AS-146-328-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-328/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00103-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. kovo 16 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2-6), prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilalės r. PK, atsakovas) 2011 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 1 dėl oficialaus perspėjimo pareiškimo ir Šilalės r. PK 2011 m. birželio 7 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad jam nebuvo išaiškinta oficialaus perspėjimo apskundimo tvarka, o šio dokumento kopija jam buvo išsiųsta jo paties prašymu tik 2012 m. sausio 5 d., tuo tarpu nutarimo kopija iš viso nebuvo pateikta, nors 2012 m. sausio 19 d. jis kreipėsi į atsakovą dėl minėto individualaus administracinio akto pateikimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 21-22) netenkino pareiškėjo A. R. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą, taip pat įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjo advokatui Kristupui Ašmiui už pareiškėją sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio, 34 straipsnio nuostatomis. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatė, kad su skundžiamu oficialiu perspėjimu pareiškėjas buvo supažindintas oficialaus perspėjimo priėmimo dieną, t. y. 2011 m. birželio 7 d. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo parašas ir nurodyta susipažinimo data. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skundžiamo oficialaus perspėjimo turinys bei tai, jog jis priimtas vykdant 2011 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 1 dėl oficialaus perspėjimo pareiškėjui pateikimo, tapo žinoma 2011 m. birželio 7 d. Šilalės r. PK pateikė įrodymus, kad pareiškėjas dėl oficialaus perspėjimo kopijos pateikimo kreipėsi 2011 m. gruodžio 19 d., o oficialaus perspėjimo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta 2012 m. sausio 5 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą motyvuoja iš esmės tuo, jog jam nebuvo išaiškinta oficialaus perspėjimo apskundimo tvarka ir terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pažymėjęs, jog priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas terminas skundui paduoti, laikytinos tik aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė rimtas kliūtis asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą. Tokios aplinkybės turi egzistuoti visą laiką iki skundo padavimo teismui momento. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuo momentu, kai ji buvo pažeista, t. y. priimtas skundžiamas oficialus perspėjimas, jam buvo žinomas individualaus administracinio akto turinys, tačiau pareiškėjas virš pusės metų neatliko jokių aktyvių veiksmų, o 2012 m. sausio 5 d. gavęs skundžiamo oficialaus perspėjimo kopiją, į teismą kreipėsi tik 2012 m. kovo 16 d. Teismas vertino, kad toks delsimas kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažintas pateisinamu, nes jis pažeidžia proceso efektyvumo ir teisinio saugumo principus, pakenkia teisinių santykių stabilumui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai nepripažįstami svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi, todėl prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkintinas.

Netenkinęs prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, teismas atsisakė priimti skundą, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, ir, vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nutarė grąžinti pareiškėjo atstovo sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu (b. l. 29-30) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad 2011 m. birželio 7 d. Šilalės r. PK jis pasirašė kažkokį dokumentą, nežinodamas, jog tai buvo oficialus perspėjimas. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnis nustato, kad oficialus perspėjimas ne tik pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti, bet jo nuorašas turi būti įteiktas asmeniui. Pareiškėjas pažymi, kad toks nuorašas jam nebuvo įteiktas, ir tai padaryta ne dėl jo kaltės. Pasirašyto dokumento nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui tik 2012 m. sausio 9 d. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pareiškėjas mano, kad tokios situacijos negalima vertinti kaip jo delsimo, priešingai, valstybės institucijos pareigūnai pažeidė įstatymo reikalavimą ir neįvykdė savo prievolės įteikti oficialaus perspėjimo teksto nuorašą. Pabrėžė, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnis taip pat nustato, jog sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas siekė gauti minėtą nutarimą (pareiškėjo 2012 m. sausio 19 d. raštas dėl informacijos pateikimo), tačiau 2012 m. kovo 2 d. raštu Nr. 85-93-S-1862 Šilalės r. PK formaliai atsakė pareiškėjui, kad jam yra įteiktas oficialus perspėjimas, pirmą kartą nurodė apskundimo tvarką ir terminus, tačiau pačio nutarimo teksto nepateikė. Pareiškėjas gavo Šilalės r. PK atsisakymą pateikti nutarimo tekstą 2012 m. kovo 5 d., skundas teismui išsiųstas 2012 m. kovo 13 d., o gautas teisme 2012 m. kovo 16 d. Todėl mano, kad skundžiant nutarimą, kaip individualų administracinį aktą, terminas pateikti skundą nėra praleistas. Pareiškėjo nuomone, jis savo teises gauti informaciją iš policijos įstaigos vykdė aktyviai, teisinio saugumo principų nepažeidė, sprendimas atnaujinti terminą proceso efektyvumo principo nepažeis.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais 2011 m. birželio 7 d. pareiškėjui pareikštą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato oficialų perspėjimą ir 2011 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 1 dėl oficialaus perspėjimo pareiškimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 21-22) pareiškėjo prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą (ABTĮ ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Iš pareiškėjo ginčijamo 2011 m. birželio 7 d. oficialaus perspėjimo nuorašo (b. l. 8, 26) matyti, kad pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 7 d., buvo pasirašytinai supažindintas su šio dokumento turiniu. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuo momentu, kai jos (teisės) buvo pažeistos, t. y. priimtas oficialus perspėjimas, be to, yra preziumuojama, kad pareiškėjui buvo žinomas ginčijamo oficialaus perspėjimo turinys.

Byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, ar oficialaus perspėjimo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui 2011 m. birželio 7 d., pasirašytinai supažindinus jį su šio dokumento turiniu policijos įstaigoje, taip pat ar 2011 m. gruodžio 19 d. A. R. kreipėsi į Šilalės r. PK viršininką (b. l. 25), pirmą kartą prašydamas išduoti jam oficialaus perspėjimo nuorašą, kuris jam nebuvo įteiktas 2011 m. birželio 7 d., ar kreipėsi dėl pakartotinio oficialaus perspėjimo nuorašo jam išdavimo. Kita vertus, bylos duomenimis yra besąlygiškai nustatyta, kad, atsakydamas į paminėtą 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą, Šilalės r. PK 2012 m. sausio 5 d. lydraščiu Nr. 85-93-S-167 (b. l. 27) pateikė pareiškėjui 2011 m. birželio 7 d. oficialaus perspėjimo kopiją. Pareiškėjo teigimu, laiškas su ginčijamo oficialaus perspėjimo nuorašu buvo jam įteiktas 2012 m. sausio 9 d. Taigi, net pripažinus, jog iki to laiko (t. y. iki 2012 m. sausio 9 d.) pareiškėjui Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebuvo įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas, nėra ginčo dėl fakto, jog šio dokumento nuorašas buvo jam įteiktas 2012 m. sausio 9 d. Pareiškėjo skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo išsiųstas paštu 2012 m. kovo 13 d. (b. l. 13). Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis nurodyta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies norma, konstatuotina, kad nuo juridinio fakto – individualaus akto (2011 m. birželio 7 d. oficialaus perspėjimo) įteikimo pareiškėjui momento, t. y. 2012 m. sausio 9 d., iki pareiškėjo kreipimosi skundu į administracinį teismą, t. y. 2012 m. kovo 13 d., praėjo daugiau nei vienas mėnuo, todėl pareiškėjas akivaizdžiai praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti jam praleistą skundo padavimo terminą, be kita ko, motyvuoja tuo, kad jam nebuvo įteiktas 2011 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 1, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas oficialus perspėjimas, tekstas (nuorašas). Anot pareiškėjo, Šilalės r. PK 2012 m. kovo 2 d. raštu Nr. 85-93-S-1862 atsisakė pateikti jam minėto nutarimo nuorašą. Šį Šilalės r. PK raštą pareiškėjas gavo 2012 m. kovo 5 d., skundas teismui išsiųstas 2012 m. kovo 13 d., todėl mano, kad terminas paduoti skundą teismui nėra praleistas.

Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu, kurį patvirtina policijos įstaigos vadovas; 4 dalyje nustatyta, kad oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti; 5 dalyje, – kad asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas. Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad asmeniui, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, turi būti įteiktas šio dokumento nuorašas, tačiau įstatymų leidėjas neįpareigoja policijos įstaigos įteikti šiam asmeniui taip pat ir sprendimo dėl oficialaus perspėjimo taikymo (nutarimo) nuorašą, net nereikalaujama, kad asmuo būtų su šio sprendimo (nutarimo) turiniu supažindintas. Tokį teisinį reglamentavimą sąlygoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų vykdymas. Todėl nėra jokio juridinio pagrindo išvadai, kad skundo administraciniam teismui padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo sprendimo dėl oficialaus perspėjimo taikymo (nutarimo) nuorašo, o ne nuo oficialaus perspėjimo nuorašo asmeniui įteikimo. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai grindžia savo prašymą dėl termino atnaujinimo aplinkybe, kad jam nebuvo įteiktas 2011 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 1 tekstas (nuorašas).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136, 148 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir taikė ABTĮ normas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis, pateisinančiomis įstatymo nustatyto termino praleidimą, todėl teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nenustatyta.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir negali būti naikinama dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o minėta teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas