Legislator Case Law & Legislation
71cce7e0-c9fa-484e-bf29-c1e737ae6dae AI generated

71cce7e0-c9fa-484e-bf29-c1e737ae6dae · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 71cce7e0-c9fa-484e-bf29-c1e737ae6dae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

statybos objekte Tilžės g. 157, Å iauliuose, buvo darytos techninio projekto korektÅ«ros ir atlikti papildomi, sutartyje nenumatyti darbai, už kuriuos nebuvo su rangovu atsiskaityta; rangovas reikalavo atsakovÄ sugrÄ Å¾inti sulaikytus 508 656 Lt, tačiau net ir panaikinus pagrindÄ pradinio ieÅ¡kovo lėšų areÅ¡tui, bankas pinigų negrÄ Å¾ino, todėl spręstina, jog sulaikyti 508 656 Lt buvo visiÅ¡kai atsitiktinė suma, kurios atsakovas buvo likęs nesumokėjęs ir kurios nusprendė nebemokėti finansinių sunkumų turinčiam rangovui, kuriam tuo metu jau buvo keliama bankroto byla;

Legislator headnote

AI generated

71cce7e0-c9fa-484e-bf29-c1e737ae6dae · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismo nuomone, tai, kad atsakovo teigimu, rangovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus - statybos rangos darbus atlikus nekokybiÅ¡kai, nereagavus į atsakovo pretenzijas ir statybos broko neiÅ¡taisius – atsakovas statybos rangos trÅ«kumus iÅ¡taisė savo lėšomis ir trÅ«kumų iÅ¡taisymui (remonto darbams) atsakovas iÅ¡leido 371 463 Lt, iÅ¡ kurių 274 182,41 Lt rangovui mokėtino už statybos rangos darbus užmokesčio pasiliko sau pagal sutarties 4.5 punktÄ , prilygsta prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2A-415/2012                                                    Procesinio sprendimo kategorijos 35.1.;                                                     35.4.; 40.2.; 52.3.; 95.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo bei 2011 m. kovo 18 d. papildomo sprendimo ir ieÅ¡kovo T. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-236-527/2011 pagal ieÅ¡kovo T.

A., perėmusio likviduojamos dėl bankroto Kauno miesto 3 statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės teises, ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, tretiesiems asmenims komanditinei ūkio bendrijai „Homburg NT“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Proporcija“, uždarajai akcinei bendrovei „Durų sistemos ir Ko“, uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“, uždarajai akcinei bendrovei „Polimeras“, uždarajai akcinei bendrovei „Saturnita“, uždarajai akcinei bendrovei „Alseka“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltermos prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus rentinys“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches haus“, uždarajai akcinei bendrovei „Irvesta“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas likviduojama dėl bankroto Kauno miesto 3 statybos ir remonto UAB 2003 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB SEB bankui, tretiesiems asmenims KŪB „Homburg NT“, UAB,,Proporcija“, UAB „Durų sistemos ir Ko“, UAB „Tradicija“, UAB „Polimeras“, UAB „Saturnita“, UAB „Alseka“, UAB „Baltermos prekyba“, UAB „Kaminta“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Baltisches haus“, UAB „Irvesta“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 508 656 Lt skolÄ už atliktus statybos darbus pagal 2000 m. gegužės 16 d. statybos rangos sutartį bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki įvykdymo momento.

Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradinis ieÅ¡kovas (toliau – rangovas) buvo pakeistas jo teisių perėmėju T. A..Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 6 000 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 274 182,41 Lt skolÄ už atliktus darbus, ir perdavė Å¡iÄ civilinės bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.IeÅ¡kovas T.

A. patikslintu ieÅ¡kiniu, paduotu teismui 2009 m. vasario 12 d., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ , 2000 m. gegužės 6 d. statybos rangos sutartyje Nr. 05/16-VB1 numatytÄ statybos darbų kainos dalį – 274 182,41 Lt, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už piniginės prievolės termino praleidimÄ už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas AB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) 2000 m. gegužės 16 d. pasirašė su rangovu 2000 m. gegužės 6 d. statybos rangos sutartį, statybos darbų kaina buvo nustatyta 10 090 802 Lt, kuri atitiko ir rangovo su užsakovu suderintÄ sÄ matÄ (sutarties 2 p.).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad rangovas įsipareigojo darbus pradėti 2000 m. gegužės 22 d. ir juos užbaigti 2001 m. gegužės 31 d. (sutarties 3 p.), atsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus statybos darbus pagal pateiktus statybos darbų aktus F1 ir F2 ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per 10 dienų po aktų pasiraÅ¡ymo (sutarties 4.1 p.), 3 procentų sutarties kainos sumÄ (302 724 Lt) užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui po 6 mėnesių po darbų užbaigimo ir valstybinės komisijos darbų priėmimo akto pasiraÅ¡ymo (sutarties 4.5 p).

IeÅ¡kovo teigimu, rangovas atliko statybos darbus, pateikė aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atsakovas sumokėjo rangovui 9 582 146 Lt, likdamas skolingas 508 656 Lt, kÄ patvirtina 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. 08-07/630 7 punktas. IeÅ¡kovas nurodė, kad rangovas pastatė objektÄ ir pridavė jį valstybinei komisijai 2001 m. rugpjūčio 30 d., kÄ patvirtina 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. 08-07/630 4 punktas, be to, Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta atsakovas 2008 m. birželio 27 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal sutarties 4.5 punktÄ atsakovas privalėjo sumokėti garantinį kokybės užstatÄ (302 724 Lt) po Å¡eÅ¡ių mėnesių užbaigus sutartinius darbus ir pasiraÅ¡ius valstybinės komisijos priėmimo darbų aktÄ . IeÅ¡kovo teigimu, darbai buvo atlikti, valstybinės komisijos aktas buvo pasiraÅ¡ytas, taigi ieÅ¡kovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl rangovo kaltės statybos rangos darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai, jis į atsakovo pretenzijas nereagavo ir statybos broko neiÅ¡taisė – atsakovas statybos rangos trÅ«kumus iÅ¡taisė savo lėšomis ir tam iÅ¡leido 371 463 Lt, iÅ¡ kurių kurių 274 182,41 Lt sumÄ kaip prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ Ä¯skaitė ieÅ¡kovui mokėtino užmokesčio už statybos rangos darbus pagal sutarties 4.5 punktÄ sÄ skaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė priteisti ieÅ¡kovui T. A. iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 2000 m. gegužės 6 d. statybos rangos sutartyje Nr. 05/16-VB1 numatytÄ 274 182,41 Lt statybos darbų kainos dalį, 4 619,12 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, bei 6 483,65 Lt žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko valstybei 6 484 Lt žyminį mokestį bei 154 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog rangovas atliko statybos darbus, pateikė aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, įskaitant ir aktus Nr. 21/39, 21/40, 21/42, 21/44 bei 2001 m. rugsėjo 10 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBB Nr. 7658145, kurioje nurodytos 508 656 Lt sumos atsakovas rangovui nesumokėjo. Teismo teigimu, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo (pajamų) suvestinė patvirtina, jog atsakovas sumokėjo rangovui 9 582 146 Lt, likdamas skolingas 508 656 Lt, kÄ patvirtina ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. 08-07/630 7 punktas. Teismas pažymėjo, kad valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. 08-07/630 4 punktas patvirtina, jog rangovas pastatė objektÄ ir pridavė jį valstybinei komisijai 2001 m. rugpjūčio 30 d., be to, Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta atsakovas 2008 m. birželio 27 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

Teismas sprendė, kad sutarties 4.5 punkte numatyto garantinio kokybės užstato sumokėjimo 6 mėnesių laikotarpis suėjo 2002 m. vasario 28 d., ir atitinkamai atsakovas nuo 2002 m. kovo 1 d. turi pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su rangovu, o pakeitus pradinį ieÅ¡kovÄ nauju ieÅ¡kovu T. A. – su juo. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutartimi, kuri vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis įsiteisėjo 2002 m. liepos 12 d., rangovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2003 m. kovo 31 d. nutartimi jis pripažintas bankrutavusiu.

Teismo nuomone, tai, kad atsakovo teigimu, rangovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus - statybos rangos darbus atlikus nekokybiÅ¡kai, nereagavus į atsakovo pretenzijas ir statybos broko neiÅ¡taisius – atsakovas statybos rangos trÅ«kumus iÅ¡taisė savo lėšomis ir trÅ«kumų iÅ¡taisymui (remonto darbams) atsakovas iÅ¡leido 371 463 Lt, iÅ¡ kurių 274 182,41 Lt rangovui mokėtino už statybos rangos darbus užmokesčio pasiliko sau pagal sutarties 4.5 punktÄ , prilygsta prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymui.

Teismas nurodė, kad kartu su 2009 m. lapkričio 17 d. paaiÅ¡kinimais atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina defektų buvimo faktÄ , tačiau, teismo nuomone, rangovo atstovų pasiraÅ¡ytas 2002 m. sausio 16 d. defektinis aktas (su papildomais reikalavimais) patvirtina tik dalį jame nurodytų rangovo samdytų subrangovų darbo trÅ«kumų, taip pat dalį paties rangovo įsipareigotų paÅ¡alinti trÅ«kumų. Teismas pažymėjo, kad Å¡iame akte nurodyti užsakovo (eksploatuotojo) pageidavimai, teismo nuomone, negali bÅ«ti laikomi rangovo darbų trÅ«kumais, tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad rangovas Å¡iuos darbus privalėjo atlikti pagal projektÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad trÅ«kumais negali bÅ«ti laikomi ir pagal akto 9 punktÄ rangovo apsiimti atlikti papildomi darbai po to, kai užsakovo pasitelktas projektuotojas atliks projektÄ ir atliks atitinkamus skaičiavimus dėl garažo perdangos apÅ¡iltinimo storio, kad nesirinktų kondensatas. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas AB Vilniaus banko 2001 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tas Nr. 01-3166 yra adresuotas paties atsakovo bendrųjų reikalų departamentui, todėl, nesant byloje duomenų apie Å¡io raÅ¡to pateikimÄ rangovui, nėra pagrindo jo vertinti kaip pretenzijos dėl statybos rangos darbų kokybės rangovui, tuo labiau, kad Å¡iuo raÅ¡tu iÅ¡ rangovo nereikalaujama nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinti ir jam nepraneÅ¡ama informacija apie jo darbo trÅ«kumus.

Teismo teigimu, 2002 m. vasario 5 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 1/02/129/2001 patvirtina, kad rangovas pripažino buvus kai kuriuos trÅ«kumus (nepilnai sutvarkytos buitinės patalpos, už kÄ atsakingas subrangovas UAB „Tradicija“, nesutvarkytas Å¡altas vandentiekis į buitines patalpas), kurių paÅ¡alinimui rangovas skyrė sau terminÄ iki 2002 m. vasario 9 d. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas 2002 m. balandžio 4 d. atsakovo raÅ¡tas, kuriame kalbama jau po garantinio kokybės laikotarpio pasibaigimo nustatytus trÅ«kumus, taip pat yra tik vidinio naudojimo aktas, kuriuo nieko nepraneÅ¡ama rangovui.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad kai kurie trÅ«kumai objekte buvo, tačiau, pritardamas ieÅ¡kovo argumentams, teismas konstatavo, jog didelė dalis atsakovo papildomai pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose atsispindinčių defektų paties rangovo arba jo subrangovų iki objekto pridavimo valstybinei komisijai 2001 m. rugpjūčio 30 d. buvo paÅ¡alinti, be to, didesnė dalis defektų, kurie buvo papildomai konstatuoti per garantinio kokybės užstato laikotarpį, t. y. 2002 m. sausio 16 d. defektiniame akte, rangovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovų pasiraÅ¡ytame 2002 m. gegužės 2 d. akte, pasiraÅ¡ytame ne tik po darbų priėmimo, bet ir pasibaigus garantinio kokybės užstato laikotarpiui, jau nebuvo konstatuoti.

Teismo teigimu, palyginus 2002 m. gegužės 2 d. aktÄ su 2002 m. sausio 16 d. defektiniu aktu, kuris, atsakovo teigimu, patvirtina defektų buvimo faktÄ ir paneigia bet kokias abejones dėl defektų, nustatytų 2002 m. gegužės 2 d. akte, buvimo fakto, matyti, jog 2002 m. gegužės 2 d. akte iÅ¡ 2002 m. sausio 16 d. defektiniame akte paminėtų trÅ«kumų bei užsakovo pageidavimų buvo likę tik nesustatyti 6 vnt. gaudytuvų į stiklines duris (kurie per nustatytÄ terminÄ buvo sustatyti ir dėl jų ginčo nebeliko) bei nepilnai veikiančios ventiliacijos trÅ«kumai, visi kiti 2002 m. gegužės 2 d. akte nurodyti defektai (statybos brokas) buvo nauji (iÅ¡ryÅ¡kėję ar pastebėti vėliau), palyginus su 2002 m. sausio 16 d. defektiniame akte iÅ¡vardintais trÅ«kumais.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje svarbiausia ne tai, ar darbai rangovo buvo atlikti su trÅ«kumais ir su kokiais konkrečiais trÅ«kumais, tačiau ar buvo pagrindas atsakovui savo sÄ skaita Å¡alinti statybos darbų trÅ«kumus po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo ir ar atsakovas turėjo teisę, remdamasis tuo, kad trÅ«kumų Å¡alinimui iÅ¡leido daugiau nei sutartyje numatytas 3 procentų objekto kainos garantinis užstatas, įskaityti šį užstatÄ pasilikimo sau bÅ«du, t. y. nesumokant jo rangovui.

Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutartis, kuria rangovui iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2002 m. liepos 12 d. Teismas pažymėjo, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ Ä¯siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant ir vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymÄ . Teismo teigimu, turint dėmesyje tai, kad garantinis užstatas buvo rangovui priklausanti darbų kainos dalis, atsakovo turėtos iÅ¡laidos Å¡alinant darbų trÅ«kumus, atsiradusios jau po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo, negalėjo bÅ«ti dengiamos iÅ¡ rangovui priklausančio garantinio užstato, tokiu bÅ«du atliekant įskaitymÄ , vien dėl to, kad rangovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis jo pateikta ataskaita - ARP (darbinių) sÄ skaitų akivaizdine, nurodo, jog rangovo atliktų darbų trÅ«kumams iÅ¡taisyti (defektams paÅ¡alinti) jis iÅ¡leido 373 057,11 Lt, t. y. sumÄ , virÅ¡ijančiÄ garantinį kokybės užstatÄ , kÄ , atsakovo teigimu, patvirtina ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės aktas Nr. 08-07/630, kuriame nurodyta labai panaÅ¡i nustatytų defektų darbų iÅ¡taisymo kaina – 371 463 Lt.

Teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais, sprendė, jog visos ataskaitoje - ARP (darbinių) sÄ skaitų akivaizdinėje nurodytos 373 057,11 Lt iÅ¡laidos (atsakovo įvardijamos kaip atsakovo iÅ¡laidos rangovo atliktų darbų trÅ«kumams iÅ¡taisyti) atsakovo buvo patirtos jau po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo. Teismas iÅ¡ pateiktų įrodymų konstatavo, kad net ir patys darbai, už kuriuos atsakovas Å¡iÄ pinigų sumÄ sumokėjo, taip pat buvo atlikti jau esant iÅ¡keltai rangovo bankroto bylai.

Teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais įrodymais, darė iÅ¡vadÄ , jog didesnė dalis minėtoje akivaizdinėje nurodytų iÅ¡laidų su rangovo atlikto darbo trÅ«kumais nėra susijusios. Teismas nesivadovavo 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. 08-07/630 iÅ¡vada, jog taisyti atsakovo defektai 373 057,11 Lt sumai, kadangi Å¡i ekspertizės iÅ¡vada buvo padaryta remiantis vieninteliu dokumentu - atsakovo atstovo pateikta 2002 m. sausio 1 d.-2003 m. sausio 27 d. sÄ skaitų akivaizdine, neanalizuojant kitų dokumentų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės aktas Nr. 08-07/630 surašytas 2004 m. birželio 17 d. apžiūrėjus pastate atliktus darbus, nors, kaip matyti iš trečiojo asmens KŪB „Homburg NT“ pateiktų įrodymų, šis pastatas, kaip turtinis įnašas, buvo perduotas įgijėjui UAB „VB nekilnojamasis turtas“ naujai išleistų akcijų emisijai apmokėti pagal 2003 m. gegužės 8 d. UAB „VB nekilnojamasis turtas“ akcijų pasirašymo sutartį, t. y. pastatas ekspertizės darymo metu jau nebepriklausė atsakovui.

Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡i ekspertizės iÅ¡vada buvo padaryta remiantis vieninteliu dokumentu - atsakovo atstovo pateikta 2002 m. sausio 1 d.-2003 m. sausio 27 d. sÄ skaitų akivaizdine, neanalizuojant kitų dokumentų, teismas, iÅ¡analizavęs visus iÅ¡reikalautus dokumentus, Å¡ia eksperto iÅ¡vada, prieÅ¡taraujančia Å¡iems dokumentams, nesivadovavo.Atskirai vertindamas 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės aktÄ Nr. 08-07/630, kuriame nurodyta nustatytų defektų darbų iÅ¡taisymo kaina – 371 463 Lt, teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų, jog minėta 371 463 Lt suma įvertinti darbai tikrai buvo atlikti atsakovo sÄ skaita, t. y. kad atsakovas už Å¡iuos visus darbus sumokėjo, siekiant paÅ¡alinti rangovo Kauno m. 3 statybos ir remonto UAB darbų trÅ«kumus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neįrodinėjo ir Å¡ių ekspertizės akte konstatuotų defektų Å¡alinimo darbų apimčių bei jų atlikimo terminų, kas Å¡ioje byloje itin svarbu, atsižvelgiant į bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo faktÄ , be to, atsakovas nepateikė jokių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, patvirtinančių medžiagų įsigijimÄ ir darbų apimtį, bei įrodymų, pagrindžiančių, kokiuose objektuose tos medžiagos buvo panaudotos, kas atliko remonto darbus, atliktų darbų aktų ir kt.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, vadovaudamasis į bylÄ pateiktais įrodymais, sprendė, jog visi sÄ skaitų akivaizdinėje nurodyti statybos-remonto darbai, kuriais buvo Å¡alinami objekto trÅ«kumai, taip pat ir įvykdytas įskaitymas iÅ¡ garantinio užstato, buvo atlikti jau po Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutarties iÅ¡kelti rangovui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo.Teismas sutiko su ieÅ¡kovo atstovo argumentais, jog nepakanka tiesiog atlikti remonto darbus Å¡alinant rangos darbų trÅ«kumus.

Teismas nurodė, kad atsakovo sutartinė prievolė sumokėti darbų kainÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta sutartyje, tuo tarpu atsakovo turimas reikalavimas dėl konkrečių patirtų nuostolių, susidedančių iÅ¡ skirtingų defektų paÅ¡alinimo, atlyginimo, kaip iÅ¡vestinė prievolė, nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, tuo labiau, kad atskiri defektai buvo Å¡alinami ne tuo pačiu metu, be to, įskaitymas yra draudžiamas tuomet, kai reikalavimas ginčijamas teisme, taip pat tuomet, kai bent vienai iÅ¡ teisinio santykio Å¡alių yra iÅ¡kelta bankroto byla ir pan.

Teismo įsitikinimu, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju bet kokie įskaitymai, esant iÅ¡keltai rangovo bankroto bylai, atsakovo negalėjo bÅ«ti atlikti, nes bankroto civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos draudžia nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymus. Teismo nuomone, bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimas tiesiogiai įtakojo atsakovo teisę vykdyti įskaitymus iÅ¡ garantinio užstato, atsakovo atlikti įskaitymai, prieÅ¡taravę Ä®BÄ® nuostatoms, pažeidė tiek pradinio ieÅ¡kovo, tiek jo reikalavimÄ perėmusio ieÅ¡kovo (fizinio asmens) teises.Pasisakydamas dėl 3 procentų garantinio statybos užstato ir jo paskirties teismas nepritarė atsakovo argumentams, jog ta 3 procentų sutartinės rangos darbų kainos dalis neturi bÅ«ti mokama rangovui, jeigu per Å¡eÅ¡is mėnesius po darbų užbaigimo ir valstybinės komisijos akto sudarymo atsiranda statybos darbų trÅ«kumai.

Teismo teigimu, aiÅ¡kinant sutarties 2, 4.5, 5.2, 5.5 ir 7.2 punktus laikytina, kad garantinis kokybės užstatas – tai fiksuotos darbų kainos (10 090 802 Lt) dalis, kuriÄ rangovas sulaiko 6 mėnesius ir kuri yra kaip garantas užsakovui, kad Å¡is iÅ¡ jos galės patenkinti reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės trÅ«kumų; ta suma, per 6 mėnesius paaiÅ¡kėjus statybos darbų trÅ«kumams ir defektams, užsakovas garantuoja tų trÅ«kumų iÅ¡taisymÄ . Teismas nurodė, kad jei rangovas nepaÅ¡alintų savo darbų trÅ«kumų arba atsisakytų apmokėti užsakovui darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas, tam galėtų bÅ«ti naudojamas garantinis užstatas.

Teismas pažymėjo, kad įstatymai ir taip numato rangovo pareigÄ paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus arba atlyginti užsakovui jų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alys susitarė dėl garantinio užstato, kuris, nors ir atlikdamas garantinę funkcijÄ , kartu yra ir statybos rangos darbų kainos dalis. Teismas nurodė, kad statybos darbai buvo atlikti, valstybinės komisijos priėmimo darbų aktas buvo pasiraÅ¡ytas, todėl atsakovas, vadovaudamasi sutarties 4.5 punktu, 3 procentų objekto kainos garantinį kokybės užstatÄ turėjo po Å¡eÅ¡ių mėnesių po valstybinės komisijos priėmimo darbų akto pasiraÅ¡ymo apmokėti rangovui.

Teismas pažymėjo, kad sutarties komentuojamame punkte ir nurodyta – Å¡i suma yra įskaityta į objekto fiksuotÄ kainÄ . Tam, kad galėtų Å¡io užstato ar jo dalies negrÄ Å¾inti, teismo nuomone, užsakovas turėjo nustatyti darbų trÅ«kumus ir, rangovui Å¡ių trÅ«kumų neiÅ¡taisius per nustatytÄ protingÄ terminÄ , pats iÅ¡taisyti juos arba bent jau įvertinti trÅ«kumų iÅ¡taisymo kainÄ ir tik tuomet atlikti tų sumų užskaitymÄ (iki bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo). AiÅ¡kinant sutartį taip, kaip jÄ bando aiÅ¡kinti atsakovas, teismo teigimu, jokios prasmės neturėtų sutarties 7.2 punktas, kuriame Å¡alys susitarė, kad rangovas, užsakovo nurodytu laiku nepaÅ¡alinęs defektų, nustatytų per garantinį laikÄ , moka užsakovui 2 procentų dydžio baudÄ nuo defektinio akto sumos ir atlygina užsakovo iÅ¡laidas, susijusias su defektų Å¡alinimu, ir dėl to užsakovo patirtus nuostolius.

Teismo įsitikinimu, atsakovo nepanaudota garantinio užstato suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta dar iki bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo, o atsakovas dėl patirtų nuostolių, Å¡alinant darbų trÅ«kumus, turėjo teisę rangovo bankroto byloje reikÅ¡ti kaip kreditorius finansinį reikalavimÄ ir, nepažeisdamas kitų rangovo kreditorių teisių, jo patenkinimÄ gauti iÅ¡ bankroto procese realizuoto bankrutavusio rangovo turto. Teismas nurodė, kad sutarties 5.5 punktas nustatė, kad objektui suteikiamas 5 metų garantinis terminas, paslėptiems darbams 10 metų garantinis terminas, o pagal sutarties 7.2 punktÄ rangovas, užsakovo nurodytu laiku nepaÅ¡alinęs defektų, nustatytų per garantinį laikÄ , turi atlyginti užsakovo iÅ¡laidas, pastarojo patirtas Å¡alinant defektus.

Teismo nuomone, atsakovas visų pirma turėjo pareikalauti rangovÄ paÅ¡alinti per garantinį laikotarpį atsiradusius statybos darbų rangos trÅ«kumus per jo nustatytÄ terminÄ , o rangovui tų trÅ«kumų (ar jų dalies) nepaÅ¡alinus, vėliau turėjo informuoti, kad defektus paÅ¡alino savo jėgomis ir sÄ skaita bei pareikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Teismo teigimu, tik tokia eilės tvarka atlikęs veiksmus atsakovas galėjo laikyti save turinčiu į rangovÄ vienarūšį prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , kurio terminas yra pasibaigęs, atitinkamai, tik turėdamas tokį reikalavimÄ , atsakovas galėjo reikiama tvarka vienaÅ¡aliÅ¡kai pareikÅ¡ti apie jo įskaitymÄ .

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas vien dėl to, kad 2002 m. gegužės 2 d. akte, kurį taip pat pasirašė ir rangovo atstovai V. M. ir V. K., buvo numatyta, jog garantinis mokestis genrangovui pagal rangos sutarties sÄ lygas nepriklauso. Teismas pažymėjo, kad 2000 m. gegužės 16 d. statybos rangos sutartis, pagal kuriÄ pradinį ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo rangos teisiniai santykiai ir kuria buvo susitarta dėl garantinio kokybės užstato mokėjimo sÄ lygų, buvo pasiraÅ¡yta generalinio direktoriaus V.

M., duomenų, kad rangovo generalinis direktorius bÅ«tų suteikęs aktÄ pasiraÅ¡iusiems rangovo atstovams keisti sutarties nuostatas arba jas traktuoti kitaip nei nurodyta pačioje sutartyje, į bylÄ nepateikta. Aktas, suraÅ¡ytas atsakovo ir pasiraÅ¡ytas atsakovo sudarytos komisijos narių, įskaitant ir neįgaliotų keisti sutartį rangovo atstovų, teismo nuomone, negali panaikinti rangovo teisės į užstato iÅ¡sireikalavimÄ (prisiteisimÄ ) iÅ¡ atsakovo, nesant į bylÄ pateiktų duomenų, jog rangovo generalinis direktorius (arba jo įgaliotas asmuo, o po bankroto bylos iÅ¡kėlimo – administratorius), t. y. atstovaujamasis, Å¡iam sandoriui pritarė, tuo labiau, kad pagal CPK 5 straipsnio 2 dalį atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas su 2009 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybes:

1) statybos objekte Tilžės g. 157, Šiauliuose, buvo darytos techninio projekto korektūros ir atlikti papildomi, sutartyje nenumatyti darbai, už kuriuos nebuvo su rangovu atsiskaityta;

2) rangovas reikalavo atsakovÄ sugrÄ Å¾inti sulaikytus 508 656 Lt, tačiau net ir panaikinus pagrindÄ pradinio ieÅ¡kovo lėšų areÅ¡tui, bankas pinigų negrÄ Å¾ino, todėl spręstina, jog sulaikyti 508 656 Lt buvo visiÅ¡kai atsitiktinė suma, kurios atsakovas buvo likęs nesumokėjęs ir kurios nusprendė nebemokėti finansinių sunkumų turinčiam rangovui, kuriam tuo metu jau buvo keliama bankroto byla;

3) atsakovas ar/ir jo samdyti asmenys (ne rangovo subrangovai) objektui buvo padarę žalos – sugadinę sienas, sudaužę langus, iÅ¡komplektavę vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemÄ ;

4) priešingai, nei teigia atsakovas 2009 m. lapkričio 17 d. paaiškinimuose, tikrai ne už visus statybos rangos darbus buvo atsakingas rangovas;

5) dalies reikalaujamų iÅ¡taisyti defektų rangovas nepripažino, nes tokių darbų nebuvo numatyta projekte, kurio įvykdymui ir buvo pasiraÅ¡yta statybos rangos sutartis.Teismo teigimu pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas tiesiog nesumokėjo priklausančios pagal sutartį sumos, nes teismo nutartimi kurį laikÄ Å¡ios lėšos banko sÄ skaitoje buvo areÅ¡tuotos. Teismas nurodė, kad 2002 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. 5-01 rangovas reikalavo grÄ Å¾inti 508 656 Lt, kurių užsakovas, tuo pačiu ir rangovo sÄ skaitÄ aptarnaujantis bankas, nesumokėjo, nes lėšoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡oma 508 656 Lt suma susidėjo iÅ¡ vėliau jau bylos metu įskaitytos ir apeliacine tvarka neskųstos 234 473,59 Lt sumos bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti 274 182,41 Lt sumos.

Teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas, kaip užsakovas, žinodamas, kad rangovui inicijuojama bankroto byla ir kad jo sÄ skaita AB SEB banke areÅ¡tuojama, nesumokėjo pagal paskutinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 7658145 sunkioje finansinėje ir organizacinėje padėtyje esančiam banko klientui – rangovui, vėliau įskaitė perimtÄ iÅ¡ subrangovo UAB „Hronas“ reikalavimÄ 234 473,59 Lt sumai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys tenkintinas ir priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 274 182,41 Lt 2000 m. gegužės 6 d. statybos rangos sutartyje Nr. 05/16-VB1 numatyta statybos darbų kainos dalis.

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. papildomu sprendimu nusprendė iÅ¡spręsti procesinių palÅ«kanų priteisimo klausimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui T. A. iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (274 182,41 Lt) nuo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas atkreipė dėmesį, kad pradinis ieÅ¡kovas likviduojama dėl bankroto Kauno m. 3 statybos ir remonto UAB 2003 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki įvykdymo momento, 2004 m. sausio 4 d. dublike Å¡is reikalavimas dėl priteisimo 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki įvykdymo momento buvo pakartotas.

Teismas pažymėjo, kad nors, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas, t. y. atsakovas, turi pareigÄ mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau pradinis ieÅ¡kovas tokio reikalavimo atsakovui nereiÅ¡kė.Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradinį bylos ieÅ¡kovÄ pakeitus jo teisių perėmėju T. A., kuriam pradinis ieÅ¡kovas likviduojama dėl bankroto Kauno m. 3 statybos ir remonto UAB 508 656 Lt AB SEB Vilniaus banko debitorinį įsiskolinimÄ pardavė 2006 m. balandžio 20 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi už 10 300 Lt, ieÅ¡kovas T.

A. 2009 m. vasario 12 d. patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už piniginės prievolės termino praleidimÄ už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pradinis ieÅ¡kovas, kuri viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, teisme nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, o reiÅ¡kė tik reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendė, jog tokiu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kotojas (pradinis ieÅ¡kovas), kurio reikalavimÄ Ä¯gijo dabartinis ieÅ¡kovas, savo pareiÅ¡kimu bei veiksmais buvo atsisakęs procesinių palÅ«kanų skaičiavimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, kas reiÅ¡kia, jog dabartinis ieÅ¡kovas, negalėdamas įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamos skolininko teisės ir labiau suvaržomos jo prievolės, be teisėto pagrindo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Teismo teigimu, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas tik nuo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors ieškovas ir yra fizinis asmuo, tačiau, teismo nuomone, iš jo priteistinos 6 procentų, o ne 5 procentų, dydžio metinės palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki įvykdymo momento, nes tiek atsakovas, tiek pradinis ieškovas, kurio reikalavimus perėmė ieškovas T. A., yra (ieškovas – buvo, nes išregistruotas) privatūs juridiniai asmenys, o ieškovo T.

A. (fizinio asmens) reikalavimo teisė atsirado iÅ¡ reikalavimo perleidimo, kai reikalavimo įgijėjui pereina visos papildomos teisės, taigi ir pradinio ieÅ¡kovo neatsisakyta teisė reikalauti 6 procentų metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki įvykdymo momento. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimÄ bei 2011 m. kovo 18 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Priimdamas sprendimÄ teismas pažeidė Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. Kadangi ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ginčijo ir kėlė abejones dėl atsakovo pozicijos pagrįstumo, atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ , buvo priverstas ir ginčyti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , ir įrodinėti savo pozicijos, kuriÄ ieÅ¡kiniu neigė ieÅ¡kovas, pagrįstumÄ . Tokia situacija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja civilinio proceso esmei ir sudaro nelygias galimybes apginti atsakovo teises ir teisėtus interesus, be to, pažeidžia Å¡alių rungimosi principÄ .

Å alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ pažeidžia ir situacija, kuomet teismo sprendimas motyvuojamas bankroto procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. Nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad ieÅ¡kovas turi teisę naudoti su pirminio ieÅ¡kovo bankrotu susijusius atsikirtimus.Teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl rangos sutarties nuostatų turinio, pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, todėl netinkamai aiÅ¡kino sutarties nuostatas, susijusias su garantinio kokybės užstato esme.

Garantinio kokybės užstato esmė ir yra ta, kad jis mokamas tuo atveju, jei užsakovas neturi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, tačiau tuo atveju, jeigu pastate yra defektų, rangovas praranda teisę reikalauti iÅ¡mokėti garantinį kokybės užstatÄ , lygų 3 procentų nuo darbų kainos dydžiui. Atitinkamai, kadangi neatsiranda 4.5 punkte sulygta sÄ lyga, garantinis kokybės 6 mėnesių terminas taip pat negali bÅ«ti pradedamas skaičiuoti. Taigi savo prigimtimi garantinis kokybės užstatas yra premija, gaunama sukÅ«rus nepriekaiÅ¡tingÄ , t. y. be trÅ«kumų ir defektų, darbų rezultatÄ .

Be to, teismo vertinimas, jog pasirašę aktÄ rangovo atstovai pakeitė rangos sutarties nuostatas, taip pat yra klaidingas. Aktu rangovo atstovai konstatavo, jog rangovo statytame objekte dėl rangovo kaltės yra defektų. BÅ«tent atsižvelgdami į Å¡ias aplinkybės jie kartu konstatavo, jog rangovas neturi teisės reikalauti garantinio kokybės užstato.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų dėl įskaitymo neatlikimo ir dėl bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo.Atleisdamas ieÅ¡kovÄ nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį teismas diskriminavo atsakovÄ .

IeÅ¡kovas negalėjo perimti Rangovo teisių, atleidžiančių ieÅ¡kovÄ nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Nepagrįstai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieÅ¡kovas įgijo galimybę nevaržomai naudotis procesinėmis teisėmis. Å iuo požiÅ«riu atsakovas buvo diskriminuojamas pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .Teismo sprendimas yra pažodinis ieÅ¡kinio atkartojimas. Teismas pažeidė CPK 265 ir 263 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus – cituojant ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, kurie buvo paremti prezumpcijomis ir faktinių bylos aplinkybių nepagrindžiančiais įrodymais, teismas negalėjo priimti pagrįsto ir teisėto sprendimo.Atsižvelgiant į tai, kad procesinių palÅ«kanų priteisimas yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ reikalavimo priteisti skolÄ , panaikinus teismo sprendimÄ , naikintinas ir teismo priimtas papildomas sprendimas.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas T.

A. nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovo teigimu, teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei teisingai įvertino bylos įrodymų duomenis, atsižvelgė į teisės taikymo praktikÄ , padarė teisingas ir motyvuotas iÅ¡vadas, kurios atitiko faktines bylos aplinkybes, įstatymus ir teismų praktikÄ . Mano, kad Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principai pažeisti nebuvo. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto argumentu, dėl rangos sutarties aiÅ¡kinimo.

Teigia, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, atsakovo nurodytas rangos sutarties aiÅ¡kinimas neatitiktų nei tikrojo sutarties nuostatų turinio, nei tikrosios Å¡alių valios ir ketinimų, nei sÄ Å¾iningumo kriterijų. Dėl atsakovo argumentų apie įskaitymo neatlikimÄ ir pradinio ieÅ¡kovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodo, kad atsakovas pradiniam ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ negalėjo atlikti savo prieprieÅ¡inio reikalavimo į pradinį ieÅ¡kovÄ Ä¯skaitymo, be to, atsisakius įrodinėti ir savo nuostolių, kuriuos atsakovas, paties atsakovo teigimu, sau atlygino garantinio kokybės užstato pasilikimo sau bÅ«du, dydį, teismas pagrįstai nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas T.

A. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. papildomÄ sprendimÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (274 182,41 Lt) nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti iÅ¡ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, kad pradinis ieÅ¡kovas niekada nebuvo pareiÅ¡kęs, jog atsisako materialinės teisės reikalauti procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo, jokiais konkliudentiniais veiksmais ar neveikimu pradinis ieÅ¡kovas atsakovui taip pat nedavė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suprasti, jog dalyje dėl procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo priėmimo mokėjimo atsakovas yra atleidžiamas.

Pažymi, kad dabartinis ieÅ¡kovas iÅ¡ pradinio ieÅ¡kovo pagal 2006 m. balandžio 20 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo-pardavimo protokolÄ Nr. 6/04/20 bei 2006 m. birželio 25 d. turto be varžytynių aktÄ Nr. 6/04/20 nusipirkęs pradinio ieÅ¡kovo debitorinį reikalavimÄ dėl 508 656 Lt, kartu perėmė ir visas papildomas ir Å¡alutines teises, įskaitant ir teisę į palÅ«kanas, todėl visiÅ¡kai pagrįstai galėjo naudotis CPK nustatyta teise tikslinti ir didinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir tokia teise pasinaudojo.

Apelianto teigimu, teismo papildomame sprendime padarytai iÅ¡vadai, jog reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nepareiÅ¡kęs pradinis ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du atsisakė procesinių palÅ«kanų skaičiavimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, prieÅ¡tarauja ir teismo nurodomai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nei pradinis ieÅ¡kovas, nei reikalavimo teisę iÅ¡ jo perėmęs dabartinis ieÅ¡kovas niekada nebuvo atsisakę teisės reikalauti procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo, teismo papildomas sprendimas keistinas.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad pradinis ieÅ¡kovas atsisakė teisės reikalauti priteisti procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento ir Å¡ios aplinkybės lemia, kad dabartiniam ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti perleistos tik teisės reikalauti priteisti procesines palÅ«kanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko jo įvykdymo momento. Atsakovas pažymi, kad reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas nuo 2004 m. balandžio 7 d., kuomet pats ieÅ¡kovas reikalavimo teisę į bankÄ Ä¯gijo tik už 10 300 Lt, nepagristai suvaržytų banko teises ir bÅ«tų neadekvatus ieÅ¡kovo teisių užtikrinimas ir gynimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Ieškovo T. A. apeliacinis skundas tenkintinas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. papildomas sprendimas pakeistinas. Dėl nustatytų byloje aplinkybių Byloje nurodyta, kad užsakovas AB Vilniaus bankas (dabartinis pavadinimas AB SEB bankas) su rangovu Kauno m. 3 statybos ir remonto UAB 2000 m. gegužės 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 05/16-VB1.

Statybos darbų kaina buvo nustatyta 10 090 802 Lt, kuri atitiko rangovo su užsakovu suderintÄ sÄ matÄ (sutarties 2 p.). Rangovas įsipareigojo darbus pradėti 2000 m. gegužės 22 d. ir juos užbaigti 2001 m. gegužės 31 d. (sutarties 3 p.). Užsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus statybos darbus pagal pateiktus statybos darbų aktus F1 ir F2 ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per 10 dienų po aktų pasiraÅ¡ymo (sutarties 4.1 p.). 3 procentų sutarties kainos sumÄ (302 724 Lt) užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui po 6 mėnesių po darbų užbaigimo ir valstybinės komisijos darbų priėmimo akto pasiraÅ¡ymo (sutarties 4.5 p.).

Rangovas atliko statybos darbus, pateikė aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, užsakovas sumokėjo rangovui 9 582 146 Lt, nesumokėjo 508 656 Lt. Rangovas pastatė objektÄ ir pridavė jį valstybinei komisijai 2001 m. rugpjūčio 30 d. ir tai patvirtina 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutartimi rangovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2003 m. kovo 31 d. nutartimi rangovas buvo pripažintas bankrutavusia įmone.

IeÅ¡kovas 2006 m. balandžio 25 d. turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 6/04/20 nusipirko 508 656 Lt reikalavimo teisę į AB SEB Vilniaus banko debitorinį įsiskolinimÄ . Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradinis ieÅ¡kovas Kauno m. 3 statybos ir remonto UAB buvo pakeistas jo teisių perėmėju ieÅ¡kovu T. A..Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo argumentų. Dėl sprendimo motyvų Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pažodinis ieÅ¡kinio atkartojimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys paneigia nurodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Procesinis įstatymas nedraudžia teismui sutikti su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir juos kaip motyvus nurodyti sprendime. Šalys procesiniuose dokumentuose gali nurodyti visas turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir visus turinčius reikšmę ginčo išnagrinėjimui teisinius argumentus, todėl tokiu atveju teismas, sutikdamas su ieškovo ar atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, neprivalo sprendime papildomai nurodyti nereikšmingas bylai kitas aplinkybes ir teisiškai nereikšmingus kitus argumentus bei motyvus dėl ginčo išsprendimo.

Dėl proceso Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigodamas Å¡alis galutinai suformuluoti ieÅ¡kininius reikalavimus ir atsikirtimus, pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, pažeidė civilinio proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę. Apelianto AB SEB banko nuomone, ieÅ¡kovui patikslintame ieÅ¡kinyje apibendrinus faktines bylos aplinkybes ir nurodžius nesutikimo su atsakovo atsikirtimų motyvais argumentus, atsakovas pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį buvo priverstas ne tik ginčyti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , bet ir įrodinėti savo atsikirtimų, kurie ieÅ¡kovui turėtų tapti žinomi tik po ieÅ¡kinio pateikimo, pagrįstumÄ .

Pagal CPK 226 straipsnį pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys turi galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pasiÅ«lė Å¡alims galutinai suformuluotus ieÅ¡kininius reikalavimus ir atsikirtimus į juos iÅ¡dėstyti raÅ¡tu, pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nepažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų, kadangi Å¡alims buvo sudarytos vienodos, lygios galimybės patikslinti bei apibendrinti savo pozicijas (reikalavimus, atsikirtimus) ir Å¡alys tokiomis galimybės pasinaudojo.

Pagal civilinio proceso tikslus bei civilinio proceso koncentracijos bei kooperacijos principus pirmosios instancijos teismo nustatyta pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme tvarka, užtikrino sÄ lygas greitesniam ir koncentruotam procesui.Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , aiÅ¡kino ir nagrinėjo tik atsakovo atsikirtimų į ieÅ¡kovo reikalavimus argumentų pagrįstumÄ , ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo neaiÅ¡kino. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tinkamÄ darbų atlikimÄ ir defektų pastate nebuvimÄ ar jų iÅ¡taisymÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiantys argumentai, nurodyti ieÅ¡kovo argumentus patvirtinantys byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tyrė, analizavo bei aiÅ¡kino ir ieÅ¡kovo, ir atsakovo argumentus, vertino visus byloje esančius įrodymus ir iÅ¡vadas padarė pagal įrodymų visetÄ bei visas byloje nustatytas aplinkybes.Apelianto AB SEB banko apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė ir apskritai neįrodinėjo aplinkybių, kad statybos rangos darbai buvo tinkamai atlikti ir atsakovo priimti, paneigia byloje esantis 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovo nustatytų defektų iÅ¡taisymÄ galėtų patvirtinti tik Å¡alių pasiraÅ¡yti defektų paÅ¡alinimo aktai, nepaneigia galimybės darbų trÅ«kumų buvimo ar nebuvimo bei paÅ¡alinimo faktus įrodinėti ir nustatyti pagal kitus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymus bei įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, tinkamai tyrė ir teisingai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus.Apeliantas AB SEB bankas nepagrįstai teigia, kad Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas buvo pažeistas pirmosios instancijos teismui sprendimÄ motyvuojant bankroto procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, kad sprendimo motyvai dėl įskaitymo negalimumo rangovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bei ieÅ¡kovo atleidimas nuo žyminio mokesčio netinkami, kadangi iÅ¡ bankrutavusio pradinio ieÅ¡kovo (rangovo) reikalavimo teisę nupirkęs dabartinis ieÅ¡kovas neturi bankrutuojančios įmonės statuso ir tokio statuso teikiamų teisių.

Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų. Reikalavimo perleidimas yra Å¡alių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena Å¡alis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai Å¡aliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininkÄ , o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima Å¡iÄ reikalavimo teisę tokiomis sÄ lygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Reikalavimo teisės perleidimas susijęs su CK 6.101 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.107 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, pagal kurias naujasis kreditorius kartu su įgyjama reikalavimo teise kartu įgyja ir papildomas civilinio teisinio santykio objekto sÄ lygotas ir jį aptarnaujančias teises (prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises, teisę į palÅ«kanas bei delspinigius, kt. teises), t.y.

įvyksta universalus reikalavimo teisės perėmimas, o skolininkas naujojo kreditoriaus reiÅ¡kiamam reikalavimui gali reikÅ¡ti tik tuos atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ . Dabartinis ieÅ¡kovas reikalavimo teisę iÅ¡ pradinio ieÅ¡kovo įgijo pradiniam ieÅ¡kovui bankrutavus, bylÄ nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės teisės, tiek materialinė teisės normas.Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, suteikė neribotÄ teisę ieÅ¡kovui reikÅ¡ti nepagrįstus reikalavimus atsakovui, kadangi dabartinis ieÅ¡kovas iÅ¡ bankrutavusio pradinio ieÅ¡kovo reikalavimo teisę perėmė ginÄÄ tarp pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovo nagrinėjant pirmosios instancijos teismui.

Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, esant materialiajam teisiniam ginčo santykiui. Perėmęs materialiÄ sias subjektines teises, asmuo perima teisę reikalauti jas ginti. Procesinių teisių perėmimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis bei specialiosios proceso teisės normos. CPK 48 straipsnio 2 dalis nustato, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas.

CPK žyminį mokestį reglamentuojančios normos žyminio mokesčio sumokėjimo momentÄ sieja su tinkamu teisės į teisminę gynybÄ realizavimu, t.y. žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, kuris iÅ¡sprendžiamas nagrinėjant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Po procesinių teisių perėmimo byla nagrinėjama toliau, bet ne iÅ¡ naujo, t.y. kitaip, kaip pakeitus netinkamÄ Å¡alį tinkama. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žyminio mokesčio dabartiniam ieÅ¡kovui mokėti papildomai nereikia.

Dėl rangos sutarties sÄ lygų CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui svarbu tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti 2000 m. gegužės 16 d. statybos rangos sutarties Nr. 05/16-VB1 sÄ lygas.Nustatyta, kad minėtos 2000 m. gegužės 16 d. statybos rangos sutarties 1 ir 3 punktais rangovas įsipareigojo iki 2001 m. gegužės 31 d. pastatyti AB Vilniaus banko Å iaulių filialo pastatÄ , adresu Tilžės g. 157, Å iauliai. Sutarties 2 punkte nustatyta fiksuota sutarties objekto kaina – 10 090 802 Lt.

Pagal sutarties 4.1 punktÄ užsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus statybos darbus pagal pateiktus statybos darbų aktus F1 ir F2 ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per 10 dienų po aktų pasiraÅ¡ymo. Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog užsakovas užbaigus 1 punkte numatytus darbus ir pasiraÅ¡ius valstybinės komisijos priėmimo darbų aktÄ , kaip garantinį kokybės užstatÄ 3 proc. apmoka po 6 mėnesių (302 724 Lt) ir Å¡i suma yra įskaičiuota į objekto fiksuotÄ kainÄ pagal sutarties 2 punktÄ .Bylos medžiaga patvirtina, jog rangovas atliko statybos darbus, pateikė aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tame tarpe ir aktus Nr. 21/39, 21/40, 21/42, 21/44 bei 2001 m. rugsėjo 10 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBB Nr. 7658145, kurioje nurodytos 508 656 Lt sumos užsakovas rangovui nesumokėjo. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo (pajamų) suvestinė, kiti dokumentai patvirtina, kad užsakovas sumokėjo rangovui 9 582 146 Lt sumÄ ir nesumokėjo 508 656 Lt sumos. 2001 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. 08- 07/630 4 punktas patvirtina, jog rangovas pastatė objektÄ ir pridavė jį valstybinei komisijai 2001 m. rugpjūčio 30 d.

Todėl sutarties 4.5 punkte numatyto garantinio kokybės užstato sumokėjimo 6 mėnesių terminas suėjo 2002 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutartis, kuria rangovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, apskųsta apeliacine tvarka nebuvo ir įsiteisėjo įstatymo nustatytu terminu.Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu rangos sutarties 4.5 punkto aiÅ¡kinimu, pateikia savo rangos sutarties aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį sutartyje nurodytas garantinis kokybės užstatas buvo sÄ lyginė prievolė, t.y.

Å¡alių aptarta premija, į kuriÄ užsakovas galėjo pretenduoti tik sukÅ«ręs be trÅ«kumų ir defektų darbų rezultatÄ . Atsakovas teigia, kad pagal rangos sutarties 4.5 punktÄ garantijos kokybės užstatas turėjo bÅ«ti mokamas tik esant dviems sÄ lygoms: kai užbaigiami pastato statybos darbai ir kai yra sudarytas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Atsakovo teigimu, kadangi neatsirado viena iÅ¡ sutarties 4.5 punkte numatytų sÄ lygų, t.y. nebuvo sukurtas be trÅ«kumų ir defektų statybos rangos darbų rezultatas, nebuvo pradėtas skaičiuoti ir sutarties 4.5 punkte nustatytas 6 mėnesių garantinio kokybės užstato terminas.Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo aiÅ¡kinimas rangos sutarties neatitinka tikrojo sutarties nuostatų turinio, tikrosios Å¡alių valios ir ketinimų.Rangos sutarties 4.5 punkte Å¡alys susitarė, kad garantinis kokybės užstatas yra ne premija, o kainos dalis.

Sutarties 4.5 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad Å¡i suma yra įskaičiuota į objekto fiksuotÄ kainÄ . Garantinio kokybės užstato suma buvo skirta atsiskaityti su rangovu už atliktus paskutinio etapo rangos darbus, o ne sumokėti rangovui papildomÄ sumÄ kaip premijÄ . Dėl atliktų darbų buvo suraÅ¡yti aktai, už darbus iÅ¡raÅ¡ytos ir užsakovui pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Laikant, kad garantinio kokybės užstato suma rangovui bÅ«tų priklausiusi kaip premija, rangovas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras premijos sumai bÅ«tų iÅ¡rašęs įvykus atsakovo nurodomoms sÄ lygoms.

Užsakovas rangovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų aktus priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiÅ¡kė, kadangi be užsakovo pretenzijų statybos rangos darbų rezultatas buvo priduotas valstybinei komisijai, kuri pripažino statinį tinkamu naudoti. 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės komisijos statinio pripažinimui tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad priimant statybos darbų rezultatÄ užsakovas pretenzijų dėl statybos rangos trÅ«kumų ar defektų nereiÅ¡kė.

Statinys užsakovo buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį, todėl nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. skaičiuotinas garantinio kokybės užstato 6 mėnesių terminas.AiÅ¡kinant rangos sutartį, konstatuotina, kad minimÄ garantinio kokybės užstato dydžio kainos dalį, užbaigus pastato statybos darbus ir pasiraÅ¡ius valstybinės komisijos priėmimo darbų aktÄ , Å¡alys susitarė kaip garantinių kokybės darbų atlikimÄ užtikrinantį užstatÄ 6 mėnesius laikyti pas užsakovÄ . Nurodyta rangos darbų kainos dalis po darbų atlikimo ir valstybinės komisijos priėmimo darbų akto pasiraÅ¡ymo turėjo bÅ«ti laikoma pas užsakovÄ ir laikinai užtikrinti rangovo prievolę paÅ¡alinti iÅ¡aiÅ¡kėjusius statybos rangos defektus ar padengti galimus užsakovo nuostolius, t. y. minimu laikotarpiu atsiradusių ar paaiÅ¡kėjusių defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

Kitoks sutartyje nurodyto garantinio kokybės užstato aiÅ¡kinimas kaip sÄ lyginės prievolės neatitiktų CK 6.193 straipsnio nustatytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių nuostatų. Statybos darbai retai atliekami be mažiausio defekto. AiÅ¡kinant sutartį pagal atsakovÄ užsakovui garantiniu 6 mėnesių termino laikotarpiu nustačius net mažiausios vertės defektÄ , neatsirastų pareiga sumokėti didelės dalies darbų kainos. Atsakovas vėliau savo aiÅ¡kinimÄ sutarties keitė, nurodydamas, kad prievolė sumokėti garantinį kokybės užstatÄ atsakovui neatsirado ne todėl, kad per 6 mėnesių garantinį kokybės užstato laikotarpį buvo nustatyti defektai, bet dėl to, kad iÅ¡ viso nebuvo įvykdyta viena iÅ¡ sutarties 4.5 punkte nustatytų sÄ lygų, t.y. nebuvo užbaigti pastato statybos darbai ir tokiu bÅ«du 6 mėnesių garantinio kokybės užstato terminas nebuvo pradėtas skaičiuoti.

Toks atsakovo sutarties aiÅ¡kinimas yra netinkamas ir neteisingas, kadangi atsakovo nurodoma sÄ lyga nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės komisijos statinio pripažinimui tinkamu naudoti akto pasiraÅ¡ymo buvo įvykdyta, pradėtas skaičiuoti garantinio kokybės užstato terminas, kuris baigėsi 2002 m. vasario 28 d. Atsakovo siÅ«lomas sutarties 4.5 punkto aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų sutartimi sankcijos rangovui dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų nustatymÄ . Nei sutarties 4.5 punkte, nei sutarties 7 punkte, kuris reglamentuoja Å¡alių atsakomybę, nei kituose sutarties punktuose Å¡alys nesusitarė, kad garantiniu terminu nustačius trÅ«kumus rangovui sutarties 4.5 punkte nurodyta suma už atliktus darbus nemokama.

PrieÅ¡ingai, Å¡alys rangovo atsakomybę reglamentuojančiame sutarties 7 punkte susitarė, kad rangovas, užsakovo nurodytu laiku nepaÅ¡alinęs defektų, nustatytų per garantinį laikÄ moka užsakovui 2 proc. dydžio baudÄ nuo defektinio akto sumos ir atlygina užsakovo iÅ¡laidas, susijusias su defektų Å¡alinimu, ir dėl to užsakovo patirtus nuostolius. Rangovo atsakomybės apimtis dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų aiÅ¡kiai apibrėžta sutartyje, o garantinio kokybės užstato paskirtis tik 6 mėnesių laikotarpyje garantuoti, kad kokybės trÅ«kumus nustatęs užsakovas nuo defektinio akto sumos paskaičiuotas 2 proc. dydžio netesybas, taip pat patirtas iÅ¡laidas, susijusias su defektų Å¡alinimu, ir dėl to patirtus nuostolius galės iÅ¡ rangovo iÅ¡sireikalauti lengvesniu, t.y. iÅ¡skaitymo iÅ¡ garantinio kokybės užstato sumos bÅ«du.

Teisme liudytoju apklaustas liudytoju buvęs atsakovo teisininkas J. K. parodė, kad rangos sutartis buvo parengta atsakovo, todėl galimai dviprasmiÅ¡kos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ lygas priėmusios Å¡alies, t.y. ieÅ¡kovo, naudai (CK 6.193 str. 4 d.).Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad rangovo darbuotojai, pasiraÅ¡ydami 2002 m. gegužės 2 d. aktÄ , kuriame įraÅ¡yta, kad garantinis mokestis genrangovui pagal rangos sutarties sÄ lygas nepriklauso, patvirtino tikrÄ jį, Å¡alių valiÄ atitinkantį, sutarties aiÅ¡kinimÄ . 2002 m. gegužės 2 d. akto turinys rodo, kad akto tekstas paruoÅ¡tas užsakovo komisijos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad rangovo darbuotojai V. K. ir V. M. neturėjo įgaliojimų keisti sutarties nuostatų ar traktuoti jas kitaip, t.y. pritarti užsakovo komisijos akte nurodytam sutarties sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimui. Juridinis asmuo teises ir pareigas įgyja bei jas įgyvendina per savo organus ar atitinkamus įgaliojimus turinčius asmenis. Rangovo darbuotojai V. K. ir V. M. nebuvo rangovo įgalioti atsisakyti pagal rangos sutartį priklausančio užmokesčio už atliktus darbus, aiÅ¡kinti rangos sutarties sÄ lygų ar patvirtinti užsakovo pateikiamo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

Rangovo generalinis direktorius V. M. ir įmonės bankroto administratorius tokiam rangos sutarties pakeitimui, neįgaliotų asmenų sutarties aiÅ¡kinimui nepritarė. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų dėl garantinio kokybės užstato prigimties ir tikslo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovo argumentai dėl garantinio kokybės užstato aiÅ¡kinimo kaip sÄ lyginės prievolės teismo buvo įvertinti, tačiau teismas nusprendė juos atmesti.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitokiu rangos sutarties aiÅ¡kinimu, kuris pagrįstas teismo sprendimo motyvais. Dėl įrodymų apie rangos sutarties vykdymÄ CK 6.687 straipsnis reglamentuoja statybos rangos darbų apmokėjimÄ , o 6.694 straipsnis nustato statybos rangos darbų perdavimÄ ir priėmimÄ .Esant užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų statybos darbų kokybės statybos rangos sutarties Å¡alys turi įrodyti nurodomas aplinkybes dėl atliktų darbų kokybės. Vien tik užsakovo nurodymas darbų perdavimo ir priėmimo akte darbų trÅ«kumų, tai ginčijant rangovui, be kitų įrodymų gali bÅ«ti nepakankamas rangovo atliktų darbų trÅ«kumams įrodyti.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje dėl pagal statybos rangos darbų sutartį atliktų darbų kokybės nustatymui reikÅ¡minga yra tai, kad 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte, 2003 m. gegužės 8 d.

UAB „VB nekilnojamas turtas“ akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra nurodyti pastato Tilžės g. 157, Å iauliuose, trÅ«kumai, pastato statybos darbų trÅ«kumai.Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi dokumentais, t. y. atsakovo vidinio susiraÅ¡inėjimo dokumentais, rangovo susiraÅ¡inėjimo su subrangovais dokumentais, tačiau dauguma tokių dokumentų buvo sudaryti iki 2001 m. rugpjūčio 30 d., kada pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad didžiÄ ja dalimi buvo paÅ¡alinti 2002 m. gegužės 2 d. aktu nustatyti trÅ«kumai.

Atsakovas nepateikė į bylÄ defektų Å¡alinimo darbų vertę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad užsakovas neprivalo įrodyti defektų Å¡alinimo darbų vertės ir kad tokios patirtos iÅ¡laidos buvo įskaitytos iÅ¡ rangovui priklausančio garantinio kokybės užstato ar atitinkama verte įskaitymo bÅ«du buvo sumažinta rangos darbų kaina, nurodydamas, kad nėra atsiradusios sÄ lygos sÄ lyginei prievolei įvykdyti, taip pat, kad atsakovas iÅ¡ garantinio kokybės užstato atsilygino nuostolius garantinio kokybės užstato sau pasilikimo bÅ«du.

Teisėjų kolegijos nuomone, jei atsakovas garantinio kokybės užstato suma atlygino savo nuostolius, tai atsakovui reikia įrodyti, kokie tai nuostoliai ir koks jų dydis.Vien užsakovo pretenzija ar teiginys, kad rangovo atlikti darbai yra su trÅ«kumais, nėra nurodyta aplinkybė nėra nurodytÄ aplinkybę aiÅ¡kiai patvirtinantis įrodymas. Rangovui ginčijant atliktų darbų defektų buvimÄ , statybos rangos darbų defektų ir jų apimties įrodinėjimas yra ir darbus priimančio užsakovo pareiga.

Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 2001 m. lapkričio 20 d. atsakovo raÅ¡tÄ Nr. 01-3166, 2002 m. balandžio 4 d. atsakovo raÅ¡tÄ Nr. 01-1735. Nurodyti atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti teisingai ir motyvuotai. 2001 m. lapkričio 20 d. atsakovo raÅ¡tas Nr. 01-3166, 2002 m. balandžio 4 d. atsakovo raÅ¡tas Nr. 01-1735 nėra adresuoti rangovui, t.y. raÅ¡tai yra užsakovo vidinio susiraÅ¡inėjimo dokumentai, rangovui raÅ¡tais nepateikiamos pretenzijos ar reikalavimai.

Atsakovas įrodymų, kad Å¡ie raÅ¡tai yra saugomi tarp rangovo saugotinų dokumentų, nėra pateikęs į bylÄ . Ant dokumentų esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvo antspaudas nepatvirtina, kad dokumentai buvo saugomi rangovo archyvinėje byloje. Nustačius, kad minėti atsakovo raÅ¡tai pateko tarp rangovo archyvinių dokumentų, nebÅ«tų nustatyta, kada jie buvo rangovui pateikti, kadangi nurodomi atsakovo raÅ¡tai kaip atsakovo egzistavusių pretenzijų pagrindimas galėjo bÅ«ti pateikti ir bankrutuojančio rangovo bankroto administratoriui.

Nurodyti raštai nepatvirtina, kad atsakovo reiškiamos pretenzijos dėl nustatytų trūkumų buvo pagrįstos ir su jomis rangovas sutiko.Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto išvadomis, kurios, atsakovo teigimu, pagrindžia, kad rangovo pastatytas pastatas buvo su dideliais trūkumais. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima vadovautis 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto išvada, kadangi ekspertizės išvada, kad taisyti atsakovo defektai 373 057,11 Lt sumai, yra visiškai nemotyvuota ir padaryta remiantis vieninteliu neinformatyviu dokumentu - atsakovo atstovo pateikta 2002 m. sausio 1 d.

– 2003 m. sausio 27 d. sÄ skaitų akivaizdine. Kiti atsakovo pateikti į bylÄ Ä¯rodymai pagal sÄ skaitų akivaizdinę atliktus mokėjimus pagrindžiančių atsakovo patirtų iÅ¡laidų taip pat nepatvirtina. Kiti atsakovo pateikti įrodymai galimai patvirtina tik mažas atsakovo iÅ¡laidas, patirtas po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo. Nurodyti pateikti į bylÄ Ä¯rodymai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai, teisingai ir motyvuotai įvertinti.Pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog patyrė 2007 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akte papildomai nustatytų defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidas 371 463,00 Lt sumoje.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atliekant ekspertizę statinio Tilžės g. 157, Šiauliuose, apžiūra buvo atlikta 2004 m. birželio 17 d., kai pastatas atsakovui jau nebepriklausė. Pagal 2003 m. gegužės 8 d. UAB „VB nekilnojamasis turtas“ akcijų pasirašymo sutartį pastatas kaip turtinis įnašas buvo perleistas UAB „VB nekilnojamasis turtas“, todėl darytina išvada, kad ekspertizės akte papildomai nustatytų defektų šalinimo išlaidų atsakovas negalėjo patirti.

Tai patvirtina aplinkybės, kad 2003 m. gegužės 8 d. UAB „VB nekilnojamasis turtas“ akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje, nurodant įneÅ¡amo turto kokybę, įskaitant ir pastato Tilžės g. 157, Å iauliuose, bÅ«klę, nurodoma, kad dėl nepiniginio įnaÅ¡o, įskaitant ir pastato Tilžės g. 157, Å iauliuose, kuriuo apmokamos pasiraÅ¡omos akcijos, UAB „VB nekilnojamasis turtas“ neturi jokių pretenzijų. 2003 m. gegužės 8 d. UAB „VB nekilnojamasis turtas“ akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties 4.4 punkte nurodoma, kad bendrovė patvirtina, kad iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo turtÄ turto buvimo vietoje, dėl turto bÅ«klės ir kokybės sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ neturi jokių pretenzijų.

Dėl rangos sutarties 4.5 punkto vykdymo Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė perduoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 274 182,41 Lt skolos už atliktus darbus priteisimo Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo pagrindas atsakovui savo sÄ skaita Å¡alinti statybos darbų trÅ«kumus ir ar dėl to atsakovas turėjo teisę įskaityti sutartyje numatytÄ garantinį kokybės užstatÄ , taip pat nurodė, kad dalis statybos darbų, kuriais buvo Å¡alinami minimi trÅ«kumai, o taip pat ir dalis įskaitymo galėjo bÅ«ti atlikta jau po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutartimi, kad pagal atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimÄ Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje atsakovas garantinį užstatÄ užskaitė atlikdamas statybos darbus nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. (t. 2, b. 1. 38), todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar minimas įskaitymas nebuvo įvykdytas po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo, ir turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar bankroto bylos iÅ¡kėlimas neįtakojo susiklosčiusių civilinių teisinių santykių bei atsakovo teisės vykdyti įskaitymus iÅ¡ garantinio mokėjimo, ar iki reikalavimo teisių Å¡ioje civilinėje byloje dabartiniam ieÅ¡kovui fiziniam asmeniui perleidimo 2006 m. balandžio 20 d. nebuvo pažeistos bankroto civilinius teisimus santykius reglamentuojančios teisės normos, draudžiančios nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymus (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.).

Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad byloje turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, susijusios su atsakovo nurodoma teise sumažinti statybos darbų kainÄ užskaitant garantinį kokybės užstatÄ bei tokio užskaitymo atlikimo tvarka.Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo argumentus dėl įskaitymo neatlikimo. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad įskaitymai dėl statybos darbų defektų nebuvo atliekami ir aplinkybė, ar defektų Å¡alinimas ir faktinis atsiskaitymas už tokį Å¡alinimÄ vyko po bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo, nagrinėjamai bylai nėra reikÅ¡minga.

Atsakovo neteisingu teigimu, atsakovo prievolė mokėti garantinį kokybės užstatÄ yra sÄ lyginė ir pareiga mokėti rangovui rangos sutartyje numatytÄ garantinį kokybės užstatÄ apskritai neatsirado.Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai bei pagrįstai padarė kitas iÅ¡vadas, kad garantinio kokybės užstato terminas rangovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ jau buvo suėjęs, t.y. garantinio kokybės užstato terminas skaičiuotinas rangovui užbaigus pastato statybos darbus ir 2001 m. rugpjūčio 30 d. užsakovui kartu su valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti atstovais priėmus statybos darbų rezultatÄ , o tam, kad pasibaigtų atsakovo sutartinė prievolė rangovui grÄ Å¾inti garantinį kokybės užstatÄ , iki bankroto bylos rangovui iÅ¡kėlimo turėjo bÅ«ti atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas.Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus ir nustatytas byloje aplinkybes konstatuoja, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsižvelgiant į tai, kas nustatyta vadovaujantis pateiktais įrodymais, spręstina, kad įvykdytas įskaitymas iÅ¡ garantinio kokybės užstato buvo atliktas jau po Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 4 d. nutarties iÅ¡kelti rangovui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo.Užsakovas iÅ¡kėlus bankroto bylÄ rangovui remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu negalėjo atlikti savo prieprieÅ¡inio reikalavimo rangovui įskaitymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui atsisakius įrodinėti savo nuostolių, kuriuos atsakovas, atsakovo teigimu, sau atlygino garantinio kokybės užstato pasilikimo sau bÅ«du, dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieÅ¡kovo T. A. apeliacinio skundo argumentus.IeÅ¡kovas 2011 m. kovo 2 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu priimti papildomÄ sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už piniginės prievolės termino praleidimÄ už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimui dėl palÅ«kanų taikytinas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kad civilinė byla buvo iÅ¡kelta 2003 m. lapkričio 14 d., kad reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo buvo pareikÅ¡tas 2009 m. balandžio 7 d., ieÅ¡kovas prašė procesines palÅ«kanas papildomu sprendimu priteisti nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradinis ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ tik dėl procesinių palÅ«kanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento priteisimo, todėl sprendė, kad tokiu bÅ«du pradinis ieÅ¡kovas, kurio reikalavimÄ bylÄ nagrinėjant teisme perėmė dabartinis ieÅ¡kovas, savo pareiÅ¡kimu bei veiksmais atsisakė procesinių palÅ«kanų skaičiavimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, todėl ir cesijos sutartimi negalėjo perduoti dabartiniam ieÅ¡kovui teisių daugiau nei jų turėjo pats.

Atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę ir materialinio teisinio reikalavimo atsisakymas yra dvi skirtingos kategorijos. Civilinių teisinių santykių subjektas negali atsisakyti teisės įgyvendinti ar ginti egzistuojančiÄ subjektinę teisę, tačiau įstatymas numato, jog tam tikrais atvejais civilinių teisinių santykių subjektas gali atisakyti savo materialinės teisės. Vienas iÅ¡ materialinio teisinio reikalavimo atsisakymo pagrindų yra nustatytas CK 6.129 straipsnyje, reglamentuojančiame skolininko atleidimÄ nuo prievolės įvykdymo.

CK 6.129 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininkÄ nuo jos įvykdymo arba pareiÅ¡kia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtÄ . Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai (CK 6.129 str. 2 d.). Atsisakymas neturėtų bÅ«ti tapatinamas su kreditoriaus atliekamais civilinės teisės įgyvendinimo veiksmais ar neveikimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pradinis ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs, jog atsisako materialinės teisės reikalauti procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo, konkliudentiniais veiksmais ar neveikimu pradinis ieÅ¡kovas atsakovui taip pat nedavė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suprasti, jog dalyje dėl procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo priėmimo mokėjimo atsakovas yra atleidžiamas.Dabartinis ieÅ¡kovas, iÅ¡ pradinio ieÅ¡kovo nupirkęs pradinio ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 508 656 Lt sumos, kartu perėmė ir visas papildomas ir Å¡alutines teises, įskaitant ir teisę į palÅ«kanas (CK 6.101 str. 2 d.), todėl pagrįstai galėjo naudotis CPK nustatyta teise tikslinti ir didinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir tokia teise pasinaudojo.Pirmosios instancijos teismo papildomame sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nepareiÅ¡kęs pradinis ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du atsisakė procesinių palÅ«kanų skaičiavimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, neigia paties pirmosios instancijos teismo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad ieškovui perėmus iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę dėl pagal 1998 m. spalio 30 d. teismo sprendimo priteistos 400 000 Lt sumos sumokėjimo, naujasis kreditorius įgijo ir teisę pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio 1 dalį reikalauti iš skolininko ir procesinių palūkanų priteisimo, nepaisant to, kad 1998 m. spalio 30 d. sprendimu procesinės palūkanos nebuvo priteistos.

Vėlesnis nerealizuotos teisės reikalauti sumokėti procesines palÅ«kanas teisminis gynimas, net ir po to, kai dėl pagrindinės prievolės jau buvo priimtas teismo sprendimas yra galimas ir nepaneigia pačios materialinės teisės. Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė reikalavimÄ dėl dalies procesinių palÅ«kanų priteisimo tik dėl to, kad tarp Å¡alių po teismo 1999 m. spalio 30 d. sprendimo dėl 400 000 Lt skolos priteisimo buvo sudarytas susitarimas, kurio sÄ lygomis vadovaujantis teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas atsisakė nuo procesinių palÅ«kanų už konkretų laikotarpį.Teisėjų kolegijos pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pradinis ieÅ¡kovas ir reikalavimo teisę iÅ¡ jo perėmęs dabartinis ieÅ¡kovas nebuvo atsisakę teisės reikalauti procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas keistinas, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (274 182,41 Lt) nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo T. A. apeliacinis skundas tenkintinas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimas pakeistinas, nurodant, kad palÅ«kanos priteisiamos nuo 2004 m. balandžio 7 d., kitÄ papildomo sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. papildomÄ sprendimÄ , nurodant, kad palÅ«kanos priteisiamos nuo 2004 m. balandžio 7 d. KitÄ papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Kazys KailiÅ«nas