71cbc301-d2e1-43f2-b5b7-e784f194e8ac · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                        (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui I. F., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovei I. J., jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I.

F. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., I. J. dėl pažeistų teisių atsisakant duoti sutikimÄ atlikti namo rekonstrukcijÄ , trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs 2016-01-15 (t. 1, b. l. 73), prašė pripažinti, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasiraÅ¡yti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstrukcijos projektÄ pagal UAB „Archicom“ parengtÄ rekonstrukcijos projektÄ ir pripažinti ieÅ¡kovui teisę gauti statybos leidimÄ be atsakovų sutikimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui bei kitiems atsakovams I. M., N. F. ir I. J. priklauso namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimu buvo patvirtintas patalpų atidalijimas pagal UAB „Archicom“ parengtÄ projektÄ . 2014 metų pradžioje parengtas UAB „Archicom“ projektas dėl namo dalies rekonstrukcijos, pasistatant ieÅ¡kovui priestatÄ . Kadangi bus statomas priestatas, turi bÅ«ti gauti kaimynų bei bendraturčių sutikimai. Atsakovai vis žodžiu žadėjo duoti sutikimus, o raÅ¡tu neatsako.

Atsakovams per notarÄ , antstolį buvo pateiktas ir projektas 17 lapų, bet atsakovai atsisakė duoti sutikimÄ . Projektas niekaip nepažeis bendraturčių teisių, nes atitinka Statybos įstatymo normas. PriestatÄ statys ant ieÅ¡kovo sklypo dalies.A. I. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 85-89) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ tokio projekto, kuriame bÅ«tų pažymėtos visos komunikacijos, nurodyti darbų vykdytojai, kad bÅ«tų galima įsitikinti, jog esamos komunikacijos bendrame sklype nebus pažeistos.

Nepateikta detalios informacijos apie planuojamus elektros kabelio tiesimo, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekio įrengimo darbus, t. y. kur bus perkelti komunikacijų įvadai. Nepateikė duomenų apie tai, ar sklype yra kitų požeminių elektros kabelių, ryšių linijų, nepateikė sklypo topo nuotraukos, statinių išdėstymo sklype plano, atstumų tarp jų, iš kurių būtų galima vertinti, ar nebus pažeistos komunikacijos, kiti apsaugai keliami reikalavimai.

IeÅ¡kovo ketinami atlikti statybos darbai numatyti žemės sklypo bendro naudojimo dalyje. IeÅ¡kovas norėdamas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , sumažinant ne tik bendro naudojimo žemės sklypo dalį, bet ir bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, elgiasi nesÄ Å¾iningai, nenumatant kompensavimo mechanizmo. IeÅ¡kovas privalo atskleisti kokie darbai bus vykdomi, kiek laiko, kokį poveikį turės, nes sutikimas duodamas konkretiems darbams. Privalėjo atskleisti esminius darbų sprendimus.

IeÅ¡kovo pateiktos informacijos iÅ¡samumas yra nepakankamas. IeÅ¡kovas ketina rekonstruoti pastatÄ , nors neiÅ¡laikomas 3 metrų statumas nuo sklypo ribos. Juozo ir J. S. sutikimai nepatvirtina visų gretimų sklypų savininkų sutikimÄ . IeÅ¡kovas ruoÅ¡iasi 2 kartus padidinti jam priklausantį naudingÄ jį namo plotÄ , tai pripažintina esminiu faktinės padėties pakeitimu. Bet kokie rekonstrukcijos darbai gali sukelti realiÄ grėsmę namo konstrukcijoms, pabloginti esamÄ pastato techninę bÅ«klę, sumažės matomumo ribos, iÅ¡nyks priėjimas prie atsakovei priklausančios namo dalies antro aukÅ¡to.

Netaisyklingos formos priestatas sugadins namo bendrÄ vaizdÄ . Neturėdama visų duomenų negali įvertinti, ar rekonstrukcijos darbai nepažeis atsakovų teisių,Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 91-95) nurodė, kad žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovui, I. J. ir Lietuvos Respublikai. Pažymi, kad statybos įstatymo nuostatos numato gauti ne tik statinio bendraturčio sutikimÄ , bet ir žemės sklypo bendraturčio sutikimÄ .

Vilniaus miesto skyriuje yra gautas ieÅ¡kovo 2015-11-30 praÅ¡ymas iÅ¡duoti sutikimÄ statyti priestatÄ arčiau 3 m. ribos, tačiau ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad sutikimÄ turi gauti iÅ¡ besiribojančio sklypo savininkų. Be to, žemės sklypo bendraturčiai nėra sudarė ir iÅ¡vieÅ¡inę žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tad siekiant užstatyti žemės sklypo dalį, tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ .IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovai dėl nežinomų priežasčių atsisakė pritarti siųstam namo rekonstrukcijos projektui. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautos UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prisijungimo prie komunikacijų sÄ lygos. Pajungiant dujas, dujų vamzdis bus perkeltas apačioje priestato, o dėžutė bus ties sklypo riba, kasimo darbų nereiks. Elektros tiekimas bus atskirtas ieÅ¡kovo namo pusei ir atsakovų, pastatyti atskiri skaitikliai. Vandens, dujų ir elektros įvadai bus atskirti ir atsakovams mokėti už tai nereikės. Projektiniuose sprendiniuose nėra privalomas komunikacijų pažymėjimas ir detali informacija.

Gavus statybos leidimÄ , priestatas bÅ«tų pastatytas per mėnesį, jokių ribojimų atsakovei I. J. dėl matomumo per antro aukÅ¡to langÄ nebÅ«tų. 20 kv. m. pastatas – nesudėtingas statinys. IÅ¡reiÅ¡kiami tik subjektyvÅ«s nuogastavimai dėl komunikacijų įvedimo. Atsakovai nesikooperavo su ieÅ¡kovu, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti jiems aktualius klausimus dėl priestato projekto.A. I. J. ir jos atstovės teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė dirba su technologiniais projektais. IÅ¡ pateikto projekto nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip bus iÅ¡keltos komunikacijos (elektra, dujos, vanduo), pastačius priestatÄ . VisiÅ¡kai neaiÅ¡ki architektÅ«rinė dalis – kokios medžiagos naudojamos, sienų izoliacija, kapitalinės sienos griovimas ir jos sutvirtinimas. Taip pat nepatinka pats projektas, nes priestatas iÅ¡siskirs gatvės kontekste. IeÅ¡kovui buvo žodžiu paaiÅ¡kinta dėl pateikto projekto, kad iÅ¡ jos visiÅ¡kai neaiÅ¡kus komunikacijų įvedimas, tiesimo bÅ«dai ir pan.

Atstovė paaiškino, kad nėra aišku, ar pateikti kitų kaimynų sutikimai. Visiškai neatskleisti rekonstrukcijos darbai – statybos, kasimo, kiek laiko bus vykdomi darbai, jų mastas. Ekspertė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, kad nėra aišku, ar nebus užstotas antro aukšto langas, kadangi brėžinyje numatytas priestato stogas yra abejotinas. Ieškovo pateikta topo nuotrauka parodo tik esamus inžinerinius tinklas, bet ne būsimus. Šiai dienai pateikti duomenys yra abejotini, ar nebus pažeistos atsakovų, kaip namo savininkų, teisės.Liudytoja J.

Å ., architektė, paaiÅ¡kino, kad pateiktas ne statybos projektas, bet eskizinis projektas (projektiniai pasiÅ«lymai), kuriame nėra duomenų dėl komunikacijų įvedimo į naujai pastatyto priestato dalį. Matyti, kad bus griaunama namo neÅ¡ančioji siena, kuri nėra suprojektuota. Priestatas bus statomas dujotiekio tinklų apsaugos zonoje, kurioje rekonstrukcija negalima. Turi pateikti duomenis, kaip iÅ¡spręs dujų įvedimÄ Ä¯ priestatÄ . Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ketinimų, tai vienbučio namo rekonstrukcija į dvibutį namÄ .

Nesudėtingas statinys bÅ«tų, kai priestatas prie esamo namo bÅ«tų formuojamas su atskiru įėjimu, ne iÅ¡ namo pusės. Pateiktame projekte, kurį galima vadinti eskiziniu pasiÅ«lymu ar projektiniais sprendiniais, nėra nei inžinerinės, nei konstruktyvinės dalies. Kartu su projektu atsakovams nebuvo pateikta ir topo nuotrauka, tad duoti sutikimo neaiÅ¡ku kam, nebuvo pagrindo. Vandentiekis taip pat po priestatu. Tad ketinama statyti priestatÄ ant inžinerinių tinklų servituto. Projekte nėra jokių apskaičiavimų dėl takelio pločio, kuris perkeliamas iÅ¡ bendro naudojimo žemės už priestato.

IÅ¡ projekto negalima spręsti, ar priestato stogas neužlips ant antro aukÅ¡to lango, nes nėra nei aukščio, nei altitudės, tik pieÅ¡inukas. Kai bus aiÅ¡kus inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimas, tada ieÅ¡kovui ir reiktų praÅ¡yti bendraturčių sutikimo. IeÅ¡kinys atmestinas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi civilinė byla atsakovo N. F. teisių perėmėjai Valentinai G. F. nutraukta, ieÅ¡kovui pateikus atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio jos atžvilgiu, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad N. F. bei jo teises perėmusi Valentina G.

F. nebėra nuosavybės teisių į pastatÄ turėtoju (t. 2, b. l. 53-54, t. 2, b. l. 22-25).        A. I. M. apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir paskirtus teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1393/2007 bei CPK 805 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 121, 125-126, 129-131, 158-163; t. 2, b. l. 15-21), siunčiant teismo procesinius dokumentus žinomu gyvenamosios vietos adresu Italijoje bei įpareigojant pasirinkti atstovÄ Lietuvoje, procesiniams dokumentams gauti (CPK 805 str., t. 1, b. l. 125-126).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apie paskirtÄ teismo posėdį buvo informuota tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Minėti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ jiems nedalyvaujant, juos informavus tinkamai.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui I. F. nuosavybės teise priklauso pastato – gyvenamojo namo 14/100 dalis (t. 2, b. l. 22-25), bei 83/594 dalys 0,0594 ha žemės sklypo (t. 1, b. l. 19), esančių Ratnyčios g. 42, Vilniuje.

Kiti minėto gyvenamojo namo savininkai yra atsakovai - I. J. ir I. M. (t. 2, b. l. 22-25), žemės sklypo – I. J. ir Lietuvos Respublika (t. 1, b. l. 19). IeÅ¡kovo užsakymu UAB „Archicom“ parengė Gyvenamosios paskirties priestato projektÄ neypatingo statinio rekonstravimui (2014 m. UAB “Archicom” priestato projektas - priedas prie bylos). IeÅ¡kovas 2014 liepos mėnesį per antstolį įteikinėjo praÅ¡ymÄ , projektinių pasiÅ«lymų bylÄ ir sutikimo formÄ bendraturčiams N. F., I.

M. ir I. J. (L.) dėl sutikimo leisti ieÅ¡kovui atlikti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijÄ (t. 1, b. l. 5-7). Atsakovai sutikimų ieÅ¡kovui nedavė, nes nurodyta, kad N. F. ir I. M. negyvena Lietuvoje, o I. J. dokumentų, teiktų per antstolį, neėmė (t. 1, b. l. 5-7).IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia CK 1.137 straipsnio, 4.75 straipsnio bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas), o pagal 3 punktÄ - statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas bei 5 dalies 7 punktas numato, kad tarp leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamų dokumentų turi bÅ«ti žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise bei statinio (jo dalies) bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas.Kasacinio teismo praktikoje (ja rėmėsi ir Å¡alys) pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita.

Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2013 m. gruodžio 17 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme.

Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neiÅ¡vengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iÅ¡ numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Dėl to bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimÄ arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas.

Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi bÅ«ti iÅ¡laikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kitos sÄ lygos, nustatytos Statybos įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui.        IeÅ¡kovas, įrodinėdamas savo ieÅ¡kinį, teigia, kad pastato bendraturčiai savo atsisakymÄ duoti sutikimus pastato rekonstrukcijai, visiÅ¡kai nepagrindžia, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, praÅ¡ant sutikimo namo rekonstrukcijai dar 2014 metais.

Statybos įstatymas numato eilę dokumentų, bÅ«tinų statybos (rekonstrukcijos) leidimui gauti, o bendrasavininkų (tiek pastato, tiek žemės sklypo) sutikimas yra tik vienas iÅ¡ jų, be kurio negalimi tolimesni žingsniai. IeÅ¡kovo vertinimu, jo pateiktas projektas, kuris labiau atitinka projektinius pasiÅ«lymus, yra pakankamas informuojant bendraturčius dėl bÅ«simų statybų (namo rekonstrukcijos) pobÅ«džio.       Teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo, t. y. tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnyje, t. y. eskizinio projekto, jiems pateikimas, kurio tikslas yra iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Kita vertus, pagal įstatymÄ reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.       A. I. J. tiek teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu, vienu esminių argumentų, dėl ko nėra duodamas bendraturtės sutikimas namo rekonstrukcijai, nurodo, kad iÅ¡ pateiktų projektinių sprendinių (projekto) visiÅ¡kai nėra aiÅ¡kus inžinerinių tinklų (vandentiekio, elektros, dujų) bÅ«simas projektavimas, įvedimo į priestatÄ darbų apimtis, kadangi atidalijus namÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 teismo sprendimu, visi inžinerinių tinklų įvadai yra likę atsakovės namo dalyje, ji moka už namui tiekiamas komunikacijų paslaugas.

Vertinant Å¡iÄ atsakovės pozicijÄ , teismas pažymi, kad bendraturčiams teikiamame 2014 m. projekte (projektiniuose pasiÅ«lymuose) iÅ¡ tikro nėra jokių objektyvių duomenų dėl inžinerinių tinklų įvedimo plano, jų apimties, darbų pobÅ«džio ir pan. IÅ¡ į bylÄ pateiktos topo nuotraukos (2 t., b. l.

26) bei atsakovės pakviestos liudyti architektės J. Å . tiek žodinių, tiek raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (t. 2, b. l. 30-37) nustatyta, kad namo rekonstrukcija, statant priestatÄ , yra suplanuota ant inžinerinių tinklų, t. y. vandentiekio (fekalijos) ir dujotiekio, servituto. Esant tokiai faktinei situacijai bei nepateikus aiÅ¡kaus bÅ«simo inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimo plano, atsakovė, teismo vertinimu, pagrįstai atsisako duoti sutikimÄ namo rekonstrukcijai, kadangi inžinerinių tinklų įvedimas į rekonstruojamÄ namo dalį, ieÅ¡kovui statant priestatÄ , tiesiogiai gali lemti atsakovės I.

J., tiek kaip namo, tiek kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių apimtį. SutikimÄ duodantis bendraturtis turi turėti objektyviÄ galimybę įvertinti statybos padarinius, galinčius daryti poveikį jo teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant. Jis turi turėti galimybę įvertinti ir tÄ aplinkybę, ar inžineriniai tinklai/komunikacijos bus/nebus tiesiami per žemės sklypÄ , kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso ir jam kaip bendraturčiui. Teismo vertinimu, bendraturčiams pateikta informacija (2014 m. projektas parengtas UAB „Archicom“) apie bÅ«simų statybų apimtį, bÅ«dÄ , pagrindinius techninius parametrus, nėra pakankama, kas liečia bÅ«simų inžinerinių tinklų perkėlimÄ , tiesimÄ Ä¯ statomÄ ieÅ¡kovo priestatÄ .

Teismo vertinimu, neturint galimybės realiai įvertinti galimų statybos padarinių, įgyvendinant komunikacijų name atskyrimÄ , atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimÄ namo rekonstrukcijai. Teismo vertintina, kad informacija apie komunikacijų įrengimo bÅ«dÄ projektuojame priestate nėra bendraturčiams (atsakovams) žinoma, aiÅ¡ki ir suprantama. To nepaneigia ir į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktos prisijungimo prie komunikacijų sÄ lygos (t. 2, b. l. 27-28,104), kurios nepatvirtina komunikacijų įvedimo į bÅ«simÄ priestatÄ bÅ«do bei bÅ«simų techninių sprendinių.Vertinant atsakovės I.

J. argumentÄ , kad nepateikta bendraturtei informacija kiek laiko bus atliekami statybos darbai, kokios bus naudojamos statybos medžiagos procese, taip pat kokie techniniai sprendimai bus priimti, iÅ¡griovus kapitalinę namo sienÄ , teismas pažymi, kad tokie atsisakymo duoti sutikimÄ pastato rekonstrukcijai argumentai svarbiais ir protingai motyvuotais nepripažintini. Viena vertus, statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenių interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas.

Å io įstatymo reikalavimų įgyvendinimÄ nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra iÅ¡vardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Vadinasi, statiniai turi bÅ«ti statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenių gyvenimo sÄ lygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.).

Dar daugiau, pagal įstatymÄ bÅ«tent statinio savininkui kyla civilinė atsakomybė be kaltės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl pastatų, jų konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitų jo trÅ«kumų (CK 6.266 straipsnis). Kita vertus, neabejotinai patiriami nepatogumai ar tam tikras diskomfortas statybų metu negali nulemti namo bendraturčio teisės įgyvendinti užmačių rekonstruoti nuosavybės teise valdomÄ pastato dalį. Statybos metu sukeliami laikini nepatogumai patys savaime negali bÅ«ti tapatinami su abstrakčių (aiÅ¡kiai neįvardintų) bendraturčių teisių ir įstatymo saugomų interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-06-05 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-352-701/2015 ir kt.).Pasisakant dėl atsakovės pozicijos, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų dėl gretimų sklypų bendraturčių sutikimo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginÄÄ dėl pastato bei žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti namo rekonstrukcijÄ , nėra aktualus kitų gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo davimas ar nedavimas, jų reikalingumas ir panaÅ¡iai. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklÄ teisės aktų reikalavimų laikymÄ si ir susitarti su tais žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms ir pan.

BÅ«tent statybos įstatymas numato dokumentus rÅ«Å¡is, kuriais iÅ¡reiÅ¡kiama asmenų, kurių teisėms ir teisėtiems interesams rekonstrukcija gali turėti įtakos, valia bÅ«simoms statyboms. BÅ«simo statytojo neturėjimas reikalingų kitų asmenų sutikimų, negali bÅ«ti laikoma protingai motyvuotu bendraturčio atsisakymu duoti sutikimÄ statybai.Atsakovės argumentai, kad pateiktame projekte nėra jokių duomenų apie prarandamos bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir projektuojamo bÅ«simo takelio pločio aplink priestatÄ santykį, nėra taip pat laikytini esminiais, atsisakant duoti sutikimÄ rekonstrukcijai.

Viena vertus, atsakovai turi teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimÄ ir jÄ gali įgyvendinti po projektavimo procedÅ«ros. Kita vertus, takelio perkėlimas už priestato niekaip neįtakoja atsakovės patekimo į sklypÄ , galimybės naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, jÄ pagal numatomÄ projektÄ perkėlus už priestato (1 t., b. l. 40-42, 2014 m. projektas).Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo pateiktos informacijos (2014 m. projektinių pasiÅ«lymų) iÅ¡samumas, kas liečia inžinerinių tinklų pertvarkÄ , įvedant į priestatÄ komunikacijas (vandenį, elektrÄ ir dujas) ir tokiu bÅ«du atskiriant komunikacijas name, nėra pakankamas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais laikytina, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises, nei ieÅ¡kovo, neparengusio tinkamo ir informatyvaus rekonstrukcijos projekto ir nesuteikusio atsakovams iÅ¡samių duomenų apie numatomų inžinerinių tinklų tiesimo (perkėlimo) įgyvendinimo bÅ«dus.

Nenustačius, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai naudojasi savo teise (CK 1.137 str. 2 d., 4 d.), ieÅ¡kinys atmestinas. Vertindamas pasyviÄ atsakovės I. M. pozicijÄ byloje, neteikiant jokių duomenų apie savo sutikimÄ ar nesutikimÄ namo rekonstrukcijai, teismas vertina, kad nusprendus, jog ieÅ¡kovo pateikti projektiniai pasiÅ«lymai nėra pakankami bendraturčiams įvertinti bÅ«simus rekonstrukcijos padarinius, tiesiant inžinerinius tinklus, atliekant namo rekonstrukcijÄ ir iÅ¡ vienbučio namo darant du atskirus butus su savo komunikacijų įvadais, nėra pagrindo teigti, kad Å¡ios bendraturtės pasyvus tylėjimas ir sutikimo nedavimas yra pažeidžiantis ieÅ¡kovo, kaip namo bendraturčio teises ir teisėtus interesus.  Teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovui pateikus informatyvų bÅ«simų inžinerinių tinklų ar komunikacijų planÄ , bÅ«simus pagrindinius techninius parametrus bendraturčiams, turi teisę pakartotinai kreiptis su praÅ¡ymu dėl sutikimo statybai (rekonstrukcijai) davimo. Kiti Å¡alių argumentai nelaikytini esminiais ir dėl jų teismas iÅ¡samiau nepasisako.Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų nepriteistinos (CPK 93 str.).IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo I.

F. atsakovei I. J. priteistina 2 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 2 000 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 300 Eur sumokėti specialistei J. Å ., teikusiai raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ bei žodinius paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 109-116) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str., 98 str.). Atsakovės advokato iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), suraÅ¡ius du atsiliepimus į pradinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, dalyvavus trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 1 min.

Teismo vertinimu, suraÅ¡yti procesiniai dokumentai pareikalavo atsakovės atstovo laiko sÄ naudų, byloje kilęs ginčas sudėtingas, todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos laikytinos protingomis, sÄ Å¾iningomis ir nevirÅ¡ijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių.IÅ¡ ieÅ¡kovo I. F. valstybei priteistina 14,48 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                Rima Lipeikienė  Â