomis (negauna Afrikos žemyno žmonėms būdingo maisto, turi per mažai erdvės judėti, negali kokybiškai skalbtis rūbų).

18. Prideda, kad sprendimas dėl jos išsiuntimo į kilmės šalį yra seniai priimtas, tačiau negali būti įvykdytas.

19. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo atmesti užsienietės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

20. Nurodo, kad byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis įrodymų, tokių kaip netikro asmens tapatybės dokumento pateikimas, bandymas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsienietės judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės apribojimus grindė tuo, jog užsienietė Lietuvoje yra neteisėtai, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

23. Apeliaciniame skunde užsienietė nurodo, jog teismo skirtas sulaikymas yra nepagrįsta ir neproporcinga Įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti priemonė ir pabrėžia, kad jos laisvė apribota daugiau nei metus bei gyvena nežmoniškomis sąlygomis.

24. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį.

25. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo nustatytų užsienietės judėjimo laisvės apribojimų teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės (nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) taikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

27. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.); kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (7 p.).

28. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, be kita ko, apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.); apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

31. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) 1 dalį ir jai skirta 60 parų arešto bausmė. Vis dėlto, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sąvokų „nacionalinis saugumas“ ir „viešoji tvarka“ aiškinimą užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, jog dėl užsienietės padaryto nusikaltimo, už kurį užsienietė, beje, yra atlikusi jai paskirtą bausmę, kiltų reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui arba Lietuvos Respublikos vidiniam arba išoriniam saugumui.

33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir patvirtino VSAT, užsienietės judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje iš esmės yra ribojama nuo 2021 m. liepos mėn., išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. liepos 27 d. (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams priėmus sprendimą neriboti užsienietės judėjimo laisvės) iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. (užsienietę sulaikius išvykstant iš Lietuvos Respublikos maršrutiniu autobusu). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

34. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsižvelgus į tai, jog užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau kaip 12 mėnesių, nagrinėjamoje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tolimesnį apribojimų taikymą.

35. Pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

36. Pirmosios instancijos teismas poreikį apriboti užsienietės judėjimo laisvę taip pat grindė siekiu užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą ir išsiųsti užsienietę į kilmės valstybę. Tačiau byloje konkreti išsiuntimo data nėra nustatyta ir šiuo metu duomenų apie galimybę užsienietę išsiųsti nėra. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus galutinio sprendimo įvykdymo ir užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikimybę bei sutikus su VSAT ir pirmosios instancijos teismo argumentais, užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą nėra leidžiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022, 22 p.).

37. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į užsienietės judėjimo laisvės apribojimų trukmę Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė judėjimo ribojimus ir šiuo atveju proporcinga ir pagrįsta taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su užsienietės išsiuntimu į kilmės valstybę.

38. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės L. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti.

Taikyti užsienietei (duomenys neskelbtini) pilietei L. L. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su užsienietės išsiuntimu į kilmės valstybę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė