Legislator Case Law & Legislation
71c4fe61-4133-4bb4-9d7a-5bf3f6dd5d73 AI generated

71c4fe61-4133-4bb4-9d7a-5bf3f6dd5d73 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 71c4fe61-4133-4bb4-9d7a-5bf3f6dd5d73
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjams Gintarui Černiauskui, Vytautui Sviderskiui,nuteistajam G. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Taikant 2002 m. lapkričio 7 d.

Legislator headnote

AI generated

71c4fe61-4133-4bb4-9d7a-5bf3f6dd5d73 · Lietuvos apeliacinis teismas: Todėl Å¡is turtas (iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) yra nusikalstamos veikos rezultatas ir, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., yra konfiskuotinas. Å io konfiskuotino turto nėra galimybės paimti tiesiogiai, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu iššvaistyto turto buvimo vieta nenustatyta. Civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje G. P. nebuvo pareikÅ¡tas. Todėl teismas, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., privalėjo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-198/2012                                                                               Procesinių sprendimų kategorijos:                                                                           1.1.4.4.3; 1.1.9.6; 1.2.14.7.2                                                       (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjams Gintarui Černiauskui, Vytautui Sviderskiui,nuteistajam G. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Taikant 2002 m. lapkričio 7 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktį” 4 str. 2 d. 2 p., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu Å¡eÅ¡tadaliu, bet ne daugiau kaip 1 (vieneriais) metais.Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas G. P. kardomojo kalinimo laikas nuo 1995 m. spalio 17 d. iki 1995 m. spalio 20 d. ir suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 21 d.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., proceso iÅ¡laidomis pripažintos iÅ¡laidos, susijusios su G. P. ekstradicija iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų. IÅ¡ nuteistojo G. P. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 13 647,86 Lt jo ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Vadovaujantis BPK 151 str., laikinai apribota G. P. nuosavybės teisė jo turtui: dviems medžiokliniams Å¡autuvams, Å¡autuvo buožei ir Å¡oviniams, 150 020,80  JAV dolerių ir 328 JAV doleriams sÄ skaitose Latvijos banke „Saules banka“, sÄ skaitoje „Uni Bank A/S“ Danijos karalystėje 23772,37 JAV dolerių, buitinei technikai, Lietuvos Taupomojo banko 140 akcijų 14000 Lt sumai, Lietuvos valstybinio komercinio banko vienai akcijai 100 Lt sumai, 3750,54 JAV doleriams Vilniaus banke, VISA sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini).           IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė:

G. P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ (toliau – IAB „IKHK“) steigėju bei nuo 1992-10-23 Stebėtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno „EBSW“ (1994-06-15 įregistruoto kaip „Konglameratas EBSW“) Tarybos prezidentu ir dėl to turėdamas realiÄ galimybę įtakoti IAB „IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, Å¡ios bendrovės Stebėtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritaręs bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinę veiklÄ ir pavesti IAB „IKHK“ akcininkui V.

K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatė nusikaltimo objektÄ - svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų, ir organizavo IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje esančių ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiu bÅ«du:1993-1994 metais, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, V. K. iÅ¡ IAB „IKHK“ kasos gavus 39 500 000,00 Lt (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iÅ¡ minėtos bendrovės kasos gavo laikotarpiu nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius) vertybiniams popieriams pirkti bei panaudojus Å¡iam tikslui tik 15 272 058,00 Lt, G.

P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimus surinktos iÅ¡ indėlininkų lėšos gali bÅ«ti panaudotos tik bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinei veiklai, likusius 24 227 942,00 Lt 1994 m. ir vėliau iki 1995-04-03 V. K. asmeniÅ¡kai IAB „IKHK“ patalpose Kauno m. Gedimino g. 47 arba per UAB „Snita“ darbuotojus Å¡ios bendrovės patalpose Kauno m., Savanorių pr. 349, - padengė įsiskolinimÄ nenustatytiems asmenims, atsiradusį V.

K. ir G. P. gavus pinigus iš šių asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB „Snita“ darbuotojai ir V. K. 1993 m. buvo perdavę: 2 000 000,00 Lt – A. D., 2 000 000,00 Lt – A. G., 5 160 000,00 Lt – A. S., 1 000 000,00 Lt – UAB „Kauno brokerių kompanija“, 60 000,00 Lt – E. Š., 537 452,00 Lt – I. K., 380 000,00 Lt – A. K., 200.000,00 Lt – R. R. ir 120 000,00 Lt – UAB „Lunatikas“;- perdavė (daugeliu atvejų sudarant tik žodines sutartis, be turtinių garantijų, nesigilinant į skolininkų verslo planus, dažniausiai užsienio valiuta) 234 000,00 Lt – M.

G., 169 136,00 Lt – A. E., 100 000,00 Lt – D. V., 713 788,00 Lt – M. B., 495 000,00 Lt – J. S., 120 000,00 Lt – A. M., 370 000,00 Lt – V. B., 20 000,00 Lt – E. M., 320 000,00 Lt – D. C., 60 000,00 Lt – G. G., 200 000,00 Lt – G. P., 97 956,00 Lt – G. S., 432 000,00 Lt – M. B., 80 000,00 Lt – R. V., 120 000,00 Lt – P. K., 325 000,00 Lt – K. A., 440 000,00 Lt – A. S., 400 000,00 Lt – Arūnui K. Č., 600 000,00 Lt – D. Č., 1 564 000,00 Lt – A. K., 80 000,00 Lt – AB „Žiobas“, 80 000,00 Lt – A.

K., 96 000,00 Lt – V. V., 90 000,00 Lt – D. Y., 90 000,00 Lt – K. S., 61 100,00 Lt – S. S., 3 000 000,00 Lt – G. P. ir likusius pinigus – kitiems nenustatytiems asmenims. Taip G. P. organizavo V. K. patikėto 24 227 942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymÄ .              Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Jo nuomone, teismas privalėjo G.

P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ . BK 72 str. 1 d. nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, o Å¡ios dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus.

BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas ar priklauso tretiesiems asmenims arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad G. P. kartu su bendrininkais nusikalstamos veikos rezultatas yra IKHK priklausiusio 24 227 942,00 Lt vertės turto iššvaistymas.

Todėl Å¡is turtas (iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) yra nusikalstamos veikos rezultatas ir, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., yra konfiskuotinas. Å io konfiskuotino turto nėra galimybės paimti tiesiogiai, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu iššvaistyto turto buvimo vieta nenustatyta. Civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje G. P. nebuvo pareikÅ¡tas. Todėl teismas, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., privalėjo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko.

Baudžiamojoje byloje, kurioje Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d. dėl to paties turto (IKHK priklausiusių 24 227 942 Lt) iššvaistymo buvo nuteisti G. P. bendrininkai V. K. ir J. B., civilinis ieÅ¡kinys dėl Å¡ios sumos taip pat nebuvo nagrinėjamas. Todėl iÅ¡ G. P. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas visas konfiskuotinas turtas, t. y. 24 227 942 Lt. PraÅ¡o nuosprendį pakeisti, G. P. su bendrininkais iššvaistytus 24 227 942 Lt pripažinti konfiskuotinais ir Å¡iÄ vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo G.

P..          Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, teismo iÅ¡vados pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis, daugiau dėmesio buvo kreipiama į kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgta į jį teisinančius duomenis. Yra vienas iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių atvejis. Taip pat teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (1.1 p.).

Kai nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡oma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (3.1.3 p.). Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (3.1.8 p.).

Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes. (3.1.5.). Å ių reikalavimų suraÅ¡ant nuosprendį nebuvo laikytasi.             Jis pripažintas kaltu dėl 1993-1994 m. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklė yra įtvirtinta BK 3 str. 1 d. ir ji numato, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Å i taisyklė taikoma tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalies normoms. Veika, už kuriÄ jis nuteistas, padaryta 1993-1995 m., galiojant 1961 BK, todėl bendrininkavo forma ir rūšis taip pat turi bÅ«ti vertinamos pagal 1961 m. BK normas, o pagal Å¡io BK 18 str. 4 d. nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymÄ ar vadovavęs jo padarymui. Organizuoti nusikaltimÄ reiÅ¡kia parinkti ir užverbuoti asmenis nusikaltimui padaryti, numatyti nusikaltimo objektÄ , parengti nusikalstamos veiklos planÄ , atlikti kitokias organizacines funkcijas.

Skundžiamame nuosprendyje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinimu apie tai, kad „tais atvejais, kai turto iššvaistymÄ grupėje padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 18 str.“, ir nurodoma, kad tai atitinka 2000 m. BK 24 str. Å iuo atveju iššvaistytas IAB „IKHK“ turtas nebuvo kaltinamojo žinioje bei nebuvo jam patikėtas.

Toliau nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo G. P. veika taikant BK bendrosios dalies ir ypatingosios dalies normas, t. y. pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d., kvalifikuota teisingai. Tuo tarpu jis mano, kad organizatoriaus vaidmuo, vadovaujantis BK 24 str. 4 d., jam inkriminuotas nepagrįstai, nes 2000 m. BK 24 str. ir 1961 m. BK 18 str. organizatoriaus vaidmuo apibÅ«dinamas skirtingai. BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Jo nuomone, BK 24 str. 4 d. norma yra griežtesnė, nors iÅ¡ nuosprendžio turinio apskritai negalima suvokti, pagal kokiÄ bendrininkavimo rūšį – subÅ«rimo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo – jis pripažintas kaltu.

Nei nuosprendžio nustatomojoje, nei kitose dalyse nėra atskleista BK 24 str. 4 d. numatyta organizatoriaus rūšis. Jis gali tik numanyti, kad yra pripažintas kaltu už organizuotos grupės arba nusikalstamo susivienijimo subÅ«rimÄ ar vadovavimÄ jiems. Taip buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, o tokiu atveju, vadovaujantis BK 3 str. 3 d., įstatymas neturi grįžtamosios galios. Tiesa, nuosprendyje nurodyta, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupe.

Ir vis vien iÅ¡ jam pateikto kaltinimo pagal BK 24 str. 4 d. sektų, kad ta bendrininkų grupė yra organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas. Tačiau, jeigu jis pripažintas kaltu kaip organizatorius, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti ir vykdytojai ar padėjėjai. Kita vertus, jei jis nuteistas kaip organizatorius, tai turėtų bÅ«ti įrodytas jo susitarimas su bendrininkais. Jau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡oma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Skundžiamame nuosprendyje to nėra. Tokia padėtis pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis buvo kaltinamas ir dėl kokios veikos pripažintas kaltu, o kartu ir apribota jo galimybė gintis. Be to, jis mano, kad nepagrįsta ir pati jo veikos teisinė kvalifikacija.             Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes bylÄ nagrinėjo pažeisdamas prokuroro praÅ¡ymų pakeisti kaltinimÄ priėmimo ir nagrinėjimo procedÅ«ras. Kaltinimas, pagal kurį jis buvo atiduotas teismui, buvo nekonkretus, neatitinkantis BPK 219 str. reikalavimų.

Teismo posėdžiuose jis aiÅ¡kino, jog jam nesuprantamas tokio kaltinimo turinys, kaltinimas yra prieÅ¡taringas ir riboja jo teisę į gynybÄ . Teisiamojo posėdžio metu paskelbus įrodymų tyrimÄ baigtu, prokuroras paprašė pakeisti kaltinimÄ , nes įrodymų tyrimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, iÅ¡ esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas protokoline nutartimi pažymėjo, kad kaltinimo esmė apimtimi nepasikeitė, pasikeitė turinio dėstymas, ir nagrinėjimo teisme dalyviams skyrė 3 dienas laiko susipažinti su nauju kaltinimu, nors gynėjas prašė ilgesnio laiko.

Tačiau ir naujas, patikslintas kaltinimas buvo nekonkretus, todėl teisiamajame posėdyje tiek jis pats, tiek jo gynėjas vėl prašė pavesti prokurorui patikslinti kaltinimÄ . Kaltinime yra 40 epizodų, o nė viena data nėra nustatyta, todėl jo gynyba buvo apsunkinta. Teisėjui negalėjo bÅ«ti neaiÅ¡ku, kad nusikaltimas dėl pinigų iššvaistymo yra baigtas nuo pinigų perdavimo momento, o nebuvo nustatyti tikslÅ«s pinigų perdavimo momentai. Kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiama jo teisė į gynybÄ , ne kartÄ teismo posėdyje akcentavo jo gynėjas.

Teisėjas tik pasiÅ«lė prokurorui praÅ¡yti pertraukos, jei jis pageidauja pakeisti kaltinimÄ , bet prokuroras pareiÅ¡kė, kad kaltinimo jis nekeis. Beje, toks prokuroro pareiÅ¡kimas neįraÅ¡ytas į teisiamojo posėdžio protokolÄ . Jis nei iÅ¡ kaltinimo, nei iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nesupranta nei skolinimų datų, nei kam priklausantis turtas buvo iššvaistytas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas pabaigus įrodymų tyrimÄ duomenys gali bÅ«ti tik vertinami, analizuojami, bet ne tiriami ar renkami.

Tačiau 2009 m. birželio 18 d. teisiamajame posėdyje prokuroras įteikė teismui 2009 m. birželio 16 d. praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , kadangi įrodymų tyrimo teisme metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, iÅ¡ esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytų aplinkybių. Nei jis, nei jo gynėjas nebuvo paklausti, ar suprato kaltinimÄ , ar reikia pertraukos su juo susipažinti ir pasiruoÅ¡ti gynybai, t. y. buvo ignoruojamos BPK 256 str. nuostatos. Teismas pridėjo prie bylos prokuroro praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ neiÅ¡sprendęs jo priimtinumo klausimo.

Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, pagal kurį iÅ¡ kelių tikslintų kaltinimų priimtas nuosprendis, juolab, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas taip pat vartoja tas pačias jam nesuprantamas kaltinimų formuluotes. Teismo veiksmus po paskutiniojo kaltinimo patikslinimo jis vertina kaip teismo savivalę ir Å¡aliÅ¡kumÄ . Tokiu bÅ«du tiek ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, tiek teisme pateikti patikslinti kaltinimai suraÅ¡yti pažeidžiant BPK 219 str. 3 p. reikalavimus. Juose nenurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – vieta, laikas, bÅ«das, žala, kuri, beje, ir nuosprendyje nenurodyta.

Pinigų perdavimo datų (veikos baigtumo momento) nurodymas yra ypač svarbus Å¡ias veikas vertinant senaties taikymo galimybės požiÅ«riu. Å ie trÅ«kumai pažeidė jo teisę į gynybÄ ir jie laikytini esminiu BPK pažeidimu. Šį kaltinamojo akto trÅ«kumÄ galima paÅ¡alinti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro iniciatyva, nes apeliacinės instancijos teismas naujų kaltinimų nenagrinėja. Todėl nuosprendis Å¡ioje byloje turi bÅ«ti panaikintas ir byla perduota prokurorui.             Teismas tendencingai atrinko suinteresuoto, neįspėto dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir neapklausto teisiamajame posėdyje liudytojo V.

K. jį kaltinančius parodymus ir vertino juos vienaÅ¡aliÅ¡kai, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus Teismas skundžiame nuosprendyje nurodė, kad nesiremia Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteisti V. K. ir J. B. už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jie padarė kartu su nuo tardymo pasislėpusiu G. P., kadangi ta byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant, o dėl jo byla iÅ¡skirta į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . Jo kaltę teismas nustatinėja pagal nagrinėjamos bylos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Liudytojas V. K. (ir kai kurie kiti liudytojai) šioje byloje atsisakė duoti parodymus. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., V. K. teisme duoti parodymai buvo perskaityti. Teisėjas teisiamojo posėdžio metu taip pat perskaitė daugelį duomenų, susijusių su V. K. liudijimais. BPK 276 str. 4 d. nuostatos numato, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Jo apklausos metu 2009 m. gegužės 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje teisėjas perskaitė V.

K. parodymus, duotus 1997 metais įvairių apklausų metu. Tokie duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, todėl mano, jog V. K. parodymai yra perskaityti pažeidžiant BPK 276 str. nuostatas ir jais remtasi pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – privalo turėti objektyvų pagrindÄ ir turi bÅ«ti susiformavęs, kruopščiai iÅ¡nagrinėjus bei atidžiai patikrinus informacijÄ , gautÄ iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio. Tuo tarpu viso teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo skaitomi teisėjo ir prokuroro selektyviai atrinkti V. K. jį kaltinantys parodymai, ypač tie, kurie duoti po jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos. Teismas visiÅ¡kai nesidomėjo V. K. parodymų nenuoseklumu ir jų keitimo motyvais.

Tuo tarpu teismas privalėjo vadovaujantis BPK 305 str. 1 d. nuostatomis, apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas. V. K. parodymų nenuoseklumÄ liudija jo parodymai įvairių apklausų metu. Daugelyje V.

K. apklausų neminima nei apie iÅ¡ gyventojų surinktas lėšas, nei apie jį patį ar apie tai, kad jis bÅ«tų vertęs V. K. skolinti pinigus. Vėliau V. K. jau užsimena apie pinigų skolinimÄ tretiesiems asmenims, tačiau jo pavardės ir jam paskolintų 3 000 0000 Lt irgi nemini. 1996-01-16 įtariamasis V. K. parodė, kad indėliai iÅ¡ gyventojų pradėti rinkti 1993-04-19 privatizacijai, kadangi gyventojams palÅ«kanas reikėjo mokėti kas mėnesį, tai jis pats priėmė sprendimÄ tuos pinigus perskolinti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡ jų paimant didesnes palÅ«kanas, negu mokėjo gyventojams.

V. K. parodė, kad pinigus perskolindavo jis pats ir A. Š. bei S. D.. 1997 m. balandžio 23 d. jam išvykus iš Lietuvos, V. K. ta aplinkybe pasinaudojo savo gynybai ir lengvindamas savo padėtį ėmė jį apkalbėti nurodydamas, kad pinigus perskolindavo asmeniškai arba per tarpininkus, tarp kurių nurodė ir jį (G. P.). V. K. jau ėmė aiškinti, kad jis (G. P.) nurodydavo, kuriems asmenims reikia skolinti pinigus, garantijų nebuvo reikalaujama, kadangi perskolinti pinigus prašydavo jis (G. P.), o V.

K. juo pasitikėjo. 1997 m. pabaigoje V. K. įteikė tardymo valdybos virÅ¡ininkui savo ankstesnių parodymų paneigimÄ dėl 3 000 000 Lt paėmimo, nurodydamas, kad kasos orderio nepasirašė, o per apklausas tai patvirtinęs tik žodžiu, nes tai prašė padaryti jis (G. P.), kuris realiai ir paėmė tuos pinigus, vėliau žadėdamas sudaryti su juo paskolos sutartį. Kadangi jis nesudarė tokios paskolos sutarties su V. K., todėl Å¡is ir atsisakė savo ankstesnių parodymų apie tai, kad pinigus paėmė pats, o anksčiau taip tvirtino reikalaujant jam (G.

P.), nuo kurio V. K. buvo priklausomas. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje iÅ¡dėstyti V. K. parodymai, jog L. G. „Kauno brokerių kompanija“ paskolino 1 000 000 Lt tarpininkaujant S. D.. Buvo sudaryta paskolos sutartis, įkeistas profilaktoriumas BirÅ¡tone. Ta paskola negrÄ Å¾inta, o dėl įkeisto profilaktoriumo vyksta teisminis ginčas tarp jo akcininkų. Skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat pripažintas kaltu dėl IAB „IKHK“ padarytos žalos 1 000 000 litų paskolinant UAB „Kauno brokerių kompanija“.

Tačiau teismas niekaip nevertino to, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1998-10-30 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, jog L. G., bÅ«damas UAB „Kauno brokerių kompanija“ direktoriumi, 1993-11-09 paskolos sutartimi gavo iÅ¡ S. D. 250 000 JAV dolerių, tai sudaro 1 000 000 Lt paskolÄ , įvertintÄ paskolos sutartimi su palÅ«kanomis iki 1994-02-09 1 332 500 Lt sumai, Å¡ios paskolos negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du L. G. pasisavino stambiu mastu paskolos sutartimi jam patikėtÄ svetimÄ asmeninį piliečio turtÄ , t. y. 1 000 000 litų, priklausančių V.

K., kuriuos 1993-11-04 sutartimi V. K. buvo perdavęs S. D. su sÄ lyga, kad pastarasis sudarys paskolos sutartį su UAB „Kauno brokerių kompanija“. Å io nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad nukentėjusysis V. K. tiek parengtinio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis skolino savo asmeninius pinigus, todėl teisiamojo veika iÅ¡ BK 275 str. 3 d. perkvalifikuotina į nusikaltimo padarymo metu galiojusį BK 152 str. ir kvalifikuotina kaip pasisavinimas ar iÅ¡eikvojimas asmeninio piliečių turto, patikėto tam tikram tikslui, padaręs nukentėjusiajam žymiÄ Å¾alÄ .

Šiame nuosprendyje iš viso nėra net paminėta, kad bendrovei „Kauno brokerių kompanija“ buvo paskolinti IAB „IKHK“ pinigai. Čia buvo pateikta tik dalis liudytojo V. K. parodymų kaitaliojimo. Skundžiamame nuosprendyje rašoma: „Byloje esantys Kauno apygardos ir Kauno apylinkės teismų sprendimai patvirtina faktinę aplinkybę, kad nuosprendyje aptartų sutarčių pagrindu nuteistajam V. K. buvo priteista iš M. G., A. E., J. S., M. B., A. K., D. Y., K. S., S. S. skolos ir palūkanos.

Tai patvirtina lėšų perdavimo asmenims faktus. IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad nuteistasis V. K., pateikdamas ieÅ¡kinius teismui, iššvaistytas IAB „IKHK“ lėšas prisiteisė iÅ¡ skolininkų kaip savo. Pastarasis už IAB „IKHK“ lėšų, tarp jų ir Å¡ių lėšų, iššvaistymÄ yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu ir dėl to apsiribota tik tokiu vertinimu: „Šios lėšos laikytinos iššvaistyto turto dalimi, todėl tai nereabilituoja kaltinamojo G.

P.. Kiti klausimai dėl piniginių lėšų priteisimo V. K. priskirtini vieÅ¡ojo ir privataus interesų gynimo sferai, todėl Å¡iame nuosprendyje nesprendžiami“. Teismas netyrė ir nevertino tokios aplinkybės, apie kuriÄ 1997 m. balandžio 17 d. apklaustas įtariamuoju V. K. parodė, jog iÅ¡ privačių asmenų, kurie negrÄ Å¾inę paskolintų pinigų, jis jau prisiteisė daugiau kaip 42 000 000 litų ir dar yra teisme civilinių ieÅ¡kinių. Å ie pateikti duomenys rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Teismas visiÅ¡kai ignoravo jo parodymus apie tai, kad visi įrodymai remiasi V. K. parodymais. Pirmuosiuose savo parodymuose V. K. sakė tiesÄ , o vėliau jis ėmė savo parodymus keisti, pradėjo minėti ir jį. Jis teisme nurodė tikrÄ jÄ V. K. gautų grynųjų pinigų 39,5 mln. Lt panaudojimo sritį. Skundžiamame nuosprendyje visos iÅ¡vados dėl jo tariamos kaltės yra pagrįstos V. K. parodymais, tų jo parodymų kaita rodo jų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , nepatikimumÄ ir suinteresuotumÄ .

Tačiau teismas, vienaÅ¡aliÅ¡kai vertindamas įrodymus, Å¡io liudytojo parodymų nenuoseklumo nevertino, o atrinko tik jį kaltinančius parodymus, kurie buvo gauti tuo laiku, kai jo nebuvo Lietuvoje ir jis negalėjo apsiginti. Teismas nekritiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi ir V. K. parodymais, kuriuos jis davė kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje, t. y. tada, kai jis buvo suinteresuotas apkalbėti jį (G. P.), palengvinti savo atsakomybę, jo nebuvo galima net įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Jis nedalyvavo tame teisiamajame posėdyje ir neturėjo galimybės užduoti klausimų V. K.. Tokia galimybė jam nebuvo suteikta ir Å¡ioje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas. Tai jis vertina kaip neteisingumÄ , neteisėtumÄ ir atimtÄ teisę į teisingÄ teismÄ . BPK 80 str. komentare raÅ¡oma, kad „Apie save ir savo elgesį asmuo privalo liudyti tiek, kiek tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklaustajam asmeniui gali sukelti pavojų bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn“.

V. K. jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jau atliko teismo paskirtÄ bausmę. Todėl V. K. Å¡ioje situacijoje buvo nepagrįstai atleistas nuo parodymų davimo. Nuosprendyje jis nepagrįstai įvardijamas kaip nuteistasis, nes BPK Å¡iÄ sÄ vokÄ vartoja kitokia prasme. O iÅ¡ kitos pusės nuosprendyje stebima dviprasmybė: teismas deklaruoja, jog Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžio nustatomÄ ja dalimi, kur pasisakyta, kad J. B. ir V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ veikdami kartu su G.

P., teismas spręsdamas jo kaltės klausimÄ Å¡ioje byloje nesivadovauja, nes minėtas nuosprendis priimtas bylÄ iÅ¡nagrinėjus jam nedalyvaujant, tačiau skundžiamÄ nuosprendį teismas grindžia bÅ«tent tos bylos teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais V. K., N. K. ir kt. parodymais. Apeliantas skunde pateikia iÅ¡traukÄ iÅ¡ LAT nutarties byloje Nr. 2k-256/2006: „Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Kartu įstatymas reikalauja, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Taigi teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, be to, turi bÅ«ti vertinamas įrodymų visetas, o ne atskiri duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimÄ tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neiÅ¡samiai (pvz., neiÅ¡tyrė esminių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų ir pan.)“.Teismas Å¡aliÅ¡kai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertino įrodymus. Nuosprendyje pagal kaltinamÄ jį aktÄ ir jo patikslinimus iÅ¡dėstant pinigų iššvaistymo epizodus ir juos aptariant, visada remiamasi liudytojo V.

K. parodymais. O kur jau ir tokios galimybės nelieka – nuosprendis grindžiamas apskritai nesuvokiama logika grįstais motyvais dėl įrodymų ir nurodoma, jog to pakanka konstatuoti, kad buvo iššvaistytas IAB „IKHK“ turtas. Antai iÅ¡ nuosprendžio matyti, jog liudytojas „...V. K. parodė, jog A. D. ir A. G., UAB „Naida“, paskolino po 2000000 litų, tai yra 4000000 litų. MinėtÄ piniginę sumÄ pastarieji jam grÄ Å¾ino, tačiau Å¡iuos pinigus pasiskolino pastarųjų verslo partnerė L.

Č.. Prie to ji dar pasiskolino 1000000 litų. Pinigai negrÄ Å¾inti <...> IÅ¡ 1994-03-20 Sutarties matyti, kad L. Č. gavo iÅ¡ V. K. 5000000 litų (t. 32 b.L 207). Valstybinis kaltintojas kaltinimo dėl piniginių lėšų perdavimo Å¡iam asmeniui nereiÅ¡kė. Kaltinimo palaikymas yra prokuroro kompetencijoje.<...> Teismui surasti A. D. taip pat nepavyko. IÅ¡ byloje esančių V. K. parodymų ir pakvitavimo matyti, kad A. G. ir A. D. paskola buvo grÄ Å¾inta, tačiau ji perskolinta pastarųjų bičiulei L.

Č. ir laikė, kad pastarieji už jÄ yra atsakingi. V. K. parodymai dėl lėšų perdavimo pastariesiems ir atsiskaitymo prieÅ¡taringi. V. K. Å¡ioje byloje atsisakė duoti parodymus. Todėl negalima iÅ¡ esmės nustatyti A. G. ir A. D. minėto sandorio įvykdymo sÄ lygas ir kiek jos susijusios su paskolos iÅ¡davimu L. Č.. Tačiau teismas nustato iššvaistyto turto vertę ne vien pagal perduotas lėšas atskiriems asmenims, o pagal aptartus įrodymus (kasos iÅ¡laidų orderius, pakvitavimus, dokumentinės revizijos iÅ¡vadas, ekonominės ekspertizės iÅ¡vadas), kuriais pagrįstas 39,5 mln. iÅ¡davimo nuteistajam V.

K. faktas ir nustatytas nepanaudotų 24.227.942,00 Lt negrÄ Å¾inimo, iššvaistymo faktas. Kai lėšos yra patikėtos subjektui ir Å¡is yra atsakingas už Å¡ių lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms, jis žino ir apie pareigÄ atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktÄ , iÅ¡lieka ir baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-108/2008). Minėtame dokumentinės revizijos akte nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma, tai yra 24.227.942,00 Lt.

Nei kaltinamasis G. P., nei V. K. pateisinančių duomenų dėl prarasto svetimo turto nepateikė. Teismas nustatė, kad iÅ¡ 24.227.942,00 Lt dalis lėšų buvo perduotos nustatomojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡vardintiems asmenims ir likusi dalis perduota nenustatytiems asmenims, tame tarpe ir padengiant įsiskolinimÄ , atsiradusį dėl lėšų perdavimo 1993 metais Å¡iame nuosprendyje įvardytiems asmenims, t. y. A. S. ir kt. To pakanka konstatuoti, kad buvo iššvaistyta IAB „IKHK" 24.227942,00Lt. (46-47 lapai)“.Å ie nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl įrodymų, kiek tai liečia jo kaltumo pagrindimÄ , yra klaidingi.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės bylos nutarties 2K-108/2008 matosi, jog toje nagrinėtoje byloje iššvaistyti pinigai buvo patikėti bendrovės administracijos vadovui. Jis ir buvo atsiskaitytinas už Å¡ių lėšų panaudojimÄ asmuo, konstatuota, kad S, M., naudodamasis UAB „Vireseta“ lėšomis pagal „VISA Business" mokėjimo kortelę, iÅ¡leido 31 482,32 Lt ir nepateikė ataskaitų apie lėšų panaudojimÄ . ReiÅ¡kia, jog Å¡is lėšų panaudojimas yra nepagrįstas.

S. M. žinojo, kad mokėjimo kortelės pagalba jo naudojamos lėšos yra nuskaitomos nuo banko sÄ skaitos ir prievolė padengti bankui panaudotas lėšas tenka UAB „Vireseta“. Suprantama, jog S. M. kaip bendrovės administracijos vadovas žinojo, kad sÄ skaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už Å¡ių lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie akivaizdžiÄ turimÄ pareigÄ atsiskaityti už panaudotas lėšas. Todėl kasacinėje nutartyje ir konstatuota, jog pareiga S. M. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktÄ , iÅ¡lieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes dokumentinės revizijos akte nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma, o S. M. neigiant Å¡iÄ aplinkybę jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimÄ , kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.Å ios kasacinės instancijos nutarties argumentai yra logiÅ¡ki, pagrįsti, teisingi, teisėti.

Tačiau, kad šios kasacinės nutarties argumentacija būtų galima jo atžvilgiu, neišvengiamai reiktų, jog inkriminuojamoji pinigų suma būtų jam patikėta, kad jis betarpiškai būtų toks atsiskaitytinas asmuo, kokiu buvo V. K. (ar kasacinėje nutartyje minimas S.M). Teismas nuosprendyje yra konstatavęs, jog kaltinime nurodomi 24 227 942,00 Lt jam nebuvo nei patikėti, nei jo žinioje. Jie buvo IAB „IKHK" direktorės J. B. žinioje ir patikėti V. K.. Jis neturėjo niekam ir jokios pareigos, netgi baudžiamajame procese, teikti ataskaitas apie tai, kaip V.

K. naudoja jam patikėtus grynuosius pinigus ar atskiras jų sumas. TokiÄ pareigÄ pateikti ataskaitas apie lėšų panaudojimÄ turėjo V. K. (iÅ¡ 1993-04-14 pasiraÅ¡ytos pavedimo sutarties tarp bendrovės direktorės J. B. ir V. K. seka, kad pagal IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ 1993 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ bendrovė paveda V. K. organizuoti paskolų ėmimÄ , gautų piniginių lėšų tvarkymÄ , valdymÄ , disponavimÄ ir jų panaudojimÄ , o todėl jis 1994-01-06 – 1994-04-14 pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius atsiskaitytinai gavo pinigus), kuris, pradėjus jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ , siekdamas pateisinti piniginių lėšų panaudojimÄ baudžiamojo proceso eigoje vos ne pusantrų metų laikotarpiu sudarinėjo paskolų sutartis klastotomis datomis (daugeliu atvejų lėšų skolinimas kai kuriems asmenims buvo įformintas klaidinančiomis sutartimis).

IÅ¡ čia ir kyla V. K. suinteresuotumas bylos baigtimi. Jau vien todėl V. K. parodymai jo atžvilgiu negali bÅ«ti pripažinti pakankamais įrodymais. Todėl po jo 1997-04-23 iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos atsiradę V. K. teiginiai, apie tai, kad neva jis pasisavinęs 3 mln. litų, paaiÅ¡kintini tik tuo, kad, tikėtina, Å¡iai pinigų sumai pritrÅ«ko asmenų, kurie sutiktų (galėtų) sutartimi patvirtinti savo tariamÄ 3 mln. skolÄ V. K.. Å aliÅ¡kas teismas ignoravo BPK 276 str. 4 d. nuostatų reikalavimus, nes jomis remiantis perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, o Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.

Vien tokių parodymų atkartojimas neanalizuojant, kokius įrodymus tokiu bÅ«du gauti duomenys patvirtina ar paneigia, negali bÅ«ti laikoma tinkamu nuosprendžio pagrindimu ir prieÅ¡tarauja BPK 301 str. 1 d. keliamiems reikalavimams.Beje, jeigu bylos medžiagoje, be paties V. K. parodymų, bÅ«tų buvę kitų tikrai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, tai jo veika bÅ«tų privalomai kvalifikuota pagal to meto BK straipsnius kaip sukčiavimas arba svetimo turto pasisavinimas stambiu mastu (nuosprendyje 38 l. nurodoma, kad prokuroras Å¡iuos kaltinamojo veiksmus kvalifikavo ne kaip svetimo turto pasisavinimÄ , o kaip iššvaistymÄ ).

Kvalifikavimo nepagrįstumÄ Å¡iame tariamame 3 mln. epizode suprato ir teismas, iÅ¡dėstydamas nuosprendyje nepagrįstus motyvus dėl įrodymų ir taip ignoruodamas BPK 1 str. 1 d. reikalavimus tinkamai pritaikyti įstatymÄ bei BPK 20 str. 5 d. reikalavimÄ vertinant įrodymus vadovautis įstatymu ir taip netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuosprendžio teiginį: „teismas nustato iššvaistyto turto vertę ne vien pagal perduotas lėšas atskiriems asmenims, o pagal aptartus įrodymus (kasos iÅ¡laidų orderius, pakvitavimus, dokumentinės revizijos iÅ¡vadas, ekonominės ekspertizės iÅ¡vadas“ galima bÅ«tų laikyti pagrįstu ir neÅ¡aliÅ¡ku teismo vertinimu, jei bÅ«tų konstatuota, jog 5 mln.

Lt iššvaistymo subjektai yra ne G. P. - A. G. - A. D., o V. K. ir L. Č., kurios valstybinis kaltintojas dėl piniginių lėšų perdavimo į kaltinimus neįrašė, nors V. K., 1996-06-17 apklaustas liudytoju, parodė tokias akivaizdžias aplinkybes, jog D. ir G. iÅ¡ jo buvo pasiskolinę po 2 mln. Lt IAB ,,IKHK“ pinigų, bet už kelių dienų juos grÄ Å¾ino, todėl jis jų apskaitoje ir neparodė. 1994 m. pavasarį D. ir G. jam pristatė L. Č., kuriai jis asmeniÅ¡kai per du kartus paskolino 5 mln. litų ir jis Å¡iuos pinigus paėmė iÅ¡ IAB „IKHK“ grynais kaip atsiskaitytinis asmuo.

Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, pinigų paskolos D. ir G. ne tik nepadarė žalos IAB,,IKHK“, bet buvo finansiÅ¡kai naudingos IAB ,,IKHK“ (greičiau - V. K.), nes po dviejų parų grÄ Å¾indami visÄ paskolos sumÄ skolininkai sumokėjo ir nemenkas palÅ«kanas. Todėl jo, ir net V. K. veiksmai (jis skolino įgaliojimų ribose) dėl paskolos D. ir G. negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip svetimo turto iššvaistymas, dėl to turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas ne tik jis, bet ir V. K., kaip nepadarę veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Teismas neanalizavo jo kaltės dėl tariamai iššvaistytų 3 mln.

Lt įrodymų, neįvertino bent deÅ¡imties V. K. apklausų ir jo raÅ¡ytų dokumentų (iki jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos) ir nuosprendyje net nenurodė, kuo remiantis to nedarė, o rėmėsi nenuosekliais ir prieÅ¡taringais suinteresuoto asmens parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir kurių negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Jo nuomone, teismas, neturėdamas objektyvaus pagrindo, pagrįsto iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir iÅ¡dėstydamas minėtus motyvus dėl įrodymų, pademonstravo Å¡aliÅ¡kÄ bylos aplinkybių nagrinėjimÄ .

BPK 20 str. 5 d. nuostatos buvo pažeistos ir vertinant daugelį kitų piniginių lėšų iššvaistymo atvejų.Antai skundžiamu Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu nustatyta, jog jis organizavo IAB „IKHK“ direktores J. B. žinioje ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymÄ , o bÅ«tent padengė įsiskolinimÄ nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir jam gavus pinigus iÅ¡ Å¡ių asmenų, kuriuos jo nurodymu UAB „Snita“, darbuotojai ir V.

K. 1993 metais buvo perdavę 1 000 000 Lt UAB „Kauno brokerių kompanija“. Å ios nuosprendžio dalies jis nesupranta, ji prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, kokiu laikytinas ir įsigaliojęs nuosprendis. Jau minėta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad L. G., bÅ«damas UAB „Kauno brokerių kompanijos“ samdomu direktoriumi, 1993-11-09 paskolos sutartimi gavo ir pasisavino ar iÅ¡eikvojo asmeninį piliečio V. K. turtÄ . Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis privalomas visiems piliečiams, valstybinėms ir visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Jis turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau inkriminuojant jam kaltę dėl šios sumos teismo motyvuose dėl įrodymų jis net neminimas. Vien formaliuoju požiūriu vertinant šis faktas įrodo, jog išnagrinėtos ne visos bylos aplinkybės, o teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (teisminio bylos nagrinėjimo metu skirtingi gynėjai net 3 kartus reiškė nušalinimus teisėjui dėl jo šališkumo).

V. K. daugelyje savo parodymų yra patvirtinęs, jog dažnai, skolinant pinigines lėšas, nebÅ«davo sudaromos raÅ¡ytinės sutartys. Tik jei skolininkas neiÅ¡galėdavo grÄ Å¾inti skolos, V. K. reikalavimu bÅ«davo sudaromos raÅ¡ytinės sutartys. Pvz., jis parodė, kad 1995 rugsėjo ar rugpjūčio mėnesį pasakė L., kad jam reikės pateisinti, kur išėjo IAB „IKHK“ pinigai, ir L. pateikė tokiÄ sutartį su M. 1994-03-02 data. Su objektyvios tiesos sÄ moningu iÅ¡kraipymu yra susijęs vienas ir tas pats faktas, dėl kurio:

a) atstovavęs UAB „Kauno brokerių kompanijai" L. G. Kauno miesto apylinkės teismo 1998-10-30 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už V. K. asmeninio turto pasisavinimÄ ar iÅ¡eikvojimÄ , kuriuo padaryta nukentėjusiajam žymi žala, nes nustatyta, jog „nukentėjusysis V. K. tiek parengtinio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis skolino 1 000 000 litų savo asmeninių pinigų“;

b) už tÄ patį faktÄ nuteistas ir jis (G. P.), tik jau ne už asmeninių V. K., o už IAB „IKHK“ pinigų iššvaistymÄ . Taigi sutartyse nurodomos datos kai kuriais atvejais yra jau ne prielaidinio pobÅ«džio, o akivaizdžiai klastotos. Jų atsiradimo mechanizmas atskleistas liudytojų D. V., G. S., A. S., G. G., A. E., M. B. , V. V. ir kt. parodymuose.Nuosprendyje paskolų sudarymo prielaidinio, spėjamo pobÅ«džio datų buvimas pripažįstamas ir spekuliatyviai operuojama sÄ vokomis, pinigų perdavimo datomis, paskolos datomis ir pan.

Antai nuosprendyje rašoma: „Valstybinis kaltintojas paskutinės pinigų perdavimo sumos kaltinime nenurodė“ (G. P: kaltinimuose nebuvo pinigų perdavimo datos nurodytos atskiriems asmenims), „Liudytojas S. S. parodė, kad 1995 m. jis skolinosi iš V. K. apie 61100 Lt. Nuteistasis V. K. parodė, kad ši sutartis nebuvo vienkartinė“, <...> „Liudytojas M. G. parodė, kad iš V. K. 1993 - 1994 m. skolinosi pinigus 5-6 kartus, maždaug po 2-3 tūkstančius JAV dolerių. Todėl V. K. reikalavimu 1995-11-02 jis su V.

K. sudarė sutartį 1995-04-02 data, kad jis yra skolingas V. K. 234000 litų“. Teismas net neužsimena, kad nuosprendyje analizuoja duomenis, gautus neteisėtu, nusikalstamu bÅ«du.Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 1993-1994 m., galiojusioje BK 207 str. 1 d. redakcijoje, kuri yra tapati ir 1982 m. 1229 įsako ir 1994 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. 1-652 redakcijoms, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už oficialaus dokumento suklastojimÄ , taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimÄ ar naudojimÄ .

Antrojoje dalyje buvo numatyta atsakomybė už itin svarbaus oficialaus dokumento suklastojimÄ . Oficialiu dokumentu laikomas įstatymo nustatyta tvarka suraÅ¡ytas aktas, patvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Oficialiais dokumentais laikomi ir sutarčių tekstai. Oficialių dokumentų suklastojimu suprantama tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iÅ¡kraipymas. Duomenų, kurie įraÅ¡omi į suklastotÄ dokumentÄ , turinys ir svarba nusikaltimo sudėčiai reikÅ¡mės neturi.

Tokios veikos pavojingumÄ , visų pirma, lemia nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. Å iais nusikaltimais yra pažeidžiama valdymo tvarka, jie yra gana plačiai paplitę ir kelia grėsmę valdymo tvarkai. Bylos duomenys rodo, jog sutartys buvo sudaromos siekiant pateisinti iššvaistytų pinigų sumas. Todėl pagrįstai galima teigti, jog sutarčių dalių (pinigų perdavimo momento) turinio iÅ¡kraipymas dėl savo tikslų ir motyvų siekė tokį laipsnį, kad Å¡i veika neabejotinai turėjo bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas.

Ir teismas privalėjo šį faktÄ Ä¯vardinti bei duoti teisinį vertinimÄ , jog tokie vėliau ir iÅ¡kraipytomis datomis suraÅ¡yti dokumentai laikytini netikrais-suklastotais, jog datų nenustatymas suvaržė kaltinamojo teisę gintis nuo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos veikos, pagrįstai praÅ¡yti taikyti senatį. To nebuvo padaryta. Tačiau iÅ¡ neteisės negimsta teisė. Å iuo atveju nepakanka įvardinti, jog nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas duomenimis, gautais nusikalstamu bÅ«du.

Todėl turi bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdus neteisėtu, nusikalstamu bÅ«du gautų duomenų naudojimu apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimui (BPK 20 str.). Operuodamas suklastotais duomenimis teismas spekuliatyvia argumentacija grindžia ir kitÄ svarbiÄ aplinkybę - nustatydamas pinigų perdavimo momentus. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kada turto iššvaistymas laikomas baigtu, tačiau toliau nuosprendyje dėsto teisiÅ¡kai nepagrįstus, neteisingus ir prieÅ¡taringus argumentus.

Antai nuosprendyje teigiama, esÄ tikslus sandorio - pinigų perdavimo laikas fiksuojamas sutartyje, tačiau teismas nustatė, kad daugeliu atvejų pinigai buvo perduodami nesudarant raÅ¡ytinių sutarčių. Tuo tarpu pats V. K. daug kartų parodė, jog raÅ¡ytinės sutartys buvo sudaromos netikromis datomis ir neatspindinčios tikrosios padėties. O teismas nuosprendyje nurodo, kad „vertindamas visus iÅ¡tirtus įrodymus dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims nustatant lėšų perdavimo datas vadovaujasi raÅ¡ytiniais įrodymais - specialisto iÅ¡vada Nr. 11-298, revizijos aktu, raÅ¡ytinėmis sutartimis.

Pagal minėtos specialisto išvados duomenis paskutinis pinigų perdavimas D. C. įvyko 1995-01-22. Pagal rašytines paskolų sutartis paskutinė sandorio data – 1995-04-19 (K. S. sutartis). 1995-04-03 sudaryta V. K. sutartis su S. S.. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akto išvada: paskutinės sutartys sudarytos 1995-04-19 su K. S. ir D. Y. ir 1995-04-03 su S. S.. Pastarasis negali nurodyti tikslios pinigų perdavimo datos, o nurodo 1995 metus. Lėšų perdavimas sietinas su faktiniu jų perdavimu ir įtvirtinimu, tai yra, sutarties pasirašymu.

Tai neatsietini dalykai, nes rodo proceso tęstinumÄ , sumų koregavimÄ ir kt.“. Taip ir lieka dviprasmybė - kuo vadovaujasi teisėjas, nustatydamas lėšų iššvaistymo momentÄ : ar Senato nuostata (nuo turto perdavimo) ar teisėjo nurodomu „sutarties pasiraÅ¡ymu“. Prie viso to pažymėtina, jog Revizijos akte konstatuota, jog „apie iÅ¡duoto avanso panaudojimÄ V. K. teikė prieÅ¡taringus aiÅ¡kinimus, didele dalimi nepagrįstus juridinę galiÄ turinčiais dokumentais“, kad iki V.

K. gaunant pirmÄ avansÄ iÅ¡ IAB „IKHK" kasos jis nurodo, jog 14 asmenų paskolinęs 12.994.452 litų, ir galiausiai, kad ir patys revizoriai dar mažiau kritiÅ¡kai vertindami darė iÅ¡vadas, remdamiesi V. K. paaiÅ¡kinimais ir jo pateiktomis klastotomis sutartimis. Galiausiai, teismas niekaip nevertino paties V. K. parodymų, jog paskolų iÅ¡davimÄ jis nutraukęs dar 1994 m.Kadangi teismas savo iÅ¡vadas grindžia Å¡iomis paskolų sutartimis, jose įraÅ¡ytomis sutarčių sudarymo datomis bei laiko nustatyta, kad tai ir yra fiksuojamas pinigų perdavimo momentas, todėl privalėjo visapusiÅ¡kai vertinti pinigų paskolos sutarčių teisėtumÄ , ir spręsti klausimÄ dėl oficialių dokumentų suklastojimo, nusikaltimo požymių buvimo, veikos kvalifikavimo.Nustačius ir pripažinus, kad paskolos davėjo IAB IKHK ir paskolos gavėjo sudarytos paskolos sutartys ar Å¡ių dokumentų atskiros dalys yra iÅ¡kraipytos, neatitinka tikrovės, taigi žinomai suklastotos, teismas privalėjo spręsti, ar gali daryti iÅ¡vadas ir grįsti teisės, jo kaltumo, senaties klausimus suklastotų dokumentų datomis.Teisėjo Å¡aliÅ¡kas manipuliavimas datomis, juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo pinigų perdavimo momento vertinimu, pinigų perdavimo momento ir paskolos pasiraÅ¡ymo datų sÄ moningas suplakimas akivaizdžiai demonstruoja teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ir BPK 20 str. 5 nuostatų visiÅ¡kÄ nepaisymÄ , pasireiÅ¡kiantį selektyviu tik apkaltinančių duomenų vertinimu, o ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.Tokiu bÅ«du teismas tik prielaidomis remdamasis padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ â€ž...kad Å¡io nuosprendžio priėmimo momentu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nėra suėjusi".

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardintos BPK 3 str., o viena iš jų yra nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte — suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.Teismo išvados dėl jo kaip organizatoriaus vaidmens nepagrįstos ir šališkos Iššvaistymas pasireiškia turto neteisėtu perdavimu tretiesiems asmenims. Jam inkriminuojamu atveju turtas nebuvo jam nei patikėtas, nei buvo jo žinioje. Iššvaistytas turtas buvo J. B. žinioje ir patikėtas V.

K.. Tačiau jam inkriminuotas turto iššvaistymo organizavimas. Esant tokiam kaltinimui turėjo bÅ«ti nustatytas susitarimas tarp organizatoriaus ir vykdytojų. To nepadaryta. Ignoruodamas objektyvius duomenis ir liudytojų parodymus, teismas yra padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 1993-04-15 vyko bendrovės Stebėtojų tarybos posėdis, kurio dalyviu, pasak teismo, buvęs ir jis, ir pritaręs bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinę veiklÄ ir pavesti IAB „IKHK" akcininkui V.

K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatė nusikaltimo objektÄ , t.y. svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų. Ir Å¡iuo atveju teismas savo iÅ¡vadÄ grindžia klastotu dokumentu – 1993-04-15 bendrovės Stebėtojų tarybos posėdžio protokolu. Tačiau Å¡iame dokumente nėra jo paraÅ¡o, o apklausta teisme liudytoja N. K. patvirtino, jog Å¡iame protokole ji suklastojusi Tarybos pirmininko A. P. paraÅ¡Ä . Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kokį nors jo dalyvavimÄ ar įtakojimÄ iÅ¡duodant atsiskaitytinai V.

K. 39.500.000 litų. 2003-07-30 Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma: „Nepaneigtas teisminio tardymo metu surinktais įrodymais ir teisiamojo V. K. teiginys apie tai, kad surinktas iš gyventojų pinigines lėšas perskolinti kitiems asmenims jis nusprendė pats .<„.> Liudytojo E. D. parodymais pilnai įrodyta, kad IAB IKHK skolintomis iš gyventojų piniginėmis lėšomis pilnai ir savarankiškai disponavo V. K. ir J. B., buhalterijai nekontroliuojant šio proceso, o tik formaliai fiksuojant buhalterinėje apskaitoje piniginių lėšų pajamas bei išlaidas".

Šias aplinkybes tvirtina ir paties V. K. pirmesni paaiškinimai ir parodymai bei sudaryti dokumentai. Visos teismo padarytos išvados dėl jo, kaip organizatoriaus, vaidmens yra prielaidų pobūdžio, padarytos išskirtinai šališkai vertinant V. K. ir kitų asmenų parodymus, kurie po jo išvykimo iš Lietuvos jau buvo įtakoti V. K.. Nuosprendyje surašyta ir eilė kitų jo kaip tariamo „iššvaistymo organizatoriaus" veiksmų. Jie yra teisėjo fantazijos rezultatai, kuris buvo akivaizdžiai tendencingai nusiteikęs jo atžvilgiu: nuo pastoviai jam ir liudytojams pateikiamų menamų klausimų, raginimų liudytojui pasakoti „apie P. nusikaltimus", atsisakymų kviesti gynybai reikalingus liudytojus, specialistus.

Bet kokie gynėjo ar jo praÅ¡ymai buvo įvardijami trukdymu procesui. Ta dingstimi atmesti, pvz., gynėjo praÅ¡ymai iÅ¡kviesti ir apklausti Revizijos aktÄ dariusių specialistų atstovÄ dėl jam inkriminuojamų iššvaistytų lėšų ir Akte nurodomų sumų neatitikimo (Å¡is klausimas taip ir liko netirtas), papildomai apklausai liudytojÄ A. S. ir kt., aiÅ¡kintis pinigų, paskolintų 1993 m. ir iki 1994-01-06 priklausomybę ir pan. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ jis jautė viso proceso eigoje. Todėl visiÅ¡kai dėsninga, kad net du jį gynę advokatai tris kartus reiÅ¡kė pagrįstus nuÅ¡alinimus teisėjui.

Mano, jog tokiÄ situacijÄ yra įtakoję eilė veiksnių: ankstesni teismų sprendimai, nuosprendžiai, kurių viename (Kauno apygardos teismo 2003-07-30) nuosprendyje jis nors ir nebuvo teisiamas, tačiau buvo įvardintas padaręs Å¡ias veikas, už kurias dabar nuteistas ginčijamu nuosprendžiu; žiniasklaidos suformuota visuomenės nuomonė apie jį; Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1050 patvirtintos „Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados", kurios beje, iÅ¡dėstytos daugiau kaip 150 lapų ir kur jis įvardijamas toje pačioje kaip ir Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžio dvasioje.

Po to teisėjui ryžtis objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, pagal įstatymÄ ir bylos duomenis vertinti jį yra tikrai sunku, nes nėra jokių garantijų, kad bent kiek objektyvesnis jo veikos vertinimas nesukels padarinių teisėjui, nes Seime vėl parengtas nutarimo projektas eiliniam EBSW veiklos tyrimui.Tik Å¡ių aplinkybių buvimu buvo iššauktas ir teisėjo nepagrįstas sprendimas kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje jam pakeisti į suėmimÄ ir suimti teismo salėje.

Teismas netinkamai pritaikė BK 66 str. 1 d. ir kartu nesilaikė BPK 307 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, ne visÄ laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ Ä¯skaitęs į paskirtÄ bausmę. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu teismas į jam paskirtÄ bausmę įskaitė laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ suėmime Jungtinėse Amerikos valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21 ir kardomajame kalinime nuo 1995-10-17 iki 1995-10-20. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis, vadovaujantis BPK 137 str., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo laikinai sulaikytas 1996-02-02 – 1996-02-05, 1996-02-05 jam paskirtas suėmimas ir 1996-05-30 paleistas nesant pagrindo jam skirti kardomojo kalinimo (suėmimo).

Suimtojo statuse atskraidintas iÅ¡ JAV į LietuvÄ buvo laikomas suėmime dar 2 paras . Teismas nepagrįstai į nuosprendžiu paskirtÄ bausmę neįskaitė minėto laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko. Visas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas į jam paskirtÄ bausmę turi bÅ«ti įskaitytas.„Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, turi bÅ«ti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laikÄ , kai yra tam pagrindas. Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti Å¡io asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ .

Kartu pažymėtina ir tai, kad laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobÅ«džiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui). Todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į paskirtÄ bausmę turi bÅ«ti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo), bet ir laikino sulaikymo laikas, vienÄ kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai. (LAT 2006 m. nutartis 2K-404).Dėl to Å¡i nuosprendžio dalis irgi naikintina. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nuteistojo G.

P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, be to, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, todėl nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo teismui.Investicinė akcinė bendrovė „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ (toliau -IAB IKHK), įmonės kodas 3331144, registruota: Savanorių pr. 349, Kaune, įregistruota 1992 m. spalio 27 d. (iÅ¡registruota 2005 m. sausio 11 d.).Ä®monės steigėjai - A.

P., G. P., I. S., M. S., K. A..Pagal tuo metu galiojusį LR Akcinių bendrovių įstatymÄ IAB „IKHK“ turėjo tokius valdymo organus: visuotinį akcininkų susirinkimÄ , stebėtojų tarybÄ ir valdybÄ . IÅ¡vardinti valdymo organai yra kolegialÅ«s.Ä® IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybÄ buvo iÅ¡rinkti Å¡ie asmenys: A. P. (Stebėtojų tarybos pirmininkas), G. P. (Stebėtojų tarybos nariu buvo tik iki 1994-02-26, perrinkta E. M.) ir N. K..Ä® IAB „IKHK“ ValdybÄ buvo iÅ¡rinkti Å¡ie asmenys:

J. B. (Valdybos pirmininkė ir taip pat administracijos vadovė), D. K. ir K. A.. 1994 m. vasario 1 d. vietoj K. A. perrinktas V. K.. 1994 m. balandžio 6 d. Valdybos posėdyje valdybos pirmininku iÅ¡rinktas V. K..Nuteistajam G. P. tuo metu priklausė 15,8 procentai IAB „IKHK“ akcijų.1993 m. balandžio 14 d. IAB „IKHK“ valdybos posėdyje priimtas nutarimas rinkti lėšas iÅ¡ gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Taip pat nutarta pavesti V. K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ ir tuo pačiu suteikti įgaliojimus bendrovės direktorei sudaryti su V.

K. pavedimo sutartį, kurioje suteikiami pastarajam visi įgaliojimai dėl piniginių lėšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Å iame nutarime numatyta, kad pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi bÅ«ti sudaryta neatlygintinai.1993 m. balandžio 15 d. IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos posėdyje priimtas nutarimas pritarti IAB „IKHK“ 1993-04-14 valdybos posėdyje priimtam nutarimui imti paskolas iÅ¡ gyventojų užtikrinant privatizuotų įmonių veiklÄ . Å iuo nutarimu pritarta Å¡ios veiklos organizavimui, o vykdymui paskirtas akcininkas V.

K.. Pastebėtina tai, kad Å¡iame protokole A. P. paraÅ¡as yra suklastotas, o G. P. apskritai jo nepasirašė. Todėl iÅ¡kyla klausimas, ar apskritai jį galima pripažinti oficialiu dokumentu, kuriuo galima bÅ«tų vadovautis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nuosprendyje juo remiasi, nesigilindamas į jau paminėtus Å¡io dokumento trÅ«kumus, reikėtų atskleisti jo įtakÄ baudžiamosios veikos padaryme.Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 1993-04-20 iki 1995-06-06 IAB „IKHK“ pasiskolino pinigus iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų.

Per šį laikotarpį IAB „IKHK“ buhalterijoje priimta ir užpajamuota paskolų iÅ¡ fizinių asmenų - 344 347 276 litai (tame skaičiuje ir užsienio valiuta pagal tuo metu galiojusį kursÄ ), iÅ¡ juridinių asmenų - 9 390 375 litai (tame skaičiuje ir užsienio valiuta pagal tuo metu galiojusį kursÄ ). IAB „IKHK“ iki 1996-07-01 pinigus grÄ Å¾ino: fiziniams asmenims - 266 916 755 litus, o juridiniams asmenims - 8 610 375 litus, papildomai įskaitant 3 435 litus, gautus pasikeitus valiutos kursui.V.

K. iš IAB „IKHK“ nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 per 6 kartus iš viso gavo 39 500 000 litų: 1994-01-06 kasos išlaidų orderiu Nr. 7 - 3 000 000 Lt; 1994-02-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 48-5 000 000 Lt; 1994-03-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 85-7 500 000 Lt; 1994-03-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 91-3 000 000 Lt; 1994-03-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 92 - 10 000 000 Lt; 1994-04-14 kasos išlaidų orderiu Nr. 107 - 11 000 000 Lt.Asociacija „GRUPĖ RYTAI BALTIJOS ŠALYS VAKARAI" (EBSW), kodas 3411956, registruota:

Savanorių pr. 349, Kaune, įregistruota 1994 m. birželio 15 d.Å is trumpas faktinių aplinkybių sÄ raÅ¡as pateikiamas tam, kad vertinant nuteistojo G. P. santykį su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jo vaidmeniu inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, nustatant jo atsakomybės laipsnį už padarytas veikas, aiÅ¡kinantis veikos kvalifikavimo klausimus, bÅ«tina tai daryti neatsiejamai nuo Å¡ių įvykių ir aplinkybių. Teisiniai įvykiai yra svarbÅ«s pirmiausia laiko prasme, kadangi teisingai ir tiksliai nustačius tam tikrų įvykių ar aplinkybių atsiradimo laikÄ , galima vertinti, nuo kurio momento asmeniui iÅ¡kilo pareiga veikti arba susilaikyti nuo veikimo, atsirado teisės, pareigos ir atsakomybė.

Be to, Å¡ių įvykių ir aplinkybių vertinimui labai svarbu teisingai nustatyti tuo metu galiojusius teisės aktus, kurie reguliavo nagrinėjamus teisnius santykius: LR akcinių bendrovių įstatymas, LR civilinis kodeksas, Lietuvos banko įstatymas, LR įmonių įstatymas ir kt.G. P. nuteistas pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2., t.y. už didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizavimÄ . Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ logiÅ¡ka manyti, kad kaltinamasis savo veiksmais pasikėsino į nusikalstamos veikos dalykÄ - pinigines lėšas, savo nusikalstamais veiksmais organizavo jų iššvaistymÄ ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ teisėtam Å¡io turto savininkui.

Vadinasi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje turėtų bÅ«ti ir nukentėjusysis, ir civilinis ieÅ¡kinys arba bent jau kažkas tai, logiÅ¡ka, kad nukentėjusysis turėtų bÅ«ti pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu. Žinoma, jeigu toks kaltinimas yra teisingas, pagrįstas ir įrodomas. Tačiau, kaip bebÅ«tų keista, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nei nukentėjusiojo, nei civilinio ieÅ¡kovo, nei civilinio ieÅ¡kinio nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274-275 str.)“ 24 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisėjas, atiduodamas kaltinamÄ jį teismui, privalo kreipti dėmesį į priemones, kurių ėmėsi parengtinio tyrimo įstaigos civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti.

Nustatęs, kad parengtinio tyrimo įstaigos Å¡ių priemonių nesiėmė, o teismas tokių priemonių imtis negali, teisėjas privalo įpareigoti tai padaryti tardytojÄ . Kadangi Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs teisėjas prokuroro neįpareigojo tai padaryti, galima spėti, kad ir pačiam teismui neaiÅ¡ku, kam Å¡ioje byloje yra padaryta žala. Todėl nei nuteistajam, nei gynybai nėra aiÅ¡ku, už kÄ G. P. pareikÅ¡ti tokie kaltinimai ir už kÄ jis yra nuteistas.PareikÅ¡tas kaltinimas yra prieÅ¡taringas, neaiÅ¡kus ir nesuprantamas pagal turinį, todėl yra apsunkinta teisė gintis nuo tokio kaltinimo.

Be to, apkaltinamajame nuosprendyje teismas taip pat vartoja tas pačias, kaip ir prokuroras kaltinamajame akte, baudžiamosios veikos formuluotes, kurios yra visiÅ¡kai nesuprantamos, o bÅ«tent, kad G. P. numatė nusikaltimo objektÄ , t.y. svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų, ir organizavo IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų - 24.227.942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymÄ . IÅ¡ Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kam priklauso nusikalstamos veikos dalykas: ar indėlininkams, ar - IAB „IKHK“.

V. K. piniginės lėšos galėjo būti patikėtos tik IAB „IKHK“, kadangi, kaip jau minėta, ši bendrovė pinigines lėšas skolinosi iš fizinių ir juridinių asmenų, o todėl IAB „IKHK“ pagal paskolos sutartis pinigines lėšas įgijo nuosavybėn (CK 6.870 str.). Tuo tarpu iš pacituotos nuosprendžio dalies matosi, kad svetimos piniginės lėšos yra indėlininkų, t. y. fizinių ir juridinių asmenų (kreditorių), patikėtos V. K. ir esančios J. B. žinioje.

Vadinasi, remiantis Å¡ia teismo padaryta iÅ¡vada, minėtos piniginės lėšos negalėjo tapti IAB „IKHK“ turtu. Tuo tarpu to paties nuosprendžio 27 lape teismas daro jau visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad taip G. P. organizavo V. K. patikėto 24 227 942 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymÄ . IÅ¡ Å¡io sakinio galima suprasti, kad teismas nusikalstamos veikos dalykÄ - pinigines lėšas - laiko IAB „IKHK“ turtu. TÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ teismas patvirtina nuosprendžio 28 lape, kur nurodo, kad „valstybinis kaltintojas nevykdė baudžiamojo persekiojimo dėl lėšų iÅ¡ gyventojų priėmimo IAB „IKHK“, todėl teismas to nevertina.

Priimtos iÅ¡ gyventojų lėšos buvo užpajamuotos IAB „IKHK“ ir taip jos tapo Å¡ios bendrovės turtu. Kaltinimas pareikÅ¡tas tik dėl žymiai mažesnės IAB „IKHK“ perduoto V. K. 39,5 mln. litų turto dalies - 24 227 942, 00 Lt iššvaistymo. Todėl teismas konstatuoja, kad „toks IAB „IKHK“ turtas buvo.“ Å i paminėta nuosprendžio dalis atskleidžia ne tik teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi jis mano, jog jam nebÅ«tina tirti ir vertinti visas bylos aplinkybes bei objektyviai analizuoti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ G.

P., tačiau parodo ir bandymÄ iÅ¡sisukti iÅ¡ keblios padėties vertinant inkriminuotÄ baudžiamÄ jÄ veikÄ . Teismas nurodo, kad jeigu IAB „IKHK“ gavo pinigus, vadinasi, ji ir yra Å¡io turto savininkė. Tačiau bÅ«tina paanalizuoti, kokiu bÅ«du Å¡i IAB „IKHK“ gavo Å¡iuos pinigus. Teismas vengia pasisakyti dėl IAB „IKHK“ pinigų gavimo teisėtumo, nes nuosavybės perleidimas galimas tik esant teisėtiems veiksmams. Nuosavybė į daiktÄ atsiranda tik jį įgijus nepažeidžiant įstatymo.

Nežiūrint to, jog pats teismas nuosprendyje konstatuoja, kad IAB „IKHK“ veikė, t.y. rinko indėlius iš gyventojų ir įmonių, neturėdamas Lietuvos banko išduotos licencijos užsiimti kredito įstaigos veikla, nuosprendyje remiasi Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akto dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ finansinės - ūkinės veiklos revizijos išvadomis, kuriose sakoma, jog iš revizijos rezultatų matyti, kad IAB „IKHK“ stebėtojų taryba (G.

P., A. P., N. K.), valdyba  (J. B., K. A., D. K.), dalyvaujant V. K., organizavo indėlių priėmimÄ iÅ¡ gyventojų. Indėlių priėmimas iÅ¡ gyventojų nebuvo numatytas bendrovės įstatuose. Renkant indėlius iÅ¡ gyventojų bendrovė neturėjo jokių garantijų Å¡ių indėlių grÄ Å¾inimui. Tipinių „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutarčių“, kurias pasiraÅ¡inėjo J. B. ir indėlininkai, punkte 1.1, buvo įraÅ¡yta, kad įmonė priima lėšas ir užtikrina savo turtu jų grÄ Å¾inimÄ .

Tačiau Å¡is sutarties punktas buvo apgaulingas, nes neatitiko realaus bendrovės nuosavo turto, kuris kelis kartus buvo mažesnis už skolas. Lėšų skolinimas iÅ¡ gyventojų buvo masiÅ¡kas, neturint konkrečios Å¡ių lėšų naudojimo programos, dokumentaliai nereglamentuojant palÅ«kanų dydžio, nesant realių lėšų grÄ Å¾inimo Å¡altinių. Periodinėje spaudoje apie indėlių priėmimÄ buvo naudojama „Koncerno EBSW“ emblema ir nurodoma, kad pirkta turto už 64 mln. litų, nors „Koncernas EBSW“ bei IAB „IKHK“ niekada tokios apimties turto neturėjo ir jo nevaldė.

Surinktos iš gyventojų bei skolintos iš organizacijų lėšos, prisidengiant įvairiomis sutartimis (privatizavimo programos vykdymas, avansai pirkimams ir kt.), buvo perskolinamos bei išduodamos juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutartis buvo renkami indėliai iš gyventojų neturint tam Lietuvos banko leidimo. Taip buvo pažeistas Lietuvos banko įstatymo (1990-02-13 Nr. XI-3679) 16 str., kuriame nurodyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu.

Indėliai iÅ¡ gyventojų buvo pradėti rinkti ir pajamuoti IAB „IKHK“ kasoje 1993-04-20 ir baigti rinkti 1995-06-06. Nuosprendyje iÅ¡dėstęs Å¡ias aplinkybes, teismas toliau nurodo, kad Å¡ių aplinkybių nevertina, nes valstybinis kaltintojas nevykdė baudžiamojo persekiojimo dėl lėšų iÅ¡ gyventojų priėmimo IAB „IKHK“. Kadangi teismas vis dėlto remiasi aukščiau aptartais įrodymais bei laiko nustatyta, kad G. P. ne tik žinojo, kad pažeidžiant įstatymus iÅ¡ gyventojų buvo surinktos lėšos bei jos buvo perskolinamos juridiniams ir fiziniams asmenims, bet jis buvo ir Å¡ios veiklos vienas iÅ¡ sumanytojų – organizatorių, o tokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leido padaryti paminėtos revizijos akto iÅ¡vados, nuteistojo V.

K., liudytojų N. K., E. M., A. Å ., S. D. parodymai, todėl privalėjo vertinti ir IAB „IKHK“ pinigų gavimo teisėtumÄ , ir jų nuosavybės klausimÄ , o ne tik formaliai konstatuoti, kad surinkti pinigai yra IAB „IKHK“ turtas. Be to, privalėjo spręsti klausimÄ dėl veikos kvalifikavimo.Nustačius, kad pinigai (indėliai) buvo surinkti pažeidžiant tuo metu galiojusius Lietuvoje teisės aktus, be to, pripažinus, kad tarp indėlininkų ir IAB „IKHK“ buvo sudarytos ne paskolos sutartys, nes paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda pinigus paskolos gavėjo nuosavybėn (CK 6.870 str.), bet kredito sutartys, nes kredito davėjas tik suteikia nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas kredito gavėjui, tačiau nuosavybės teisė ir toliau priklauso kreditoriui (CK 6.881 str.), galima teigti, kad teismas negalėjo vien pagal pinigų užpajamavimo faktÄ IAB „IKHK“ pripažinti juos bendrovės turtu.

Teismas neteisingai nustatė piniginių lėšų savininkÄ IAB „IKHK“, todėl klaidinga yra iÅ¡vada, kad V. K. buvo patikėti IAB „IKHK“ pinigai, kuriuos, kaip teigia kaltinimas, jis iššvaistė. Kadangi V. K. negalėjo turėti teisiÅ¡kai apibrėžtų įgalinimų dėl jam patikėto ir esančio jo žinioje svetimo turto, vadinasi, pinigai nebuvo kaltininko teisėtame valdyme, todėl jis negalėjo padaryti baudžiamosios veikos - svetimo turto iššvaistymo, o tai reiÅ¡kia, kad ir G.

P. negalėjo bÅ«ti Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius). Todėl pagal paminėtas teismo padarytas iÅ¡vadas G. P. negalėjo bÅ«ti inkriminuojama baudžiamoji veika, numatyta LR BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2.Norint teisingai apibrėžti G. P. vaidmenį jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, bÅ«tina paanalizuoti V. K. teisinę padėtį Å¡iame nusikaltime. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad IAB „IKHK“ surinktos piniginės lėšos yra Å¡ios bendrovės turtas. Vadinasi, Å¡i bendrovė turėjo teisę savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡iuo turtu, taip pat ir, remiantis savo valdymo organų priimtais sprendimais, sudaryti su V.

K. pavedimo sutartį ar atlikti kitus savo ūkinės komercinės veiklos teisėtus veiksmus. Tuomet reikia prisiminti IAB „IKHK“ valdymo organų sprendimus, kurie tariamai suteikė V. K. teisę paimti iš bendrovės arba gauti iš jos 39 500 000 Lt. Pagal IAB „IKHK“ įstatus bendrovės ūkinei komercinei veiklai vadovauja valdyba. Taip pat ji tvarko ir bendrovės reikalus. Už bendrovei padarytus nuostolius, kurie atsirado dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, yra numatyta solidari valdybos narių atsakomybė. 1993 m. balandžio 14 d.

IAB „IKHK“ valdybos posėdyje priimtas nutarimas rinkti lėšas iÅ¡ gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Taip pat nutarta pavesti V. K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ bei tuo pačiu suteikti įgaliojimai bendrovės direktorei sudaryti su V. K. pavedimo sutartį, kurioje pastarajam suteikiami visi įgaliojimai dėl piniginių lėšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Å iame nutarime numatyta, kad pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi bÅ«ti sudaryta neatlygintinai. 1993 m. balandžio 15 d.

IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos posėdyje priimtas nutarimas pritarti IAB „IKHK“ 1993-04-14 valdybos posėdyje priimtam nutarimui imti paskolas iÅ¡ gyventojų užtikrinant privatizuotų įmonių veiklÄ . Å iuo nutarimu pritarta Å¡ios veiklos organizavimui, o vykdymui paskirtas akcininkas V. K.. Taigi, 1993 m. balandžio 14 d. IAB „IKHK“ valdybos nutarimu buvo įteisintas pinigų skolinimasis. Tokį sprendimÄ turėjo teisę priimti IAB „IKHK“ valdyba, kuri tiesiogiai buvo atsakinga už Å«kinės komercinės veiklos organizavimÄ .

Kaip žinoma, IAB „IKHK“ valdybos nariu G. P. niekada nebuvo. Svarbu pažymėti tai, kad tuo metu pagal galiojusiÄ LR Akcinių bendrovių įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. redakcijÄ , bendrovė galėjo sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti ir skolintis piniginių lėšų už palÅ«kanas, nustatomas sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad tokia teisė buvo suteikta bendrovei, logiÅ¡ka, kad ir IAB „IKHK“ taryba minėtam valdybos sprendimui nematė kliūčių pritarti. Tai patvirtina ir liudytojos N. K. parodymai.

Taryba Å¡iuo atveju pritarė valdybos numatytai bendrovės Å«kinei veiklai, kuri įstatymams neprieÅ¡taravo. Kalbant apie minėtÄ tarybos priimtÄ nutarimÄ , reikia pastebėti, kad pagal tarybai įstatymo suteiktas funkcijas, ji galėjo tik stebėti ir analizuoti valdybos veikla, stebėti finansinių iÅ¡teklių panaudojimÄ . Be to, LR akcinių bendrovių įstatymas nenustato jokios atsakomybės stebėtojų tarybos nariams už jų priimamų nutarimų pagrindu padarytus bendrovei nuostolius, kurie buvo priimti pažeidžiant bendrovės įstatus ar minimÄ Ä¯statymÄ .

Ä®statymų leidėjas, minėtame įstatyme konstruodamas bendrovės kolegialių valdymo organų teisių, pareigų ir atsakomybės ribas, apibrėždamas valdybos įgaliojimus, suteikė jai tiesiogines bendrovės valdymo ir vykdymo funkcijas, todėl yra logiÅ¡ka, kad iÅ¡skyrė valdybos narių atsakomybę į atskirÄ straipsnį (LR akcinių bendrovių įstatymo 27 str.). Tuo tarpu apibrėždamas tarybos įgaliojimus, jai numatė tik stebėjimo, analizavimo, patarinėjimo funkcijas, nesuteikiant jai teisės priimti sprendimus, tiesiogiai lemiančius Å«kinės komercinės veiklos vykdymÄ , nesuteikė teisės kiÅ¡tis j įmonės tiesioginį valdymÄ .

Todėl IAB „IKHK“ tarybos narių atsakomybė turi bÅ«ti vertinama tik per jai suteiktų įgaliojimų realizavimo prizmę. Paprastai tarybos ir atskirų jos narių darbo įvertinimas priklauso nuo akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų, t.y. akcininkams įvertinus tarybos darbÄ gerai, jos nariai gali gauti tantjemas, o už blogÄ jai priskirtų funkcijų atlikimÄ ji gali bÅ«ti atÅ¡aukta, arba atskiri jos nariai, arba tiesiog neperrinkta naujai kadencijai. Kitos atsakomybės už bendrovės tarybos narių veiklÄ Ä¯statymų leidėjas nė viename įstatyme nėra numatęs. Be to, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 7 d. stebėtojų tarybos posėdžiai turi bÅ«ti rengiami ne rečiau kaip kartÄ per pusmetį, o stebėtojų tarybos posėdžius pagal jų grafikÄ Å¡aukia įstatų nustatyta tvarka stebėtojų tarybos pirmininkas.

Kaip žinoma, IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos pirmininkas buvo A. P.. Taigi, G. P. vaidmuo ir čia nėra pagrindinis, o jo pasireiÅ¡kimo (savirealizacijos) galimybės apskritai buvo ribotos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisingai vertina V. K., kaip valdybos nario-pirmininko pavaldumÄ stebėtojų tarybos nariui G. P., remdamasis tuo, kad valdybos nariai skiriami ir atÅ¡aukiami iÅ¡ užimamų pareigų stebėtojų tarybos, kuriai suteikta teisė stebėti ir analizuoti valdybos darbÄ .

Remiantis tuo, teismas nuosprendyje konstatuoja, kad V. K. yra G. P. pavaldinys.Teismas, konstatuodamas, kad G. P. kaltė yra įrodyta, ir remiantis 1993 m. balandžio 15 d. IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos priimtu nutarimu, nieko nepasisako apie Å¡io nutarimo prieÅ¡taravimÄ kokiam nors įstatymui. Lygiai taip pat teismas nutyli ir dėl Å¡io valdymo organo kolegialumo bei įstatymais apibrėžtos atsakomybės. Jeigu atsakomybė kyla iÅ¡ priimto nutarimo sukeliamų teisinių pasekmių, tai logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad atsakyti turi visi tarybos nariai, balsavę už Å¡io nutarimo priėmimÄ , o jeigu vienas G.

P. yra atsakingas, kaip Å¡iuo atveju teigia teismas, tai neaiÅ¡ku, kaip jam gali kilti asmeninė atsakomybė už kolegialaus valdymo organo priimtÄ nutarimÄ . Pažymėtina ir tai, kad G. P. buvo viso labo eilinis Å¡io valdymo organo narys, teisiniu požiÅ«riu jokios įtakos jis bendrovės valdymui ir sprendimų priėmimui bei jų įgyvendinimui neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi jo veikla apsiribojo tik tarybos posėdžiuose ir tik tarybai suteiktos kompetencijos ribose. Tik tarybos posėdyje, įvykusiame bendrovės įstatų ir minėto įstatymo nustatyta tvarka, gali bÅ«ti priimti nutarimai, privalomi valdybai ir administracijai.

Tik tokia tvarka gali pasireikšti tarybos narys, tik tokia tvarka galėjo pasireikšti ir G. P.. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad stebėtojų tarybos nario teisės ir pareigos baigiasi su jo atsistatydinimu ar atšaukimu iš stebėtojų tarybos. G. P. savo stebėtojų tarybos nario funkcijas galėjo vykdyti tik iki 1994-02-26, kai vietoj jo buvo perrinkta E. M., Nuo to laiko G. P. neužėmė IAB „IKHK“ jokių pareigų. Tuo tarpu pinigai V. K. buvo išduodami iš IAB „IKHK“: 1994-03-25, du kartus 1994-03-30, 1994-04-14, ir taip pagal kasos išlaidų orderius iš viso jam išduota 31 500 000 Lt.

Taigi, G. P. bÅ«nant IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos nariu ir tik tuo metu realiai turint galimybę vykdyti valdybos darbo stebėjimo funkcijas, V. K. buvo iÅ¡duota tik 8 000 000 Lt. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuosprendyje G. P. kaltinimÄ grindžia 1993 m. balandžio 15 d. IAB „IKHK stebėtojų tarybos priimtu nutarimu ir jo užimamomis stebėtojų tarybos nario pareigomis, kurias jis ėjo tik iki 1994 m. vasario 26 d. Vertinant G. P. įtakÄ V. K. remiantis minėtomis aplinkybėmis, bÅ«tina prisiminti V.

K. 1995 m. lapkričio 5 d. duotus parodymus, užfiksuotus įtariamojo apklausos protokole. Duodamas parodymus V. K. nurodė, kad jam buvo žinomi IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos priimti nutarimai, tačiau jis jais nesidomėjo, Å¡ie V. K. žodžiai aiÅ¡kiai parodo jo, kaip valdybos nario, o vėliau ir jos pirmininko (iÅ¡rinktas į valdybÄ 1994-02-01, o į valdybos pirmininkus 1994-04-06), puikiai suprantančio, kas realiai valdo IAB „IKHK“, padėtį, savo svarbÄ ir reikÅ¡mingumÄ . Pažymėtina ir tai, kad parengtinio tardymo metu V.

K. duoti parodymai, o vėliau ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai ne kartÄ keitėsi, priklausomai nuo jo procesinės padėties ir, aiÅ¡ku, nuo situacijos rimtumo ir sunkumo. Tačiau analizuojant V. K. parodymų visumÄ , reikia pastebėti, kad taip ir neatsiskleidžia G. P. „esminė įtaka“ sprendimams, kaip teigiama nuosprendyje. Teismas nuosprendyje kaip G. P. kaltės įrodymÄ nurodo ir tÄ faktÄ , kad jis buvo IAB „IKHK“ steigėjas ir akcininkas. Todėl vertėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti steigėjo ir akcininko teises ir jų pagrindu atsirandančias galimybes daryti įtakÄ bendrovės valdymui, jos vykdomai Å«kinei komercinei veiklai.

Bendrovės steigėjo funkcijos yra grynai susijusios su įmonės steigimu, o baigiasi paprastai su įmonės įregistravimu. Atsižvelgiant į tai, kad IAB „IKHK“ buvo įregistruota 1992 m. spalio 27 d., vadinasi, G. P. kaip steigėjo funkcijos baigėsi įregistravus šia įmonę. Nuo to momento jis tapo IAB „IKHK“ akcininku, todėl jo teisių ir pareigų turinį apibrėžė LR akcinių bendrovių įstatymo III skirsnis, kuriame pateikiamas akcininko teisių ir pareigų turinys.

Byloje nėra nustatyta, kad IAB „IKHK“ buvo įsteigta turint tikslÄ jÄ panaudoti kaip apgaulės priemonę neteisėtai gauti pinigus iÅ¡ indėlininkų. Nuosprendyje teismas tokios aplinkybės neanalizuoja ir nepateikia jokių tuo klausimu savo iÅ¡vadų. Tačiau vertinant nuosprendyje teismo iÅ¡vardintus įrodymus, tariamai patvirtinančius G. P. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo - svetimo turto iššvaistymas (pvz., teismas nurodo, kad G. P. buvo IAB „IKHK“ steigėjas ir akcininkas), teismas privalėjo pateikti detalesnį teisinį Å¡ių svarbių aplinkybių įvertinimÄ .

Vien Å¡ių aplinkybių paminėjimas nuosprendyje nieko nesako, turi bÅ«ti atskleistas priežastinis ryÅ¡ys tarp jų ir nusikaltimo, nes iÅ¡samus Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimas ir teisingas jų įvertinimas turi esminės reikÅ¡mės teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslai - tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymÄ akcininkas turi turtines ir asmenines neturtines teises bei įstatymu nustatytas pareigas.

Akcininkas bendrovės valdyme galėjo dalyvauti tik per visuotinius akcininkų susirinkimus, o jo įtaka tiesiogiai priklauso nuo jo turimų akcijų skaičiaus. G. P. turimų IAB „IKHK“ akcijų skaičius - 15,8 %, nesuteikė jam iÅ¡skirtinių teisių ir neturėjo lemiamos įtakos sprendimų priėmimui, todėl Å¡i teismo nurodyta aplinkybė neturi jokios reikÅ¡mės kaltinimo prasme. Teismas nuosprendyje mini AsociacijÄ â€žGRUPĖ RYTAI BALTIJOS Å ALYS VAKARAI“ (EBSW). Nuosprendyje nurodoma, jog teismas laiko nustatytu, kad G.

P. buvo faktinis „EBSW“ vadovas ir autoritetas bei turėjo įtakÄ Å¡iam konglomeratui priklausiusių investicinių akcinių bendrovių, tai yra, IAB „IKHK“, UAB „Snita“ ir kt. bendrovių vadovams, tarp jų ir V. K., „IKHK“, UAB „Snita“ darbuotojams: S. D., A. Å ., N. K., D. K., E. M. (pastarieji vykdė kaltinamojo G. P., nuteistojo V. K. nurodymus Å¡vaistant „IKHK“ turtÄ ), buvo ir IAB „IKHK“, Koncerno „EBSW“ steigėjas, stambiausias UAB „Snita“, IAB „IKHK“ ir kt. bendrovių akcininkas.

Nusikaltimo padarymo metu jis buvo IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos nariu“. Jo įtaka sprendimams buvo esminė, nes jis įtakojo visus priimamus sprendimus. Tiek sprendimai dėl piniginių lėšų skolinimosi, tiek ir pats fizinis pinigų skolinimasis iš indėlininkų ir kitų juridinių asmenų vyko 1993 metais. IAB „IKHK“ pinigus - 39 500 000 Lt - išdavė V. K. nuo 1994 m. sausio 6 d. iki 1994 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu EBSW įregistruota tik 1994 m. birželio 15 d. Taigi neaišku, koks tiesioginis EBSW ryšys yra su padaryta nusikalstama veika ir kaip pasireiškė G.

P. įtaka per EBSW V. K. ar kitiems teismo minimiems asmenims, kai EBSW iki faktinio nusikaltimo padarymo, t.y. pinigų paėmimo iÅ¡ IAB „IKHK“, apskritai nebuvo. Akivaizdu, kad Å¡ioje teismo nuosprendžio dalyje atsiskleidžia ne faktinis bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas, o žiniasklaidos, daugelį metų apraÅ¡ančios IAB „IKHK“, EBSW ir kitų įmonių žlugimÄ , įtaka. Teisėjas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nesugebėjo iÅ¡likti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyvus. Nuosprendyje konstatuota G.

P. įtaka V. K. ir kitiems asmenims per jo turimas akcijas, užimamas IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos nario pareigas, yra aiškiai perdėta, nepagrįstai sureikšminta ir dėl to padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados. Teismas nesugebėjo atskleisti ir įrodyti G. P. ir V. K. bei kitų asmenų susitarimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, tarpusavio ryšio ir vaidmenų pasiskirstymo, todėl apsiribojo tik faktų išdėstymu (netgi kai kada neteisingų) ir jų savitu interpretavimu.

Teismas privalėjo atskleisti G. P. kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, įrodyti egzistavus neteisėtÄ susitarimÄ dėl pinigų paėmimo iÅ¡ IAB „IKHK“ su V. K. ir jų perdavimo kitiems asmenims, pagrįsti G. P. įtakÄ V. K., A. P., S. D., A. Å ., N. K., D. K., E. M. ir kitiems bendrovių vadovams su tikslu įvykdyti nusikaltimÄ . Kadangi teismas to padaryti negalėjo, nes nė vienas minėtas asmuo, apklausiamas kaip liudytojas (o ne įtariamasis ar kaltinamasis), nepatvirtino G. P. specialių ir neteisėtų nurodymų davimo, todėl teismas apsiribojo nuosprendyje tik formaliu Å¡ių asmenų paminėjimu.

Atkreiptinas dėmesys į Å¡ioje byloje ypatingÄ V. K. padėtį. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 184 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams. Minėtoje byloje V. K. davė parodymus, tačiau kaip teisiamasis. Vadinasi, duodamas parodymus, V. K. savo gynybos tikslais galėjo meluoti ir už tai jam jokia atsakomybė negrėsė. Negalinčiam pagrįsti dalies iÅ¡ IAB „IKHK“ gautų pinigų panaudojimo, jam paranku buvo tvirtinti, kad Å¡iuos pinigus yra perdavęs G.

P. arba jo nurodytiems asmenims, kadangi tuo metu G. P., bÅ«damas JAV, tokių teiginių nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. V. K. tuo metu puikiai suprato, kad paneigti pinigų paėmimo iÅ¡ IAB „IKHK“ fakto, esant jau minėtiems kasos iÅ¡laidų orderiams, jam nepavyks, todėl, tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto iššvaistymÄ , jis desperatiÅ¡kai bandė pagrįsti Å¡ių pinigų iÅ¡leidimÄ . Tokiu bÅ«du atsirado suklastotos paskolų sutartys, tai patvirtino liudytojai D.

V., G. S., taip pat kiti liudytojai, įbauginti skolininkai, kurie spaudžiami perraÅ¡inėjo V. K. vardu sutartis, kaip V. B., M. B., įkalbėti liudytojai kaip A. S. ir kt. A. S., duodamas parodymus teisme apie santykius su G. P. ir V. K., nurodė, kad su G. P. jį siejo įvairÅ«s verslo reikalai, tuo tarpu su V. K. jis susipažino tik 1999 metais kalėjime. Tada jis iÅ¡ V. K. pirmÄ kartÄ sužinojo apie tai, kad skolinti jo įmonei UAB „Balticum“ pinigai yra ne G. P., o IAB „IKHK“. A. S. parodė:

„Kai išėjau iÅ¡ kalėjimo, G. P. nebuvo. V. K. sakė, kad tuos pinigus „Balticumui“ G. P. yra paėmęs iÅ¡ Holdingo. Tada patvirtinome, kad pinigai, kuriuos davė per D. G. P., yra iÅ¡ Holdingo“. Toliau jis nurodo, kad jam nebuvo skirtumo, kieno tie pinigai, prašė apiforminti dokumentus ir jie patvirtino tÄ faktÄ . Su „IKHK“ jo vadovaujama įmonė jokių reikalų neturėjo. Ä® gynėjo klausimÄ A. S. atsakė: „Tie pinigai man yra G. P. duoti įmonei „Balticum“, o į teisėjo užduotÄ klausimÄ A.

S. atsakė: „G. P. sakė, kad tai jo pinigai“. Taigi iÅ¡ Å¡ios apklausos matyti, kad V. K. visais įmanomais bÅ«dais stengėsi surinkti reikiamÄ pinigų sumÄ , kad kaip nors pateisintų pinigų iššvaistymÄ . Todėl neteisėtai periminėjo G. P. skolininkus, klastojo sutartis, melavo, tardymÄ , o vėliau ir teismÄ apipynė įvairiausiomis istorijomis apie pinigų dalinimÄ G. P. nurodymu į kairę ir į deÅ¡inę, pasiteisindamas tuo, kad baisiausiai norėjo dirbti „mylimÄ â€œ darbÄ , o nevykdęs G.

P. nurodymų, be jokios abejonės, jį bÅ«tų praradęs. Å tai tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje atsirado pasakojimas apie G. P. paimtus 3 000 000 Lt, Å¡tai kodėl liudytojai tvirtina, kad su G. P. nieko bendro neturėjo ir nesuprato, dėl ko jie yra iÅ¡kviesti į Å¡iÄ bylÄ , Å¡tai kodėl dalis liudytojų nustebę aiÅ¡kino, kad jie yra skolingi V. K., kuris yra sau asmeniÅ¡kai prisiteisęs iÅ¡ jų skolas ir pastarieji pagal vykdomuosius raÅ¡tus jam moka iki Å¡iol. V. K. Å¡ioje byloje atsisakė duoti parodymus kaip liudytojas, remiantis LR BPK 80 str. 1 d. 1 p., ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengė parodymų davimo prisiekus.

Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo galimybės jo apklausti Å¡ios bylos teismo posėdyje, užduoti jam klausimus, įsitikinti anksčiau duotų parodymų teisingumu. Tokiu bÅ«du nepagrįstai buvo suvaržyta G. P. teisė į gynybÄ . LR BPK komentare aiÅ¡kinant BPK 80 str. yra sakoma, kad liudytojas paprastai apklausiamas apie kitų asmenų veiksmus. Apie save ir savo elgesį asmuo privalo liudyti tiek, kiek tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklausiamajam asmeniui gali sukelti pavojų bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi V.

K. yra nuteistas ir antrÄ kartÄ negalėtų bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tÄ patį nusikaltimÄ , todėl jo parodymų davimas negalėjo sukelti jam jokio pavojaus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima teigti, kad kaltinimas neįrodė G. P. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, todėl teismas privalėjo jį iÅ¡teisinti.Svarbi aplinkybė Å¡ioje byloje yra ta, kad pinigai įvairiems asmenims buvo skolinami 1993 m. Dar daugiau, liudytojų parodymais nustatyta, kad didžioji kaltinime nurodyta pinigų suma buvo paskolinta iki 1994 metų, tik raÅ¡ytinės sutartys buvo suraÅ¡ytos vėliau.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Civilinėje teisėje yra numatyta, kad paskolos sutartis gali bÅ«ti žodinė, raÅ¡ytinė arba notariÅ¡kai patvirtinta. Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas numato privalomÄ raÅ¡ytinę paskolos sutarties formÄ . Tačiau reikia pabrėžti, kad paskolos sutarties formos nesilaikymas savaime nedaro pačios paskolos sutarties negaliojančia ir nekeičia jos sudarymo momento. Teismas Å¡iÄ bylos spragÄ bando taisyti nauja teorija, nurodydamas, kad paskolos sutarties sudarymo laikÄ reikia laikyti ne tik kada buvo susitarta ir perduoti pinigai, tačiau ir nuo Å¡io susitarimo patvirtinimo raÅ¡tu.

Toks teismo aiškinimas yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas. Paskolos sutarties sudarymo pripažinimui pakanka nustatyti, kada buvo perduoti pinigai, o ne pasirašyta sutartis. Tai turi esminę reikšmę senaties termino nustatymui. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad V. K. pinigus iš IAB „IKHK“ gavo tik nuo 1994 m. sausio 6 d. Logiška, kad asmuo, tik realiai gavęs pinigus, vėliau, o ne anksčiau, juos gali iššvaistyti. Todėl ši svarbi aplinkybė tik patvirtina G. P., V. K. bei daugumos liudytojų duotus parodymus, kad G.

P. ir V. K. skolino savo asmenines lėšas, o remiantis liudytojų parodymais, jie skolinosi iš šių asmenų ir kategoriškai neigė bet kokį savo paskolų ryšį su IAB „IKHK“. Be to, tai atsispindėjo ir iš paskolos sutarčių turinio. Kaip jau minėta, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Tačiau svarbu paminėti tai, kad dalis apklaustų liudytojų nurodė, kad iš jų V. K. teisme yra prisiteisęs jiems paskolintas pinigines lėšas ir jie pagal vykdomuosius raštus tas skolas jam moka ir dabar.

Tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku, kaip teismas nuosprendyje galėjo palikti visus tuos skolininkus, kurie pagal galiojančius teismo sprendimus yra pripažinti V. K. skolininkais.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakeitė G. P. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir paskyrė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , suimant teismo salėje. G. P. Å¡iuo metu yra suimtas, susidarantys gynėjo ir nuteistojo santykiai turi užtikrinti, kad gynybos interesai nenukentėtų dėl apribotų suimtojo galimybių, todėl tikslu tinkamai atlikti gynėjo teises ir pareigas bei vadovaudamasis BPK 48 str. 9 p., skundžiami ir teismo veiksmai, skiriant nuteistajam G.

P. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kadangi teismo nuosprendyje keičiant kardomÄ jÄ priemonę į suėmimÄ nurodyti pagrindai ir motyvai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, todėl paskirta kardomoji priemonė suėmimas turėtų bÅ«ti panaikinta ir paskirta Å¡velnesnė kardomoji priemonė. Å velnesne kardomÄ jÄ priemone bus lygiai taip pat pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. 2009-08-04 Kauno apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-245/2009 buvo pateiktas gynėjo skundas dėl jo ginamajam nuteistajam G.

P. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo panaikinimo, tačiau teismas atsisakė priimti minėtÄ skundÄ , todėl šį praÅ¡ymÄ jis iÅ¡dėsto savo apeliaciniame skunde. Teismas, pakeisdamas G. P. kardomÄ jÄ priemonę, nurodė tik vienÄ pagrindÄ , kad G. P. ilgÄ laikÄ slapstėsi, turi ryÅ¡ių užsienyje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, G. P. gali pasislėpti. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teismas nuosprendyje nenurodė, kokių BPK 119 str. nurodytų tikslų siekiama. Taikant kardomÄ sias priemones negali bÅ«ti siekiama nieko bendro su baudžiamojo proceso paskirtimi neturinčių tikslų. Taikant baudžiamojo proceso teisės normas turi bÅ«ti garantuota, kad nusikalstama veika bus iÅ¡aiÅ¡kinta ir jÄ padaręs asmuo susilauks teisingos bausmės. G. P. paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje taip pat užtikrino kaltinamojo dalyvavimÄ teismo procese, netrukdomÄ baudžiamosios bylos tyrimÄ teisme, o taip pat G.

P. savo aktyviu dalyvavimu procese pats siekė visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes. Tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. netrukdomai ir aktyviai dalyvavo teismo procese, nepraleido nė vieno posėdžio ir siekė, kad visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai bÅ«tų iÅ¡tirti visi bylos įrodymai, tinkamai vykdė paskirtas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, teismas neteisėtai paskyrė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, nenurodė siekiamų tikslų, o tik formaliai įvardino pagrindÄ , kad G.

P. pasislėps. Tokiu bÅ«du teismas padarė esminį BPK 119 str. normų pažeidimÄ . G. P. yra pakankamai visuomenei žinoma asmenybė, dalis visuomenės yra nusiteikusi prieÅ¡ jį, teismo proceso metu buvo jaučiamas teisėjo, nagrinėjusio bylÄ , nusiteikimas prieÅ¡ kaltinamÄ jį, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, paskirdamas griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais ir BPK suteikta teise taikyti kardomÄ sias priemones. Netgi po ilgametės G. P. paieÅ¡kos kaltinamajam buvo paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, kurių jis laikėsi ir nepažeidinėjo.

Procesinėmis priemonėmis negali bÅ«ti siekiama nubaudimo, perauklėjimo ir pan. tikslų, kurių siekiama skiriant bausmes ar poveikio priemones. Laikoma, kad procesinių tikslų siekiama, jei kardomosiomis priemonėmis siekiama garantuoti, kad kaltinamasis nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, o Å¡iuo atveju ir nuosprendžio įvykdymui. Tačiau to nuosprendyje teismas nepažymėjo, o rėmėsi tik vienu pagrindu, kurio motyvas vertintinas formaliu. Nors G. P. iÅ¡ tikrųjų ilgus metus slapstėsi nuo teisėsaugos, tačiau jo buvimo vietÄ nustačius JAV, pastarasis buvo sulaikytas ir pristatytas į LietuvÄ .

Nepaisant to, G. P. paskyrus ir Å¡velniÄ kardomÄ jÄ priemonę, nebuvo trukdoma nagrinėti bylÄ , jis nebėgo, nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų ir netrukdė atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Mano, kad teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas tik vienÄ iÅ¡ pagrindų ir jį nepakankamai motyvuodamas, priėmė nemotyvuotÄ , kaip to reikalauja BPK 122 str. 6 d. norma, bei teisiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismo nurodytas pakankamai formalus motyvas, jog paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę G.

P. gali pasislėpti, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, grindžiančių jo ketinimÄ bėgti (slėptis), kai tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad Å¡i prognozė bÅ«tų pagrįsta. Byloje jokio tai pagrindžiančio dokumento ar informacijos nėra. Be to, teismas, pakeisdamas kardomÄ jÄ priemonę, pasielgė nehumaniÅ¡kai, nes neatsižvelgė į tai, kad G. P. yra vedęs ir turi Å¡eimÄ bei vaikus, kurie 2009 m. rugpjūčio mėnesį ruoÅ¡iasi grįžti į LietuvÄ .

Teismas atėmė iÅ¡ jo galimybę nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos nagrinėjimo laikotarpyje pasitikti grįžtančiÄ Å¡eimÄ , praleisti laikÄ kartu su ja ir vaikais. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaikai pradės lankyti pradinę mokyklÄ Lietuvoje, jais reikia pasirÅ«pinti, paruoÅ¡ti tiek psichologiÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai dėl jų kalbos, kadangi vaikai bendrauja anglų kalba ir mažai supranta lietuvių kalbÄ . BPK 121 str. 4 d., 122 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant kardomÄ sias priemones turi bÅ«ti atsižvelgta į nuteistojo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimyninę padėtį ir kitas aplinkybes.

Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiÅ¡kia asmens konstitucinių teisių suvaržymÄ , todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar bÅ«tina taikyti tokiÄ priemonę. Netinkamai iÅ¡sprendus kardomosios priemonės taikymo klausimÄ , t.y. paskyrus jÄ nesant tam reikalingų sÄ lygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytÄ kardomosios priemonės skyrimo procedÅ«rÄ , konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Taikyti kardomÄ sias priemones nėra privaloma. DeÅ¡imtmečius vyravusi praktika, kad procese bÅ«tina paskirti bent jau Å¡velniausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, yra neteisinga. Jei aiÅ¡ku, kad ir netaikant kardomųjų priemonių bus įmanoma normaliai tirti bei nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvykdyti nuosprendį, jei nemanoma, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taikyti kardomųjų priemonių negalima. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 4 d. nurodyta, kad kiekvienas, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi turėti teisę kreiptis į teismÄ skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, o teismas nedelsiant turi priimti sprendimÄ ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti.BylÄ nagrinėjo ne tik Å¡aliÅ¡kas teisėjas, tačiau Å¡aliÅ¡kas buvo ir teismas.

Teismas į gautÄ jo skundÄ dėl teisėjo K. D. veiksmų aukščiau teisingumo vykdymo iÅ¡kėlė asmeninius teisėjo reikalus - pasirodo, kad teisėjo atostogos yra svarbiau už advokato pareikÅ¡tas pastabas dėl posėdžio protokolo, todėl, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, apie paskirtÄ posėdį advokatÄ galima informuoti iki teismo posėdžio likus ir 16 min. VisÄ bylos nagrinėjimo laikÄ teisėjas K. D. elgėsi nesilaikydamas įstatymų reikalavimų, grubiai pažeisdamas teisėjų etikos kodekso reikalavimus.

Jis (gynėjas) dėl Å¡aliÅ¡ko teisėjo bylos nagrinėjimo ne kartÄ reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , tačiau visi pareiÅ¡kimai dėl nuÅ¡alinimo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Matydamas, kad jo dalyvavimas gali pakenkti ginamojo interesams, nes teisėjas savo elgesiu demonstravo nepasitenkinimÄ advokato darbu, o tai patvirtina ir posėdžio protokole skiriamos advokatui pastabos (iÅ¡ protokolo turinio negalima suprasti, už kÄ tos pastabos paskirtos), pasitaręs su savo ginamuoju G. P., iÅ¡stojo iÅ¡ bylos proceso.

Pasikeitus advokatui, padėtis nepasikeitė, toliau buvo reiÅ¡kiami teisėjui nuÅ¡alinimai, kuriuos teisėjas taip pat atmetė kaip nepagrįstus. 2008 m. lapkričio 6 d. teisėjas K. D. priėmė nutartį į 2008-11-13, 9.00 val., įvyksiantį teismo posėdį atvesdinti liudytojÄ A. Å . ir nubausti jÄ 2 MGL dydžio bauda. Å ios nutarties apraÅ¡omojoje dalyje teisėjas iÅ¡dėstė aplinkybes, akivaizdžiai suklastotas ir visiÅ¡kai neatitinkančias objektyvių bylos aplinkybių. 2008 m. lapkričio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje po pietų pertraukos liudytoja A.

Å . dėl blogos savijautos nebegalėjo dalyvauti posėdyje, motyvavo tai nepaprastai aukÅ¡tu kraujospÅ«džiu, ir papraÅ¡iusi jo (advokato G. Černiausko) perduoti teismui Å¡ias aplinkybes, į teisiamÄ jį posėdį nebegrįžo. Jis informavo teismÄ , kad papietavęs su kaltinamuoju G. P. vieÅ¡bučio „Daniela“ restorane išėjo į laukÄ ir ten sutiko einančiÄ liudytojÄ A. Å ., kuri perdavė jiems apie savo blogÄ savijautÄ , nurodė, kad Å¡iuo metu yra labai aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, tai ji nustatė Euro vaistinėje AND kraujospÅ«džio matuokliu, kuris atspausdino kraujospÅ«džio ir pulso duomenis.

Å iuos duomenis kaip įrodymÄ ji jam perdavė ir paprašė apie nedalyvavimo priežastis informuoti teismÄ , o pati pareiÅ¡kė, kad vyksta į gydymo įstaigÄ , nes baiminasi dėl savo sveikatos. Tuo pačiu paminėjo, kad dėl tokio aukÅ¡to kraujospÅ«džio bet kuriuo metu jÄ gali iÅ¡tikti insultas, o tai bÅ«tų jai jau trečias. Jis visas Å¡ias aplinkybes iÅ¡dėstė 2008 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje. Tai patvirtina pridedamas posėdžio garso įraÅ¡as su stenograma (priedas prie Å¡io apeliacinio skundo).

Tuo tarpu teisėjas K. D. jo nurodytas aplinkybes dėl liudytojos A. Å . nedalyvavimo tolimesniame teisiamajame posėdyje nurodė ne taip, kaip aiÅ¡kino pats advokatas. Teisėjas minėtoje nutartyje nurodė, kad advokatas G. Černiauskas su liudytoja A. Å . kartu pietavo, taip pat nurodė, kad asmeniÅ¡kai stebėjęs sveikatos pasitikrinimo procesÄ ir tvirtino, kad pateikti duomenys yra tikri. Kadangi tai neatitinka jo nurodytoms aplinkybėms, taip pat niekas negalėjo patvirtinti prieÅ¡ingai nei jis nurodė, nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys bÅ«tų nurodę tokias aplinkybes, kurios nurodytos teisėjo nutartyje, todėl galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad teisėjas K.

D. sÄ moningai nurodė neteisingas aplinkybes priimtoje nutartyje, nes yra Å¡aliÅ¡kas. Minėtas atvejis, kai teisėjas klastoja bylos aplinkybes, Å¡ioje byloje yra ne vienintelis. 2008 m. spalio 13 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo apklausiamas liudytojas M. G.. Å io liudytojo apklausos pradžioje teisėjas liudytojui uždavė klausimÄ : „KÄ jÅ«s žinote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus.“ Å is klausimas atskleidė teisėjo K. D. iÅ¡ankstinę nuomonę apie nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir kaltinamÄ jį G.

P., o tai reiÅ¡kia, kad teisėjas grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . Tai tapo pagrindu pareikÅ¡ti teisėjui K. D. nuÅ¡alinimÄ . Jis, pareikÅ¡damas teisėjui nuÅ¡alinimÄ , iÅ¡dėstė nuÅ¡alinimo pagrindÄ , tuo tarpu teisėjas nutartimi atmetė šį pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ nurodytu pagrindu ir nurodė atmetimo motyvus: „Nuteistasis ir jo gynėjas Černiauskas, pareikÅ¡damas nuÅ¡alinimo pagrindÄ nutylėjo teisėjo klausimo likusiÄ jÄ dalį: „kÄ Å¾inote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus IKHK Kauno Holdingo kompanijos (EBSW) turto iÅ¡vaistymu, kuriuo kaltina prokuroras“.

Å ioje nutartyje teisėjas K. D. taip pat nurodė klausimo dalį, jÄ netgi pacitavo įraÅ¡ydamas į nutartį, kurio teisiamojo posėdžio metu paprasčiausiai nebuvo užduota. Vadinasi, teisėjas K. D. ir Å¡iuo atveju sÄ moningai teismo nutartyje nurodė tas aplinkybes, kurių nebuvo. Tokiu bÅ«du buvo suklastota minėta teismo nutartis. Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina pridedami posėdžio garso įraÅ¡ai ir stenogramos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad teisėjas K. D. Å¡ioje byloje buvo neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas bylos baigtimi.

Toks teisėjas bylos nagrinėti negalėjo. LR Konstitucijos 31 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas. BPK 44 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, o to paties straipsnio 6 d. sakoma, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Aukščiau paminėtais veiksmais teisėjas K. D. grubiai pažeidė Å¡ias įstatymų nuostatas. Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 5 str. apibrėžia pagrindinius teisėjų elgesio principus, t.y. pagarba žmogui, teisingumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas, sÄ Å¾iningumas ir nesavanaudiÅ¡kumas, padorumas, pavyzdingumas ir kt. Neteisingas aplinkybių nurodymas teismo nutartyse, aplinkybių, kurių posėdžio metu nebuvo, iÅ¡galvojimas, advokato kamantinėjimas dėl bendravimo su liudytoja, advokato tardymas, psichologinio spaudimo darymas tiek liudytojams, tiek ir pačiam gynėjui, tiesioginis grasinimas gynėjui (advokatui pareiÅ¡kus teisėjui, kad jis neturi teisės jo tardyti, teisėjas atsakė:

„Pamatysim“) patvirtina teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ . Kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, todėl nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo teismui. PraÅ¡o teismo nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. G. P. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtÄ suėmimÄ , kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , pakeisti į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo G.

P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis G. P. ir abu jo gynėjai praÅ¡o nuteistojo G. P. ir gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 255 str. nuostatų dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų ir laikydamasis BPK 256 str. reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino visumÄ iÅ¡nagrinėtų įrodymų, pagrįstai pripažino G.

P. kaltu ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant G. P. nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.Nuteistasis G. P. savo kaltės pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizavimo nepripažino. Teisme jis parodė, kad buvo Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ (toliau tekste IAB „IKHK“) steigėjas, akcininkas ir stebėtojų tarybos narys iki 1994 m. vasario mėnesio, taip pat asociacijos „Koncerno EBSW“, o vėliau „EBSW grupė“ (toliau „EBSW“) prezidentas, UAB „Snita“ steigėjas ir akcininkas.

Kaip IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos narys dalyvaudavo stebėtojų tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami strateginiai IAB „IKHK“ klausimai. Kaip Å¡ie sprendimai buvo įgyvendinami, jis nesidomėjo. Tačiau 1993-04-15 IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos susirinkime nedalyvavo ir sprendimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinę veiklÄ ir pavesti Investicinės Kauno holdingo kompanijos akcininkui V.

K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , nepritarė. Ä®teisinti tokį sprendimo variantÄ pasiÅ«lė V. K. ir prašė pritarti jam bei pasiraÅ¡yti tariamai įvykusio Stebėtojų tarybos susirinkimo protokolÄ vėliau, tačiau jis atsisakė tai padaryti. PasiraÅ¡yti šį protokolÄ prašė ir N. K.. Jokių nurodymų V. K. dėl pinigų perdavimo kitiems asmenims nedavė. Jis buvo tik paprastas akcininkas, IAB „IKHK“ steigėjas. IAB „IKHK“ klausimus sprendė ir Å¡i bendrovė buvo pavaldi jam per koncerno „EBSW“ viceprezidentÄ A.

P., kuris buvo atsakingas už privatizacijÄ , investicinių bendrovių veiklÄ . Tačiau savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 39 b.l. 231), apie tai, kad jis neatsimena, ar dalyvavo 1993-04-15 IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos posėdyje, kur buvo svarstytas IAB „IKHK“ Valdybos posėdžio, įvykusio 1993-04-14, nutarimas, tačiau jei yra įraÅ¡yta jo pavardė, neatmeta galimybės, kad dalyvavo. IAB „IKHK“ Stebėtojų taryba neturėjo teisės kiÅ¡tis į Å¡ios bendrovės operatyvinius reikalus.

Stebėtojų taryba tikrino IAB „IKHK“ Valdybos darbÄ nusamdyto revizoriaus pagalba. Stebėtojų tarybos funkcija buvo simboliÅ¡ka ir jos susirinkimai simboliÅ¡ki.Jo paties kaip koncerno (grupės, konglomerato) „EBSW“ prezidento funkcija buvo reprezentacinė, tai yra, jis buvo Kauno pramonės prekybos rÅ«mų prezidentu, Lietuvos pramonės prekybos rÅ«mų tarybos nariu, Jaunųjų verslininkų kolegijos nariu. Jis užsiiminėjo strategijos formavimu, o A. P. apeidamas įstatymus supirkinėjo akcijas.

Taip nupirko visas Lietuvos elektronikos, kitų šakų įmones. Jis pats šioje neteisėtoje veikloje nedalyvavo, tačiau per V. K. įsigijo apie 700000 akcijų, kurių vertė buvo apie 700000 litų. Jis 1995-07-14 sutartimi buvo įgaliojęs V. K. nupirkti vertybinių popierių už 700000 litų. Tam tikslui jis davė pinigų V. K., kuris už tuos pinigus turėjo nupirkti investicinius čekius, o už juos vertybinius popierius. V. K. nupirko akcijų ir vėliau jas perrašė jam. Be to, jis akcijas pirko ne tik per V.

K., bet ir per A. P.. Tuo tikslu 1994 metais jis paskolino pinigus koncerno „EBSW“ viceprezidentui A. P.. Å is turėjo per fizinius asmenis: D. J., J. P., R. U., B. V. nupirkti investicinius čekius ir akcijas. Sutartys, esančios t. 41 b.l. 83-93, patvirtina šį faktÄ . Šį darbÄ atliko A. P., o jis su fiziniais asmenimis pasirašė paskolos sutartis. Be to, taip jis per K. A. nupirko „Vilinvest“, IAB „Trikotažo investicija“ akcijas. Jis taip pat skolino pinigus ir UAB „Snita“, kurioje buvo faktinis savininkas (jo vardu akcijos virÅ¡ijo 50 %).

TurtÄ supirkinėjo už savo pinigus, kuriuos uždirbo versle, tai yra, pradžioje dirbo pagal patentÄ jis ir jo Å¡eimos nariai, vėliau įkÅ«rė kooperatyvus „Daiva“, „Trikon“, „Baltex“. Be to, uždirbo iÅ¡ paskolų. 1996 m. jis turėjo 3,6 mln. vertybinių popierių ir paskolinęs 2,2 mln. litų fiziniams asmenims ir apie 1 mln. juridiniams asmenims. Pagrįsti ir pateisinti turėtas lėšas negali todėl, kad 1988 m. – 1990 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai nereikėdavo pateikti jokių deklaracijų.EBSW“ buvo tik asociacija, sukurta jo iniciatyva tam, kad kontroliuotų investicines bendroves.

Jo tikslas taip pat buvo įsigyti kuo daugiau įmonių. Vienos investicinės kompanijos investicijos buvo ribojamos įstatymu, todėl jis su bendražygiais įsteigė 9 investicines bendroves. UAB „Snita“ jis turėjo 50% akcijų ir buvo Å¡ios bendrovės savininkas. Jis buvo daugelio bendrovių stebėtojų tarybose bei įkÅ«rė „EBSW“, kad įtakotų, kontroliuotų bendrovių valdymÄ . V. K. nebuvo nei „EBSW“, nei jos valdymo organuose. Tarp jo UAB „Snita“ ir IAB „IKHK“ buvo pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis.

Todėl Å¡ios bendrovės turėjo bendrÄ apyvartÄ . Todėl UAB „Snita“ patalpose, saugykloje buvo saugomi Å¡ių bendrovių pinigai, o taip pat ir jo bei kitų asmeniniai pinigai. UAB „Snita“ vyr. finansininkas S. D. kartu buvo ir jo asmeninis finansininkas. Jo pinigai buvo laikomi spintoje, kurios durų spynos kodÄ Å¾inojo S. D. ir A. Å .. Jie turėjo raktus nuo pinigų saugyklos. Jo santykiai su IAB „IKHK“ buvo sprendžiami per UAB „Snita“ ir pinigai buvo skolinami tik per S. D. arba A.

Š.. Kai reikėdavo išduoti pinigus, asmenį pasiųsdavo pas S. D.. 1994 m. vasario – balandžio mėnesiais tariamai privatizavimo programai vykdyti V. K. gavo 39,5 mln., kai jis nebebuvo Stebėtojų tarybos nariu. Kaip panaudoti tuos pinigus, sprendė IAB „IKHK“ Valdyba. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 39, b.l. 228-230), jog jis žinojo, kad V. K. IAB „IKHK“ vadovavo indėlių priėmimui iš gyventojų, turėjo laisvų lėšų ir indėliai buvo skolinami trumpam laikui už palūkanas.

Šiuos pinigus iššvaistė V. K.. Būdavo, kad IAB „IKHK“ yra pinigų, tačiau nėra kur jų investuoti, todėl V. K. juos ir skolino. Šiuos pinigus V. K. panaudojo investicinių čekių iš gyventojų pirkimui. Jam buvo žinoma, kad V. K. skolino ir IAB „IKHK“, ir savo pinigus. V. K., pasiteisindamas dėl jam išduotų pinigų iššvaistymo, rinko skolininkus, perrašinėjo šių asmenų sutartis savo vardu. Kai kurie skolininkai yra jo, nes ir jis vertėsi nuosavų pinigų skolinimu.

Kad pateisintų IAB „IKHK“ pinigų iššvaistymÄ , V. K. „perėmė“ ir jo skolininkus.Kaltinime nurodytiems asmenims: S., Y., S., V., G., E., V., B., S., M., M., C., G., M., S., Å ., K., K. A. jis pinigų neskolino. Pažįsta V. B., G. P., M. B., R. V., tačiau ir jiems pinigų neskolino. IAB „IKHK“ piniginių lėšų niekam neskolinęs. Skolinęs tik nuosavus pinigus, kuriuos uždirbo kooperatyvų versle, dirbant pagal patentÄ , siuvant treningus. Gamyboje dalyvavo apie 200 žmonių.A.

S. žino nuo 1990 metų. Jiedu vienas kitam skolindavo pinigus. 1993 m. į jį kreipėsi verslininkas G. V. dėl paskolos. Todėl jį nukreipė pas V. K.. Å ie sutarė kartu su A. S. daryti biznį. Ä® jį kreipėsi A. S. dėl paskolos gavimo ir jis A. S. per keletÄ kartų paskolino 5 600 000 Lt. Garantas buvo pats A. S.. Pasiimti pinigus pas jo finansininkÄ S. D. ateidavo A. S. darbuotojas V. S.. Jis V. K. niekada pinigų nedavė. Negali paaiÅ¡kinti, kaip V. K. gavo pinigų iÅ¡davimo Å¡akneles. Todėl mano, kad V.

K. kažkokiu bÅ«du gavo, iÅ¡vogė jo skolininkų - A. S. ir kitų asmenų - pakvitavimus apie iÅ¡duotus pinigus, kurie buvo saugomi UAB „Snita“ pas jo asmeninį finansininkÄ S. D.. Nežino, kur yra pinigų perdavimo A. S. sutartys. Pinigai A. S. buvo duodami ir per V. Z.. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis kreipėsi į V. K. dėl pinigų paskolinimo A. S., bet tai buvo tik paklausimai ir jis niekada nenurodydavo V. K., kam skolinti pinigus. Kiek pinigų V. K. paskolinta S., jam nebuvo žinoma, kada tai buvo, datos tiksliai neprisimena.

A. S. liko jam skolingas 1,5 mln. litų. Anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, sÄ moningai nutylėjo, kokias lėšas skolinęs ir kiek A. S. liko skolingas. Girdėjo, kaip A. S., duodamas teisme parodymus, tvirtino likęs jam skolingas 1,5 mln. litų. Tai gali bÅ«ti tiesa. Jis skolinęs tik nuosavus pinigus. Nuosavomis lėšomis jis laiko ir I. S. pinigus, nes jiedu 1990 metais turėjo apie 1 mln. litų bendrų pinigų, todėl abu nusprendė skolinti pinigus už palÅ«kanas, kÄ jis ir darė. Tikrai ikiteisminio tyrimo metu (t. 39 b.l. 229) jis davęs parodymus, kad nežino kieno pinigus skolino A.

S., nes nenorėjęs to atskleisti tyrimo organams. Dabar prisimena, kad skolino tik nuosavus pinigus. Pripažįsta, kad ir jis kreipdavosi į V. K. dėl pinigų paskolinimo A. S.. Tačiau kiek pastarasis paskolino A. S. pinigų nežino. Taip pat pažįsta P. K., jis buvo UAB – SAF „Metropolis“ direktorius. Pastarajam jis paskolino asmeninius pinigus – 30000 JAV dolerių 1993 metais. Tačiau parengtinio tardymo metu parodė, kad nepamena, kad P. K. sau ar kam kitam būtų prašęs paskolinti pinigų.

Gal P. K. ir prašė kokių pinigų, bet nepamena, kad jis pats ar kas kitas bÅ«tų suteikęs P. K. ar jo giminaičiams kokias paskolas. P. K. sÅ«nų iÅ¡ matymo žino, su juo jokių skolų reikalų nesprendė.A. K. jis pinigų - 380 000 Lt neskolino, nes žinojo, kad pastarasis sunkiai juos grÄ Å¾ina. Dirbant „EBSW“ grupės prezidentu, K. atėjo pas jį ir paprašė paskolinti pinigų, sakė, kad turi biznį. Tada jis paskambino V. K.. V. K. pasakė, kad pasikalbės su K..

Pastarasis po to susitikęs jam padėkojo dėl nukreipimo pas K., iÅ¡ to suprato, kad jiedu susitarė. R. R. 1992 m. paskolino nuosavus pinigus – 50000 litų. Pastarasis skolos negrÄ Å¾ino. Ikiteisminio tyrimo metu 1996-01-23 jis parodė, kad R. R. pažįsta nuo to laiko, kai pradėjo dalyvauti versle. R. R. buvo atvykęs pas jį, prašė paskolinti 50 tÅ«kstančių JAV dolerių, kada tai buvo nepamena, tiksliai neprisimena ir kaip plėtojosi Å¡i paskolos istorija. Gal R. ir nusiuntė pas kÄ nors, kas paskolintų pinigų, o gal ir pats paskolino, paprasčiausiai to nepamena.

D. pinigus R. R. iÅ¡davė per vienÄ kartÄ . Kada buvo perduoti pinigai neprisimena. ArÅ«nui K. Č. 1993 m. sausio mėnesį per pastarojo atstovÄ R. L. paskolino 600000 litų su 15 % mėnesio palÅ«kanomis. PalÅ«kanas mokėjo sÄ Å¾iningai, tačiau pačios paskolos negrÄ Å¾ino. Buvo įkeistas A.K. Č. turtas. Todėl pasiÅ«lė V. K. perimti šį kreditÄ pastarajam, o kai IAB „IKHK“ iÅ¡bris iÅ¡ krizės, V. K. gautus iÅ¡ A.K. Č. pinigus grÄ Å¾ins jam. Tokiu bÅ«du jis perleido V.

K. teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ A.K. Č. skolÄ . Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „1994 m. sausio mėn. į jį kreipėsi pažįstamas R. L. ir netrukus jis atvyko su turizmo firmos savininku A.K. Č.. R. L. pasakė, kad A.K. Č. nori pasiskolinti pinigų. G. P. pasakė, kad pinigų neturi, bet gali rekomenduoti tÄ asmenį, kuris jų turi ir paskambino V. K., kad jis paskolintų A.K. Č. pinigų. V. K. pasakė, kad galės paskolinti, tik reikia suvesti A.K. Č. su V. K. atstovu S. D..

Jis tai ir padarė. KokiÄ pinigų sumÄ gavo A.K. Č., nežino“ (t. 33, b.l. 122) tik iÅ¡ dalies, nes ikiteisminiame tyrime nurodydamas 1994 m. suklydo. V. K. sutartį, sudarytÄ tarp jo ir A.K. Č., iÅ¡metė, nes nepatiko. A.K. Č. skolÄ jis perleido V. K.. Be to, nebetvirtina, kad S. D. buvo V. K. atstovas. Tačiau jis tvirtina savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad jis žinojo, jog V. K. IAB „IKHK“ vadovavo indėlių iÅ¡ gyventojų rinkimui, lėšos buvo priiminėjamos privatizacijos, gamybiniams – prekybiniams bei kitiems pasitaikiusiems bizniams, kurie duoda pelnÄ , įgyvendinimui ir apie šį pinigų perskolinimÄ jis buvo informuotas akcininkų susirinkime 1993 m. ar 1994 m.

D. Č. žino nuo vaikystės, jis sakė, kad statosi Vilniuje namÄ . Jam pinigų neskolino. Jį finansavo V. K.. Vėliau buvo perimtas D. Č. namas V. K. ar „IKHK“. R. V. pažįsta seniai. Jis yra G. P. pusbrolis, gyvena Raudondvaryje. R. V. prieÅ¡ porÄ metų norėjo pasiskolinti pinigų. Jis neskolino R. V. pinigų, nes pastarasis turėjo finansinių problemų. Tardymo metu savo parodymų „aÅ¡ kreipiausi į V. K., ar Å¡is negalėtų paskolinti pinigų“ netvirtina, nes taip tardytojui parodė bÅ«damas nesusikaupęs.  A.

D. ir A. G. žino kaip Å iaulių miesto gyventojus, jie dirbo firmoje „Naida“. Taip pat žino, kad vieno iÅ¡ jų giminaitis yra V. Å .. Jis pastariesiems paskolino pinigų, tačiau Å¡i suma neįtraukta į kaltinimÄ . Ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 39 b.l. 229) apie tai, kad pastarieji ieÅ¡kojo, iÅ¡ kur galėtų pasiskolinti pinigų, kreipėsi į jį. Jis pasakė, kad jiems pinigų paskolinti neturi, gal turi paskolinti K., jie K. pažinojo. Neprisimena ar jis nurodė tik kreiptis į K. ar pats dėl to kalbėjosi su K..

Vėliau ArÅ«nas ir ArtÅ«ras sakė, kad K. jiems paskolino pinigų, bet kokiÄ sumÄ Â nenurodė. PanaÅ¡iai prieÅ¡ vienÄ ar du mėnesius K. pasakė, kad ArÅ«nas ir ArtÅ«ras yra pasiskolinę didelę sumÄ pinigų ir negrÄ Å¾inę“ tvirtina iÅ¡ dalies, kadangi ikiteisminiame tyrime neteisingai nurodė, kad tuos pinigus paskolino V. K.. IÅ¡ tiesų tai jis paskolino savo pinigus. M. B. žino. V. K. jam pasakė, kad B. skolingas, nes K. B. paskolino pinigus iÅ¡ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“.

UAB „Lunatikas“ jam nežinoma. „Litpoliinter“ vadovus B. ir K. pažinojo. 1994 m. pavasarį B. ir K. buvo atvykęs į „EBSW grupę“, tada buvo jis, V. K., dar kažkas. B. ir K. prašė paskolinti porai dienų pinigų –20 tūkst. JAV dolerių. Jis dabar neprisimena, kas paskolino pinigus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus jo parodymus (t. 39 b.l. 229), kad pinigus – 20 tūkst. JAV dolerių paskolino V. K., tvirtina. Matė rašytinę paskolos sutartį, kurioje yra jo kaip skolintojo pavardė, tačiau parašas yra nepanašus į jo.

IÅ¡duodant Å¡iÄ paskolÄ jis dalyvavo.IÅ¡ V. K. ar iÅ¡ IKHK 3 000 000 Lt negavo. Dokumentų, pagrindžiančių 1992 m. - 1997 m. turėtas asmenines pinigines lėšas, neturi. Latvijos banke „Saules banka“ turėjo sÄ skaitÄ (t. 40, b.l. 123,124), kurioje yra areÅ¡tuoti jo asmeniniai pinigai.IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis G. P. teismui pateikė pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, teisiamojo posėdžio pirmininkas patvirtino jų teisingumÄ ir pridėjo prie teisiamojo posėdžio protokolo. Patvirtintose pastabose nuteistasis G.

P. nurodo, kad 48 t., 43-44 b. l. jo parodymai užraÅ¡yti nepilnai. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo V. K. parodymus, į teismo klausimÄ jis atsakė taip: ,,Tokio stebėtojų tarybos posėdžio iÅ¡ viso nebuvo, mano paraÅ¡o protokole nėra, o P. paraÅ¡as Å¡iame protokole yra suklastotas. Apklausta teisme liudytoja K. pripažino, kad ji pati suklastojo P. paraÅ¡Ä bei pripažino, kad tokio ST susirinkimo nebuvo. Kažkada K. buvo atėjusi pas mane ir prašė, kad aÅ¡ atbuline data pasiraÅ¡yčiau kelių mėnesių senumo protokolÄ , tačiau aÅ¡ atsisakiau pasiraÅ¡yti ir protokolas yra be mano paraÅ¡o. 48 t. 65 b. l. jis parodė ne kad ,,...buvo pinigų trÅ«kumas ir jį reikėjo parodyti“, o kad ,,...buvo pinigų trÅ«kumas ir jį reikėjo padengti“.

To paties bylos tomo 66 l. turėjo bÅ«ti užraÅ¡yta ne ,,...bet paskolÄ man yra grÄ Å¾inę“, o kad ,,...paskolas K. yra grÄ Å¾inęs“.Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis dar kartÄ patvirtino savo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo. Apie bylos aplinkybes jis papildomai parodė, kad IAB ,,IKHK“ stebėtojų taryba 1993 m. buvo susirinkusi tik vienÄ kartÄ ir tik tų metų pabaigoje. Apie renkamus gyventojų indėlius susirinkus Tarybai tada jis oficialiai ir sužinojo.

Kauno holdingo kompanija buvo įsikūrusi kitoje miesto vietoje, o V. K. persikėlė į jų centrinę būstinę Savanorių per. tik dėl jam žinomų priežasčių. Nuosprendžio dalis, kur nurodoma, kad V. K. pats arba per UAB ,,Snita“ darbuotojus šios bendrovės patalpose Savanorių pr. 349 perdavė pinigus, nėra visai teisinga, nes ten galėjo būti ir jo (G. P.) pinigai. Jis negalėjo V. K. nurodyti dalinti pinigus asmenims, kurių nepažįsta ir kurie jo nepažįsta. Visas investicines bendroves kuravo A.

P., jis pats toje veikloje nedalyvavo. Kauno holdingo kompanijos stebėtojų tarybos nariu buvo tik iki 1994 m. vasario mėn. Buvo EBSW prezidentu, bet jeigu jis turėjo autoritetÄ , tai nereiÅ¡kia, kad kiti darbuotojai turėjo vykdyti visus nurodymus. EBSW buvo įsteigta 1994 m. birželio 15 d. Ji egzistavo ir anksčiau, bet dar nebuvo įregistruota, nes tam nebuvo įstatyminės bazės. Tačiau EBSW reklama galėjo bÅ«ti ir anksčiau. Tuo metu buvo idėja, kad turi bÅ«ti įkurtas EBSW koncernas, vienijantis visas jų bendroves ir buvo ieÅ¡koma jo legalizavimo formų.

IÅ¡ pradžių įsteigėme AsociacijÄ , viena iÅ¡ investicinių bendrovių – Kauno holdingo kompanija ir įkÅ«rė EBSW koncernÄ . Iki jo įregistravimo jis neturėjo jokios įtakos. Nors nuteistasis G. P. dalyvavimÄ svetimo turto iššvaistyme neigia, jo kaltę patvirtina kiti teisme iÅ¡nagrinėti įrodymai: liudytojų parodymai, IAB „IKHK“ dokumentai, revizijos bei ekspertizės aktai ir kiti iÅ¡nagrinėti, nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir įvertinti įrodymai. IÅ¡ bylos matosi, kad G.

P. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, byla dėl jo buvo išskirta, o dėl kitų asmenų, kaltintų tos pačios ir kitų nusikalstamų veikų padarymu, byloje jau yra priimtas nuosprendis. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu V. K. ir J. B. buvo nuteisti pagal BK 184 str. 2 d., A. P. pagal BK 184 str. 2 d. išteisintas, V. K., J. B., A. P., taip pat K. A. ir N. K. baudžiamoji byla pagal BK 203 str. 1 d. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

V. K. ir J. B. buvo nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su G. P., iššvaistė jiems patikėtas ir jų žinioje esančias investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iš gyventojų skolintas pinigines lėšas – iš viso 81 386 016,66 Lt. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, prieš juos byla buvo nutraukta dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos. Tuo tarpu išskirta byla dėl G. P. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant jį pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. tik dėl J.

B. žinioje buvusio ir V. K. patikėto didelės vertės svetimo turto (24227942 Lt) iššvaistymo organizavimo. Nors 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje G. P. minimas kaip V. K., J. B. ir kitų kaltinamųjų bendrininkas, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jis grindžiamas tik Å¡ioje, t. y. G. P. byloje teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. V. K., J. B. ir kiti asmenys, dėl kurių nuosprendis jau priimtas, Å¡ioje byloje buvo įtraukti į liudytojų sÄ raÅ¡Ä . Liudytojui V. K.

šioje byloje atsisakius duoti parodymus, teismas, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaitė jo pirmiau teisme duotus parodymus (42 t., 82-93 b. l.). Šios apklausos metu V. K. parodė, kad jam buvo išduota IAB “Investicinė Kauno holdingo kompanijos” 39500000 litų, kuriuos paėmė akcinių paketų įsigijimui. Akcijų pirko už 15000000 litų. Buvo pinigų perteklius, todėl dalį gautų piniginių lėšų jis panaudojo – perskolino kitiems asmenims, nes tai jam buvo naudinga, buvo mokamos palūkanos. Kas nusprendė skolinti pinigus, jis neatsimena.

Å iuos pinigus perdavė:A. K. paskolino 4000000 litų. Paskolinta iÅ¡ IAB „IKHK“ lėšų – 39500000 litų. Pinigų negrÄ Å¾ino. A. K. prašė paskolos, nes užsiiminėjo medienos verslu, turėjo lentpjÅ«vę. Paskolino pinigus, nes Å¡is pažinojo G. P.. K. S. kartu su D. Y. paskolino po 90000 litų. Prašė paskolos verslui plėtoti. Jie atsiskaitinėjo iÅ¡ uždarbio, tačiau liko skolingi. V. V. paskolino 96000 litų. IÅ¡duodant pinigus tarpininkavo verslininkas P.. Pinigai negrÄ Å¾inti.

M. G. paskolino 234000 litų. Prašė suteikti paskolÄ Å¾emės Å«kiui plėtoti. Skolino M. G. pinigus, nes buvo pažįstami. Pinigų negrÄ Å¾ino.V. B. suteikė 370000 litų paskolÄ pieno miltelių pirkimui. Pinigų negrÄ Å¾ino.D. V. per G. P. paskolino 100000 litų. Pinigų pastarasis negrÄ Å¾ino. J. S. paskolino 495000 litų. Prašė pinigų automobilių verslui. Pinigų negrÄ Å¾ino, pasislėpė. A. M. paskolino 120000 litų. Pinigų iÅ¡davimui tarpininkavo L..  A. J. pasiskolino 80000 litų.

PaskolÄ grÄ Å¾ino jam po revizijos byloje atlikimo. L. G., atstovaujančiam UAB “Kauno brokerių kompanijÄ â€, pasiskolino 1000000 litų tarpininkaujant S. D.. Buvo sudaryta raÅ¡ytinė paskolos sutartis ir įkeistas BirÅ¡tono profilaktoriumas. Pinigai negrÄ Å¾inti. G. G. paskolino 60000 litų. Pinigai negrÄ Å¾inti, nes pastarasis neigia skolinęsis pinigus.E. Å . paskolino 60000 litų. Pastarasis užsiėmė galvijų gabenimu į LenkijÄ . Pinigai negrÄ Å¾inti, nors Å . teigia pinigus perdavęs jo žmonėms.

Tačiau to negali pagrįsti. G. S. paskolino 97956 litus. Pinigai negrÄ Å¾inti. D. B. paskolino 110000 JAV dolerių arba 440000 litų. Pastarasis teigia pinigus paėmęs UAB “Batex” reikmėms. GrÄ Å¾inta tik apie 8000 litų.A. S. per eilę kartų perdavė 6060000 litų. Pinigai buvo perduodami per kaltinamÄ jį G. P., todėl pinigų perdavimo esmės paaiÅ¡kinti negali. Pinigai negrÄ Å¾inti. Buvo kažkoks raÅ¡tas dėl 4300000 litų. P. K. paskolino 120000 litų per pastarojo sÅ«nų.

Dėl paskolos suteikimo tarpininkavo kaltinamasis G. P.. Pinigai negrÄ Å¾inti. R. R. paskolino G. P. 200000 litų. IÅ¡ kokių pinigų skolino, nežino. SuteiktÄ paskolÄ jis prisiėmė sau. R. nusižudė.K. A. paskolino 200000 litų. RaÅ¡ytinės paskolos sutarties su juo nesudarė. Tačiau jis paskolÄ indėlininkams grÄ Å¾ino prekėmis už 1200000 litų. D. Č. paskolino 600000 litų statybai namo, kuriam uždėtas areÅ¡tas. A. K. paskolino 1564000 litų. Paskola negrÄ Å¾inta. A.

D. ir A. G., UAB “Naida”, paskolino po 2000000 litų, tai yra 4000000 litų. MinėtÄ piniginę sumÄ pastarieji jam grÄ Å¾ino, tačiau Å¡iuos pinigus pasiskolino pastarųjų verslo partnerė L. Č.. Prie to ji dar pasiskolino 1000000 litų. Pinigai negrÄ Å¾inti.K. ar B., UAB “Litpoliinter” pagal raÅ¡ytinę sutartį paskolino 80000 litų. Pinigai buvo reikalingi metalo prekybai. Pinigai negrÄ Å¾inti.C. paskolino - 50000 (valiuta nenurodyta). IÅ¡ IAB “IKHK” perdavė 30000 litų.

Paskolinti 20000 (valiuta nenurodyta) buvo V. Å . pinigai, už kuriuos skolininkas jam perrašė butÄ . NegrÄ Å¾ino jam 32000 litų.A. E. paskolino 169136 litus pramoninių prekių prekybai. Skola negrÄ Å¾inta.Suteikė paskolÄ Palioniui, tačiau pagal turimus duomenis jÄ grÄ Å¾ino.S. S. paskolino 61100 litų. Paskola negrÄ Å¾inta.D. C., UAB “Divax”, paskolino 80000 JAV dolerių arba 320000 litų verslui. Paskola negrÄ Å¾inta. G. P. per du kartus paskolino 200000 litų. Skolinosi verslui. RaÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskola negrÄ Å¾inta.I.

K., UAB „Neca“ paskolino 480000 litų. Jis kreipėsi į kaltinamÄ jį G. P. dėl paskolos grÄ Å¾inimo, kadangi pastarasis tvarkė paskolos klausimus, tačiau Å¡iam pasislėpus, neliko nei sutarčių, nei pinigų.R. V., G. P. giminaičiui, paskolino 80000 litų. Skolino pats G. P., o jį tik informavo. RaÅ¡ytinės paskolos sutarties neturi, pinigai negrÄ Å¾inti.A.K. Č. - turizmo firmos vadovui paskolino 400000 litų. Skolinosi automobilių pirkimui. Paskolos sutartis buvo sudaryta su pačiu G.

P.. Buvo įkeistas firmos turtas. Paskola negrÄ Å¾inta.V. P. per G. P. paskolinta 120000 litų per G. P.. Paskolos sutarties neturi. Paskola negrÄ Å¾inta. M. B. perduota 713788 litų per kelis kartus. Jį su M. B. supažindino R. L.. Pinigai negrÄ Å¾inti.  Be to, iÅ¡ investicinės akcinės bendrovės “Investicinė Kauno holdingo kompanija” kasos yra gavęs 3000000 litų. Taip jam iÅ¡duota avanso vertybinių popierių pirkimui dalis, tačiau Å¡iÄ pinigų sumÄ G. P. pasiėmė sau. Todėl ant pinigų iÅ¡ investicinės akcinės bendrovės “Investicinė Kauno holdingo kompanija” gavimo kvito jis nepasirašė.

Pinigų skolinimas už procentus buvo masinis reiÅ¡kinys, todėl ir jis skolino perduotus jam IAB „IKHK“ pinigus vertybinių popierių pirkimui.IÅ¡ IAB „IKHK“ jis buvo paėmęs minėtus 39,5 mln. litų akcijų įsigijimui, kadangi pati bendrovė galėjo įsigyti tik 30% akcijų. IAB „IKHK“ direktorė pasirašė iÅ¡laidų orderius. Jis veikė pagal pavedimo sutartį. Å iam tikslui iÅ¡ minėtos sumos panaudojo 15 mln. litų, o likusiÄ pinigų sumÄ panaudojo paskolindamas įvairiems asmenims siekdamas užsidirbti.

Tačiau pastarieji pinigų negrÄ Å¾ino. Pinigų IAB „IKHK“ buvo daug, todėl juos skolindavo. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir ankstesni V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (33 t., 120, 121 b. l., 38 t., 24, 25, 28-31, 40-41, 72-84, 199-201, 211, 218-220 b. l.).Parengtinio tardymo metu V. K. parodė, kad G. P. pasiÅ«lė jam kurti Investicinę akcinę bendrovę. Akcijos buvo įgytos jo vardu, tačiau ne už jo pinigus, o už IAB „IKHK“ pinigus, kadangi įstatymu nustatyta tvarka bendrovė negalėjo turėti daugiau kaip 30 % (kitu atveju nurodė 10 %) vienos įmonės akcijų ir norint apeiti įstatymÄ , jis už „Holdingo“ (IAB „IKHK“) pinigus įsigijo akcijų savo vardu, o tuo tikslu IAB „IKHK“ buvo suteikusi įgaliojimus įgyti akcijas bei 1994 m. pirmame ketvirtyje iÅ¡davė 39,5 mln. litų. Rinkti iÅ¡ gyventojų lėšas buvo jo idėja.

Tam pritarė G. P.. Pastarasis pasiÅ«lė tai daryti per IAB „IKHK“. IÅ¡duotus jam 39,5 milijono litų, surinktų iÅ¡ indėlininkų, iÅ¡ IKHK kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius jis gavo grynais. Pinigai Å¡iam tikslui jam buvo iÅ¡duoti G. P. pasiÅ«lymu, IAB „IKHK“ Valdybos 1993-04-14 nutarimu ir 1993-04-15 Stebėtojų tarybos pritarimu. Jis organizavo pinigų iÅ¡ gyventojų rinkimÄ , vadovaudamasis Å¡iais sprendimais ir veikdamas pagal pavedimo sutartį. Jis buvo tik IAB „IKHK“ akcininkas ir tik vykdė Å¡ios bendrovės Valdybos bei Stebėtojų tarybos narių, tai yra, G.

P., A. P., J. B., N. K., K. A. nurodymus. Disponuoti išduotais minėtais pinigais jis galėjo vadovaudamasis pavedimo sutartimi, o kartais reikėdavo Valdybos nutarimo, pvz., perduoti lėšas UAB „Snita“, UAB „Konsultacinis centras“, kt. Pinigų išdavimo faktai buvo fiksuojami orderiais, kurie buvo išrašomi su vienos dviejų savaičių paklaida.Iš jam išduotų 39,5 mln. litų dalis pinigų buvo panaudoti įmonių akcijų pirkimui, o kita dalis paskolinti įvairiems asmenims: S. S., K.

S., D. Y., V. V., M. G., A. E., A. K., M. B., G. ir kitiems. Dėl pinigų perskolinimo į jį kreipdavosi „EBSW“ koncerno prezidentas G. P.. Pastarasis buvo „EBSW“ koncerno Tarybos narys. „EBSW“ koncerno Taryba priiminėjo esminius pavaldžių bendrovių (IAB „IKHK“, UAB „Snita“ ir kt.) valdymo sprendimus. Sprendimai nebūdavo protokoluojami, bet privalomi visiems Tarybos nariams. G. P. buvo ir IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos narys. IAB „IKHK“, kaip „EBSW“ struktūrinis padalinys, tiesiogiai buvo pavaldi G.

P.. Be to, G. P. buvo stambiausias „EBSW“ bendrovių akcininkas, todėl jis, norėdamas dirbti, buvo priverstas paklusti ir vykdyti pastarojo nurodymus. Pinigus skolindavo asmenims arba jis, arba per tarpininkus – G. P., S. D., A. Š.. 1993 m. pabaigoje – 1994 m. pradžioje į jį kreipėsi G. P. ir pasakė, kad A. K. Č. reikia paskolinti 100 tūkstančių JAV dolerių. Paprastai, kai jam nurodydavo pinigus duoti G. P., pinigus jis perduodavo S. D., todėl ir šiuo atveju jis 100 tūkst. JAV dolerių perdavė S. D..

Å ie pinigai nesugrÄ Å¾inti. Paskolinti 50 tÅ«kst. JAV dolerių 1993 m. antroje pusėje R. R. nurodė G. P.. R. R. tada buvo klestinčios firmos „WDB“ vadovas. Buvo girdėjęs, kad R. R. nėra rimtas žmogus, tai jis paaiÅ¡kino G. P., bet pastarasis nurodė, kad atsakomybę prisiima pats. Kaip ir kitais atvejais pinigus 50 tÅ«kst. JAV dolerių perdavė S. D.. Jokios raÅ¡ytinės sutarties ir pakvitavimų nematė. Pinigai nebuvo grÄ Å¾inti, o dėl to užklausus G. P., pastarasis atsakydavo, kad R.

žada atsiskaityti. A. K. paskolinti pinigus nurodė G. P.. 1993 m. pabaigoje iÅ¡ IAB „IKHK“ buvo per du ar tris kartus jam iÅ¡duota iÅ¡ viso 95 tÅ«kst. JAV dolerių. PirmÄ kartÄ Â 50 tÅ«kst. JAV dolerių atidavė ar S. D., ar A. Å .. Tai padarė G. P. nurodymu. Praėjus dar kiek laiko, A. K. jau kreipėsi į jį asmeniÅ¡kai, praÅ¡ydamas suteikti dar vienÄ paskolÄ . Kadangi pirmoji paskola nebuvo grÄ Å¾inta, jis tai padaryti atsisakė. Po to į jį kreipėsi G. P. ir pasakė, kad į jį dėl paskolos vėl kreipėsi A.

K., nurodė, kad pirmos paskolos pinigus A. K. yra praradęs, bet įtikino, kad A. K., gavęs dar vienÄ paskolÄ , padarys su tais pinigais biznį, grÄ Å¾ins ir pirmÄ , ir antrÄ paskolas. G. P. nurodė K. suteikti dar vienÄ paskolÄ . Jis G. P. nurodymÄ Ä¯vykdė ir nepamena, ar per du kartus ar per vienÄ S. D. arba A. Å . pateikė dar 45 tÅ«kst. JAV dolerių. Paskolinti 30 tÅ«kst. JAV dolerių P. K. sÅ«nui jam nurodė G. P., nes pastarasis buvo „Metropolio“ akcininkas ir pažinojo „Metropolio“ direktorių P. K.. Tuo tikslu 1993 m. pabaigoje ar 1994 m. pradžioje 90 tÅ«kst.

JAV dolerių jis perdavė S. D. ar A. Å .. Dėl paskolų S. bendravo su S. D.. Skolinių santykių per jį su S. buvo daug. A. S. yra paėmęs paskolų ir neatsiskaitęs, neskaičiuojant palÅ«kanų, 5,6 mln. litų. Paskolinti R. V. (G. P. giminaičiui) pinigų 1994 m. paprašė R. P.. Todėl jis S. D. pateikė 30 tÅ«kst. litų. Jokių raÅ¡ytinių sutarčių neturi. Pinigai negrÄ Å¾inti, nors G. P. užtikrino, kad V. žada paskolÄ grÄ Å¾inti. 1993 m. gruodžio mėn. pabaigoje G.

P. jam nurodė iÅ¡duoti A. D. ir A. G. keturis milijonus litų arba vienÄ milijonÄ JAV dolerių. Å iai paskolai gauti tarpininkavo V. Å . (A. D. pusbrolis). Pinigus dalimis pateikdavo S. D., tai atžymėdavo kompiuteryje. D. ir G. asmeniÅ¡kai buvo pateikta po du milijonus litų. Paskolos jiems buvo suteiktos trims mėnesiams, o paskui pratęstos, pratęsimas buvo derinamas su juo, S. D., G. P.. IÅ¡duodant pinigus iÅ¡ D. ir G. jokių garantų ar turto įkeitimo nebuvo praÅ¡yta. UAB „Litpoliinter“, atstovaujamai A.

K., buvo iÅ¡duota 80000 Lt paskola. Sprendimas perduoti pinigus buvo priimtas susitikime, kuriame iÅ¡ „Litpoliinter“ pusės dalyvavo B. ir K., o iÅ¡ IAB „IKHK“ G. P. ir A. P.. Po derybų buvo suraÅ¡yta sutartis, kuriÄ pasirašė G. P. ir K., todėl iÅ¡ „IKHK“ lėšų buvo paskolinta 20000 JAV dolerių. Paskola negrÄ Å¾inta. Be to, jis perskolindavo IAB „IKHK“ pinigus, kurie buhalterijoje buvo įforminami vėliau, bei nuosavas lėšas 1993 metais, o vėliau – 1994 m. iÅ¡ gautų minėtų 39,5 mln. pinigų padengė nuosavų lėšų iÅ¡davimÄ IAB „IKHK“ lėšomis.

Daugeliu atvejų perduodant pinigus asmenims nebuvo reikalaujama jokių garantijų, kadangi perskolinti pinigus nurodydavo G. P., o jis pastaruoju pasitikėjo.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. nurodo, kad visas savo išvadas teismas nuosprendyje pagrindė iš esmės tik nuteistojo (šiuo metu liudytojo) V. K. parodymais. Ne tik iš G. P., bet ir iš jo gynėjo apeliacinių skundų turinio matosi, kad didžioji abiejų apeliantų argumentų dalis kaip tik ir yra dėl V. K. parodymų. Apeliantai nurodo apie tai, kad perskaitydamas anksčiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus V.

K. parodymus teismas pažeidė BPK 276 ir 20 straipsnių reikalavimus, be to, jų nuomone, V. K. negalėjo atsisakyti duoti parodymus pasinaudojant BPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, nes galėjo duoti parodymus ne apie save, o apie kitus asmenis, be to, V. K. už tÄ patį nusikaltimÄ jau buvo nuteistas, todėl jam parodžius ir apie savo nusikalstamÄ veikÄ , jam antrÄ kartÄ negrėstų baudžiamoji atsakomybė. G. P. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame pats V. K. buvo apklaustas kaltinamuoju, Å¡ioje byloje jis duoti parodymus atsisakė, todėl nuteistasis ir jo gynėjas negalėjo užduoti jam klausimų, o tokiu bÅ«du buvo pažeista G.

P. teisė į gynybÄ . Å iuos apeliantų argumentus kolegija atmeta. Tai, kad V. K. už tÄ patį nusikaltimÄ buvo nuteistas dar 2003 m. ir G. P. nedalyvavo tos bylos teisminiame nagrinėjime, yra ne teisėsaugos organų, o paties G. P., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kaltė. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ („Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr.

27) nagrinėjant bendrininkų bylÄ , dėl tos pačios veikos jau nuteistas asmuo (nuteistasis) į teismo posėdį kviečiamas ir posėdyje apklausiamas pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau toks asmuo neįspėjamas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Tuo tarpu jeigu tokie asmenys nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl tos pačios veikos teismo posėdyje apklausiami įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str., tai pripažįstama BPK 80 str. 1 d. 1 p. pažeidimu (2006 m. gruodžio 27 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-8561/2006).

Tai reiÅ¡kia, kad ne tik V. K., bet ir anksčiau už tÄ pačiÄ veikÄ nuteistai liudytojai J. B., teismas negalėjo jiems taikyti jokių sankcijų, todėl pagrįstai perskaitė jų anksčiau duotus parodymus vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. IÅ¡ bylos matosi, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas daug kartų, o teismas perskaitė beveik visus jo apklausos protokolus. Kolegija atmeta apeliantų argumentus apie tai, kad teismas tariamai perskaitė ir rėmėsi tik tais V. K. parodymais, kurie nepalankÅ«s G.

P. ir kuriuose V. K. parodė apie Å¡io nuteistojo dalyvavimÄ svetimo turto iÅ¡vaistyme. Byloje iÅ¡ tikrųjų yra V. K. parodymų, kuriuose apie G. P. nieko nepaminėta, tačiau pažymėtina, kad ir pats nuteistasis G. P. savo skunde nurodo tik apie tuos V. K. parodymus, kurie palankÅ«s bÅ«tent jam. Taip pat pažymėtina, kad V. K. buvo kaltinamas didesnės apimties nusikalstamų veikų padarymu ir jo parodymai ne visada buvo susiję su kaltinime G. P. nurodyta nusikalstama veika. Dar kitų apklausų metu V.

K. vardino asmenis, kuriems buvo paskolinti pinigai, tų pinigų sumos, o klausimų apie bendrininkų veiksmus šių apklausų metu jam nebuvo užduota. Nepagrįsti apeliantų argumentai ir apie tai, kad V. K. pakeitė parodymus ir siekdamas sušvelninti savo padėtį ėmė apkalbėti G. P. tik po to, kai šis jau buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Pavyzdžiui, teisme tarp kitų parodymų, buvo perskaityti ir įtariamojo V. K. 19996 m. sausio 16 d. apklausos protokolas (38 t., 72-76 b. l.).

Jau tos apklausos metu V. K. parodė apie tai, kad indėlius iÅ¡ gyventojų IAB ,,IKHK“ pradėjo priiminėti dar 1993 m. balandžio 19 d., Å¡ie pinigai buvo perpaskolinami fiziniams ir juridiniams asmenims. Apie pinigų perspaskolinimÄ Å¾inojo visa EBSW taryba, kurios nariai dėl pinigų perpaskolinimo kreipdavosi į jį. Toliau Å¡ios apklausos metu V. K. parodė, kokias paskolas ir kokiems asmenims jis iÅ¡davė bÅ«tent G. P. praÅ¡ymu ir nurodymu. Nurodytos apklausos metu G. P. nuo ikiteisminio tyrimo dar nebuvo pasislėpęs ir tai paneigia apeliantų argumentus, kad V.

K. apie G. P. dalyvavimÄ svetimo turto iÅ¡vaistyme pradėjo duoti parodymus tik paskelbus G. P. paieÅ¡kÄ .BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka į teismo posėdį iÅ¡kviestas liudytojas V. K. vėl atsisakė duoti parodymus.Ä®tariamojo ir kaltinamojo apklausų metu V. K. davė parodymus ne tik apie G. P., bet ir apie savo paties padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl vertinant jo parodymų, juo labiau perskaitytų BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka, patikimumÄ ir sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ių parodymų pripažinimo įrodymais, teismas Å¡iuos parodymus privalėjo vertinti itin įdėmiai.

Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad teismas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė, nes rėmėsi ir savo išvadas pagrindė būtent tais V. K. parodymais, kuriuos patvirtino ir visuma kitų išnagrinėtų įrodymų. Iš bylos matosi, kad G. P. apkaltinančius V. K. parodymus visiškai ar bent iš dalies patvirtino ir kitų liudytojų parodymai, o taip pat rašytiniai įrodymai.Liudytoja J. B. duoti parodymus irgi atsisakė motyvuodama tuo, kad ji yra nuteista Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu už nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas G.

P., padarymÄ . Todėl, vadovaujantis BPK 276 str. l d. 2 p., jos parodymai, duoti teisme (t. 42 b. l. 93), buvo perskaityti. Ji parodė, kad tvirtina parengtiniame tardyme duotus parodymus. Parengtinio tardymo metu N. B. parodė, kad nuo 1992 m. spalio mėn. dirbo IAB „IKHK“ direktorės ir valdybos pirmininkės pareigose. Stebėtojų taryboje buvo A. P., N. K. ir G. P.. IAB „IKHK" valdybos posėdyje 1993 m. balandžio 14 d., kuriame dalyvavo ji, A. ir K., buvo nutarta, kad bendrovei reikalinga rinkti pinigines lėšas iÅ¡ gyventojų ir jas panaudoti privatizuotų įmonių veiklai.

Šiam sprendimui pritarė ir stebėtojų tarybos nariai A. P., N. K. ir G. P.. Po valdybos ir stebėtojų tarybos sprendimų priėmimo prasidėjo ir pats lėšų rinkimo iš gyventojų įgyvendinimas. Ji kaip bendrovės direktorė pasirašė kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos V. K. buvo išduota 39,5 mln. litų. V. K. pinigai buvo išduoti grynais. Šiais pinigais V. K. disponavo savarankiškai (39 t., 59-61 b. l.).Liudytojas A. P. teisme irgi atsisakė duoti parodymus motyvuodamas tuo, kad jis buvo išteisintas Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu dėl nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas G.

P.. Todėl, vadovaujantis BPK 276 str. l d. 2 p., jo parodymai, duoti teisme (t. 42 b. l. 94), perskaityti. Jis parodė, kad apie Stebėtojų tarybos protokolÄ dėl paskolų ėmimo iÅ¡ gyventojų nieko nežino. Tačiau jis teismui nepaaiÅ¡kino, kodėl pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad: „1993-04-14 „IKHK“ valdyba posėdyje nusprendė rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lėšas ir jas panaudoti privatizuotų įmonių veiklai“. „Šis valdybos nutarimas svarstytas 1993-04-15 bendrovės stebėtojų taryboje ir jam buvo pritarta“.

„Vykdyti paskirtas akcininkas V. K.“ (t. 37, b. l. 51,52).Liudytoja N. K. parodė, kad ji buvo tik samdoma darbuotoja, o kaltinamasis G. P. buvo akcininkas ir bendrovės steigėjas, be to, jis kartu buvo ir Konglamerato „EBSW“ prezidentas. Ji dirbo UAB „Kauno holdingo kompanijoje“ (KHK). Veiklos pradžioje ši bendrovė vykdė įmonių akcijų pirkimus-pardavimus, o vėliau šias funkcijas vykdė IAB IKHK. Be to, ji buvo ir IAB IKHK konsultante, todėl ji konsultuodavo piliečius privatizavimo, akcijų pirkimo klausimais.

Ji buvo išrinkta IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos nare. 1993-03-31 įvyko šios bendrovės visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo suteikti papildomi įgaliojimai skolintis lėšas IAB „IKHK“ veiklai vystyti ir privatizuotų įmonių finansavimui. IAB „IKHK“ valdyba konstatavo, kad trūko pinigų objektams pirkti, todėl siūlė skolintis lėšas iš gyventojų. Ji kalbėjosi su kaltinamuoju G. P. ir šis klausė bei išreiškė nuomonę, kad reikia pritarti valdybos siūlymui.

Be jos Stebėtojų taryboje buvo kaltinamasis G. P. ir A. P.. Ji pritarė neatsakingai,nesikonsultavusi su specialistais. Be to, IAB „IKHK“ buvo suteikta teisė bendrovės turtu laiduotibendrovės skolinius įsipareigojimus. 1993-04-14 IAB „IKHK“ valdyba nutarė rinkti lėšas iÅ¡gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Minėtame posėdyje ji nedalyvavo. Po toÅ¡is Valdybos sprendimas buvo patvirtintas stebėtojų taryboje 1993-04-15. Stebėtojų tarybosposėdyje buvo nutarta: pritarti IAB „IKHK“ valdybos posėdžio nutarimui imti paskolas iÅ¡gyventojų ir užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ .

Pritartosios veiklos organizavimui ir vykdymuipaskirti akcininkÄ V. K.. Todėl pinigų rinkimas buvo V. K. žinioje. Stebėtojųtaryboje buvo dirbama aplaidžiai, tai yra, ne visada įsigilinant į sprendžiamų klausimų esmę. Kaip buvo disponuojama surinktomis lėšomis, kaip jos buvo apskaitomos, nežino. Užsvetimus pinigus buvo perkamos svetimų įmonių akcijos. Dalį surinktų pinigų N. K. gavoiÅ¡ V. K., tačiau jie buvo panaudoti kitų įmonių akcijų pirkimui. Nupirkus akcijas pagalpavedimÄ jos tuoj pat bÅ«davo perduodamos IAB „IKHK“ nuosavybėn. Taip bÅ«davo apeinamasįstatymas, kuris draudė įmonei įsigyti akcijas virÅ¡ijant leistinÄ ribÄ .

Todėl jos buvo perkamos perfizinius asmenis. Be to, N. K. už gautus iÅ¡ V. K. pinigus pirkdavo investicinius čekius. IÅ¡ pastarojo pačių pinigų ji negaudavo, o tai tik bÅ«davo fiksuojama dokumentais(sutartimis). Sutartimis akcijos bÅ«davo perduodamos IAB „IKHK“. 1994-03-25 ji pasirašė sutartį su V. K., pagal kuriÄ V. K. jai perdavė 6 222 000 litų AB „Banga“ akcijų pirkimui. Už Å¡iuos pinigus N. K. iÅ¡ P. Ž. nupirko 249040 AB „Banga“ akcijų.Tačiau atsiskaityme perkant minėtas akcijas ji nedalyvavo, o tai padarė jos tiesioginis vadovasUAB KHK direktorius A.

P., todėl nežino, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo atsiskaityta. Sutartiniais įsipareigojimais už skolintus pinigus buvo atsakingas V. K. ir jis pilnai disponavo iÅ¡ gyventojų skolintais pinigais. Kaip V. K. naudojo surinktus pinigus, nežino, nes nebuvo kontrolės, o tik pasitikėjimas V. K. asmeniu. Ji buvo atsakinga tik už akcijų pirkimÄ -pardavimÄ ir susirinkimų organizavimÄ . Ji iÅ¡ V. K. pinigų nesiskolino. Apklausta apie IAB ,,IKHK“ Stebėtojų tarybos 1993 m. balandžio 15 d. nutarimÄ V. K. parodė, kad dėl to konkretaus susirinkimo nebuvo, viskas buvo žodiniu susitarimu.

Pripažįsta, kad už tuo metu iÅ¡vykusį A. P. nutarimÄ pasirašė ji. Pasirašė ir už save. Kaip nutarimÄ pasiraÅ¡inėjo G. P., nematė, bet jai atrodo, kad buvo ir jo paraÅ¡as. Protokolo data gal ir neatitiko tikrovės, galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta ir po savaitės. Esmė Å¡iuo atveju buvo pats sprendimas. G. P. apie tÄ sprendimÄ Å¾inojo. Ä® Stebėtojų tarybos posėdžius paskambindama telefonu sukviesdavo G. P. sekretorė.Liudytoja E. M. parodė, kad ji IAB „IKHK“ dirbo vyr. finansininke.

Å ioms pareigoms užimti rekomendavo V. K.. IÅ¡ indėlininkų surinkti pinigai buvo panaudojamiįmonių privatizacijai, vertybinių popierių pirkimui. Ji iÅ¡ IAB „IKHK“ kasos perdavėV. K. 39,5 mln. Lt pagal kažkokiÄ sutartį, kurios turinio neatsimena. Å iai pinigų sumai E.M. ir V. K. pasirašė kasos iÅ¡laidų orderius. Å ie pinigai buvo surinkti iÅ¡indėlininkų įnašų. Pinigai V. K. buvo perduoti dalimis. Tuo tikslu buvo pasiraÅ¡ytasutartis tarp V. K. ir IAB „IKHK“ direktorės J.

B.. Pastaroji tik formaliai buvolaikoma direktore, o faktiÅ¡kai IAB „IKHK“ vadovavo V. K.. IAB „IKHK“vadovavo Å¡ios bendrovės sudaryta Valdyba. IAB „IKHK“ turėjo sÄ skaitÄ ir kredito banke. Sprendimus dėl pinigų iÅ¡laidavimo priimdavo V. K.. Jis žodžiu nurodydavo kam ir kiek pinigų iÅ¡laiduoti. Jis nurodydavo, kiek pinigų turi bÅ«ti perduota UAB ,,Snitai“. E. M. vykdė pastarojo nurodymus. IAB „IKHK“ pinigai bÅ«davo perduodami UAB „Snita“ pagal kažkokį susitarimÄ .

Kai pinigai bÅ«davo nuvežti į UAB „Snita“, tada ji derindavo su UAB „Snita“ buhalterijos darbuotoju S. D. perduotų pinigų sumas. Toks derinimas buvo bÅ«tinas norint suraÅ¡yti balansÄ . IAB „IKHK“ kasa buvo viena, tačiau buvo vedamos dvi kasos knygos, tai yra, viena iÅ¡ indėlininkų surinktų lėšų, o kita – bendrovės investicinės veiklos lėšos. Taip V. K. nurodymu 1994-04-14 ji iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį dėl 11100000 Lt perdavimo Firmai „Control Limited“.

Pinigai bÅ«davo perduodami V. K., UAB „Snitai“ atskirai. IAB „IKHK“ kasoje buvo laikomi tik IAB „IKHK“ pinigai. Visi sprendimai dėl pinigų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ IAB „IKHK“ kasos buvo vykdomi IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimu. Toks sprendimas buvo dėl 39500000 litų iÅ¡mokėjimo V. K..Liudytoja A. Å . parodė, kad ji dirbo UAB „Snita“ konsultante, kartais pavaduodavo finansininkÄ S. D.. Nors UAB „Snita“ direktorius buvo I. S., tačiau nurodymus duodavo ir V.

K., ir G. P.. „EBSW“ patalpose, esančiose Savanorių pr. 349, Kaune, buvo įrengta pinigų saugykla, joje buvo laikomi UAB „Snitos“, „EBSW“ grupės, „Konsultacinio centro“ ir kitų bendrovių pinigai. Raktai nuo pinigų saugyklos durų buvo pas jÄ . Vėlesnės apklausos teisiamajame posėdyje metu A. Å . parodė, kad be jos raktus turėjo ir S. D., ir kažkas iÅ¡ „Konsultacinio centro“. Tačiau ji negalinti patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, kad raktus nuo pinigų saugyklos duodavo ir finansiniam agentui, IAB „IKHK“ kasininkui E. D., kai Å¡is atveždavo surinktus pinigus į pinigų saugyklÄ , nes negalėjusi pastarajam jų duoti.

Tačiau pastarajam padėdavusi suskaičiuoti atvežtus pinigus. Pinigų saugykloje buvo dar keli seifai, tačiau jie nebuvo rakinami, tai yra, buvo vienas „kambarys – seifas“. Šį raktÄ duodavo S. D.. Raktus nuo pinigų saugyklos laikydavo darbo stalo rakinamame stalčiuje. Todėl prie neužrakintų seifuose pinigų galėjo prieiti ji, S. D. bei dar kas iÅ¡ UAB „Konsultacinis centras“. Ä® Å¡iÄ pinigų saugyklÄ buvo atvežami ir IAB „IKHK“ pinigai. Kaltinamojo G. P. nurodymu A.

Å . keletÄ kartų yra paėmusi iÅ¡ pinigų saugyklos pinigus. Tačiau dažniausiai tokius nurodymus duodavo V. K.. Kaltinamojo G. P. bei V. K. pinigai buvo laikomi spintose be atskiros apskaitos. IÅ¡ V. K. gautus pinigus ji perduodavo A. S. arba V. Z.. Kieno pinigus V. K. dalindavo, nežino. Ji padėdavo ir suskaičiuoti atvežtus pinigus. IÅ¡ UAB „Snitos“ darbuotojų į pinigų saugyklÄ , kiek jai žinoma, galėjo patekti tik S. D.. Ji matydavo, kad V. K. pats iÅ¡ kažkur paimdavo ir perduodavo pinigus paÅ¡aliniams asmenims, tai yra, paskolų gavėjams.

A. Å . patvirtino V. K. parodymus (pagarsintus t. 38 b. l. 199), kad V. K. pinigus skolindavo ir per jÄ . Pinigai buvo skolinami G. P. nurodymu, kadangi jis buvo stambiausias bendrovių akcininkas, IAB „IKHK“ tarybos narys, „EBSW“ koncerno prezidentas. Todėl jo nurodymus vykdė. V. K. nurodymu 1994-03-16 laisvos formos kasos iÅ¡laidų orderiu, esančiu t. 32 b.l. 183, iÅ¡mokėjo M. B. 50000 JAV dolerių. M. B. pasirašė, kad pinigus gavo. Kasos iÅ¡laidų orderį (nenustatytos formos), esantį t. 32 b.l. 199, kuriuo iÅ¡mokėjo 110000 JAV dolerių V.

S., pasirašė ji ir V. S.. V. K. jai nurodė išduoti pinigus, be to, išduoti pinigus A. S., kitiems asmenims nurodydavo ir kaltinamasis G. P.. Visais jai žinomais atvejais perduotinus kitiems asmenims pinigus paduodavo jai V. K..  Ji perdavė pinigus A. S., nes buvo duotas toks V. K. nurodymas. 110000 JAV dolerių prašė perduoti kaltinamasis G. P.. Kaltinamasis G. P. yra jos draugės S. P. sūnus. Perduodama pinigus kitiems asmenims pagal V. K., G. P. nurodymus, ji nesiaiškindavo, kokiu pagrindu, kodėl ir kieno pinigus perduoda.Liudytojas S. D. parodė, kad jis dirbo UAB „Snita“ vyr. buhalteriu.

Be to, jis dirbo „EBSW“ koncerne antraeilėse finansininko pareigose. UAB „Snita“ buvo saugomi akcininkų, tai yra, kaltinamojo G. P., I. S. pinigai. Kad iÅ¡vengtų netikėtų revizijų ir pasiaiÅ¡kintų dėl neapskaitytų pinigų, jis kasoje laikė raÅ¡telius, iÅ¡ kurių buvo galima matyti, kas ir kiek pasidėjo pinigų ir kas juos pasiėmė. Buvo vedama apskaita atskirose (ne nustatytos buhalterinės apskaitos formos) knygose, kad nustatytų akcininkų pinigų judėjimÄ . Å ie pinigai buvo laikomi UAB „Snita“ seifuose.

Å ios bendrovės buhalterijos patalpose buvo saugomi ir IAB „IKHK“ steigėjo V. K. pinigai. Kaltinamojo G. P. ir I. S., kaip UAB „Snita“ direktoriaus, jam buvo duotas nurodymas minėtų asmenų pinigus laikyti, saugoti UAB „Snita“ buhalterijos saugykloje. Jeigu bÅ«tų atsisakęs vykdyti šį nurodymÄ , jis bÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, tai yra, taip jis buvo priverstas pažeidinėti įstatymų nustatytÄ buhalterinės apskaitos tvarkÄ . Kaltinamojo G. P. ir kitų asmenų pinigai bÅ«davo atvežami maiÅ¡uose.

Pinigus atvežęs asmuo pasakydavo kieno Å¡ie pinigai yra ir kur juos padėti. Pristatęs pinigus asmuo nurodydavo: „UžraÅ¡ykite, kad tai yra mano pinigai“. Pastarieji nepateikdavo jokių lydinčių dokumentų. Todėl S. D. su buhaltere - kasininke A. Å . perskaičiuodavo pinigus, raÅ¡telyje užraÅ¡ydavo pinigų sumÄ ir kas juos paliko. Kaltinamasis G. P. pradžioje ant raÅ¡telio pasiraÅ¡ydavo pieÅ¡tuku, tačiau vėliau pavyko jį įpratinti tai daryti tuÅ¡iniu raÅ¡ikliu. Tuo apskaita ir baigdavosi.

Paminėtų asmenų pinigai nebuvo užpajamuojami. G. P., I. S., V. K. už pinigų saugojimÄ bendrovei nemokėjo. Kaltinamojo G. P. Å¡ioje bendrovėje laikomų pinigų sumos buvo milijoninės, tai yra, vienu metu laikoma ne viena deÅ¡imtis milijonų litų ar užsienio valiuta. Kitų asmenų sumos kiek mažesnės. Bendros apskaitos nebuvo. Raktus nuo pinigų saugyklos turėjo A. Å .. Kitų asmenų, tai yra, kaltinamojo G. P., V. K. pinigų laikymo saugumo klausimas buvo jų pačių reikalas.

Pinigų saugyklÄ saugojo sargas. S. D. besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo A. Å ., todėl jis prileido pastarÄ jÄ prie bendrovės pinigų. IÅ¡ IAB „IKHK“ pasiskolinti pinigai bÅ«davo apskaitomi UAB „Snita“ kasoje. Pinigų srautas buvo didžiulis – vienu metu skaičiuojamas deÅ¡imtimis milijonų. Tarp IAB „IKHK“ ir UAB „Snita“ buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl finansinio tarpininkavimo, investicinių paskolų rinkimo. Å ios sutarties pagrindu IAB „IKHK“ skolindavo pinigus UAB „Snita“.

Pastaroji Å¡iuos pinigus arba investuodavo, arba perskolindavo kitiems subjektams. IÅ¡ Å¡ios veiklos bendrovė gaudavo pelnÄ . UAB „Snita“ su IAB „IKHK“ atsiskaitinėdavo pinigais arba akcijomis. Paliktus saugoti pinigus kaltinamasis G. P. pasiimdavo iÅ¡ A. Å . ir neskaičiavęs. Dėl pinigų paskolinimo, perdavimo, paliktų saugoti grÄ Å¾inimo nurodymus duodavo kaltinamasis G. P. ir jis pastarojo klausydavo, nes norėjo dirbti. Kaltinamojo G. P., UAB „Snita“ direktoriaus I. S. ir V. K. kabinetai buvo Å¡alia vienas kito, kad jie geriau ir operatyviau galėtų derinti klausimus.

Tuo tikslu ne bendrovės patalpose, Savanorių pr., Kaune, buvo išnuomoti du kabinetai. Jis buvo priklausomas nuo kaltinamojo G. P., Į. S., V. K., A. P., kadangi jie buvo Koncerno „EBSW“, UAB „Snita“, IAB „IKHK“ vadovaujantys asmenys. Be to, UAB „Snita“ patalpose buvo ir „Konsultacinio centro“ seifas. Kokius ir kieno pinigus atveždavo fiziniai asmenys į UAB „Snita“, žinojo ne jis, kaip vyr. buhalteris, o „kasininkė“ A. Š., kadangi buvo tokia kaltinamojo G.

P. ir kitų paminėtų bendrovių vadovų valia. Pastaroji su kitų bendrovių buhalterijomis derindavo, ar atitinka atvežtų pinigų sumos. Jis tvirtina V. K. parengtinio tardymo metu duotus parodymus (t.38 b. l. 199) apie tai, kad V. K. pinigus skolindavo arba pats, arba per tarpininkus: G. P., A. Š. bei jį, tai yra S. D.. Kaltinamojo G. P. nurodymus jis privalėjo vykdyti, kadangi G. P. buvo IAB „IKHK“ steigėjas ir tarybos narys, stambus akcininkas, Koncerno „EBSW“ prezidentas. Pastarasis nurodydavo, kiek ir kam pinigų paskolinti.

Toliau Å¡ie pinigai V. K. nurodymu buvo perduodami asmenims per jį (S. D.) ar A. Å . pagal žodines arba raÅ¡ytines sutartis. Dėl pinigų perskolinimo esminę reikÅ¡mę turėjo G. P. nurodymai, nes jis buvo ne tik „EBSW“ prezidentas, bet ir didelis akcininkas įvairiose bendrovėse. Dėl 50000 JAV dolerių paskolos R. jis žino tik tiek, kad R. kalbėdavo su G. P. apie skolos grÄ Å¾inimÄ . Kaltinamojo G. P. nurodymu jis perdavė V. K. 30000 JAV dolerių. Kaltinamojo G. P. ir V. K. žodiniu nurodymu jis ir A.

Å . perduodavo V. K. žinioje buvusius pinigus A. S. arba pastarojo finansininkui V. S.. G. P. nurodydavo, kokias sumas iÅ¡duoti, o jo pareiga buvo vykdyti nurodymus. Pinigus turėjo skaičiuoti A. Å .. Be to, gavęs nurodymÄ iÅ¡ kaltinamojo ir minėtų vadovų surašė 1993-11-10 sutartį, kuria V. K. paskolina A. D. 2000000 litų, surašė 1993-10-28 sutartį, kuria V. K. paskolina 2000000 litų A. G., surašė 1994-02-07 sutartį, kuria D. V. paskolinta 100000 litų. G. P. paskolino UAB „Litpoliinter“ direktoriui K. 20000 JAV dolerių.

Todėl jis surašė 1994-04-28 sutartį, kuria UAB „Litpoliinter“ direktorius V. K. gavo 20000 JAV dolerių paskolÄ UAB „Litpoliinter“. Minėtas sutartis jis surašė remdamasis iÅ¡vardintų sutartyse Å¡alių susitarimais ir pastarųjų nustatytomis sutarties sÄ lygomis, tai yra, jis įvykdė Koncerno „EBSW“, IAB „KIHK“, UAB „Snita“ vadovų nurodymÄ ir atliko techninį darbÄ . Pinigai buvo skolinami G. P. vardu ir jo sprendimu, tačiau kas ir kodėl pasirašė už jį, nežino.

Tuo klausimu buvo kalbamasi su UAB „Litpoliinter“ atstovais Bubneliu ir direktoriumi V. K.. Paskolinti Å¡iuos pinigus sprendimÄ priėmė ne vienas kaltinamasis G. P., o savo nuomonę tuo klausimu iÅ¡sakė ir V. K. bei P.. Pinigus A. S. ir V. S. jis iÅ¡duodavo be pakvitavimų. Mano, kad tuo turėjo rÅ«pintis A. Å ., nes ji atliko kasininkės funkcijas. Nurodymus iÅ¡duoti pinigus A. S. duodavo tik kaltinamasis G. P.. Be to, nurodymÄ iÅ¡duoti pinigus UAB „Lunatikas“ davė V. K.. Todėl pinigai buvo iÅ¡duoti Å¡ios bendrovės direktoriui P..

Be to, jis užpildė 1993-12-05 kasos pajamų orderį dėl gautos paskolos 10443835 litų iÅ¡ D. C. ir užpildė 1994-03-30 kasos iÅ¡laidų orderį dėl Å¡ios pinigų sumos grÄ Å¾inimo D. C.. Šie abu dokumentai buvo užpildyti tÄ pačiÄ dienÄ , o pačių pinigų priėmimo ir grÄ Å¾inimo jis nematė.  Pinigų saugyklos sargas buvo „kasininkė“ A. Å ., o kai jos nebÅ«davo, pavaduodavo jis. Kai reikėdavo paimti pinigus iÅ¡ saugyklos, raktus paimdavo iÅ¡ A. Å .. Jis raktų nuo pinigų saugyklos neturėjo.

Kieno pinigus G. P. liepdavo duoti, nežino. Buvo įvardinta, kad tai G. P. pinigai. Poėmio protokolas patvirtina, kad iš V. K. buvo paimtas kompiuteris Sunrac“ Nr. 126-2503285 tipo HyperBook 2300SLC/486 ir kompaktinė plokštelė (kompiuterio diskelis su individualiu Nr. BC33350682, A.K. Č. turizmo firmos turto įkeitimo aktas (t. 32 b. l. 2-3).Iš specialisto išvados Nr. 11-298 matosi, kad tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio HyperBook 2300SLC/486 125 MB talpos kietame diske yra 1406 failai, o šių failų bendras dydis 81162773 baitai, nenaudojamuose (laisvuose) klasteriuose Nr. 9680, Nr. 16555, Nr. 36331 yra ištrinti anksčiau buvę katalogai, kuriuose buvusių failų atstatyti negalima.

Å iame kietame diske dominuoja sisteminė programinė įranga. Tik subkataloge C:\SKOLA yra vartotojo taikomoji programa VALDAS.EXE (paraÅ¡yta CLARION programavimo kalba ), kuri skirta iÅ¡duotų paskolų duomenų bazės valdymui ir Å¡ios programos funkcionavimui reikalingi failai: DALINIS.DAT (paskolų daliniai grÄ Å¾inimai), PASKOLA.DAT (paskolų iÅ¡davimo sutartys), DUOMENYS.DAT, PROC.DAT,' PUNKTAS.DAT, TIPAS.DAT, UZSTATAS.DAT, VALIUTA.DAT (Å¡ie failai yra pagalbiniai), ZMOGUS.DAT (klientų sÄ raÅ¡as) bei pagalbiniai mdeksiniai failai (paieÅ¡kos pagreitinimui programos darbo metu) DALINIS.K01, DUOMENYS.K01, PASKOLA.K01, PROC.KOl, PUNKTAS.KOL TIPAS.KOL UZSTATAS.KOL VALIUTA.K01, ZMOGUS.K01.

Užslaptintų failų nėra. Tiriamųjų failų struktÅ«ros pateiktos priede 5, o minėtuose duomenų failuose sukaupta informacija pateikta prieduose 6-9. Tiriamajame kompiuteriniame diskelyje yra suarchyvuoti duomenų bazių failai. Å ių failų informacijÄ galima peržiÅ«rėti su programa Microsoft FOXPRO versija 2,6. Atidarius failus, pagal juose esančiÄ informacijÄ nustatyta, kad tai yra indėlininkų sÄ raÅ¡ai (25383 įraÅ¡us turintis failas LITALDBF su papildomu failu pastaboms LITAI.FPT) ir dalinės iÅ¡mokos indėlininkams (1661 įraÅ¡Ä turintis failas DALJSM.DBF).

IÅ¡brauktų įrašų minėtuose failuose nerasta. Paimtame iÅ¡ V. K. kompiuterio kietajame diske yra duomenys, kurių punkte „Bendras“ yra iÅ¡duotų pinigų K., B., B., G., G., D., M., Č., K., B., K., C., S., P., Å ., Č., R., K., G., G., B., P., V., A., S., „ArtÅ«rui“ suvestinė (t.32 b.l. 58-60, 134-139), o taip pat Å¡iame punkte iÅ¡vardintiems asmenims pinigų perdavimo faktÄ patvirtinantys (įvardintos sutartimis) duomenys /vardas pavardė, data, suma/, o bÅ«tent, M. B. – 1994-03-02, 120000 Lt., 1994-03-09, 121000 Lt., 1994-03-28, 160204 Lt., 1994-02-09, 312584 Lt., V.

B. – 1994-03-30, 370000 Lt., M. G. – 1993-03-03, 2590 JAV dolerių (toliau kaip žymima specialistų išvadoje $), 1993-11-26, 1500 $, 1993-11-25, 40000 $, 1993-06-17, 4031 $, 1993-08-27, 1000 $, 1993-08-13, 6000 Lt., 1993-12-28, 3000 $, 1994-02-21, 30000 $, 1994-02-25, 1200 $, 1995-01-08, 1000 $, A. G. 1993-10-28, 2000000 Lt., A. D. - 1993-11-10, 2000000 Lt., D. V. – 1994-02-07, 100000 Lt., D. Č. – 1993-12-15, 20000 $, 1994-02-10, 600000 $, 1994-03-18, 10000 Vokietijos markių (DM), 1994-04-09, 30000 $, 1994-05-19, 30000 $, 1994-12-13, 19000 $, A.

M. – 1994-03-02, 120000 Lt., A. K. – 1993-11-23, 40000 $, 1993-11-29, 35000 $, M. B. – 1994-03-01, 100000 Lt., 1993-10-01, 5181 $, 1993-12-02, 10000 $, 1993-08-31, 61935 $, 1993-12-14, 10000 $, 1993-12-16, 15000 $, 1994-01-04. 25000 $, A. J. – 1994-07-03, 80000 Lt., M. B. – 1994-03-16, 50000 $, 1993-11-03, 232000 Lt., A. K. – 1994-04-28, 20000 $, D. C. – 1994-01-08, 14000 $, 1994-01-15, 20000 $, 1994-01-18, 6000 $, 1995-01-22, 40000 $, A. S. – 1993-11-05, 400000 Lt., 1993-11-03, 600000 Lt., 1993-11-12, 400000 Lt., 1993-11-15, 2640 Lt., 360000 Lt., 1993-12-06, 1200000 Lt., 1993-12-23, 540000 Lt., 1993-12-29, 700000 Lt., 1994-01-14, 400000 Lt., 1994-02-02, 240000 Lt., 1994-01-15, 400000 Lt., 1994-02-04, 380000 Lt., 1994-03-28, 440000 Lt., V.

P. – 1993-10-13, 120000 Lt., E. Å . – 1993-10-18, 15000 $, A. Č. – 1994-01-20, 400000 Lt., 1994-09-23, 12000 $, R. R. – 1992-09-09, 50000 $, A. K. – 1993-11-08, 30000 $, I. K. – 1994-01-02, 537452 Lt., G. G. – 1994-02-09, 4436 $, 1994-02-22, 5000 $, 1994-03-02, 5000 $, R. Å . – 1993-12-20, 24489 $, L. G. – 1993-11-09. 250000 $, K. B. – 1994-04-01, 169136 Lt., P. – 1993-12-20, 28021 $, 1994-01-19, 22368 $, V. – 1993-12-17, 11254 $, K. A. – 1994-01-06. 50000 $, E. M. – 1994-03-04, 4929 $, S. – 1994-03-22, 55000 $, 1995-01-11, 60509 $, „ArtÅ«rui“ – 1994-01-17, 10013 $, 1994-02-22, 20000 $, S. – 1993-08-11, 20000 $, 1994-10-06, 15275 $ (t. 32 b.l. 61-133). Be to, Å¡iame punkte, lentelėje pavadinimu „galiojančios sutartys“ yra asmenų sÄ raÅ¡as (t. 32 b. l. 59-60). Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akte „Dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ finansinės - Å«kinės veiklos revizijos  rezultatų“ nurodoma, kad IAB „IKHK“ stebėtojų taryba (G.

P., A. P., N. K.), valdyba (J. B., K. A., D. K.), dalyvaujant V. K., organizavo indėlių priėmimÄ iÅ¡ gyventojų. Bendrovės direktorė J. B. pasiraÅ¡inėjo „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui“ sutartis su indėlininkais, vyr. buhalterė D. K. ir E. M. vykdė gautų bei panaudotų lėšų apskaitÄ . Indėlių priėmimas iÅ¡ gyventojų nebuvo numatytas bendrovės įstatuose. Renkant indėlius iÅ¡ gyventojų bendrovė neturėjo jokių garantijų, kad Å¡ie indėliai bus grÄ Å¾inti.

Tipinių „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutarčių“, kurias pasiraÅ¡inėjo. B. ir indėlininkai, punkte 1.1 buvo įraÅ¡yta, kad įmonė priima lėšas ir užtikrina savo turtu jų grÄ Å¾inimÄ . Tačiau Å¡is sutarties punktas buvo apgaulingas, nes neatitiko realiam bendrovės nuosavam turtui, kuris kelis kartus buvo mažesnis už skolas. Lėšų skolinimas iÅ¡ gyventojų buvo masiÅ¡kas, neturint konkrečios Å¡ių lėšų naudojimo programos, dokumentaliai nereglamentuojant palÅ«kanų dydžio, nesant realių lėšų grÄ Å¾inimo Å¡altinių.

Periodinėje spaudoje apie indėlių priėmimÄ buvo naudojama „Koncerno EBSW“ emblema ir nurodoma, kad pirkta turto už 64 mln. litų, nors „Koncernas EBSW“ bei IAB „IKHK“ niekada tokios apimties turto neturėjo ir jo nevaldė. Surinktos gyventojų bei skolintos iÅ¡ organizacijų lėšos po įvairių sutarčių priedanga (privatizavimo programos vykdymas, avansai pirkimams ir kt.) buvo perskolinamos bei iÅ¡duodamoms juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutartis“ buvo renkami indėliai iÅ¡ gyventojų neturint tam Lietuvos banko leidimo.

Pažeistas Lietuvos banko įstatymo (1990-02-13 Nr. XI-3679) 16 str., kuriame nurodyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvoje gali bÅ«ti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu. Tokiai veiklai Lietuvos bankas leidimo neiÅ¡davė ir todėl Å¡i bendrovės veikla buvo neteisėta. Indėliai iÅ¡ gyventojų buvo pradėti rinkti ir pajamuoti IAB „IKHK“ kasoje 1993-04-20 ir baigti rinkti 1995-06-06. Per nurodytÄ laikotarpį priimta ir užpajamuota kasoje indėlių iÅ¡ gyventojų 344 mln. 347 tÅ«kst. 276 litai, iÅ¡ juridinių asmenų – 9 mln. 390 tÅ«kst. 375 Lt.

GrÄ Å¾inta iÅ¡ viso indėlių gyventojams iki 1996-07-01 266 mln. 916 tÅ«kst. 755 litai, juridiniams asmenims – 8 mln. 610 tÅ«kst. 375 Lt, papildomai įskaitant 3.435 Lt sumÄ , gautÄ pasikeitus valiutos kursui. Per visÄ veiklos laikotarpį IAB „IKHK“ dirbo nuostolingai ir laisvų nuosavų apyvartinių lėšų neturėjo. Todėl visos piniginės lėšos, iÅ¡duotos iÅ¡ bendrovės kasos įvairių sutarčių pagrindu, buvo skolintos iÅ¡ gyventojų ar juridinių asmenų. Taip pat už skolintas lėšas buvo pirktos įvairių bendrovių akcijos. Ypač sunkius padarinius IAB „IKHK“ patyrė dėl neteisėtos veiklos, renkant indėlius iÅ¡ gyventojų bei skolinantis lėšas iÅ¡ kitų bendrovių.

Renkant ir skolinantis lėšas iÅ¡ kitų bendrovių, neatsižvelgiant į nuosavo turto apimtis ir neteisėtai Å¡ias lėšas naudojant (Å¡vaistant) nuostolingai dirbančių įmonių akcijų pirkimams, tarp jų ir iÅ¡ įvairių fizinių asmenų, susidarė tokia padėtis, kad esant nuosavo akcinio kapitalo apimčiai 8 mln. litų, už 1994 metus nuostolis sudarė 34,3 mln. litų, tarp jų už 1994 m. pirmÄ pusmetį bendrovės duomenimis nuostolis jau virÅ¡ijo nuosavÄ kapitalÄ ir sudarė 10,2 mln. litų.

Todėl bendrovėje susidarė bankrotinė situacija. Sudarant ataskaitas už 1994 metų antrÄ pusmetį, buvo nuslėpta susidariusi bendrovėje bankrotinė situacija ir už 1994 metus vietoj faktinio 34,3 mln. litų nuostolio, ataskaitose parodytas 2,4 mln. litų pelnas. Tikrosios padėties slėpimas bendrovės apskaitoje ir neteisėtų kreditinių operacijų vykdymas, nesirÅ«pinimas privatizuotų įmonių gamybos vystymu, lėmė sunkias bankroto pasekmes. Grėsminga finansinė padėtis susidarė dėl 1994 m. pirmame pusmetyje atliktų bendrovės vadovybės (stebėtojų tarybos pirmininkas A.

P., nariai N. K., G. P. iki 1994-02-26, nuo to laiko – E. M., valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė J. B., nariai D. K. ir V. K.) veiksmų. 1994 m. sausio – balandžio mėnesiais bendrovė iš IAB „IKHK“ kasos, nenurodant, kokiam tikslui, atsiskaitytiniam asmeniui V. K. grynais pinigais iš indėlininkų surinktų lėšų buvo išduoti 39,5 mln. Lt tariamai privatizavimo programai vykdyti. Iš IAB "IKHK" kasos buvo išduoti avansai atsiskaitytiniam asmeniui V. K. taip: 1994 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 7 - 3000000 litų.

Kasos išlaidų orderio dokumentuose nerasta, tačiau V. K. patvirtino gavęs šiuos pinigus. 1994 m. vasario 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr.48 - 5000000 litų, 1994 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 85 - 7500000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 91- 3000000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 92 - 10000000 litų, 1994 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 - 11000000 litų, iš viso V. K. buvo išduotas avansas 39500000 litų grynų pinigų, surinktų iš indėlininkų.

Kasos iÅ¡laidų orderiuose, pasiraÅ¡ytuose bendrovės vadovės J. B. ir vyr. buhalterės D. K., nurodytas iÅ¡davimo pagrindas 1993 m. balandžio 14 d. pavedimo sutartis. Gyventojams palÅ«kanos už indėlius buvo mokamos vidutiniu procentu 8,5 % per mėnesį, o V. K. iÅ¡duotos lėšos, nenumatant jokių procentų. Tai kiekvienÄ mėnesį buvo patiriama po 3 mln. 357,5 tÅ«kst. litų nuostolio. V. K. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo 1995-07-21 taip bendrovei padarė 47 mln. litų žalÄ . Dokumentinės revizijos eigoje, patikrinus V.

K. paaiÅ¡kinimÄ ir pateiktus paskolų dokumentus nustatyta, kad V. K. buvo paskolinęs pinigus taip: 1. 1995-04-03 įmonės "Raitom" atstovui S. S. - 61100 Lt., 1995-04-19 D. Y. - 90000 Lt, 1995-04-19 K. S. - 90000 Lt, 1994-05-01 V. V. - 96000 Lt, 1994-04-02 M. G. - 234000 Lt, 1994-04-01 A. E. - 169136 Lt, 1994-02-07 D. V. - 100000 Lt, 1994-03-02 M. B. - 120000 Lt, 1994-03-09 M. B. - 121000 Lt, 1994-03-28 M. B. - 160204 Lt, 1994-02-09 M. B. - 312584 Lt, 1994-03-31 J. S. per S. - 395000 Lt, 1994-03-01 J. S. per M. B. - 100000 Lt, 1994-03-02 A.

M. - 120000 Lt, 1994-03-30 V. B. - 370000 Lt, 1994-03-30 E. M. - 20000 Lt, 1993-11-04 UAB "Kauno brokerių kompanija per S. D. - 1000000 Lt, 1994-11-04 D. C. (UAB "Divax") - 320000 Lt, 1994-01-05 G. G. - 60000 Lt, 1994-01-18 G. P. - 120000 Lt, 1994-04-18 G. P. - 80000 Lt, 1994-03-31 G. S. - 97956 Lt, 1993-10-18 E. Š. - 60000 Lt, 1994-01-02 I. K. - 537452 Lt, 1994-01-02 D. B. – 432000 Lt, 1994-01-02 R. V. - 80000 Lt, 1994-01-02 A. S. - 5600000 Lt, 1994-01-02 K. - 120000 Lt, 1994-01-02 A. K. - 380000 Lt, 1994-01-02 K. A. - 325000 Lt, 1994-01-02 R.

R. – 200000 Lt, 1994-01-20 Č. - 400000 Lt, 1994-02- l0 D. Č. - 600000 Lt, 1994-02-08 A. K. per M. B. - 1564000 Lt, 1993-11-10 A. D. - 2000000 Lt, 1993-10-28 A. G. - 2000000 Lt, 1994-07-03 A. Ž. – 80000 Lt, 1994-07-03 UAB Lunatikas – 120000 Lt. „Konglameratas EBSW“ įregistruotas Kauno m. valdyboje 1994-06-15. Pavadinimas pakeistas į „Grupė EBSW“ įregistruota 1994-12-20. Iki 1994-06-15 „EBSW Koncernas“ nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymo (1990-07-31 Nr. I-440) nustatyta tvarka, neturėjo sÄ skaitos banke, nevykdė piniginių operacijų, neturėjo turto, nors Å¡is pavadinimas ir buvo vartojamas periodinėje spaudoje bei skelbimuose. Asociacija įsteigta, remiantis LR Vyriausybės 1993-08-03 nutarimu Nr. 601 „Dėl koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų“.

Asociacijos taryba steigėjų balsų dauguma iš 9 asmenų. Tarybos prezidentu išrinktas G. P.. Tarybos nariai: I. S., R. L., G. M., A. P., R. P., G. B., S. G., A. S.. Asociacijos taryba sudaryta iš asmenų, kurie tiesiogiai arba per jiems pavaldžias įmones buvo įsigiję steigėjų akcijų paketus. G. P. vienas iš IAB „IKHK“ steigėjų valdė šios bendrovės 15,8 % akcijų, A. P. – 6,3 %, I. S. asmeniškai ir per UAB „Snita“ – 12,6% ir t.t. Asociacijos „Grupė EBSW“ steigėjai neįvykdė steigimo sutartyje ir įstatuose numatytų įsipareigojimų.

Nesukaupus reikiamo turto ir piniginių lėšų asociacija „Grupė EBSW“ vykdė pinigines bei kitas operacijas: naudojo savo pavadinimÄ reklamai, tarpininkavimui, sudarinėjo sutartis, ėmė kreditus, davė garantinius raÅ¡tus kreditams gauti, nors 1994-06-14 patvirtintų įstatų 1 d. 1.4 p. skelbia, kad „Asociacija“ yra ribotos turtinės atsakomybės asociacija (t. 9, b.l. 22-126).Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1997-11-28 ekspertizės akte nurodyta, kad pagal IAB „IKHK“ dokumentus bei apskaitos registrus per 1993-06-03 – 1995-08-01 laikotarpį surinkta iÅ¡ gyventojų indėlių už 341.582.394,93 Lt, grÄ Å¾inta už 260.047.010,12 Lt ir negrÄ Å¾inta už 81.535.384,81 Lt.

IAB „IKHK“ ekonomiÅ¡kai nenaudingai naudojo skolintas iÅ¡ gyventojų lėšas ir dėl to turėjo 67 565 925 Lt nuostolio, tame tarpe dėl V. K. nupirktų įmonių akcijų (už įsigytas akcijas sumokėta virÅ¡ nominalios akcijų vertės) bei V. K. iÅ¡duotų lėšų akcijų pirkimui (už atitrauktas lėšas negavo pajamų). Å is nuostolis galėjo sÄ lygoti IAB „IKHK“ bankrotÄ (t. 31, b.l. 248-281). Kauno Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK 1997-12-02 nutarimu Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1997-11-28 ekspertizės akto iÅ¡vada dėl negrÄ Å¾intos 81.535.384,81 Lt. sumos patikslinta remiantis 1996-07-01 IAB „IKHK“ kasos dokumentinės revizijos aktu bei 1997-03-08 IAB „IKHK“ Å«kinės-finansinės veiklos dokumentinės revizijos aktu ir laikytina Å¡i suma 81.486.121,16 litų (t. 31 b. l. 288).

IÅ¡ IAB “IKHK” steigimo dokumentų, įstatų matyti, kad bendrovės steigėjai buvo A. P., G. P., I. S., M. S., K. A., kurie 1992 m. balandžio 28 d. sudarė ir pasirašė IAB “IKHK” steigimo sutartį. IÅ¡ IAB „IKHK“ įstatų 8 straipsnio turinio matyti, kad bendrovės valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba. Bendrovės stebėtojų taryba: skiria valdybos narius ir atleidžia juos iÅ¡ pareigų, stebi ir analizuoja valdybos veiklÄ , finansinių iÅ¡teklių panaudojimÄ , gamybos ir valdymo organizavimÄ , kapitalo rentabilumÄ , finansinės bÅ«klės perspektyvinį įvertinimÄ , tikrina buhalterinės – finansinės apskaitos teisingumÄ , bendrovės knygas ir dokumentus, pateikia pasiÅ«lymus ir atsiliepimus visuotiniam susirinkimui, atstovauja bendrovę teisme, nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir valdybos, valdybos nario, bendrovės administracijos vadovo.

IÅ¡ G. P. ir kitų asmenų 1992-04-28 pareiÅ¡kimo Kauno miesto Vadybai matyti, kad jis su Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno Holdingo Kompanija“ ( nuosprendyje IAB „IKHK“) įstatais yra susipažinęs ir juos pripažįsta (t. 5 b.l. 1-122, t. 10 b.l. 137-249, 38 b. l. 9-20).Iš IAB “IKHK” 1993-03-23 stebėtojų tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad stebėtojų taryba, susidedanti iÅ¡ jos pirmininko A. P., narių G. P., N. K. priėmė sprendimÄ pateikti IAB “IKHK” valdybos teisę garantuoti Akcinės bendrovės turtu, prisiimant skolinius įsipareigojimus, akcininkų susirinkimo patvirtinimui (t.11 b. l. 185 ).IÅ¡ IAB “IKHK” 1993-04-14 valdybos posėdžio protokolo matyti, kad bendrovės valdybos posėdyje dalyvavo valdybos nariai J.

B., K. A. ir akcininkas V. K.. Posėdyje buvo nutarta rinkti lėšas iÅ¡ gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Pavesti V. K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ . Ä®galioti bendrovės direktorę sudaryti su V. K. pavedimo sutartį, kurioje suteikiami jam visi įgaliojimai dėl piniginių lėšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi bÅ«ti sudaryta neatlygintinai (t. 11 b. l. 182).IÅ¡ 1993-04-14 IAB “IKHK” pavedimo sutarties tarp direktorės J.

B. ir V. K. matyti, kad pagal IAB “IKHK” 1993 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ bendrovė paveda V. K. organizuoti paskolų ėmimÄ , gautų piniginių lėšų tvarkymÄ , valdymÄ , disponavimÄ ir jų panaudojimo tikslingumÄ (t. 11 b. l. 183-184).IÅ¡ 1993-04-15 IAB “IKHK” stebėtojų tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad, dalyvaujant G. P., A. P., N. K., buvo svarstyta valdybos posėdžio, įvykusio 1993-04-14, nutarimas ir buvo nutarta pritarti valdybos posėdžio nutarimui imti paskolas iÅ¡ gyventojų užtikrinat privatizuotų įmonių veiklÄ .

Pritarti šios veiklos organizavimui. Vykdymui paskirtas akcininkas V. K. (t.11 b. l. 126).Iš 1993-04-16 IAB “IKHK” valdybos posėdžio protokolo matyti, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo svarstomas klausimas atidaryti investicinės akcinės bendrovės “Investicinė Kauno holdingo kompanija” filialus laikinam lėšų priėmimui iš gyventojų ir valdyba nutarė leisti V. K. savo nuožiūra atidaryti filialus laikinam lėšų priėmimui iš gyventojų (t.11 b. l. 181).Iš bylos matosi, kad teismas apklausė liudytojais ir asmenis, kuriems kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo išduotos paskolos arba kuriems buvo žinomos tų paskolų išdavimo aplinkybės. Buvo išnagrinėtos ir prie bylos pridėtos tos paskolos patvirtinančios rašytinės sutartys.

Liudytojais buvo apklausti D. K., R. L., A. M. B., A. S., V. S., A. V. K., A. G., V. Š., P. K., V. K., V. P., V. B., K. S., M. G., M. B., A. M., R. L., G. S., K. A., D. Č., A. K., I. K., V. V., A. J., A. K., S. S., A. E., M. B., A. J., D. V., R. V., E. M., G. G., perskaityti mirusio liudytojo A. K. parodymai.Iš šių liudytojų parodymų matosi, kad dėl paskolų jie kreipdavosi arba į V. K., arba į G. P., dažnai tarpininkaujant kitiems asmenims. Pinigus irgi gavo arba iš V. K., arba iš V. K. ar G. P. nurodytų asmenų.

Kai kurie liudytojai parodė, kad jiems kreipiantis dėl paskolų į G. P., Å¡is juos nukreipdavo pas V. K. ir Å¡is tas paskolas suteikdavo. BÅ«davo sutariama dėl palÅ«kanų, tačiau pačios sutartys dažnai bÅ«davo tik žodinės. Visi iÅ¡vardintų liudytojų parodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad jo apraÅ¡omojoje dalyje teismas iÅ¡dėstė iÅ¡samius iÅ¡nagrinėtų įrodymų vertinimo motyvus, įvertino įrodymus ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , todėl teismo padarytos iÅ¡vados, kolegijos nuomone, atitinka faktines bylos aplinkybes.

V. K. ir J. B. pagal BK 184 str. 2 d. jau buvo pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, todėl G. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl svetimo turto iššvaistymo nepagrįstai buvo nuteistas ne tik G. P., bet netgi ir jau bausmę atlikęs V. K., yra visiškai nepagrįstas ir šioje byloje šis klausimas iš viso negali būti nagrinėjamas. Jau nurodytu įsiteisėjusiu 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad J. B. nuo 1992 m. spalio 27 d. būdama IAB ,,IKHK“ direktore ir valdybos pirmininke, o nuo 1995 m. balandžio 6 d. direktore ir valdybos nare, ir V.

K., bÅ«damas IAB ,,IKHK“ akcininku, nuo 1994 m. vasario 21 d. valdybos nariu, o nuo 1995 m. balandžio 6 d. valdybos pirmininku, iššvaistė jiems patikėtas ir jų žinioje esančias IAB ,,IKHK“ skolintas pinigines lėšas. Turint tikslÄ užtikrinti IAB ,,IKHK“ privatizuotų įmonių veiklÄ pagal J. B. sudarytas ir pasiraÅ¡ytas lėšų priėmimo laikinam naudojimuisi sutartis iÅ¡ gyventojų buvo pasiskolintos piniginės lėšos, kurios buvo užpajamuotos bendrovės kasoje. Å ie pinigai pagal tiksliÄ paskirtį nebuvo naudojami, o už juos buvo perkamos kitų bendrovių akcijos bei finansuojamos kitos EBSW pavaldume esančios bendrovės. Nors nurodytu nuosprendžiu J.

B. ir V. K. pripažinti kaltais iÅ¡vaistę dar didesnės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. iÅ¡ viso 81386016,66 Lt, Å¡iuo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad nuo 1994 m. sausio 6 d. iki 1994 m. balandžio 14 d. V. K. iÅ¡davus 39500000 Lt avansÄ , iÅ¡ Å¡ių lėšų tik 15 272 058 Lt buvo panaudota IAB ,,IKHK“ reikmėms – vertybinių popierių pirkimui, o likusi pinigų dalis – 24272942 Lt buvo iššvaistyta. Tame pačiame nuosprendyje nurodyta, kad Å¡is svetimas turtas buvo iššvaistytas J.

B. ir V. K. veikiant iÅ¡ anksto susitarus grupėje su nuo tyrimo pasislėpusiu IAB ,,IKHK“ stebėtojų tarybos narių ir teisiÅ¡kai neįregistruoto EBSW koncerno prezidentu G. P..Teisme iÅ¡nagrinėjus iÅ¡skirtÄ G. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ , dar kartÄ pasitvirtino ne tik jau nuteistų V. K. ir J. B., bet buvo nustatytos ir paties G. P. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybės, atskleistas jo vaidmuo Å¡io nusikaltimo padaryme. IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtino, kad G. P. G. P., bÅ«damas investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėju bei nuo 1992-10-23 Stebėtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno „EBSW“ (1994-06-15 įregistruoto kaip „Konglameratas EBSW“) Tarybos prezidentu ir dėl to turėdamas realiÄ galimybę įtakoti IAB „IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, Å¡ios bendrovės Stebėtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritarė bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinę veiklÄ ir pavesti IAB „IKHK“ akcininkui V.

K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatė nusikaltimo objektÄ , t.y. svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų, ir organizavo IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų - 24.227.942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymÄ , tai yra, V. K. 1993-1994 metais, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, iÅ¡ IAB „IKHK“ kasos gavus 39.500.000,00 Lt (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iÅ¡ minėtos bendrovės kasos gavo laikotarpyje nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius) vertybinių popierių pirkimui bei panaudojus Å¡iam tikslui tik 15.272.058,00 Lt, G.

P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimus surinktos iÅ¡ indėlininkų lėšos gali bÅ«ti panaudotos tik bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinei veiklai, likusius 24.227.942,00 Lt 1994 metais ir vėliau iki 1995-04-03, V. K. asmeniÅ¡kai IAB „IKHK“ patalpose Gedimino g. 47 Kaune arba per UAB „Snita“ darbuotojus, Å¡ios bendrovės patalpose, Savanorių pr. 349, Kaune, padengė įsiskolinimÄ nenustatytiems asmenims, atsiradusį V.

K. ir G. P. gavus pinigus iš šių asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB „Snita“ darbuotojai ir V. K. 1993 metais buvo perdavę: 2.000.000,00 Lt – A. D., 2.000.000,00 Lt – A. G., 5.160.000,00 Lt – A. S., 1.000.000,00 Lt – UAB „Kauno brokerių kompanija“, 60.000,00 Lt – E. Š., 537.452,00 Lt – I. K., 380.000,00 Lt – A. K., 200.000,00 Lt – R. R. ir 120.000,00 Lt – UAB „Lunatikas“ bei likusius perdavė (daugeliu atvejų sudarant tik žodines sutartis, be turtinių garantijų, nesigilinant į skolininkų verslo planus, dažniausiai užsienio valiuta) 234.000,00 Lt – M.

G., 169.136,00 Lt – A. E., 100.000,00 Lt – D. V., 713.788,00 Lt – M. B., 495.000,00 Lt – J. S., 120.000,00 Lt – A. M., 370.000,00 Lt – V. B., 20.000,00 Lt – E. M., 320.000,00 Lt – D. C., 60.000,00 Lt – G. G., 200.000,00 Lt – G. P., 97.956,00 Lt – G. S., 432.000,00 Lt – M. B., 80.000,00 Lt – R. V., 120.000,00 Lt – P. K., 325.000,00 Lt – K. A., 440.000,00 Lt – A. S., 400.000,00 Lt – Arūnui K. Č., 600.000,00 Lt – D. Č., 1.564.000,00 Lt – A. K., 80.000,00 Lt – AB „Žiobas“, 80.000,00 Lt – A.

K., 96.000,00 Lt – V. V., 90.000,00 Lt – D. Y., 90.000,00 Lt – K. S., 61.100,00 Lt – S. S., 3.000.000,00 Lt – G. P. ir likusius pinigus – kitiems nenustatytiems asmenims. Taip G. P. organizavo V. K. patikėto 24.227.942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymÄ .Nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai didelės apimties, juose dėstomi įvairÅ«s nesutikimo su teismo iÅ¡vadomis ir priimtu nuosprendžiu argumentai, kai kurie iÅ¡ jų kartojasi abiejuose skunduose. Apeliantai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir iÅ¡ esmės tik vienintelio už tÄ patį nusikaltimÄ jau nuteisto V.

K. parodymais, nurodoma, kad G. P. skolindavo tik savo paties asmeninius pinigus, o V. K. skolinti pinigus ir taip Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ nėra nurodinėjęs, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. P. dėl savo pareigų bÅ«tų galėjęs nurodinėti, kokius sprendimus turi priiminėti IAB ,,IKHK“ stebėtojų tarybos ir valdybos bariai, taip pat ir nurodyti V. K. skolinti jam patikėtus pinigus ir tokiu bÅ«du iÅ¡vaistyti svetimÄ turtÄ . Gynėjo apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad Å¡ioje byloje nėra nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieÅ¡kovų, o iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies neaiÅ¡ku, kam iÅ¡ tikrųjų priklausė kaltinime nurodytas iššvaistytas turtas.

Apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi suklastotomis sutartimis ir kitais dokumentais, neįvertino to, kad IAB ,,IKHK“ gyventojų indėlius rinko pažeidžiant teisės aktus, todėl neteisėtu bÅ«du gauti pinigai negalėjo bÅ«ti laikomi patikėtais V. K.. Padarius iÅ¡vadÄ , kad V. K. negalėjo iššvaistyti jam patikėto svetimo turto, G. P. negalėjo ir Å¡ios nusikalstamos veikos organizuoti. Apeliantai nurodo ir apie tai, kad teismas nenustatė tikslių V. K. patikėtų pinigų perskolinimo datų, neteisingai nustatė kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį dar nebuvo suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.Å iuos ir kitus apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir paneigti teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Ä® didžiÄ jÄ apeliantų argumentų dalį faktiÅ¡kai jau buvo atsakyta ir jie jau buvo paneigti pačiame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.ApraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡ pradžių nurodoma, kad G. P. numatė nusikaltimo objektÄ â€“ svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų, ir organizavo IAB ,,IKHK“ direktorės J. B. žinioje buvusių ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymÄ .

Tuo tarpu kaltinimo pabaigoje jau nurodoma, kad G. P. organizavo V. K. patikėto IAB ,,IKHK“ turto iššvaistymÄ . Kolegijos nuomone, tarp Å¡ių teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taravimo nėra. Byloje tikrai nustatyta, kad su indėlininkais buvo pasiraÅ¡inėjamos ,,Lėšų priėmimo laikinam naudojimui“ sutartys ir tokių indėlių priėmimas iÅ¡ gyventojų nebuvo numatytas IAB ,,IKHK“ įstatuose, tai prieÅ¡taravo ir galiojusiems teisės aktams, tačiau nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad tos indėlininkų piniginės lėšos buvo užpajamuotos IAB ,,IKHK“ ir taip tapo Å¡ios bendrovės turtu.

Å ioje dalyje taip pat pažymėtina, kad V. K., nors jam bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nutarimais ir buvo pavesta organizuoti gyventojų indėlių priėmimÄ , kaltinime nurodytas pinigines lėšas (39 500 000 Lt), kurių dalis buvo iššvaistyta, gavo ne tiesiogiai iÅ¡ indėlininkų, o Å¡ios lėšos, dalimis grynais pinigais jam buvo iÅ¡mokėtos pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius bÅ«tent iÅ¡ IAB ,,IKHK“ kasos. Taigi akivaizdu, kad V. K. patikėtas turtas jam buvo svetimas ir priklausė IAB ,,IKHK“, o neteisėtai perleidęs dalį to jam patikėto turto tretiesiems asmenims, V.

K. iššvaistė bÅ«tent IAB ,,IKHK“ turtÄ . Tai, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nedalyvavo jokie nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, paaiÅ¡kinama pirmiausia tuo, kad IAB ,,IKHK“ jau seniai bankrutavusi. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžio matosi, kad toje byloje dar dalyvavo ir bankrutavusiÄ IAB ,,IKHK“ atstovavusios UAB ,,Valeksa“, pripažintos civiline ieÅ¡kove, atstovai, tačiau paminėtu nuosprendžiu UAB ,,Valeksa“ civilinis ieÅ¡kinys buvo atmestas. G.

P. byla iÅ¡skirta iÅ¡ tos pačios baudžiamosios bylos ir dėl tos pačios nusikalstamos veikos, tuo ir yra paaiÅ¡kinama, kad civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡skirtoje byloje jam nebuvo pareikÅ¡tas. Tačiau tai, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nedalyvavo jokie nei nukentėjusiaisiais, nei civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti asmenys arba jų atstovai, neturėjo jokios reikÅ¡mės sprendžiant G. P. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .            Kad V. K. iššvaistė jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 24 227 942 Lt pinigines lėšas, nustatyta ne tik jau paminėtu 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, tačiau tai patvirtina ir Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai.

IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad šį svetimo turto iššvaistymÄ organizavo nuteistasis G. P.. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto prievartavimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 14 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimÄ arba iššvaistymÄ grupėje iÅ¡ anskto susitarusių asmenų padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant 1961 m.

BK 18 str. (atitinkamai 2000 m. BK 24 str.). Nuteistajam G. P., nors jis buvo IAB ,,IKHK“ akcininkas ir steigėjų tarybos narys, turtas, kurį kaip nusikaltimo vykdytojas iššvaistė V. K., nebuvo nei patikėtas, nei buvo jo žinioje. Tačiau įrodyta, kad G. P. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip nusikaltimo vykdytojų bendrininkas, Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, todėl jis irgi buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.           Nuteistasis G.

P. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindė suklastotais ir netgi neteisėtu būdu gautais dokumentais. Šiuos apeliantų argumentus kolegija atmeta. Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad jam patikėtas pinigines lėšas V. K. skolindavo ir nesudarydamas jokių rašytinių sutarčių, tik vėliau atgaline data būdavo surašomos rašytinės sutartys, kuriose būdavo nurodoma, kad pinigus skolino ne IAB ,,IKHK“, o asmeniškai V. K.. Sutartyse nurodomas paskolų išdavimo laikas nesutapdavo su faktiniu pinigų perdavimo tretiesiems asmenims laiku.

Kelia abejonių ir tai, ar pagal IAB ,,IKHK“ kasos išlaidų orderius pinigai V. K. tikrai buvo išduoti tų orderių surašymo laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 6 d. iki 1994 m. balandžio 14 d., o ne anksčiau. Nuosprendyje kaip tik ir nurodoma, kad 39 500 000 Lt V. K. iš bendrovės kasos gavo 1993-1994 metais, o šis pinigų išdavimas tik vėliau buvo įformintas jau paminėtais kasos išlaidų orderiais. Byloje nustatyta ir tai, kad IAB ,,IKHK“ stebėtojų tarybos nutarimai buvo priiminėjami nesilaikant nustatytos tvarkos, kyla abejonių dėl tų nutarimų tikrosios surašymo datos ir posėdžiuose dalyvavusių asmenų.

Stebėtojų tarybos 1993 m. balandžio 15 d. nutarime nėra G. P. paraÅ¡o, o liudytoja N. K. dar ir parodė, kad ji pati suklastojo stebėtojų tarybos nario A. P. paraÅ¡Ä . Visa tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, iÅ¡ tikrųjų patvirtina, kad dalis ikiteisminio tyrimo metu paimtų IAB ,,IKHK“ ir kitų su V. K. patikėtų pinigų perleidimas tretiesiems asmenims susijusių dokumentų tikrai buvo arba suklastoti arba neatitiko tiems dokumentams kitų teisės aktais keliamų reikalavimų. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie bylos duomenys buvo gauti neteisėtu bÅ«du ir jų teismas negalėjo pripažinti įrodymais.

Net ir suklastotas dokumentas gali patvirtinti arba paneigti svarbias bylos aplinkybes, o ar tie dokumentai, kaip ir bet kokie kiti bylos duomenys, gali būti įrodymais, priklauso tik nuo to, ar jie gauti teisėtais būdais ir ar jie gali būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Visi jau paminėti dokumentai ikiteisminio tyrimo (parengtinio tardymo) metu buvo gauti laikantis BPK reikalavimų, patikrinti juos betarpiškai išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, todėl teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais ir jokių BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.           Ne tik IAB ,,IKHK“ stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimai bei kiti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų (taip pat ir 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu jau nuteistų asmenų, tarp jų ir V.

K.) parodymais byloje neabejotinai nustatyta, kad IAB ,,IKHK“ valdyba 1993 m. balandžio 14 d. nutarė rinkti iš gyventojų pinigines lėšas ir tai buvo pavesta V. K.. Tam pritarė ir bendrovės stebėtojų taryba. Nors šios tarybos 2003 m. balandžio 15 d. nutarime nėra G. P. parašo, neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis tai žinojo ir tam pritarė, nes tai patvirtina ne tik N. K. ir kitų liudytojų, bet faktiškai ir paties G. P. parodymai. Pažymėtina, kad netgi pastabose dėl teisiamojo posėdžio protokolo pats G.

P. prašė patikslinti jo parodymus nurodant, kad 2003 m. balandžio 15 d. nutarimÄ N. K. atnešė pasiraÅ¡yti po kelių mėnesių. Apklaustas teisiamajame posėdyje jis netgi neatmetė galimybės, kad dalyvavo pačiame tos dienos stebėtojų tarybos posėdyje. Bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad iÅ¡ gyventojų renkami indėliai po to perskolinami kitiems asmenims ir kad tai darė V. K.. Teisiamajame posėdyje (48 t., 37 b. l.) po perskaitytų jo ankstesnių parodymų G. P. pats parodė, jog dėl pinigų skolinimo kreipdavosi į įvairius asmenis, taip pat ir į V.

K.. Jis žinojo, kad jeigu V. K. turi laisvų lėšų, tai jis skolina trumpam laikui už palÅ«kanas – procentus. Jam buvo žinoma, kad V. K. IAB ,,IKHK“ vadovavo indėlių priėmimui iÅ¡ gyventojų. Taip pat jam buvo žinoma, kad indėliai iÅ¡ gyventojų – lėšos buvo priiminėjamos privatizacijos, gamybiniams-prekybiniams projektams bei kitiems pasitaikiusiems bizniams, kurie duoda pelnÄ . Taip pat vieno akcininkų susirinkimo metu, tai buvo 1993 ar 1994 m., IAB ,,IKHK“ valdyba informavo akcininkus, kad pinigai perskolinami, tai jam kaip IAB ,,IKHK“ akcininkui buvo žinoma.

Teisme G. P. pats parodė apie tai, kad jis, kaip EBSW prezidentas, dėl asmenų, kuriems sutikdavo paskolinti pinigų, skambindavo departamentų direktoriams, kad Å¡ie įvertintų besikreipiančių dėl paskolų asmenų projektus. Pripažino, kad dėl to skambindavo ir V. K.. Nors G. P. čia pat pridÅ«rė, kad jis asmenis nukreipdavo ne pinigų skolinimui, o daryti biznį ir už niekÄ negarantuodavo, Å¡ie jo parodymai (48 t., 35-36 b. l.), įvertinus ir paminėtus ankstesnius jo parodymus, patvirtina, kad dėl paskolų besikreipiančius asmenis jis nukreipdavo ir pas V.

K., žinodamas, kad V. K. perskolina iš gyventojų indėlių gautus pinigus ir kad ši veikla yra neteisėta. Tuo tarpu V. K. parodymai patvirtina, kad G. P. ne tik nukreipdavo pas jį asmenis, bet ir pats nurodydavo kam ir kokios paskolos turi būti išduotos. Apeliaciniuose skunduose ginčijama ir iššvaistyto svetimo turto vertė. Apeliantai nurodo, kad 5000000 Lt buvo paskolinti ne A. G. ir A. D., o A. Č., kurios prokuroras net nepaminėjo kaltinime. Apeliantai nurodo ir apie tai, kad iš V. K. patikėtų piniginių lėšų tikrai nebuvo perduoti 3000 000 Lt pačiam G.

P.. G. P. savo skunde, ir parodymuose nurodo, kad pats kitiems asmenims skolindavo tik savo asmeninius pinigus, taip pat ir A. S., todėl nesutinka su kaltinimo dalimi, kurioje nurodoma, kad iš V. K. patikėtų pinigų buvo padengti ir įsiskolinimai, atsiradę gavus pinigų iš nenustatytų asmenų ir juos dar 1993 m. perdavus kaltinime išvardintiems asmenims, tarp jų ir A. S.. Šiuos apeliantų argumentus kolegija irgi atmeta, o iš nuosprendžio matosi, kad tuos argumentus paneigė pats pirmosios instancijos teismas.

Pirmiausia, iÅ¡ viso neįtikėtina, kad G. P. be jokių pakankamų garantijų bÅ«tų skolinęs kitiems asmenims savo asmeninius pinigus, ypač tokias sumas, kurios iÅ¡vardintos kaltinime. Tas pats pasakytina ir apie V. K.. Be to, G. P. versijÄ , kad 1993 m. ir vėliau jis skolino tik savo asmeninius pinigus, teismas atmetė remdamasis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktais dokumentais apie G. P. 1994 m. sausio 1 d. deklaruotas draudžiamÄ sias pajamas. Ne tik Å¡io, bet ir vėlesnio laikotarpio G.

P. turto ir pajamų deklaracijos paneigia nuteistojo galimybę iÅ¡ asmeninių lėšų suteikti kaltinime nurodyto dydžio paskolas, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ V. K. patikėtų piniginių lėšų buvo padengti ir įsiskolinimai nenustatytiems asmenims, atsiradę V. K. ir G. P. gavus iÅ¡ tų asmenų pinigus, kuriuos, G. P. nurodymu, V. K. ir UAB ,,Snita“ darbuotojai 1993 m. perdavė A. D., A. G., A. S. ir kt. kaltinime iÅ¡vardintiems asmenims. Pažymėtina, kad pats V.

K., nors irgi parodęs, kad anksčiau skolino savo asmeninius pinigus, pripažino vėliau tas sumas padengęs iš jam patikėtų ir perduotų iš IAB ,,IKHK“ kasos pinigų. Tie asmenys, iš kurių V. K. ir G. P. buvo gavę pinigų kaltinime nurodytu laikotarpiu, nenustatyti, tačiau nebuvo paneigta ir galimybė, kad iš tokių asmenų gauti pinigai buvo perskolinti. Būtent šia aplinkybe ir paaiškinama, kad kaltinimai V. K. ir G. P. dėl išvardintų įsiskolinimų padengimo iš perduotų IAB ,,IKHK“ pinigų buvo pareikšti ne dėl svetimo turto pasisavinimo, o dėl to paties tęstinio svetimo turto iššvaistymo.

Revizijos aktu nustatyta, kad 1994 m. sausio 6 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 7 iÅ¡ IAB ,,IKHK“ kasos buvo iÅ¡duoti 3000000 Lt atsiskaitytiniam asmeniui V. K., tačiau tai patvirtinančio dokumento byloje nėra. Pats V. K. parodė, kad nurodytus 3 000 000 Lt, kurie įėjo į bendrÄ iÅ¡duotÄ 39500 000 Lt sumÄ , jis iÅ¡ karto perdavė G. P., todėl pats nurodytos pinigų gavimo sumos savo paraÅ¡u nepatvirtino buhalteriniuose dokumentuose. Kaip tuos pinigus panaudojo G. P., jis nežino. Nuosprendyje teismas G.

P. parodymus Å¡ioje dalyje atmetė ir nurodė, kad tiki V. K. parodymais. Tai motyvavo tuo, kad G. P. parodymus teisme davė tik po to, kai buvo iÅ¡tirti visi kiti įrodymai ir tada savo ankstesnius parodymus iÅ¡ dalies pakeitė. Tuo tarpu V. K. parodymus Å¡ioje dalyje patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Kolegijos nuomone, nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo. Nors V. K. apie 3 000 000 Lt perdavimÄ pačiam G. P. asmeniÅ¡kai parodė tik savo vėlesnių apklausų metu, jis, net ir nepasirašęs buhalterijos dokumentuose, neneigia paties nurodytos pinigų sumos paėmimo iÅ¡ bendrovės kasos fakto, taigi neginčija ir tų pinigų iššvaistymo, o kaltinime nurodytÄ visÄ iššvaistytų pinigų sumÄ iÅ¡ tikrųjų patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendyje teismas nurodytÄ 3 000 000 t pinigų sumÄ irgi pripažino ne pasisavinta vieno kurio nors iÅ¡ kaltininkų, o pripažino jÄ bendrininkų bendrais veiksmais iššvaistytu turtu. Nors kaltinamajame akte ir nuosprendyje nebuvo nurodyta, kad dalis V. K. patikėtų pinigų buvo perduota L. Č., pats teismas nuosprendyje tai paaiÅ¡kino tuo, kad L. Č. pinigai dar kartÄ buvo perskolinti jau po to, kai buvo grÄ Å¾inta A. G. ir A. D. iÅ¡duota paskola. Pažymėtina, kad tÄ patį teisme parodė ir nuteistasis G.

P.. Jis parodė (48 t., 38 b. l. ), kad L. Č. yra moteris iÅ¡ Å iaulių, kuriai A. D. su A. G. perskolino pinigus ir kuri vėliau jiems tų pinigų negrÄ Å¾ino. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose dar nurodoma apie tai, kad nuosprendyje aptartų sutarčių pagrindu V. K. iÅ¡ M. G., A. E. ir kitų asmenų jau buvo priteistos skolos ir palÅ«kanos. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis V. K., pateikdamas ieÅ¡kinius teismui, iššvaistytas IAB „IKHK“ lėšas iÅ¡ skolininkų prisiteisė kaip savo.

Teismas to neįvertino, taip pat neįvertino V. K. parodymų apie tai, kad iÅ¡ privačių asmenų, kurie negrÄ Å¾ino paskolintų pinigų, jis jau yra prisiteisęs daugiau negu 42000000 Lt, o teisme dar yra ir daugiau civilinių ieÅ¡kinių. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. P. IAB „IKHK“ turtÄ iššvaistė taip pat ir paskolinant 1000000 Lt UAB „Kauno brokerių kompanija“. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nuosprendžiu už tų pačių pinigų pasisavinimÄ buvo nuteistas L.

G.. Å iame nuosprendyje nurodyta, kad L. G. pasisavino nurodytÄ pinigų sumÄ , priklausančiÄ V. K.. BÅ«damas Å¡aliÅ¡ku, teismas neįvertino ir Å¡ios aplinkybės, ji nuosprendyje net nepaminėta. Tačiau paminėtas 1998 m. spalio 30 d. nuosprendis faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad L. G. buvo nuteistas už pasisavinimÄ ar iÅ¡eikvojimÄ V. K. asmeninio turto, tuo tarpu jį patį (G. P.) teismas nuteisė jau ne už V. K. asmeninių, o už IAB „IKHK“ pinigų iššvaistymÄ . Kolegijos nuomone, iÅ¡dėstyti apeliacinių skundų argumentai irgi nepaneigia G.

P. kaltės. Pirmiausia pažymėtina, kad, remiantis V. K. parodymais, G. P. nurodymu paskolas kitiems asmenims jis iÅ¡davinėjo pats, per G. P. arba jo nurodytus asmenis, tačiau sutartis dėl tų paskolų sudarinėjo savo vardu. Tuo ir paaiÅ¡kinama tai, kad vėliau, tiems asmenims paskolų negrÄ Å¾inus, remdamasis tomis pačiomis sutartimis, V. K. paskolintus pinigus prisiteisinėjo sau. Tačiau nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡iuo atveju V. K. prisiteistos pinigų sumos laikytinos iššvaistyto svetimo turto dalimi ir tai nereabilituoja G.

P.. Sutinkant su Å¡ia teismo iÅ¡vada pažymėtina dar ir tai, kad, nors ir prisiteisęs iÅ¡ kitų asmenų neteisėtai paskolintus pinigus, už kurių iššvaistymÄ pats buvo nuteistas, V. K. vis dėlto atlygino dalį IAB „IKHK“ indėlininkams padarytos žalos ir 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje į tai buvo atsižvelgta skiriant V. K. bausmę. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo iÅ¡reikalautas ir apeliantų nurodomas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nuosprendis (50 t., 179-180 b. l.).

IÅ¡ jo matosi, kad Å¡iuo nuosprendžiu L. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 152 str. L. G. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „Kauno brokerių kompanija“ samdomu direktoriumi, pagal 1993 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį iÅ¡ S. D. gavo 250000 JAV dolerių (1000000 Lt) paskolÄ , įvertintÄ kartu su palÅ«kanomis iki 1994 vasario 9 d. 1332500 Lt sumai, tačiau pasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui paskolos negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du L. G. pasisavino paskolos sutartimi jam patikėtÄ svetimÄ asmeninį turtÄ , t. y. 1000000 Lt, priklausančių V.

K., kuriuos V. K. 1993 m. lapkričio 4 d. sutartimi buvo perdavęs S. D. su sÄ lyga, kad pastarasis sudarys paskolos sutartį su UAB „Kauno brokerių kompanija“. Ä®vertinusi šį teismo nuosprendį kolegija pirmiausia daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is nuosprendis, kaip ir anksčiau paminėti teismų sprendimai dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepaneigia G. P. kaltės dalyvavus IAB „IKHK“ turto iššvaistyme. Nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad G. P. ir V. K. buvo nuteisti už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nurodytu kitu nuosprendžiu buvo nuteistas L.

G., nes Å¡is asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo nuteistas už V. K. jam suteiktos paskolos pasisavinimÄ . Be to, tai tik patvirtina V. K. parodymus apie tai, kad nors paskolas jis iÅ¡davinėjo savo vardu, tačiau pinigus perduodavo ne tik pats, bet ir per G. P. arba UAB „Snita“ darbuotojus. Tuo tarpu 1998 m. spalio 30 d. nuosprendyje kaip tik minimas S. D., nurodyta, kad L. G. paskolÄ gavo bÅ«tent per S. D., kuris dirbo UAB „Snita“ vyr. buhalteriu, o antraeilėse pareigose dar buvo koncerno „EBSW“ finansininku.

Tuo tarpu nuteistasis G. P. buvo ne tik EBSW prezidentu, bet ir buvo pagrindinis UAB „Snita“ akcininkas. S. D. parodymai nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyti. S. D. parodė, kad buvo priklausomas nuo G. P., I. S., V. K. ir A. P., nes jie buvo koncerno EBSW, UAB „Snita“ ir IAB „IKHK“ vadovaujantys asmenys. Be to, S. D. buvo paminėjęs netgi tÄ pačiÄ 1998 m. spalio 30 d. nuosprendyje nurodytÄ 1993 m. lapkričio 4 d. sutartį tarp jo ir V. K., pagal kuriÄ sÄ lyginai gavo 1000000 Lt, kad Å¡iuos pinigus paskolintų UAB „Kauno brokerių kompanija“.

S. D. parodė, kad Å¡iÄ sutartį turėjo pasiraÅ¡yti, nes buvo priklausomas nuo jau paminėtų asmenų ir norėjo dirbti. Kaip jau buvo paminėta, V. K. parodė, kad jam patikėtus IAB „IKHK“ pinigus skolindavo kitiems asmenims G. P. nurodymu ir kad be G. P. žinios tų pinigų faktiÅ¡kai negalėjo panaudoti. Tuo tarpu nuteistasis G. P. savo parodymuose ir apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. jokių nurodymų nedavė ir kad V. K. jį apkalba siekdamas suÅ¡velninti savo padėtį ir mėgindamas pateisinti jam patikėtų pinigų iššvaistymÄ .

Vertinant G. P. parodymus ir jo apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ jų matosi, kad nuteistasis, skirtingai negu V. K., bando ne tik suÅ¡velninti savo padėtį, bet ir teismo pripažintam kaltu jo bendrininkui V. K. mėgina priskirti atsakomybę už svetimo turo iššvaistymÄ jam vienam. Vis dėlto ir skundžiamame nuosprendyje, ir Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina ne G. P., o bÅ«tent V. K. parodymus. Nuteistasis G. P. nurodo, kad jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, V.

K. „perėmė“ jo paties, t. y. G. P., skolininkus, grasinimais arba įtikinėjimais (A. S. atveju) bandė jiems įteigti, kad jiems buvo paskolinti ne G. P. asmeniniai, o IAB „IKHK“ priklausantys pinigai. G. P. nurodo netgi apie tai, kad V. K. kažkokiu bÅ«du galėjo pavogti jo dokumentus, patvirtinančius paskolų iÅ¡davimÄ jo (G. P.) vardu. Å i apelianto versija iÅ¡ viso neįtikinanti, niekuo nepagrįsta ir apie jÄ pats nuteistasis faktiÅ¡kai tik spėlioja. Tuo tarpu iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų matosi, kad nors ir kreipęsi dėl paskolų į G.

P., gautų pinigų kilmės jie galėjo ir nežinoti, ypač tais atvejais, kai sutartys dėl pinigų skolinimo būdavo tik žodinės. G. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. su A. S. susipažino 1999 m. kalėjime. Gynėjas skunde remiasi A. S. parodymais apie tai, kad jam išėjus iš kalėjimo „G. P. jau nebuvo, V. K. sakė, kad tuos pinigus „Balticumui“ G. P. yra paėmęs iš Holdingo. Tada patvirtinome, kad pinigai, kuriuos davė per S. D. G. P., yra iš Holdingo“.

Toliau A. S. parodė, kad „mums skirtumo nebuvo, kieno tie pinigai“. Tuo tarpu atsakydamas į teisėjo užduotÄ klausimÄ A. S. parodė, jog G. P. buvo sakęs, kad pinigai yra jo. Kolegijos nuomone, tokie A. S. parodymai nuteistojo G. P. ir jo gynėjo versijų nepatvirtina, be to, jie tik dar kartÄ patvirtina jau paminėtÄ iÅ¡vadÄ , kad paskolas gavę asmenys tikrosios pinigų kilmės galėjo nežinoti. Tas pats pasakytina ir apie liudytojÄ A. S., juo labiau, kad ir jam pinigai buvo perduoti per S. D..

IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nors V. K. ir G. P. abu mėgina didesnę kaltės dalį suversti vienas kitam, iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina jų abiejų kaltę, o taip pat jų bendrininkavimÄ padarant tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kolegijos nuomone, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tai, kokia dalimi V. K. perdavė pinigus savo pažįstamiems, ir kokia – G. P., veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Kolegijos nuomone, nuteistųjų veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturėtų netgi tai, jeigu V.

K. arba G. P. kuriÄ nors dalį V. K. patikėtų pinigų bÅ«tų perdavę tretiesiems asmenims bendrininkams to nežinant. Byloje nustatyta, kad V. K. patikėtų IAB „IKHK“ pinigų iššvaistymas tęsėsi ilgÄ laikÄ ir teismas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai įvertino kaip tęstinę. BK 26 str. 1 d. yra nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. To paties BK str. 4 d. nurodyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal Å¡io kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytÄ veikÄ , ir Å¡io kodekso 24 str. 4, 5 ar 6 dalį.

Tai reiÅ¡kia, kad bendrininkų veikos įvertinimas priklauso nuo vykdytojo faktiÅ¡kai padarytos veikos ir kad bendrininkai neatsako tik už vykdytojo ekscesÄ , t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyčia. Å ioje byloje teismas pripažino G. P. ir V. K. nusikalstamos veikos bendrininkais. Negalima atmesti galimybės, kad V. K. ir G. P. iššvaistant svetimÄ turtÄ galėjo atlikti ir kai kuriuos savarankiÅ¡kus veiksmus, dėl kurių atskirai nebuvo susitarta, tačiau iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad G.

P. ir V. K. kaip bendrininkai veikė turėdami vieningÄ tyčiÄ iššvaistyti visas V. K. IAB „IKHK“ patikėtas pinigines lėšas, likusias po jų panaudojimo pagal tiesioginę paskirtį. Todėl Å¡iuo atveju kolegija vykdytojo eksceso galimybę atmeta ir daro iÅ¡vadÄ , kad G. P., kaip nusikaltimo organizatorius, turi atsakyti už visÄ vykdytojo V. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. už viso kaltinime nurodyto didelės vertės svetimo turto iššvaistymÄ .Apeliaciniuose skunduose nuteistasis G.

P. ir jo gynėjas nurodo ir apie tai, kad teismas neatskleidė G. P., kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmens, dėl to padarytos teismo iÅ¡vados pagrįstos tik prielaidomis, be to, teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių padarydamas iÅ¡vadÄ apie G. P. turėtÄ Ä¯takÄ V. K. sprendimams, todėl teismo iÅ¡vados, kad V. K. iššvaistė svetimÄ turtÄ vykdydamas G. P. nurodymus, o tuo pačiu ir pati iÅ¡vada, kad nuteistasis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, yra nepagrįstos. Nuteistasis G. P. skunde dar nurodo, kad, jo nuomone, nusikalstamos veikos metu galiojusio 1961 m.

BK 18 str. nuostatos dėl bendrininkavimo ir bendrininkų rūšių buvo jam palankesnės negu 2000 m. BK 24 str., todėl teismas turėjo taikyti jam anksčiau galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje aiÅ¡kiai nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmuo, nes BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Jo nuomone, tai reiÅ¡kia, kad teismas jį pripažino dalyvavus organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime.Å iuos apeliantų argumentus kolegija atmeta.

Pirmiausia atmetami nuteistojo G. P. argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 24 str. 4 d.), nes apeliantas skunde jį neteisingai aiškina. Pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. organizatoriumi yra asmuo, kuris:

1) subÅ«rė organizuotÄ grupę;

2) sukÅ«rė nusikalstamÄ susivienijimÄ ;

3) vadovavo organizuotai grupei;

4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui;

5) koordinavo organizuotos grupės veiklÄ ;

6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklÄ ;

7) parengė nusikalstamÄ veikÄ ;

8) vadovavo nusikalstamai veiklai. Tai reiÅ¡kia, kad BK 24 str. 4 d. iÅ¡ tikrųjų yra iÅ¡vardintas baigtas sÄ raÅ¡as alternatyvių veikų ir atlikęs bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų asmuo yra laikomas nusikalstamos veikos organizatoriumi. Todėl nuteistojo skundo argumentai apie tai, kad teismas tariamai pripažino jį dalyvavus organizuotoje grupėje ar net nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Galima sutikti su tuo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje tiksliai, kaip tai numatyta BK 24 str. 4 d. ir BK 25 str. 1 d., neįvardinta nei konkreti viena iÅ¡ paminėtų alternatyvių veikų, kuri laikoma nusikalstamos veikos organizavimu, nei pati nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų bendrininkavimo forma.

Vis dėlto kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tai nėra esminis nuosprendžio trÅ«kumas, tai nepažeidė nuteistojo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, o tuo pačiu nepažeidė ir jo teisės į gynybÄ , nes pats iÅ¡dėstyto kaltinimo turinys ir nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas yra aiÅ¡kus ir suprantamas. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad G. P., turėdamas realiÄ galimybę įtakoti IAB ,,IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, numatė nusikaltimo objektÄ â€“ svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų, ir organizavo IAB ,,IKHK“ direktorės J.

B. žinioje buvusių ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymÄ . Toliau nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dėstyta kaip, G. P. nurodymu, V. K. iššvaistė jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ . BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatoriumi laikomas ir asmuo, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs, o iÅ¡ to, kaip iÅ¡dėstyta nusikalstama veika skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje, o po to dar iÅ¡samiau apraÅ¡yta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, akivaizdu, kad G.

P., kaip organizatoriaus, veika pasireiÅ¡kė nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu tai nusikalstamai veikai. IÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies turinio taip pat aiÅ¡ku, kad G. P., kaip organizatorius, nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe su dviem nusikaltimo vykdytojais V. K. ir J. B.. Tai pripažinta ir nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to, kas buvo iÅ¡dėstyta, kolegija atmeta ir nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad naujojo BK 2000 m. BK 24 str. 4 d. taikymas pasunkino jo padėtį.

Dėl jau paminėtų aplinkybių nuteistojo padėtis nebuvo pasunkinta. Be to, pažymėtina dar ir tai, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu Å¡i veika atitiko 1961 m. BK 275 str. 3 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcija numatė griežtesnę bausmę. Taikant BK 3 str. 2 d. nuostatas, G. P. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Å¡iuo metu galiojantį ir Å¡velnesnę bausmę numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. pagal 2000 m.

BK 184 str. 2 d., o taikant Å¡io kodekso specialiosios dalies normÄ , nusikalstama veika papildomai gali bÅ«ti kvalifikuota tik pagal to paties kodekso bendrosios dalies normas. Nuteistojo G. P. dalyvavimÄ ir jo vadovavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, taip pat jo kaltę patvirtinantys įrodymai jau buvo iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje. Kolegija dar kartÄ konstatuoja, kad teismas teisingai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino G. P. kaltu. Nuosprendyje teismas taip pat atskleidė tikrÄ jį V.

K. patikėto svetimo turto iššvaistymo mechanizmÄ ir G. P., kaip organizatoriaus, dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog teismas laiko nustatyta, kad IAB „IKHK“ 24.227.942,00 Lt turtas buvo Å¡vaistomas organizuojant kaltinamajam G. P.. Nuteistųjų J. B., V. K. veiksmai buvo įtakoti kaltinamojo G. P.. Liudytojų S. D., A. Å . ir kt. minėtais parodymais V. K. veiksmai dėl piniginių lėšų perdavimo asmenims sekė po kaltinamojo G. P. duotų jam nurodymų.

Å ie veiksmai buvo suderinti ir vieningi. Kaltinamasis G. P., bÅ«damas investicinės akcinės bendrovės "Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėju, nuo 1992-10-23 Stebėtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno „EBSW“ (1994-06-15 įregistruoto kaip „Konglameratas EBSW“) Tarybos prezidentu ir dėl to turėdamas realiÄ galimybę įtakoti IAB „IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritaręs bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių Å«kinę veiklÄ ir pavesti IAB „IKHK“ akcininkui V.

K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatė nusikaltimo objektÄ - svetimas pinigines lėšas, surinktas iÅ¡ indėlininkų ir organizavo IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje buvusių ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymÄ , duodamas nurodymus V. K., UAB „Snita“ darbuotojams S. D., A. Å .. Taip jis parengė nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo. Tiek minėtų nuteistųjų, tiek kaltinamojo G. P. veiksmai suderinti ir buvo vieningi. Žala IAB „IKHK“ padaryta bendrais veiksmais.

S. D. ir A. Å . buvo priklausomi nuo kaltinamojo, todėl jų veiksmai sÄ lygoti kaltinamojo G. P. veiksmų. Pastarojo veiksmai dėl užimamos padėties buvo privalomi ir nuteistajam V. K., kuris atliko nusikaltimo Å¡vaistant turtÄ objektyviosios pusės veiksmus. Liudytojai S. D. ir A. Å . buvo kaltinamojo G. P. privalomų jiems sprendimų vykdytojai. Be to, V. K., A. Å ., S. D. parodymus patvirtino ir liudytojas V. Å .. Pastarasis tarpininkavo pinigų perdavimui A. D. ir A. G.. Jis parodė, kad kaltinamasis G. P. sprendė pinigų iÅ¡davimo asmenims klausimus.Toje pačioje nuosprendžio dalyje toliau teismas iÅ¡dėstė ir dar iÅ¡samesnes iÅ¡vadas.

Nuosprendyje nurodoma, jog teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis G. P., žinodamas ir pasinaudodamas tuo, kad IAB „IKHK“ iÅ¡ gyventojų yra masiÅ¡kai priimami indėliai, surinktos milijoninės lėšos, IAB „IKHK“ J. B. žinioje yra nepanaudotas jų perteklius, organizavo: Å¡ių lėšų perkėlimÄ iš IAB „IKHK“ į savo buveinę - UAB „Snita“, o kartu ir V. K. darbo vietos iÅ¡ IAB „IKHK“ perkėlimÄ Å¡alia savęs, Å¡ių lėšų perdavimÄ atsiskaitytiniam asmeniui V.

K., netinkamÄ Å¡ių piniginių lėšų laikymÄ su kitų bendrovių ir fizinių asmenų neapskaitytais pinigais, saugomų lėšų perdavimÄ jam patikimų žmonių - S. D. ir savo motinos draugės A. Å ., kurie nebuvo įdarbinti kasininkų pareigoms, dispozicijon, pasinaudodamas savo padėtimi („Koncerno EBSW“ prezidentas, IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos narys, daugelio bendrovių stambus akcininkas) ir įtaka, duodamas nurodymus savo pavaldiniui, IAB „IKHK“ Valdybos nariui, pirmininkui V.

K. (pagal IAB „IKHK“ įstatų 8 str. bendrovės stebėtojų taryba: skiria valdybos narius ir atleidžia juos iÅ¡ pareigų, stebi ir analizuoja valdybos veiklÄ ), tiesiogiai arba per V. K. duodamas nurodymus UAB „Snita“ samdomiems darbuotojams S. D. ir A. Å . perduoti pastarųjų dispozicijoje esančias IAB „IKHK“ lėšas kaltinime iÅ¡vardintiems asmenims, suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kad taip bus prarastas didelės vertės bendrovės turtas, norėdamas taip veikti, organizavo IAB „IKHK“ turto iššvaistymÄ , tai yra jis veikė tyčia.

Todėl kaltinamojo G. P. veika kvalifikuota taikant BK bendrosios dalies ir ypatingosios dalies normas, tai yra, pagal Lietuvos Respublikos BK  24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. teisingai.Tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡ioje nuosprendžio dalyje, nėra kaltinimo G. P. pakeitimas. Teismas kaltinimo nuteistajam nepakeitė, o tik iÅ¡dėstė iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, kurios visiÅ¡kai patvirtina, kad G. P. padarė kaltinime nurodytÄ ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde labai plačiai dėstomi argumentai apie tai, kad G. P. tariamai negalėjo duoti V. K. jam privalomų vykdyti nurodymų, kad V. K. nebuvo G. P. pavaldus ir kad netgi nepaisė IAB ,,IKHK“ Stebėtojų tarybos priimamų nutarimų. Kolegija Å¡iuos argumentus atmeta. Galima sutikti tik su tuo, kad nuosprendyje teismas ne pagrindo įvardijo V. K. kaip G. P. pavaldinį. Å i teismo iÅ¡vada pernelyg kategoriÅ¡ka, tačiau su kitais teismo motyvais apie G. P. galimybę įtakoti IAB ,,IKHK“ Stebėtojų tarybos ir valdybos narių veiksmus, taip pat ir apie jo įtakÄ V.

K., kolegija sutinka. Teisme G. P. ir pats parodė, jog pripažįsta, kad jis buvo ,,autoritetas“, jo funkcijos buvo atstovavimo, jis turėjo daug visuomeninių darbų – buvo Kauno pramonės prekybos rÅ«mų prezidentu, Lietuvos pramonės prekybos rÅ«mų tarybos nariu, Jaunųjų verslininkų kolegijos narys ir t. t. Jo funkcija buvo reprezentacinė ir strategijos formavimas. Å ie nuteistojo parodymai tik papildo teismo motyvus apie G. P. užimtÄ vietÄ verslo pasaulio hierarchijoje, tai, kad jis buvo koncerno EBSW prezidentu, buvo daugelio įmonių akcininku, taip pat ir IAB ,,IKHK“ akcininku ir Stebėtojų tarybos nariu.

Kita vertus G. P. ir pats nepaneigė netgi galimybės tiesiogiai įtakoti IAB ,,IKHK“ valdybos narių, taigi ir V. K. veiksmų. Teisme G. P. pats parodė (48 t., 42 b. l.), kad ,,IKHK buvo pavaldi A. P., o per jį man“.     Dėl viso tai, kas jau buvo iÅ¡dėstyta ir aptarta Å¡ioje nutartyje, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas G. P. vaidmenį didelės vertės svetimo turto iššvaistyme įvertino teisingai ir pagrįstai pripažino jį Å¡io nusikaltimo organizatoriumi. Teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai ir G.

P. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.Nuteistasis G. P. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo ir tai, kad teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ , todėl nuosprendyje padaryta ir nepagrįsta iÅ¡vada, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Su tuo susijusius apeliantų argumentus kolegija irgi atmeta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios).

Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam pačiam savininkui ir t. t.). Remiantis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad G. P. su bendrininkais padarytas IAB ,,IKHK“ turto iššvaistymas buvo bÅ«tent tęstinė nusikalstama veika, o jos baigtumas turi bÅ«ti siejamas su paskutiniu svetimo turto perleidimo trečiajam asmeniui momentu.

Å ioje byloje teismas nustatė, kad nusikalstama veika tęsėsi iki 1995 m. balandžio 3 d. Nuteistasis G. P. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ nustatė neteisingai, nes tÄ laikÄ susiejo ne su pinigų perdavimo paskutiniam paskolos gavėjui, o su tos paskolos suraÅ¡ymo momentu. Apeliantų argumentus, susijusius su paminėtomis aplinkybėmis ir su senaties taikymu bei jos terminų skaičiavimu, kolegija irgi atmeta. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas, nusikalstamÄ veikÄ irgi įvertinęs kaip tęstinę, jos pabaigÄ susiejo su 1995 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytine sutartimi, pagal kuriÄ V.

K. S. S. atstovaujamai S. S. personalinei įmonei ,,Raiton“ paskolino 61100 Lt. Nuosprendyje teismas pripažino nustatęs, kad daugeliu atvejų pinigai bÅ«davo perduodami nesudarant raÅ¡ytinių sutarčių, todėl nurodė, kad nustatant nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ vadovavosi raÅ¡tiniais įrodymais – specialisto iÅ¡vada Nr. 11-298, revizijos aktu ir raÅ¡ytinėmis sutartimis. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas pagal Å¡iuos bylos duomenis nustatė net keletÄ paskolų, pagal kurias V. K. patikėti pinigai buvo skolinami (perduodami) tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 1994 m. pabaigos iki 1995 m. pradžios.

Vis dėlto teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paskutinė V. K. sutartis buvo sudaryta su S. S. 1995 m. balandžio 3 d. Toks pats nusikalstamos veikos pabaigos laikas nurodytas ir kaltinamajame akte. Apklaustas liudytoju teisme S. S. parodė, kad iÅ¡ V. K. pinigus skolinosi, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti pinigų pasiskolinimo laiko. IÅ¡ pradžių parodė, kad pinigus gavo, atrodo, 1996 m. pradžioje, po to jau nurodė, kad tikslaus laiko neprisimena, ar tai galėjo bÅ«ti 1993-1994 m., negali pasakyti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad lėšų perdavimas sietinas su faktinių jų perdavimu ir įtvirtinimu, t. y. su sutarties pasiraÅ¡ymu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nusikalstama veika buvo baigta 1995 m. balandžio 3 d.

Å ioje dalyje apeliacinių skundų argumentai yra pagrįsti, nes nusikalstamos veikos baigtumas sietinas, kaip jau minėta, ne su sutarties pasiraÅ¡ymo, o su pinigų perdavimo tretiesiems asmenims momentu. Kita vertus, nors S. S. teisme ir negalėjo nurodyti tikslaus paskolos gavimo laiko, jis neparodė apie tai, kad pinigus bÅ«tų gavęs tik pagal žodinį susitarimÄ ir kad paskolos sutartis buvo sudaryta vėliau. Be to, jis parodė, kad pinigus jam perdavė pats V. K.. IÅ¡ to yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad S. S. paskolos sutartį su V.

K. sudarė, jÄ pasirašė ir gavo pinigus bÅ«tent 1995 m. balandžio 3 d. Tai, kaip pažymėjo teismas, patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai.Kad Å¡ioje byloje nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Å iuo metu galiojančios redakcijos BK 95 str. senaties terminai numatyti jau daug didesni, tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,c“ p. p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję 10 metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas.

Nuteistojo G. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 p.). To paties BK 95 str. 2 d. nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Å io straipsnio 3 d. nurodyta, kad jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ .

Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimÄ , praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimÄ , susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, - dvideÅ¡imt metų ir senaties eiga nenutrÅ«ko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Å io straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki Å¡iame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , senaties eiga nutrÅ«ksta. Å iuo atveju senaties eiga už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Taip pat pažymėtina, kad G. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 49 str. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) už tokį patį nusikaltimÄ numatė tokį patį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminÄ ir tokias pačias senaties eigos sustojimo ir nutrÅ«kimo sÄ lygas.                 IÅ¡ bylos matosi, kad G. P. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, 1997 m. balandžio 24 d. buvo paskelbta jo paieÅ¡ka ir jis buvo sulaikytas bei suimtas JAV 2004 m. gegužės 3 d.

Nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo slapstėsi 7 metus ir 9 dienas. Ä®vertinus tai, kad senaties eiga nurodytÄ laikÄ buvo sustojusi ir atsinaujino nuo G. P. sulaikymo dienos, nuo teismo nustatytos nusikalstamos veikos pabaigos momento, t. y. nuo 1995 m. balandžio 3 d., įstatymo numatytas 10 metų senaties terminas, taip pat ir BK 95 str. 3 d. numatytas 15 metų terminas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2009 m. liepos 27 d. nebuvo pasibaigęs. Å is terminas nebuvo pasibaigęs netgi darant prielaidÄ , kad pagal paskutinę V.

K. paskolÄ S. S. pinigai buvo perduoti ne paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , o Å¡iek tiek anksčiau. Tačiau bet kokias abejones dėl senaties terminų skaičiavimo iÅ¡sklaido kita aplinkybė. Nustatyta, kad G. P. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nuteistas irgi pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ , kaip matosi iÅ¡ nurodyto nuosprendžio, padarė 1995 m. ir Å¡i jo nusikalstama veika buvo baigta 1995 m. spalio 23 d.

Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimo, už kurį G. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, senaties eiga nutrÅ«ko ir turi bÅ«ti pradėta skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas. Todėl akivaizdu, kad Å¡ioje byloje skundžiamas 2009 m. liepos 27 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl byloje padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija irgi atmeta.

Ä® dalį Å¡ių argumentų Å¡ioje nutartyje jau buvo atsakyta ir jau buvo nurodyta, kad perskaitant kitų ankstesniu nuosprendžiu už tÄ pačiÄ kaip ir G. P. nusikalstamÄ veikÄ nuteistų arba dėl tų kaltinimų iÅ¡teisintų asmenų parodymus, Å¡iems asmenims atsisakius duoti parodymus Å¡ioje byloje, teismas BPK 81 str. ir 276 str. reikalavimų nepažeidė. Taip pat nebuvo pažeisti BPK 20 str. reikalavimai Å¡ių asmenų anksčiau teisme duotus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka paimtus ir teisme iÅ¡tirtus galimai suklastotus dokumentus pripažįstant įrodymais.

Apeliantų argumentai dėl kitų BPK pažeidimų taip pat nepagrįsti. Nuteistasis ir jo gynėjas skunduose nurodo, kad vertinant atskirus įrodymus ir jų visumÄ teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kaltinamasis aktas, prokuroro pateikti pakeisti kaltinimai neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, todėl dėl nesuprantamai suraÅ¡ytų kaltinimų buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ . Teismas taip pat pažeidė BPK 292 str., nesilaikė BPK 256 str. nustatytos kaltinimo pakeitimo tvarkos, o nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 305 str. reikalavimų.

Nuteistojo gynėjas dar nurodo, kad po nuosprendžio paskelbimo suėmęs G. P. teismo salėje, teismas pažeidė BPK 119, 121, 122 str. reikalavimus.Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas laikantis nurodytų reikalavimų, nusikalstama veika akte apraÅ¡yta tinkamai.

Apie tai, kad iÅ¡ kaltinamojo akto turinio galima suprasti G. P. vaidmenį nusikaltimo padaryme bei jo ir kitų kaltinime nurodytų asmenų bendrininkavimo formÄ , Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Nuteistasis ir jo gynėjai nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ kaltinamajame akte, o taip pat ir nuosprendžio nustatomÄ jÄ dalį laiko nesuprantama todėl, kad nurodytos tikslios V. K. patikėtų pinigų skolinimo konkretiems asmenims datos, nenurodyta, kam priklausė iššvaistytas turtas, nuteistasis ir jo gynėjai teisme taip pat aiÅ¡kino, kad jiems nesuprantama pakeisto kaltinimo dalis, kurioje buvo nurodyta, kad V.

K. „padengė pinigus“, kuriuos V. K. ir G. P. buvo gavę iÅ¡ nenustatytų asmenų. Å ie nuteistojo ir gynėjų skundų argumentai nepagrįsti. Ir kaltinamajame akte, ir nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad G. P. organizavo IAB „IKHK“ didelės vertės turto iššvaistymÄ . Taigi aiÅ¡ku, kad buvo iššvaistytas bÅ«tent Å¡iai bendrovei priklausantis turtas ir apie tai Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta nagrinėjant gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Kaltinime taip pat nurodytas tęstinės nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodant jos pradžios ir pabaigos laikÄ .

Kaltinamajame akte ir nuosprendyje iÅ¡ tikrųjų nenurodyta, kada konkrečiai V. K. patikėti pinigai buvo iššvaistyti perduodant juos kiekvienam tuos pinigus pasiskolinusiam asmeniui. To ikiteisminiam tyrimui ir teismui nepavyko nustatyti dėl irgi jau aptartų objektyvių priežasčių. Nagrinėjant bylÄ buvo nustatyta, kad sutartys dėl V. K. patikėtų pinigų perdavimo tretiesiems asmenims dažnai bÅ«davo tik žodinės, be to, raÅ¡ytinėse sutartyse nurodytos tų sutarčių suraÅ¡ymo datos dažniausiai nesutapdavo su faktiniu pinigų perdavimo laiku.

Kolegijos nuomone, tai negali bÅ«ti laikoma esminiu kaltinamojo akto ir nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumu, ypač įvertinant tai, kad byloje įrodyta, jog nusikalstamÄ veikÄ organizavo pats nuteistasis G. P. ir paskolas kitiems asmenims V. K. suteikinėjo jo nurodymu. Taigi dėl Å¡ių priežasčių G. P. kaltinimo negalėjo nesuprasti. IÅ¡ bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras BPK 256 str. 4 d. nustatyta tvarka du kartus pateikė raÅ¡ytinius praÅ¡ymus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Šiuose prašymuose (48 t., 47-48 ir 70-71 b. l.) išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teismas, gavęs šiuos prašymus, apie tai nedelsdamas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, jiems buvo įteikti prašymų nuorašai. Kaltinamajam ir gynėjui prašant, teismas taip pat padarė posėdžių pertraukas pasirengti gynybai. Tokiu būdu jokie BPK 256 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad nors prokuroro rašytiniuose prašymuose nurodoma, kad keičiamos kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės, iš tikrųjų tai buvo tik prašymas patikslinti kai kurias kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes.

PirmÄ kartÄ pakeistame kaltinime buvo iÅ¡dėstyta jau paminėta aplinkybė, kad V. K. „padengė pinigus“, kuriuos V. K. ir G. P. buvo gavę iÅ¡ nenustatytų asmenų. Kaltinamajam ir jo gynėjui pareiÅ¡kus, kad jiems nesuprantama, kÄ reiÅ¡kia „padengė pinigus“, kitame teismo posėdyje prokuroras dar kartÄ pateikė praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Šį kartÄ vietoje prieÅ¡ tai paminėtos aplinkybės „padengė pinigus“ buvo nurodyta, kad „...V.

K. padengė įsiskolinimÄ tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir G. P. gavus pinigus iÅ¡ Å¡ių asmenų...“. Taip pat buvo patikslintos A. S. perduotos pinigų sumos ir tų pinigų perdavimo laikas. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad prokuroras dar ir žodžiu paaiÅ¡kino kaltinimo pakeitimo esmę viso kaltinimo turinio kontekste. Nors ir po padarytos teisiamojo posėdžio pertraukos kaltinamasis vėl parodė, kad jis tos pačios kaltinimo dalies nesupranta, teismas padarė dviejų dienų teisiamojo posėdžio pertraukÄ , po jos posėdis buvo tęsiamas, į teisėjo klausimÄ kaltinamasis G.

P. jau atsakė, kad kaltinimÄ iÅ¡ esmės suprato, tik su juo nesutinka. Tos pačios dienos posėdyje įrodymų tyrimas teisme buvo baigtas ir teismas pradėjo klausyti baigiamųjų kalbų. IÅ¡ bylos matosi, kad antrÄ kartÄ praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis prokuroras pateikė 2009 m. birželio 16 d. teisiamajame posėdyje, nors įrodymų tyrimÄ teismas prieÅ¡ tai jau buvo nutaręs baigti. Tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (48 t., 72 b. l.) matosi, kad prokuroras iÅ¡ pradžių pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯rodymų tyrimÄ atnaujinti ir teismas tai padarė protokoline nutartimi, tik po to prokuroras pateikė jau nurodytÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo.

Priėmęs nutartį atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir po to priėmęs prokuroro raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , teismas vadovavosi BPK 295 str. nuostatomis ir nepažeidė nei Å¡io, nei BPK 292 str., nei jokių kitų procesinių įstatymų reikalavimų. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neiÅ¡sprendė pridėtų prie bylos prokuroro praÅ¡ymų pakeisti kaltinimÄ priimtinumo klausimo, todėl Å¡ie įrodymai taip ir netapo bylos nagrinėjimo objektu. Å ioje dalyje apeliantas irgi netinkamai aiÅ¡kina proceso įstatymus, o jo argumentai irgi nepagrįsti.

BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Taigi BPK 255 str. apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nustato, kad kaltinimas negali bÅ«ti pakeistas sunkesniu arba tokiu kaltinimu, kuriame nurodomos iÅ¡ esmės skirtingos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us kaltinamajam. Tuo tarpu kaltinimo pakeitimo taisykles nustato BPK 256 str., kurio nuostatos jau buvo iÅ¡dėstytos. Å iame straipsnyje apie tai, kad prokurorui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinimÄ pakeisti teismas turėtų priimti kokiÄ nors nutartį ar kitokį sprendimÄ , nieko nenurodyta.

Tai reiÅ¡kia, kad prokurorui pateikus tokį praÅ¡ymÄ , teismas dėl jo jokios nutarties neturi priimti, tačiau toks prokuroro praÅ¡ymas iÅ¡plečia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Pažymėtina, kad naujos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcijos BPK 256 str. 1 d. buvo papildyta. Joje papildomai nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Å i BPK 256 str. 1 d. pataisa nenustatė jokių naujų kaltinimo pakeitimo teisme taisyklių, o tik aiÅ¡kiau iÅ¡dėstė tos pačios baudžiamojo proceso normos nuostatas, galiojusias anksčiau ir Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Dėl to, kas buvo išdėstyta, daroma išvada, kad teismas jokių BPK 219, 255, 256, 292 straipsnių reikalavimų nepažeidė, kaltinimo pakeitimo taisyklės ir kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nepažeistos, o nuteistojo aiškinimus, kad jis nesuprato ar nesupranta, kuo yra kaltinamas, kolegija laiko tik apelianto pasirinktu gynybos būdu. Apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo nuosprendžio surašymo kolegija irgi atmeta. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas aiškiai išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ reikalavimai irgi nepažeisti. Apeliantų argumentai dėl to, kad teismas tariamai neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė kaltinamojo ir gynėjų praÅ¡ymus iÅ¡tirti papildomus įrodymus, kolegija irgi atmeta. Pats nuteistasis G.

P. skunde nurodo apie tai, kad teismas atmetė tik jo ir gynėjo praÅ¡ymus į posėdį iÅ¡kviesti revizijos aktÄ pateikusių specialistų atstovÄ , taip pat papildomai apklausti prieÅ¡ tai teisme jau apklaustÄ liudytojÄ A. S.. IÅ¡ bylos matosi, kad Å¡iuos praÅ¡ymus teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė. Apie tai, kad Å¡ioje byloje teismas visumÄ iÅ¡nagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai, Å¡ioje nutartyje jau buvo konstatuota. Teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl BPK 20 str. 5 d. reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti.

Kolegija taip pat atmeta ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu G. P. buvo pakeista kardomoji priemonė ir nuteistasis buvo suimtas teismo salėje. Gynėjas nurodo, kad nuosprendyje išdėstyti kardomosios priemonės pakeitimo pagrindai ir motyvai nepagrįsti, kardomoji priemonė pakeista pažeidžiant BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimus, nes kaltinamajam net po ilgalaikio slapstymosi buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, jis jų nepažeidinėjo, netrukdė bylos tyrimui.

Ä® LietuvÄ neužilgo turėjo atvykti kaltinamojo Å¡eima, todėl pakeisdamas kardomÄ jÄ priemonę teismas pasielgė dar ir nehumaniÅ¡kai. Visus su tuo susijusius labai plačiai dėstomus gynėjo argumentus kolegija atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad G. P. keletÄ metų slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo suimtas JAV, o po to dar kelis metus užtruko jo ekstradicija iÅ¡ Å¡ios užsienio valstybės. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties matosi, kad prokuroro praÅ¡ymas iÅ¡ JAV konvojuotam įtariamajam G.

P. nustatyti suėmimo terminÄ buvo atmestas todėl, kad G. P. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas tuo metu jau virÅ¡ijo BPK 127 str. 2 d. numatytÄ didžiausiÄ ikiteisminio tyrimo metu leistinÄ 18 mėnesių suėmimo terminÄ . Tuo ir paaiÅ¡kinama, kad keletÄ metų besislapsčiusiam įtariamajam po Å¡ios teismo nutarties priėmimo buvo taikytos Å¡velnesnės kardomosios priemonės. BPK 119 str. nurodyta apie tai, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymÄ , tuo tarpu BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bÅ«tų nurodytas teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis.

Priėmęs skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, juo teismas pakeitė nuteistajam G. P. kardomÄ jÄ priemonę ir suėmė jį teismo salėje. G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų nusikaltimÄ , nuosprendyje teismas sprendimÄ pakeisti jam kardomÄ jÄ priemonę motyvavo tuo, kad G. P. turi ryÅ¡ių užsienyje, ilgÄ laikÄ slapstėsi, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus jam griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vėl gali pasislėpti. Å ie teismo motyvai pagrįsti, o pakeisdamas G.

P. kardomÄ jÄ priemonę ir nuosprendžiu suėmęs jį teismo salėje, teismas nei BPK 119, 121-122 straipsnių, nei jokių kitų baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Toks teismo sprendimas nerodo ir jokio teismo Å¡aliÅ¡kumo.Apie tai, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, labai plačiai dėstoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas pagrindė prielaidomis, Å¡aliÅ¡kai įvertino perskaitytus liudytojo V.

K. parodymus, pažeidė BPK 276 str. reikalavimus perskaitant V. K. ir kt. asmenų anksčiau duotus parodymus, taip pat nesilaikė BPK 256 str. reikalavimų priimdamas prokuroro praÅ¡ymus dėl kaltinimo pakeitimų ir taip suvaržė jo teisę į gynybÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstytos Å¡aliÅ¡kos iÅ¡vados dėl jo, kaip organizatoriaus, vaidmens nusikalstamos veikos padaryme. Apeliantas taip pat nurodo, kad jautė teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ viso teisminio nagrinėjimo metu, visi jo ir gynėjo praÅ¡ymai buvo vertinami kaip trukdymas procesui, jo gynėjai 3 kartus reiÅ¡kė teisėjui nuÅ¡alinimus.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ galėjo nulemti tai, kad ankstesniuose teismų sprendimuose ir, konkrečiai, Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje, jis jau buvo įvertintas kaip asmuo, dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme. Apie jį žiniasklaida jau buvo suformavusi nepalankiÄ nuomonę, o Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1050 buvo patvirtintos „Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados“, kuriose jis paminėtas taip pat kaip ir jau nurodytame ankstesniame nuosprendyje.

Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės neleido teisėjui bylÄ iÅ¡nagrinėti objektyviai, nes tai galėjo sukelti padarinius, nepalankius pačiam teisėjui. Jo nuomone, tik Å¡iomis aplinkybėmis paaiÅ¡kinamas ir teismo sprendimas suimti jį teismo salėje. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. G. P. yra pakankamai žinomas asmuo, dalis visuomenės jo atžvilgiu nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai, todėl ir teisminio nagrinėjimo metu buvo jaučiamas teisėjo prieÅ¡iÅ¡kumas kaltinamajam.

Gynėjas nurodo, kad teisėjas piktnaudžiavo savo įgaliojimais nuosprendžiu suėmęs G. P. teismo salėje. Gynėjas nurodo, kad Å¡aliÅ¡kas buvo ne tik bylÄ nagrinėjęs teisėjas, bet ir visas teismas, tai, jo nuomone, patvirtina teismo raÅ¡tiÅ¡kas atsakymas dėl jo pateiktų pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo K. D. veiksmų. Viso teisminio nagrinėjimo metu bylÄ nagrinėjęs teisėjas elgėsi pažeisdamas teisėjų etikos reikalavimus, dėl to jis (gynėjas) reiÅ¡kė teisėjui nuÅ¡alinimus, bet jie buvo atmesti.

Matydamas, kad jo (gynėjo advokato G. Černiausko) dalyvavimas bylos nagrinėjime gali pakenkti jo ginamajam, jis iÅ¡stojo iÅ¡ proceso, tačiau pasikeitus gynėjui padėtis nepasikeitė. BylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad teisėjas, gynėjo nuomone, klastojo teismo nutartis nurodydamas jose tikrovės neatitinkančias aplinkybes. 2008 m. lapkričio 6 d. teisėjas priėmė nutartį atvesdinti liudytojÄ A. Å . ir nubausti jÄ bauda. Nors jis (gynėjas) posėdžio metu paaiÅ¡kino tikrÄ sias A.

Å . neatvykimo priežastis, taip pat paaiÅ¡kino savo bendravimo su Å¡ia liudytoja aplinkybes, teismas nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tai, kad gynėjas su Å¡ia liudytoja per teismo posėdžio pertraukÄ kartu pietavo vieÅ¡butyje „Daniela“. Be to, 2008 m. spalio 13 d. teismo posėdyje pradėdamas M. G. apklausÄ , teisėjas Å¡iam liudytojui pirmiausia uždavė klausimÄ â€žkÄ jÅ«s žinote apie kaltinamojo G. P. padarytus nusikaltimus?“. Tokiu bÅ«du teisėjas atskleidė savo iÅ¡ankstinę nuomonę apie nagrinėjamÄ bylÄ ir kaltinamÄ jį G.

P., pažeidė jo nekaltumo prezumpcijos principÄ ir dėl to jis (gynėjas) pareiÅ¡kė teisėjui nuÅ¡alinimÄ . Teisėjas priėmė nutartį šį nuÅ¡alinimÄ atmesti, o pačioje nutartyje nurodė, kad „nuteistasis ir jo gynėjas G. Černiauskas, pareikÅ¡dami nuÅ¡alinimo pagrindÄ , nutylėjo teisėjo klausimo likusiÄ dalį „kÄ Å¾inote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus IKHK (EBSW) turto iššvaistyme, kuriuo kaltina prokuroras““. Å ioje dalyje teisėjas į nutartį įrašė klausimo dalį, kurios nebuvo, todėl tokiu bÅ«du suklastojo nutartį.

Tai patvirtina jo (gynėjo) padaryti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡ai ir padarytos tų įrašų stenogramos. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir jo elgesys darant psichologinį spaudimÄ apklaustiems liudytojams ir netgi tiesioginis grasinimas gynėjui. Kai jis (advokatas G. Černiauskas) pareiÅ¡kė teisėjui, kad Å¡is neturi teisės jo tardyti, teisėjas jam atsakė „Pamatysim“. Gynėjas skunde nurodo, kad teisėjas R. D. negalėjo nagrinėti Å¡ios bylos, nes buvo neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas bylos baigtimi.

Tokiu bÅ«du buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas, taip pat pažeistos ir BPK 44 str. 5 d., 6 d. nuostatos. Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dėl G. P. kaltės, nurodoma, kad G. P. nusikalstamos veikos nepadarė, apeliantai nepraÅ¡o panaikinti nuosprendžio ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Toks praÅ¡ymas grindžiamas bÅ«tent apeliantų iÅ¡dėstytais argumentais dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iuos apeliacinių skundų argumentus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepagrįsti ir juos atmeta.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Ä¯tvirtinta įvairiuose teisės Å¡altiniuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. ir kt. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimais daug kartų pasisakyta Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse ir kitų teismų sprendimuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiÅ¡kinama, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 str. 1 d. jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem apsektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Pirmiausia, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonę. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Å iuo požiÅ«riu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali bÅ«ti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos Å¡alims.

Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2010). Atitinkamos nuostatos iÅ¡dėstytos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse 2K-195/2010; 2K-446/2009; 2K-198/2009 ir kt.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo teisėjo tendencingumo ir Å¡aliÅ¡kumo abiem, tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju, aspektais nenustatė.

Kolegija pirmiausia atmeta nuteistojo G. P. skundo argumentus apie tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir konkrečių įrodymų, ir jų visumos Å¡ioje byloje įvertinimas, padaryti konkretÅ«s apelianto skunde iÅ¡vardinti BPK reikalavimų pažeidimai ir pats apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas. Kolegija jau patikrino bylÄ Å¡iose dalyse ir jau padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas byloje įrodymus įvertino teisingai, baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo padaryti jokie nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose iÅ¡vardinti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai.

Apie tai Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyta. Vien tik tai, kad nuteistasis ar jo gynėjas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus ir kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo ir negali bÅ«ti pakankamu pagrindu abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu patiems su nuosprendžiu nesutinkantiems apeliantams. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad viso teisminio nagrinėjimo metu jautė Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į kaltinamÄ jį G.

P., tačiau jokių konkrečių tai galinčių patvirtinti aplinkybių apeliantai savo skunduose neišdėstė. To nepatvirtina ir bylos teisiamojo posėdžio protokolai. Tai, kad teismas atmetė kai kuriuos prašymus papildomai arba pakartotinai tirti kai kuriuos bylos duomenis (tai šioje nutartyje irgi jau buvo aptarta), nerodo teismo šališkumo. Iš bylos matosi, kad kitus prašymus teismas tenkino, darė posėdžio pertraukas tam, kad gynėjai su kaltinamuoju pasitartų ir pasiruoštų uždavinėti klausimus liudytojams, teisminio nagrinėjimo metu pasikeitus gynėjui, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su ankstesniais teisiamojo posėdžio protokolais ir kt.

Nuteistasis ir gynėjas skunduose nurodo, kad išankstinę teisėjo nuomonę dėl G. P. kaltės galėjo nulemti ankstesni teismų sprendimai, žiniasklaidos jau suformuotas dalies visuomenės priešiškas požiūris į G. P. kaip į dalyvavusį nusikalstamoje veikoje asmenį, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos, sudarytos koncerno EBSW veiklai ištirti, išvados. Su šiais argumentai irgi negalima sutikti. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteisti V.

K., J. B. ir kiti asmenys, iÅ¡ tikrųjų buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant su nuo tardymo pasislėpusiu G. P.. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.3 p. iÅ¡aiÅ¡kinimai) nuosprendyje negali bÅ«ti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje dalyje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , jų pavardės neminimos. Galima sutikti su tuo, kad Å¡io reikalavimo nesilaikė teismas, priėmęs nurodytÄ ankstesnį 2003 m. liepos 30 d. nuosprendį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kai tai įtakojo kito teisėjo nuomonę po keleto metų nagrinėjant paties G. P. bylÄ . Jau buvo paminėta, kad skundžiamame nuosprendyje pats teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ankstesnio nuosprendžio iÅ¡vadomis nesivadovauja.

Galima sutikti ir su tuo, kad G. P., bÅ«damas verslininku, koncerno „EBSW“ prezidentu, buvo gerai žinomas visuomenėje, indėlius bankrutavusioje IAB „IKHK“ praradę asmenys ir dalis visuomenės tikrai galėjo bÅ«ti susidarę apie G. P. nepalankiÄ nuomonę, o žiniasklaidoje iÅ¡ tikrųjų daug metų buvo pateikiama informacija ne tik apie G. P. buvusį verslÄ , bet ir apie jo pasislėpimÄ nuo ikiteisminio tyrimo, užsitęsusiÄ paieÅ¡kÄ , suėmimÄ JAV ir ekstradicijÄ . Visos Å¡ios aplinkybės objektyviai buvo, tačiau jos neleidžia padaryti iÅ¡vados nei apie bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl G.

P. kaltės, nei, juo labiau, teisėjo suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi. Jokių duomenų apie tai, kad IAB „IKHK“ indėlius praradę fiziniai ar juridiniai asmenys arba žiniasklaidos priemonės bÅ«tų dariusios įtakÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir kad bÅ«tų įtakojusios teismÄ priimti Å¡ioje byloje G. P. nepalankų nuosprendį, byloje nėra, tokių duomenų nepateikia ir patys apeliantai. Kokių nors valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų kiÅ¡imÄ si į teisėjo ar teismo veiklÄ nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ taip pat nėra.Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jautė teisėjo prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir jam pačiam (advokatui G.

Černiauskui), kad teisėjas jam netgi grasino ir kad, nenorėdamas pakenkti savo ginamajam, jis netgi buvo priverstas „iÅ¡stoti“ iÅ¡ proceso, irgi nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, tokių duomenų nėra teisiamojo posėdžio protokoluose, o kiti bylos duomenys tokius gynėjo skundo argumentus iÅ¡ viso paneigia. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (47 t., 97-98 b. l.) matosi, kad tik po to, kai buvo iÅ¡nagrinėti visi kiti įrodymai sutikęs duoti parodymus G. P., teisėjui pasiÅ«lius jam duoti parodymus, pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ , kad jis nori pakeisti savo gynėjÄ ir duoti parodymus dalyvaujant kitam gynėjui.

Kaltinamasis nurodė, kad jo gynėjas advokatas G. Černiauskas keletÄ kartų negalėjo dalyvauti posėdžiuose, nes sirgo, o dabar advokatas yra suplanavęs kelionę ir bus iÅ¡vykęs pusantro mėnesio. Tame pačiame posėdyje dalyvavęs advokatas G. Černiauskas patvirtino, kad pusantro mėnesio bus iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, irgi prašė kaltinamojo praÅ¡ymÄ patenkinti ir nurodė, kad Å¡is jau preliminariai yra susitaręs su kitu advokatu. Advokatas G. Černiauskas teismo posėdyje pats dar kartÄ nurodė, kad savo kelionę buvo suplanavęs labai seniai, yra užsisakęs vieÅ¡bučius ir lėktuvų bilietus.

Teismui nutarus nepriimti G. P. praÅ¡ymo motyvuojant tuo, kad jis galutinai dar nėra apsisprendęs dėl gynėjo pasirinkimo, ir padarius teismo posėdžio pertraukÄ , teismui buvo pateiktas kaltinamojo G. P. ir advokato G. Černiausko susitarimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo nuo 2009 m. vasario 18 d. (47 t., 105 b. l.). G. P. pareiÅ¡kus, kad jam reikia laiko susirasti kitÄ gynėjÄ , teismas vėl padarė teismo posėdžio pertraukÄ , o 2009 m. kovo 4 d. teisme buvo gautas kito advokato V. Sviderskio raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad yra sudarytas jo susitarimas ginti S. P., Å¡iuo ir kitais raÅ¡tais advokatas praÅ¡o leisti susipažinti su bylos dokumentais ir kitos savaitės pabaigoje pradėti su juo derinti bÅ«simų teismo posėdžių laikÄ (47 t., 112-116 b. l.).

Aptarti bylos duomenys gynėjo G. Černiausko skundo argumentus apie tai, kad jis nutraukė susitarimÄ su ginamuoju G. P. norėdamas nepakenkti jo interesams dėl tariamo nepalankaus teisėjo į jį požiÅ«rio, visiÅ¡kai paneigia. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu teisėjui tris kartus buvo pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimai, tokie duomenys byloje tikrai yra, todėl teisėjų kolegija juos visus patikrino. IÅ¡ bylos matosi, kad 2008 m. spalio 13 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas M.

G.. Po Å¡io ir dar vieno liudytojo apklausos gynėjas G. Černiauskas žodžiu pareiÅ¡kė teisėjui nuÅ¡alinimÄ nurodęs, kad teisėjas M. G. uždavė klausimÄ â€žkÄ Å¾inote apie kaltinamojo G. P. padarytus nusikaltimus?“, taip iÅ¡sakė savo nusistatymÄ dėl nagrinėjamos bylos ir pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ (45 t., 90-94 b. l.). 2008 m. spalio 13 d. nutartimi (45 t., 102 b. l.) teisėjas gynėjo jam pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ atmetė. Nutartyje nurodyta, kad „kaltinamasis G. P. ir jo gynėjas G.

Černiauskas, pareikÅ¡dami nuÅ¡alinimo pagrindÄ , nutylėjo teisėjo užduoto klausimo likusiÄ dalį, t. y. „kÄ Å¾inote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus... turto iššvaistymÄ , kuriuo kaltina prokuroras?“. Teisėjo klausimas nėra teiginys, todėl nėra pagrindo teisėjÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad gynėjai G. Černiauskas, o po to ir V. Sviderskis kiekvieno teismo posėdžio pradžioje praneÅ¡davo teisėjui, kad jie teisiamuosius posėdžius įraÅ¡inės savomis garso įraÅ¡ymo priemonėmis.

Teismas tam neprieÅ¡taravo. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teisėjo klausimas liudytojui M. G., dėl kurio po to buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas teisėjui, protokole nebuvo užraÅ¡ytas. Teiginius, kad teisėjas uždavė skunde nurodytÄ klausimÄ , o po to dar ir tariamai suklastojo teismo nutartį įraÅ¡ydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, gynėjas grindžia bÅ«tent jo paties padarytu posėdžio garso įraÅ¡u ir jo stenogramomis. Kolegija su tuo susijusius gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta dėl kelių priežasčių.

Teisėjų tarybos 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 13P-105-(7.1.2) buvo patvirtintos „Teismo posėdžių garso įraÅ¡ymo, saugojimo taisyklės“, kuriose nurodyta, kad teismo posėdžio garso įraÅ¡o paskirtis – užfiksuoti teismo posėdžio eigÄ ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti teismų darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę. Å is įraÅ¡as nėra bylos sudėtinė dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nėra daromos. Teisiamasis posėdis G. P. byloje vyko iki nurodytų taisyklių patvirtinimo, todėl teismo posėdžių garso įraÅ¡ymas pagal Å¡ias taisykles nebuvo daromas.

BPK 260 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. To paties straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. Tačiau šie nagrinėjimo teisme dalyvių padaryti garso įrašai, kurie, kaip jau paminėta, daromi tiems dalyviams atliekant savo procesines funkcijas, prie teisiamojo posėdžio protokolo nepridedami.

Pagal BPK 261 str. nuostatas pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, apklausiamų asmenų parodymai, kitų įrodymų tyrimas, teismo priimti sprendimai, pareikÅ¡ti praÅ¡ymai ir kt., yra teisiamojo posėdžio protokolas. BÅ«tent iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo ir sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu, jis yra ir pagrindinis įrodymų Å¡altinis nagrinėjant bylÄ aukÅ¡tesnės instancijos teisme.

Jeigu teisiamojo posėdžio metu daromi garso įrašai posėdžio eigai užfiksuoti, apie tai pažymima posėdžio protokole ir šie įrašai laikomi prie bylos. Tuo tarpu nagrinėjimo teisme dalyvių savomis įrašymo priemonėmis padarytų garso įrašų paskirtis yra tik padėti tiems dalyviams atlikti savo procesines funkcijas, šie įrašai negali būti laikomi įrodymų šaltiniu, todėl vien tik tokiais ne prie bylos laikomais įrašais paneigti teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotas aplinkybes nėra pagrindo, to nenumato ir BPK normos.

Nagrinėjimo teisme dalyviai, susipažinę su teisiamojo posėdžio protokolu, gali pateikti tik savo pastabas. Tokios pastabos pateikiamos ir nagrinėjamos BP 261 str. 6-8 d. nustatyta tvarka. Iš bylos matosi, kad nuteistojo G. P. gynėjas dėl teisiamojo posėdžio protokolo pateikė pastabas, prie kurių pridėjo ir savo paties BPK 260 str. 3 d. nustatyta tvarka padarytų teisiamojo posėdžio garso įrašų stenogramas. Pastabose gynėjas nurodė ir apie tai, kad protokole nebuvo užrašytas jau paminėtas teisėjo užduotas klausimas liudytojui M.

G.. 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi teismas gynėjo G. Černiausko pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo atmetė (49 t., 122-123 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi (49 t., 186-189 b. l.), nustačius, kad gynėjo pastabos buvo iÅ¡nagrinėtos pažeidžiant BPK reikalavimus, to paties gynėjo G. Černiausko pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teismui buvo pavesta iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. IÅ¡ bylos matosi, kad vykdant Å¡iÄ nutartį pirmosios instancijos teismas gynėjo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo šį kartÄ iÅ¡nagrinėjo ypač iÅ¡samiai (50 t., 1-101 b. l.). 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (50 t., 105-140 b. l.) nuteistojo G.

P. gynėjo G. Černiausko pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo dar kartÄ buvo atmestos. Šį kartÄ teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pateiktas gynėjo pastabas, pridėtus garso įraÅ¡us ir jų stenogramas, nustatė tų įrašų neatitikimus stenogramoms. Nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad perklausius garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad teisėjo klausimÄ liudytojas M. G. du kartus buvo nutraukęs sakiniais „Tai aÅ¡ iÅ¡ viso jį nepažįstu, nei kada mačiausi“, nelaukdamas teisėjo užduodamo klausimo pabaigos.

Stenograma neatitinka ir tolesnio garso įraÅ¡o apie tai, kad teisėjo klausimas pasibaigė žodžiais „pagal kaltinimÄ tÄ â€“ iššvaistymas turto, yra kas jums žinoma“. Ä®vertinusi ne tik Å¡iÄ teismo nutartį, bet ir pastabų nagrinėjimo posėdžių protokolus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad gynėjo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo teismas atmetė pagrįstai. Nuteistojo G. P. gynėjo skunde ir pastabose dėl teisiamojo posėdžio protokolo nurodoma dar ir apie tai, kad protokole nebuvo užraÅ¡omi teisėjo užduodami klausimai, nors protokoluose nurodoma, kad jam (gynėjui) teisėjas pareikÅ¡davo žodines pastabas, tačiau nebÅ«davo pažymima, už kÄ tos pastabos pareikÅ¡tos.

Å iuos gynėjo argumentus kolegija irgi atmeta, nes iÅ¡ bylos matosi, kad teisiamojo posėdžio protokolas Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas laikantis BPK 261 str. reikalavimų. BPK 261 str. 1 d. nurodyta, kad teisiamojo posėdžio protokole turi bÅ«ti nurodomi teismo veiksmai iÅ¡ eilės, kaip jie buvo atliekami, nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiÅ¡kimai bei praÅ¡ymai ... taip pat kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys. BPK 261 str. 2 d. nurodyta, kad tik nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu (arba paties teismo iniciatyva – past.) asmenų parodymai, paaiÅ¡kinimai iÅ¡tisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolÄ Ä¯raÅ¡omi pažodžiui.

Tai reiÅ¡kia, kad teisėjo ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių liudytojams užduoti klausimai protokole neprivalėjo bÅ«ti užraÅ¡yti, taip pat neturėjo bÅ«ti fiksuojami ir patys nagrinėjimo teisme dalyvių padaryti posėdžio tvarkos pažeidimai.IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (45 t., 90 b. l.) matosi, kad teisėjo klausimas pradedant liudytojo M. G. apklausÄ nebuvo užraÅ¡ytas, tačiau nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus apie tai, kad teisėjas tariamai uždavė liudytojui klausimÄ dėl to, kÄ jis žino apie G.

P. padarytus nusikaltimus, paneigia jau paminėti bylos duomenys, gauti iÅ¡nagrinėjus gynėjo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo. Kolegija Å¡iuo atveju atkreipia dėmesį dar ir į protokole užraÅ¡ytus byloje dalyvavusio prokuroro paaiÅ¡kinimus. Gynėjui pareiÅ¡kus teisėjui nuÅ¡alinimÄ dėl liudytojui M. G. užduoto klausimo, prokuroras iÅ¡ karto pareiÅ¡kė, kad pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo nepagrįstas, nes klausimas buvo suformuluotas ne taip. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas G.

Černiauskas pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad 2008 m. spalio 13 d., 14 val., teisėjas balsu paskelbė nutartį, tačiau tos nutarties byloje nėra. Yra tik nepaskelbta nutartis, kurios tekstas neatitinka paskelbtos nutarties turiniui. Patenkinus gynėjo praÅ¡ymÄ , jis ir gynėjo pateikta USB laikmena bei garso įraÅ¡o stenograma buvo pridėti prie bylos. Patikrinusi Å¡iame praÅ¡yme nurodomas aplinkybes kolegija pirmiausia nustatė, kad gynėjo nurodyta teismo nutartis byloje tikrai yra (45 t., 102 b. l.).

Kolegija taip pat nustatė, kad Å¡ios nutarties turinys faktiÅ¡kai atitinka gynėjo garso įraÅ¡o stenogramos turinį. Dėl viso to kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apklausiant liudytojÄ M. G. teisėjas gynėjo nurodomo klausimo liudytojui neuždavė ir savo iÅ¡ankstinės nuomonės dėl G. P. kaltės neiÅ¡sakė. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teisėjas, priimdamas nutartį atmesti pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo, kaip nors tÄ nutartį suklastojo arba įrašė į jÄ kokias nors neteisingas aplinkybes.Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas gynėjo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo atmetė pagrįstai, atmetami ir kiti apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

Juo labiau, kad tuos kitus argumentus paneigia ir kiti bylos duomenys. IÅ¡ bylos matosi, kad antrÄ kartÄ , šį kartÄ raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo gynėjas G. Černiauskas pareiÅ¡kė 2008 m. gruodžio 2 d. (46 t., 132-135 b. l.). Šį kartÄ nuÅ¡alinimÄ gynėjas argumentavo tuo, kad 2008 m. lapkričio 6 d. nutartyje atvesdinti liudytojÄ A. Å . ir nubausti jÄ 2 MGL dydžio bauda teisėjas nurodė neteisingas aplinkybes. Nors jis (gynėjas) teismo posėdyje paaiÅ¡kino tikrÄ sias A.

Å . neatvykimo po pertraukos į teismo posėdį priežastis, teisėjas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad gynėjas (G. Černiauskas) su liudytoja A. Å . kartu pietavo, asmeniÅ¡kai stebėjo liudytojos sveikatos patikrinimo procesÄ (kraujospÅ«džio matavimÄ ), o po to teisme tvirtino, kad pateikti duomenys tikri. Prie pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo gynėjas vėl pridėjo savo paties padarytÄ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä . 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi teisėjas šį jam pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ irgi atmetė (46 t., 139-141).

Nutartyje nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 6 d. nutartyje aplinkybės dėl advokato ir liudytojos A. Å . kontakto ir apie Å¡ios liudytojos neatvykimo į teismo posėdį priežastis iÅ¡dėstytos tik pagal tai, kÄ teismo posėdyje paaiÅ¡kino pats advokatas G. Černiauskas. Tai buvo užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole, o po to iÅ¡dėstyta ir nutartyje. Be to, iÅ¡ gynėjo pateikto garso įraÅ¡o matosi, kad jame gynėjo nurodomų teiginių nėra. Gynėjo teiginiai dėl teisėjo etikos normų nesilaikymo irgi nepagrįsti, jų garso įraÅ¡ai taip pat nepatvirtina.

Gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartyje iÅ¡dėstydamas neteisingas aplinkybes ir tokiu bÅ«du Å¡iÄ teismo nutartį suklastodamas, taip pat gynėjo argumentus dėl teisėjo neetiÅ¡ko elgesio, liudytojams ir pačiam gynėjui tariamai daromo spaudimo, gynėjo tardymo ir netgi grasinimų, kolegija atmeta. Tai paneigia bylos dokumentai ir duomenys, užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole. IÅ¡ bylos matosi, kad liudytojai A.

Å . neatvykus į teismo posėdį, dar 2008 m. spalio 27 d. nutartimi teismas nutarė Å¡iÄ liudytojÄ nubausti 1 MGL dydžio bauda ir į kitÄ posėdį, vyksiantį 2008 m. lapkričio 6 d., jÄ atvesdinti (46 t., 6-7 b. l.). Teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi nubaudė A. Å . 2 MGL dydžio bauda. Nutartyje nurodė, kad po pertraukos neatvykusi į teismo posėdį liudytoja nepateikė nustatytos formos pažymos, o jos sveikatos bÅ«klė nebuvo kritiÅ¡ka, ji pati apie neatvykimo priežastis nepranešė ir taip dar kartÄ buvo sutrukdytas teisiamasis posėdis (46 t., 43-44 b. l.).

IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad liudytoja A. Å . toliau buvo apklausta liudytoja 2008 m. lapkričio 13 d., Å¡ios apklausos metu A. Å . teismui paaiÅ¡kino ir apie priežastis, dėl kurių po pertraukos neatvyko į ankstesnį teismo posėdį. Dar kartÄ A. Å . teismas liudytoja apklausė 2008 m. gruodžio 16 d., o 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi (47 t., 22 b. l.) ankstesne 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi A. Å . paskirta bauda buvo panaikinta.Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A. Å . parodė apie jos apklausų pirmosios instancijos teisme aplinkybes.

Liudytoja parodė, kad jos sveikata bloga, serga hipertonija ir Å¡irdies nepakankamumu. Tikrai neatvyko į apygardos teismo posėdį, bet apie neatvykimÄ iÅ¡ anksto teismÄ buvo informavusi raÅ¡tu. Tačiau po to pas jÄ atvyko pareigÅ«nai ir įspėjo, kad į kitÄ posėdį ji bus atvesdinta. Kai buvo atvesdinta į teismÄ , buvo apklausta ir davė parodymus. Teisėjas iÅ¡gaudavo iÅ¡ jos sau naudingus atsakymus. Paskelbus pietų pertraukÄ , išėjo į laukÄ , pasijuto blogai, vaistinėje pasimatavo kraujo spaudimÄ ir suprato, kad dėl sveikatos bÅ«klės grįžti į teismÄ negali.

Pakeliui sutiko advokatÄ G. ČerniauskÄ , pasakė jam, kad grįžti į teismÄ negali, padavė duomenis apie kraujospÅ«dį ir paprašė, kad advokatas apie tai praneÅ¡tų teisėjui. Pati nuėjo pas gydytojus. Vėliau gavo teismo nutartį, kuria vėl buvo nubausta bauda, nutartyje buvo nurodyta, kad ji restorane pietavo kartu su advokatu ir pasiÅ¡alino iÅ¡ teismo posėdžio. Tai jÄ labai užgavo ir ji Å¡iÄ teismo nutartį apskundė. Vėliau teisėjas į teismÄ dar kvietė ir jos gydytojÄ , todėl teisėjo elgesį ji vertina kaip neetiÅ¡kÄ .

Restorane „Daniela“ ji nėra buvusi, yra tik praėjusi pro Å¡alį. Tačiau liudytoja A. Å . į jai užduotÄ klausimÄ atsakė, kad jos parodymai, kuriuos ji davė pirmosios instancijos teisme, yra teisingi.IÅ¡ to, kas jau buvo iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. lapkričio 6 d. teismo nutartis irgi nebuvo suklastota, o duomenis apie A. Å . neatvykimo priežastis teisėjas Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstė remdamasis bÅ«tent paties gynėjo paaiÅ¡kinimais. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti gynėjo paaiÅ¡kinimai tikrai leido teisėjui suprasti, kad gynėjas ir liudytoja kartu pietavo, o po to gynėjas, liudytojai po pertraukos negrįžus į teismo posėdį, pateikė lapelius, kuriuose buvo užfiksuoti, kaip paaiÅ¡kino pats gynėjas, bÅ«tent A.

Å . kraujospÅ«džio duomenys. Tai, kad tokius duomenis pateikė bÅ«tent kaltinamojo gynėjas, teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ apie jo kontaktus su liudytoja. Taigi jokių tikrovės neatitinkančių aplinkybių teisėjas nutartyje sÄ moningai neiÅ¡dėstė, ir jokio savo Å¡aliÅ¡kumo Å¡ioje byloje nepademonstravo. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A. Å . parodė, kad apklausų metu teisėjas iÅ¡ jos iÅ¡gavo teismui naudingus atsakymus, tačiau liudytoja čia pat pati tai ir paneigė, parodžiusi, kad tų apklausų metu ji davė teisingus parodymus.

Liudytoja A. Å . Å¡ioje byloje davė parodymus apie svarbias bylai aplinkybes, teisme ji ne visas aplinkybes prisiminė, buvo perskaitomi jos ankstesni parodymai, todėl teisėjo klausimų uždavimas ir ilgai užsitęsusi A. Å . apklausa Å¡iuo atveju visiÅ¡kai paaiÅ¡kinami. Teisiamojo posėdžio protokolas paneigia gynėjo skundo argumentus apie teisėjo neetiÅ¡kÄ elgesį, duomenų apie tai, kad teisėjas gynėjÄ bÅ«tų tardęs ar netgi jam grasinęs, byloje nėra. Todėl daroma iÅ¡vada, kad nuÅ¡alinimas teisėjui ir šį kartÄ buvo pareikÅ¡tas be pagrindo, o teismo nutartis šį nuÅ¡alinimÄ atmesti buvo pagrįsta.

Å ioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad to paties 2008 m. gruodžio 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokuroras pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ ir pačiam G. P. gynėjui advokatui G. Černiauskui. 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi (47 t., 11-12 b. l.) teismas prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl gynėjo G. Černiausko nuÅ¡alinimo irgi atmetė, ir tai, kolegijos nuomone, kaip tik patvirtina bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Dar kartÄ nuÅ¡alinimÄ teisėjui 2009 m. birželio 18 d. teismo posėdyje žodžiu pareiÅ¡kė jau kitas G.

P. gynėjas advokatas V. Sviderskis. Šį nuÅ¡alinimÄ gynėjas argumentavo tuo, kad teisėjas grÄ Å¾ino jam ankstesnius 2009 m. birželio 2 d. praÅ¡ymu prie bylos pridėtus dokumentus: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimÄ dėl laikinosios komisijos koncerno „EBSW“ veiklai tirti iÅ¡vadų, taip pat straipsnį iÅ¡ „Delfi“ interneto vartų „Seimui siÅ«loma sudaryti tyrimo komisijÄ dėl J.Prapiesčiui vieÅ¡ai metamų kaltinimų“ (48 t., 76-77 b. l.). 2008 m. birželio 18 d. nutartimi teismas šį gynėjo V.

Sviderskio pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo irgi pagrįstai atmetė. Nutartyje teismas nurodė, kad nors gynėjo praÅ¡yme iÅ¡vardinti dokumentai buvo pridėti prie bylos, po to teismas nustatė, kad dalis pridėtų dokumentų susiję ne su Å¡ia, o su kita baudžiamÄ ja byla, tuo tarpu straipsnis iÅ¡ „Delfi“ vartų neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Todėl Å¡iuos dokumentus buvo nutarta grÄ Å¾inti juos pateikusiam gynėjui. Kolegijos nuomone, Å¡i teismo protokolinė nutartis, kuria prie bylos pridėti dokumentai, nustačius, kad jie neturi reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ , buvo grÄ Å¾inti juos pateikusiam asmeniui, yra pagrįsta, teismas Å¡iuo atveju jokių BPK pažeidimų nepadarė, o nuÅ¡alinimas teisėjui ir šį kartÄ buvo pareikÅ¡tas be pagrindo ir buvo atmestas pagrįstai.Aptarus visus apeliantų argumentus dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir jo netinkamo elgesio teisiamojo posėdžio metu, kolegija tai patvirtinančių duomenų nenustatė.

BylÄ nagrinėjantis teisėjas iÅ¡ tikrųjų privalo laikytis teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ užtikrinančių nuostatų. Teisėjas neturi parodyti savo susierzinimo, pykčio ir visko, kas gali sudaryti įspÅ«dį, kad teisėjas gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas. Kita vertus, teisėjas turi bÅ«ti ne tik vienodai dėmesingas, tačiau ir reiklus proceso tvarkos pažeidėjams. BPK 241 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Teisėjas, kuris bylÄ nagrinėja vienas, turi visas teisiamojo posėdžio pirmininko teises ir pareigas.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės. Jis Å¡alina iÅ¡ nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimÄ . BPK 258 str. 3 d. taip pat nurodyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas teismo posėdžių salėje užtikrina posėdžio tvarkÄ . Kolegijos nuomone, teisėjas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas ir laikydamasis iÅ¡vardintų reikalavimų.

Nors apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir jo gynėjas nurodo apie netinkamÄ teisėjo elgesį, bylos duomenys rodo, kad posėdžio tvarkÄ pažeidinėjo patys kaltinamojo gynėjai. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota daug teisėjo pastabų gynėjams dėl to, kad jie pažeidinėjo posėdžio tvarkÄ . Nors tie pažeidimai protokole užfiksuoti ne visi, tačiau užfiksuota, kad advokatas G. Černiauskas buvo įspėjamas dėl replikų, taip pat už tai, kad trukdė teismui nurodinėdamas, kaip turi vykti teisiamasis posėdis (44 t., 61, 100 b. l.), kitam advokatui V.

Sviderskiui pareikÅ¡ta pastaba, kad gynėjas netrukdytų apklausai ir neatsakinėtų už kaltinamÄ jį (48 t., 56 b. l.).Nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir sprendimas suimti nuteistÄ jį teismo salėje, kolegija irgi atmeta, o tai, kad kardomoji priemonė priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistajam buvo pakeista pagrįstai, Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymai dėl kardomosios priemonės pakeitimo irgi buvo atmesti, Å¡ių sprendimų motyvai iÅ¡dėstyti teisėjų kolegijos priimtose nutartyse.

IÅ¡ bylos matosi, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu atsakė advokatui G. Černiauskui į jo skundÄ dėl teisėjo K. D. veiksmų (49 t., 118-119 b. l.). Å iame raÅ¡te, be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad gynėjo pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo buvo paskirtos nagrinėti 2009 m. rugpjūčio 3 d., nes kitÄ dienÄ prasidėjo teisėjo kasmetinės atostogos. Gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ , kad Å¡is raÅ¡tas rodo ne tik teisėjo, bet ir viso Kauno apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , kolegija atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Paminėto teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko raÅ¡to turinys suabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu neduoda jokio pagrindo, be to, Å¡is raÅ¡tas gynėjui iÅ¡siųstas jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Dėl viso to, kas buvo iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jokių BPK 58 str. numatytų pagrindų nuÅ¡alinti Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusį teisėjÄ arba aplinkybių, dėl kurių teisėjas pats turėjo nusiÅ¡alinti, nebuvo nustatyta. Kolegija jokių duomenų, kad teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais, nenustatė.

Patikrinusi bylÄ kolegija nenustatė ir jokių kitų esminių BPK pažeidimų. Paskirdamas nuteistajam G. P. bausmę, teismas BK bendrosios dalies normų, reguliuojančių bausmės skyrimÄ , reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas nenustatė jokių G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas truko ilgÄ laikÄ ir buvo pabaigtas, taip pat į G.

P., kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teismo paskirta BK 184 str. 2 d. sankcijos virÅ¡utinę ribÄ atitinkanti 7 metų laisvės atėmimo bausmė griežta, tačiau ji, kolegijos nuomone, yra teisinga ir jÄ Å¡velninti pagrindo nėra. Po nusikaltimo padarymo praėjo jau daug laiko, tačiau dėl Å¡ios aplinkybės bausmę Å¡velninti nėra pagrindo, nes nuteistasis G. P. net keletÄ metų slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo užsienio valstybėje. G. P. anksčiau neteistas, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos padidintÄ pavojingumo laipsnį pirmiausia parodo iššvaistyto svetimo turto vertė.

BK 190 str. nurodyta, kad Å¡iame BK skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Å ioje gi byloje iššvaistyto svetimo turto vertė virÅ¡ija 24 milijonus litų. Nuosprendyje teismas teisingai pažymėjo, kad tokios didelės vertės svetimo turto iššvaistymas Lietuvos Respublikoje yra iÅ¡skirtinis atvejis, be to, iššvaistytas turtas, sudarytas iÅ¡ daugiau kaip 14 000 gyventojų indėlių lėšų, todėl Å¡iuo nusikaltimu visuomenei buvo padaryta didelė žala.

Kolegija su Å¡iais argumentais sutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad G. P. paskirta bausmė negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Be to, nuteistajam teismas pagrįstai pritaikė ir 2002 m. lapkričio 7 d. Amnestijos įstatymÄ .Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys apeliantai. Nuteistasis G. P. savo skunde nurodo tik apie tai, kad teismas netinkamai pritaikė BK 66 str. 1 d. ir pažeidė BPK 307 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, nes į paskirtÄ bausmę neįskaitė laikino sulaikymo laiko nuo 1996 m. vasario 2 d. iki 1996 m. vasario 5 d., taip pat suėmime iÅ¡bÅ«to laiko nuo 1996 m. vasario 5 d. iki 1996 m. gegužės 30 d.

Pargabentas iÅ¡ JAV, Lietuvoje dar buvo laikomas suimtas 2 paras. PraÅ¡o į paskirtÄ bausmę įskaityti visÄ laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Å ioje dalyje kolegija nuteistojo skundÄ irgi atmeta. Patikrinus baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad, vadovaujantis tuomet galiojusio BK 137 str., G. P. buvo sulaikytas 1995 m. spalio 17 d. ir buvo paleistas 1995 m. spalio 20 d. G. P. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, 1997 m. balandžio 24 d. buvo paskelbta jo paieÅ¡ka ir pagal praÅ¡ymÄ dėl ekstradicijos jis buvo suimtas JAV 2004 m. gegužės 3 d.

G. P. buvo iÅ¡duotas ir į LietuvÄ pargabentas 2007 m. rugsėjo 20 d., o rugsėjo 21 d., teismui atmetus prokuroro praÅ¡ymÄ dėl naujo suėmimo termino nustatymo, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007 m. rugsėjo 21 d., G. P. iÅ¡ suėmimo buvo paleistas. IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad G. P. visÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo laikÄ ) nuo 1995 m. spalio 17 d. iki 1995 m. spalio 20 d. ir nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 21 d. teismas į paskirtÄ bausmę jau įskaitė, todėl BK 66 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti.

Taip pat nustatyta, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomÄ laikÄ nuo 1996 m. vasario 2 d. iki 1996 m. vasario 5 d. ir nuo1996 m. vasario 5 d. iki 1996 m. gegužės 30 d. G. P. iÅ¡buvo laikiname sulaikyme ir suėmime visai kitoje byloje, kurioje buvo nuteistas jau nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu. Visas Å¡is laikas buvo įskaitytas į G. P. nurodytu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Dar kartÄ Ä¯skaityti tÄ patį laikÄ Å¡ioje byloje nėra pagrindo. Visas abejose bylose nuteistojo iÅ¡bÅ«tas laikino sulaikymo ir jo suėmimo laikas Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti įskaitytas tik į galutinę subendrintÄ bausmę, subendrinus bausmes, paskirtas abiem nuosprendžiais.

Tačiau toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik iÅ¡sprendus klausimÄ dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos BPK 347 str. nustatyta tvarka.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaujantis BPK 151 str., priėmė sprendimÄ laikinai apriboti nuteistojo G. P. nuosavybės teisę į nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iÅ¡vardintÄ turtÄ . BPK 151 str. 1 d. nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti skiriamas civiliniam ieÅ¡kiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti.

Nuosprendyje teismas šį sprendimÄ motyvavo tuo, kad bÅ«tina užtikrinti nuteistojo G. P. ekstradicijos iÅ¡ JAV iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad turto, į kurį teismas laikinai apribojo G. P. nuosavybės teisę, vertė didesnė už iÅ¡ nuteistojo priteistas jo ekstradicijos iÅ¡laidas. Tačiau keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje, kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose Å¡i nuosprendžio dalis neginčijama. Be to, nustatyta, kad kitu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu buvo patenkintas akcinės bendrovės Turto bankas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ nuteistojo G.

P., taip pat solidariai iš jo ir kitų asmenų priteistas keleto milijonų litų dydžio žalos atlyginimas. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo G. P. turtui. Kadangi nurodytame nuosprendyje tas turtas neišvardintas, skundžiamu nuosprendžiu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo nuteistojo turtui naikinti šiuo metu tikrai nėra pagrindo. Kolegija taip pat pažymi, kad šis klausimas gali būti papildomai išnagrinėtas ir nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 str. nustatyta tvarka.  Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas taip pat atmetamas.

Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ nepriimdamas privalomo sprendimo konfiskuoti nuteistojo G. P. turtÄ . Skunde remiamasi BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d. ir nurodoma, kad konfiskuotinas turtas, kuris yra nusikaltimo įrankis, priemonė ir nusikalstamos veikos rezultatas. Be to, teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus. Prokuroras skunde nurodo, kad G. P. kartu su bendrininkais nusikalstamos veikos rezultatas yra IKHK priklausiusio turto – 24 227942 Lt iššvaistymas.

Å is turtas (iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) turi bÅ«ti konfiskuoti. Kadangi iššvaistyto turto buvimo vieta nenustatyta, iÅ¡ nuteistojo teismas turėjo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Prokuroro skunde dar nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje G. P. nebuvo pareikÅ¡tas, be to, civilinis ieÅ¡kinys nebuvo nagrinėjamas ir byloje, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendis.Prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o dalis jų ir neatitinka bylos aplinkybių.

Nagrinėjant G. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys tikrai nebuvo pareikÅ¡tas. Tačiau Å¡i byla, G. P. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, buvo iÅ¡skirta iÅ¡ baudžiamosios bylos, kurioje Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ jau buvo nuteisti V. K. ir J. B.. Nors Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų turtinė žala niekam nepriteista, tačiau prokuroras skunde nepagrįstai nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys net nebuvo nagrinėjamas. IÅ¡ bylos matosi, kad dar ikiteisminio tyrimo (parengtinio tardymo) metu civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, kuri prašė iÅ¡ kaltinamųjų (tarp jų ir G.

P.) priteisti 81486121 Lt žalos atlyginimo (39 t., 168 b. l.). 1997 m. gruodžio 19 d. tardytojo nutarimu Å¡ioje byloje dėl svetimo turto iššvaistymo IAB „IKHK“ buvo pripažinta civiline ieÅ¡kove (39 t., 170 b. l.). Nagrinėjant V. K. ir kitų kaltinamųjų baudžiamÄ jÄ bylÄ , dalyvavo ir civilinį ieÅ¡kovÄ IAB „IKHK“ atstovaujančios UAB „Valeksa“ atstovai. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu IAB „IKHK“ atstovo UAB „Valeksa“ civilinis ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Tačiau iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matosi, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡is ieÅ¡kinys atmestas tik toje dalyje, dėl kurios kaltinamieji toje byloje buvo iÅ¡teisinti. Tuo tarpu kitoje dalyje IAB „IKHK“ civilinio ieÅ¡kinio teismas tiesiog neiÅ¡nagrinėjo ir jokio sprendimo nepriėmė civilinio ieÅ¡kovo atstovui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad civilinis ieÅ¡kinys G. P., V. K. ir kitiems jų bendrininkams iÅ¡ tikrųjų buvo pareikÅ¡tas, nors duomenų apie tai, kaip Å¡is civilinis ieÅ¡kinys buvo iÅ¡nagrinėtas, Å¡ioje byloje nėra.

Pažymėtina, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ („Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 str.) apžvalga“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 32), patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį, BK 72 str. nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos. Pažymėtina dar ir tai, kad nors G. P. nagrinėjant jo baudžiamÄ jÄ bylÄ civilinis ieÅ¡kinys jam atskirai ir nebuvo pareikÅ¡tas, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (43-ame nuosprendžio lape) teismas nurodė, kad asmenims, kurie dėl 24227942 Lt iššvaistymo patyrė žalÄ , pripažintina teisė į žalos atlyginimÄ civilinio proceso tvarka.Tačiau prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir dėl kitos priežasties.

BK 3 str. 4 d. nurodyta, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 patvirtintos redakcijos BK 72 str. 2 d. buvo nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal tos pačios redakcijos BK 72 str. 2 d. 3 p. reikalavimÄ teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus.

Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi argumentai prieÅ¡taringi. IÅ¡ pradžių nurodoma, kad G. P. kartu su bendrininkais padarytos nusikalstamos veikos rezultatas yra IAB „IKHK“ priklausiusio 24227942 Lt vertės turto iššvaistymas. Tačiau po to nurodoma, kad nusikalstamos veikos rezultatas yra iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai (24227942 Lt). Tokie skundo argumentai nepagrįsti. BK 72 str. 2 d. nurodytas nusikalstamos veikos rezultatas yra iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas, kuris suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Tai gali bÅ«ti tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas arba iÅ¡ Å¡io turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas. Pagal BK 72 str. 2 d. 3 p. reikalavimus teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus. G. P. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas ir nuteistas už didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizavimÄ pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

Nuo turto pasisavinimo iššvaistymas ir skiriasi bÅ«tent tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Galima sutikti su tuo, kad 24227942 Lt iššvaistymas buvo G. P. padarytas nusikalstamos veikos padariniai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tie iššvaistyti pinigai buvo Å¡ios nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad G. P. iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos gavo kaltinime nurodytus pinigus arba kokius nors kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus.

Apie tai iÅ¡ viso nieko nenurodyta ir G. P. pateiktame kaltinime. Skundžiamame nuosprendyje teismas, nors ir netiesiogiai, yra pažymėjęs, kad kaltinamojo veikoje yra ir kito nusikaltimo, t. y. svetimo turto pasisavinimo, požymių, tačiau byla teisme buvo iÅ¡nagrinėta vadovaujantis BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų. Kadangi G. P. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už svetimo turto pasisavinimÄ , o tik už tokio turto iššvaistymÄ , konfiskuoti iššvaistytus pinigus Å¡iuo atveju nėra nei BK 72 str. 2 d., 2 d. 3 p., nei BK 72 str. 5 d. numatyto pagrindo.

Pažymėtina, kad konfiskuoti nuteistojo turtÄ neprašė ir pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjant dalyvavęs prokuroras. Konfiskuoti nuteistojo turtÄ vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančios 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1195 redakcijos BK 72 str. taip pat nėra Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatyto pagrindo. Dėl to, kas Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui pagrindo nėra.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                 Aloyzas Kruopys                                                                                                                                   Violeta Ražinskaitė              Â