2022-10-05 Nr. AB-24553-3-61-3-01262-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-631-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01262-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-00941-e „Dėl D. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra ilgametis medžiotojas, medžiotojo bilietą turi nuo 2000 metų. Nėra padaręs nė vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymusi susijusio pažeidimo, ginklu naudojasi preciziškai laikydamasis visų saugumo reikalavimų. Nurodė, kad jo vardu registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog 2021 m. sausio 20 d. buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pažyma Nr. 5-IL-715 „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą“. Patikrinimo metu buvo tikrinami apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų priimti sprendimai dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, grąžinimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos buvo gauti pranešimai iš informacinių sistemų apie jų padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Atlikus patikrinimą, priimtas skundžiamas Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktu, nenurodydamas jokios informacijos apie ikiteisminio tyrimo baigtį, procesinius dokumentus ir panašiai. Sprendime nepateikti ir argumentai, kaip turtinė nusikalstama veika gali būti susijusi su tariamu pareiškėjo pavojumi visuomenei. Nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką.

4. Pareiškėjo manymu, vardijant visus jo turėtus administracinius nusižengimus nebuvo atkreipiamas dėmesys, jog nė vienas jų nesusijęs su ginklų laikymo taisyklių pažeidimais, o kai kurie apskritai susiję su jo įmone, o ne juo pačiu. Pabrėžė, kad visas nuobaudas įvykdė laiku, atsakomybės nevengė. Pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių pareiškėjo keliamą grėsmę, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą.

5. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos patikrinimo metu nustatyta, kad per penkerius metus pareiškėjas padarė 67 administracinius nusižengimus, nubaustas už 61 administracinį nusižengimą: 1 kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį (juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas), kad registro tvarkytojui nepateikė 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio per nustatytą laikotarpį; 1 kartą baustas pagal ANK 228 straipsnį (ginklų registravimo terminų arba ginklų įrašymo į įskaitą pažeidimas), kad laiku neprasitęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo termino, dėl šio nusižengimo jam buvo skirtas įspėjimas; 1 kartą baustas pagal ANK 247 straipsnio 40 dalį (atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas), dėl šio nusižengimo pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas; 2 kartus baustas pagal ANK 317 straipsnį (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas); 7 kartus baustas pagal ANK 415 straipsnį (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas; 34 kartus baustas pagal ANK 416 straipsnį (nustatyto greičio viršijimas).

Padarė 8 administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnį (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimus), iš jų 5 kartus baustas pagal ANK 417 straipsnį, trijuose administraciniuose nusižengimuose priimti nutarimai nutraukti (nepradėti) teisenos pagal ANK 417 straipsnį vadovaujantis ANK 39 straipsniu (administracinių nuobaudų skyrimo terminai). 8 kartus baustas pagal ANK 418 straipsnį (vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas). 2 kartus baustas pagal ANK 424 straipsnį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti). 1 kartą baustas pagal ANK 341 straipsnio 1 dalį (pluoštinių kanapių auginimo, importo, tiekimo rinkai, sandėliavimo tvarkos pažeidimas), dėl šio nusižengimo pareiškėjui skirtas įspėjimas. 1 kartą baustas pagal ANK 18816 straipsnio 1 dalį (kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas), kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, nevykdė pakartotinio Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo.

7. Atsakovas teigė, jog nurodyti duomenys apie asmenį pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens dabartiniu metu keliamą grėsmę. Atkreipė dėmesį, jog 2020 metų policijos veiklos rezultatų ataskaitoje minima, kad pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo saugaus greičio viršijimas. Dėl šių pažeidimų įvyko 31 procentas tokių eismo įvykių. Sutiko, kad pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesudaro faktinio pagrindo jį charakterizuoti kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, saugumui, tačiau VPK priimdamas sprendimą iš esmės vertino visas aplinkybes, net jei jos kiekviena atskirai nebuvo pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Akcentavo, kad pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo atžvilgiu, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val., taip padarė nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas). Pareiškėjui paskirta bauda 550 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Atsakovas manė, kad nurodytos aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, rodantį nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašydamas jį tenkinti. Pažymėjo, kad yra keleto įmonių savininkas, per metus nuvažiuoja apie septyniasdešimt tūkstančių kilometrų automobiliu, nevengia atsakomybės dėl padarytų administracinių nusižengimų, tačiau nei vienas iš jų nėra susijęs su ginklų laikymo taisyklėmis, nurodė esąs ūkininkas, ginklų turėjimas jam svarbus dėl galimybės saugoti savo ūkių pasėlius nuo žvėrių daromos žalos, taip pat kai kurie ginklai yra brangūs dėl savo vertės (tėvo palikimas). Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi Policijos departamento pažyma, visiškai neišskirdamas, kodėl priimdamas sprendimą vertino pažeidimus, padarytus iki ginklų leidimo pratęsimo, t. y. pratęsiant leidimą ginklų laikymui 2018 m. nebuvo tikrinta pareiškėjo asmenybė dėl jo darytų nusižengimų ar kitaip vertinta, ar jis kelia pavojų visuomenei.

9. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Policijos departamentas keičia galiojusią praktiką ir siekiant didesnės kontrolės, stengiamasi atidžiau revizuoti leidimų išdavimo ir pratęsimo tvarką, pareiškėjas per penkerius metus padarė itin daug administracinių nusižengimų, dauguma jų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, vienas kurių itin grubus, susijęs su greičio viršijimu Vilniaus mieste, ir pareiškėjo elgesys yra keliantis pavojų visuomenės ir viešosios tvarkos saugumui. Manė, jog priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą atmetė.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo vardu registruoti šie ginklai: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini).

11.2. 2011 m. sausio 6 d. Panevėžio AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00003-11, kurio metu pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 186 straipsnio 1 dalį. 2014 m. balandžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-1-00003-11 pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

11.3. 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pažyma Nr. 5-IL-715 „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą“ (toliau – ir Pažyma). Pažymoje buvo nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas D. D. baustas už 64 administracinius nusižengimus: 1 kartą už nepateikimą registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio per nustatytą laikotarpį (ANK 223 straipsnio 2 dalis), 1 kartą už ginklo perregistravimo terminų pažeidimą (ANK 228 straipsnis), 1 kartą už atliekų rūšiavimo reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (ANK 247 straipsnio 40 dalis), 2 kartus už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku (ANK 317 straipsnis), 7 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą (ANK 415 straipsnio 1 dalis), 34 kartus už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 straipsnis), 8 kartus už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 straipsnis), 8 kartus už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 418 straipsnis), taip pat nustatyti 2 transporto priemonės vairavimo atvejai neturint teisės vairuoti transporto priemonę (ANK 424 straipsnis).

11.4. 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Roik Nr. 21127330476 pareiškėjo atžvilgiu, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas Vilniaus mieste transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val., taip padarė nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas). Pareiškėjui paskirta 550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nutarimą pareiškėjas apskundė teismui ir 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. 550 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesiams. 2021 m. balandžio 23 d. pareiškėjas nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi, išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. kovo 12 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d, toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Taigi, teismo nuomone, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į jo elgesio, veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius Sprendime nurodomomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo.

13. Teismo vertinimu, tiek Policijos departamento pažymoje nurodyti minėti šešiasdešimt keturi baustumai administracine tvarka nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tiek paskutinis pareiškėjo padarytas pažeidimas charakterizuoja jo asmenį, kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus, ignoruojantį Kelių eismo taisykles, nesilaikantį teisės normų nustatytų reikalavimų elgtis nepažeidžiant galiojančių taisyklių. Teismas vertino, jog pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio ar daryti atitinkamų išvadų, jei penkerių metų laikotarpiu būdamas keliasdešimt kartų baustas už administracinius nusižengimus ir toliau nesilaiko taisyklių, daro įstatymų uždraustas veikas.

14. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs, bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, jo neatsakingo elgesio faktai, padarytų veikų pobūdis leido spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir jau vien minėtas faktas, t. y. greičio viršijimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte bei 40 dalies straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų (ar jo paties) gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, kas atitinka Įstatymo 40 straipsnio sąlygą, kai panaikinamas leidimas nešiotis ir laikyti ginklus.

15. Pareiškėjo argumentas, jog jis niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su medžiotojo veikla, teismo teigimu, nėra pagrindas patenkinti skundo reikalavimą. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pažymėjo, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.

16. Teismas įvertino, kad duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o kartu ir dėl akivaizdaus jos neteisingumo.

17. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jis, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Išdėstyti faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lėmė neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodė pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizavo pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Taigi, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus.

18. Teismas darė išvadą, kad, vykdydamas pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to nėra pagrindo jo naikinti. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

19. Teismas nurodė, kad kadangi nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundas atmestas, Sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą ir Vilniaus AVPK Sprendimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Nėra iki galo aiški pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, kurio laikotarpio pareiškėjo padarytais pažeidimais teismas remiasi. Vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, pratęsiant asmeniui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo asmenybė, įskaitant duomenis apie jo padarytus administracinius nusižengimus, turėjo būti vertinama. Kadangi, kaip numato Aprašo 67–68 punktai, leidimas buvo pratęstas, pareiškėjo nuomone, atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. laikė, jog pareiškėjas nekelia pavojaus kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, teismas pažymėjo, jog vertino aplinkybę, kad nuo 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas padarė 37 administracinius nusižengimus, taigi sutiko su pareiškėjo pozicija, jog visi pažeidimai iki 2018 m. lapkričio 26 d. neturi būti vertinami ir atsakovo Sprendime neturėjo būti nurodomi. Atsakovas pratęsdamas leidimo galiojimą tuo pačiu patvirtino, kad minėtai datai pareiškėjas neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimo.

21.2. Vertinant pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus nuo 2018 m. lapkričio 26 d., pažymėta, kad jie nebuvo tinkamai įvertinti ir remtasi išimtinai kiekybiniu, bet ne kokybiniu, vertinimo kriterijumi. Atsakovas apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, visiškai neargumentuodamas, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Sprendimas turi būti aiškus ir pakankamai motyvuotas, jog pareiškėjas tiksliai žinotų, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ar gali įvykdyti ir kad turėtų realias galimybes apsiginti. Taigi, atsakovo Sprendime nurodytos tik faktinės aplinkybės, pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nepagrindžiant, kokią grėsmę pareiškėjas kelia ir kaip tariamai keliama grėsmė pasireiškia kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4–5 punktų bei Įstatymo 40 straipsnio 7 dalies nuostatos.

21.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimo motyvavimo aspektu nevertino. Iš esmės teismas nurodė, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų kiekio pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei, sistemingai pažeidžia teisės aktus. Tačiau, vien padarytų administracinių nusižengimų išvardijimas nėra duomenų vertinimas kokybiniu aspektu. Vardijant visus pareiškėjo turėtus administracinius nusižengimus neatkreipiamas dėmesys, jog nei vienas jų nesusijęs su ginklų laikymo taisyklės pažeidimais, o kai kurie apskritai susiję su pareiškėjo įmone, o ne juo pačiu. Be to, teismas visus pažeidimus tiesiog kvalifikavo kaip kelių eismo taisyklių pažeidimus jų neatskiriant, neįvardijant ir nevertinant individualiai.

21.4. Teismas išskyrė iš esmės tik vieną pažeidimą, kuris tiesiogiai susijęs su pavojumi – greičio viršijamas daugiau nei 50 km/h. Kaip matyti, nors teismas akcentavo būtent pažeidimų kiekį, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus, iš atsakovo Sprendime minimų 67 pažeidimų byloje galima remtis tik 37, kurie padaryti po leidimo ginklui pratęsimo. Iš 37 pažeidimų tik 1 pažeidimas susijęs su pavojaus visuomenei kėlimui ir gali būti priskiriamas prie ne tokių mažareikšmių pažeidimų. Vadinasi, leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimas esant pavieniam atvejui, kada pareiškėjas padarė su visuomenės saugumu susijusį pažeidimą yra neproporcingai griežta sankcija, neatitinkanti teisingumo, protingumo kriterijų.

22. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nuosekliai palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją ir prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja aplinkybes ir teisinį vertinimą nurodytus pirmosios instancijos teismui, bei papildomai nurodo, kad:

23.1. Pareiškėjas, o ne kiti asmenys, yra baustas už Sprendime nurodytus pažeidimus. Faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus.

23.2. 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus AVPK vykdydamas jam pavestas funkcijas, atsižvelgdamas į Pažymoje nurodytas faktines aplinkybes bei iš esmės įvertinęs visas aplinkybes, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus bei priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui. Vilniaus AVPK priimant Sprendimą, vadovavosi Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis ir siūlymais, todėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pasiūlyta įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu pažymos rengėją – Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris išsakytų savo nuomonę dėl kilusio ginčo.

23.3. Išnagrinėjus D. D. atžvilgiu turimą informaciją bei atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nustatyta pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyra, pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygos bei tvarką reglamentuojančios teisės normos, bei 2021 m. kovo 12 d. buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 21-IL-10-00941-e „Dėl D. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų (ar jo paties) gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, kas atitinka Įstatymo 40 straipsnio sąlygą, kai panaikinamas leidimas nešiotis ir laikyti ginklus. Teismas įvertino, kad vykdydamas pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog nėra iki galo aiški pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, kurio laikotarpio pareiškėjo padarytais pažeidimais teismas remiasi. Pareiškėjo nuomone, priimant Sprendimą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4–5 punktų bei Įstatymo 40 straipsnio 7 dalies nuostatos, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimo motyvavimo aspektu nevertino. Be to, teismas visus pažeidimus tiesiog kvalifikavo kaip kelių eismo taisyklių pažeidimus jų neatskiriant, neįvardinant ir nevertinant individualiai.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 75, 81 punktais, 92.1 papunkčiu, 93 ir 104 punktais, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14, 18 ir 19 punktais.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

30. Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo atsakovo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

31. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

32. Aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

33. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

34. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

35. Ginčijamame Sprendime kaip faktinis šio administracinio akto priėmimo pagrindas nurodyta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos 2021 m. sausio 20 d. pažyma Nr. 5-IL-715 „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą“, kurioje nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas D. D. padarė 67 administracinius nusižengimus, nubaustas už 61 administracinį nusižengimą: 1 kartą baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas), kad registro tvarkytojui nepateikė 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio per nustatytą laikotarpį; 1 kartą baustas pagal ANK 228 straipsnį (Ginklų registravimo terminų arba ginklų įrašymo į įskaitą pažeidimas), kad laiku neprasitęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo termino, dėl šio nusižengimo pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas; 1 kartą baustas pagal ANK 247 straipsnio 40 dalį (Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas), dėl šio nusižengimo pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas; 2 kartus baustas pagal ANK 317 straipsnį (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas); 7 kartus baustas pagal ANK 415 straipsnį (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas; 34 kartus baustas pagal ANK 416 straipsnį (Nustatyto greičio viršijimas); padarė 8 administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnį (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimus) iš kurių 5 kartus baustas pagal ANK 417 straipsnį, trijuose administraciniuose nusižengimuose priimti nutarimai nutraukti / nepradėti teisenos pagal ANK 417 straipsnį, vadovaujantis ANK 39 straipsnį (Administracinių nuobaudų skyrimo terminai); 8 kartus baustas pagal ANK 418 straipsnį (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas); 2 kartus baustas pagal ANK 424 straipsnį (Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti); 1 kartą baustas pagal ANK 341 straipsnio 1 dalį (Pluoštinių kanapių auginimo, importo, tiekimo rinkai, sandėliavimo tvarkos pažeidimas), dėl šio nusižengimo pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas; 1 kartą baustas pagal ANK 18816 straipsnio 1 dalį (Kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas), kad pareiškėjas kaip įmonės vadovas nevykdė pakartotinio Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo.

36. Sprendime nurodyta, kad Panevėžio AVPK 2011 m. sausio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00003-11, įtarimas pareiškėjui buvo pareikštas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (Turtinės žalos padarymas apgaule). Panevėžio apygardos prokuratūroje priimtas 2014 m. balandžio 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-1-00003-11 pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

37. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2021 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 21127330476 pareiškėjui paskirta 550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, vairuodamas transporto priemonę, 51 km/val. viršijo leistiną 50 km/val. greitį, t. y. padarė nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas). Nutarimą pareiškėjas apskundė teismui ir 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. 550 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesiams. 2021 m. balandžio 23 d. pareiškėjas nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi, išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. padarė 67 administracinius nusižengimus, nubaustas už 61 administracinį nusižengimą. Be to, 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus nutarimu pareiškėjas nubaustas 550 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val. Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė nutarimą ir paskyrė švelnesnę nuobaudą.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

40. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pažymėtina, kad pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, t. y. greičio viršijimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte bei 40 dalies straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra aiški pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, kurio laikotarpio pareiškėjo padarytais pažeidimais teismas remiasi, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino pareiškėjo nusižengimus padarytus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad vertina, jog tiek Pažymoje nurodyti nubaudimai administracine tvarka nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tiek paskutinis pareiškėjo padarytas pažeidimas (2020 m. gruodžio 31 d.) charakterizuoja jo asmenį, kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus, ignoruojantį Kelių eismo taisykles, nesilaikantį teisės normų nustatytų reikalavimų elgtis nepažeidžiant galiojančių taisyklių.

42. Nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog visi pažeidimai iki 2018 m. lapkričio 26 d. neturi būti vertinami ir atsakovo Sprendime neturėjo būti nurodomi. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumento, kad 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui buvo pratęstas leidimo nešiotis ir laikyti ginklus galiojimas iki 2023 m. lapkričio 26 d. ir nebuvo jo asmenybei jokių pastabų dėl padarytų administracinių nusižengimų, pagrįstai pažymėjo, kad pagal atsakovo pateiktą administracinių nusižengimų registro išrašą, vien po leidimo galiojimo termino pratęsimo, t. y. po 2018 m. lapkričio 26 d., pareiškėjas D. D. padarė trisdešimt vieną administracinį nusižengimą, iš kurių absoliuti dauguma susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu. Toks pareiškėjo elgesys niekaip negali būti toleruojamas, todėl neatsitiktinai Policijos departamento Viešosios policijos valdyba, tikrindama policijos komisariatų priimtus sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atkreipė dėmesį į D. D. elgesio tendencingumą ir pažeidimų skaičių, siūlant panaikinti leidimo galiojimą.

43. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Įstatymas nustato, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamame Sprendime nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta aplinkybių visuma sudaro pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą nešiotis (laikyti) ginklus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turėti ir ginčijame Sprendime nurodyti duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, bei paskutinis pareiškėjo padarytas pažeidimas (2020 m. gruodžio 31 d.), yra pakankami prieiti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, visuomenės saugumui.

45. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga, nenustatyta. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas.

46. Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis yra ūkininkas, o ginklų turėjimas jam svarbus, nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).

48. Nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su šiam klausimui išspręsti aktualiomis Įstatymo nuostatomis Taigi pareiškėjui turėjo būti žinomi ir suprantami atsakovo Sprendimo argumentai, dėl kurių jis padavė skundą.

49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius