Legislator Case Law & Legislation
71c86979-a1d0-491f-849d-2fd118ee2fad AI generated

71c86979-a1d0-491f-849d-2fd118ee2fad · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 71c86979-a1d0-491f-849d-2fd118ee2fad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

krovininis automobilis „DAF“ turi pakeliamÄ jÄ ašį, kuri automatiÅ¡kai nusileidžia, kai varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ija 7 t, o Å¡iuo atveju svėrimo metu Å¡i aÅ¡is nebuvo nuleista, todėl varančiosios apkrova nevirÅ¡ijo maksimalios leistinos jos apkrovos;

Legislator headnote

AI generated

71c86979-a1d0-491f-849d-2fd118ee2fad · Panevėžio apygardos teismas: Atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog stacionaraus svėrimo posto svėrimo vieta yra lygi, tačiau neįvertino to, kad, užtikrinus svėrimo vietos tinkamumÄ kontrolei, nebelieka galimybės žmonių klaidoms, kurios lemtų klaidingus svėrimo rezultatus. Å iuo atveju transporto priemonės riedėjimo nebuvo, kadangi svėrimo vieta buvo lygi ir nebuvo jokio tikslo laikyti nuspaustus stabdžių pedalus, pakiÅ¡ti atsparas po transporto priemonės ratais. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino kito deklaratyvaus A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-4-491/2018 Proceso Nr. 4-08-3-00147-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija : 21.11.10. (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.  PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos transporto saugos administracijos atstovo Dainiaus Lipsevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties A.

T. administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatė:Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (po prijungimo su reorganizuotomis Valstybine geležinkelių inspekcija ir Lietuvos saugios laivybos administracija – Lietuvos transporto saugos administracijos) (toliau – Institucija) 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 4 dalį 868 Eur bauda.

Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų (toliau – Techniniai parametrai) 20 punktÄ , o bÅ«tent : bÅ«damas A.

T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už vadovavimÄ Ä¯monės krovinių vežimo veiklai, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktÄ bÅ«damas atsakingu už krovinio iÅ¡dėstymo kontrolės organizavimÄ taip, jog bÅ«tu laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalį privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio iÅ¡dėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sÄ lygas, organizuodamas įmonės darbÄ , neužtikrino ir nesukontroliavo A.

T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ krovinio vežimo 2016 m. spalio 29 d. 10 val., keliu (duomenys neskelbtini), marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini), krovininiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „KRONE“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž., t. y. kad vežant krovinį automobilio varančiosios aÅ¡ies apkrova nevirÅ¡ytų Techninių parametrų 20 punkte nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o virÅ¡ijus nustatytÄ , toliau transporto priemonė važiuotų paÅ¡alinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimÄ .

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti šį nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį nutraukti jam nepadarius veikos, turinčios administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. T. skundÄ tenkino – panaikino Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ir jam nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį.

Teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje esantys duomenys kelia abejonių dėl krovininio automobilio varančiosios aÅ¡ies svėrimo rezultatų tikslumo. Pažymėjo, kad krovininis automobilis turėjo pakeliamÄ jÄ ašį, kuri automatiÅ¡kai nusileidžia, kai varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ija 7 t, o Å¡iuo atveju automobilio svėrimo metu Å¡i aÅ¡is nebuvo nuleista, todėl jos apkrova nevirÅ¡ijo ir negalėjo virÅ¡yti maksimalios leistinos apkrovos. Be to, krovininio automobilio vairuotojas A.

Ž. svėrimo metu laikė užspaudęs stabdį ir tai turėjo įtakos svėrimo rezultatams. Teismui abejonių sukėlė ir ta aplinkybė, kad varančiosios aÅ¡ies apkrova (13,62 t) buvo nustatyta didesnė už patį krovinio svorį (12,002 t). Teismas nurodė, kad A. T. į bylÄ pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. iÅ¡vada patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Be to, remiantis tiek Å¡ia iÅ¡vada, tiek svarstyklių vartotojo instrukcija, net ir esant tinkamai svėrimui patalpai bei priemonėms, negalima atmesti galimybės, kad svėrimo rezultatui įtakos turėjo ir kitos aplinkybės, kaip antai, žmogiÅ¡kosios klaidos.

Teismas sprendė, kad nors Institucija į bylÄ pateikė įvykio vietos fotonuotraukas, schemas, planus, tačiau jie yra fragmentiÅ¡ki ir nebÅ«tinai susiję su konkrečia svėrimo procedÅ«ra, iÅ¡ jų sunku susidaryti iÅ¡samų vaizdÄ apie konkrečiÄ Å¡ioje byloje analizuojamÄ svėrimo procedÅ«rÄ ir visÄ Ä¯vykio situacijÄ . Be to, Institucija, turinti įrodinėjimo pareigÄ byloje, daugiau nepateikė jokių patikimų tiesioginių nagrinėjamo pažeidimo įrodymų. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas D.

Lipsevičius praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ palikti Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ . Jis skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir dėl to netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, teismas padarė prieÅ¡taringas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai. Apeliantas skunde kritikuoja A.

T. parodymus ir teigia, kad juos teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kaip jo siekį iÅ¡vengti atsakomybės, nes Å¡ie jo parodymai prieÅ¡tarauja bylos duomenims arba neturi reikÅ¡mės bylos esminėms aplinkybėms. A. T. neteisus teigdamas, kad krovinys transporto priemonėje buvo paskirstytas tolygiai – svėrimo rezultatai parodė, kad pirmosios transporto priemonių junginio aÅ¡ies apkrova buvo – 5,31 t, antrosios – 13,62 t, ketvirtosios – 4,66 t, penktosios – 4,67 t. Antrosios aÅ¡ies perkrovimÄ lėmė tai, kad transporto priemonėje nebuvo nuleista trečioji aÅ¡is, kuri bÅ«tų perėmusi dalį antrosios aÅ¡ies apkrovos, taip pat vertinant tai, jog transporto priemonių konstrukcijos ypatumai lemia visuomet didesnį varančiosios aÅ¡ies apkrovimÄ , nėra jokio pagrindo manyti ir prieÅ¡tarauti, kad krovinys transporto priemonėje buvo iÅ¡dėstytas netolygiai.

Tačiau, pasak apelianto, Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės nustatytam varančiosios aÅ¡ies perkrovimui. Tvirtina, kad A. T. parodymai apie netinkamai pareigÅ«nų atliktÄ svėrimo procedÅ«rÄ taip pat turėjo bÅ«ti vertinami kaip deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi, visų pirma, svėrimo kontrolė buvo atlikta kontrolės posto svėrimo angare, kuris specialiai pritaikytas tokioms procedÅ«roms atlikti. Antra, byloje pateikti duomenys, patvirtinantys svėrimo vietos specialų pritaikymÄ atlikti svėrimo procedÅ«roms: svėrimo svarstyklės įleistos į betoninių grindų pagrindÄ , kompiuterinėje laikmenoje buvo pateiktos tiek fotonuotraukos, tiek svėrimo vietos detali techninė dokumentacija su visais svėrimo vietos iÅ¡matavimais, tiek kontrolės posto vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas svėrimo procesas.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog stacionaraus svėrimo posto svėrimo vieta yra lygi, tačiau neįvertino to, kad, užtikrinus svėrimo vietos tinkamumÄ kontrolei, nebelieka galimybės žmonių klaidoms, kurios lemtų klaidingus svėrimo rezultatus. Å iuo atveju transporto priemonės riedėjimo nebuvo, kadangi svėrimo vieta buvo lygi ir nebuvo jokio tikslo laikyti nuspaustus stabdžių pedalus, pakiÅ¡ti atsparas po transporto priemonės ratais. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino kito deklaratyvaus A.

T. argumento, kad užfiksuotas svėrimo rezultatas galėjo bÅ«ti pakoreguotas rankiniu bÅ«du. Apeliantas teigia, kad tokios galimybės, t. y. koreguoti rezultatus, nėra, nes matavimo priemonė, kuria užfiksuotas transporto priemonės svėrimas, teisės aktų nustatyta tvarka periodiÅ¡kai pateikiamas metrologinei patikrai, o patikros metu įvertinamas svarstyklių atitikimas metrologiniams reikalavimams, tarp jų Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 11 straipsnio 3 daliai, numatančiai, kad matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi bÅ«ti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo.Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo S. N. parodymais, kad varančiÄ jÄ ašį apkrovus 7 t yra automatiÅ¡kai nuleidžiama papildoma aÅ¡is, kuri perima dalį varančiosios aÅ¡ies apkrovos, ir Å¡ių parodymų nepagrįstai nevertino kritiÅ¡kai.

Nurodo, kad automobilio ašies pakėlimo/nuleidimo valdymo sistema nėra metrologiškai tikrinama, nėra apsaugota nuo klastojimo, manipuliavimo ir nėra pareigos panašių reikalavimų užtikrinti, techninių apžiūrų metu jų veikimas, esant konkrečioms apkrovoms, nėra tikrinamas, bandymai neatliekami, veikimo sistema nepriskirta teisinės metrologijos sričiai, todėl neturi konkrečių paklaidų ribų.Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. 2017 m. spalio 30 d. išvada, kadangi teismo posėdyje šis asmuo nedalyvavo, jis nebuvo įspėtas dėl melagingos išvados davimo, be to, teismas nutartyje nemotyvavo, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia ši išvada, juo labiau, kad iš šios išvados matyti, jog skaičiavimus atliko 7392 kg krovinio masei, kai 2016 m. spalio 27 d.

CMR važtaraštyje nurodyta 12 012 kg krovinio masė. Apelianto teigimu, N. K. išvada turėjo būti vertinama kritiškai, kadangi nors išvadoje nurodoma, kad transporto priemonės ratai turi būti lengvai pasukami tam, kad svarstyklių rodmenys nebūtų iškreipiami, tačiau tai nėra nustatyta matavimo priemonės gamintojo naudojimo instrukcijoje. Todėl ši išvada prieštarauja Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai ir jos duomenų negalima vertinti kaip patikimų. Taip pat nėra aišku, kokie išvados teiginiai patvirtina ar paneigia bylos aplinkybes, juo labiau joje nurodoma, kad skaičiavimais gauti duomenys yra tikėtini, nevertinant daugelio aplinkybių, tokių kaip transporto priemonės deformacija ir t. t.

Tuo tarpu metrologinę patikrÄ turinčia matavimo priemone gauti rezultatai yra faktiniai duomenys.Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl abejonių kelia tai, jog ant atskiros aÅ¡ies buvo nustatytas didesnis svoris (13,62 t) už krovinio svorį (12,002 t). Teigia, kad varančiosios aÅ¡ies didesnis svoris yra pagrįstas, kadangi tai sÄ lygoja transporto priemonės konstrukcijos ypatumai. Pagal Techninius parametrus, maksimalus leidžiamas varančiosios aÅ¡ies svoris yra 11,5 t, kai kitoms aÅ¡ims leidžiama 10 t apkrova.

Be to, iÅ¡ 2016 m. spalio 29 d. 12.06 val. svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuleidus pakeliamÄ trečiÄ ašį apkrova pasiskirstė taip: pirmoji aÅ¡is pasunkėjo 1,48 t ir iÅ¡ 5,31 t (įvertinus paklaidÄ ) pasidarė 6,79 t (įvertinus paklaidÄ ), antroji aÅ¡is iÅ¡ 13,62 t (įvertinus paklaidÄ ) apkrovos palengvėjo į 7,48 t (įvertinus paklaidÄ ) ir trečioji aÅ¡is perėmė 4,37 t (įvertinus paklaidÄ ). Nuleidus trečiÄ jÄ ašį, bendras transporto priemonių junginio svoris iÅ¡liko toks pat (žr. kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ aÅ¡ies nuleidimÄ ir kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) po aÅ¡ies nuleidimo), o antrosios varančiosios aÅ¡ies svorį perėmė pirmoji aÅ¡is 1,481 t ir nuleista trečioji aÅ¡is 4,370 t.

Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino ir to, kad kontrolės metu uždraudus transporto priemonei važiuoti, toliau pažeidimas buvo paÅ¡alintas nuleidus trečiÄ jÄ ašį ir jokia pakeliamosios aÅ¡ies valdymo automatika nesudarė kliūčių jos nuleisti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ A. T. nurodo, kad apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Atsiliepime A. T. iÅ¡dėsto savo pozicijÄ ir argumentus, kurių jis iÅ¡ esmės laikėsi bei dėl kurių pasisakė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bei savo skunduose.Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vykdoma vadovaujantis ATPK normomis, kadangi, kaip pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, nėra pagrindo A. T. inkriminuojamÄ pažeidimÄ pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį, kadangi ANK už analogiÅ¡kÄ teisės pažeidimÄ numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 straipsnio 4 dalis).Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį už tai, kad, bÅ«damas agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už vadovavimÄ Ä¯monės krovinių vežimo veiklai, nesiėmė visų priemonių užtikrinti ir nesukontroliavo, jog Å¡ios įmonės vairuotojas A. Ž., veždamas krovinį, jo iÅ¡dėstymÄ ir masę paskirstytų į aÅ¡is taip, kad jų apkrova, o Å¡iuo atveju – varančiosios aÅ¡ies apkrova, nevirÅ¡ytų nustatytos maksimalios leidžiamos Å¡ios aÅ¡ies apkrovos, o jÄ virÅ¡ijus, toliau transporto priemonė važiuotų paÅ¡alinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos iÅ¡duotÄ leidimÄ .

Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundÄ , padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės ir sprendė, kad byloje esantys prieÅ¡taravimai tarp bylos įrodymų sukelia abejones dėl svėrimo rezultatų tikslumo ir Å¡ios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. naudai, todėl bylÄ dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo jam nutraukė. Institucija apeliaciniame skunde tvirtina apie netinkamÄ apylinkės teismo bylos įrodymų vertinimÄ ir nepagrįstų iÅ¡vadų darymÄ dėl faktinių bylos aplinkybių.

Teigia, kad byloje yra pakankami įrodymų A. T. kaltei pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, jų visumÄ , nesutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais esminiais argumentais, kuriais ginčijamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį A. T. nutraukimas, neturi jokio pagrindo ir jiems visiÅ¡kai pritaria. Tuo tarpu apylinkės teismas pernelyg daug ir pernelyg svarbios reikÅ¡mės suteikė pavieniams bylos įrodymams, nevertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumos, taip nesilaikė procesinės teisės reikalavimų (ATPK 256, 257, 284 straipsniai), kas lėmė netinkamų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymÄ ir nepagrįstų iÅ¡vadų darymÄ bei tai savo ruožtu nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimÄ .

Dėl svėrimo rezultatųByloje nustatyta ir to niekas neginčija, kad 2016 m. spalio 29 d. apie 10.30 val., keliu (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. Ž. krovininiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „KRONE“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį. Iš byloje pateiktos šio transporto priemonių junginio schemos (2 t., 24 b. l.) matyti, kad pats vilkikas „DAF“ turi tris ašis, iš kurių viena ašis yra pakeliama, o priekaba „KRONE“ turi dvi ašis.

Å is A. Ž. vairuotas transporto priemonių junginys (su pakelta pakeliama aÅ¡imi) buvo pasvertas stacionariame transporto priemonių kontrolės poste. IÅ¡ svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l.) ir svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 38a b. l.) matyti, kad transporto priemonių junginio pirmosios aÅ¡ies apkrova buvo 5510 kg, antrosios (varančiosios aÅ¡ies) – 13820 kg, trečiosios – 4860 kg, ir ketvirtosios – 4870 kg. Nustatyta, kad varančiosios aÅ¡ies apkrova daugiau nei 2 t virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ apkrovÄ , t. y. buvo aiÅ¡kiai nustatyta Å¡ios aÅ¡ies perkrova.      Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį A.

T. nutraukė, nes suabejojo svėrimo rezultatų tikslumu, t. y. :

1) krovininis automobilis „DAF“ turi pakeliamÄ jÄ ašį, kuri automatiÅ¡kai nusileidžia, kai varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ija 7 t, o Å¡iuo atveju svėrimo metu Å¡i aÅ¡is nebuvo nuleista, todėl varančiosios apkrova nevirÅ¡ijo maksimalios leistinos jos apkrovos;

2) krovininio automobilio vairuotojas A. Ž. svėrimo metu laikė užspaudęs stabdį ir tai turėjo įtakos svėrimo rezultatams;

3) varančiosios ašies apkrova (13,62 t) buvo nustatyta didesnė už patį krovinio svorį (12,002 t);

4) negalima atmesti galimybės, kad svėrimo rezultatui įtakos turėjo ir kitos aplinkybės, kaip antai, žmogiškosios klaidos;

5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. konsultacinė išvada patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. parodymus;

6) iÅ¡ Institucijos į bylÄ pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų, schemų, planų negalima spręsti apie konkrečiÄ svėrimo procedÅ«rÄ ir visÄ Ä¯vykio situacijÄ , o jokių patikimų tiesioginių nagrinėjamo pažeidimo įrodymų Institucija į bylÄ nepateikė. Tokiems motyvams apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tokias bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes kaip svarstyklių tinkamumas naudoti, nevertino pareigÅ«no, atlikusio svėrimo procedÅ«rÄ , parodymų teisme, transporto priemonių junginio vairtuojo A.

Ž. veiksmų svėrimo metu ir kitų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju varančiosios aÅ¡ies apkrova negali bÅ«ti didesnė už krovinio svorį, bei suteikė pernelyg daug įrodomosios reikÅ¡mės byloje esančiai konsultacinei iÅ¡vadai. Pagal teismų praktikÄ , ATPK 145 straipsnio 4 dalies taikymas siejamas su tiksliu leistinos aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio virÅ¡ijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovos ir (ar) bendro svorio virÅ¡ijimo įrodymais gali bÅ«ti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į Å¡ios įrodinėjimo priemonės reikÅ¡mę nagrinėjamo pobÅ«džio bylose įrodinėjant minėtÄ pažeidimÄ yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, kÄ užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Taigi, sprendžiant A. T. atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį klausimÄ , itin svarbiÄ reikÅ¡mę turi pati tinkamai atlikta svėrimo procedÅ«ra, nuo kurios ir priklauso svėrimo rezultatų tikslumas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas Å¡iam klausimui skyrė nepakankamai dėmesio, todėl padarė įrodymų vertinimo klaidÄ . PrieÅ¡ingai nei apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju apie 2016 m. spalio 29 d. apie 10.30 val. atliktÄ krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo procedÅ«rÄ galima spręsti ne tik iÅ¡ įvykio vietos fotonuotraukų, schemų, planų, kadangi apie svėrimo procedÅ«ros eigÄ parodė ir Å¡ių transporto priemonių junginio vairuotojas A.

Ž., liudytojas E. K., apie tai galima spręsti ir iÅ¡ kitų bylos įrodymų. Svarbu įrodymus vertinti ne atsietai, o visų jų kontekste, analizuojant jų visetÄ . Todėl Å¡iuo atveju nėra itin svarbu tai, kad į bylÄ nebuvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota svėrimo procedÅ«ra, ar kiti galimi skundžiamoje teismo nutartyje minimi tiesioginiai įrodymai, kadangi byloje yra pakankamai kitų įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti.

 Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas E. K. paaiÅ¡kino transporto priemonių svėrimo procedÅ«ros ypatybes. Jis parodė, kad kelyje yra sumontuotos svarstyklės, kurios pasveria pravažiuojančiÄ transporto priemonę, ir jei transporto priemonė turi virÅ¡svorį, sistema automatiÅ¡kai uždega jai ženklus, draudžiančius važiuoti toliau, ir nukreipia į svėrimo postÄ . Svėrimo posto platforma yra tokio ilgio, kad visos sveriamos transporto priemonės aÅ¡ys bÅ«tų vienoje plokÅ¡tumoje ir transporto priemonė neriedėtų atgal.

Svarstyklės įmontuotos į betonines grindis ir su jomis sudaro vienÄ plokÅ¡tumÄ . Svėrimo metu vairuotojui nurodoma užvažiuoti ant svarstyklių. Transporto priemonės ratai turi stovėti ant svarstyklių nubrėžtos raudonos linijos. Vairuotojas turi atleisti stabdžius. Kai atleidžiamas stabdžių pedalas, stabdžių žibintas užgęsta. Užfiksavus vienos aÅ¡ies duomenis, užvažiuoja kiti ratai ir tada fiksuojamas rezultatas. PrieÅ¡ svėrimÄ iÅ¡ vairuotojo paimamas registracijos liudijimas ir grÄ Å¾inamas tada, kai paÅ¡alinamas pažeidimas, jei toks buvo nustatytas.

Dėl A. Ž. vairuoto krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo liudytojas parodė, kad transporto priemonių kontrolės poste esančia sistema buvo nustatytas Å¡io junginio virÅ¡svoris ir jis ženklais buvo nukreiptas į patikrinimo postÄ papildomam svėrimui. Kiekviena aÅ¡is buvo pasverta atskirai ir taip nustatyta varančiosios aÅ¡ies perkrova. Svėrimo metu transporto priemonė nejudėjo. Po svėrimo vairuotojas A. Ž. mechaniniu bÅ«du nuleido pakeliamÄ ašį ir transporto priemonių junginys buvo pasvertas dar kartÄ , tada aÅ¡ių apkrovos virÅ¡ijimo nebuvo ir vairuotojui buvo leista važiuoti toliau.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtais liudytojo parodymais, byloje nenustatytas jo suinteresuotumas tyčia pakenkti A. T. ar jį apkalbėti, todėl jo parodymai yra A. T. kaip atsakingo asmens kaltę patvirtinantis įrodymas, tuo labiau, kad šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.Iš bylos matyti, kad transporto priemonių junginys (krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“) buvo sveriamas svarstyklėmis F-1000, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l.).

Byloje yra pateiktas Å¡ių svarstyklių metrologinės patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2017 m. kovo 15 d. (1 t., 19 b. l.). Tai rodo, kad A. Ž. vežamo krovinio svėrimo metu svarstyklės buvo patikrintos ir jomis buvo galima naudotis, taigi, jokio pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu nėra. Byloje esančiuose svėrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti svėrimo rezultatai, juose yra atitinkami įraÅ¡ai su sveriamo transporto priemonių junginio, vairuotojo ir duomenis suvedusio pareigÅ«no duomenimis, paraÅ¡ais, taip pat įraÅ¡as, kad vairuotojas su svėrimo rezultatais susipažinęs, svėrimo aktÄ gavęs (1 t., 38a, 39 b. l.).

Atitinkamai 2016 m. spalio 29 d. A. Ž. pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra jo paaiÅ¡kinimas apie tai, kad jis dėl jam inkriminuoto pažeidimo sutinka, gailisi, jis patvirtino tai savo paraÅ¡u (1 t., 37-38 b. l.). Pažymėtina, kad A. Ž. veiksmai svėrimo metu bei po administracinio teisės pažeidimo protokolo jam suraÅ¡ymo Å¡ioje byloje neabejotinai turi tiesioginę reikÅ¡mę, o minimuose dokumentuose nėra jokių duomenų ar A. Ž. įrašų bei pastabų, kad krovinys buvo sveriamas netinkamai, pažeidžiant svėrimo procedÅ«rÄ reglamentuojančias instrukcijas, pakartoti transporto priemonių junginio svėrimo jis taip pat neprašė.

Taigi, pačiam vairuotojui svėrimo procedÅ«ra jokių abejonių nesukėlė. Byloje liudytojų A. Ž. ir E. K. parodymais nustatyta, kad A. Ž. vairuojamas transporto priemonių junginys kelyje buvo nukreiptas į stacionarų transporto priemonių kontrolės postÄ papildomam svėrimui, kadangi kelyje įmontuotomis dinaminėmis svarstyklėmis, t. y. pasveriančiomis transporto priemones joms judant, buvo nustatytas Å¡io transporto priemonių junginio virÅ¡svoris. Taigi, atrankos bÅ«du A. Ž. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo nukreiptas papildomam svėrimui, kadangi ir kelyje įrengta sistema preliminariai parodė virÅ¡svorį.

Čia pažymėtina, kad pagal liudytojo E. K. parodymus, kelyje įrengtos svarstyklės veikia automatiniu bÅ«du ir iÅ¡ viso transporto priemonių srauto parenka tik tas, dėl kurių užfiksuoja apkrovos ir svorio pažeidimus. Tuo tarpu pareigÅ«nai kontrolės poste stebi dinaminėmis svarstyklėmis užfiksuotus rezultatus ir po to atlieka papildomÄ svėrimÄ stacionariomis svarstyklėmis, įmontuotomis kontrolės poste. Tai rodo, kad krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ apkrovos pažeidimas buvo nustatytas dar prieÅ¡ svėrimÄ stacionariame transporto priemonių kontrolės poste.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad po svėrimo nustačius varančiosios aÅ¡ies perkrovÄ ir vairuotojui rankiniu bÅ«du nuleidus krovininio automobilio pakeliamÄ ašį bei pakartotinai krovinį pasvėrus, perkrovos jau nebebuvo : iÅ¡ svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 85 b. l.) matyti, kad transporto priemonės junginio pirmosios aÅ¡ies apkrova buvo 6990 kg, antrosios (varančiosios aÅ¡ies) – 7680 kg, trečiosios (nuleistos pakeliamos aÅ¡ies) – 4570 kg, ketvirtosios – 4840 kg, ir penktosios – 4870 kg.

Tokių faktinių aplinkybių negalima buvo nepaisyti. Jos įrodo, kad nuleidus pakeliamÄ ašį krovinio svoris į aÅ¡is pasiskirstė ir dalį varančiosios aÅ¡ies apkrovos perėmė pirmoji, pakeliama ir ketvirtoji aÅ¡ys. Dar daugiau, apeliantas visiÅ¡kai pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų svėrimų metu krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ masė buvo nustatyta iÅ¡ esmės tokia pati, ji atitinka ir byloje esančius dokumentus. Tai yra, pirmojo svėrimo stacionariame kontrolės poste metu transporto priemonių junginio masė buvo 29060 kg, antrojo – 28950 kg (1 t. 38a, 39, 85 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad transporto priemonių junginio – krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“, bei jame esančiu kroviniu svoris iÅ¡ viso buvo 28442 kg (1 t., 40-42 b. l.). Taigi, Å¡ių įvykių seka ir svėrimo rezultatai (transporto priemonių junginio nukreipimas į stacionarų kontrolės postÄ , pirmas svėrimas, vairuotojo nuleista papildoma aÅ¡is bei pakartotinis svėrimas) taip pat neduoda svaraus pagrindo manyti, jog transporto priemonių junginio svėrimas galėjo bÅ«ti netinkamas ir jo rezultatu dėl kažko tai negalima pasitikėti.

IÅ¡ bylos matyti, kad krovininio automobilio „DAF“ pakeliama aÅ¡is automatiÅ¡kai nusileidžia tuo atveju, kai varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ija tam tikrÄ svorį. IÅ¡ Å¡io krovininio automobilio gamintojo – (duomenys neskelbtini), pateiktos informacijos seka, jog Å¡iÄ ašį galima pakelti naudojant valdiklį prietaisų skydelyje, jei galinės aÅ¡ies apkrova yra mačiau nei 11,5 t; prikabinama aÅ¡is automatiÅ¡kai žeminama, jei varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ija 11,5 t; pajudant iÅ¡ vietos, traukos kontrolės jungiklis gali bÅ«ti aktyvuotas per 90 sek. ir tik tuo atveju, kai transporto priemonės greitis yra mažesnis nei 45 km/h, tokiu bÅ«du varančiosios aÅ¡ies apkrovÄ galima padidinti daugiausiai iki 13 t, kontroliuojant prikabinamos aÅ¡ies apkrovos sumažinimo funkcijÄ (1 t., 91-92 b. l.).

Tuo tarpu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ – oficialaus (duomenys neskelbtini) atstovo Lietuvoje, pateiktos informacijos matyti, kad varančiÄ jÄ ašį apkrovus 7 t yra automatiÅ¡kai nuleidžiamas galinis pakeliamas tiltas, kuris perima dalį varančiosios aÅ¡ies apkrovos (1 t., 98 b. l.). Pagal liudytojų A. Ž. ir E. K. parodymus, krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“ buvo sveriamas su pakelta nuleidžiama aÅ¡imi. Visgi, nepaisant to, kad pagal gamyklinius nustatymus Å¡iuo atveju A.

Ž. vairuoto krovininio automobilio „DAF“ pakeliama aÅ¡is automatiÅ¡kai nenusileido, tai nesudaro pagrindo abejoti svėrimo rezultatų tikslumu, kadangi, kaip minėta, svėrimo procedÅ«ros buvo laikomasi tiksliai bei svėrimui naudojamos svarstyklės buvo tinkamos. Todėl Å¡ioje byloje nėra svarbu, dėl kokių priežasčių nenusileido pakeliama aÅ¡is, tai galėjo sÄ lygoti paprasčiausias transporto priemonės gedimas, tuo labiau po to vairuotojas pakeliamÄ ašį nuleido rankiniu bÅ«du ir tada krovinio svoris į aÅ¡is pasiskirstė taip, kad varančiosios aÅ¡ies perkrovos nebebuvo.

Nagrinėjamu atveju liudytojas A. Ž. parodė, kad svėrimo metu stabdė krovininį automobilį „DAF“ su priekaba „KRONE“. Apylinkės teismas tokiais liudytojo parodymais patikėjo ir vertino juos kaip sudarančius pagrindÄ abejoti svėrimo rezultatų tikslumu. Su tuo negalima sutikti. Bylos duomenimis, svėrimo rezultatams iÅ¡ tiesų įtakos gali turėti tai, kad svėrimo metu sveriama transporto priemonė yra stabdoma. Apie tai parodė ir liudytojas E. K.. Jis paaiÅ¡kino, kad, spaudžiant stabdžių pedalÄ , svėrimo rezultatas gali bÅ«ti tai didesnis, tai mažesnis.

Tačiau jis parodė ir tai, kad stacionaraus transporto priemonių kontrolės posto (angaro) plokÅ¡tuma yra lygi bei svėrimo metu transporto priemonės visos aÅ¡ys bÅ«na vienoje plokÅ¡tumoje, todėl vairuotojui nėra jokios priežasties stabdyti sveriamÄ transporto priemonę, kadangi įprastai jos riedėjimo tiesiog nebÅ«na. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, stacionarus transporto priemonių kontrolės postas, kuriame buvo sveriamas krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“, yra specialiai pritaikytas tokiai procedÅ«rai atlikti.

Kita vertus, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo atveju nebuvo jokio pagrindo svėrimo metu stabdyti sveriamÄ transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys duomenys. IÅ¡ svėrimo angaro schemos matyti, kad nuo įvažiavimo nuolydžio iki angare įmontuotų stacionarių svarstyklių yra apie 18 m atstumas, o nuo Å¡ių svarstyklių iki iÅ¡važiavimo nuolydžio yra apie 16,913 m atstumas (2 t., 65 b. l.). Tuo tarpu iÅ¡ krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ schemos matyti, kad nuo pirmosios iki penktosios aÅ¡ies buvo 14,16 m atstumas.

Tai rodo, kad pirmajai Å¡ių transporto priemonių junginio aÅ¡iai užvažiavus ant stacionarių svarstyklių, visos kitos aÅ¡ys buvo toje pačioje plokÅ¡tumoje ir atvirkščiai. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. T. kėlė versijÄ , kad svėrimo metu, t. y. 2016 m. spalio 29 d., įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į transporto priemonių svėrimo patalpas rampa dar nebuvo prailginta, todėl A. Ž. vairuoto transporto priemonių junginio aÅ¡ys nebuvo vienoje plokÅ¡tumoje, tai tėra niekuo nepagrįsti teiginiai.

Å ios aplinkybės iÅ¡siaiÅ¡kinimui Institucijos atstovas buvo įpareigotas pateikti su transporto priemonių kontrolės posto rampos prailginimo darbais susijusius dokumentus. 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas (2 t., 55 b. l.) patvirtina, kad rampos prailginimo darbai buvo atlikti 2013 m. lapkritį. Tai rodo, kad krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo 2016 m. spalio 29 d. metu rampa jau buvo prailginta ir tai dar kartÄ Ä¯rodo, jog visos Å¡io transporto priemonių junginio aÅ¡ys buvo vienoje plokÅ¡tumoje.

Kad krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo metu negalėjo riedėti patvirtina byloje esančios transporto priemonių kontrolės posto svėrimo angaro fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jo grindys yra lygios (2 t., 3-17 b. l.). Nors liudytojas E. K. parodė, kad netikrino vairuotojo kabinos, ar tikrai A. Ž. nenaudojo rankinio stabdžio, ir apsiribojo tuo, kad svėrimo metu nedegė transporto priemonių junginio stabdžių žibintai, apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad versija, jog A.

Ž. svėrimo metu stabdė, t. y. spaudė stabdžių pedalÄ arba naudojo rankinį stabdį, buvo iÅ¡kelta tik pirmosios instancijos teisme. Pagal liudytojo A. Ž. parodymus, jis kaip vairuotojas turi ilgametę patirtį krovinių vežimo srityje, todėl neabejotinai žinojo, kaip reikia elgtis transporto priemonės svėrimo metu ir kaip Å¡i procedÅ«ra yra tinkamai atliekama. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas versijÄ dėl svėrimo metu stabdyto transporto priemonių junginio galimai iÅ¡kraipytų svėrimo rezultatų vertina tik kaip A.

T. gynybinę pozicijÄ , kadangi Å¡ie jo teiginiai yra niekuo nepagrįstos prielaidos. O prielaidomis bei spėjimais teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas. Dėl tų pačių priežasčių kritiÅ¡kai vertintini ir liudytojo A. Ž. parodymai apie tai, kad svėrimo metu jis stabdė, kadangi tokiu bÅ«du jis siekė padėti dabar jau buvusiam darbdaviui suÅ¡velninti atsakomybę. Tokiu bÅ«du, aplinkybę, kad A. Ž. svėrimo metu stabdė krovininį automobilį „DAF“ su priekaba „KRONE“, kitų bylos įrodymų visumoje apeliacinės instancijos laiko kaip neturinčiÄ esminės įtakos svėrimo rezultatams.

Kaip nepagrįsta vertintina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad varančiosios aÅ¡ies apkrova negali bÅ«ti didesnė už vežamo krovinio svorį. Pritartina apeliantui, kad aÅ¡ies apkrovÄ sudaro ne tik vežamo krovinio svoris, bet kartu ir dalis krovininio automobilio bei priekabos svorio. Kaip matyti iÅ¡ paties A. T. pateiktų transporto priemonių – krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (be krovinio), masės nustatymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 75, 76 b. l.), priekabos masės pasiskirstymas ant pirmosios aÅ¡ies – 2470 kg, ant antrosios – 2470 kg, krovinio automobilio masės pasiskirstymas ant pirmosios aÅ¡ies – 5900 kg, ant antrosios – 3890 kg, ant trečiosios (nuleistos pakeliamos aÅ¡ies) – 2010 kg.

Todėl visiškai logiška, kad vežamo krovinio svoris į ašis gali pasiskirstyti taip, kad varančiosios ašies apkrova gali būti didesnė už vežamo krovinio svorį, tačiau bet kuriuo atveju viso transporto priemonių junginio masė turi būti ta pati. Kaip minėta, šiuo atveju taip ir yra.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. konsultacine išvada.

Kaip galima suprasti, N. K. iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju varančiosios aÅ¡ies perkrovos negalėjo bÅ«ti, grindė tik ta aplinkybe, kad krovininio automobilio „DAF“ pakeliama aÅ¡is, turinti nusileisti tada, kai varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ija atitinkamÄ svorį, automatiÅ¡kai nenusileido. PrieÅ¡ tai Å¡iame nutarime jau aptarus, kad Å¡iuo atveju krovininio automobilio „DAF“ pakeliama aÅ¡is automatiÅ¡kai nenusileido dėl galimo jos gedimo (nes automobilis nėra naujas; pakeliamoji aÅ¡is mechaniÅ¡kai jÄ nuleidžiant veikė, ir pan.), Å¡is iÅ¡vados teiginys yra paneigtas byloje esančiais įrodymais.

Be to, iÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad N. K. vertino tik krovinio, kurio masė 7392 kg, pasiskirstymÄ Ä¯ krovininio automobilio „DAF“ dvi aÅ¡is, kai Å¡iuo atveju buvo vežamas 12,002 t sveriantis krovinys kroviniame automobilyje „DAF“ su priekaba „KRONE“. Dėl Å¡ių priežasčių byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. konsultacinė iÅ¡vada laikytina ir neobjektyvia, todėl ja negalima vadovautis sprendžiant dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.Tokiu bÅ«du, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės junginio – krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“, svėrimas buvo atliktas netinkamai, o svėrimo rezultatai buvo akivaizdžiai neteisingi.Dėl ATPK 145 straipsnio 4 dalies taikymo A.

T.Kaip minėta, apylinkės teismas Å¡ioje byloje sprendė, kad krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo rezultatas kelia abejonių dėl jo tikslumo, todėl dėl kitų ATPK 145 straipsnio 4 dalies požymių buvimo A. T. veikoje nepasisakė. Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å¡ių transporto priemonių junginio svėrimo rezultatai nekelia jokių abejonių, apeliacinės instancijos teismas toliau pateikia iÅ¡vadas dėl ATPK 145 straipsnio 4 dalies požymių buvimo A.

T. veikoje. ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už važiavimÄ be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamas visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių Å«kio bei ryÅ¡ių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-15-2014).

Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios nevirÅ¡ija įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimÄ .Pagal Techninių parametrų 20 punktÄ , triaÅ¡io automobilio, sujungto su dviaÅ¡e priekaba, didžiausioji leidžiama varančiosios aÅ¡ies apkrova – 11,5 t.

Tai reiÅ¡kia, kad minėtus techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, o tuo atveju, kai transporto priemonės bendroji masė virÅ¡ija leidžiamÄ , dalyvauti eisme leidžiama tik turint specialų leidimÄ .Bylos duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog kelyje važiavusio A. Ž. vairuojamo transporto priemonių junginio varančiosios aÅ¡ies apkrova virÅ¡ijo leistinÄ . IÅ¡ svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l.) ir svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 38a b. l.) matyti, kad transporto priemonių junginio varančiosios aÅ¡ies apkrova buvo 13820 kg, įvertinus paklaidÄ â€“ 13620 kg, kai maksimali leistina – 11500 kg.

Taigi, A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. Ž. pažeidimo padarymo metu vežė krovinį virÅ¡ijus leistinÄ maksimalų svorį bei neturėjo su savimi nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, todėl jo nepateikė pareigÅ«nams, to nepadarė ir pats A. T., todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį. Kaip žinia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. T. ginčijo ir tai, kad jis nėra tinkamas subjektas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį, kadangi visas pareigas, susijusias su aÅ¡ių apkrova krovinių vežimo srityje yra perdavęs įmonės vairuotojams ir tai yra įtvirtinta vairuotojo pareigybės apraÅ¡yme, su kuriuo įmonės vairuotojai yra supažindinti.

Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti. Tačiau, čia apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad atsakomybė už pažeidimÄ pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį numatyta vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl vieno iÅ¡ ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatytų subjektų nubaudimas neÅ¡alina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas neÅ¡alina įmonės vadovo administracinės atsakomybės).Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininkÄ , kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiÅ¡kai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai.

Byloje nustatyta, kad A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuojama įmonė. Tačiau Å¡ios įmonės vadovas A. T. nepateikė duomenų, kad įmonėje dirba asmuo, atsakingas už transporto veiklÄ , be to, ir bylos duomenys patvirtina, kad agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ organizuoja jos vadovas A. T., kuris duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti krovinį ir gabena jį užsakovams. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. T., bÅ«damas įmonės vadovas ir atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklÄ (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimÄ ), turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad bÅ«tų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimÄ , reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ atsakomybę.Pagal KTK 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio iÅ¡dėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sÄ lygas.

Å i teisės norma atkartota ir Taisyklių 9 punkte, numatančiame krovinio vežėjo pareigÄ kontroliuoti krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ , kad bÅ«tų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vežėjui nustatytÄ pareigÄ vykdo įmonės vadovas per vairuotojÄ ar kitÄ Ä¯galiotÄ asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. nuomone, jis tinkamai organizavo krovinių vežimÄ , sudarė visas bÅ«tinas sÄ lygas ir galimybes, jog nebÅ«tų padarytas pažeidimas, kadangi jo agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigybės apraÅ¡yme detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu, tačiau nustatytas pažeidimas leidžia manyti, kad A. T., kaip asmens, kuris įmonėje vadovauja krovinių vežimui, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebÅ«tų padarytas pažeidimas.

IÅ¡ tikrųjų teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rÅ«pintis, kad tokie pažeidimai nebÅ«tų daromi, visada tikrinti pakrautÄ transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio iÅ¡dėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimams, o nustačius neatitikimų ir jų nepaÅ¡alinus, gali atsisakyti vežti krovinį arba tiesiog iÅ¡siimti leidimÄ , leidžiantį tokiai sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti vieÅ¡aisiais keliais.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų pareigybės apraÅ¡yme yra reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su iÅ¡ esmės visu krovinių vežimo procesu, t. y. vairuotojams nurodoma įsitikinti, kad automobilis yra pakrautas ir pritvirtintas teisingai; vairuotojams privaloma kontroliuoti krovinio iÅ¡dėstymÄ automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t. (1 t., 44-46 b. l.). Su Å¡iuo vairuotojo pareigybės apraÅ¡ymu A. Ž. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas (1 t., 47-52 b. l.).

Kaip matyti iÅ¡ vairuotojo pareigybės apraÅ¡ymo, minėtų KTK bei Taisyklių, vežėjui su krovinio vežimo sÄ lygomis numatytos pareigos deleguojamos agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams. Vis dėlto vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas A. Ž., veždamas krovinį be leidimo, nevirÅ¡ytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos aÅ¡ies apkrovos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimÄ , bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. ATP-116-458/2016).

Å iuo atveju iÅ¡ agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigybės apraÅ¡ymo, kuriuo vairuotojai įpareigojami patys kontroliuoti krovinio iÅ¡dėstymÄ automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t., matyti, kad Å¡iame įmonės akte nėra konkrečiai ir detaliai paaiÅ¡kinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, kaip jie turėtų kontroliuoti, jog aÅ¡ys nebÅ«tų perkrautos. Liudytojas A. Ž. parodė, kad, pasikrovęs krovinį, neturėjo galimybės pasisverti transporto priemonių junginio ir jo aÅ¡ių apkrovos.

Jis parodė, kad krovininiame automobilyje „DAF“ nėra monitoriaus, kuriame rodytų aÅ¡ių apkrovÄ . Jo teigimu, virÅ¡ijus varančiosios aÅ¡ies apkrovÄ , turėjo nusileisti pakeliama aÅ¡is. Kaip minėta, Å¡iuo atveju taip neįvyko. IÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymų galima spręsti, jog vairuotojas dalyvavo pačiame pakrovimo procese, tačiau pats negalėjo užtikrinti, kad krovinio svoris į transporto priemonių junginio aÅ¡is pasiskirstytų taip, jog nebÅ«tų jų perkrovos. Tačiau, tai neatleidžia tiek jo paties, tiek įmonės atsakingo asmens nuo administracinės atsakomybės, nes jie privalo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti krovinio siuntėjo pasverti krovinį; ieÅ¡koti bÅ«dų patiems jį pasverti kitoje vietoje; reguliariai tikrinti pakeliamos aÅ¡ies veikimÄ , ir pan.), kad automobilio aÅ¡ių apkrovimas atitiktų nustatytus reikalavimus.

Teisės aktai įpareigoja bÅ«tent vežėjÄ tikrinti, ar pakrauto krovinio iÅ¡dėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sÄ lygas. A. T. bei A. Ž. apylinkės teisme pažymėjo, jog krovinys buvo pakrautas tinkamai ir negalėjo pasislinkti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog Å¡iuo konkrečiu atveju vežėjas neįsitikino, jog transporto priemonės aÅ¡ių apkrova atitinka leidžiamÄ . Taigi, iÅ¡ bylos duomenų visumos matyti, jog nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad bÅ«tų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonei vykdant krovinių pervežimus.

Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, jis veikia rizikingai. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. T. veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį požymiai, todėl jis Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu buvo nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Å iuo nutarimu administracinė nuobauda A. T. paskirta įvertinus visas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo sprendimui aplinkybes ir Å¡i nuobauda nėra per griežta.

Be to, A. T. jam paskirtos nuobaudos proceso metu ir neginčijo.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas – Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismasnutaria:Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ :Palikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ ir A.

T. skundo netenkinti.   Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.Teisėjas                                                                                                                Valdas Meidus