71ca69da-3c59-4f7c-bc65-c3e2d75b45e5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-559-1066/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04521-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas Ž. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas 1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėjas buvo nuteistas ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN). Pasak pareiÅ¡kėjo, jam atliekant bausmę Vilniaus PN, tiek administracijos, tiek pareigÅ«nų neveikimu buvo Å¡iurkščiai pažeidžiamos jo teisės, o dėl Vilniaus PN administracijos ir pareigÅ«nų aplaidaus tarnybinių pareigų vykdymo pareiÅ¡kėjas negalėjo vykdyti jam teisės aktais ir Bausmių vykdymo kodekse nustatytų pareigų. 2.2.

PaaiÅ¡kina, kad į Vilniaus PN atlikti bausmės atvyko 2021 m. gegužės 3 d. Jam atvykus į Vilniaus PN, iki 2021 m. lapkričio 17 d. nebuvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Anot pareiÅ¡kėjo, už pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taip pat ir socialinio tyrimo iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ bei sudarymÄ yra atsakingi Vilniaus PN pareigÅ«nai, tačiau ilgiau nei 6 mėnesius ir 14 parų Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigÅ«nai neatliko jokių veiksmų, susijusių su pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigÅ«nai puikiai žino, kad jie yra atsakingi už nuteistųjų asmenų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vados sudarymÄ , o taip pat individualaus socialinio reabilitacijos plano sudarymÄ naujai atvykusiam į pataisos įstaigÄ . Tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 137 straipsnio 3 dalyje (individualus socialinės reabilitacijos planas turi bÅ«ti sudarytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ ). 2.3.

Be kita ko, nurodo, kad Vilniaus PN integracijos individualizavimas vykdomas tik formaliai: dėl trumpų terminų nuteistųjų reabilitacijos planai pildomi mechaniÅ¡kai, o nuteistieji dažniausiai neturi galimybės daryti įtakos reabilitacijos proceso eigai. 2.4. Dėl netinkamų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų nuteistasis negali (ir negalės) įsitraukti į reabilitacijos procesÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas nuo 2021 m. gegužės 3 d. nebuvo pakviestas pas Vilniaus PN pareigÅ«nus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos, o kai pavėluotai iÅ¡kvietė ir atliko nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizika yra labai aukÅ¡ta.

PareiÅ¡kėjo teigimu, toks vertinimas yra akivaizdžiai netinkamas, nes net 6 mėnesius jam nebuvo nurodyta, kokių intervencinių priemonių jis turi imtis, kad suvaldyti rizikÄ . 2.5. Taip pat tvirtina, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – KD) privalo metodiÅ¡kai vadovauti bei kontroliuoti pavaldžias įstaigas kaip Vilniaus PN. Mano, kad KD tinkamai nevykdo jam priskirtų funkcijų, nesiima jokių priemonių paÅ¡alinti ar bandyti paÅ¡alinti susiklosčiusiÄ problemÄ . 2.6.

Dėl iÅ¡vardintų neteisėtų atsakovės pareigÅ«nų veiksmų ir neveikimo, pareiÅ¡kėjas labai pergyveno emociÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, jį pradėjo kamuoti nemiga, negalėjo užmigti, ko pasekoje, gyveno tiesiog Å¡oke, todėl kilo neturtinė žala, kuriÄ privalu atlyginti.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ pateikia savo pozicijÄ , kuriÄ grindžia tokiais argumentais: 3.1. Asmens tinkamumÄ intervencinei priemonei nustato priemonę vykdantis darbuotojas, įvertinęs nuteistojo motyvacijos lygį, mÄ stymo galias, asmenybinius veiksnius, atsižvelgiant į iÅ¡skirtÄ rizikos veiksnį ar kelių veiksnių konfigÅ«racijÄ . Pabrėžia, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. 3.2.

PaaiÅ¡kina, kad duomenų, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ar Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, gauta nebuvo. Vis dėlto, anot Vilniaus PN, susipažinus su pareiÅ¡kėjo kriminalinės patirties ypatumais ir prieinamais informaciniais Å¡altiniais, daro iÅ¡vadÄ , kad Ž. S. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. gegužės 23 d., o pagal teisės pažeidėjo vertinimo metodikÄ OASys nuteistojo rizika pakartotinai nusikalstai – vidutinė (90 iÅ¡ 168). 3.3.

Taip pat teigia, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje, t. y. tiek Lietuvos probacijos tarnyboje, tiek ir įkalinimo įstaigose, nuteistiesiems yra atliekami nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant tas pačias aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas ir atkreipia dėmesį, kad nuo pat pareiÅ¡kėjo atvykimo į Vilniaus PN buvo pradėtas vykdyti jo socialinės reabilitacijos procesas, kuris identifikavus aktualius nuteistojo kriminogeninius poreikius. Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo kviestas individualiam pokalbiui, kurio metu buvo informuotas apie nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo tikslus bei procedÅ«rÄ .

Jis pasiraÅ¡ytinai sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo tyrime. PareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu yra aukÅ¡ta, o tokį pokytį sÄ lygojo tai, kad lyginant su ankstesniu atliktu įvertinimu, buvo nustatyti negatyvÅ«s jo kriminalinės patirties pokyčiai: jis buvo pakartotinai nuteistas, jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2021 m. lapkričio 18 d. vykusio individualaus pokalbio su Resocializacijos skyriaus pareigÅ«nu metu, pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų ar nesutikimo su įvertinimo rezultatais neiÅ¡reiÅ¡kė. 3.4.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog pažeidžiamos jo teisės į socialinės reabilitacijos procesÄ , nustatytų pareigų vykdymÄ bei galimÄ Vilniaus PN darbuotojų neveikimÄ , yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – jo atnaujinimas Vilniaus PN buvo atliktas 2021 m. lapkričio 18 d. iki jo atlikimo, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, ankstesniu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatu, nuteistojo 4 kriminalinio elgesio patirties analize, jo elgesio stebėsena ir kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, buvo identifikuoti aktualÅ«s kriminogeniniai poreikiai bei numatytos tikslinės intervencinės bei prevencinės priemonės, su kuriomis jis buvo supažindintas ir kurias jis tikslingai vykdė.

Taigi iÅ¡ to seka, kad Ž. S. resocializacijos proceso vykdymo eiga buvo užtikrinama. 3.5. Tuo pačiu nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. 3.6. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryÅ¡io dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Kalinimo įstaigos darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, visada buvo reaguota į jo praÅ¡ymus.

Vilniaus PN darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami teisėtumo. Ginčo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama KD, atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ pateikia savo pozicijÄ , kuriÄ grindžia tokiais argumentais: 4.1. Pasak KD, pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kina, kokias tiesiogines neigiamas pasekmes tariamas KD funkcijų nevykdymas ar tikslų neįgyvendinimas jam sukėlė, t. y. nepagrindžia, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė KD neveikimas. 4.2. Akcentuoja ir tai, kad KD apginti galimai pažeistas pareiÅ¡kėjo teises galėtų tik tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų informuotas apie galimus pažeidimus, tačiau pareiÅ¡kėjas dėl galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ar pažeistų jo teisių, nėra kreipęsis į KD, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis. 4.3.

Nors pareiÅ¡kėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalÄ , tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti KD vieÅ¡ajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kuo grindė praÅ¡omos sumos dydį, skunde pateikti tik deklaratyvÅ«s teiginiai, kurie neturi bÅ«ti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Valstybės, atstovaujamos KD, yra nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN ir KD, dėl to, kad jam atvykus į Vilniaus PN, iki 2021 m. lapkričio 17 d. nebuvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

6. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

7. Pareiškėjo teigimu, jam laiku nebuvo sudarytas individualaus socialinės reabilitacijos planas, dėl ko kilo neturtinė žala.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) (ginčui aktuali iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 136 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į Å¡iÄ veiklÄ valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius (1 dalis). Kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimÄ (2 dalis). Kodekso 137 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:

1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas;

2) kriminogeninių veiksnių nustatymas;

3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Siekiant palankesnės nuteistųjų socialinės reabilitacijos, pataisos įstaigų ar kardomojo kalinimo vietų specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose) nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų. Nuteistiesiems, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bet nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vienerius metus iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės pabaigos turi būti taikoma sustiprinta socialinė reabilitacija (intensyvus rengimas paleidimui iš pataisos įstaigos, taikant sustiprintus socialinės reabilitacijos veiksmus ir priemones) (Kodekso 137 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (6 dalis). Kodekso 1371 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų socialinės reabilitacijos planÄ gali bÅ«ti įtraukiamos Å¡io Kodekso 136 straipsnyje nurodytos organizacijos ir asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinat socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam socialiai reabilituotis.

Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ . Nepilnamečiams nuteistiesiems individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant ir į jų socialinę brandÄ , asmenybės ugdymo poreikius (1371 straipsnio 2 dalis). Kodekso 1371 straipsnio 4 dalis numato, kad individualus socialinės reabilitacijos planas turi bÅ«ti sudarytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ .

Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasiraÅ¡ytinai (5 dalis). Individualus socialinės reabilitacijos planas gali bÅ«ti tikslinamas, atsižvelgiant į Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (6 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano formÄ ir jo rengimo metodikÄ tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (7 dalis). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtino Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikÄ , kurios 4 punktas reglamentuoja Å¡iuos plano rengimo veiksmus: 4.1. pirminis pokalbis su naujai į įstaigÄ atvykusiu nuteistuoju; 4.2. pirminis psichologinis asmenybės įvertinimas; 4.3. duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimas; 4.4. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas; 4.5. nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymas; 4.6. prevencinių ir / ar intervencinių socialinių reabilitacijos priemonių, mažinančių rizikÄ pakartotinai nusikalsti, nustatymas; 4.7. individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymas ir vykdymas; 4.8. nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu stebėjimas, pokyčių elgesyje fiksavimas; 4.9. nuolatinis individualaus socialinės reabilitacijos plano koregavimas.

Metodikos 5 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigÄ atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos prižiÅ«rimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Metodikos 10 punkte nurodyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, iÅ¡aiÅ¡kinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimÄ su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina paraÅ¡u. Per vienÄ mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų bÅ«rį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir Å¡ia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. sausio 22 d. Remiantis turimais duomenimis (PRISONIS informacine sistema), 2021 m. sausio 25 d. pareiškėjas iš Vilniaus aps. VPK buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektorių. 2021 m. balandžio 12 d. konvojuotas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2021 m. gegužės 3 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus perkeltas į Vilniaus PN ir Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 7-148 jis priskirtas paprastajai grupei.

10. Atsakovės atstovas Vilniaus PN teigia, kad pareiÅ¡kėjui pirminis individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2021 m. gegužės 7 d. ir su juo nuteistasis supažindintas pasiraÅ¡ytinai (Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistės 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinis praneÅ¡imas). Visgi, vykdydamas teismo nurodymÄ , Å¡io reabilitacijos plano Vilniaus PN negalėjo pateikti. Teismui pateiktoje pareiÅ¡kėjo asmens byloje tokio dokumento nėra.

11. Iš byloje esančios individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad su pareiškėju socialinės reabilitacijos klausimais Vilniaus PN bendrauta nuo 2021 m. gegužės 5 d., vertintos jo asmeninės savybės, standartiniame blanke pateikta adaptacijos programa (14 lapas, 9 punktai), taip pat pataisos programos vykdymo eiga (20 lapas). Kadangi duomenų, jog Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ar Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui būtų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, Vilniaus PN gauta nebuvo, todėl Vilniaus PN, susipažinus su Ž.

S. kriminalinės patirties ypatumais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pateikiamais duomenimis, padaryta iÅ¡vada, kad Ž. S. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. gegužės 23 d., o pagal teisės pažeidėjo vertinimo metodikÄ OASys nuteistojo rizika pakartotinai nusikalstai – vidutinė (90 iÅ¡ 168). Vilniaus PN pripažįsta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (jo atnaujinimas) Vilniaus PN buvo atliktas tik 2021 m. lapkričio 18 d., o iki jo atlikimo, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, ankstesniu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatu, nuteistojo kriminalinio elgesio patirties analize, jo elgesio stebėsena ir kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, buvo identifikuoti aktualÅ«s kriminogeniniai poreikiai bei numatytos tikslinės intervencinės bei prevencinės priemonės, su kuriomis jis buvo supažindintas.

Vilniaus PN nurodo, kad nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo į Vilniaus PN buvo pradėtas vykdyti Ž. S. socialinės reabilitacijos procesas, t. y. 2021 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡kviestas pirminiam psichologiniam įvertinimui po perkėlimo į nuteistųjų bÅ«rį. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus Lietuvos valstybės atstovų paaiÅ¡kinimus ir kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas jam atvykus į Vilniaus PN 2021 m. gegužės mėnesį.

Nors buvo kalbėta su pareiškėju ir jam pateikti bendros formos adaptacijos planas ir pataisos programos vykdymo eiga, to negalima laikyti individualiu socialinės reabilitacijos planu, nes individualus planas nebuvo sudarytas. Šioje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu yra pagrįsti, nes Vilniaus PN netinkamai įvykdė Kodekso 1371  straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, resocializacijos proceso vykdymo eiga nebuvo užtikrinama tinkamai.

12. PareiÅ¡kėjas taip pat tvirtina, kad Vilniaus PN integracijos individualizavimas vykdomas tik formaliai, kad nuteistųjų reabilitacijos planai pildomi mechaniÅ¡kai ir nuteistieji dažniausiai neturi galimybės daryti įtakos reabilitacijos proceso eigai. Toks pareiÅ¡kėjo argumentavimas laikytinas tik subjektybiu manymu (nuomone), kuris niekuom nepagrįstas, nes, kaip jau byloje nustatyta, Vilniaus PN nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. ėmėsi priemonių pradėti vykdyti individualų Ž. S. socialinės reabilitacijos procesÄ :

Ž. S. buvo kviestas individualiam pokalbiui, 2021m. rugsėjo 9 d. buvo informuotas apie nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo tikslus bei procedÅ«rÄ ir jis pasiraÅ¡ytinai sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo tyrime; buvo susipažinta su nuteistojo nusikalstamos patirties istorija, asmens byla, praeities, vertinimo metu prieinamais teismo nuosprendžiais bei jų turiniu, kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, buvo tikslinamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, interviu metu renkami papildomi įvertinimui reikÅ¡mingi duomenys, o 2021 m. lapkričio 18 d. pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su galutiniu įvertinimo rezultatu, jam paaiÅ¡kinant, kad jo nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu yra aukÅ¡ta, o tokį pokytį sÄ lygojo tai, kad lyginant su ankstesniu atliktu įvertinimu, buvo nustatyti negatyvÅ«s jo kriminalinės patirties pokyčiai: jis buvo pakartotinai nuteistas, jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2021 m. lapkričio 18 d. vykusio individualaus pokalbio pareiÅ¡kėjas nusiskundimų ar nesutikimo su įvertinimo rezultatais neiÅ¡reiÅ¡kė, priėmė jam teikiamÄ informacijÄ bei rekomendacijas dėl tolesnių nusikalstamo elgesio rizikos.

Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, jam siekiant įsitraukti į reabilitacijos procesÄ .

13. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad KD tinkamai nevykdo jam priskirtas funkcijas, nesiima jokių priemonių paÅ¡alinti ar bandyti paÅ¡alinti susiklosčiusiÄ problemÄ , teismas pasisako, kad iÅ¡ esmės savo tokių teiginių pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, todėl jie laikytini tik pareiÅ¡kėjo asmeniniu vertinimu (pamÄ stymais) ir teismas negali jų vertinti. Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

14. Dėl žalos atlyginimo: 14.1. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. 14.2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad per laikotarpį, kai nebuvo sudaryta jo individualus socialinės reabilitacijos planas, iÅ¡gyveno emociÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, negalėjo užmigti, suprastėjo bendravimo galimybės. Pagal byloje esančius pareiÅ¡kėjo sveikatos iÅ¡raÅ¡us, užfiksuota, kad jau tik atvykęs į Vilniaus PN, 2021 m. gegužės 4 d. kreipėsi dėl prasto miego.

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas vėliau, tuo laikotarpiu, kai nebuvo sudarinėjamas jo socialinės reabilitacijos planas, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. bÅ«tų kreipęsis dėl jo nurodomų iÅ¡gyvenimų. 14.3. Teismas pažymi, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). 14.4.

Be kita ko, pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, praÅ¡antis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir Å¡ie padariniai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris bÅ«tent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiÅ¡kinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012). 14.5.

Å ioje situacijoje teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimus, byloje esančius įrodymus apie pareiÅ¡kėjai paskirtÄ gydymÄ ir duomenis apie tolimesnę sveikatos bÅ«klę, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, jog dėl to, kad nebuvo sudarytas jo individualus socialinės reabilitacijos planas iki 2021 m. lapkričio 18 d., realiai pablogėjo jo sveikata. PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nedetalizavo, kokiÄ bÅ«tent žalÄ Å¡iuo atveju jam sukėlė jos nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administracijÄ dėl kilusių sveikatos sutrikimų.

Taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl to, kad jo individualus socialinės reabilitacijos planas nėra sudarinėjamas. Kaip rodo į bylÄ pateikti duomenys, jam atvykus į Vilniaus PN pareiÅ¡kėjo asmens savybės, įskaitant anksčiau, 2019 m. atliktÄ nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , buvo įvertintos, adaptacijos programa su juo buvo aptarta, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę bendrauti su resocializacijos specialistais, buvo įdarbintas, t. y.

Vilniaus PN ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų užtikrinti pareiÅ¡kėjo resocializacijai. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos kilimo fakto. Ä®rodymų, kad atsakovės atstovai – tiek Vilniaus PN, tiek KD bÅ«tų sÄ moningai siekę kaip nors diskriminuoti pareiÅ¡kėjÄ , pažeminti jo orumÄ , į bylÄ nepateikta. 15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas konstatuoti valstybės institucijos neteisėtÄ elgesį, tačiau nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pagal  CK 6.271 straipsnį. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad Vilniaus pataisos namams, nesilaikant Bausmių vykdymo kodekso 1371 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis