71c4fe61-4133-4bb4-9d7a-5bf3f6dd5d73 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedAloyzo Kruopio, Violetos RažinskaitÄs,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynÄjams Gintarui Äerniauskui, Vytautui Sviderskiui,nuteistajam G. P.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. laisvÄs atÄmimu 7 (septyneriems) metams, bausmÄ nustatant atlikti pataisos namuose.Taikant 2002 m. lapkriÄio 7 d.
Legislator headnote
AI generated71c4fe61-4133-4bb4-9d7a-5bf3f6dd5d73 · Lietuvos apeliacinis teismas: TodÄl Å¡is turtas (iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) yra nusikalstamos veikos rezultatas ir, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., yra konfiskuotinas. Å io konfiskuotino turto nÄra galimybÄs paimti tiesiogiai, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo metu iššvaistyto turto buvimo vieta nenustatyta. Civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje G. P. nebuvo pareikÅ¡tas. TodÄl teismas, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., privalÄjo konfiskuotino turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko.
Full text
                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-198/2012                                                                               Procesinių sprendimų kategorijos:                                                                           1.1.4.4.3; 1.1.9.6; 1.2.14.7.2                                                       (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (praneÅ¡Äjo),teisÄjų:
Aloyzo Kruopio, Violetos RažinskaitÄs,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynÄjams Gintarui Äerniauskui, Vytautui Sviderskiui,nuteistajam G. P.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. laisvÄs atÄmimu 7 (septyneriems) metams, bausmÄ nustatant atlikti pataisos namuose.Taikant 2002 m. lapkriÄio 7 d.
Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktįâ 4 str. 2 d. 2 p., neatliktos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalis sumažinta vienu Å¡eÅ¡tadaliu, bet ne daugiau kaip 1 (vieneriais) metais.Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaitytas G. P. kardomojo kalinimo laikas nuo 1995 m. spalio 17 d. iki 1995 m. spalio 20 d. ir suÄmime JungtinÄse Amerikos Valstijose iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2004 m. gegužÄs 3 d. iki 2007 m. rugsÄjo 21 d.
Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., proceso iÅ¡laidomis pripažintos iÅ¡laidos, susijusios su G. P. ekstradicija iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų. IÅ¡ nuteistojo G. P. nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti 13 647,86 Lt jo ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Vadovaujantis BPK 151 str., laikinai apribota G. P. nuosavybÄs teisÄ jo turtui: dviems medžiokliniams Å¡autuvams, Å¡autuvo buožei ir Å¡oviniams, 150 020,80  JAV dolerių ir 328 JAV doleriams sÄ skaitose Latvijos banke âSaules bankaâ, sÄ skaitoje âUni Bank A/Sâ Danijos karalystÄje 23772,37 JAV dolerių, buitinei technikai, Lietuvos Taupomojo banko 140 akcijų 14000 Lt sumai, Lietuvos valstybinio komercinio banko vienai akcijai 100 Lt sumai, 3750,54 JAV doleriams Vilniaus banke, VISA sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini).           IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , teisÄjų kolegija n u s t a t Ä:
G. P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas investicinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ (toliau â IAB âIKHKâ) steigÄju bei nuo 1992-10-23 StebÄtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno âEBSWâ (1994-06-15 įregistruoto kaip âKonglameratas EBSWâ) Tarybos prezidentu ir dÄl to turÄdamas realiÄ galimybÄ Ä¯takoti IAB âIKHKâ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, Å¡ios bendrovÄs StebÄtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritarÄs bendrovÄs Valdybos 1993-04-14 posÄdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as, siekiant užtikrinti bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinÄ veiklÄ ir pavesti IAB âIKHKâ akcininkui V.
K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatÄ nusikaltimo objektÄ - svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų, ir organizavo IAB âIKHKâ direktorÄs J. B. žinioje esanÄių ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų iššvaistymÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ tokiu bÅ«du:1993-1994 metais, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, V. K. iÅ¡ IAB âIKHKâ kasos gavus 39 500 000,00 Lt (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iÅ¡ minÄtos bendrovÄs kasos gavo laikotarpiu nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius) vertybiniams popieriams pirkti bei panaudojus Å¡iam tikslui tik 15 272 058,00 Lt, G.
P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB âIKHKâ Valdybos ir StebÄtojų tarybos sprendimus surinktos iÅ¡ indÄlininkų lÄÅ¡os gali bÅ«ti panaudotos tik bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinei veiklai, likusius 24 227 942,00 Lt 1994 m. ir vÄliau iki 1995-04-03 V. K. asmeniÅ¡kai IAB âIKHKâ patalpose Kauno m. Gedimino g. 47 arba per UAB âSnitaâ darbuotojus Å¡ios bendrovÄs patalpose Kauno m., Savanorių pr. 349, - padengÄ Ä¯siskolinimÄ nenustatytiems asmenims, atsiradusį V.
K. ir G. P. gavus pinigus iÅ¡ Å¡ių asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB âSnitaâ darbuotojai ir V. K. 1993 m. buvo perdavÄ: 2 000 000,00 Lt â A. D., 2 000 000,00 Lt â A. G., 5 160 000,00 Lt â A. S., 1 000 000,00 Lt â UAB âKauno brokerių kompanijaâ, 60 000,00 Lt â E. Å ., 537 452,00 Lt â I. K., 380 000,00 Lt â A. K., 200.000,00 Lt â R. R. ir 120 000,00 Lt â UAB âLunatikasâ;- perdavÄ (daugeliu atvejų sudarant tik žodines sutartis, be turtinių garantijų, nesigilinant į skolininkų verslo planus, dažniausiai užsienio valiuta) 234 000,00 Lt â M.
G., 169 136,00 Lt â A. E., 100 000,00 Lt â D. V., 713 788,00 Lt â M. B., 495 000,00 Lt â J. S., 120 000,00 Lt â A. M., 370 000,00 Lt â V. B., 20 000,00 Lt â E. M., 320 000,00 Lt â D. C., 60 000,00 Lt â G. G., 200 000,00 Lt â G. P., 97 956,00 Lt â G. S., 432 000,00 Lt â M. B., 80 000,00 Lt â R. V., 120 000,00 Lt â P. K., 325 000,00 Lt â K. A., 440 000,00 Lt â A. S., 400 000,00 Lt â ArÅ«nui K. Ä., 600 000,00 Lt â D. Ä., 1 564 000,00 Lt â A. K., 80 000,00 Lt â AB âŽiobasâ, 80 000,00 Lt â A.
K., 96 000,00 Lt â V. V., 90 000,00 Lt â D. Y., 90 000,00 Lt â K. S., 61 100,00 Lt â S. S., 3 000 000,00 Lt â G. P. ir likusius pinigus â kitiems nenustatytiems asmenims. Taip G. P. organizavo V. K. patikÄto 24 227 942,00 Lt vertÄs IAB âIKHKâ turto iššvaistymÄ .              Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Jo nuomone, teismas privalÄjo G.
P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonÄ â turto konfiskavimÄ . BK 72 str. 1 d. nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esanÄio pas kaltininkÄ , jo bendrininkÄ ar kitus asmenis, paÄmimas valstybÄs nuosavybÄn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonÄ ar nusikalstamos veikos rezultatas, o Å¡ios dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus.
BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslÄptas, suvartotas ar priklauso tretiesiems asmenims arba jo negalima paimti dÄl kitų priežasÄių, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ . Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad G. P. kartu su bendrininkais nusikalstamos veikos rezultatas yra IKHK priklausiusio 24 227 942,00 Lt vertÄs turto iššvaistymas.
TodÄl Å¡is turtas (iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) yra nusikalstamos veikos rezultatas ir, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., yra konfiskuotinas. Å io konfiskuotino turto nÄra galimybÄs paimti tiesiogiai, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo metu iššvaistyto turto buvimo vieta nenustatyta. Civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje G. P. nebuvo pareikÅ¡tas. TodÄl teismas, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., privalÄjo konfiskuotino turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko.
Baudžiamojoje byloje, kurioje Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d. dÄl to paties turto (IKHK priklausiusių 24 227 942 Lt) iššvaistymo buvo nuteisti G. P. bendrininkai V. K. ir J. B., civilinis ieÅ¡kinys dÄl Å¡ios sumos taip pat nebuvo nagrinÄjamas. TodÄl iÅ¡ G. P. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas visas konfiskuotinas turtas, t. y. 24 227 942 Lt. PraÅ¡o nuosprendį pakeisti, G. P. su bendrininkais iššvaistytus 24 227 942 Lt pripažinti konfiskuotinais ir Å¡iÄ vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo G.
P..          Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kai, teismo iÅ¡vados pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis, daugiau dÄmesio buvo kreipiama į kaltinanÄius įrodymus ir neatsižvelgta į jį teisinanÄius duomenis. Yra vienas iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dÄstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių atvejis. Taip pat teismas padarÄ esminius BPK pažeidimus. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (1.1 p.).
Kai nusikalstamÄ veikÄ padarÄ keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡oma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (3.1.3 p.). Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. AbejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (3.1.8 p.).
Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinÄjimo dalykÄ Ä¯einanÄias aplinkybes. (3.1.5.). Å ių reikalavimų suraÅ¡ant nuosprendį nebuvo laikytasi.             Jis pripažintas kaltu dÄl 1993-1994 m. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklÄ yra įtvirtinta BK 3 str. 1 d. ir ji numato, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojÄs baudžiamasis įstatymas.
Å i taisyklÄ taikoma tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalies normoms. Veika, už kuriÄ jis nuteistas, padaryta 1993-1995 m., galiojant 1961 BK, todÄl bendrininkavo forma ir rūšis taip pat turi bÅ«ti vertinamos pagal 1961 m. BK normas, o pagal Å¡io BK 18 str. 4 d. nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, organizavÄs nusikaltimo padarymÄ ar vadovavÄs jo padarymui. Organizuoti nusikaltimÄ reiÅ¡kia parinkti ir užverbuoti asmenis nusikaltimui padaryti, numatyti nusikaltimo objektÄ , parengti nusikalstamos veiklos planÄ , atlikti kitokias organizacines funkcijas.
Skundžiamame nuosprendyje remiamasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 âDÄl teismų praktikos sukÄiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose byloseâ iÅ¡aiÅ¡kinimu apie tai, kad âtais atvejais, kai turto iššvaistymÄ grupÄje padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikÄtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 18 str.â, ir nurodoma, kad tai atitinka 2000 m. BK 24 str. Å iuo atveju iššvaistytas IAB âIKHKâ turtas nebuvo kaltinamojo žinioje bei nebuvo jam patikÄtas.
Toliau nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo G. P. veika taikant BK bendrosios dalies ir ypatingosios dalies normas, t. y. pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d., kvalifikuota teisingai. Tuo tarpu jis mano, kad organizatoriaus vaidmuo, vadovaujantis BK 24 str. 4 d., jam inkriminuotas nepagrįstai, nes 2000 m. BK 24 str. ir 1961 m. BK 18 str. organizatoriaus vaidmuo apibÅ«dinamas skirtingai. BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, subÅ«rÄs organizuotÄ grupÄ ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavÄs ar koordinavÄs jų narių veiklÄ arba parengÄs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavÄs. Jo nuomone, BK 24 str. 4 d. norma yra griežtesnÄ, nors iÅ¡ nuosprendžio turinio apskritai negalima suvokti, pagal kokiÄ bendrininkavimo rūšį â subÅ«rimo organizuotos grupÄs ar nusikalstamo susivienijimo â jis pripažintas kaltu.
Nei nuosprendžio nustatomojoje, nei kitose dalyse nÄra atskleista BK 24 str. 4 d. numatyta organizatoriaus rūšis. Jis gali tik numanyti, kad yra pripažintas kaltu už organizuotos grupÄs arba nusikalstamo susivienijimo subÅ«rimÄ ar vadovavimÄ jiems. Taip buvo pasunkinta jo teisinÄ padÄtis, o tokiu atveju, vadovaujantis BK 3 str. 3 d., įstatymas neturi grįžtamosios galios. Tiesa, nuosprendyje nurodyta, kad jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ bendrininkų grupe.
Ir vis vien iÅ¡ jam pateikto kaltinimo pagal BK 24 str. 4 d. sektų, kad ta bendrininkų grupÄ yra organizuota grupÄ ar nusikalstamas susivienijimas. TaÄiau, jeigu jis pripažintas kaltu kaip organizatorius, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti ir vykdytojai ar padÄjÄjai. Kita vertus, jei jis nuteistas kaip organizatorius, tai turÄtų bÅ«ti įrodytas jo susitarimas su bendrininkais. Jau minÄtame Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai nusikalstamÄ veikÄ padarÄ keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡oma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .
Skundžiamame nuosprendyje to nÄra. Tokia padÄtis pažeidÄ jo teisÄ Å¾inoti, kuo jis buvo kaltinamas ir dÄl kokios veikos pripažintas kaltu, o kartu ir apribota jo galimybÄ gintis. Be to, jis mano, kad nepagrįsta ir pati jo veikos teisinÄ kvalifikacija.             Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes bylÄ nagrinÄjo pažeisdamas prokuroro praÅ¡ymų pakeisti kaltinimÄ priÄmimo ir nagrinÄjimo procedÅ«ras. Kaltinimas, pagal kurį jis buvo atiduotas teismui, buvo nekonkretus, neatitinkantis BPK 219 str. reikalavimų.
Teismo posÄdžiuose jis aiÅ¡kino, jog jam nesuprantamas tokio kaltinimo turinys, kaltinimas yra prieÅ¡taringas ir riboja jo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Teisiamojo posÄdžio metu paskelbus įrodymų tyrimÄ baigtu, prokuroras papraÅ¡Ä pakeisti kaltinimÄ , nes įrodymų tyrimo metu paaiÅ¡kÄjo aplinkybÄs, iÅ¡ esmÄs skirtingos nuo kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas protokoline nutartimi pažymÄjo, kad kaltinimo esmÄ apimtimi nepasikeitÄ, pasikeitÄ turinio dÄstymas, ir nagrinÄjimo teisme dalyviams skyrÄ 3 dienas laiko susipažinti su nauju kaltinimu, nors gynÄjas praÅ¡Ä ilgesnio laiko.
TaÄiau ir naujas, patikslintas kaltinimas buvo nekonkretus, todÄl teisiamajame posÄdyje tiek jis pats, tiek jo gynÄjas vÄl praÅ¡Ä pavesti prokurorui patikslinti kaltinimÄ . Kaltinime yra 40 epizodų, o nÄ viena data nÄra nustatyta, todÄl jo gynyba buvo apsunkinta. TeisÄjui negalÄjo bÅ«ti neaiÅ¡ku, kad nusikaltimas dÄl pinigų iššvaistymo yra baigtas nuo pinigų perdavimo momento, o nebuvo nustatyti tikslÅ«s pinigų perdavimo momentai. Kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiama jo teisÄ Ä¯ gynybÄ , ne kartÄ teismo posÄdyje akcentavo jo gynÄjas.
TeisÄjas tik pasiÅ«lÄ prokurorui praÅ¡yti pertraukos, jei jis pageidauja pakeisti kaltinimÄ , bet prokuroras pareiÅ¡kÄ, kad kaltinimo jis nekeis. Beje, toks prokuroro pareiÅ¡kimas neįraÅ¡ytas į teisiamojo posÄdžio protokolÄ . Jis nei iÅ¡ kaltinimo, nei iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nesupranta nei skolinimų datų, nei kam priklausantis turtas buvo iššvaistytas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas pabaigus įrodymų tyrimÄ duomenys gali bÅ«ti tik vertinami, analizuojami, bet ne tiriami ar renkami.
TaÄiau 2009 m. birželio 18 d. teisiamajame posÄdyje prokuroras įteikÄ teismui 2009 m. birželio 16 d. praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , kadangi įrodymų tyrimo teisme metu paaiÅ¡kÄjo aplinkybÄs, iÅ¡ esmÄs skirtingos nuo kaltinime nurodytų aplinkybių. Nei jis, nei jo gynÄjas nebuvo paklausti, ar suprato kaltinimÄ , ar reikia pertraukos su juo susipažinti ir pasiruoÅ¡ti gynybai, t. y. buvo ignoruojamos BPK 256 str. nuostatos. Teismas pridÄjo prie bylos prokuroro praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ neiÅ¡sprendÄs jo priimtinumo klausimo.
TodÄl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, pagal kurį iÅ¡ kelių tikslintų kaltinimų priimtas nuosprendis, juolab, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas taip pat vartoja tas paÄias jam nesuprantamas kaltinimų formuluotes. Teismo veiksmus po paskutiniojo kaltinimo patikslinimo jis vertina kaip teismo savivalÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ . Tokiu bÅ«du tiek ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, tiek teisme pateikti patikslinti kaltinimai suraÅ¡yti pažeidžiant BPK 219 str. 3 p. reikalavimus. Juose nenurodytos esminÄs nusikalstamos veikos aplinkybÄs â vieta, laikas, bÅ«das, žala, kuri, beje, ir nuosprendyje nenurodyta.
Pinigų perdavimo datų (veikos baigtumo momento) nurodymas yra ypaÄ svarbus Å¡ias veikas vertinant senaties taikymo galimybÄs požiÅ«riu. Å ie trÅ«kumai pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ gynybÄ ir jie laikytini esminiu BPK pažeidimu. Šį kaltinamojo akto trÅ«kumÄ galima paÅ¡alinti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro iniciatyva, nes apeliacinÄs instancijos teismas naujų kaltinimų nenagrinÄja. TodÄl nuosprendis Å¡ioje byloje turi bÅ«ti panaikintas ir byla perduota prokurorui.             Teismas tendencingai atrinko suinteresuoto, neįspÄto dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ ir neapklausto teisiamajame posÄdyje liudytojo V.
K. jį kaltinanÄius parodymus ir vertino juos vienaÅ¡aliÅ¡kai, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus Teismas skundžiame nuosprendyje nurodÄ, kad nesiremia Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteisti V. K. ir J. B. už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jie padarÄ kartu su nuo tardymo pasislÄpusiu G. P., kadangi ta byla iÅ¡nagrinÄta jam nedalyvaujant, o dÄl jo byla iÅ¡skirta į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . Jo kaltÄ teismas nustatinÄja pagal nagrinÄjamos bylos teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.
Liudytojas V. K. (ir kai kurie kiti liudytojai) Å¡ioje byloje atsisakÄ duoti parodymus. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., V. K. teisme duoti parodymai buvo perskaityti. TeisÄjas teisiamojo posÄdžio metu taip pat perskaitÄ daugelį duomenų, susijusių su V. K. liudijimais. BPK 276 str. 4 d. nuostatos numato, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai. Jo apklausos metu 2009 m. gegužÄs 19 d. vykusiame teisiamajame posÄdyje teisÄjas perskaitÄ V.
K. parodymus, duotus 1997 metais įvairių apklausų metu. Tokie duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, todÄl mano, jog V. K. parodymai yra perskaityti pažeidžiant BPK 276 str. nuostatas ir jais remtasi pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas â privalo turÄti objektyvų pagrindÄ ir turi bÅ«ti susiformavÄs, kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjus bei atidžiai patikrinus informacijÄ , gautÄ iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio. Tuo tarpu viso teisminio bylos nagrinÄjimo metu buvo skaitomi teisÄjo ir prokuroro selektyviai atrinkti V. K. jį kaltinantys parodymai, ypaÄ tie, kurie duoti po jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos. Teismas visiÅ¡kai nesidomÄjo V. K. parodymų nenuoseklumu ir jų keitimo motyvais.
Tuo tarpu teismas privalÄjo vadovaujantis BPK 305 str. 1 d. nuostatomis, apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡dÄstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. Taigi teisÄjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, todÄl teisÄjas buvo Å¡aliÅ¡kas. V. K. parodymų nenuoseklumÄ liudija jo parodymai įvairių apklausų metu. Daugelyje V.
K. apklausų neminima nei apie iÅ¡ gyventojų surinktas lÄÅ¡as, nei apie jį patį ar apie tai, kad jis bÅ«tų vertÄs V. K. skolinti pinigus. VÄliau V. K. jau užsimena apie pinigų skolinimÄ tretiesiems asmenims, taÄiau jo pavardÄs ir jam paskolintų 3 000 0000 Lt irgi nemini. 1996-01-16 įtariamasis V. K. parodÄ, kad indÄliai iÅ¡ gyventojų pradÄti rinkti 1993-04-19 privatizacijai, kadangi gyventojams palÅ«kanas reikÄjo mokÄti kas mÄnesį, tai jis pats priÄmÄ sprendimÄ tuos pinigus perskolinti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡ jų paimant didesnes palÅ«kanas, negu mokÄjo gyventojams.
V. K. parodÄ, kad pinigus perskolindavo jis pats ir A. Å . bei S. D.. 1997 m. balandžio 23 d. jam iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, V. K. ta aplinkybe pasinaudojo savo gynybai ir lengvindamas savo padÄtį ÄmÄ jį apkalbÄti nurodydamas, kad pinigus perskolindavo asmeniÅ¡kai arba per tarpininkus, tarp kurių nurodÄ ir jį (G. P.). V. K. jau ÄmÄ aiÅ¡kinti, kad jis (G. P.) nurodydavo, kuriems asmenims reikia skolinti pinigus, garantijų nebuvo reikalaujama, kadangi perskolinti pinigus praÅ¡ydavo jis (G. P.), o V.
K. juo pasitikÄjo. 1997 m. pabaigoje V. K. įteikÄ tardymo valdybos virÅ¡ininkui savo ankstesnių parodymų paneigimÄ dÄl 3 000 000 Lt paÄmimo, nurodydamas, kad kasos orderio nepasiraÅ¡Ä, o per apklausas tai patvirtinÄs tik žodžiu, nes tai praÅ¡Ä padaryti jis (G. P.), kuris realiai ir paÄmÄ tuos pinigus, vÄliau žadÄdamas sudaryti su juo paskolos sutartį. Kadangi jis nesudarÄ tokios paskolos sutarties su V. K., todÄl Å¡is ir atsisakÄ savo ankstesnių parodymų apie tai, kad pinigus paÄmÄ pats, o anksÄiau taip tvirtino reikalaujant jam (G.
P.), nuo kurio V. K. buvo priklausomas. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje iÅ¡dÄstyti V. K. parodymai, jog L. G. âKauno brokerių kompanijaâ paskolino 1 000 000 Lt tarpininkaujant S. D.. Buvo sudaryta paskolos sutartis, įkeistas profilaktoriumas BirÅ¡tone. Ta paskola negrÄ Å¾inta, o dÄl įkeisto profilaktoriumo vyksta teisminis ginÄas tarp jo akcininkų. Skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat pripažintas kaltu dÄl IAB âIKHKâ padarytos žalos 1 000 000 litų paskolinant UAB âKauno brokerių kompanijaâ.
TaÄiau teismas niekaip nevertino to, kad Kauno miesto apylinkÄs teismo 1998-10-30 įsiteisÄjusiu nuosprendžiu nustatyta, jog L. G., bÅ«damas UAB âKauno brokerių kompanijaâ direktoriumi, 1993-11-09 paskolos sutartimi gavo iÅ¡ S. D. 250 000 JAV dolerių, tai sudaro 1 000 000 Lt paskolÄ , įvertintÄ paskolos sutartimi su palÅ«kanomis iki 1994-02-09 1 332 500 Lt sumai, Å¡ios paskolos negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du L. G. pasisavino stambiu mastu paskolos sutartimi jam patikÄtÄ svetimÄ asmeninį pilieÄio turtÄ , t. y. 1 000 000 litų, priklausanÄių V.
K., kuriuos 1993-11-04 sutartimi V. K. buvo perdavÄs S. D. su sÄ lyga, kad pastarasis sudarys paskolos sutartį su UAB âKauno brokerių kompanijaâ. Å io nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad nukentÄjusysis V. K. tiek parengtinio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu patvirtino, jog jis skolino savo asmeninius pinigus, todÄl teisiamojo veika iÅ¡ BK 275 str. 3 d. perkvalifikuotina į nusikaltimo padarymo metu galiojusį BK 152 str. ir kvalifikuotina kaip pasisavinimas ar iÅ¡eikvojimas asmeninio pilieÄių turto, patikÄto tam tikram tikslui, padarÄs nukentÄjusiajam žymiÄ Å¾alÄ .
Å iame nuosprendyje iÅ¡ viso nÄra net paminÄta, kad bendrovei âKauno brokerių kompanijaâ buvo paskolinti IAB âIKHKâ pinigai. Äia buvo pateikta tik dalis liudytojo V. K. parodymų kaitaliojimo. Skundžiamame nuosprendyje raÅ¡oma: âByloje esantys Kauno apygardos ir Kauno apylinkÄs teismų sprendimai patvirtina faktinÄ aplinkybÄ, kad nuosprendyje aptartų sutarÄių pagrindu nuteistajam V. K. buvo priteista iÅ¡ M. G., A. E., J. S., M. B., A. K., D. Y., K. S., S. S. skolos ir palÅ«kanos.
Tai patvirtina lÄšų perdavimo asmenims faktus. IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad nuteistasis V. K., pateikdamas ieÅ¡kinius teismui, iššvaistytas IAB âIKHKâ lÄÅ¡as prisiteisÄ iÅ¡ skolininkų kaip savo. Pastarasis už IAB âIKHKâ lÄšų, tarp jų ir Å¡ių lÄšų, iššvaistymÄ yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu ir dÄl to apsiribota tik tokiu vertinimu: âÅ ios lÄÅ¡os laikytinos iššvaistyto turto dalimi, todÄl tai nereabilituoja kaltinamojo G.
P.. Kiti klausimai dÄl piniginių lÄšų priteisimo V. K. priskirtini vieÅ¡ojo ir privataus interesų gynimo sferai, todÄl Å¡iame nuosprendyje nesprendžiamiâ. Teismas netyrÄ ir nevertino tokios aplinkybÄs, apie kuriÄ 1997 m. balandžio 17 d. apklaustas įtariamuoju V. K. parodÄ, jog iÅ¡ privaÄių asmenų, kurie negrÄ Å¾inÄ paskolintų pinigų, jis jau prisiteisÄ daugiau kaip 42 000 000 litų ir dar yra teisme civilinių ieÅ¡kinių. Å ie pateikti duomenys rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .
Teismas visiÅ¡kai ignoravo jo parodymus apie tai, kad visi įrodymai remiasi V. K. parodymais. Pirmuosiuose savo parodymuose V. K. sakÄ tiesÄ , o vÄliau jis ÄmÄ savo parodymus keisti, pradÄjo minÄti ir jį. Jis teisme nurodÄ tikrÄ jÄ V. K. gautų grynųjų pinigų 39,5 mln. Lt panaudojimo sritį. Skundžiamame nuosprendyje visos iÅ¡vados dÄl jo tariamos kaltÄs yra pagrįstos V. K. parodymais, tų jo parodymų kaita rodo jų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , nepatikimumÄ ir suinteresuotumÄ .
TaÄiau teismas, vienaÅ¡aliÅ¡kai vertindamas įrodymus, Å¡io liudytojo parodymų nenuoseklumo nevertino, o atrinko tik jį kaltinanÄius parodymus, kurie buvo gauti tuo laiku, kai jo nebuvo Lietuvoje ir jis negalÄjo apsiginti. Teismas nekritiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi ir V. K. parodymais, kuriuos jis davÄ kaip kaltinamasis teisiamajame posÄdyje, t. y. tada, kai jis buvo suinteresuotas apkalbÄti jį (G. P.), palengvinti savo atsakomybÄ, jo nebuvo galima net įspÄti dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ .
Jis nedalyvavo tame teisiamajame posÄdyje ir neturÄjo galimybÄs užduoti klausimų V. K.. Tokia galimybÄ jam nebuvo suteikta ir Å¡ioje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas. Tai jis vertina kaip neteisingumÄ , neteisÄtumÄ ir atimtÄ teisÄ Ä¯ teisingÄ teismÄ . BPK 80 str. komentare raÅ¡oma, kad âApie save ir savo elgesį asmuo privalo liudyti tiek, kiek tai nÄra susijÄ su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklaustajam asmeniui gali sukelti pavojų bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybÄnâ.
V. K. jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn ir jau atliko teismo paskirtÄ bausmÄ. TodÄl V. K. Å¡ioje situacijoje buvo nepagrįstai atleistas nuo parodymų davimo. Nuosprendyje jis nepagrįstai įvardijamas kaip nuteistasis, nes BPK Å¡iÄ sÄ vokÄ vartoja kitokia prasme. O iÅ¡ kitos pusÄs nuosprendyje stebima dviprasmybÄ: teismas deklaruoja, jog Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžio nustatomÄ ja dalimi, kur pasisakyta, kad J. B. ir V. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ veikdami kartu su G.
P., teismas sprÄsdamas jo kaltÄs klausimÄ Å¡ioje byloje nesivadovauja, nes minÄtas nuosprendis priimtas bylÄ iÅ¡nagrinÄjus jam nedalyvaujant, taÄiau skundžiamÄ nuosprendį teismas grindžia bÅ«tent tos bylos teisiamojo posÄdžio protokole užfiksuotais V. K., N. K. ir kt. parodymais. Apeliantas skunde pateikia iÅ¡traukÄ iÅ¡ LAT nutarties byloje Nr. 2k-256/2006: âPagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Kartu įstatymas reikalauja, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymų vertinimo motyvai. Taigi teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, be to, turi bÅ«ti vertinamas įrodymų visetas, o ne atskiri duomenys.
ApeliacinÄs instancijos teismas teismo posÄdyje ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimÄ tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neiÅ¡samiai (pvz., neiÅ¡tyrÄ esminių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų ir pan.)â.Teismas Å¡aliÅ¡kai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertino įrodymus. Nuosprendyje pagal kaltinamÄ jį aktÄ ir jo patikslinimus iÅ¡dÄstant pinigų iššvaistymo epizodus ir juos aptariant, visada remiamasi liudytojo V.
K. parodymais. O kur jau ir tokios galimybÄs nelieka â nuosprendis grindžiamas apskritai nesuvokiama logika grįstais motyvais dÄl įrodymų ir nurodoma, jog to pakanka konstatuoti, kad buvo iššvaistytas IAB âIKHKâ turtas. Antai iÅ¡ nuosprendžio matyti, jog liudytojas â...V. K. parodÄ, jog A. D. ir A. G., UAB âNaidaâ, paskolino po 2000000 litų, tai yra 4000000 litų. MinÄtÄ piniginÄ sumÄ pastarieji jam grÄ Å¾ino, taÄiau Å¡iuos pinigus pasiskolino pastarųjų verslo partnerÄ L.
Ä.. Prie to ji dar pasiskolino 1000000 litų. Pinigai negrÄ Å¾inti <...> IÅ¡ 1994-03-20 Sutarties matyti, kad L. Ä. gavo iÅ¡ V. K. 5000000 litų (t. 32 b.L 207). Valstybinis kaltintojas kaltinimo dÄl piniginių lÄšų perdavimo Å¡iam asmeniui nereiÅ¡kÄ. Kaltinimo palaikymas yra prokuroro kompetencijoje.<...> Teismui surasti A. D. taip pat nepavyko. IÅ¡ byloje esanÄių V. K. parodymų ir pakvitavimo matyti, kad A. G. ir A. D. paskola buvo grÄ Å¾inta, taÄiau ji perskolinta pastarųjų biÄiulei L.
Ä. ir laikÄ, kad pastarieji už jÄ yra atsakingi. V. K. parodymai dÄl lÄšų perdavimo pastariesiems ir atsiskaitymo prieÅ¡taringi. V. K. Å¡ioje byloje atsisakÄ duoti parodymus. TodÄl negalima iÅ¡ esmÄs nustatyti A. G. ir A. D. minÄto sandorio įvykdymo sÄ lygas ir kiek jos susijusios su paskolos iÅ¡davimu L. Ä.. TaÄiau teismas nustato iššvaistyto turto vertÄ ne vien pagal perduotas lÄÅ¡as atskiriems asmenims, o pagal aptartus įrodymus (kasos iÅ¡laidų orderius, pakvitavimus, dokumentinÄs revizijos iÅ¡vadas, ekonominÄs ekspertizÄs iÅ¡vadas), kuriais pagrįstas 39,5 mln. iÅ¡davimo nuteistajam V.
K. faktas ir nustatytas nepanaudotų 24.227.942,00 Lt negrÄ Å¾inimo, iššvaistymo faktas. Kai lÄÅ¡os yra patikÄtos subjektui ir Å¡is yra atsakingas už Å¡ių lÄšų panaudojimÄ bendrovÄs reikmÄms, jis žino ir apie pareigÄ atsiskaityti už panaudotas lÄÅ¡as. Pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lÄšų panaudojimo bendrovÄs reikmÄms faktÄ , iÅ¡lieka ir baudžiamajame procese (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartis 2K-108/2008). MinÄtame dokumentinÄs revizijos akte nustatyta tiksli pinigų, dÄl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma, tai yra 24.227.942,00 Lt.
Nei kaltinamasis G. P., nei V. K. pateisinanÄių duomenų dÄl prarasto svetimo turto nepateikÄ. Teismas nustatÄ, kad iÅ¡ 24.227.942,00 Lt dalis lÄšų buvo perduotos nustatomojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡vardintiems asmenims ir likusi dalis perduota nenustatytiems asmenims, tame tarpe ir padengiant įsiskolinimÄ , atsiradusį dÄl lÄšų perdavimo 1993 metais Å¡iame nuosprendyje įvardytiems asmenims, t. y. A. S. ir kt. To pakanka konstatuoti, kad buvo iššvaistyta IAB âIKHK" 24.227942,00Lt. (46-47 lapai)â.Å ie nuosprendyje iÅ¡dÄstyti motyvai dÄl įrodymų, kiek tai lieÄia jo kaltumo pagrindimÄ , yra klaidingi.
IÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo kasacinÄs bylos nutarties 2K-108/2008 matosi, jog toje nagrinÄtoje byloje iššvaistyti pinigai buvo patikÄti bendrovÄs administracijos vadovui. Jis ir buvo atsiskaitytinas už Å¡ių lÄšų panaudojimÄ asmuo, konstatuota, kad S, M., naudodamasis UAB âViresetaâ lÄÅ¡omis pagal âVISA Business" mokÄjimo kortelÄ, iÅ¡leido 31 482,32 Lt ir nepateikÄ ataskaitų apie lÄšų panaudojimÄ . ReiÅ¡kia, jog Å¡is lÄšų panaudojimas yra nepagrįstas.
S. M. žinojo, kad mokÄjimo kortelÄs pagalba jo naudojamos lÄÅ¡os yra nuskaitomos nuo banko sÄ skaitos ir prievolÄ padengti bankui panaudotas lÄÅ¡as tenka UAB âViresetaâ. Suprantama, jog S. M. kaip bendrovÄs administracijos vadovas žinojo, kad sÄ skaitoje esanÄios lÄÅ¡os yra jam patikÄtos ir jis yra atsakingas už Å¡ių lÄšų panaudojimÄ bendrovÄs reikmÄms. TodÄl jis žinojo ir apie akivaizdžiÄ turimÄ pareigÄ atsiskaityti už panaudotas lÄÅ¡as. TodÄl kasacinÄje nutartyje ir konstatuota, jog pareiga S. M. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lÄšų panaudojimo bendrovÄs reikmÄms faktÄ , iÅ¡lieka ir baudžiamajame procese dÄl kaltinimo lÄšų pasisavinimu, nes dokumentinÄs revizijos akte nustatyta tiksli pinigų, dÄl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma, o S. M. neigiant Å¡iÄ aplinkybÄ jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinanÄius lÄšų panaudojimÄ , kurie patvirtintų, jog lÄÅ¡os buvo panaudotos bendrovÄs reikmÄms.Å ios kasacinÄs instancijos nutarties argumentai yra logiÅ¡ki, pagrįsti, teisingi, teisÄti.
TaÄiau, kad Å¡ios kasacinÄs nutarties argumentacija bÅ«tų galima jo atžvilgiu, neiÅ¡vengiamai reiktų, jog inkriminuojamoji pinigų suma bÅ«tų jam patikÄta, kad jis betarpiÅ¡kai bÅ«tų toks atsiskaitytinas asmuo, kokiu buvo V. K. (ar kasacinÄje nutartyje minimas S.M). Teismas nuosprendyje yra konstatavÄs, jog kaltinime nurodomi 24 227 942,00 Lt jam nebuvo nei patikÄti, nei jo žinioje. Jie buvo IAB âIKHK" direktorÄs J. B. žinioje ir patikÄti V. K.. Jis neturÄjo niekam ir jokios pareigos, netgi baudžiamajame procese, teikti ataskaitas apie tai, kaip V.
K. naudoja jam patikÄtus grynuosius pinigus ar atskiras jų sumas. TokiÄ pareigÄ pateikti ataskaitas apie lÄšų panaudojimÄ turÄjo V. K. (iÅ¡ 1993-04-14 pasiraÅ¡ytos pavedimo sutarties tarp bendrovÄs direktorÄs J. B. ir V. K. seka, kad pagal IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ 1993 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ bendrovÄ paveda V. K. organizuoti paskolų ÄmimÄ , gautų piniginių lÄšų tvarkymÄ , valdymÄ , disponavimÄ ir jų panaudojimÄ , o todÄl jis 1994-01-06 â 1994-04-14 pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius atsiskaitytinai gavo pinigus), kuris, pradÄjus jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ , siekdamas pateisinti piniginių lÄšų panaudojimÄ baudžiamojo proceso eigoje vos ne pusantrų metų laikotarpiu sudarinÄjo paskolų sutartis klastotomis datomis (daugeliu atvejų lÄšų skolinimas kai kuriems asmenims buvo įformintas klaidinanÄiomis sutartimis).
IÅ¡ Äia ir kyla V. K. suinteresuotumas bylos baigtimi. Jau vien todÄl V. K. parodymai jo atžvilgiu negali bÅ«ti pripažinti pakankamais įrodymais. TodÄl po jo 1997-04-23 iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos atsiradÄ V. K. teiginiai, apie tai, kad neva jis pasisavinÄs 3 mln. litų, paaiÅ¡kintini tik tuo, kad, tikÄtina, Å¡iai pinigų sumai pritrÅ«ko asmenų, kurie sutiktų (galÄtų) sutartimi patvirtinti savo tariamÄ 3 mln. skolÄ V. K.. Å aliÅ¡kas teismas ignoravo BPK 276 str. 4 d. nuostatų reikalavimus, nes jomis remiantis perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ar liudytojo parodymai nÄra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, o Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.
Vien tokių parodymų atkartojimas neanalizuojant, kokius įrodymus tokiu bÅ«du gauti duomenys patvirtina ar paneigia, negali bÅ«ti laikoma tinkamu nuosprendžio pagrindimu ir prieÅ¡tarauja BPK 301 str. 1 d. keliamiems reikalavimams.Beje, jeigu bylos medžiagoje, be paties V. K. parodymų, bÅ«tų buvÄ kitų tikrai jo kaltÄ pagrindžianÄių duomenų, tai jo veika bÅ«tų privalomai kvalifikuota pagal to meto BK straipsnius kaip sukÄiavimas arba svetimo turto pasisavinimas stambiu mastu (nuosprendyje 38 l. nurodoma, kad prokuroras Å¡iuos kaltinamojo veiksmus kvalifikavo ne kaip svetimo turto pasisavinimÄ , o kaip iššvaistymÄ ).
Kvalifikavimo nepagrįstumÄ Å¡iame tariamame 3 mln. epizode suprato ir teismas, iÅ¡dÄstydamas nuosprendyje nepagrįstus motyvus dÄl įrodymų ir taip ignoruodamas BPK 1 str. 1 d. reikalavimus tinkamai pritaikyti įstatymÄ bei BPK 20 str. 5 d. reikalavimÄ vertinant įrodymus vadovautis įstatymu ir taip netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuosprendžio teiginį: âteismas nustato iššvaistyto turto vertÄ ne vien pagal perduotas lÄÅ¡as atskiriems asmenims, o pagal aptartus įrodymus (kasos iÅ¡laidų orderius, pakvitavimus, dokumentinÄs revizijos iÅ¡vadas, ekonominÄs ekspertizÄs iÅ¡vadasâ galima bÅ«tų laikyti pagrįstu ir neÅ¡aliÅ¡ku teismo vertinimu, jei bÅ«tų konstatuota, jog 5 mln.
Lt iššvaistymo subjektai yra ne G. P. - A. G. - A. D., o V. K. ir L. Ä., kurios valstybinis kaltintojas dÄl piniginių lÄšų perdavimo į kaltinimus neįraÅ¡Ä, nors V. K., 1996-06-17 apklaustas liudytoju, parodÄ tokias akivaizdžias aplinkybes, jog D. ir G. iÅ¡ jo buvo pasiskolinÄ po 2 mln. Lt IAB ,,IKHKâ pinigų, bet už kelių dienų juos grÄ Å¾ino, todÄl jis jų apskaitoje ir neparodÄ. 1994 m. pavasarį D. ir G. jam pristatÄ L. Ä., kuriai jis asmeniÅ¡kai per du kartus paskolino 5 mln. litų ir jis Å¡iuos pinigus paÄmÄ iÅ¡ IAB âIKHKâ grynais kaip atsiskaitytinis asmuo.
Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, pinigų paskolos D. ir G. ne tik nepadarÄ Å¾alos IAB,,IKHKâ, bet buvo finansiÅ¡kai naudingos IAB ,,IKHKâ (greiÄiau - V. K.), nes po dviejų parų grÄ Å¾indami visÄ paskolos sumÄ skolininkai sumokÄjo ir nemenkas palÅ«kanas. TodÄl jo, ir net V. K. veiksmai (jis skolino įgaliojimų ribose) dÄl paskolos D. ir G. negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip svetimo turto iššvaistymas, dÄl to turÄjo bÅ«ti iÅ¡teisintas ne tik jis, bet ir V. K., kaip nepadarÄ veikos, turinÄios Å¡io nusikaltimo požymių.Teismas neanalizavo jo kaltÄs dÄl tariamai iššvaistytų 3 mln.
Lt įrodymų, neįvertino bent deÅ¡imties V. K. apklausų ir jo raÅ¡ytų dokumentų (iki jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos) ir nuosprendyje net nenurodÄ, kuo remiantis to nedarÄ, o rÄmÄsi nenuosekliais ir prieÅ¡taringais suinteresuoto asmens parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir kurių negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Jo nuomone, teismas, neturÄdamas objektyvaus pagrindo, pagrįsto iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, pažeidÄ BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir iÅ¡dÄstydamas minÄtus motyvus dÄl įrodymų, pademonstravo Å¡aliÅ¡kÄ bylos aplinkybių nagrinÄjimÄ .
BPK 20 str. 5 d. nuostatos buvo pažeistos ir vertinant daugelį kitų piniginių lÄšų iššvaistymo atvejų.Antai skundžiamu Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu nustatyta, jog jis organizavo IAB âIKHKâ direktores J. B. žinioje ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų iššvaistymÄ , o bÅ«tent padengÄ Ä¯siskolinimÄ nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir jam gavus pinigus iÅ¡ Å¡ių asmenų, kuriuos jo nurodymu UAB âSnitaâ, darbuotojai ir V.
K. 1993 metais buvo perdavÄ 1 000 000 Lt UAB âKauno brokerių kompanijaâ. Å ios nuosprendžio dalies jis nesupranta, ji prieÅ¡tarauja galiojantiems teisÄs aktams, kokiu laikytinas ir įsigaliojÄs nuosprendis. Jau minÄta, jog Kauno miesto apylinkÄs teismo 1998 m. spalio 30 d. įsiteisÄjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad L. G., bÅ«damas UAB âKauno brokerių kompanijosâ samdomu direktoriumi, 1993-11-09 paskolos sutartimi gavo ir pasisavino ar iÅ¡eikvojo asmeninį pilieÄio V. K. turtÄ . Ä®siteisÄjÄs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo, jis privalomas visiems pilieÄiams, valstybinÄms ir visuomeninÄms įmonÄms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigÅ«nams ir pilieÄiams.
Jis turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. TaÄiau inkriminuojant jam kaltÄ dÄl Å¡ios sumos teismo motyvuose dÄl įrodymų jis net neminimas. Vien formaliuoju požiÅ«riu vertinant Å¡is faktas įrodo, jog iÅ¡nagrinÄtos ne visos bylos aplinkybÄs, o teisÄjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (teisminio bylos nagrinÄjimo metu skirtingi gynÄjai net 3 kartus reiÅ¡kÄ nuÅ¡alinimus teisÄjui dÄl jo Å¡aliÅ¡kumo).
V. K. daugelyje savo parodymų yra patvirtinÄs, jog dažnai, skolinant pinigines lÄÅ¡as, nebÅ«davo sudaromos raÅ¡ytinÄs sutartys. Tik jei skolininkas neiÅ¡galÄdavo grÄ Å¾inti skolos, V. K. reikalavimu bÅ«davo sudaromos raÅ¡ytinÄs sutartys. Pvz., jis parodÄ, kad 1995 rugsÄjo ar rugpjÅ«Äio mÄnesį pasakÄ L., kad jam reikÄs pateisinti, kur iÅ¡Äjo IAB âIKHKâ pinigai, ir L. pateikÄ tokiÄ sutartį su M. 1994-03-02 data. Su objektyvios tiesos sÄ moningu iÅ¡kraipymu yra susijÄs vienas ir tas pats faktas, dÄl kurio:
a) atstovavÄs UAB âKauno brokerių kompanijai" L. G. Kauno miesto apylinkÄs teismo 1998-10-30 įsiteisÄjusiu nuosprendžiu nuteistas už V. K. asmeninio turto pasisavinimÄ ar iÅ¡eikvojimÄ , kuriuo padaryta nukentÄjusiajam žymi žala, nes nustatyta, jog ânukentÄjusysis V. K. tiek parengtinio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu patvirtino, jog jis skolino 1 000 000 litų savo asmeninių pinigųâ;
b) už tÄ patį faktÄ nuteistas ir jis (G. P.), tik jau ne už asmeninių V. K., o už IAB âIKHKâ pinigų iššvaistymÄ . Taigi sutartyse nurodomos datos kai kuriais atvejais yra jau ne prielaidinio pobÅ«džio, o akivaizdžiai klastotos. Jų atsiradimo mechanizmas atskleistas liudytojų D. V., G. S., A. S., G. G., A. E., M. B. , V. V. ir kt. parodymuose.Nuosprendyje paskolų sudarymo prielaidinio, spÄjamo pobÅ«džio datų buvimas pripažįstamas ir spekuliatyviai operuojama sÄ vokomis, pinigų perdavimo datomis, paskolos datomis ir pan.
Antai nuosprendyje raÅ¡oma: âValstybinis kaltintojas paskutinÄs pinigų perdavimo sumos kaltinime nenurodÄâ (G. P: kaltinimuose nebuvo pinigų perdavimo datos nurodytos atskiriems asmenims), âLiudytojas S. S. parodÄ, kad 1995 m. jis skolinosi iÅ¡ V. K. apie 61100 Lt. Nuteistasis V. K. parodÄ, kad Å¡i sutartis nebuvo vienkartinÄâ, <...> âLiudytojas M. G. parodÄ, kad iÅ¡ V. K. 1993 - 1994 m. skolinosi pinigus 5-6 kartus, maždaug po 2-3 tÅ«kstanÄius JAV dolerių. TodÄl V. K. reikalavimu 1995-11-02 jis su V.
K. sudarÄ sutartį 1995-04-02 data, kad jis yra skolingas V. K. 234000 litųâ. Teismas net neužsimena, kad nuosprendyje analizuoja duomenis, gautus neteisÄtu, nusikalstamu bÅ«du.Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 1993-1994 m., galiojusioje BK 207 str. 1 d. redakcijoje, kuri yra tapati ir 1982 m. 1229 įsako ir 1994 m. lapkriÄio 10 d. įstatymo Nr. 1-652 redakcijoms, nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ už oficialaus dokumento suklastojimÄ , taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimÄ ar naudojimÄ .
Antrojoje dalyje buvo numatyta atsakomybÄ už itin svarbaus oficialaus dokumento suklastojimÄ . Oficialiu dokumentu laikomas įstatymo nustatyta tvarka suraÅ¡ytas aktas, patvirtinantis juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . Oficialiais dokumentais laikomi ir sutarÄių tekstai. Oficialių dokumentų suklastojimu suprantama tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iÅ¡kraipymas. Duomenų, kurie įraÅ¡omi į suklastotÄ dokumentÄ , turinys ir svarba nusikaltimo sudÄÄiai reikÅ¡mÄs neturi.
Tokios veikos pavojingumÄ , visų pirma, lemia nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jos intensyvumas, tyÄios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. Å iais nusikaltimais yra pažeidžiama valdymo tvarka, jie yra gana plaÄiai paplitÄ ir kelia grÄsmÄ valdymo tvarkai. Bylos duomenys rodo, jog sutartys buvo sudaromos siekiant pateisinti iššvaistytų pinigų sumas. TodÄl pagrįstai galima teigti, jog sutarÄių dalių (pinigų perdavimo momento) turinio iÅ¡kraipymas dÄl savo tikslų ir motyvų siekÄ tokį laipsnį, kad Å¡i veika neabejotinai turÄjo bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas.
Ir teismas privalÄjo šį faktÄ Ä¯vardinti bei duoti teisinį vertinimÄ , jog tokie vÄliau ir iÅ¡kraipytomis datomis suraÅ¡yti dokumentai laikytini netikrais-suklastotais, jog datų nenustatymas suvarÅ¾Ä kaltinamojo teisÄ gintis nuo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos veikos, pagrįstai praÅ¡yti taikyti senatį. To nebuvo padaryta. TaÄiau iÅ¡ neteisÄs negimsta teisÄ. Å iuo atveju nepakanka įvardinti, jog nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Nuosprendis negalÄjo bÅ«ti grindžiamas duomenimis, gautais nusikalstamu bÅ«du.
TodÄl turi bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdus neteisÄtu, nusikalstamu bÅ«du gautų duomenų naudojimu apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimui (BPK 20 str.). Operuodamas suklastotais duomenimis teismas spekuliatyvia argumentacija grindžia ir kitÄ svarbiÄ aplinkybÄ - nustatydamas pinigų perdavimo momentus. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai cituoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 âDÄl teismų praktikos sukÄiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose byloseâ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kada turto iššvaistymas laikomas baigtu, taÄiau toliau nuosprendyje dÄsto teisiÅ¡kai nepagrįstus, neteisingus ir prieÅ¡taringus argumentus.
Antai nuosprendyje teigiama, esÄ tikslus sandorio - pinigų perdavimo laikas fiksuojamas sutartyje, taÄiau teismas nustatÄ, kad daugeliu atvejų pinigai buvo perduodami nesudarant raÅ¡ytinių sutarÄių. Tuo tarpu pats V. K. daug kartų parodÄ, jog raÅ¡ytinÄs sutartys buvo sudaromos netikromis datomis ir neatspindinÄios tikrosios padÄties. O teismas nuosprendyje nurodo, kad âvertindamas visus iÅ¡tirtus įrodymus dÄl turto perleidimo tretiesiems asmenims nustatant lÄšų perdavimo datas vadovaujasi raÅ¡ytiniais įrodymais - specialisto iÅ¡vada Nr. 11-298, revizijos aktu, raÅ¡ytinÄmis sutartimis.
Pagal minÄtos specialisto iÅ¡vados duomenis paskutinis pinigų perdavimas D. C. įvyko 1995-01-22. Pagal raÅ¡ytines paskolų sutartis paskutinÄ sandorio data â 1995-04-19 (K. S. sutartis). 1995-04-03 sudaryta V. K. sutartis su S. S.. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akto iÅ¡vada: paskutinÄs sutartys sudarytos 1995-04-19 su K. S. ir D. Y. ir 1995-04-03 su S. S.. Pastarasis negali nurodyti tikslios pinigų perdavimo datos, o nurodo 1995 metus. LÄšų perdavimas sietinas su faktiniu jų perdavimu ir įtvirtinimu, tai yra, sutarties pasiraÅ¡ymu.
Tai neatsietini dalykai, nes rodo proceso tÄstinumÄ , sumų koregavimÄ ir kt.â. Taip ir lieka dviprasmybÄ - kuo vadovaujasi teisÄjas, nustatydamas lÄšų iššvaistymo momentÄ : ar Senato nuostata (nuo turto perdavimo) ar teisÄjo nurodomu âsutarties pasiraÅ¡ymuâ. Prie viso to pažymÄtina, jog Revizijos akte konstatuota, jog âapie iÅ¡duoto avanso panaudojimÄ V. K. teikÄ prieÅ¡taringus aiÅ¡kinimus, didele dalimi nepagrįstus juridinÄ galiÄ turinÄiais dokumentaisâ, kad iki V.
K. gaunant pirmÄ avansÄ iÅ¡ IAB âIKHK" kasos jis nurodo, jog 14 asmenų paskolinÄs 12.994.452 litų, ir galiausiai, kad ir patys revizoriai dar mažiau kritiÅ¡kai vertindami darÄ iÅ¡vadas, remdamiesi V. K. paaiÅ¡kinimais ir jo pateiktomis klastotomis sutartimis. Galiausiai, teismas niekaip nevertino paties V. K. parodymų, jog paskolų iÅ¡davimÄ jis nutraukÄs dar 1994 m.Kadangi teismas savo iÅ¡vadas grindžia Å¡iomis paskolų sutartimis, jose įraÅ¡ytomis sutarÄių sudarymo datomis bei laiko nustatyta, kad tai ir yra fiksuojamas pinigų perdavimo momentas, todÄl privalÄjo visapusiÅ¡kai vertinti pinigų paskolos sutarÄių teisÄtumÄ , ir sprÄsti klausimÄ dÄl oficialių dokumentų suklastojimo, nusikaltimo požymių buvimo, veikos kvalifikavimo.NustaÄius ir pripažinus, kad paskolos davÄjo IAB IKHK ir paskolos gavÄjo sudarytos paskolos sutartys ar Å¡ių dokumentų atskiros dalys yra iÅ¡kraipytos, neatitinka tikrovÄs, taigi žinomai suklastotos, teismas privalÄjo sprÄsti, ar gali daryti iÅ¡vadas ir grįsti teisÄs, jo kaltumo, senaties klausimus suklastotų dokumentų datomis.TeisÄjo Å¡aliÅ¡kas manipuliavimas datomis, juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo pinigų perdavimo momento vertinimu, pinigų perdavimo momento ir paskolos pasiraÅ¡ymo datų sÄ moningas suplakimas akivaizdžiai demonstruoja teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ ir BPK 20 str. 5 nuostatų visiÅ¡kÄ nepaisymÄ , pasireiÅ¡kiantį selektyviu tik apkaltinanÄių duomenų vertinimu, o ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu.Tokiu bÅ«du teismas tik prielaidomis remdamasis padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ â...kad Å¡io nuosprendžio priÄmimo momentu apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis nÄra suÄjusi".
AplinkybÄs, dÄl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra iÅ¡vardintos BPK 3 str., o viena iÅ¡ jų yra nurodyta Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte â suÄjo baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminai.Teismo iÅ¡vados dÄl jo kaip organizatoriaus vaidmens nepagrįstos ir Å¡aliÅ¡kos Iššvaistymas pasireiÅ¡kia turto neteisÄtu perdavimu tretiesiems asmenims. Jam inkriminuojamu atveju turtas nebuvo jam nei patikÄtas, nei buvo jo žinioje. Iššvaistytas turtas buvo J. B. žinioje ir patikÄtas V.
K.. TaÄiau jam inkriminuotas turto iššvaistymo organizavimas. Esant tokiam kaltinimui turÄjo bÅ«ti nustatytas susitarimas tarp organizatoriaus ir vykdytojų. To nepadaryta. Ignoruodamas objektyvius duomenis ir liudytojų parodymus, teismas yra padarÄs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 1993-04-15 vyko bendrovÄs StebÄtojų tarybos posÄdis, kurio dalyviu, pasak teismo, buvÄs ir jis, ir pritarÄs bendrovÄs Valdybos 1993-04-14 posÄdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as, siekiant užtikrinti bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinÄ veiklÄ ir pavesti IAB âIKHK" akcininkui V.
K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatÄ nusikaltimo objektÄ , t.y. svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų. Ir Å¡iuo atveju teismas savo iÅ¡vadÄ grindžia klastotu dokumentu â 1993-04-15 bendrovÄs StebÄtojų tarybos posÄdžio protokolu. TaÄiau Å¡iame dokumente nÄra jo paraÅ¡o, o apklausta teisme liudytoja N. K. patvirtino, jog Å¡iame protokole ji suklastojusi Tarybos pirmininko A. P. paraÅ¡Ä . NÄra jokių duomenų, kurie patvirtintų kokį nors jo dalyvavimÄ ar įtakojimÄ iÅ¡duodant atsiskaitytinai V.
K. 39.500.000 litų. 2003-07-30 Kauno apygardos teismo nuosprendyje raÅ¡oma: âNepaneigtas teisminio tardymo metu surinktais įrodymais ir teisiamojo V. K. teiginys apie tai, kad surinktas iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as perskolinti kitiems asmenims jis nusprendÄ pats .<â.> Liudytojo E. D. parodymais pilnai įrodyta, kad IAB IKHK skolintomis iÅ¡ gyventojų piniginÄmis lÄÅ¡omis pilnai ir savarankiÅ¡kai disponavo V. K. ir J. B., buhalterijai nekontroliuojant Å¡io proceso, o tik formaliai fiksuojant buhalterinÄje apskaitoje piniginių lÄšų pajamas bei iÅ¡laidas".
Å ias aplinkybes tvirtina ir paties V. K. pirmesni paaiÅ¡kinimai ir parodymai bei sudaryti dokumentai. Visos teismo padarytos iÅ¡vados dÄl jo, kaip organizatoriaus, vaidmens yra prielaidų pobÅ«džio, padarytos iÅ¡skirtinai Å¡aliÅ¡kai vertinant V. K. ir kitų asmenų parodymus, kurie po jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos jau buvo įtakoti V. K.. Nuosprendyje suraÅ¡yta ir eilÄ kitų jo kaip tariamo âiššvaistymo organizatoriaus" veiksmų. Jie yra teisÄjo fantazijos rezultatai, kuris buvo akivaizdžiai tendencingai nusiteikÄs jo atžvilgiu: nuo pastoviai jam ir liudytojams pateikiamų menamų klausimų, raginimų liudytojui pasakoti âapie P. nusikaltimus", atsisakymų kviesti gynybai reikalingus liudytojus, specialistus.
Bet kokie gynÄjo ar jo praÅ¡ymai buvo įvardijami trukdymu procesui. Ta dingstimi atmesti, pvz., gynÄjo praÅ¡ymai iÅ¡kviesti ir apklausti Revizijos aktÄ dariusių specialistų atstovÄ dÄl jam inkriminuojamų iššvaistytų lÄšų ir Akte nurodomų sumų neatitikimo (Å¡is klausimas taip ir liko netirtas), papildomai apklausai liudytojÄ A. S. ir kt., aiÅ¡kintis pinigų, paskolintų 1993 m. ir iki 1994-01-06 priklausomybÄ ir pan. TeisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ jis jautÄ viso proceso eigoje. TodÄl visiÅ¡kai dÄsninga, kad net du jį gynÄ advokatai tris kartus reiÅ¡kÄ pagrįstus nuÅ¡alinimus teisÄjui.
Mano, jog tokiÄ situacijÄ yra įtakojÄ eilÄ veiksnių: ankstesni teismų sprendimai, nuosprendžiai, kurių viename (Kauno apygardos teismo 2003-07-30) nuosprendyje jis nors ir nebuvo teisiamas, taÄiau buvo įvardintas padarÄs Å¡ias veikas, už kurias dabar nuteistas ginÄijamu nuosprendžiu; žiniasklaidos suformuota visuomenÄs nuomonÄ apie jį; Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1050 patvirtintos âLietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados", kurios beje, iÅ¡dÄstytos daugiau kaip 150 lapų ir kur jis įvardijamas toje paÄioje kaip ir Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžio dvasioje.
Po to teisÄjui ryžtis objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, pagal įstatymÄ ir bylos duomenis vertinti jį yra tikrai sunku, nes nÄra jokių garantijų, kad bent kiek objektyvesnis jo veikos vertinimas nesukels padarinių teisÄjui, nes Seime vÄl parengtas nutarimo projektas eiliniam EBSW veiklos tyrimui.Tik Å¡ių aplinkybių buvimu buvo iššauktas ir teisÄjo nepagrįstas sprendimas kardomÄ jÄ priemonÄ - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje jam pakeisti į suÄmimÄ ir suimti teismo salÄje.
Teismas netinkamai pritaikÄ BK 66 str. 1 d. ir kartu nesilaikÄ BPK 307 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, ne visÄ laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ Ä¯skaitÄs į paskirtÄ bausmÄ. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu teismas į jam paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaitÄ laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ suÄmime JungtinÄse Amerikos valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21 ir kardomajame kalinime nuo 1995-10-17 iki 1995-10-20. TaÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis, vadovaujantis BPK 137 str., nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje buvo laikinai sulaikytas 1996-02-02 â 1996-02-05, 1996-02-05 jam paskirtas suÄmimas ir 1996-05-30 paleistas nesant pagrindo jam skirti kardomojo kalinimo (suÄmimo).
Suimtojo statuse atskraidintas iÅ¡ JAV į LietuvÄ buvo laikomas suÄmime dar 2 paras . Teismas nepagrįstai į nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ neįskaitÄ minÄto laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko. Visas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas į jam paskirtÄ bausmÄ turi bÅ«ti įskaitytas.âPagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas, skirdamas bausmÄ asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suÄmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmÄ (BK 66 straipsnio 1 dalis).
BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje, be sprendimų dÄl bausmÄs, baudžiamojo poveikio priemonÄs ar auklÄjamojo poveikio priemonÄs, turi bÅ«ti nurodytas ir sprendimas dÄl suÄmimo įskaitymo į bausmÄs laikÄ , kai yra tam pagrindas. Vadinasi, teismas, skirdamas bausmÄ asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suÄmimas), privalo į bausmÄ Ä¯skaityti Å¡io asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suÄmimo) laikÄ .
Kartu pažymÄtina ir tai, kad laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobÅ«džiu prilygsta kardomajam kalinimui (suÄmimui). TodÄl, nors BK ir BPK tiesiogiai nÄra nustatyta, į paskirtÄ bausmÄ turi bÅ«ti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suÄmimo), bet ir laikino sulaikymo laikas, vienÄ kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dienÄ prilyginant vienai laisvÄs atÄmimo ar areÅ¡to parai. (LAT 2006 m. nutartis 2K-404).DÄl to Å¡i nuosprendžio dalis irgi naikintina. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.Nuteistojo G.
P. gynÄjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisÄtas, priimtas pažeidžiant materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, be to, bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas, todÄl nuosprendis turÄtų bÅ«ti panaikintas ir byla perduota nagrinÄti iÅ¡ naujo teismui.InvesticinÄ akcinÄ bendrovÄ âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ (toliau -IAB IKHK), įmonÄs kodas 3331144, registruota: Savanorių pr. 349, Kaune, įregistruota 1992 m. spalio 27 d. (iÅ¡registruota 2005 m. sausio 11 d.).Ä®monÄs steigÄjai - A.
P., G. P., I. S., M. S., K. A..Pagal tuo metu galiojusį LR Akcinių bendrovių įstatymÄ IAB âIKHKâ turÄjo tokius valdymo organus: visuotinį akcininkų susirinkimÄ , stebÄtojų tarybÄ ir valdybÄ . IÅ¡vardinti valdymo organai yra kolegialÅ«s.Ä® IAB âIKHKâ StebÄtojų tarybÄ buvo iÅ¡rinkti Å¡ie asmenys: A. P. (StebÄtojų tarybos pirmininkas), G. P. (StebÄtojų tarybos nariu buvo tik iki 1994-02-26, perrinkta E. M.) ir N. K..Ä® IAB âIKHKâ ValdybÄ buvo iÅ¡rinkti Å¡ie asmenys:
J. B. (Valdybos pirmininkÄ ir taip pat administracijos vadovÄ), D. K. ir K. A.. 1994 m. vasario 1 d. vietoj K. A. perrinktas V. K.. 1994 m. balandžio 6 d. Valdybos posÄdyje valdybos pirmininku iÅ¡rinktas V. K..Nuteistajam G. P. tuo metu priklausÄ 15,8 procentai IAB âIKHKâ akcijų.1993 m. balandžio 14 d. IAB âIKHKâ valdybos posÄdyje priimtas nutarimas rinkti lÄÅ¡as iÅ¡ gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Taip pat nutarta pavesti V. K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ ir tuo paÄiu suteikti įgaliojimus bendrovÄs direktorei sudaryti su V.
K. pavedimo sutartį, kurioje suteikiami pastarajam visi įgaliojimai dÄl piniginių lÄšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Å iame nutarime numatyta, kad pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi bÅ«ti sudaryta neatlygintinai.1993 m. balandžio 15 d. IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos posÄdyje priimtas nutarimas pritarti IAB âIKHKâ 1993-04-14 valdybos posÄdyje priimtam nutarimui imti paskolas iÅ¡ gyventojų užtikrinant privatizuotų įmonių veiklÄ . Å iuo nutarimu pritarta Å¡ios veiklos organizavimui, o vykdymui paskirtas akcininkas V.
K.. PastebÄtina tai, kad Å¡iame protokole A. P. paraÅ¡as yra suklastotas, o G. P. apskritai jo nepasiraÅ¡Ä. TodÄl iÅ¡kyla klausimas, ar apskritai jį galima pripažinti oficialiu dokumentu, kuriuo galima bÅ«tų vadovautis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nuosprendyje juo remiasi, nesigilindamas į jau paminÄtus Å¡io dokumento trÅ«kumus, reikÄtų atskleisti jo įtakÄ baudžiamosios veikos padaryme.Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 1993-04-20 iki 1995-06-06 IAB âIKHKâ pasiskolino pinigus iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų.
Per šį laikotarpį IAB âIKHKâ buhalterijoje priimta ir užpajamuota paskolų iÅ¡ fizinių asmenų - 344 347 276 litai (tame skaiÄiuje ir užsienio valiuta pagal tuo metu galiojusį kursÄ ), iÅ¡ juridinių asmenų - 9 390 375 litai (tame skaiÄiuje ir užsienio valiuta pagal tuo metu galiojusį kursÄ ). IAB âIKHKâ iki 1996-07-01 pinigus grÄ Å¾ino: fiziniams asmenims - 266 916 755 litus, o juridiniams asmenims - 8 610 375 litus, papildomai įskaitant 3 435 litus, gautus pasikeitus valiutos kursui.V.
K. iÅ¡ IAB âIKHKâ nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 per 6 kartus iÅ¡ viso gavo 39 500 000 litų: 1994-01-06 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 7 - 3 000 000 Lt; 1994-02-15 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 48-5 000 000 Lt; 1994-03-25 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 85-7 500 000 Lt; 1994-03-30 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 91-3 000 000 Lt; 1994-03-30 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 92 - 10 000 000 Lt; 1994-04-14 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 107 - 11 000 000 Lt.Asociacija âGRUPÄ RYTAI BALTIJOS Å ALYS VAKARAI" (EBSW), kodas 3411956, registruota:
Savanorių pr. 349, Kaune, įregistruota 1994 m. birželio 15 d.Å is trumpas faktinių aplinkybių sÄ raÅ¡as pateikiamas tam, kad vertinant nuteistojo G. P. santykį su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jo vaidmeniu inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, nustatant jo atsakomybÄs laipsnį už padarytas veikas, aiÅ¡kinantis veikos kvalifikavimo klausimus, bÅ«tina tai daryti neatsiejamai nuo Å¡ių įvykių ir aplinkybių. Teisiniai įvykiai yra svarbÅ«s pirmiausia laiko prasme, kadangi teisingai ir tiksliai nustaÄius tam tikrų įvykių ar aplinkybių atsiradimo laikÄ , galima vertinti, nuo kurio momento asmeniui iÅ¡kilo pareiga veikti arba susilaikyti nuo veikimo, atsirado teisÄs, pareigos ir atsakomybÄ.
Be to, Å¡ių įvykių ir aplinkybių vertinimui labai svarbu teisingai nustatyti tuo metu galiojusius teisÄs aktus, kurie reguliavo nagrinÄjamus teisnius santykius: LR akcinių bendrovių įstatymas, LR civilinis kodeksas, Lietuvos banko įstatymas, LR įmonių įstatymas ir kt.G. P. nuteistas pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2., t.y. už didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistymo organizavimÄ . Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ logiÅ¡ka manyti, kad kaltinamasis savo veiksmais pasikÄsino į nusikalstamos veikos dalykÄ - pinigines lÄÅ¡as, savo nusikalstamais veiksmais organizavo jų iššvaistymÄ ir tokiu bÅ«du padarÄ Å¾alÄ teisÄtam Å¡io turto savininkui.
Vadinasi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje turÄtų bÅ«ti ir nukentÄjusysis, ir civilinis ieÅ¡kinys arba bent jau kažkas tai, logiÅ¡ka, kad nukentÄjusysis turÄtų bÅ«ti pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu. Žinoma, jeigu toks kaltinimas yra teisingas, pagrįstas ir įrodomas. TaÄiau, kaip bebÅ«tų keista, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nei nukentÄjusiojo, nei civilinio ieÅ¡kovo, nei civilinio ieÅ¡kinio nÄra. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 âDÄl teismų praktikos sukÄiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274-275 str.)â 24 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisÄjas, atiduodamas kaltinamÄ jį teismui, privalo kreipti dÄmesį į priemones, kurių ÄmÄsi parengtinio tyrimo įstaigos civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti.
NustatÄs, kad parengtinio tyrimo įstaigos Å¡ių priemonių nesiÄmÄ, o teismas tokių priemonių imtis negali, teisÄjas privalo įpareigoti tai padaryti tardytojÄ . Kadangi Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas prokuroro neįpareigojo tai padaryti, galima spÄti, kad ir paÄiam teismui neaiÅ¡ku, kam Å¡ioje byloje yra padaryta žala. TodÄl nei nuteistajam, nei gynybai nÄra aiÅ¡ku, už kÄ G. P. pareikÅ¡ti tokie kaltinimai ir už kÄ jis yra nuteistas.PareikÅ¡tas kaltinimas yra prieÅ¡taringas, neaiÅ¡kus ir nesuprantamas pagal turinį, todÄl yra apsunkinta teisÄ gintis nuo tokio kaltinimo.
Be to, apkaltinamajame nuosprendyje teismas taip pat vartoja tas paÄias, kaip ir prokuroras kaltinamajame akte, baudžiamosios veikos formuluotes, kurios yra visiÅ¡kai nesuprantamos, o bÅ«tent, kad G. P. numatÄ nusikaltimo objektÄ , t.y. svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų, ir organizavo IAB âIKHKâ direktorÄs J. B. žinioje ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų - 24.227.942,00 Lt vertÄs IAB âIKHKâ turto iššvaistymÄ . IÅ¡ Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kam priklauso nusikalstamos veikos dalykas: ar indÄlininkams, ar - IAB âIKHKâ.
V. K. piniginÄs lÄÅ¡os galÄjo bÅ«ti patikÄtos tik IAB âIKHKâ, kadangi, kaip jau minÄta, Å¡i bendrovÄ pinigines lÄÅ¡as skolinosi iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų, o todÄl IAB âIKHKâ pagal paskolos sutartis pinigines lÄÅ¡as įgijo nuosavybÄn (CK 6.870 str.). Tuo tarpu iÅ¡ pacituotos nuosprendžio dalies matosi, kad svetimos piniginÄs lÄÅ¡os yra indÄlininkų, t. y. fizinių ir juridinių asmenų (kreditorių), patikÄtos V. K. ir esanÄios J. B. žinioje.
Vadinasi, remiantis Å¡ia teismo padaryta iÅ¡vada, minÄtos piniginÄs lÄÅ¡os negalÄjo tapti IAB âIKHKâ turtu. Tuo tarpu to paties nuosprendžio 27 lape teismas daro jau visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad taip G. P. organizavo V. K. patikÄto 24 227 942 Lt vertÄs IAB âIKHKâ turto iššvaistymÄ . IÅ¡ Å¡io sakinio galima suprasti, kad teismas nusikalstamos veikos dalykÄ - pinigines lÄÅ¡as - laiko IAB âIKHKâ turtu. TÄ paÄiÄ iÅ¡vadÄ teismas patvirtina nuosprendžio 28 lape, kur nurodo, kad âvalstybinis kaltintojas nevykdÄ baudžiamojo persekiojimo dÄl lÄšų iÅ¡ gyventojų priÄmimo IAB âIKHKâ, todÄl teismas to nevertina.
Priimtos iÅ¡ gyventojų lÄÅ¡os buvo užpajamuotos IAB âIKHKâ ir taip jos tapo Å¡ios bendrovÄs turtu. Kaltinimas pareikÅ¡tas tik dÄl žymiai mažesnÄs IAB âIKHKâ perduoto V. K. 39,5 mln. litų turto dalies - 24 227 942, 00 Lt iššvaistymo. TodÄl teismas konstatuoja, kad âtoks IAB âIKHKâ turtas buvo.â Å i paminÄta nuosprendžio dalis atskleidžia ne tik teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi jis mano, jog jam nebÅ«tina tirti ir vertinti visas bylos aplinkybes bei objektyviai analizuoti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ G.
P., taÄiau parodo ir bandymÄ iÅ¡sisukti iÅ¡ keblios padÄties vertinant inkriminuotÄ baudžiamÄ jÄ veikÄ . Teismas nurodo, kad jeigu IAB âIKHKâ gavo pinigus, vadinasi, ji ir yra Å¡io turto savininkÄ. TaÄiau bÅ«tina paanalizuoti, kokiu bÅ«du Å¡i IAB âIKHKâ gavo Å¡iuos pinigus. Teismas vengia pasisakyti dÄl IAB âIKHKâ pinigų gavimo teisÄtumo, nes nuosavybÄs perleidimas galimas tik esant teisÄtiems veiksmams. NuosavybÄ Ä¯ daiktÄ atsiranda tik jį įgijus nepažeidžiant įstatymo.
NežiÅ«rint to, jog pats teismas nuosprendyje konstatuoja, kad IAB âIKHKâ veikÄ, t.y. rinko indÄlius iÅ¡ gyventojų ir įmonių, neturÄdamas Lietuvos banko iÅ¡duotos licencijos užsiimti kredito įstaigos veikla, nuosprendyje remiasi Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akto dÄl IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ finansinÄs - Å«kinÄs veiklos revizijos iÅ¡vadomis, kuriose sakoma, jog iÅ¡ revizijos rezultatų matyti, kad IAB âIKHKâ stebÄtojų taryba (G.
P., A. P., N. K.), valdyba  (J. B., K. A., D. K.), dalyvaujant V. K., organizavo indÄlių priÄmimÄ iÅ¡ gyventojų. IndÄlių priÄmimas iÅ¡ gyventojų nebuvo numatytas bendrovÄs įstatuose. Renkant indÄlius iÅ¡ gyventojų bendrovÄ neturÄjo jokių garantijų Å¡ių indÄlių grÄ Å¾inimui. Tipinių âLÄšų priÄmimo laikinam naudojimui sutarÄiųâ, kurias pasiraÅ¡inÄjo J. B. ir indÄlininkai, punkte 1.1, buvo įraÅ¡yta, kad įmonÄ priima lÄÅ¡as ir užtikrina savo turtu jų grÄ Å¾inimÄ .
TaÄiau Å¡is sutarties punktas buvo apgaulingas, nes neatitiko realaus bendrovÄs nuosavo turto, kuris kelis kartus buvo mažesnis už skolas. LÄšų skolinimas iÅ¡ gyventojų buvo masiÅ¡kas, neturint konkreÄios Å¡ių lÄšų naudojimo programos, dokumentaliai nereglamentuojant palÅ«kanų dydžio, nesant realių lÄšų grÄ Å¾inimo Å¡altinių. PeriodinÄje spaudoje apie indÄlių priÄmimÄ buvo naudojama âKoncerno EBSWâ emblema ir nurodoma, kad pirkta turto už 64 mln. litų, nors âKoncernas EBSWâ bei IAB âIKHKâ niekada tokios apimties turto neturÄjo ir jo nevaldÄ.
Surinktos iÅ¡ gyventojų bei skolintos iÅ¡ organizacijų lÄÅ¡os, prisidengiant įvairiomis sutartimis (privatizavimo programos vykdymas, avansai pirkimams ir kt.), buvo perskolinamos bei iÅ¡duodamos juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal lÄšų priÄmimo laikinam naudojimui sutartis buvo renkami indÄliai iÅ¡ gyventojų neturint tam Lietuvos banko leidimo. Taip buvo pažeistas Lietuvos banko įstatymo (1990-02-13 Nr. XI-3679) 16 str., kuriame nurodyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvoje gali bÅ«ti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu.
IndÄliai iÅ¡ gyventojų buvo pradÄti rinkti ir pajamuoti IAB âIKHKâ kasoje 1993-04-20 ir baigti rinkti 1995-06-06. Nuosprendyje iÅ¡dÄstÄs Å¡ias aplinkybes, teismas toliau nurodo, kad Å¡ių aplinkybių nevertina, nes valstybinis kaltintojas nevykdÄ baudžiamojo persekiojimo dÄl lÄšų iÅ¡ gyventojų priÄmimo IAB âIKHKâ. Kadangi teismas vis dÄlto remiasi aukÅ¡Äiau aptartais įrodymais bei laiko nustatyta, kad G. P. ne tik žinojo, kad pažeidžiant įstatymus iÅ¡ gyventojų buvo surinktos lÄÅ¡os bei jos buvo perskolinamos juridiniams ir fiziniams asmenims, bet jis buvo ir Å¡ios veiklos vienas iÅ¡ sumanytojų â organizatorių, o tokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leido padaryti paminÄtos revizijos akto iÅ¡vados, nuteistojo V.
K., liudytojų N. K., E. M., A. Å ., S. D. parodymai, todÄl privalÄjo vertinti ir IAB âIKHKâ pinigų gavimo teisÄtumÄ , ir jų nuosavybÄs klausimÄ , o ne tik formaliai konstatuoti, kad surinkti pinigai yra IAB âIKHKâ turtas. Be to, privalÄjo sprÄsti klausimÄ dÄl veikos kvalifikavimo.NustaÄius, kad pinigai (indÄliai) buvo surinkti pažeidžiant tuo metu galiojusius Lietuvoje teisÄs aktus, be to, pripažinus, kad tarp indÄlininkų ir IAB âIKHKâ buvo sudarytos ne paskolos sutartys, nes paskolos sutartimi paskolos davÄjas perduoda pinigus paskolos gavÄjo nuosavybÄn (CK 6.870 str.), bet kredito sutartys, nes kredito davÄjas tik suteikia nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lÄÅ¡as kredito gavÄjui, taÄiau nuosavybÄs teisÄ ir toliau priklauso kreditoriui (CK 6.881 str.), galima teigti, kad teismas negalÄjo vien pagal pinigų užpajamavimo faktÄ IAB âIKHKâ pripažinti juos bendrovÄs turtu.
Teismas neteisingai nustatÄ piniginių lÄšų savininkÄ IAB âIKHKâ, todÄl klaidinga yra iÅ¡vada, kad V. K. buvo patikÄti IAB âIKHKâ pinigai, kuriuos, kaip teigia kaltinimas, jis iššvaistÄ. Kadangi V. K. negalÄjo turÄti teisiÅ¡kai apibrÄžtų įgalinimų dÄl jam patikÄto ir esanÄio jo žinioje svetimo turto, vadinasi, pinigai nebuvo kaltininko teisÄtame valdyme, todÄl jis negalÄjo padaryti baudžiamosios veikos - svetimo turto iššvaistymo, o tai reiÅ¡kia, kad ir G.
P. negalÄjo bÅ«ti Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius). TodÄl pagal paminÄtas teismo padarytas iÅ¡vadas G. P. negalÄjo bÅ«ti inkriminuojama baudžiamoji veika, numatyta LR BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2.Norint teisingai apibrÄžti G. P. vaidmenį jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, bÅ«tina paanalizuoti V. K. teisinÄ padÄtį Å¡iame nusikaltime. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad IAB âIKHKâ surinktos piniginÄs lÄÅ¡os yra Å¡ios bendrovÄs turtas. Vadinasi, Å¡i bendrovÄ turÄjo teisÄ savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡iuo turtu, taip pat ir, remiantis savo valdymo organų priimtais sprendimais, sudaryti su V.
K. pavedimo sutartį ar atlikti kitus savo Å«kinÄs komercinÄs veiklos teisÄtus veiksmus. Tuomet reikia prisiminti IAB âIKHKâ valdymo organų sprendimus, kurie tariamai suteikÄ V. K. teisÄ paimti iÅ¡ bendrovÄs arba gauti iÅ¡ jos 39 500 000 Lt. Pagal IAB âIKHKâ įstatus bendrovÄs Å«kinei komercinei veiklai vadovauja valdyba. Taip pat ji tvarko ir bendrovÄs reikalus. Už bendrovei padarytus nuostolius, kurie atsirado dÄl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrovÄs įstatus, yra numatyta solidari valdybos narių atsakomybÄ. 1993 m. balandžio 14 d.
IAB âIKHKâ valdybos posÄdyje priimtas nutarimas rinkti lÄÅ¡as iÅ¡ gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Taip pat nutarta pavesti V. K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ bei tuo paÄiu suteikti įgaliojimai bendrovÄs direktorei sudaryti su V. K. pavedimo sutartį, kurioje pastarajam suteikiami visi įgaliojimai dÄl piniginių lÄšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Å iame nutarime numatyta, kad pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi bÅ«ti sudaryta neatlygintinai. 1993 m. balandžio 15 d.
IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos posÄdyje priimtas nutarimas pritarti IAB âIKHKâ 1993-04-14 valdybos posÄdyje priimtam nutarimui imti paskolas iÅ¡ gyventojų užtikrinant privatizuotų įmonių veiklÄ . Å iuo nutarimu pritarta Å¡ios veiklos organizavimui, o vykdymui paskirtas akcininkas V. K.. Taigi, 1993 m. balandžio 14 d. IAB âIKHKâ valdybos nutarimu buvo įteisintas pinigų skolinimasis. Tokį sprendimÄ turÄjo teisÄ priimti IAB âIKHKâ valdyba, kuri tiesiogiai buvo atsakinga už Å«kinÄs komercinÄs veiklos organizavimÄ .
Kaip žinoma, IAB âIKHKâ valdybos nariu G. P. niekada nebuvo. Svarbu pažymÄti tai, kad tuo metu pagal galiojusiÄ LR Akcinių bendrovių įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. redakcijÄ , bendrovÄ galÄjo sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti ir skolintis piniginių lÄšų už palÅ«kanas, nustatomas sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad tokia teisÄ buvo suteikta bendrovei, logiÅ¡ka, kad ir IAB âIKHKâ taryba minÄtam valdybos sprendimui nematÄ kliÅ«Äių pritarti. Tai patvirtina ir liudytojos N. K. parodymai.
Taryba Å¡iuo atveju pritarÄ valdybos numatytai bendrovÄs Å«kinei veiklai, kuri įstatymams neprieÅ¡taravo. Kalbant apie minÄtÄ tarybos priimtÄ nutarimÄ , reikia pastebÄti, kad pagal tarybai įstatymo suteiktas funkcijas, ji galÄjo tik stebÄti ir analizuoti valdybos veikla, stebÄti finansinių iÅ¡teklių panaudojimÄ . Be to, LR akcinių bendrovių įstatymas nenustato jokios atsakomybÄs stebÄtojų tarybos nariams už jų priimamų nutarimų pagrindu padarytus bendrovei nuostolius, kurie buvo priimti pažeidžiant bendrovÄs įstatus ar minimÄ Ä¯statymÄ .
Ä®statymų leidÄjas, minÄtame įstatyme konstruodamas bendrovÄs kolegialių valdymo organų teisių, pareigų ir atsakomybÄs ribas, apibrÄždamas valdybos įgaliojimus, suteikÄ jai tiesiogines bendrovÄs valdymo ir vykdymo funkcijas, todÄl yra logiÅ¡ka, kad iÅ¡skyrÄ valdybos narių atsakomybÄ Ä¯ atskirÄ straipsnį (LR akcinių bendrovių įstatymo 27 str.). Tuo tarpu apibrÄždamas tarybos įgaliojimus, jai numatÄ tik stebÄjimo, analizavimo, patarinÄjimo funkcijas, nesuteikiant jai teisÄs priimti sprendimus, tiesiogiai lemianÄius Å«kinÄs komercinÄs veiklos vykdymÄ , nesuteikÄ teisÄs kiÅ¡tis j įmonÄs tiesioginį valdymÄ .
TodÄl IAB âIKHKâ tarybos narių atsakomybÄ turi bÅ«ti vertinama tik per jai suteiktų įgaliojimų realizavimo prizmÄ. Paprastai tarybos ir atskirų jos narių darbo įvertinimas priklauso nuo akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų, t.y. akcininkams įvertinus tarybos darbÄ gerai, jos nariai gali gauti tantjemas, o už blogÄ jai priskirtų funkcijų atlikimÄ ji gali bÅ«ti atÅ¡aukta, arba atskiri jos nariai, arba tiesiog neperrinkta naujai kadencijai. Kitos atsakomybÄs už bendrovÄs tarybos narių veiklÄ Ä¯statymų leidÄjas nÄ viename įstatyme nÄra numatÄs. Be to, bÅ«tina atkreipti dÄmesį į tai, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 7 d. stebÄtojų tarybos posÄdžiai turi bÅ«ti rengiami ne reÄiau kaip kartÄ per pusmetį, o stebÄtojų tarybos posÄdžius pagal jų grafikÄ Å¡aukia įstatų nustatyta tvarka stebÄtojų tarybos pirmininkas.
Kaip žinoma, IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos pirmininkas buvo A. P.. Taigi, G. P. vaidmuo ir Äia nÄra pagrindinis, o jo pasireiÅ¡kimo (savirealizacijos) galimybÄs apskritai buvo ribotos. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisingai vertina V. K., kaip valdybos nario-pirmininko pavaldumÄ stebÄtojų tarybos nariui G. P., remdamasis tuo, kad valdybos nariai skiriami ir atÅ¡aukiami iÅ¡ užimamų pareigų stebÄtojų tarybos, kuriai suteikta teisÄ stebÄti ir analizuoti valdybos darbÄ .
Remiantis tuo, teismas nuosprendyje konstatuoja, kad V. K. yra G. P. pavaldinys.Teismas, konstatuodamas, kad G. P. kaltÄ yra įrodyta, ir remiantis 1993 m. balandžio 15 d. IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos priimtu nutarimu, nieko nepasisako apie Å¡io nutarimo prieÅ¡taravimÄ kokiam nors įstatymui. Lygiai taip pat teismas nutyli ir dÄl Å¡io valdymo organo kolegialumo bei įstatymais apibrÄžtos atsakomybÄs. Jeigu atsakomybÄ kyla iÅ¡ priimto nutarimo sukeliamų teisinių pasekmių, tai logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad atsakyti turi visi tarybos nariai, balsavÄ už Å¡io nutarimo priÄmimÄ , o jeigu vienas G.
P. yra atsakingas, kaip Å¡iuo atveju teigia teismas, tai neaiÅ¡ku, kaip jam gali kilti asmeninÄ atsakomybÄ už kolegialaus valdymo organo priimtÄ nutarimÄ . PažymÄtina ir tai, kad G. P. buvo viso labo eilinis Å¡io valdymo organo narys, teisiniu požiÅ«riu jokios įtakos jis bendrovÄs valdymui ir sprendimų priÄmimui bei jų įgyvendinimui neturÄjo ir negalÄjo turÄti, kadangi jo veikla apsiribojo tik tarybos posÄdžiuose ir tik tarybai suteiktos kompetencijos ribose. Tik tarybos posÄdyje, įvykusiame bendrovÄs įstatų ir minÄto įstatymo nustatyta tvarka, gali bÅ«ti priimti nutarimai, privalomi valdybai ir administracijai.
Tik tokia tvarka gali pasireikÅ¡ti tarybos narys, tik tokia tvarka galÄjo pasireikÅ¡ti ir G. P.. Taip pat reikia atkreipti dÄmesį į tai, kad stebÄtojų tarybos nario teisÄs ir pareigos baigiasi su jo atsistatydinimu ar atÅ¡aukimu iÅ¡ stebÄtojų tarybos. G. P. savo stebÄtojų tarybos nario funkcijas galÄjo vykdyti tik iki 1994-02-26, kai vietoj jo buvo perrinkta E. M., Nuo to laiko G. P. neužÄmÄ IAB âIKHKâ jokių pareigų. Tuo tarpu pinigai V. K. buvo iÅ¡duodami iÅ¡ IAB âIKHKâ: 1994-03-25, du kartus 1994-03-30, 1994-04-14, ir taip pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ viso jam iÅ¡duota 31 500 000 Lt.
Taigi, G. P. bÅ«nant IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos nariu ir tik tuo metu realiai turint galimybÄ vykdyti valdybos darbo stebÄjimo funkcijas, V. K. buvo iÅ¡duota tik 8 000 000 Lt. TodÄl teismas nepagrįstai ir neteisÄtai nuosprendyje G. P. kaltinimÄ grindžia 1993 m. balandžio 15 d. IAB âIKHK stebÄtojų tarybos priimtu nutarimu ir jo užimamomis stebÄtojų tarybos nario pareigomis, kurias jis Äjo tik iki 1994 m. vasario 26 d. Vertinant G. P. įtakÄ V. K. remiantis minÄtomis aplinkybÄmis, bÅ«tina prisiminti V.
K. 1995 m. lapkriÄio 5 d. duotus parodymus, užfiksuotus įtariamojo apklausos protokole. Duodamas parodymus V. K. nurodÄ, kad jam buvo žinomi IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos priimti nutarimai, taÄiau jis jais nesidomÄjo, Å¡ie V. K. žodžiai aiÅ¡kiai parodo jo, kaip valdybos nario, o vÄliau ir jos pirmininko (iÅ¡rinktas į valdybÄ 1994-02-01, o į valdybos pirmininkus 1994-04-06), puikiai suprantanÄio, kas realiai valdo IAB âIKHKâ, padÄtį, savo svarbÄ ir reikÅ¡mingumÄ . PažymÄtina ir tai, kad parengtinio tardymo metu V.
K. duoti parodymai, o vÄliau ir bylos nagrinÄjimo teisme metu duoti parodymai ne kartÄ keitÄsi, priklausomai nuo jo procesinÄs padÄties ir, aiÅ¡ku, nuo situacijos rimtumo ir sunkumo. TaÄiau analizuojant V. K. parodymų visumÄ , reikia pastebÄti, kad taip ir neatsiskleidžia G. P. âesminÄ Ä¯takaâ sprendimams, kaip teigiama nuosprendyje. Teismas nuosprendyje kaip G. P. kaltÄs įrodymÄ nurodo ir tÄ faktÄ , kad jis buvo IAB âIKHKâ steigÄjas ir akcininkas. TodÄl vertÄtų iÅ¡siaiÅ¡kinti steigÄjo ir akcininko teises ir jų pagrindu atsirandanÄias galimybes daryti įtakÄ bendrovÄs valdymui, jos vykdomai Å«kinei komercinei veiklai.
BendrovÄs steigÄjo funkcijos yra grynai susijusios su įmonÄs steigimu, o baigiasi paprastai su įmonÄs įregistravimu. Atsižvelgiant į tai, kad IAB âIKHKâ buvo įregistruota 1992 m. spalio 27 d., vadinasi, G. P. kaip steigÄjo funkcijos baigÄsi įregistravus Å¡ia įmonÄ. Nuo to momento jis tapo IAB âIKHKâ akcininku, todÄl jo teisių ir pareigų turinį apibrÄÅ¾Ä LR akcinių bendrovių įstatymo III skirsnis, kuriame pateikiamas akcininko teisių ir pareigų turinys.
Byloje nÄra nustatyta, kad IAB âIKHKâ buvo įsteigta turint tikslÄ jÄ panaudoti kaip apgaulÄs priemonÄ neteisÄtai gauti pinigus iÅ¡ indÄlininkų. Nuosprendyje teismas tokios aplinkybÄs neanalizuoja ir nepateikia jokių tuo klausimu savo iÅ¡vadų. TaÄiau vertinant nuosprendyje teismo iÅ¡vardintus įrodymus, tariamai patvirtinanÄius G. P. kaltÄ dÄl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo - svetimo turto iššvaistymas (pvz., teismas nurodo, kad G. P. buvo IAB âIKHKâ steigÄjas ir akcininkas), teismas privalÄjo pateikti detalesnį teisinį Å¡ių svarbių aplinkybių įvertinimÄ .
Vien Å¡ių aplinkybių paminÄjimas nuosprendyje nieko nesako, turi bÅ«ti atskleistas priežastinis ryÅ¡ys tarp jų ir nusikaltimo, nes iÅ¡samus Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimas ir teisingas jų įvertinimas turi esminÄs reikÅ¡mÄs teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslai - tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymÄ akcininkas turi turtines ir asmenines neturtines teises bei įstatymu nustatytas pareigas.
Akcininkas bendrovÄs valdyme galÄjo dalyvauti tik per visuotinius akcininkų susirinkimus, o jo įtaka tiesiogiai priklauso nuo jo turimų akcijų skaiÄiaus. G. P. turimų IAB âIKHKâ akcijų skaiÄius - 15,8 %, nesuteikÄ jam iÅ¡skirtinių teisių ir neturÄjo lemiamos įtakos sprendimų priÄmimui, todÄl Å¡i teismo nurodyta aplinkybÄ neturi jokios reikÅ¡mÄs kaltinimo prasme. Teismas nuosprendyje mini AsociacijÄ âGRUPÄ RYTAI BALTIJOS Å ALYS VAKARAIâ (EBSW). Nuosprendyje nurodoma, jog teismas laiko nustatytu, kad G.
P. buvo faktinis âEBSWâ vadovas ir autoritetas bei turÄjo įtakÄ Å¡iam konglomeratui priklausiusių investicinių akcinių bendrovių, tai yra, IAB âIKHKâ, UAB âSnitaâ ir kt. bendrovių vadovams, tarp jų ir V. K., âIKHKâ, UAB âSnitaâ darbuotojams: S. D., A. Å ., N. K., D. K., E. M. (pastarieji vykdÄ kaltinamojo G. P., nuteistojo V. K. nurodymus Å¡vaistant âIKHKâ turtÄ ), buvo ir IAB âIKHKâ, Koncerno âEBSWâ steigÄjas, stambiausias UAB âSnitaâ, IAB âIKHKâ ir kt. bendrovių akcininkas.
Nusikaltimo padarymo metu jis buvo IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos nariuâ. Jo įtaka sprendimams buvo esminÄ, nes jis įtakojo visus priimamus sprendimus. Tiek sprendimai dÄl piniginių lÄšų skolinimosi, tiek ir pats fizinis pinigų skolinimasis iÅ¡ indÄlininkų ir kitų juridinių asmenų vyko 1993 metais. IAB âIKHKâ pinigus - 39 500 000 Lt - iÅ¡davÄ V. K. nuo 1994 m. sausio 6 d. iki 1994 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu EBSW įregistruota tik 1994 m. birželio 15 d. Taigi neaiÅ¡ku, koks tiesioginis EBSW ryÅ¡ys yra su padaryta nusikalstama veika ir kaip pasireiÅ¡kÄ G.
P. įtaka per EBSW V. K. ar kitiems teismo minimiems asmenims, kai EBSW iki faktinio nusikaltimo padarymo, t.y. pinigų paÄmimo iÅ¡ IAB âIKHKâ, apskritai nebuvo. Akivaizdu, kad Å¡ioje teismo nuosprendžio dalyje atsiskleidžia ne faktinis bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas, o žiniasklaidos, daugelį metų apraÅ¡anÄios IAB âIKHKâ, EBSW ir kitų įmonių žlugimÄ , įtaka. TeisÄjas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ , nesugebÄjo iÅ¡likti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyvus. Nuosprendyje konstatuota G.
P. įtaka V. K. ir kitiems asmenims per jo turimas akcijas, užimamas IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos nario pareigas, yra aiÅ¡kiai perdÄta, nepagrįstai sureikÅ¡minta ir dÄl to padarytos nepagrįstos ir neteisingos iÅ¡vados. Teismas nesugebÄjo atskleisti ir įrodyti G. P. ir V. K. bei kitų asmenų susitarimo dÄl nusikalstamos veikos padarymo, tarpusavio ryÅ¡io ir vaidmenų pasiskirstymo, todÄl apsiribojo tik faktų iÅ¡dÄstymu (netgi kai kada neteisingų) ir jų savitu interpretavimu.
Teismas privalÄjo atskleisti G. P. kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, įrodyti egzistavus neteisÄtÄ susitarimÄ dÄl pinigų paÄmimo iÅ¡ IAB âIKHKâ su V. K. ir jų perdavimo kitiems asmenims, pagrįsti G. P. įtakÄ V. K., A. P., S. D., A. Å ., N. K., D. K., E. M. ir kitiems bendrovių vadovams su tikslu įvykdyti nusikaltimÄ . Kadangi teismas to padaryti negalÄjo, nes nÄ vienas minÄtas asmuo, apklausiamas kaip liudytojas (o ne įtariamasis ar kaltinamasis), nepatvirtino G. P. specialių ir neteisÄtų nurodymų davimo, todÄl teismas apsiribojo nuosprendyje tik formaliu Å¡ių asmenų paminÄjimu.
Atkreiptinas dÄmesys į Å¡ioje byloje ypatingÄ V. K. padÄtį. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 184 str. 2 d. ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 5 metams ir 6 mÄnesiams. MinÄtoje byloje V. K. davÄ parodymus, taÄiau kaip teisiamasis. Vadinasi, duodamas parodymus, V. K. savo gynybos tikslais galÄjo meluoti ir už tai jam jokia atsakomybÄ negrÄsÄ. NegalinÄiam pagrįsti dalies iÅ¡ IAB âIKHKâ gautų pinigų panaudojimo, jam paranku buvo tvirtinti, kad Å¡iuos pinigus yra perdavÄs G.
P. arba jo nurodytiems asmenims, kadangi tuo metu G. P., bÅ«damas JAV, tokių teiginių nei patvirtinti, nei paneigti negalÄjo. V. K. tuo metu puikiai suprato, kad paneigti pinigų paÄmimo iÅ¡ IAB âIKHKâ fakto, esant jau minÄtiems kasos iÅ¡laidų orderiams, jam nepavyks, todÄl, tikÄdamasis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už svetimo turto iššvaistymÄ , jis desperatiÅ¡kai bandÄ pagrįsti Å¡ių pinigų iÅ¡leidimÄ . Tokiu bÅ«du atsirado suklastotos paskolų sutartys, tai patvirtino liudytojai D.
V., G. S., taip pat kiti liudytojai, įbauginti skolininkai, kurie spaudžiami perraÅ¡inÄjo V. K. vardu sutartis, kaip V. B., M. B., įkalbÄti liudytojai kaip A. S. ir kt. A. S., duodamas parodymus teisme apie santykius su G. P. ir V. K., nurodÄ, kad su G. P. jį siejo įvairÅ«s verslo reikalai, tuo tarpu su V. K. jis susipažino tik 1999 metais kalÄjime. Tada jis iÅ¡ V. K. pirmÄ kartÄ sužinojo apie tai, kad skolinti jo įmonei UAB âBalticumâ pinigai yra ne G. P., o IAB âIKHKâ. A. S. parodÄ:
âKai iÅ¡Äjau iÅ¡ kalÄjimo, G. P. nebuvo. V. K. sakÄ, kad tuos pinigus âBalticumuiâ G. P. yra paÄmÄs iÅ¡ Holdingo. Tada patvirtinome, kad pinigai, kuriuos davÄ per D. G. P., yra iÅ¡ Holdingoâ. Toliau jis nurodo, kad jam nebuvo skirtumo, kieno tie pinigai, praÅ¡Ä apiforminti dokumentus ir jie patvirtino tÄ faktÄ . Su âIKHKâ jo vadovaujama įmonÄ jokių reikalų neturÄjo. Ä® gynÄjo klausimÄ A. S. atsakÄ: âTie pinigai man yra G. P. duoti įmonei âBalticumâ, o į teisÄjo užduotÄ klausimÄ A.
S. atsakÄ: âG. P. sakÄ, kad tai jo pinigaiâ. Taigi iÅ¡ Å¡ios apklausos matyti, kad V. K. visais įmanomais bÅ«dais stengÄsi surinkti reikiamÄ pinigų sumÄ , kad kaip nors pateisintų pinigų iššvaistymÄ . TodÄl neteisÄtai periminÄjo G. P. skolininkus, klastojo sutartis, melavo, tardymÄ , o vÄliau ir teismÄ apipynÄ Ä¯vairiausiomis istorijomis apie pinigų dalinimÄ G. P. nurodymu į kairÄ ir į deÅ¡inÄ, pasiteisindamas tuo, kad baisiausiai norÄjo dirbti âmylimÄ â darbÄ , o nevykdÄs G.
P. nurodymų, be jokios abejonÄs, jį bÅ«tų praradÄs. Å tai tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje atsirado pasakojimas apie G. P. paimtus 3 000 000 Lt, Å¡tai kodÄl liudytojai tvirtina, kad su G. P. nieko bendro neturÄjo ir nesuprato, dÄl ko jie yra iÅ¡kviesti į Å¡iÄ bylÄ , Å¡tai kodÄl dalis liudytojų nustebÄ aiÅ¡kino, kad jie yra skolingi V. K., kuris yra sau asmeniÅ¡kai prisiteisÄs iÅ¡ jų skolas ir pastarieji pagal vykdomuosius raÅ¡tus jam moka iki Å¡iol. V. K. Å¡ioje byloje atsisakÄ duoti parodymus kaip liudytojas, remiantis LR BPK 80 str. 1 d. 1 p., ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengÄ parodymų davimo prisiekus.
Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo galimybÄs jo apklausti Å¡ios bylos teismo posÄdyje, užduoti jam klausimus, įsitikinti anksÄiau duotų parodymų teisingumu. Tokiu bÅ«du nepagrįstai buvo suvaržyta G. P. teisÄ Ä¯ gynybÄ . LR BPK komentare aiÅ¡kinant BPK 80 str. yra sakoma, kad liudytojas paprastai apklausiamas apie kitų asmenų veiksmus. Apie save ir savo elgesį asmuo privalo liudyti tiek, kiek tai nÄra susijÄ su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklausiamajam asmeniui gali sukelti pavojų bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybÄn. Kadangi V.
K. yra nuteistas ir antrÄ kartÄ negalÄtų bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn už tÄ patį nusikaltimÄ , todÄl jo parodymų davimas negalÄjo sukelti jam jokio pavojaus. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, galima teigti, kad kaltinimas neįrodÄ G. P. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, todÄl teismas privalÄjo jį iÅ¡teisinti.Svarbi aplinkybÄ Å¡ioje byloje yra ta, kad pinigai įvairiems asmenims buvo skolinami 1993 m. Dar daugiau, liudytojų parodymais nustatyta, kad didžioji kaltinime nurodyta pinigų suma buvo paskolinta iki 1994 metų, tik raÅ¡ytinÄs sutartys buvo suraÅ¡ytos vÄliau.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CivilinÄje teisÄje yra numatyta, kad paskolos sutartis gali bÅ«ti žodinÄ, raÅ¡ytinÄ arba notariÅ¡kai patvirtinta. Tam tikrais atvejais įstatymų leidÄjas numato privalomÄ raÅ¡ytinÄ paskolos sutarties formÄ . TaÄiau reikia pabrÄžti, kad paskolos sutarties formos nesilaikymas savaime nedaro paÄios paskolos sutarties negaliojanÄia ir nekeiÄia jos sudarymo momento. Teismas Å¡iÄ bylos spragÄ bando taisyti nauja teorija, nurodydamas, kad paskolos sutarties sudarymo laikÄ reikia laikyti ne tik kada buvo susitarta ir perduoti pinigai, taÄiau ir nuo Å¡io susitarimo patvirtinimo raÅ¡tu.
Toks teismo aiÅ¡kinimas yra niekuo nepagrįstas ir neteisÄtas. Paskolos sutarties sudarymo pripažinimui pakanka nustatyti, kada buvo perduoti pinigai, o ne pasiraÅ¡yta sutartis. Tai turi esminÄ reikÅ¡mÄ senaties termino nustatymui. Kita svarbi aplinkybÄ yra ta, kad V. K. pinigus iÅ¡ IAB âIKHKâ gavo tik nuo 1994 m. sausio 6 d. LogiÅ¡ka, kad asmuo, tik realiai gavÄs pinigus, vÄliau, o ne anksÄiau, juos gali iššvaistyti. TodÄl Å¡i svarbi aplinkybÄ tik patvirtina G. P., V. K. bei daugumos liudytojų duotus parodymus, kad G.
P. ir V. K. skolino savo asmenines lÄÅ¡as, o remiantis liudytojų parodymais, jie skolinosi iÅ¡ Å¡ių asmenų ir kategoriÅ¡kai neigÄ bet kokį savo paskolų ryšį su IAB âIKHKâ. Be to, tai atsispindÄjo ir iÅ¡ paskolos sutarÄių turinio. Kaip jau minÄta, byloje nÄra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. TaÄiau svarbu paminÄti tai, kad dalis apklaustų liudytojų nurodÄ, kad iÅ¡ jų V. K. teisme yra prisiteisÄs jiems paskolintas pinigines lÄÅ¡as ir jie pagal vykdomuosius raÅ¡tus tas skolas jam moka ir dabar.
Tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku, kaip teismas nuosprendyje galÄjo palikti visus tuos skolininkus, kurie pagal galiojanÄius teismo sprendimus yra pripažinti V. K. skolininkais.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakeitÄ G. P. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir paskyrÄ griežÄiausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ suÄmimÄ , suimant teismo salÄje. G. P. Å¡iuo metu yra suimtas, susidarantys gynÄjo ir nuteistojo santykiai turi užtikrinti, kad gynybos interesai nenukentÄtų dÄl apribotų suimtojo galimybių, todÄl tikslu tinkamai atlikti gynÄjo teises ir pareigas bei vadovaudamasis BPK 48 str. 9 p., skundžiami ir teismo veiksmai, skiriant nuteistajam G.
P. kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ . Kadangi teismo nuosprendyje keiÄiant kardomÄ jÄ priemonÄ Ä¯ suÄmimÄ nurodyti pagrindai ir motyvai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, todÄl paskirta kardomoji priemonÄ suÄmimas turÄtų bÅ«ti panaikinta ir paskirta Å¡velnesnÄ kardomoji priemonÄ. Å velnesne kardomÄ jÄ priemone bus lygiai taip pat pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. 2009-08-04 Kauno apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-245/2009 buvo pateiktas gynÄjo skundas dÄl jo ginamajam nuteistajam G.
P. neįsiteisÄjusiu nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonÄs - suÄmimo panaikinimo, taÄiau teismas atsisakÄ priimti minÄtÄ skundÄ , todÄl šį praÅ¡ymÄ jis iÅ¡dÄsto savo apeliaciniame skunde. Teismas, pakeisdamas G. P. kardomÄ jÄ priemonÄ, nurodÄ tik vienÄ pagrindÄ , kad G. P. ilgÄ laikÄ slapstÄsi, turi ryÅ¡ių užsienyje, todÄl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, G. P. gali pasislÄpti. Kardomosios priemonÄs gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinÄjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.
Teismas nuosprendyje nenurodÄ, kokių BPK 119 str. nurodytų tikslų siekiama. Taikant kardomÄ sias priemones negali bÅ«ti siekiama nieko bendro su baudžiamojo proceso paskirtimi neturinÄių tikslų. Taikant baudžiamojo proceso teisÄs normas turi bÅ«ti garantuota, kad nusikalstama veika bus iÅ¡aiÅ¡kinta ir jÄ padarÄs asmuo susilauks teisingos bausmÄs. G. P. paskirtos Å¡velnesnÄs kardomosios priemonÄs raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje taip pat užtikrino kaltinamojo dalyvavimÄ teismo procese, netrukdomÄ baudžiamosios bylos tyrimÄ teisme, o taip pat G.
P. savo aktyviu dalyvavimu procese pats siekÄ visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes. Tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. netrukdomai ir aktyviai dalyvavo teismo procese, nepraleido nÄ vieno posÄdžio ir siekÄ, kad visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai bÅ«tų iÅ¡tirti visi bylos įrodymai, tinkamai vykdÄ paskirtas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, teismas neteisÄtai paskyrÄ griežÄiausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, nenurodÄ siekiamų tikslų, o tik formaliai įvardino pagrindÄ , kad G.
P. pasislÄps. Tokiu bÅ«du teismas padarÄ esminį BPK 119 str. normų pažeidimÄ . G. P. yra pakankamai visuomenei žinoma asmenybÄ, dalis visuomenÄs yra nusiteikusi prieÅ¡ jį, teismo proceso metu buvo jauÄiamas teisÄjo, nagrinÄjusio bylÄ , nusiteikimas prieÅ¡ kaltinamÄ jį, todÄl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, paskirdamas griežÄiausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais ir BPK suteikta teise taikyti kardomÄ sias priemones. Netgi po ilgametÄs G. P. paieÅ¡kos kaltinamajam buvo paskirtos Å¡velnesnÄs kardomosios priemonÄs, kurių jis laikÄsi ir nepažeidinÄjo.
ProcesinÄmis priemonÄmis negali bÅ«ti siekiama nubaudimo, perauklÄjimo ir pan. tikslų, kurių siekiama skiriant bausmes ar poveikio priemones. Laikoma, kad procesinių tikslų siekiama, jei kardomosiomis priemonÄmis siekiama garantuoti, kad kaltinamasis nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinÄjimui teisme, o Å¡iuo atveju ir nuosprendžio įvykdymui. TaÄiau to nuosprendyje teismas nepažymÄjo, o rÄmÄsi tik vienu pagrindu, kurio motyvas vertintinas formaliu. Nors G. P. iÅ¡ tikrųjų ilgus metus slapstÄsi nuo teisÄsaugos, taÄiau jo buvimo vietÄ nustaÄius JAV, pastarasis buvo sulaikytas ir pristatytas į LietuvÄ .
Nepaisant to, G. P. paskyrus ir Å¡velniÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, nebuvo trukdoma nagrinÄti bylÄ , jis nebÄgo, nesislÄpÄ nuo teisÄsaugos institucijų ir netrukdÄ atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Mano, kad teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas tik vienÄ iÅ¡ pagrindų ir jį nepakankamai motyvuodamas, priÄmÄ nemotyvuotÄ , kaip to reikalauja BPK 122 str. 6 d. norma, bei teisiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismo nurodytas pakankamai formalus motyvas, jog paskyrus ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ G.
P. gali pasislÄpti, yra nepagrįstas ir neteisÄtas, kadangi byloje nÄra jokių duomenų, grindžianÄių jo ketinimÄ bÄgti (slÄptis), kai tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad Å¡i prognozÄ bÅ«tų pagrįsta. Byloje jokio tai pagrindžianÄio dokumento ar informacijos nÄra. Be to, teismas, pakeisdamas kardomÄ jÄ priemonÄ, pasielgÄ nehumaniÅ¡kai, nes neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad G. P. yra vedÄs ir turi Å¡eimÄ bei vaikus, kurie 2009 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį ruoÅ¡iasi grįžti į LietuvÄ .
Teismas atÄmÄ iÅ¡ jo galimybÄ nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka ir apeliacinÄs instancijos nagrinÄjimo laikotarpyje pasitikti grįžtanÄiÄ Å¡eimÄ , praleisti laikÄ kartu su ja ir vaikais. Atkreiptinas teismo dÄmesys į tai, kad vaikai pradÄs lankyti pradinÄ mokyklÄ Lietuvoje, jais reikia pasirÅ«pinti, paruoÅ¡ti tiek psichologiÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai dÄl jų kalbos, kadangi vaikai bendrauja anglų kalba ir mažai supranta lietuvių kalbÄ . BPK 121 str. 4 d., 122 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant kardomÄ sias priemones turi bÅ«ti atsižvelgta į nuteistojo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimyninÄ padÄtį ir kitas aplinkybes.
Kardomosios priemonÄs paskyrimas visais atvejais reiÅ¡kia asmens konstitucinių teisių suvaržymÄ , todÄl kiekvienu atveju itin kruopÅ¡Äiai turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar bÅ«tina taikyti tokiÄ priemonÄ. Netinkamai iÅ¡sprendus kardomosios priemonÄs taikymo klausimÄ , t.y. paskyrus jÄ nesant tam reikalingų sÄ lygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytÄ kardomosios priemonÄs skyrimo procedÅ«rÄ , konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.
Taikyti kardomÄ sias priemones nÄra privaloma. DeÅ¡imtmeÄius vyravusi praktika, kad procese bÅ«tina paskirti bent jau Å¡velniausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, yra neteisinga. Jei aiÅ¡ku, kad ir netaikant kardomųjų priemonių bus įmanoma normaliai tirti bei nagrinÄti baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvykdyti nuosprendį, jei nemanoma, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taikyti kardomųjų priemonių negalima. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 4 d. nurodyta, kad kiekvienas, kuriam atimta laisvÄ dÄl sulaikymo ar suÄmimo, turi turÄti teisÄ kreiptis į teismÄ skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, o teismas nedelsiant turi priimti sprendimÄ ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisÄtai, nusprÄsti jį paleisti.BylÄ nagrinÄjo ne tik Å¡aliÅ¡kas teisÄjas, taÄiau Å¡aliÅ¡kas buvo ir teismas.
Teismas į gautÄ jo skundÄ dÄl teisÄjo K. D. veiksmų aukÅ¡Äiau teisingumo vykdymo iÅ¡kÄlÄ asmeninius teisÄjo reikalus - pasirodo, kad teisÄjo atostogos yra svarbiau už advokato pareikÅ¡tas pastabas dÄl posÄdžio protokolo, todÄl, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, apie paskirtÄ posÄdį advokatÄ galima informuoti iki teismo posÄdžio likus ir 16 min. VisÄ bylos nagrinÄjimo laikÄ teisÄjas K. D. elgÄsi nesilaikydamas įstatymų reikalavimų, grubiai pažeisdamas teisÄjų etikos kodekso reikalavimus.
Jis (gynÄjas) dÄl Å¡aliÅ¡ko teisÄjo bylos nagrinÄjimo ne kartÄ reiÅ¡kÄ nuÅ¡alinimÄ , taÄiau visi pareiÅ¡kimai dÄl nuÅ¡alinimo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Matydamas, kad jo dalyvavimas gali pakenkti ginamojo interesams, nes teisÄjas savo elgesiu demonstravo nepasitenkinimÄ advokato darbu, o tai patvirtina ir posÄdžio protokole skiriamos advokatui pastabos (iÅ¡ protokolo turinio negalima suprasti, už kÄ tos pastabos paskirtos), pasitarÄs su savo ginamuoju G. P., iÅ¡stojo iÅ¡ bylos proceso.
Pasikeitus advokatui, padÄtis nepasikeitÄ, toliau buvo reiÅ¡kiami teisÄjui nuÅ¡alinimai, kuriuos teisÄjas taip pat atmetÄ kaip nepagrįstus. 2008 m. lapkriÄio 6 d. teisÄjas K. D. priÄmÄ nutartį į 2008-11-13, 9.00 val., įvyksiantį teismo posÄdį atvesdinti liudytojÄ A. Å . ir nubausti jÄ 2 MGL dydžio bauda. Å ios nutarties apraÅ¡omojoje dalyje teisÄjas iÅ¡dÄstÄ aplinkybes, akivaizdžiai suklastotas ir visiÅ¡kai neatitinkanÄias objektyvių bylos aplinkybių. 2008 m. lapkriÄio 6 d. vykusiame teisiamajame posÄdyje po pietų pertraukos liudytoja A.
Å . dÄl blogos savijautos nebegalÄjo dalyvauti posÄdyje, motyvavo tai nepaprastai aukÅ¡tu kraujospÅ«džiu, ir papraÅ¡iusi jo (advokato G. Äerniausko) perduoti teismui Å¡ias aplinkybes, į teisiamÄ jį posÄdį nebegrįžo. Jis informavo teismÄ , kad papietavÄs su kaltinamuoju G. P. vieÅ¡buÄio âDanielaâ restorane iÅ¡Äjo į laukÄ ir ten sutiko einanÄiÄ liudytojÄ A. Å ., kuri perdavÄ jiems apie savo blogÄ savijautÄ , nurodÄ, kad Å¡iuo metu yra labai aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, tai ji nustatÄ Euro vaistinÄje AND kraujospÅ«džio matuokliu, kuris atspausdino kraujospÅ«džio ir pulso duomenis.
Å iuos duomenis kaip įrodymÄ ji jam perdavÄ ir papraÅ¡Ä apie nedalyvavimo priežastis informuoti teismÄ , o pati pareiÅ¡kÄ, kad vyksta į gydymo įstaigÄ , nes baiminasi dÄl savo sveikatos. Tuo paÄiu paminÄjo, kad dÄl tokio aukÅ¡to kraujospÅ«džio bet kuriuo metu jÄ gali iÅ¡tikti insultas, o tai bÅ«tų jai jau treÄias. Jis visas Å¡ias aplinkybes iÅ¡dÄstÄ 2008 m. lapkriÄio 6 d. teisiamajame posÄdyje. Tai patvirtina pridedamas posÄdžio garso įraÅ¡as su stenograma (priedas prie Å¡io apeliacinio skundo).
Tuo tarpu teisÄjas K. D. jo nurodytas aplinkybes dÄl liudytojos A. Å . nedalyvavimo tolimesniame teisiamajame posÄdyje nurodÄ ne taip, kaip aiÅ¡kino pats advokatas. TeisÄjas minÄtoje nutartyje nurodÄ, kad advokatas G. Äerniauskas su liudytoja A. Å . kartu pietavo, taip pat nurodÄ, kad asmeniÅ¡kai stebÄjÄs sveikatos pasitikrinimo procesÄ ir tvirtino, kad pateikti duomenys yra tikri. Kadangi tai neatitinka jo nurodytoms aplinkybÄms, taip pat niekas negalÄjo patvirtinti prieÅ¡ingai nei jis nurodÄ, nÄra jokių duomenų, kad kiti asmenys bÅ«tų nurodÄ tokias aplinkybes, kurios nurodytos teisÄjo nutartyje, todÄl galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad teisÄjas K.
D. sÄ moningai nurodÄ neteisingas aplinkybes priimtoje nutartyje, nes yra Å¡aliÅ¡kas. MinÄtas atvejis, kai teisÄjas klastoja bylos aplinkybes, Å¡ioje byloje yra ne vienintelis. 2008 m. spalio 13 d. vykusiame teisiamajame posÄdyje buvo apklausiamas liudytojas M. G.. Å io liudytojo apklausos pradžioje teisÄjas liudytojui uždavÄ klausimÄ : âKÄ jÅ«s žinote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus.â Å is klausimas atskleidÄ teisÄjo K. D. iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ apie nagrinÄjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir kaltinamÄ jį G.
P., o tai reiÅ¡kia, kad teisÄjas grubiai pažeidÄ nekaltumo prezumpcijÄ . Tai tapo pagrindu pareikÅ¡ti teisÄjui K. D. nuÅ¡alinimÄ . Jis, pareikÅ¡damas teisÄjui nuÅ¡alinimÄ , iÅ¡dÄstÄ nuÅ¡alinimo pagrindÄ , tuo tarpu teisÄjas nutartimi atmetÄ Å¡Ä¯ pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ nurodytu pagrindu ir nurodÄ atmetimo motyvus: âNuteistasis ir jo gynÄjas Äerniauskas, pareikÅ¡damas nuÅ¡alinimo pagrindÄ nutylÄjo teisÄjo klausimo likusiÄ jÄ dalį: âkÄ Å¾inote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus IKHK Kauno Holdingo kompanijos (EBSW) turto iÅ¡vaistymu, kuriuo kaltina prokurorasâ.
Å ioje nutartyje teisÄjas K. D. taip pat nurodÄ klausimo dalį, jÄ netgi pacitavo įraÅ¡ydamas į nutartį, kurio teisiamojo posÄdžio metu paprasÄiausiai nebuvo užduota. Vadinasi, teisÄjas K. D. ir Å¡iuo atveju sÄ moningai teismo nutartyje nurodÄ tas aplinkybes, kurių nebuvo. Tokiu bÅ«du buvo suklastota minÄta teismo nutartis. Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina pridedami posÄdžio garso įraÅ¡ai ir stenogramos. Esant tokioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad teisÄjas K. D. Å¡ioje byloje buvo neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas bylos baigtimi.
Toks teisÄjas bylos nagrinÄti negalÄjo. LR Konstitucijos 31 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kaltinamas padarÄs nusikaltimÄ , turi teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas. BPK 44 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisÄ, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybÄs ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, o to paties straipsnio 6 d. sakoma, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu.
AukÅ¡Äiau paminÄtais veiksmais teisÄjas K. D. grubiai pažeidÄ Å¡ias įstatymų nuostatas. Lietuvos Respublikos teisÄjų etikos kodekso 5 str. apibrÄžia pagrindinius teisÄjų elgesio principus, t.y. pagarba žmogui, teisingumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas, sÄ Å¾iningumas ir nesavanaudiÅ¡kumas, padorumas, pavyzdingumas ir kt. Neteisingas aplinkybių nurodymas teismo nutartyse, aplinkybių, kurių posÄdžio metu nebuvo, iÅ¡galvojimas, advokato kamantinÄjimas dÄl bendravimo su liudytoja, advokato tardymas, psichologinio spaudimo darymas tiek liudytojams, tiek ir paÄiam gynÄjui, tiesioginis grasinimas gynÄjui (advokatui pareiÅ¡kus teisÄjui, kad jis neturi teisÄs jo tardyti, teisÄjas atsakÄ:
âPamatysimâ) patvirtina teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ . Kadangi bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, todÄl nuosprendis turÄtų bÅ«ti panaikintas ir byla perduota nagrinÄti iÅ¡ naujo teismui. PraÅ¡o teismo nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. G. P. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtÄ suÄmimÄ , kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ , pakeisti į Å¡velnesnÄ kardomÄ jÄ priemonÄ - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti.Teismo posÄdyje prokurorÄ praÅ¡o Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo G.
P. ir jo gynÄjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis G. P. ir abu jo gynÄjai praÅ¡o nuteistojo G. P. ir gynÄjo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 255 str. nuostatų dÄl bylos nagrinÄjimo teisme ribų ir laikydamasis BPK 256 str. reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino visumÄ iÅ¡nagrinÄtų įrodymų, pagrįstai pripažino G.
P. kaltu ir priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant G. P. nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamuosius įstatymus pritaikÄ tinkamai.Nuteistasis G. P. savo kaltÄs pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. dÄl didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistymo organizavimo nepripažino. Teisme jis parodÄ, kad buvo InvesticinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ (toliau tekste IAB âIKHKâ) steigÄjas, akcininkas ir stebÄtojų tarybos narys iki 1994 m. vasario mÄnesio, taip pat asociacijos âKoncerno EBSWâ, o vÄliau âEBSW grupÄâ (toliau âEBSWâ) prezidentas, UAB âSnitaâ steigÄjas ir akcininkas.
Kaip IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos narys dalyvaudavo stebÄtojų tarybos posÄdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami strateginiai IAB âIKHKâ klausimai. Kaip Å¡ie sprendimai buvo įgyvendinami, jis nesidomÄjo. TaÄiau 1993-04-15 IAB âIKHKâ StebÄtojų tarybos susirinkime nedalyvavo ir sprendimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as, siekiant užtikrinti bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinÄ veiklÄ ir pavesti InvesticinÄs Kauno holdingo kompanijos akcininkui V.
K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , nepritarÄ. Ä®teisinti tokį sprendimo variantÄ pasiÅ«lÄ V. K. ir praÅ¡Ä pritarti jam bei pasiraÅ¡yti tariamai įvykusio StebÄtojų tarybos susirinkimo protokolÄ vÄliau, taÄiau jis atsisakÄ tai padaryti. PasiraÅ¡yti šį protokolÄ praÅ¡Ä ir N. K.. Jokių nurodymų V. K. dÄl pinigų perdavimo kitiems asmenims nedavÄ. Jis buvo tik paprastas akcininkas, IAB âIKHKâ steigÄjas. IAB âIKHKâ klausimus sprendÄ ir Å¡i bendrovÄ buvo pavaldi jam per koncerno âEBSWâ viceprezidentÄ A.
P., kuris buvo atsakingas už privatizacijÄ , investicinių bendrovių veiklÄ . TaÄiau savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 39 b.l. 231), apie tai, kad jis neatsimena, ar dalyvavo 1993-04-15 IAB âIKHKâ StebÄtojų tarybos posÄdyje, kur buvo svarstytas IAB âIKHKâ Valdybos posÄdžio, įvykusio 1993-04-14, nutarimas, taÄiau jei yra įraÅ¡yta jo pavardÄ, neatmeta galimybÄs, kad dalyvavo. IAB âIKHKâ StebÄtojų taryba neturÄjo teisÄs kiÅ¡tis į Å¡ios bendrovÄs operatyvinius reikalus.
StebÄtojų taryba tikrino IAB âIKHKâ Valdybos darbÄ nusamdyto revizoriaus pagalba. StebÄtojų tarybos funkcija buvo simboliÅ¡ka ir jos susirinkimai simboliÅ¡ki.Jo paties kaip koncerno (grupÄs, konglomerato) âEBSWâ prezidento funkcija buvo reprezentacinÄ, tai yra, jis buvo Kauno pramonÄs prekybos rÅ«mų prezidentu, Lietuvos pramonÄs prekybos rÅ«mų tarybos nariu, Jaunųjų verslininkų kolegijos nariu. Jis užsiiminÄjo strategijos formavimu, o A. P. apeidamas įstatymus supirkinÄjo akcijas.
Taip nupirko visas Lietuvos elektronikos, kitų Å¡akų įmones. Jis pats Å¡ioje neteisÄtoje veikloje nedalyvavo, taÄiau per V. K. įsigijo apie 700000 akcijų, kurių vertÄ buvo apie 700000 litų. Jis 1995-07-14 sutartimi buvo įgaliojÄs V. K. nupirkti vertybinių popierių už 700000 litų. Tam tikslui jis davÄ pinigų V. K., kuris už tuos pinigus turÄjo nupirkti investicinius Äekius, o už juos vertybinius popierius. V. K. nupirko akcijų ir vÄliau jas perraÅ¡Ä jam. Be to, jis akcijas pirko ne tik per V.
K., bet ir per A. P.. Tuo tikslu 1994 metais jis paskolino pinigus koncerno âEBSWâ viceprezidentui A. P.. Å is turÄjo per fizinius asmenis: D. J., J. P., R. U., B. V. nupirkti investicinius Äekius ir akcijas. Sutartys, esanÄios t. 41 b.l. 83-93, patvirtina šį faktÄ . Šį darbÄ atliko A. P., o jis su fiziniais asmenimis pasiraÅ¡Ä paskolos sutartis. Be to, taip jis per K. A. nupirko âVilinvestâ, IAB âTrikotažo investicijaâ akcijas. Jis taip pat skolino pinigus ir UAB âSnitaâ, kurioje buvo faktinis savininkas (jo vardu akcijos virÅ¡ijo 50 %).
TurtÄ supirkinÄjo už savo pinigus, kuriuos uždirbo versle, tai yra, pradžioje dirbo pagal patentÄ jis ir jo Å¡eimos nariai, vÄliau įkÅ«rÄ kooperatyvus âDaivaâ, âTrikonâ, âBaltexâ. Be to, uždirbo iÅ¡ paskolų. 1996 m. jis turÄjo 3,6 mln. vertybinių popierių ir paskolinÄs 2,2 mln. litų fiziniams asmenims ir apie 1 mln. juridiniams asmenims. Pagrįsti ir pateisinti turÄtas lÄÅ¡as negali todÄl, kad 1988 m. â 1990 m. Valstybinei mokesÄių inspekcijai nereikÄdavo pateikti jokių deklaracijų.EBSWâ buvo tik asociacija, sukurta jo iniciatyva tam, kad kontroliuotų investicines bendroves.
Jo tikslas taip pat buvo įsigyti kuo daugiau įmonių. Vienos investicinÄs kompanijos investicijos buvo ribojamos įstatymu, todÄl jis su bendražygiais įsteigÄ 9 investicines bendroves. UAB âSnitaâ jis turÄjo 50% akcijų ir buvo Å¡ios bendrovÄs savininkas. Jis buvo daugelio bendrovių stebÄtojų tarybose bei įkÅ«rÄ âEBSWâ, kad įtakotų, kontroliuotų bendrovių valdymÄ . V. K. nebuvo nei âEBSWâ, nei jos valdymo organuose. Tarp jo UAB âSnitaâ ir IAB âIKHKâ buvo pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis.
TodÄl Å¡ios bendrovÄs turÄjo bendrÄ apyvartÄ . TodÄl UAB âSnitaâ patalpose, saugykloje buvo saugomi Å¡ių bendrovių pinigai, o taip pat ir jo bei kitų asmeniniai pinigai. UAB âSnitaâ vyr. finansininkas S. D. kartu buvo ir jo asmeninis finansininkas. Jo pinigai buvo laikomi spintoje, kurios durų spynos kodÄ Å¾inojo S. D. ir A. Å .. Jie turÄjo raktus nuo pinigų saugyklos. Jo santykiai su IAB âIKHKâ buvo sprendžiami per UAB âSnitaâ ir pinigai buvo skolinami tik per S. D. arba A.
Å .. Kai reikÄdavo iÅ¡duoti pinigus, asmenį pasiųsdavo pas S. D.. 1994 m. vasario â balandžio mÄnesiais tariamai privatizavimo programai vykdyti V. K. gavo 39,5 mln., kai jis nebebuvo StebÄtojų tarybos nariu. Kaip panaudoti tuos pinigus, sprendÄ IAB âIKHKâ Valdyba. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 39, b.l. 228-230), jog jis žinojo, kad V. K. IAB âIKHKâ vadovavo indÄlių priÄmimui iÅ¡ gyventojų, turÄjo laisvų lÄšų ir indÄliai buvo skolinami trumpam laikui už palÅ«kanas.
Å iuos pinigus iššvaistÄ V. K.. BÅ«davo, kad IAB âIKHKâ yra pinigų, taÄiau nÄra kur jų investuoti, todÄl V. K. juos ir skolino. Å iuos pinigus V. K. panaudojo investicinių Äekių iÅ¡ gyventojų pirkimui. Jam buvo žinoma, kad V. K. skolino ir IAB âIKHKâ, ir savo pinigus. V. K., pasiteisindamas dÄl jam iÅ¡duotų pinigų iššvaistymo, rinko skolininkus, perraÅ¡inÄjo Å¡ių asmenų sutartis savo vardu. Kai kurie skolininkai yra jo, nes ir jis vertÄsi nuosavų pinigų skolinimu.
Kad pateisintų IAB âIKHKâ pinigų iššvaistymÄ , V. K. âperÄmÄâ ir jo skolininkus.Kaltinime nurodytiems asmenims: S., Y., S., V., G., E., V., B., S., M., M., C., G., M., S., Å ., K., K. A. jis pinigų neskolino. Pažįsta V. B., G. P., M. B., R. V., taÄiau ir jiems pinigų neskolino. IAB âIKHKâ piniginių lÄšų niekam neskolinÄs. SkolinÄs tik nuosavus pinigus, kuriuos uždirbo kooperatyvų versle, dirbant pagal patentÄ , siuvant treningus. Gamyboje dalyvavo apie 200 žmonių.A.
S. žino nuo 1990 metų. Jiedu vienas kitam skolindavo pinigus. 1993 m. į jį kreipÄsi verslininkas G. V. dÄl paskolos. TodÄl jį nukreipÄ pas V. K.. Å ie sutarÄ kartu su A. S. daryti biznį. Ä® jį kreipÄsi A. S. dÄl paskolos gavimo ir jis A. S. per keletÄ kartų paskolino 5 600 000 Lt. Garantas buvo pats A. S.. Pasiimti pinigus pas jo finansininkÄ S. D. ateidavo A. S. darbuotojas V. S.. Jis V. K. niekada pinigų nedavÄ. Negali paaiÅ¡kinti, kaip V. K. gavo pinigų iÅ¡davimo Å¡akneles. TodÄl mano, kad V.
K. kažkokiu bÅ«du gavo, iÅ¡vogÄ jo skolininkų - A. S. ir kitų asmenų - pakvitavimus apie iÅ¡duotus pinigus, kurie buvo saugomi UAB âSnitaâ pas jo asmeninį finansininkÄ S. D.. Nežino, kur yra pinigų perdavimo A. S. sutartys. Pinigai A. S. buvo duodami ir per V. Z.. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis kreipÄsi į V. K. dÄl pinigų paskolinimo A. S., bet tai buvo tik paklausimai ir jis niekada nenurodydavo V. K., kam skolinti pinigus. Kiek pinigų V. K. paskolinta S., jam nebuvo žinoma, kada tai buvo, datos tiksliai neprisimena.
A. S. liko jam skolingas 1,5 mln. litų. AnksÄiau, ikiteisminio tyrimo metu, sÄ moningai nutylÄjo, kokias lÄÅ¡as skolinÄs ir kiek A. S. liko skolingas. GirdÄjo, kaip A. S., duodamas teisme parodymus, tvirtino likÄs jam skolingas 1,5 mln. litų. Tai gali bÅ«ti tiesa. Jis skolinÄs tik nuosavus pinigus. Nuosavomis lÄÅ¡omis jis laiko ir I. S. pinigus, nes jiedu 1990 metais turÄjo apie 1 mln. litų bendrų pinigų, todÄl abu nusprendÄ skolinti pinigus už palÅ«kanas, kÄ jis ir darÄ. Tikrai ikiteisminio tyrimo metu (t. 39 b.l. 229) jis davÄs parodymus, kad nežino kieno pinigus skolino A.
S., nes nenorÄjÄs to atskleisti tyrimo organams. Dabar prisimena, kad skolino tik nuosavus pinigus. Pripažįsta, kad ir jis kreipdavosi į V. K. dÄl pinigų paskolinimo A. S.. TaÄiau kiek pastarasis paskolino A. S. pinigų nežino. Taip pat pažįsta P. K., jis buvo UAB â SAF âMetropolisâ direktorius. Pastarajam jis paskolino asmeninius pinigus â 30000 JAV dolerių 1993 metais. TaÄiau parengtinio tardymo metu parodÄ, kad nepamena, kad P. K. sau ar kam kitam bÅ«tų praÅ¡Äs paskolinti pinigų.
Gal P. K. ir praÅ¡Ä kokių pinigų, bet nepamena, kad jis pats ar kas kitas bÅ«tų suteikÄs P. K. ar jo giminaiÄiams kokias paskolas. P. K. sÅ«nų iÅ¡ matymo žino, su juo jokių skolų reikalų nesprendÄ.A. K. jis pinigų - 380 000 Lt neskolino, nes žinojo, kad pastarasis sunkiai juos grÄ Å¾ina. Dirbant âEBSWâ grupÄs prezidentu, K. atÄjo pas jį ir papraÅ¡Ä paskolinti pinigų, sakÄ, kad turi biznį. Tada jis paskambino V. K.. V. K. pasakÄ, kad pasikalbÄs su K..
Pastarasis po to susitikÄs jam padÄkojo dÄl nukreipimo pas K., iÅ¡ to suprato, kad jiedu susitarÄ. R. R. 1992 m. paskolino nuosavus pinigus â 50000 litų. Pastarasis skolos negrÄ Å¾ino. Ikiteisminio tyrimo metu 1996-01-23 jis parodÄ, kad R. R. pažįsta nuo to laiko, kai pradÄjo dalyvauti versle. R. R. buvo atvykÄs pas jį, praÅ¡Ä paskolinti 50 tÅ«kstanÄių JAV dolerių, kada tai buvo nepamena, tiksliai neprisimena ir kaip plÄtojosi Å¡i paskolos istorija. Gal R. ir nusiuntÄ pas kÄ nors, kas paskolintų pinigų, o gal ir pats paskolino, paprasÄiausiai to nepamena.
D. pinigus R. R. iÅ¡davÄ per vienÄ kartÄ . Kada buvo perduoti pinigai neprisimena. ArÅ«nui K. Ä. 1993 m. sausio mÄnesį per pastarojo atstovÄ R. L. paskolino 600000 litų su 15 % mÄnesio palÅ«kanomis. PalÅ«kanas mokÄjo sÄ Å¾iningai, taÄiau paÄios paskolos negrÄ Å¾ino. Buvo įkeistas A.K. Ä. turtas. TodÄl pasiÅ«lÄ V. K. perimti šį kreditÄ pastarajam, o kai IAB âIKHKâ iÅ¡bris iÅ¡ krizÄs, V. K. gautus iÅ¡ A.K. Ä. pinigus grÄ Å¾ins jam. Tokiu bÅ«du jis perleido V.
K. teisÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ A.K. Ä. skolÄ . Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad â1994 m. sausio mÄn. į jį kreipÄsi pažįstamas R. L. ir netrukus jis atvyko su turizmo firmos savininku A.K. Ä.. R. L. pasakÄ, kad A.K. Ä. nori pasiskolinti pinigų. G. P. pasakÄ, kad pinigų neturi, bet gali rekomenduoti tÄ asmenį, kuris jų turi ir paskambino V. K., kad jis paskolintų A.K. Ä. pinigų. V. K. pasakÄ, kad galÄs paskolinti, tik reikia suvesti A.K. Ä. su V. K. atstovu S. D..
Jis tai ir padarÄ. KokiÄ pinigų sumÄ gavo A.K. Ä., nežinoâ (t. 33, b.l. 122) tik iÅ¡ dalies, nes ikiteisminiame tyrime nurodydamas 1994 m. suklydo. V. K. sutartį, sudarytÄ tarp jo ir A.K. Ä., iÅ¡metÄ, nes nepatiko. A.K. Ä. skolÄ jis perleido V. K.. Be to, nebetvirtina, kad S. D. buvo V. K. atstovas. TaÄiau jis tvirtina savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad jis žinojo, jog V. K. IAB âIKHKâ vadovavo indÄlių iÅ¡ gyventojų rinkimui, lÄÅ¡os buvo priiminÄjamos privatizacijos, gamybiniams â prekybiniams bei kitiems pasitaikiusiems bizniams, kurie duoda pelnÄ , įgyvendinimui ir apie šį pinigų perskolinimÄ jis buvo informuotas akcininkų susirinkime 1993 m. ar 1994 m.
D. Ä. žino nuo vaikystÄs, jis sakÄ, kad statosi Vilniuje namÄ . Jam pinigų neskolino. Jį finansavo V. K.. VÄliau buvo perimtas D. Ä. namas V. K. ar âIKHKâ. R. V. pažįsta seniai. Jis yra G. P. pusbrolis, gyvena Raudondvaryje. R. V. prieÅ¡ porÄ metų norÄjo pasiskolinti pinigų. Jis neskolino R. V. pinigų, nes pastarasis turÄjo finansinių problemų. Tardymo metu savo parodymų âaÅ¡ kreipiausi į V. K., ar Å¡is negalÄtų paskolinti pinigųâ netvirtina, nes taip tardytojui parodÄ bÅ«damas nesusikaupÄs.  A.
D. ir A. G. žino kaip Å iaulių miesto gyventojus, jie dirbo firmoje âNaidaâ. Taip pat žino, kad vieno iÅ¡ jų giminaitis yra V. Å .. Jis pastariesiems paskolino pinigų, taÄiau Å¡i suma neįtraukta į kaltinimÄ . Ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 39 b.l. 229) apie tai, kad pastarieji ieÅ¡kojo, iÅ¡ kur galÄtų pasiskolinti pinigų, kreipÄsi į jį. Jis pasakÄ, kad jiems pinigų paskolinti neturi, gal turi paskolinti K., jie K. pažinojo. Neprisimena ar jis nurodÄ tik kreiptis į K. ar pats dÄl to kalbÄjosi su K..
VÄliau ArÅ«nas ir ArtÅ«ras sakÄ, kad K. jiems paskolino pinigų, bet kokiÄ sumÄ Â nenurodÄ. PanaÅ¡iai prieÅ¡ vienÄ ar du mÄnesius K. pasakÄ, kad ArÅ«nas ir ArtÅ«ras yra pasiskolinÄ didelÄ sumÄ pinigų ir negrÄ Å¾inÄâ tvirtina iÅ¡ dalies, kadangi ikiteisminiame tyrime neteisingai nurodÄ, kad tuos pinigus paskolino V. K.. IÅ¡ tiesų tai jis paskolino savo pinigus. M. B. žino. V. K. jam pasakÄ, kad B. skolingas, nes K. B. paskolino pinigus iÅ¡ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ.
UAB âLunatikasâ jam nežinoma. âLitpoliinterâ vadovus B. ir K. pažinojo. 1994 m. pavasarį B. ir K. buvo atvykÄs į âEBSW grupÄâ, tada buvo jis, V. K., dar kažkas. B. ir K. praÅ¡Ä paskolinti porai dienų pinigų â20 tÅ«kst. JAV dolerių. Jis dabar neprisimena, kas paskolino pinigus, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus jo parodymus (t. 39 b.l. 229), kad pinigus â 20 tÅ«kst. JAV dolerių paskolino V. K., tvirtina. MatÄ raÅ¡ytinÄ paskolos sutartį, kurioje yra jo kaip skolintojo pavardÄ, taÄiau paraÅ¡as yra nepanaÅ¡us į jo.
IÅ¡duodant Å¡iÄ paskolÄ jis dalyvavo.IÅ¡ V. K. ar iÅ¡ IKHK 3 000 000 Lt negavo. Dokumentų, pagrindžianÄių 1992 m. - 1997 m. turÄtas asmenines pinigines lÄÅ¡as, neturi. Latvijos banke âSaules bankaâ turÄjo sÄ skaitÄ (t. 40, b.l. 123,124), kurioje yra areÅ¡tuoti jo asmeniniai pinigai.IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis G. P. teismui pateikÄ pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo, teisiamojo posÄdžio pirmininkas patvirtino jų teisingumÄ ir pridÄjo prie teisiamojo posÄdžio protokolo. Patvirtintose pastabose nuteistasis G.
P. nurodo, kad 48 t., 43-44 b. l. jo parodymai užraÅ¡yti nepilnai. Teisiamajame posÄdyje perskaiÄius liudytojo V. K. parodymus, į teismo klausimÄ jis atsakÄ taip: ,,Tokio stebÄtojų tarybos posÄdžio iÅ¡ viso nebuvo, mano paraÅ¡o protokole nÄra, o P. paraÅ¡as Å¡iame protokole yra suklastotas. Apklausta teisme liudytoja K. pripažino, kad ji pati suklastojo P. paraÅ¡Ä bei pripažino, kad tokio ST susirinkimo nebuvo. Kažkada K. buvo atÄjusi pas mane ir praÅ¡Ä, kad aÅ¡ atbuline data pasiraÅ¡yÄiau kelių mÄnesių senumo protokolÄ , taÄiau aÅ¡ atsisakiau pasiraÅ¡yti ir protokolas yra be mano paraÅ¡o. 48 t. 65 b. l. jis parodÄ ne kad ,,...buvo pinigų trÅ«kumas ir jį reikÄjo parodytiâ, o kad ,,...buvo pinigų trÅ«kumas ir jį reikÄjo padengtiâ.
To paties bylos tomo 66 l. turÄjo bÅ«ti užraÅ¡yta ne ,,...bet paskolÄ man yra grÄ Å¾inÄâ, o kad ,,...paskolas K. yra grÄ Å¾inÄsâ.Papildomai apklaustas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis dar kartÄ patvirtino savo pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo. Apie bylos aplinkybes jis papildomai parodÄ, kad IAB ,,IKHKâ stebÄtojų taryba 1993 m. buvo susirinkusi tik vienÄ kartÄ ir tik tų metų pabaigoje. Apie renkamus gyventojų indÄlius susirinkus Tarybai tada jis oficialiai ir sužinojo.
Kauno holdingo kompanija buvo įsikÅ«rusi kitoje miesto vietoje, o V. K. persikÄlÄ Ä¯ jų centrinÄ bÅ«stinÄ Savanorių per. tik dÄl jam žinomų priežasÄių. Nuosprendžio dalis, kur nurodoma, kad V. K. pats arba per UAB ,,Snitaâ darbuotojus Å¡ios bendrovÄs patalpose Savanorių pr. 349 perdavÄ pinigus, nÄra visai teisinga, nes ten galÄjo bÅ«ti ir jo (G. P.) pinigai. Jis negalÄjo V. K. nurodyti dalinti pinigus asmenims, kurių nepažįsta ir kurie jo nepažįsta. Visas investicines bendroves kuravo A.
P., jis pats toje veikloje nedalyvavo. Kauno holdingo kompanijos stebÄtojų tarybos nariu buvo tik iki 1994 m. vasario mÄn. Buvo EBSW prezidentu, bet jeigu jis turÄjo autoritetÄ , tai nereiÅ¡kia, kad kiti darbuotojai turÄjo vykdyti visus nurodymus. EBSW buvo įsteigta 1994 m. birželio 15 d. Ji egzistavo ir anksÄiau, bet dar nebuvo įregistruota, nes tam nebuvo įstatyminÄs bazÄs. TaÄiau EBSW reklama galÄjo bÅ«ti ir anksÄiau. Tuo metu buvo idÄja, kad turi bÅ«ti įkurtas EBSW koncernas, vienijantis visas jų bendroves ir buvo ieÅ¡koma jo legalizavimo formų.
IÅ¡ pradžių įsteigÄme AsociacijÄ , viena iÅ¡ investicinių bendrovių â Kauno holdingo kompanija ir įkÅ«rÄ EBSW koncernÄ . Iki jo įregistravimo jis neturÄjo jokios įtakos. Nors nuteistasis G. P. dalyvavimÄ svetimo turto iššvaistyme neigia, jo kaltÄ patvirtina kiti teisme iÅ¡nagrinÄti įrodymai: liudytojų parodymai, IAB âIKHKâ dokumentai, revizijos bei ekspertizÄs aktai ir kiti iÅ¡nagrinÄti, nuosprendyje iÅ¡dÄstyti ir įvertinti įrodymai. IÅ¡ bylos matosi, kad G.
P. pasislÄpus nuo ikiteisminio tyrimo, byla dÄl jo buvo iÅ¡skirta, o dÄl kitų asmenų, kaltintų tos paÄios ir kitų nusikalstamų veikų padarymu, byloje jau yra priimtas nuosprendis. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu V. K. ir J. B. buvo nuteisti pagal BK 184 str. 2 d., A. P. pagal BK 184 str. 2 d. iÅ¡teisintas, V. K., J. B., A. P., taip pat K. A. ir N. K. baudžiamoji byla pagal BK 203 str. 1 d. nutraukta suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
V. K. ir J. B. buvo nuteisti už tai, kad jie, iÅ¡ anksto susitarÄ ir veikdami bendrininkų grupÄje su G. P., iššvaistÄ jiems patikÄtas ir jų žinioje esanÄias investicinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ iÅ¡ gyventojų skolintas pinigines lÄÅ¡as â iÅ¡ viso 81 386 016,66 Lt. SuÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui, prieÅ¡ juos byla buvo nutraukta dÄl neteisÄtos juridinio asmens veiklos. Tuo tarpu iÅ¡skirta byla dÄl G. P. perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje kaltinant jį pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. tik dÄl J.
B. žinioje buvusio ir V. K. patikÄto didelÄs vertÄs svetimo turto (24227942 Lt) iššvaistymo organizavimo. Nors 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje G. P. minimas kaip V. K., J. B. ir kitų kaltinamųjų bendrininkas, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jis grindžiamas tik Å¡ioje, t. y. G. P. byloje teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais. V. K., J. B. ir kiti asmenys, dÄl kurių nuosprendis jau priimtas, Å¡ioje byloje buvo įtraukti į liudytojų sÄ raÅ¡Ä . Liudytojui V. K.
Å¡ioje byloje atsisakius duoti parodymus, teismas, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaitÄ jo pirmiau teisme duotus parodymus (42 t., 82-93 b. l.). Å ios apklausos metu V. K. parodÄ, kad jam buvo iÅ¡duota IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijosâ 39500000 litų, kuriuos paÄmÄ akcinių paketų įsigijimui. Akcijų pirko už 15000000 litų. Buvo pinigų perteklius, todÄl dalį gautų piniginių lÄšų jis panaudojo â perskolino kitiems asmenims, nes tai jam buvo naudinga, buvo mokamos palÅ«kanos. Kas nusprendÄ skolinti pinigus, jis neatsimena.
Å iuos pinigus perdavÄ:A. K. paskolino 4000000 litų. Paskolinta iÅ¡ IAB âIKHKâ lÄšų â 39500000 litų. Pinigų negrÄ Å¾ino. A. K. praÅ¡Ä paskolos, nes užsiiminÄjo medienos verslu, turÄjo lentpjÅ«vÄ. Paskolino pinigus, nes Å¡is pažinojo G. P.. K. S. kartu su D. Y. paskolino po 90000 litų. PraÅ¡Ä paskolos verslui plÄtoti. Jie atsiskaitinÄjo iÅ¡ uždarbio, taÄiau liko skolingi. V. V. paskolino 96000 litų. IÅ¡duodant pinigus tarpininkavo verslininkas P.. Pinigai negrÄ Å¾inti.
M. G. paskolino 234000 litų. PraÅ¡Ä suteikti paskolÄ Å¾emÄs Å«kiui plÄtoti. Skolino M. G. pinigus, nes buvo pažįstami. Pinigų negrÄ Å¾ino.V. B. suteikÄ 370000 litų paskolÄ pieno miltelių pirkimui. Pinigų negrÄ Å¾ino.D. V. per G. P. paskolino 100000 litų. Pinigų pastarasis negrÄ Å¾ino. J. S. paskolino 495000 litų. PraÅ¡Ä pinigų automobilių verslui. Pinigų negrÄ Å¾ino, pasislÄpÄ. A. M. paskolino 120000 litų. Pinigų iÅ¡davimui tarpininkavo L..  A. J. pasiskolino 80000 litų.
PaskolÄ grÄ Å¾ino jam po revizijos byloje atlikimo. L. G., atstovaujanÄiam UAB âKauno brokerių kompanijÄ â, pasiskolino 1000000 litų tarpininkaujant S. D.. Buvo sudaryta raÅ¡ytinÄ paskolos sutartis ir įkeistas BirÅ¡tono profilaktoriumas. Pinigai negrÄ Å¾inti. G. G. paskolino 60000 litų. Pinigai negrÄ Å¾inti, nes pastarasis neigia skolinÄsis pinigus.E. Å . paskolino 60000 litų. Pastarasis užsiÄmÄ galvijų gabenimu į LenkijÄ . Pinigai negrÄ Å¾inti, nors Å . teigia pinigus perdavÄs jo žmonÄms.
TaÄiau to negali pagrįsti. G. S. paskolino 97956 litus. Pinigai negrÄ Å¾inti. D. B. paskolino 110000 JAV dolerių arba 440000 litų. Pastarasis teigia pinigus paÄmÄs UAB âBatexâ reikmÄms. GrÄ Å¾inta tik apie 8000 litų.A. S. per eilÄ kartų perdavÄ 6060000 litų. Pinigai buvo perduodami per kaltinamÄ jį G. P., todÄl pinigų perdavimo esmÄs paaiÅ¡kinti negali. Pinigai negrÄ Å¾inti. Buvo kažkoks raÅ¡tas dÄl 4300000 litų. P. K. paskolino 120000 litų per pastarojo sÅ«nų.
DÄl paskolos suteikimo tarpininkavo kaltinamasis G. P.. Pinigai negrÄ Å¾inti. R. R. paskolino G. P. 200000 litų. IÅ¡ kokių pinigų skolino, nežino. SuteiktÄ paskolÄ jis prisiÄmÄ sau. R. nusižudÄ.K. A. paskolino 200000 litų. RaÅ¡ytinÄs paskolos sutarties su juo nesudarÄ. TaÄiau jis paskolÄ indÄlininkams grÄ Å¾ino prekÄmis už 1200000 litų. D. Ä. paskolino 600000 litų statybai namo, kuriam uždÄtas areÅ¡tas. A. K. paskolino 1564000 litų. Paskola negrÄ Å¾inta. A.
D. ir A. G., UAB âNaidaâ, paskolino po 2000000 litų, tai yra 4000000 litų. MinÄtÄ piniginÄ sumÄ pastarieji jam grÄ Å¾ino, taÄiau Å¡iuos pinigus pasiskolino pastarųjų verslo partnerÄ L. Ä.. Prie to ji dar pasiskolino 1000000 litų. Pinigai negrÄ Å¾inti.K. ar B., UAB âLitpoliinterâ pagal raÅ¡ytinÄ sutartį paskolino 80000 litų. Pinigai buvo reikalingi metalo prekybai. Pinigai negrÄ Å¾inti.C. paskolino - 50000 (valiuta nenurodyta). IÅ¡ IAB âIKHKâ perdavÄ 30000 litų.
Paskolinti 20000 (valiuta nenurodyta) buvo V. Å . pinigai, už kuriuos skolininkas jam perraÅ¡Ä butÄ . NegrÄ Å¾ino jam 32000 litų.A. E. paskolino 169136 litus pramoninių prekių prekybai. Skola negrÄ Å¾inta.SuteikÄ paskolÄ Palioniui, taÄiau pagal turimus duomenis jÄ grÄ Å¾ino.S. S. paskolino 61100 litų. Paskola negrÄ Å¾inta.D. C., UAB âDivaxâ, paskolino 80000 JAV dolerių arba 320000 litų verslui. Paskola negrÄ Å¾inta. G. P. per du kartus paskolino 200000 litų. Skolinosi verslui. RaÅ¡ytinÄ paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskola negrÄ Å¾inta.I.
K., UAB âNecaâ paskolino 480000 litų. Jis kreipÄsi į kaltinamÄ jį G. P. dÄl paskolos grÄ Å¾inimo, kadangi pastarasis tvarkÄ paskolos klausimus, taÄiau Å¡iam pasislÄpus, neliko nei sutarÄių, nei pinigų.R. V., G. P. giminaiÄiui, paskolino 80000 litų. Skolino pats G. P., o jį tik informavo. RaÅ¡ytinÄs paskolos sutarties neturi, pinigai negrÄ Å¾inti.A.K. Ä. - turizmo firmos vadovui paskolino 400000 litų. Skolinosi automobilių pirkimui. Paskolos sutartis buvo sudaryta su paÄiu G.
P.. Buvo įkeistas firmos turtas. Paskola negrÄ Å¾inta.V. P. per G. P. paskolinta 120000 litų per G. P.. Paskolos sutarties neturi. Paskola negrÄ Å¾inta. M. B. perduota 713788 litų per kelis kartus. Jį su M. B. supažindino R. L.. Pinigai negrÄ Å¾inti.  Be to, iÅ¡ investicinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kasos yra gavÄs 3000000 litų. Taip jam iÅ¡duota avanso vertybinių popierių pirkimui dalis, taÄiau Å¡iÄ pinigų sumÄ G. P. pasiÄmÄ sau. TodÄl ant pinigų iÅ¡ investicinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ gavimo kvito jis nepasiraÅ¡Ä.
Pinigų skolinimas už procentus buvo masinis reiÅ¡kinys, todÄl ir jis skolino perduotus jam IAB âIKHKâ pinigus vertybinių popierių pirkimui.IÅ¡ IAB âIKHKâ jis buvo paÄmÄs minÄtus 39,5 mln. litų akcijų įsigijimui, kadangi pati bendrovÄ galÄjo įsigyti tik 30% akcijų. IAB âIKHKâ direktorÄ pasiraÅ¡Ä iÅ¡laidų orderius. Jis veikÄ pagal pavedimo sutartį. Å iam tikslui iÅ¡ minÄtos sumos panaudojo 15 mln. litų, o likusiÄ pinigų sumÄ panaudojo paskolindamas įvairiems asmenims siekdamas užsidirbti.
TaÄiau pastarieji pinigų negrÄ Å¾ino. Pinigų IAB âIKHKâ buvo daug, todÄl juos skolindavo. Teisiamajame posÄdyje buvo perskaityti ir ankstesni V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (33 t., 120, 121 b. l., 38 t., 24, 25, 28-31, 40-41, 72-84, 199-201, 211, 218-220 b. l.).Parengtinio tardymo metu V. K. parodÄ, kad G. P. pasiÅ«lÄ jam kurti InvesticinÄ akcinÄ bendrovÄ. Akcijos buvo įgytos jo vardu, taÄiau ne už jo pinigus, o už IAB âIKHKâ pinigus, kadangi įstatymu nustatyta tvarka bendrovÄ negalÄjo turÄti daugiau kaip 30 % (kitu atveju nurodÄ 10 %) vienos įmonÄs akcijų ir norint apeiti įstatymÄ , jis už âHoldingoâ (IAB âIKHKâ) pinigus įsigijo akcijų savo vardu, o tuo tikslu IAB âIKHKâ buvo suteikusi įgaliojimus įgyti akcijas bei 1994 m. pirmame ketvirtyje iÅ¡davÄ 39,5 mln. litų. Rinkti iÅ¡ gyventojų lÄÅ¡as buvo jo idÄja.
Tam pritarÄ G. P.. Pastarasis pasiÅ«lÄ tai daryti per IAB âIKHKâ. IÅ¡duotus jam 39,5 milijono litų, surinktų iÅ¡ indÄlininkų, iÅ¡ IKHK kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius jis gavo grynais. Pinigai Å¡iam tikslui jam buvo iÅ¡duoti G. P. pasiÅ«lymu, IAB âIKHKâ Valdybos 1993-04-14 nutarimu ir 1993-04-15 StebÄtojų tarybos pritarimu. Jis organizavo pinigų iÅ¡ gyventojų rinkimÄ , vadovaudamasis Å¡iais sprendimais ir veikdamas pagal pavedimo sutartį. Jis buvo tik IAB âIKHKâ akcininkas ir tik vykdÄ Å¡ios bendrovÄs Valdybos bei StebÄtojų tarybos narių, tai yra, G.
P., A. P., J. B., N. K., K. A. nurodymus. Disponuoti iÅ¡duotais minÄtais pinigais jis galÄjo vadovaudamasis pavedimo sutartimi, o kartais reikÄdavo Valdybos nutarimo, pvz., perduoti lÄÅ¡as UAB âSnitaâ, UAB âKonsultacinis centrasâ, kt. Pinigų iÅ¡davimo faktai buvo fiksuojami orderiais, kurie buvo iÅ¡raÅ¡omi su vienos dviejų savaiÄių paklaida.IÅ¡ jam iÅ¡duotų 39,5 mln. litų dalis pinigų buvo panaudoti įmonių akcijų pirkimui, o kita dalis paskolinti įvairiems asmenims: S. S., K.
S., D. Y., V. V., M. G., A. E., A. K., M. B., G. ir kitiems. DÄl pinigų perskolinimo į jį kreipdavosi âEBSWâ koncerno prezidentas G. P.. Pastarasis buvo âEBSWâ koncerno Tarybos narys. âEBSWâ koncerno Taryba priiminÄjo esminius pavaldžių bendrovių (IAB âIKHKâ, UAB âSnitaâ ir kt.) valdymo sprendimus. Sprendimai nebÅ«davo protokoluojami, bet privalomi visiems Tarybos nariams. G. P. buvo ir IAB âIKHKâ StebÄtojų tarybos narys. IAB âIKHKâ, kaip âEBSWâ struktÅ«rinis padalinys, tiesiogiai buvo pavaldi G.
P.. Be to, G. P. buvo stambiausias âEBSWâ bendrovių akcininkas, todÄl jis, norÄdamas dirbti, buvo priverstas paklusti ir vykdyti pastarojo nurodymus. Pinigus skolindavo asmenims arba jis, arba per tarpininkus â G. P., S. D., A. Å .. 1993 m. pabaigoje â 1994 m. pradžioje į jį kreipÄsi G. P. ir pasakÄ, kad A. K. Ä. reikia paskolinti 100 tÅ«kstanÄių JAV dolerių. Paprastai, kai jam nurodydavo pinigus duoti G. P., pinigus jis perduodavo S. D., todÄl ir Å¡iuo atveju jis 100 tÅ«kst. JAV dolerių perdavÄ S. D..
Å ie pinigai nesugrÄ Å¾inti. Paskolinti 50 tÅ«kst. JAV dolerių 1993 m. antroje pusÄje R. R. nurodÄ G. P.. R. R. tada buvo klestinÄios firmos âWDBâ vadovas. Buvo girdÄjÄs, kad R. R. nÄra rimtas žmogus, tai jis paaiÅ¡kino G. P., bet pastarasis nurodÄ, kad atsakomybÄ prisiima pats. Kaip ir kitais atvejais pinigus 50 tÅ«kst. JAV dolerių perdavÄ S. D.. Jokios raÅ¡ytinÄs sutarties ir pakvitavimų nematÄ. Pinigai nebuvo grÄ Å¾inti, o dÄl to užklausus G. P., pastarasis atsakydavo, kad R.
žada atsiskaityti. A. K. paskolinti pinigus nurodÄ G. P.. 1993 m. pabaigoje iÅ¡ IAB âIKHKâ buvo per du ar tris kartus jam iÅ¡duota iÅ¡ viso 95 tÅ«kst. JAV dolerių. PirmÄ kartÄ Â 50 tÅ«kst. JAV dolerių atidavÄ ar S. D., ar A. Å .. Tai padarÄ G. P. nurodymu. PraÄjus dar kiek laiko, A. K. jau kreipÄsi į jį asmeniÅ¡kai, praÅ¡ydamas suteikti dar vienÄ paskolÄ . Kadangi pirmoji paskola nebuvo grÄ Å¾inta, jis tai padaryti atsisakÄ. Po to į jį kreipÄsi G. P. ir pasakÄ, kad į jį dÄl paskolos vÄl kreipÄsi A.
K., nurodÄ, kad pirmos paskolos pinigus A. K. yra praradÄs, bet įtikino, kad A. K., gavÄs dar vienÄ paskolÄ , padarys su tais pinigais biznį, grÄ Å¾ins ir pirmÄ , ir antrÄ paskolas. G. P. nurodÄ K. suteikti dar vienÄ paskolÄ . Jis G. P. nurodymÄ Ä¯vykdÄ ir nepamena, ar per du kartus ar per vienÄ S. D. arba A. Å . pateikÄ dar 45 tÅ«kst. JAV dolerių. Paskolinti 30 tÅ«kst. JAV dolerių P. K. sÅ«nui jam nurodÄ G. P., nes pastarasis buvo âMetropolioâ akcininkas ir pažinojo âMetropolioâ direktorių P. K.. Tuo tikslu 1993 m. pabaigoje ar 1994 m. pradžioje 90 tÅ«kst.
JAV dolerių jis perdavÄ S. D. ar A. Å .. DÄl paskolų S. bendravo su S. D.. Skolinių santykių per jį su S. buvo daug. A. S. yra paÄmÄs paskolų ir neatsiskaitÄs, neskaiÄiuojant palÅ«kanų, 5,6 mln. litų. Paskolinti R. V. (G. P. giminaiÄiui) pinigų 1994 m. papraÅ¡Ä R. P.. TodÄl jis S. D. pateikÄ 30 tÅ«kst. litų. Jokių raÅ¡ytinių sutarÄių neturi. Pinigai negrÄ Å¾inti, nors G. P. užtikrino, kad V. žada paskolÄ grÄ Å¾inti. 1993 m. gruodžio mÄn. pabaigoje G.
P. jam nurodÄ iÅ¡duoti A. D. ir A. G. keturis milijonus litų arba vienÄ milijonÄ JAV dolerių. Å iai paskolai gauti tarpininkavo V. Å . (A. D. pusbrolis). Pinigus dalimis pateikdavo S. D., tai atžymÄdavo kompiuteryje. D. ir G. asmeniÅ¡kai buvo pateikta po du milijonus litų. Paskolos jiems buvo suteiktos trims mÄnesiams, o paskui pratÄstos, pratÄsimas buvo derinamas su juo, S. D., G. P.. IÅ¡duodant pinigus iÅ¡ D. ir G. jokių garantų ar turto įkeitimo nebuvo praÅ¡yta. UAB âLitpoliinterâ, atstovaujamai A.
K., buvo iÅ¡duota 80000 Lt paskola. Sprendimas perduoti pinigus buvo priimtas susitikime, kuriame iÅ¡ âLitpoliinterâ pusÄs dalyvavo B. ir K., o iÅ¡ IAB âIKHKâ G. P. ir A. P.. Po derybų buvo suraÅ¡yta sutartis, kuriÄ pasiraÅ¡Ä G. P. ir K., todÄl iÅ¡ âIKHKâ lÄšų buvo paskolinta 20000 JAV dolerių. Paskola negrÄ Å¾inta. Be to, jis perskolindavo IAB âIKHKâ pinigus, kurie buhalterijoje buvo įforminami vÄliau, bei nuosavas lÄÅ¡as 1993 metais, o vÄliau â 1994 m. iÅ¡ gautų minÄtų 39,5 mln. pinigų padengÄ nuosavų lÄšų iÅ¡davimÄ IAB âIKHKâ lÄÅ¡omis.
Daugeliu atvejų perduodant pinigus asmenims nebuvo reikalaujama jokių garantijų, kadangi perskolinti pinigus nurodydavo G. P., o jis pastaruoju pasitikÄjo.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. nurodo, kad visas savo iÅ¡vadas teismas nuosprendyje pagrindÄ iÅ¡ esmÄs tik nuteistojo (Å¡iuo metu liudytojo) V. K. parodymais. Ne tik iÅ¡ G. P., bet ir iÅ¡ jo gynÄjo apeliacinių skundų turinio matosi, kad didžioji abiejų apeliantų argumentų dalis kaip tik ir yra dÄl V. K. parodymų. Apeliantai nurodo apie tai, kad perskaitydamas anksÄiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus V.
K. parodymus teismas pažeidÄ BPK 276 ir 20 straipsnių reikalavimus, be to, jų nuomone, V. K. negalÄjo atsisakyti duoti parodymus pasinaudojant BPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, nes galÄjo duoti parodymus ne apie save, o apie kitus asmenis, be to, V. K. už tÄ patį nusikaltimÄ jau buvo nuteistas, todÄl jam parodžius ir apie savo nusikalstamÄ veikÄ , jam antrÄ kartÄ negrÄstų baudžiamoji atsakomybÄ. G. P. nedalyvavo teismo posÄdyje, kuriame pats V. K. buvo apklaustas kaltinamuoju, Å¡ioje byloje jis duoti parodymus atsisakÄ, todÄl nuteistasis ir jo gynÄjas negalÄjo užduoti jam klausimų, o tokiu bÅ«du buvo pažeista G.
P. teisÄ Ä¯ gynybÄ . Å iuos apeliantų argumentus kolegija atmeta. Tai, kad V. K. už tÄ patį nusikaltimÄ buvo nuteistas dar 2003 m. ir G. P. nedalyvavo tos bylos teisminiame nagrinÄjime, yra ne teisÄsaugos organų, o paties G. P., pasislÄpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kaltÄ. Pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ (âBaudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgaâ, Teismų praktika Nr.
27) nagrinÄjant bendrininkų bylÄ , dÄl tos paÄios veikos jau nuteistas asmuo (nuteistasis) į teismo posÄdį kvieÄiamas ir posÄdyje apklausiamas pagal liudytojo apklausos taisykles, taÄiau toks asmuo neįspÄjamas dÄl atsakomybÄs pagal BPK 163 str. už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus, dÄl atsakomybÄs pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Tuo tarpu jeigu tokie asmenys nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dÄl tos paÄios veikos teismo posÄdyje apklausiami įspÄjant juos dÄl baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 235 str., tai pripažįstama BPK 80 str. 1 d. 1 p. pažeidimu (2006 m. gruodžio 27 d. kasacinÄ nutartis Nr. 2K-8561/2006).
Tai reiÅ¡kia, kad ne tik V. K., bet ir anksÄiau už tÄ paÄiÄ veikÄ nuteistai liudytojai J. B., teismas negalÄjo jiems taikyti jokių sankcijų, todÄl pagrįstai perskaitÄ jų anksÄiau duotus parodymus vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. IÅ¡ bylos matosi, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas daug kartų, o teismas perskaitÄ beveik visus jo apklausos protokolus. Kolegija atmeta apeliantų argumentus apie tai, kad teismas tariamai perskaitÄ ir rÄmÄsi tik tais V. K. parodymais, kurie nepalankÅ«s G.
P. ir kuriuose V. K. parodÄ apie Å¡io nuteistojo dalyvavimÄ svetimo turto iÅ¡vaistyme. Byloje iÅ¡ tikrųjų yra V. K. parodymų, kuriuose apie G. P. nieko nepaminÄta, taÄiau pažymÄtina, kad ir pats nuteistasis G. P. savo skunde nurodo tik apie tuos V. K. parodymus, kurie palankÅ«s bÅ«tent jam. Taip pat pažymÄtina, kad V. K. buvo kaltinamas didesnÄs apimties nusikalstamų veikų padarymu ir jo parodymai ne visada buvo susijÄ su kaltinime G. P. nurodyta nusikalstama veika. Dar kitų apklausų metu V.
K. vardino asmenis, kuriems buvo paskolinti pinigai, tų pinigų sumos, o klausimų apie bendrininkų veiksmus Å¡ių apklausų metu jam nebuvo užduota. Nepagrįsti apeliantų argumentai ir apie tai, kad V. K. pakeitÄ parodymus ir siekdamas suÅ¡velninti savo padÄtį ÄmÄ apkalbÄti G. P. tik po to, kai Å¡is jau buvo pasislÄpÄs nuo ikiteisminio tyrimo. Pavyzdžiui, teisme tarp kitų parodymų, buvo perskaityti ir įtariamojo V. K. 19996 m. sausio 16 d. apklausos protokolas (38 t., 72-76 b. l.).
Jau tos apklausos metu V. K. parodÄ apie tai, kad indÄlius iÅ¡ gyventojų IAB ,,IKHKâ pradÄjo priiminÄti dar 1993 m. balandžio 19 d., Å¡ie pinigai buvo perpaskolinami fiziniams ir juridiniams asmenims. Apie pinigų perspaskolinimÄ Å¾inojo visa EBSW taryba, kurios nariai dÄl pinigų perpaskolinimo kreipdavosi į jį. Toliau Å¡ios apklausos metu V. K. parodÄ, kokias paskolas ir kokiems asmenims jis iÅ¡davÄ bÅ«tent G. P. praÅ¡ymu ir nurodymu. Nurodytos apklausos metu G. P. nuo ikiteisminio tyrimo dar nebuvo pasislÄpÄs ir tai paneigia apeliantų argumentus, kad V.
K. apie G. P. dalyvavimÄ svetimo turto iÅ¡vaistyme pradÄjo duoti parodymus tik paskelbus G. P. paieÅ¡kÄ .BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka į teismo posÄdį iÅ¡kviestas liudytojas V. K. vÄl atsisakÄ duoti parodymus.Ä®tariamojo ir kaltinamojo apklausų metu V. K. davÄ parodymus ne tik apie G. P., bet ir apie savo paties padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, todÄl vertinant jo parodymų, juo labiau perskaitytų BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka, patikimumÄ ir sprendžiant klausimÄ dÄl Å¡ių parodymų pripažinimo įrodymais, teismas Å¡iuos parodymus privalÄjo vertinti itin įdÄmiai.
TaÄiau iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidÄ, nes rÄmÄsi ir savo iÅ¡vadas pagrindÄ bÅ«tent tais V. K. parodymais, kuriuos patvirtino ir visuma kitų iÅ¡nagrinÄtų įrodymų. IÅ¡ bylos matosi, kad G. P. apkaltinanÄius V. K. parodymus visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies patvirtino ir kitų liudytojų parodymai, o taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai.Liudytoja J. B. duoti parodymus irgi atsisakÄ motyvuodama tuo, kad ji yra nuteista Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu už nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas G.
P., padarymÄ . TodÄl, vadovaujantis BPK 276 str. l d. 2 p., jos parodymai, duoti teisme (t. 42 b. l. 93), buvo perskaityti. Ji parodÄ, kad tvirtina parengtiniame tardyme duotus parodymus. Parengtinio tardymo metu N. B. parodÄ, kad nuo 1992 m. spalio mÄn. dirbo IAB âIKHKâ direktorÄs ir valdybos pirmininkÄs pareigose. StebÄtojų taryboje buvo A. P., N. K. ir G. P.. IAB âIKHK" valdybos posÄdyje 1993 m. balandžio 14 d., kuriame dalyvavo ji, A. ir K., buvo nutarta, kad bendrovei reikalinga rinkti pinigines lÄÅ¡as iÅ¡ gyventojų ir jas panaudoti privatizuotų įmonių veiklai.
Å iam sprendimui pritarÄ ir stebÄtojų tarybos nariai A. P., N. K. ir G. P.. Po valdybos ir stebÄtojų tarybos sprendimų priÄmimo prasidÄjo ir pats lÄšų rinkimo iÅ¡ gyventojų įgyvendinimas. Ji kaip bendrovÄs direktorÄ pasiraÅ¡Ä kasos iÅ¡laidų orderius, pagal kuriuos V. K. buvo iÅ¡duota 39,5 mln. litų. V. K. pinigai buvo iÅ¡duoti grynais. Å iais pinigais V. K. disponavo savarankiÅ¡kai (39 t., 59-61 b. l.).Liudytojas A. P. teisme irgi atsisakÄ duoti parodymus motyvuodamas tuo, kad jis buvo iÅ¡teisintas Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu dÄl nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas G.
P.. TodÄl, vadovaujantis BPK 276 str. l d. 2 p., jo parodymai, duoti teisme (t. 42 b. l. 94), perskaityti. Jis parodÄ, kad apie StebÄtojų tarybos protokolÄ dÄl paskolų Ämimo iÅ¡ gyventojų nieko nežino. TaÄiau jis teismui nepaaiÅ¡kino, kodÄl pakeitÄ ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad: â1993-04-14 âIKHKâ valdyba posÄdyje nusprendÄ rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as ir jas panaudoti privatizuotų įmonių veiklaiâ. âÅ is valdybos nutarimas svarstytas 1993-04-15 bendrovÄs stebÄtojų taryboje ir jam buvo pritartaâ.
âVykdyti paskirtas akcininkas V. K.â (t. 37, b. l. 51,52).Liudytoja N. K. parodÄ, kad ji buvo tik samdoma darbuotoja, o kaltinamasis G. P. buvo akcininkas ir bendrovÄs steigÄjas, be to, jis kartu buvo ir Konglamerato âEBSWâ prezidentas. Ji dirbo UAB âKauno holdingo kompanijojeâ (KHK). Veiklos pradžioje Å¡i bendrovÄ vykdÄ Ä¯monių akcijų pirkimus-pardavimus, o vÄliau Å¡ias funkcijas vykdÄ IAB IKHK. Be to, ji buvo ir IAB IKHK konsultante, todÄl ji konsultuodavo pilieÄius privatizavimo, akcijų pirkimo klausimais.
Ji buvo iÅ¡rinkta IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos nare. 1993-03-31 įvyko Å¡ios bendrovÄs visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo suteikti papildomi įgaliojimai skolintis lÄÅ¡as IAB âIKHKâ veiklai vystyti ir privatizuotų įmonių finansavimui. IAB âIKHKâ valdyba konstatavo, kad trÅ«ko pinigų objektams pirkti, todÄl siÅ«lÄ skolintis lÄÅ¡as iÅ¡ gyventojų. Ji kalbÄjosi su kaltinamuoju G. P. ir Å¡is klausÄ bei iÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄ, kad reikia pritarti valdybos siÅ«lymui.
Be jos StebÄtojų taryboje buvo kaltinamasis G. P. ir A. P.. Ji pritarÄ neatsakingai,nesikonsultavusi su specialistais. Be to, IAB âIKHKâ buvo suteikta teisÄ bendrovÄs turtu laiduotibendrovÄs skolinius įsipareigojimus. 1993-04-14 IAB âIKHKâ valdyba nutarÄ rinkti lÄÅ¡as iÅ¡gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . MinÄtame posÄdyje ji nedalyvavo. Po toÅ¡is Valdybos sprendimas buvo patvirtintas stebÄtojų taryboje 1993-04-15. StebÄtojų tarybosposÄdyje buvo nutarta: pritarti IAB âIKHKâ valdybos posÄdžio nutarimui imti paskolas iÅ¡gyventojų ir užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ .
Pritartosios veiklos organizavimui ir vykdymuipaskirti akcininkÄ V. K.. TodÄl pinigų rinkimas buvo V. K. žinioje. StebÄtojųtaryboje buvo dirbama aplaidžiai, tai yra, ne visada įsigilinant į sprendžiamų klausimų esmÄ. Kaip buvo disponuojama surinktomis lÄÅ¡omis, kaip jos buvo apskaitomos, nežino. Užsvetimus pinigus buvo perkamos svetimų įmonių akcijos. Dalį surinktų pinigų N. K. gavoiÅ¡ V. K., taÄiau jie buvo panaudoti kitų įmonių akcijų pirkimui. Nupirkus akcijas pagalpavedimÄ jos tuoj pat bÅ«davo perduodamos IAB âIKHKâ nuosavybÄn. Taip bÅ«davo apeinamasįstatymas, kuris draudÄ Ä¯monei įsigyti akcijas virÅ¡ijant leistinÄ ribÄ .
TodÄl jos buvo perkamos perfizinius asmenis. Be to, N. K. už gautus iÅ¡ V. K. pinigus pirkdavo investicinius Äekius. IÅ¡ pastarojo paÄių pinigų ji negaudavo, o tai tik bÅ«davo fiksuojama dokumentais(sutartimis). Sutartimis akcijos bÅ«davo perduodamos IAB âIKHKâ. 1994-03-25 ji pasiraÅ¡Ä sutartį su V. K., pagal kuriÄ V. K. jai perdavÄ 6 222 000 litų AB âBangaâ akcijų pirkimui. Už Å¡iuos pinigus N. K. iÅ¡ P. Ž. nupirko 249040 AB âBangaâ akcijų.TaÄiau atsiskaityme perkant minÄtas akcijas ji nedalyvavo, o tai padarÄ jos tiesioginis vadovasUAB KHK direktorius A.
P., todÄl nežino, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo atsiskaityta. Sutartiniais įsipareigojimais už skolintus pinigus buvo atsakingas V. K. ir jis pilnai disponavo iÅ¡ gyventojų skolintais pinigais. Kaip V. K. naudojo surinktus pinigus, nežino, nes nebuvo kontrolÄs, o tik pasitikÄjimas V. K. asmeniu. Ji buvo atsakinga tik už akcijų pirkimÄ -pardavimÄ ir susirinkimų organizavimÄ . Ji iÅ¡ V. K. pinigų nesiskolino. Apklausta apie IAB ,,IKHKâ StebÄtojų tarybos 1993 m. balandžio 15 d. nutarimÄ V. K. parodÄ, kad dÄl to konkretaus susirinkimo nebuvo, viskas buvo žodiniu susitarimu.
Pripažįsta, kad už tuo metu iÅ¡vykusį A. P. nutarimÄ pasiraÅ¡Ä ji. PasiraÅ¡Ä ir už save. Kaip nutarimÄ pasiraÅ¡inÄjo G. P., nematÄ, bet jai atrodo, kad buvo ir jo paraÅ¡as. Protokolo data gal ir neatitiko tikrovÄs, galÄjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta ir po savaitÄs. EsmÄ Å¡iuo atveju buvo pats sprendimas. G. P. apie tÄ sprendimÄ Å¾inojo. Ä® StebÄtojų tarybos posÄdžius paskambindama telefonu sukviesdavo G. P. sekretorÄ.Liudytoja E. M. parodÄ, kad ji IAB âIKHKâ dirbo vyr. finansininke.
Å ioms pareigoms užimti rekomendavo V. K.. IÅ¡ indÄlininkų surinkti pinigai buvo panaudojamiįmonių privatizacijai, vertybinių popierių pirkimui. Ji iÅ¡ IAB âIKHKâ kasos perdavÄV. K. 39,5 mln. Lt pagal kažkokiÄ sutartį, kurios turinio neatsimena. Å iai pinigų sumai E.M. ir V. K. pasiraÅ¡Ä kasos iÅ¡laidų orderius. Å ie pinigai buvo surinkti iÅ¡indÄlininkų įnašų. Pinigai V. K. buvo perduoti dalimis. Tuo tikslu buvo pasiraÅ¡ytasutartis tarp V. K. ir IAB âIKHKâ direktorÄs J.
B.. Pastaroji tik formaliai buvolaikoma direktore, o faktiÅ¡kai IAB âIKHKâ vadovavo V. K.. IAB âIKHKâvadovavo Å¡ios bendrovÄs sudaryta Valdyba. IAB âIKHKâ turÄjo sÄ skaitÄ ir kredito banke. Sprendimus dÄl pinigų iÅ¡laidavimo priimdavo V. K.. Jis žodžiu nurodydavo kam ir kiek pinigų iÅ¡laiduoti. Jis nurodydavo, kiek pinigų turi bÅ«ti perduota UAB ,,Snitaiâ. E. M. vykdÄ pastarojo nurodymus. IAB âIKHKâ pinigai bÅ«davo perduodami UAB âSnitaâ pagal kažkokį susitarimÄ .
Kai pinigai bÅ«davo nuvežti į UAB âSnitaâ, tada ji derindavo su UAB âSnitaâ buhalterijos darbuotoju S. D. perduotų pinigų sumas. Toks derinimas buvo bÅ«tinas norint suraÅ¡yti balansÄ . IAB âIKHKâ kasa buvo viena, taÄiau buvo vedamos dvi kasos knygos, tai yra, viena iÅ¡ indÄlininkų surinktų lÄšų, o kita â bendrovÄs investicinÄs veiklos lÄÅ¡os. Taip V. K. nurodymu 1994-04-14 ji iÅ¡raÅ¡Ä kasos iÅ¡laidų orderį dÄl 11100000 Lt perdavimo Firmai âControl Limitedâ.
Pinigai bÅ«davo perduodami V. K., UAB âSnitaiâ atskirai. IAB âIKHKâ kasoje buvo laikomi tik IAB âIKHKâ pinigai. Visi sprendimai dÄl pinigų iÅ¡mokÄjimo iÅ¡ IAB âIKHKâ kasos buvo vykdomi IAB âIKHKâ Valdybos ir StebÄtojų tarybos sprendimu. Toks sprendimas buvo dÄl 39500000 litų iÅ¡mokÄjimo V. K..Liudytoja A. Å . parodÄ, kad ji dirbo UAB âSnitaâ konsultante, kartais pavaduodavo finansininkÄ S. D.. Nors UAB âSnitaâ direktorius buvo I. S., taÄiau nurodymus duodavo ir V.
K., ir G. P.. âEBSWâ patalpose, esanÄiose Savanorių pr. 349, Kaune, buvo įrengta pinigų saugykla, joje buvo laikomi UAB âSnitosâ, âEBSWâ grupÄs, âKonsultacinio centroâ ir kitų bendrovių pinigai. Raktai nuo pinigų saugyklos durų buvo pas jÄ . VÄlesnÄs apklausos teisiamajame posÄdyje metu A. Å . parodÄ, kad be jos raktus turÄjo ir S. D., ir kažkas iÅ¡ âKonsultacinio centroâ. TaÄiau ji negalinti patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, kad raktus nuo pinigų saugyklos duodavo ir finansiniam agentui, IAB âIKHKâ kasininkui E. D., kai Å¡is atveždavo surinktus pinigus į pinigų saugyklÄ , nes negalÄjusi pastarajam jų duoti.
TaÄiau pastarajam padÄdavusi suskaiÄiuoti atvežtus pinigus. Pinigų saugykloje buvo dar keli seifai, taÄiau jie nebuvo rakinami, tai yra, buvo vienas âkambarys â seifasâ. Šį raktÄ duodavo S. D.. Raktus nuo pinigų saugyklos laikydavo darbo stalo rakinamame stalÄiuje. TodÄl prie neužrakintų seifuose pinigų galÄjo prieiti ji, S. D. bei dar kas iÅ¡ UAB âKonsultacinis centrasâ. Ä® Å¡iÄ pinigų saugyklÄ buvo atvežami ir IAB âIKHKâ pinigai. Kaltinamojo G. P. nurodymu A.
Å . keletÄ kartų yra paÄmusi iÅ¡ pinigų saugyklos pinigus. TaÄiau dažniausiai tokius nurodymus duodavo V. K.. Kaltinamojo G. P. bei V. K. pinigai buvo laikomi spintose be atskiros apskaitos. IÅ¡ V. K. gautus pinigus ji perduodavo A. S. arba V. Z.. Kieno pinigus V. K. dalindavo, nežino. Ji padÄdavo ir suskaiÄiuoti atvežtus pinigus. IÅ¡ UAB âSnitosâ darbuotojų į pinigų saugyklÄ , kiek jai žinoma, galÄjo patekti tik S. D.. Ji matydavo, kad V. K. pats iÅ¡ kažkur paimdavo ir perduodavo pinigus paÅ¡aliniams asmenims, tai yra, paskolų gavÄjams.
A. Å . patvirtino V. K. parodymus (pagarsintus t. 38 b. l. 199), kad V. K. pinigus skolindavo ir per jÄ . Pinigai buvo skolinami G. P. nurodymu, kadangi jis buvo stambiausias bendrovių akcininkas, IAB âIKHKâ tarybos narys, âEBSWâ koncerno prezidentas. TodÄl jo nurodymus vykdÄ. V. K. nurodymu 1994-03-16 laisvos formos kasos iÅ¡laidų orderiu, esanÄiu t. 32 b.l. 183, iÅ¡mokÄjo M. B. 50000 JAV dolerių. M. B. pasiraÅ¡Ä, kad pinigus gavo. Kasos iÅ¡laidų orderį (nenustatytos formos), esantį t. 32 b.l. 199, kuriuo iÅ¡mokÄjo 110000 JAV dolerių V.
S., pasiraÅ¡Ä ji ir V. S.. V. K. jai nurodÄ iÅ¡duoti pinigus, be to, iÅ¡duoti pinigus A. S., kitiems asmenims nurodydavo ir kaltinamasis G. P.. Visais jai žinomais atvejais perduotinus kitiems asmenims pinigus paduodavo jai V. K..  Ji perdavÄ pinigus A. S., nes buvo duotas toks V. K. nurodymas. 110000 JAV dolerių praÅ¡Ä perduoti kaltinamasis G. P.. Kaltinamasis G. P. yra jos draugÄs S. P. sÅ«nus. Perduodama pinigus kitiems asmenims pagal V. K., G. P. nurodymus, ji nesiaiÅ¡kindavo, kokiu pagrindu, kodÄl ir kieno pinigus perduoda.Liudytojas S. D. parodÄ, kad jis dirbo UAB âSnitaâ vyr. buhalteriu.
Be to, jis dirbo âEBSWâ koncerne antraeilÄse finansininko pareigose. UAB âSnitaâ buvo saugomi akcininkų, tai yra, kaltinamojo G. P., I. S. pinigai. Kad iÅ¡vengtų netikÄtų revizijų ir pasiaiÅ¡kintų dÄl neapskaitytų pinigų, jis kasoje laikÄ raÅ¡telius, iÅ¡ kurių buvo galima matyti, kas ir kiek pasidÄjo pinigų ir kas juos pasiÄmÄ. Buvo vedama apskaita atskirose (ne nustatytos buhalterinÄs apskaitos formos) knygose, kad nustatytų akcininkų pinigų judÄjimÄ . Å ie pinigai buvo laikomi UAB âSnitaâ seifuose.
Å ios bendrovÄs buhalterijos patalpose buvo saugomi ir IAB âIKHKâ steigÄjo V. K. pinigai. Kaltinamojo G. P. ir I. S., kaip UAB âSnitaâ direktoriaus, jam buvo duotas nurodymas minÄtų asmenų pinigus laikyti, saugoti UAB âSnitaâ buhalterijos saugykloje. Jeigu bÅ«tų atsisakÄs vykdyti šį nurodymÄ , jis bÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, tai yra, taip jis buvo priverstas pažeidinÄti įstatymų nustatytÄ buhalterinÄs apskaitos tvarkÄ . Kaltinamojo G. P. ir kitų asmenų pinigai bÅ«davo atvežami maiÅ¡uose.
Pinigus atvežÄs asmuo pasakydavo kieno Å¡ie pinigai yra ir kur juos padÄti. PristatÄs pinigus asmuo nurodydavo: âUžraÅ¡ykite, kad tai yra mano pinigaiâ. Pastarieji nepateikdavo jokių lydinÄių dokumentų. TodÄl S. D. su buhaltere - kasininke A. Å . perskaiÄiuodavo pinigus, raÅ¡telyje užraÅ¡ydavo pinigų sumÄ ir kas juos paliko. Kaltinamasis G. P. pradžioje ant raÅ¡telio pasiraÅ¡ydavo pieÅ¡tuku, taÄiau vÄliau pavyko jį įpratinti tai daryti tuÅ¡iniu raÅ¡ikliu. Tuo apskaita ir baigdavosi.
PaminÄtų asmenų pinigai nebuvo užpajamuojami. G. P., I. S., V. K. už pinigų saugojimÄ bendrovei nemokÄjo. Kaltinamojo G. P. Å¡ioje bendrovÄje laikomų pinigų sumos buvo milijoninÄs, tai yra, vienu metu laikoma ne viena deÅ¡imtis milijonų litų ar užsienio valiuta. Kitų asmenų sumos kiek mažesnÄs. Bendros apskaitos nebuvo. Raktus nuo pinigų saugyklos turÄjo A. Å .. Kitų asmenų, tai yra, kaltinamojo G. P., V. K. pinigų laikymo saugumo klausimas buvo jų paÄių reikalas.
Pinigų saugyklÄ saugojo sargas. S. D. besÄ lygiÅ¡kai pasitikÄjo A. Å ., todÄl jis prileido pastarÄ jÄ prie bendrovÄs pinigų. IÅ¡ IAB âIKHKâ pasiskolinti pinigai bÅ«davo apskaitomi UAB âSnitaâ kasoje. Pinigų srautas buvo didžiulis â vienu metu skaiÄiuojamas deÅ¡imtimis milijonų. Tarp IAB âIKHKâ ir UAB âSnitaâ buvo pasiraÅ¡yta sutartis dÄl finansinio tarpininkavimo, investicinių paskolų rinkimo. Å ios sutarties pagrindu IAB âIKHKâ skolindavo pinigus UAB âSnitaâ.
Pastaroji Å¡iuos pinigus arba investuodavo, arba perskolindavo kitiems subjektams. IÅ¡ Å¡ios veiklos bendrovÄ gaudavo pelnÄ . UAB âSnitaâ su IAB âIKHKâ atsiskaitinÄdavo pinigais arba akcijomis. Paliktus saugoti pinigus kaltinamasis G. P. pasiimdavo iÅ¡ A. Å . ir neskaiÄiavÄs. DÄl pinigų paskolinimo, perdavimo, paliktų saugoti grÄ Å¾inimo nurodymus duodavo kaltinamasis G. P. ir jis pastarojo klausydavo, nes norÄjo dirbti. Kaltinamojo G. P., UAB âSnitaâ direktoriaus I. S. ir V. K. kabinetai buvo Å¡alia vienas kito, kad jie geriau ir operatyviau galÄtų derinti klausimus.
Tuo tikslu ne bendrovÄs patalpose, Savanorių pr., Kaune, buvo iÅ¡nuomoti du kabinetai. Jis buvo priklausomas nuo kaltinamojo G. P., Ä®. S., V. K., A. P., kadangi jie buvo Koncerno âEBSWâ, UAB âSnitaâ, IAB âIKHKâ vadovaujantys asmenys. Be to, UAB âSnitaâ patalpose buvo ir âKonsultacinio centroâ seifas. Kokius ir kieno pinigus atveždavo fiziniai asmenys į UAB âSnitaâ, žinojo ne jis, kaip vyr. buhalteris, o âkasininkÄâ A. Å ., kadangi buvo tokia kaltinamojo G.
P. ir kitų paminÄtų bendrovių vadovų valia. Pastaroji su kitų bendrovių buhalterijomis derindavo, ar atitinka atvežtų pinigų sumos. Jis tvirtina V. K. parengtinio tardymo metu duotus parodymus (t.38 b. l. 199) apie tai, kad V. K. pinigus skolindavo arba pats, arba per tarpininkus: G. P., A. Å . bei jį, tai yra S. D.. Kaltinamojo G. P. nurodymus jis privalÄjo vykdyti, kadangi G. P. buvo IAB âIKHKâ steigÄjas ir tarybos narys, stambus akcininkas, Koncerno âEBSWâ prezidentas. Pastarasis nurodydavo, kiek ir kam pinigų paskolinti.
Toliau Å¡ie pinigai V. K. nurodymu buvo perduodami asmenims per jį (S. D.) ar A. Å . pagal žodines arba raÅ¡ytines sutartis. DÄl pinigų perskolinimo esminÄ reikÅ¡mÄ turÄjo G. P. nurodymai, nes jis buvo ne tik âEBSWâ prezidentas, bet ir didelis akcininkas įvairiose bendrovÄse. DÄl 50000 JAV dolerių paskolos R. jis žino tik tiek, kad R. kalbÄdavo su G. P. apie skolos grÄ Å¾inimÄ . Kaltinamojo G. P. nurodymu jis perdavÄ V. K. 30000 JAV dolerių. Kaltinamojo G. P. ir V. K. žodiniu nurodymu jis ir A.
Å . perduodavo V. K. žinioje buvusius pinigus A. S. arba pastarojo finansininkui V. S.. G. P. nurodydavo, kokias sumas iÅ¡duoti, o jo pareiga buvo vykdyti nurodymus. Pinigus turÄjo skaiÄiuoti A. Å .. Be to, gavÄs nurodymÄ iÅ¡ kaltinamojo ir minÄtų vadovų suraÅ¡Ä 1993-11-10 sutartį, kuria V. K. paskolina A. D. 2000000 litų, suraÅ¡Ä 1993-10-28 sutartį, kuria V. K. paskolina 2000000 litų A. G., suraÅ¡Ä 1994-02-07 sutartį, kuria D. V. paskolinta 100000 litų. G. P. paskolino UAB âLitpoliinterâ direktoriui K. 20000 JAV dolerių.
TodÄl jis suraÅ¡Ä 1994-04-28 sutartį, kuria UAB âLitpoliinterâ direktorius V. K. gavo 20000 JAV dolerių paskolÄ UAB âLitpoliinterâ. MinÄtas sutartis jis suraÅ¡Ä remdamasis iÅ¡vardintų sutartyse Å¡alių susitarimais ir pastarųjų nustatytomis sutarties sÄ lygomis, tai yra, jis įvykdÄ Koncerno âEBSWâ, IAB âKIHKâ, UAB âSnitaâ vadovų nurodymÄ ir atliko techninį darbÄ . Pinigai buvo skolinami G. P. vardu ir jo sprendimu, taÄiau kas ir kodÄl pasiraÅ¡Ä už jį, nežino.
Tuo klausimu buvo kalbamasi su UAB âLitpoliinterâ atstovais Bubneliu ir direktoriumi V. K.. Paskolinti Å¡iuos pinigus sprendimÄ priÄmÄ ne vienas kaltinamasis G. P., o savo nuomonÄ tuo klausimu iÅ¡sakÄ ir V. K. bei P.. Pinigus A. S. ir V. S. jis iÅ¡duodavo be pakvitavimų. Mano, kad tuo turÄjo rÅ«pintis A. Å ., nes ji atliko kasininkÄs funkcijas. Nurodymus iÅ¡duoti pinigus A. S. duodavo tik kaltinamasis G. P.. Be to, nurodymÄ iÅ¡duoti pinigus UAB âLunatikasâ davÄ V. K.. TodÄl pinigai buvo iÅ¡duoti Å¡ios bendrovÄs direktoriui P..
Be to, jis užpildÄ 1993-12-05 kasos pajamų orderį dÄl gautos paskolos 10443835 litų iÅ¡ D. C. ir užpildÄ 1994-03-30 kasos iÅ¡laidų orderį dÄl Å¡ios pinigų sumos grÄ Å¾inimo D. C.. Šie abu dokumentai buvo užpildyti tÄ paÄiÄ dienÄ , o paÄių pinigų priÄmimo ir grÄ Å¾inimo jis nematÄ.  Pinigų saugyklos sargas buvo âkasininkÄâ A. Å ., o kai jos nebÅ«davo, pavaduodavo jis. Kai reikÄdavo paimti pinigus iÅ¡ saugyklos, raktus paimdavo iÅ¡ A. Å .. Jis raktų nuo pinigų saugyklos neturÄjo.
Kieno pinigus G. P. liepdavo duoti, nežino. Buvo įvardinta, kad tai G. P. pinigai. PoÄmio protokolas patvirtina, kad iÅ¡ V. K. buvo paimtas kompiuteris Sunracâ Nr. 126-2503285 tipo HyperBook 2300SLC/486 ir kompaktinÄ plokÅ¡telÄ (kompiuterio diskelis su individualiu Nr. BC33350682, A.K. Ä. turizmo firmos turto įkeitimo aktas (t. 32 b. l. 2-3).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-298 matosi, kad tyrimui pateikto neÅ¡iojamo kompiuterio HyperBook 2300SLC/486 125 MB talpos kietame diske yra 1406 failai, o Å¡ių failų bendras dydis 81162773 baitai, nenaudojamuose (laisvuose) klasteriuose Nr. 9680, Nr. 16555, Nr. 36331 yra iÅ¡trinti anksÄiau buvÄ katalogai, kuriuose buvusių failų atstatyti negalima.
Å iame kietame diske dominuoja sisteminÄ programinÄ Ä¯ranga. Tik subkataloge C:\SKOLA yra vartotojo taikomoji programa VALDAS.EXE (paraÅ¡yta CLARION programavimo kalba ), kuri skirta iÅ¡duotų paskolų duomenų bazÄs valdymui ir Å¡ios programos funkcionavimui reikalingi failai: DALINIS.DAT (paskolų daliniai grÄ Å¾inimai), PASKOLA.DAT (paskolų iÅ¡davimo sutartys), DUOMENYS.DAT, PROC.DAT,' PUNKTAS.DAT, TIPAS.DAT, UZSTATAS.DAT, VALIUTA.DAT (Å¡ie failai yra pagalbiniai), ZMOGUS.DAT (klientų sÄ raÅ¡as) bei pagalbiniai mdeksiniai failai (paieÅ¡kos pagreitinimui programos darbo metu) DALINIS.K01, DUOMENYS.K01, PASKOLA.K01, PROC.KOl, PUNKTAS.KOL TIPAS.KOL UZSTATAS.KOL VALIUTA.K01, ZMOGUS.K01.
Užslaptintų failų nÄra. Tiriamųjų failų struktÅ«ros pateiktos priede 5, o minÄtuose duomenų failuose sukaupta informacija pateikta prieduose 6-9. Tiriamajame kompiuteriniame diskelyje yra suarchyvuoti duomenų bazių failai. Å ių failų informacijÄ galima peržiÅ«rÄti su programa Microsoft FOXPRO versija 2,6. Atidarius failus, pagal juose esanÄiÄ informacijÄ nustatyta, kad tai yra indÄlininkų sÄ raÅ¡ai (25383 įraÅ¡us turintis failas LITALDBF su papildomu failu pastaboms LITAI.FPT) ir dalinÄs iÅ¡mokos indÄlininkams (1661 įraÅ¡Ä turintis failas DALJSM.DBF).
IÅ¡brauktų įrašų minÄtuose failuose nerasta. Paimtame iÅ¡ V. K. kompiuterio kietajame diske yra duomenys, kurių punkte âBendrasâ yra iÅ¡duotų pinigų K., B., B., G., G., D., M., Ä., K., B., K., C., S., P., Å ., Ä., R., K., G., G., B., P., V., A., S., âArtÅ«ruiâ suvestinÄ (t.32 b.l. 58-60, 134-139), o taip pat Å¡iame punkte iÅ¡vardintiems asmenims pinigų perdavimo faktÄ patvirtinantys (įvardintos sutartimis) duomenys /vardas pavardÄ, data, suma/, o bÅ«tent, M. B. â 1994-03-02, 120000 Lt., 1994-03-09, 121000 Lt., 1994-03-28, 160204 Lt., 1994-02-09, 312584 Lt., V.
B. â 1994-03-30, 370000 Lt., M. G. â 1993-03-03, 2590 JAV dolerių (toliau kaip žymima specialistų iÅ¡vadoje $), 1993-11-26, 1500 $, 1993-11-25, 40000 $, 1993-06-17, 4031 $, 1993-08-27, 1000 $, 1993-08-13, 6000 Lt., 1993-12-28, 3000 $, 1994-02-21, 30000 $, 1994-02-25, 1200 $, 1995-01-08, 1000 $, A. G. 1993-10-28, 2000000 Lt., A. D. - 1993-11-10, 2000000 Lt., D. V. â 1994-02-07, 100000 Lt., D. Ä. â 1993-12-15, 20000 $, 1994-02-10, 600000 $, 1994-03-18, 10000 Vokietijos markių (DM), 1994-04-09, 30000 $, 1994-05-19, 30000 $, 1994-12-13, 19000 $, A.
M. â 1994-03-02, 120000 Lt., A. K. â 1993-11-23, 40000 $, 1993-11-29, 35000 $, M. B. â 1994-03-01, 100000 Lt., 1993-10-01, 5181 $, 1993-12-02, 10000 $, 1993-08-31, 61935 $, 1993-12-14, 10000 $, 1993-12-16, 15000 $, 1994-01-04. 25000 $, A. J. â 1994-07-03, 80000 Lt., M. B. â 1994-03-16, 50000 $, 1993-11-03, 232000 Lt., A. K. â 1994-04-28, 20000 $, D. C. â 1994-01-08, 14000 $, 1994-01-15, 20000 $, 1994-01-18, 6000 $, 1995-01-22, 40000 $, A. S. â 1993-11-05, 400000 Lt., 1993-11-03, 600000 Lt., 1993-11-12, 400000 Lt., 1993-11-15, 2640 Lt., 360000 Lt., 1993-12-06, 1200000 Lt., 1993-12-23, 540000 Lt., 1993-12-29, 700000 Lt., 1994-01-14, 400000 Lt., 1994-02-02, 240000 Lt., 1994-01-15, 400000 Lt., 1994-02-04, 380000 Lt., 1994-03-28, 440000 Lt., V.
P. â 1993-10-13, 120000 Lt., E. Å . â 1993-10-18, 15000 $, A. Ä. â 1994-01-20, 400000 Lt., 1994-09-23, 12000 $, R. R. â 1992-09-09, 50000 $, A. K. â 1993-11-08, 30000 $, I. K. â 1994-01-02, 537452 Lt., G. G. â 1994-02-09, 4436 $, 1994-02-22, 5000 $, 1994-03-02, 5000 $, R. Å . â 1993-12-20, 24489 $, L. G. â 1993-11-09. 250000 $, K. B. â 1994-04-01, 169136 Lt., P. â 1993-12-20, 28021 $, 1994-01-19, 22368 $, V. â 1993-12-17, 11254 $, K. A. â 1994-01-06. 50000 $, E. M. â 1994-03-04, 4929 $, S. â 1994-03-22, 55000 $, 1995-01-11, 60509 $, âArtÅ«ruiâ â 1994-01-17, 10013 $, 1994-02-22, 20000 $, S. â 1993-08-11, 20000 $, 1994-10-06, 15275 $ (t. 32 b.l. 61-133). Be to, Å¡iame punkte, lentelÄje pavadinimu âgaliojanÄios sutartysâ yra asmenų sÄ raÅ¡as (t. 32 b. l. 59-60). Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akte âDÄl IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ finansinÄs - Å«kinÄs veiklos revizijos  rezultatųâ nurodoma, kad IAB âIKHKâ stebÄtojų taryba (G.
P., A. P., N. K.), valdyba (J. B., K. A., D. K.), dalyvaujant V. K., organizavo indÄlių priÄmimÄ iÅ¡ gyventojų. BendrovÄs direktorÄ J. B. pasiraÅ¡inÄjo âLÄšų priÄmimo laikinam naudojimuiâ sutartis su indÄlininkais, vyr. buhalterÄ D. K. ir E. M. vykdÄ gautų bei panaudotų lÄšų apskaitÄ . IndÄlių priÄmimas iÅ¡ gyventojų nebuvo numatytas bendrovÄs įstatuose. Renkant indÄlius iÅ¡ gyventojų bendrovÄ neturÄjo jokių garantijų, kad Å¡ie indÄliai bus grÄ Å¾inti.
Tipinių âLÄšų priÄmimo laikinam naudojimui sutarÄiųâ, kurias pasiraÅ¡inÄjo. B. ir indÄlininkai, punkte 1.1 buvo įraÅ¡yta, kad įmonÄ priima lÄÅ¡as ir užtikrina savo turtu jų grÄ Å¾inimÄ . TaÄiau Å¡is sutarties punktas buvo apgaulingas, nes neatitiko realiam bendrovÄs nuosavam turtui, kuris kelis kartus buvo mažesnis už skolas. LÄšų skolinimas iÅ¡ gyventojų buvo masiÅ¡kas, neturint konkreÄios Å¡ių lÄšų naudojimo programos, dokumentaliai nereglamentuojant palÅ«kanų dydžio, nesant realių lÄšų grÄ Å¾inimo Å¡altinių.
PeriodinÄje spaudoje apie indÄlių priÄmimÄ buvo naudojama âKoncerno EBSWâ emblema ir nurodoma, kad pirkta turto už 64 mln. litų, nors âKoncernas EBSWâ bei IAB âIKHKâ niekada tokios apimties turto neturÄjo ir jo nevaldÄ. Surinktos gyventojų bei skolintos iÅ¡ organizacijų lÄÅ¡os po įvairių sutarÄių priedanga (privatizavimo programos vykdymas, avansai pirkimams ir kt.) buvo perskolinamos bei iÅ¡duodamoms juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal âLÄšų priÄmimo laikinam naudojimui sutartisâ buvo renkami indÄliai iÅ¡ gyventojų neturint tam Lietuvos banko leidimo.
Pažeistas Lietuvos banko įstatymo (1990-02-13 Nr. XI-3679) 16 str., kuriame nurodyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvoje gali bÅ«ti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu. Tokiai veiklai Lietuvos bankas leidimo neiÅ¡davÄ ir todÄl Å¡i bendrovÄs veikla buvo neteisÄta. IndÄliai iÅ¡ gyventojų buvo pradÄti rinkti ir pajamuoti IAB âIKHKâ kasoje 1993-04-20 ir baigti rinkti 1995-06-06. Per nurodytÄ laikotarpį priimta ir užpajamuota kasoje indÄlių iÅ¡ gyventojų 344 mln. 347 tÅ«kst. 276 litai, iÅ¡ juridinių asmenų â 9 mln. 390 tÅ«kst. 375 Lt.
GrÄ Å¾inta iÅ¡ viso indÄlių gyventojams iki 1996-07-01 266 mln. 916 tÅ«kst. 755 litai, juridiniams asmenims â 8 mln. 610 tÅ«kst. 375 Lt, papildomai įskaitant 3.435 Lt sumÄ , gautÄ pasikeitus valiutos kursui. Per visÄ veiklos laikotarpį IAB âIKHKâ dirbo nuostolingai ir laisvų nuosavų apyvartinių lÄšų neturÄjo. TodÄl visos piniginÄs lÄÅ¡os, iÅ¡duotos iÅ¡ bendrovÄs kasos įvairių sutarÄių pagrindu, buvo skolintos iÅ¡ gyventojų ar juridinių asmenų. Taip pat už skolintas lÄÅ¡as buvo pirktos įvairių bendrovių akcijos. YpaÄ sunkius padarinius IAB âIKHKâ patyrÄ dÄl neteisÄtos veiklos, renkant indÄlius iÅ¡ gyventojų bei skolinantis lÄÅ¡as iÅ¡ kitų bendrovių.
Renkant ir skolinantis lÄÅ¡as iÅ¡ kitų bendrovių, neatsižvelgiant į nuosavo turto apimtis ir neteisÄtai Å¡ias lÄÅ¡as naudojant (Å¡vaistant) nuostolingai dirbanÄių įmonių akcijų pirkimams, tarp jų ir iÅ¡ įvairių fizinių asmenų, susidarÄ tokia padÄtis, kad esant nuosavo akcinio kapitalo apimÄiai 8 mln. litų, už 1994 metus nuostolis sudarÄ 34,3 mln. litų, tarp jų už 1994 m. pirmÄ pusmetį bendrovÄs duomenimis nuostolis jau virÅ¡ijo nuosavÄ kapitalÄ ir sudarÄ 10,2 mln. litų.
TodÄl bendrovÄje susidarÄ bankrotinÄ situacija. Sudarant ataskaitas už 1994 metų antrÄ pusmetį, buvo nuslÄpta susidariusi bendrovÄje bankrotinÄ situacija ir už 1994 metus vietoj faktinio 34,3 mln. litų nuostolio, ataskaitose parodytas 2,4 mln. litų pelnas. Tikrosios padÄties slÄpimas bendrovÄs apskaitoje ir neteisÄtų kreditinių operacijų vykdymas, nesirÅ«pinimas privatizuotų įmonių gamybos vystymu, lÄmÄ sunkias bankroto pasekmes. GrÄsminga finansinÄ padÄtis susidarÄ dÄl 1994 m. pirmame pusmetyje atliktų bendrovÄs vadovybÄs (stebÄtojų tarybos pirmininkas A.
P., nariai N. K., G. P. iki 1994-02-26, nuo to laiko â E. M., valdybos pirmininkÄ ir administracijos vadovÄ J. B., nariai D. K. ir V. K.) veiksmų. 1994 m. sausio â balandžio mÄnesiais bendrovÄ iÅ¡ IAB âIKHKâ kasos, nenurodant, kokiam tikslui, atsiskaitytiniam asmeniui V. K. grynais pinigais iÅ¡ indÄlininkų surinktų lÄšų buvo iÅ¡duoti 39,5 mln. Lt tariamai privatizavimo programai vykdyti. IÅ¡ IAB "IKHK" kasos buvo iÅ¡duoti avansai atsiskaitytiniam asmeniui V. K. taip: 1994 m. sausio 6 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 7 - 3000000 litų.
Kasos iÅ¡laidų orderio dokumentuose nerasta, taÄiau V. K. patvirtino gavÄs Å¡iuos pinigus. 1994 m. vasario 15 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.48 - 5000000 litų, 1994 m. kovo 25 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 85 - 7500000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 91- 3000000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 92 - 10000000 litų, 1994 m. balandžio 14 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 107 - 11000000 litų, iÅ¡ viso V. K. buvo iÅ¡duotas avansas 39500000 litų grynų pinigų, surinktų iÅ¡ indÄlininkų.
Kasos iÅ¡laidų orderiuose, pasiraÅ¡ytuose bendrovÄs vadovÄs J. B. ir vyr. buhalterÄs D. K., nurodytas iÅ¡davimo pagrindas 1993 m. balandžio 14 d. pavedimo sutartis. Gyventojams palÅ«kanos už indÄlius buvo mokamos vidutiniu procentu 8,5 % per mÄnesį, o V. K. iÅ¡duotos lÄÅ¡os, nenumatant jokių procentų. Tai kiekvienÄ mÄnesį buvo patiriama po 3 mln. 357,5 tÅ«kst. litų nuostolio. V. K. iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo 1995-07-21 taip bendrovei padarÄ 47 mln. litų žalÄ . DokumentinÄs revizijos eigoje, patikrinus V.
K. paaiÅ¡kinimÄ ir pateiktus paskolų dokumentus nustatyta, kad V. K. buvo paskolinÄs pinigus taip: 1. 1995-04-03 įmonÄs "Raitom" atstovui S. S. - 61100 Lt., 1995-04-19 D. Y. - 90000 Lt, 1995-04-19 K. S. - 90000 Lt, 1994-05-01 V. V. - 96000 Lt, 1994-04-02 M. G. - 234000 Lt, 1994-04-01 A. E. - 169136 Lt, 1994-02-07 D. V. - 100000 Lt, 1994-03-02 M. B. - 120000 Lt, 1994-03-09 M. B. - 121000 Lt, 1994-03-28 M. B. - 160204 Lt, 1994-02-09 M. B. - 312584 Lt, 1994-03-31 J. S. per S. - 395000 Lt, 1994-03-01 J. S. per M. B. - 100000 Lt, 1994-03-02 A.
M. - 120000 Lt, 1994-03-30 V. B. - 370000 Lt, 1994-03-30 E. M. - 20000 Lt, 1993-11-04 UAB "Kauno brokerių kompanija per S. D. - 1000000 Lt, 1994-11-04 D. C. (UAB "Divax") - 320000 Lt, 1994-01-05 G. G. - 60000 Lt, 1994-01-18 G. P. - 120000 Lt, 1994-04-18 G. P. - 80000 Lt, 1994-03-31 G. S. - 97956 Lt, 1993-10-18 E. Å . - 60000 Lt, 1994-01-02 I. K. - 537452 Lt, 1994-01-02 D. B. â 432000 Lt, 1994-01-02 R. V. - 80000 Lt, 1994-01-02 A. S. - 5600000 Lt, 1994-01-02 K. - 120000 Lt, 1994-01-02 A. K. - 380000 Lt, 1994-01-02 K. A. - 325000 Lt, 1994-01-02 R.
R. â 200000 Lt, 1994-01-20 Ä. - 400000 Lt, 1994-02- l0 D. Ä. - 600000 Lt, 1994-02-08 A. K. per M. B. - 1564000 Lt, 1993-11-10 A. D. - 2000000 Lt, 1993-10-28 A. G. - 2000000 Lt, 1994-07-03 A. Ž. â 80000 Lt, 1994-07-03 UAB Lunatikas â 120000 Lt. âKonglameratas EBSWâ įregistruotas Kauno m. valdyboje 1994-06-15. Pavadinimas pakeistas į âGrupÄ EBSWâ įregistruota 1994-12-20. Iki 1994-06-15 âEBSW Koncernasâ nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymo (1990-07-31 Nr. I-440) nustatyta tvarka, neturÄjo sÄ skaitos banke, nevykdÄ piniginių operacijų, neturÄjo turto, nors Å¡is pavadinimas ir buvo vartojamas periodinÄje spaudoje bei skelbimuose. Asociacija įsteigta, remiantis LR VyriausybÄs 1993-08-03 nutarimu Nr. 601 âDÄl koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatųâ.
Asociacijos taryba steigÄjų balsų dauguma iÅ¡ 9 asmenų. Tarybos prezidentu iÅ¡rinktas G. P.. Tarybos nariai: I. S., R. L., G. M., A. P., R. P., G. B., S. G., A. S.. Asociacijos taryba sudaryta iÅ¡ asmenų, kurie tiesiogiai arba per jiems pavaldžias įmones buvo įsigijÄ steigÄjų akcijų paketus. G. P. vienas iÅ¡ IAB âIKHKâ steigÄjų valdÄ Å¡ios bendrovÄs 15,8 % akcijų, A. P. â 6,3 %, I. S. asmeniÅ¡kai ir per UAB âSnitaâ â 12,6% ir t.t. Asociacijos âGrupÄ EBSWâ steigÄjai neįvykdÄ steigimo sutartyje ir įstatuose numatytų įsipareigojimų.
Nesukaupus reikiamo turto ir piniginių lÄšų asociacija âGrupÄ EBSWâ vykdÄ pinigines bei kitas operacijas: naudojo savo pavadinimÄ reklamai, tarpininkavimui, sudarinÄjo sutartis, ÄmÄ kreditus, davÄ garantinius raÅ¡tus kreditams gauti, nors 1994-06-14 patvirtintų įstatų 1 d. 1.4 p. skelbia, kad âAsociacijaâ yra ribotos turtinÄs atsakomybÄs asociacija (t. 9, b.l. 22-126).Lietuvos teismo ekspertizÄs instituto 1997-11-28 ekspertizÄs akte nurodyta, kad pagal IAB âIKHKâ dokumentus bei apskaitos registrus per 1993-06-03 â 1995-08-01 laikotarpį surinkta iÅ¡ gyventojų indÄlių už 341.582.394,93 Lt, grÄ Å¾inta už 260.047.010,12 Lt ir negrÄ Å¾inta už 81.535.384,81 Lt.
IAB âIKHKâ ekonomiÅ¡kai nenaudingai naudojo skolintas iÅ¡ gyventojų lÄÅ¡as ir dÄl to turÄjo 67 565 925 Lt nuostolio, tame tarpe dÄl V. K. nupirktų įmonių akcijų (už įsigytas akcijas sumokÄta virÅ¡ nominalios akcijų vertÄs) bei V. K. iÅ¡duotų lÄšų akcijų pirkimui (už atitrauktas lÄÅ¡as negavo pajamų). Å is nuostolis galÄjo sÄ lygoti IAB âIKHKâ bankrotÄ (t. 31, b.l. 248-281). Kauno Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK 1997-12-02 nutarimu Lietuvos teismo ekspertizÄs instituto 1997-11-28 ekspertizÄs akto iÅ¡vada dÄl negrÄ Å¾intos 81.535.384,81 Lt. sumos patikslinta remiantis 1996-07-01 IAB âIKHKâ kasos dokumentinÄs revizijos aktu bei 1997-03-08 IAB âIKHKâ Å«kinÄs-finansinÄs veiklos dokumentinÄs revizijos aktu ir laikytina Å¡i suma 81.486.121,16 litų (t. 31 b. l. 288).
IÅ¡ IAB âIKHKâ steigimo dokumentų, įstatų matyti, kad bendrovÄs steigÄjai buvo A. P., G. P., I. S., M. S., K. A., kurie 1992 m. balandžio 28 d. sudarÄ ir pasiraÅ¡Ä IAB âIKHKâ steigimo sutartį. IÅ¡ IAB âIKHKâ įstatų 8 straipsnio turinio matyti, kad bendrovÄs valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebÄtojų taryba, valdyba. BendrovÄs stebÄtojų taryba: skiria valdybos narius ir atleidžia juos iÅ¡ pareigų, stebi ir analizuoja valdybos veiklÄ , finansinių iÅ¡teklių panaudojimÄ , gamybos ir valdymo organizavimÄ , kapitalo rentabilumÄ , finansinÄs bÅ«klÄs perspektyvinį įvertinimÄ , tikrina buhalterinÄs â finansinÄs apskaitos teisingumÄ , bendrovÄs knygas ir dokumentus, pateikia pasiÅ«lymus ir atsiliepimus visuotiniam susirinkimui, atstovauja bendrovÄ teisme, nagrinÄjant ginÄus tarp bendrovÄs ir valdybos, valdybos nario, bendrovÄs administracijos vadovo.
IÅ¡ G. P. ir kitų asmenų 1992-04-28 pareiÅ¡kimo Kauno miesto Vadybai matyti, kad jis su InvesticinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno Holdingo Kompanijaâ ( nuosprendyje IAB âIKHKâ) įstatais yra susipažinÄs ir juos pripažįsta (t. 5 b.l. 1-122, t. 10 b.l. 137-249, 38 b. l. 9-20).Iš IAB âIKHKâ 1993-03-23 stebÄtojų tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad stebÄtojų taryba, susidedanti iÅ¡ jos pirmininko A. P., narių G. P., N. K. priÄmÄ sprendimÄ pateikti IAB âIKHKâ valdybos teisÄ garantuoti AkcinÄs bendrovÄs turtu, prisiimant skolinius įsipareigojimus, akcininkų susirinkimo patvirtinimui (t.11 b. l. 185 ).IÅ¡ IAB âIKHKâ 1993-04-14 valdybos posÄdžio protokolo matyti, kad bendrovÄs valdybos posÄdyje dalyvavo valdybos nariai J.
B., K. A. ir akcininkas V. K.. PosÄdyje buvo nutarta rinkti lÄÅ¡as iÅ¡ gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklÄ . Pavesti V. K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ . Ä®galioti bendrovÄs direktorÄ sudaryti su V. K. pavedimo sutartį, kurioje suteikiami jam visi įgaliojimai dÄl piniginių lÄšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi bÅ«ti sudaryta neatlygintinai (t. 11 b. l. 182).IÅ¡ 1993-04-14 IAB âIKHKâ pavedimo sutarties tarp direktorÄs J.
B. ir V. K. matyti, kad pagal IAB âIKHKâ 1993 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ bendrovÄ paveda V. K. organizuoti paskolų ÄmimÄ , gautų piniginių lÄšų tvarkymÄ , valdymÄ , disponavimÄ ir jų panaudojimo tikslingumÄ (t. 11 b. l. 183-184).IÅ¡ 1993-04-15 IAB âIKHKâ stebÄtojų tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad, dalyvaujant G. P., A. P., N. K., buvo svarstyta valdybos posÄdžio, įvykusio 1993-04-14, nutarimas ir buvo nutarta pritarti valdybos posÄdžio nutarimui imti paskolas iÅ¡ gyventojų užtikrinat privatizuotų įmonių veiklÄ .
Pritarti Å¡ios veiklos organizavimui. Vykdymui paskirtas akcininkas V. K. (t.11 b. l. 126).IÅ¡ 1993-04-16 IAB âIKHKâ valdybos posÄdžio protokolo matyti, kad susirinkimo darbotvarkÄje buvo svarstomas klausimas atidaryti investicinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ filialus laikinam lÄšų priÄmimui iÅ¡ gyventojų ir valdyba nutarÄ leisti V. K. savo nuožiÅ«ra atidaryti filialus laikinam lÄšų priÄmimui iÅ¡ gyventojų (t.11 b. l. 181).IÅ¡ bylos matosi, kad teismas apklausÄ liudytojais ir asmenis, kuriems kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo iÅ¡duotos paskolos arba kuriems buvo žinomos tų paskolų iÅ¡davimo aplinkybÄs. Buvo iÅ¡nagrinÄtos ir prie bylos pridÄtos tos paskolos patvirtinanÄios raÅ¡ytinÄs sutartys.
Liudytojais buvo apklausti D. K., R. L., A. M. B., A. S., V. S., A. V. K., A. G., V. Å ., P. K., V. K., V. P., V. B., K. S., M. G., M. B., A. M., R. L., G. S., K. A., D. Ä., A. K., I. K., V. V., A. J., A. K., S. S., A. E., M. B., A. J., D. V., R. V., E. M., G. G., perskaityti mirusio liudytojo A. K. parodymai.IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matosi, kad dÄl paskolų jie kreipdavosi arba į V. K., arba į G. P., dažnai tarpininkaujant kitiems asmenims. Pinigus irgi gavo arba iÅ¡ V. K., arba iÅ¡ V. K. ar G. P. nurodytų asmenų.
Kai kurie liudytojai parodÄ, kad jiems kreipiantis dÄl paskolų į G. P., Å¡is juos nukreipdavo pas V. K. ir Å¡is tas paskolas suteikdavo. BÅ«davo sutariama dÄl palÅ«kanų, taÄiau paÄios sutartys dažnai bÅ«davo tik žodinÄs. Visi iÅ¡vardintų liudytojų parodymai iÅ¡samiai iÅ¡dÄstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad jo apraÅ¡omojoje dalyje teismas iÅ¡dÄstÄ iÅ¡samius iÅ¡nagrinÄtų įrodymų vertinimo motyvus, įvertino įrodymus ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , todÄl teismo padarytos iÅ¡vados, kolegijos nuomone, atitinka faktines bylos aplinkybes.
V. K. ir J. B. pagal BK 184 str. 2 d. jau buvo pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, todÄl G. P. gynÄjo apeliacinio skundo argumentas, kad dÄl svetimo turto iššvaistymo nepagrįstai buvo nuteistas ne tik G. P., bet netgi ir jau bausmÄ atlikÄs V. K., yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir Å¡ioje byloje Å¡is klausimas iÅ¡ viso negali bÅ«ti nagrinÄjamas. Jau nurodytu įsiteisÄjusiu 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad J. B. nuo 1992 m. spalio 27 d. bÅ«dama IAB ,,IKHKâ direktore ir valdybos pirmininke, o nuo 1995 m. balandžio 6 d. direktore ir valdybos nare, ir V.
K., bÅ«damas IAB ,,IKHKâ akcininku, nuo 1994 m. vasario 21 d. valdybos nariu, o nuo 1995 m. balandžio 6 d. valdybos pirmininku, iššvaistÄ jiems patikÄtas ir jų žinioje esanÄias IAB ,,IKHKâ skolintas pinigines lÄÅ¡as. Turint tikslÄ užtikrinti IAB ,,IKHKâ privatizuotų įmonių veiklÄ pagal J. B. sudarytas ir pasiraÅ¡ytas lÄšų priÄmimo laikinam naudojimuisi sutartis iÅ¡ gyventojų buvo pasiskolintos piniginÄs lÄÅ¡os, kurios buvo užpajamuotos bendrovÄs kasoje. Å ie pinigai pagal tiksliÄ paskirtį nebuvo naudojami, o už juos buvo perkamos kitų bendrovių akcijos bei finansuojamos kitos EBSW pavaldume esanÄios bendrovÄs. Nors nurodytu nuosprendžiu J.
B. ir V. K. pripažinti kaltais iÅ¡vaistÄ dar didesnÄs vertÄs svetimÄ turtÄ , t. y. iÅ¡ viso 81386016,66 Lt, Å¡iuo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad nuo 1994 m. sausio 6 d. iki 1994 m. balandžio 14 d. V. K. iÅ¡davus 39500000 Lt avansÄ , iÅ¡ Å¡ių lÄšų tik 15 272 058 Lt buvo panaudota IAB ,,IKHKâ reikmÄms â vertybinių popierių pirkimui, o likusi pinigų dalis â 24272942 Lt buvo iššvaistyta. Tame paÄiame nuosprendyje nurodyta, kad Å¡is svetimas turtas buvo iššvaistytas J.
B. ir V. K. veikiant iÅ¡ anksto susitarus grupÄje su nuo tyrimo pasislÄpusiu IAB ,,IKHKâ stebÄtojų tarybos narių ir teisiÅ¡kai neįregistruoto EBSW koncerno prezidentu G. P..Teisme iÅ¡nagrinÄjus iÅ¡skirtÄ G. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ , dar kartÄ pasitvirtino ne tik jau nuteistų V. K. ir J. B., bet buvo nustatytos ir paties G. P. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybÄs, atskleistas jo vaidmuo Å¡io nusikaltimo padaryme. IÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma patvirtino, kad G. P. G. P., bÅ«damas investicinÄs akcinÄs bendrovÄs âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄju bei nuo 1992-10-23 StebÄtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno âEBSWâ (1994-06-15 įregistruoto kaip âKonglameratas EBSWâ) Tarybos prezidentu ir dÄl to turÄdamas realiÄ galimybÄ Ä¯takoti IAB âIKHKâ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, Å¡ios bendrovÄs StebÄtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritarÄ bendrovÄs Valdybos 1993-04-14 posÄdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as, siekiant užtikrinti bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinÄ veiklÄ ir pavesti IAB âIKHKâ akcininkui V.
K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatÄ nusikaltimo objektÄ , t.y. svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų, ir organizavo IAB âIKHKâ direktorÄs J. B. žinioje ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų - 24.227.942,00 Lt vertÄs IAB âIKHKâ turto iššvaistymÄ , tai yra, V. K. 1993-1994 metais, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, iÅ¡ IAB âIKHKâ kasos gavus 39.500.000,00 Lt (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iÅ¡ minÄtos bendrovÄs kasos gavo laikotarpyje nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius) vertybinių popierių pirkimui bei panaudojus Å¡iam tikslui tik 15.272.058,00 Lt, G.
P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB âIKHKâ Valdybos ir StebÄtojų tarybos sprendimus surinktos iÅ¡ indÄlininkų lÄÅ¡os gali bÅ«ti panaudotos tik bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinei veiklai, likusius 24.227.942,00 Lt 1994 metais ir vÄliau iki 1995-04-03, V. K. asmeniÅ¡kai IAB âIKHKâ patalpose Gedimino g. 47 Kaune arba per UAB âSnitaâ darbuotojus, Å¡ios bendrovÄs patalpose, Savanorių pr. 349, Kaune, padengÄ Ä¯siskolinimÄ nenustatytiems asmenims, atsiradusį V.
K. ir G. P. gavus pinigus iÅ¡ Å¡ių asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB âSnitaâ darbuotojai ir V. K. 1993 metais buvo perdavÄ: 2.000.000,00 Lt â A. D., 2.000.000,00 Lt â A. G., 5.160.000,00 Lt â A. S., 1.000.000,00 Lt â UAB âKauno brokerių kompanijaâ, 60.000,00 Lt â E. Å ., 537.452,00 Lt â I. K., 380.000,00 Lt â A. K., 200.000,00 Lt â R. R. ir 120.000,00 Lt â UAB âLunatikasâ bei likusius perdavÄ (daugeliu atvejų sudarant tik žodines sutartis, be turtinių garantijų, nesigilinant į skolininkų verslo planus, dažniausiai užsienio valiuta) 234.000,00 Lt â M.
G., 169.136,00 Lt â A. E., 100.000,00 Lt â D. V., 713.788,00 Lt â M. B., 495.000,00 Lt â J. S., 120.000,00 Lt â A. M., 370.000,00 Lt â V. B., 20.000,00 Lt â E. M., 320.000,00 Lt â D. C., 60.000,00 Lt â G. G., 200.000,00 Lt â G. P., 97.956,00 Lt â G. S., 432.000,00 Lt â M. B., 80.000,00 Lt â R. V., 120.000,00 Lt â P. K., 325.000,00 Lt â K. A., 440.000,00 Lt â A. S., 400.000,00 Lt â ArÅ«nui K. Ä., 600.000,00 Lt â D. Ä., 1.564.000,00 Lt â A. K., 80.000,00 Lt â AB âŽiobasâ, 80.000,00 Lt â A.
K., 96.000,00 Lt â V. V., 90.000,00 Lt â D. Y., 90.000,00 Lt â K. S., 61.100,00 Lt â S. S., 3.000.000,00 Lt â G. P. ir likusius pinigus â kitiems nenustatytiems asmenims. Taip G. P. organizavo V. K. patikÄto 24.227.942,00 Lt vertÄs IAB âIKHKâ turto iššvaistymÄ .Nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo apeliaciniai skundai didelÄs apimties, juose dÄstomi įvairÅ«s nesutikimo su teismo iÅ¡vadomis ir priimtu nuosprendžiu argumentai, kai kurie iÅ¡ jų kartojasi abiejuose skunduose. Apeliantai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir iÅ¡ esmÄs tik vienintelio už tÄ patį nusikaltimÄ jau nuteisto V.
K. parodymais, nurodoma, kad G. P. skolindavo tik savo paties asmeninius pinigus, o V. K. skolinti pinigus ir taip Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ nÄra nurodinÄjÄs, teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. P. dÄl savo pareigų bÅ«tų galÄjÄs nurodinÄti, kokius sprendimus turi priiminÄti IAB ,,IKHKâ stebÄtojų tarybos ir valdybos bariai, taip pat ir nurodyti V. K. skolinti jam patikÄtus pinigus ir tokiu bÅ«du iÅ¡vaistyti svetimÄ turtÄ . GynÄjo apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad Å¡ioje byloje nÄra nei nukentÄjusiųjų, nei civilinių ieÅ¡kovų, o iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies neaiÅ¡ku, kam iÅ¡ tikrųjų priklausÄ kaltinime nurodytas iššvaistytas turtas.
Apeliantas nurodo, kad teismas rÄmÄsi suklastotomis sutartimis ir kitais dokumentais, neįvertino to, kad IAB ,,IKHKâ gyventojų indÄlius rinko pažeidžiant teisÄs aktus, todÄl neteisÄtu bÅ«du gauti pinigai negalÄjo bÅ«ti laikomi patikÄtais V. K.. Padarius iÅ¡vadÄ , kad V. K. negalÄjo iššvaistyti jam patikÄto svetimo turto, G. P. negalÄjo ir Å¡ios nusikalstamos veikos organizuoti. Apeliantai nurodo ir apie tai, kad teismas nenustatÄ tikslių V. K. patikÄtų pinigų perskolinimo datų, neteisingai nustatÄ kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ , todÄl padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį dar nebuvo suÄjÄ baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminai.Å iuos ir kitus apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir paneigti teisme iÅ¡nagrinÄtais įrodymais.
Ä® didžiÄ jÄ apeliantų argumentų dalį faktiÅ¡kai jau buvo atsakyta ir jie jau buvo paneigti paÄiame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.ApraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡ pradžių nurodoma, kad G. P. numatÄ nusikaltimo objektÄ â svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų, ir organizavo IAB ,,IKHKâ direktorÄs J. B. žinioje buvusių ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų iššvaistymÄ .
Tuo tarpu kaltinimo pabaigoje jau nurodoma, kad G. P. organizavo V. K. patikÄto IAB ,,IKHKâ turto iššvaistymÄ . Kolegijos nuomone, tarp Å¡ių teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taravimo nÄra. Byloje tikrai nustatyta, kad su indÄlininkais buvo pasiraÅ¡inÄjamos ,,LÄšų priÄmimo laikinam naudojimuiâ sutartys ir tokių indÄlių priÄmimas iÅ¡ gyventojų nebuvo numatytas IAB ,,IKHKâ įstatuose, tai prieÅ¡taravo ir galiojusiems teisÄs aktams, taÄiau nuosprendyje teismas teisingai nurodÄ, kad tos indÄlininkų piniginÄs lÄÅ¡os buvo užpajamuotos IAB ,,IKHKâ ir taip tapo Å¡ios bendrovÄs turtu.
Å ioje dalyje taip pat pažymÄtina, kad V. K., nors jam bendrovÄs valdybos ir stebÄtojų tarybos nutarimais ir buvo pavesta organizuoti gyventojų indÄlių priÄmimÄ , kaltinime nurodytas pinigines lÄÅ¡as (39 500 000 Lt), kurių dalis buvo iššvaistyta, gavo ne tiesiogiai iÅ¡ indÄlininkų, o Å¡ios lÄÅ¡os, dalimis grynais pinigais jam buvo iÅ¡mokÄtos pagal 6 kasos iÅ¡laidų orderius bÅ«tent iÅ¡ IAB ,,IKHKâ kasos. Taigi akivaizdu, kad V. K. patikÄtas turtas jam buvo svetimas ir priklausÄ IAB ,,IKHKâ, o neteisÄtai perleidÄs dalį to jam patikÄto turto tretiesiems asmenims, V.
K. iššvaistÄ bÅ«tent IAB ,,IKHKâ turtÄ . Tai, kad nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ nedalyvavo jokie nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, paaiÅ¡kinama pirmiausia tuo, kad IAB ,,IKHKâ jau seniai bankrutavusi. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžio matosi, kad toje byloje dar dalyvavo ir bankrutavusiÄ IAB ,,IKHKâ atstovavusios UAB ,,Valeksaâ, pripažintos civiline ieÅ¡kove, atstovai, taÄiau paminÄtu nuosprendžiu UAB ,,Valeksaâ civilinis ieÅ¡kinys buvo atmestas. G.
P. byla iÅ¡skirta iÅ¡ tos paÄios baudžiamosios bylos ir dÄl tos paÄios nusikalstamos veikos, tuo ir yra paaiÅ¡kinama, kad civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡skirtoje byloje jam nebuvo pareikÅ¡tas. TaÄiau tai, kad nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ nedalyvavo jokie nei nukentÄjusiaisiais, nei civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti asmenys arba jų atstovai, neturÄjo jokios reikÅ¡mÄs sprendžiant G. P. baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ .            Kad V. K. iššvaistÄ jam patikÄtÄ didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ â 24 227 942 Lt pinigines lÄÅ¡as, nustatyta ne tik jau paminÄtu 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, taÄiau tai patvirtina ir Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinÄti įrodymai.
IÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad šį svetimo turto iššvaistymÄ organizavo nuteistasis G. P.. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 ,,DÄl teismų praktikos sukÄiavimo ir turto prievartavimo arba iššvaistymo baudžiamosiose byloseâ 14 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimÄ arba iššvaistymÄ grupÄje iÅ¡ anskto susitarusių asmenų padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikÄtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant 1961 m.
BK 18 str. (atitinkamai 2000 m. BK 24 str.). Nuteistajam G. P., nors jis buvo IAB ,,IKHKâ akcininkas ir steigÄjų tarybos narys, turtas, kurį kaip nusikaltimo vykdytojas iššvaistÄ V. K., nebuvo nei patikÄtas, nei buvo jo žinioje. TaÄiau įrodyta, kad G. P. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip nusikaltimo vykdytojų bendrininkas, Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, todÄl jis irgi buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn.           Nuteistasis G.
P. ir jo gynÄjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindÄ suklastotais ir netgi neteisÄtu bÅ«du gautais dokumentais. Å iuos apeliantų argumentus kolegija atmeta. Byloje iÅ¡ tikrųjų nustatyta, kad jam patikÄtas pinigines lÄÅ¡as V. K. skolindavo ir nesudarydamas jokių raÅ¡ytinių sutarÄių, tik vÄliau atgaline data bÅ«davo suraÅ¡omos raÅ¡ytinÄs sutartys, kuriose bÅ«davo nurodoma, kad pinigus skolino ne IAB ,,IKHKâ, o asmeniÅ¡kai V. K.. Sutartyse nurodomas paskolų iÅ¡davimo laikas nesutapdavo su faktiniu pinigų perdavimo tretiesiems asmenims laiku.
Kelia abejonių ir tai, ar pagal IAB ,,IKHKâ kasos iÅ¡laidų orderius pinigai V. K. tikrai buvo iÅ¡duoti tų orderių suraÅ¡ymo laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 6 d. iki 1994 m. balandžio 14 d., o ne anksÄiau. Nuosprendyje kaip tik ir nurodoma, kad 39 500 000 Lt V. K. iÅ¡ bendrovÄs kasos gavo 1993-1994 metais, o Å¡is pinigų iÅ¡davimas tik vÄliau buvo įformintas jau paminÄtais kasos iÅ¡laidų orderiais. Byloje nustatyta ir tai, kad IAB ,,IKHKâ stebÄtojų tarybos nutarimai buvo priiminÄjami nesilaikant nustatytos tvarkos, kyla abejonių dÄl tų nutarimų tikrosios suraÅ¡ymo datos ir posÄdžiuose dalyvavusių asmenų.
StebÄtojų tarybos 1993 m. balandžio 15 d. nutarime nÄra G. P. paraÅ¡o, o liudytoja N. K. dar ir parodÄ, kad ji pati suklastojo stebÄtojų tarybos nario A. P. paraÅ¡Ä . Visa tai, kas buvo iÅ¡dÄstyta, iÅ¡ tikrųjų patvirtina, kad dalis ikiteisminio tyrimo metu paimtų IAB ,,IKHKâ ir kitų su V. K. patikÄtų pinigų perleidimas tretiesiems asmenims susijusių dokumentų tikrai buvo arba suklastoti arba neatitiko tiems dokumentams kitų teisÄs aktais keliamų reikalavimų. TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie bylos duomenys buvo gauti neteisÄtu bÅ«du ir jų teismas negalÄjo pripažinti įrodymais.
Net ir suklastotas dokumentas gali patvirtinti arba paneigti svarbias bylos aplinkybes, o ar tie dokumentai, kaip ir bet kokie kiti bylos duomenys, gali bÅ«ti įrodymais, priklauso tik nuo to, ar jie gauti teisÄtais bÅ«dais ir ar jie gali bÅ«ti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Visi jau paminÄti dokumentai ikiteisminio tyrimo (parengtinio tardymo) metu buvo gauti laikantis BPK reikalavimų, patikrinti juos betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjus teisiamajame posÄdyje, todÄl teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais ir jokių BPK 20 str. reikalavimų nepažeidÄ.           Ne tik IAB ,,IKHKâ stebÄtojų tarybos ir valdybos nutarimai bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir liudytojų (taip pat ir 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu jau nuteistų asmenų, tarp jų ir V.
K.) parodymais byloje neabejotinai nustatyta, kad IAB ,,IKHKâ valdyba 1993 m. balandžio 14 d. nutarÄ rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as ir tai buvo pavesta V. K.. Tam pritarÄ ir bendrovÄs stebÄtojų taryba. Nors Å¡ios tarybos 2003 m. balandžio 15 d. nutarime nÄra G. P. paraÅ¡o, neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis tai žinojo ir tam pritarÄ, nes tai patvirtina ne tik N. K. ir kitų liudytojų, bet faktiÅ¡kai ir paties G. P. parodymai. PažymÄtina, kad netgi pastabose dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo pats G.
P. praÅ¡Ä patikslinti jo parodymus nurodant, kad 2003 m. balandžio 15 d. nutarimÄ N. K. atneÅ¡Ä pasiraÅ¡yti po kelių mÄnesių. Apklaustas teisiamajame posÄdyje jis netgi neatmetÄ galimybÄs, kad dalyvavo paÄiame tos dienos stebÄtojų tarybos posÄdyje. Bylos aplinkybÄs patvirtina ir tai, kad iÅ¡ gyventojų renkami indÄliai po to perskolinami kitiems asmenims ir kad tai darÄ V. K.. Teisiamajame posÄdyje (48 t., 37 b. l.) po perskaitytų jo ankstesnių parodymų G. P. pats parodÄ, jog dÄl pinigų skolinimo kreipdavosi į įvairius asmenis, taip pat ir į V.
K.. Jis žinojo, kad jeigu V. K. turi laisvų lÄšų, tai jis skolina trumpam laikui už palÅ«kanas â procentus. Jam buvo žinoma, kad V. K. IAB ,,IKHKâ vadovavo indÄlių priÄmimui iÅ¡ gyventojų. Taip pat jam buvo žinoma, kad indÄliai iÅ¡ gyventojų â lÄÅ¡os buvo priiminÄjamos privatizacijos, gamybiniams-prekybiniams projektams bei kitiems pasitaikiusiems bizniams, kurie duoda pelnÄ . Taip pat vieno akcininkų susirinkimo metu, tai buvo 1993 ar 1994 m., IAB ,,IKHKâ valdyba informavo akcininkus, kad pinigai perskolinami, tai jam kaip IAB ,,IKHKâ akcininkui buvo žinoma.
Teisme G. P. pats parodÄ apie tai, kad jis, kaip EBSW prezidentas, dÄl asmenų, kuriems sutikdavo paskolinti pinigų, skambindavo departamentų direktoriams, kad Å¡ie įvertintų besikreipianÄių dÄl paskolų asmenų projektus. Pripažino, kad dÄl to skambindavo ir V. K.. Nors G. P. Äia pat pridÅ«rÄ, kad jis asmenis nukreipdavo ne pinigų skolinimui, o daryti biznį ir už niekÄ negarantuodavo, Å¡ie jo parodymai (48 t., 35-36 b. l.), įvertinus ir paminÄtus ankstesnius jo parodymus, patvirtina, kad dÄl paskolų besikreipianÄius asmenis jis nukreipdavo ir pas V.
K., žinodamas, kad V. K. perskolina iÅ¡ gyventojų indÄlių gautus pinigus ir kad Å¡i veikla yra neteisÄta. Tuo tarpu V. K. parodymai patvirtina, kad G. P. ne tik nukreipdavo pas jį asmenis, bet ir pats nurodydavo kam ir kokios paskolos turi bÅ«ti iÅ¡duotos. Apeliaciniuose skunduose ginÄijama ir iššvaistyto svetimo turto vertÄ. Apeliantai nurodo, kad 5000000 Lt buvo paskolinti ne A. G. ir A. D., o A. Ä., kurios prokuroras net nepaminÄjo kaltinime. Apeliantai nurodo ir apie tai, kad iÅ¡ V. K. patikÄtų piniginių lÄšų tikrai nebuvo perduoti 3000 000 Lt paÄiam G.
P.. G. P. savo skunde, ir parodymuose nurodo, kad pats kitiems asmenims skolindavo tik savo asmeninius pinigus, taip pat ir A. S., todÄl nesutinka su kaltinimo dalimi, kurioje nurodoma, kad iÅ¡ V. K. patikÄtų pinigų buvo padengti ir įsiskolinimai, atsiradÄ gavus pinigų iÅ¡ nenustatytų asmenų ir juos dar 1993 m. perdavus kaltinime iÅ¡vardintiems asmenims, tarp jų ir A. S.. Å iuos apeliantų argumentus kolegija irgi atmeta, o iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad tuos argumentus paneigÄ pats pirmosios instancijos teismas.
Pirmiausia, iÅ¡ viso neįtikÄtina, kad G. P. be jokių pakankamų garantijų bÅ«tų skolinÄs kitiems asmenims savo asmeninius pinigus, ypaÄ tokias sumas, kurios iÅ¡vardintos kaltinime. Tas pats pasakytina ir apie V. K.. Be to, G. P. versijÄ , kad 1993 m. ir vÄliau jis skolino tik savo asmeninius pinigus, teismas atmetÄ remdamasis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktais dokumentais apie G. P. 1994 m. sausio 1 d. deklaruotas draudžiamÄ sias pajamas. Ne tik Å¡io, bet ir vÄlesnio laikotarpio G.
P. turto ir pajamų deklaracijos paneigia nuteistojo galimybÄ iÅ¡ asmeninių lÄšų suteikti kaltinime nurodyto dydžio paskolas, todÄl teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ V. K. patikÄtų piniginių lÄšų buvo padengti ir įsiskolinimai nenustatytiems asmenims, atsiradÄ V. K. ir G. P. gavus iÅ¡ tų asmenų pinigus, kuriuos, G. P. nurodymu, V. K. ir UAB ,,Snitaâ darbuotojai 1993 m. perdavÄ A. D., A. G., A. S. ir kt. kaltinime iÅ¡vardintiems asmenims. PažymÄtina, kad pats V.
K., nors irgi parodÄs, kad anksÄiau skolino savo asmeninius pinigus, pripažino vÄliau tas sumas padengÄs iÅ¡ jam patikÄtų ir perduotų iÅ¡ IAB ,,IKHKâ kasos pinigų. Tie asmenys, iÅ¡ kurių V. K. ir G. P. buvo gavÄ pinigų kaltinime nurodytu laikotarpiu, nenustatyti, taÄiau nebuvo paneigta ir galimybÄ, kad iÅ¡ tokių asmenų gauti pinigai buvo perskolinti. BÅ«tent Å¡ia aplinkybe ir paaiÅ¡kinama, kad kaltinimai V. K. ir G. P. dÄl iÅ¡vardintų įsiskolinimų padengimo iÅ¡ perduotų IAB ,,IKHKâ pinigų buvo pareikÅ¡ti ne dÄl svetimo turto pasisavinimo, o dÄl to paties tÄstinio svetimo turto iššvaistymo.
Revizijos aktu nustatyta, kad 1994 m. sausio 6 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 7 iÅ¡ IAB ,,IKHKâ kasos buvo iÅ¡duoti 3000000 Lt atsiskaitytiniam asmeniui V. K., taÄiau tai patvirtinanÄio dokumento byloje nÄra. Pats V. K. parodÄ, kad nurodytus 3 000 000 Lt, kurie įÄjo į bendrÄ iÅ¡duotÄ 39500 000 Lt sumÄ , jis iÅ¡ karto perdavÄ G. P., todÄl pats nurodytos pinigų gavimo sumos savo paraÅ¡u nepatvirtino buhalteriniuose dokumentuose. Kaip tuos pinigus panaudojo G. P., jis nežino. Nuosprendyje teismas G.
P. parodymus Å¡ioje dalyje atmetÄ ir nurodÄ, kad tiki V. K. parodymais. Tai motyvavo tuo, kad G. P. parodymus teisme davÄ tik po to, kai buvo iÅ¡tirti visi kiti įrodymai ir tada savo ankstesnius parodymus iÅ¡ dalies pakeitÄ. Tuo tarpu V. K. parodymus Å¡ioje dalyje patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Kolegijos nuomone, nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada nÄra pagrindo. Nors V. K. apie 3 000 000 Lt perdavimÄ paÄiam G. P. asmeniÅ¡kai parodÄ tik savo vÄlesnių apklausų metu, jis, net ir nepasiraÅ¡Äs buhalterijos dokumentuose, neneigia paties nurodytos pinigų sumos paÄmimo iÅ¡ bendrovÄs kasos fakto, taigi neginÄija ir tų pinigų iššvaistymo, o kaltinime nurodytÄ visÄ iššvaistytų pinigų sumÄ iÅ¡ tikrųjų patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai.
Be to, atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad nuosprendyje teismas nurodytÄ 3 000 000 t pinigų sumÄ irgi pripažino ne pasisavinta vieno kurio nors iÅ¡ kaltininkų, o pripažino jÄ bendrininkų bendrais veiksmais iššvaistytu turtu. Nors kaltinamajame akte ir nuosprendyje nebuvo nurodyta, kad dalis V. K. patikÄtų pinigų buvo perduota L. Ä., pats teismas nuosprendyje tai paaiÅ¡kino tuo, kad L. Ä. pinigai dar kartÄ buvo perskolinti jau po to, kai buvo grÄ Å¾inta A. G. ir A. D. iÅ¡duota paskola. PažymÄtina, kad tÄ patį teisme parodÄ ir nuteistasis G.
P.. Jis parodÄ (48 t., 38 b. l. ), kad L. Ä. yra moteris iÅ¡ Å iaulių, kuriai A. D. su A. G. perskolino pinigus ir kuri vÄliau jiems tų pinigų negrÄ Å¾ino. Nuteistojo ir jo gynÄjo apeliaciniuose skunduose dar nurodoma apie tai, kad nuosprendyje aptartų sutarÄių pagrindu V. K. iÅ¡ M. G., A. E. ir kitų asmenų jau buvo priteistos skolos ir palÅ«kanos. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis V. K., pateikdamas ieÅ¡kinius teismui, iššvaistytas IAB âIKHKâ lÄÅ¡as iÅ¡ skolininkų prisiteisÄ kaip savo.
Teismas to neįvertino, taip pat neįvertino V. K. parodymų apie tai, kad iÅ¡ privaÄių asmenų, kurie negrÄ Å¾ino paskolintų pinigų, jis jau yra prisiteisÄs daugiau negu 42000000 Lt, o teisme dar yra ir daugiau civilinių ieÅ¡kinių. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. P. IAB âIKHKâ turtÄ iššvaistÄ taip pat ir paskolinant 1000000 Lt UAB âKauno brokerių kompanijaâ. TaÄiau Kauno miesto apylinkÄs teismo 1998 m. spalio 30 d. nuosprendžiu už tų paÄių pinigų pasisavinimÄ buvo nuteistas L.
G.. Å iame nuosprendyje nurodyta, kad L. G. pasisavino nurodytÄ pinigų sumÄ , priklausanÄiÄ V. K.. BÅ«damas Å¡aliÅ¡ku, teismas neįvertino ir Å¡ios aplinkybÄs, ji nuosprendyje net nepaminÄta. TaÄiau paminÄtas 1998 m. spalio 30 d. nuosprendis faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad L. G. buvo nuteistas už pasisavinimÄ ar iÅ¡eikvojimÄ V. K. asmeninio turto, tuo tarpu jį patį (G. P.) teismas nuteisÄ jau ne už V. K. asmeninių, o už IAB âIKHKâ pinigų iššvaistymÄ . Kolegijos nuomone, iÅ¡dÄstyti apeliacinių skundų argumentai irgi nepaneigia G.
P. kaltÄs. Pirmiausia pažymÄtina, kad, remiantis V. K. parodymais, G. P. nurodymu paskolas kitiems asmenims jis iÅ¡davinÄjo pats, per G. P. arba jo nurodytus asmenis, taÄiau sutartis dÄl tų paskolų sudarinÄjo savo vardu. Tuo ir paaiÅ¡kinama tai, kad vÄliau, tiems asmenims paskolų negrÄ Å¾inus, remdamasis tomis paÄiomis sutartimis, V. K. paskolintus pinigus prisiteisinÄjo sau. TaÄiau nuosprendyje teismas pagrįstai nurodÄ, kad Å¡iuo atveju V. K. prisiteistos pinigų sumos laikytinos iššvaistyto svetimo turto dalimi ir tai nereabilituoja G.
P.. Sutinkant su Å¡ia teismo iÅ¡vada pažymÄtina dar ir tai, kad, nors ir prisiteisÄs iÅ¡ kitų asmenų neteisÄtai paskolintus pinigus, už kurių iššvaistymÄ pats buvo nuteistas, V. K. vis dÄlto atlygino dalį IAB âIKHKâ indÄlininkams padarytos žalos ir 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje į tai buvo atsižvelgta skiriant V. K. bausmÄ. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, buvo iÅ¡reikalautas ir apeliantų nurodomas Kauno miesto apylinkÄs teismo 1998 m. spalio 30 d. nuosprendis (50 t., 179-180 b. l.).
IÅ¡ jo matosi, kad Å¡iuo nuosprendžiu L. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 152 str. L. G. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB âKauno brokerių kompanijaâ samdomu direktoriumi, pagal 1993 m. lapkriÄio 9 d. paskolos sutartį iÅ¡ S. D. gavo 250000 JAV dolerių (1000000 Lt) paskolÄ , įvertintÄ kartu su palÅ«kanomis iki 1994 vasario 9 d. 1332500 Lt sumai, taÄiau pasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui paskolos negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du L. G. pasisavino paskolos sutartimi jam patikÄtÄ svetimÄ asmeninį turtÄ , t. y. 1000000 Lt, priklausanÄių V.
K., kuriuos V. K. 1993 m. lapkriÄio 4 d. sutartimi buvo perdavÄs S. D. su sÄ lyga, kad pastarasis sudarys paskolos sutartį su UAB âKauno brokerių kompanijaâ. Ä®vertinusi šį teismo nuosprendį kolegija pirmiausia daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is nuosprendis, kaip ir anksÄiau paminÄti teismų sprendimai dÄl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepaneigia G. P. kaltÄs dalyvavus IAB âIKHKâ turto iššvaistyme. NÄra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad G. P. ir V. K. buvo nuteisti už tÄ paÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nurodytu kitu nuosprendžiu buvo nuteistas L.
G., nes Å¡is asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo nuteistas už V. K. jam suteiktos paskolos pasisavinimÄ . Be to, tai tik patvirtina V. K. parodymus apie tai, kad nors paskolas jis iÅ¡davinÄjo savo vardu, taÄiau pinigus perduodavo ne tik pats, bet ir per G. P. arba UAB âSnitaâ darbuotojus. Tuo tarpu 1998 m. spalio 30 d. nuosprendyje kaip tik minimas S. D., nurodyta, kad L. G. paskolÄ gavo bÅ«tent per S. D., kuris dirbo UAB âSnitaâ vyr. buhalteriu, o antraeilÄse pareigose dar buvo koncerno âEBSWâ finansininku.
Tuo tarpu nuteistasis G. P. buvo ne tik EBSW prezidentu, bet ir buvo pagrindinis UAB âSnitaâ akcininkas. S. D. parodymai nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dÄstyti. S. D. parodÄ, kad buvo priklausomas nuo G. P., I. S., V. K. ir A. P., nes jie buvo koncerno EBSW, UAB âSnitaâ ir IAB âIKHKâ vadovaujantys asmenys. Be to, S. D. buvo paminÄjÄs netgi tÄ paÄiÄ 1998 m. spalio 30 d. nuosprendyje nurodytÄ 1993 m. lapkriÄio 4 d. sutartį tarp jo ir V. K., pagal kuriÄ sÄ lyginai gavo 1000000 Lt, kad Å¡iuos pinigus paskolintų UAB âKauno brokerių kompanijaâ.
S. D. parodÄ, kad Å¡iÄ sutartį turÄjo pasiraÅ¡yti, nes buvo priklausomas nuo jau paminÄtų asmenų ir norÄjo dirbti. Kaip jau buvo paminÄta, V. K. parodÄ, kad jam patikÄtus IAB âIKHKâ pinigus skolindavo kitiems asmenims G. P. nurodymu ir kad be G. P. žinios tų pinigų faktiÅ¡kai negalÄjo panaudoti. Tuo tarpu nuteistasis G. P. savo parodymuose ir apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. jokių nurodymų nedavÄ ir kad V. K. jį apkalba siekdamas suÅ¡velninti savo padÄtį ir mÄgindamas pateisinti jam patikÄtų pinigų iššvaistymÄ .
Vertinant G. P. parodymus ir jo apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ jų matosi, kad nuteistasis, skirtingai negu V. K., bando ne tik suÅ¡velninti savo padÄtį, bet ir teismo pripažintam kaltu jo bendrininkui V. K. mÄgina priskirti atsakomybÄ už svetimo turo iššvaistymÄ jam vienam. Vis dÄlto ir skundžiamame nuosprendyje, ir Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma patvirtina ne G. P., o bÅ«tent V. K. parodymus. Nuteistasis G. P. nurodo, kad jam pasislÄpus nuo ikiteisminio tyrimo, V.
K. âperÄmÄâ jo paties, t. y. G. P., skolininkus, grasinimais arba įtikinÄjimais (A. S. atveju) bandÄ jiems įteigti, kad jiems buvo paskolinti ne G. P. asmeniniai, o IAB âIKHKâ priklausantys pinigai. G. P. nurodo netgi apie tai, kad V. K. kažkokiu bÅ«du galÄjo pavogti jo dokumentus, patvirtinanÄius paskolų iÅ¡davimÄ jo (G. P.) vardu. Å i apelianto versija iÅ¡ viso neįtikinanti, niekuo nepagrįsta ir apie jÄ pats nuteistasis faktiÅ¡kai tik spÄlioja. Tuo tarpu iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų matosi, kad nors ir kreipÄsi dÄl paskolų į G.
P., gautų pinigų kilmÄs jie galÄjo ir nežinoti, ypaÄ tais atvejais, kai sutartys dÄl pinigų skolinimo bÅ«davo tik žodinÄs. G. P. gynÄjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. su A. S. susipažino 1999 m. kalÄjime. GynÄjas skunde remiasi A. S. parodymais apie tai, kad jam iÅ¡Äjus iÅ¡ kalÄjimo âG. P. jau nebuvo, V. K. sakÄ, kad tuos pinigus âBalticumuiâ G. P. yra paÄmÄs iÅ¡ Holdingo. Tada patvirtinome, kad pinigai, kuriuos davÄ per S. D. G. P., yra iÅ¡ Holdingoâ.
Toliau A. S. parodÄ, kad âmums skirtumo nebuvo, kieno tie pinigaiâ. Tuo tarpu atsakydamas į teisÄjo užduotÄ klausimÄ A. S. parodÄ, jog G. P. buvo sakÄs, kad pinigai yra jo. Kolegijos nuomone, tokie A. S. parodymai nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo versijų nepatvirtina, be to, jie tik dar kartÄ patvirtina jau paminÄtÄ iÅ¡vadÄ , kad paskolas gavÄ asmenys tikrosios pinigų kilmÄs galÄjo nežinoti. Tas pats pasakytina ir apie liudytojÄ A. S., juo labiau, kad ir jam pinigai buvo perduoti per S. D..
IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡dÄstyta, daroma iÅ¡vada, kad nors V. K. ir G. P. abu mÄgina didesnÄ kaltÄs dalį suversti vienas kitam, iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma patvirtina jų abiejų kaltÄ, o taip pat jų bendrininkavimÄ padarant tÄ paÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kolegijos nuomone, padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tai, kokia dalimi V. K. perdavÄ pinigus savo pažįstamiems, ir kokia â G. P., veikos kvalifikavimui reikÅ¡mÄs neturi. Kolegijos nuomone, nuteistųjų veikos kvalifikavimui reikÅ¡mÄs neturÄtų netgi tai, jeigu V.
K. arba G. P. kuriÄ nors dalį V. K. patikÄtų pinigų bÅ«tų perdavÄ tretiesiems asmenims bendrininkams to nežinant. Byloje nustatyta, kad V. K. patikÄtų IAB âIKHKâ pinigų iššvaistymas tÄsÄsi ilgÄ laikÄ ir teismas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai įvertino kaip tÄstinÄ. BK 26 str. 1 d. yra nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apÄmÄ jų tyÄia. To paties BK str. 4 d. nurodyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padÄjÄjas atsako pagal Å¡io kodekso straipsnį, numatantį atsakomybÄ už vykdytojo padarytÄ veikÄ , ir Å¡io kodekso 24 str. 4, 5 ar 6 dalį.
Tai reiÅ¡kia, kad bendrininkų veikos įvertinimas priklauso nuo vykdytojo faktiÅ¡kai padarytos veikos ir kad bendrininkai neatsako tik už vykdytojo ekscesÄ , t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyÄia. Å ioje byloje teismas pripažino G. P. ir V. K. nusikalstamos veikos bendrininkais. Negalima atmesti galimybÄs, kad V. K. ir G. P. iššvaistant svetimÄ turtÄ galÄjo atlikti ir kai kuriuos savarankiÅ¡kus veiksmus, dÄl kurių atskirai nebuvo susitarta, taÄiau iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma patvirtina, kad G.
P. ir V. K. kaip bendrininkai veikÄ turÄdami vieningÄ tyÄiÄ iššvaistyti visas V. K. IAB âIKHKâ patikÄtas pinigines lÄÅ¡as, likusias po jų panaudojimo pagal tiesioginÄ paskirtį. TodÄl Å¡iuo atveju kolegija vykdytojo eksceso galimybÄ atmeta ir daro iÅ¡vadÄ , kad G. P., kaip nusikaltimo organizatorius, turi atsakyti už visÄ vykdytojo V. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. už viso kaltinime nurodyto didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistymÄ .Apeliaciniuose skunduose nuteistasis G.
P. ir jo gynÄjas nurodo ir apie tai, kad teismas neatskleidÄ G. P., kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmens, dÄl to padarytos teismo iÅ¡vados pagrįstos tik prielaidomis, be to, teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių padarydamas iÅ¡vadÄ apie G. P. turÄtÄ Ä¯takÄ V. K. sprendimams, todÄl teismo iÅ¡vados, kad V. K. iššvaistÄ svetimÄ turtÄ vykdydamas G. P. nurodymus, o tuo paÄiu ir pati iÅ¡vada, kad nuteistasis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, yra nepagrįstos. Nuteistasis G. P. skunde dar nurodo, kad, jo nuomone, nusikalstamos veikos metu galiojusio 1961 m.
BK 18 str. nuostatos dÄl bendrininkavimo ir bendrininkų rūšių buvo jam palankesnÄs negu 2000 m. BK 24 str., todÄl teismas turÄjo taikyti jam anksÄiau galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje aiÅ¡kiai nenurodyta, kaip konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmuo, nes BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, subÅ«rÄs organizuotÄ grupÄ ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavÄs ar koordinavÄs jų narių veiklÄ arba parengÄs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavÄs. Jo nuomone, tai reiÅ¡kia, kad teismas jį pripažino dalyvavus organizuotoje grupÄje ar nusikalstamame susivienijime.Å iuos apeliantų argumentus kolegija atmeta.
Pirmiausia atmetami nuteistojo G. P. argumentai dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 24 str. 4 d.), nes apeliantas skunde jį neteisingai aiÅ¡kina. Pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. organizatoriumi yra asmuo, kuris:
1) subÅ«rÄ organizuotÄ grupÄ;
2) sukÅ«rÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ ;
3) vadovavo organizuotai grupei;
4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui;
5) koordinavo organizuotos grupÄs veiklÄ ;
6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklÄ ;
7) parengÄ nusikalstamÄ veikÄ ;
8) vadovavo nusikalstamai veiklai. Tai reiÅ¡kia, kad BK 24 str. 4 d. iÅ¡ tikrųjų yra iÅ¡vardintas baigtas sÄ raÅ¡as alternatyvių veikų ir atlikÄs bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų asmuo yra laikomas nusikalstamos veikos organizatoriumi. TodÄl nuteistojo skundo argumentai apie tai, kad teismas tariamai pripažino jį dalyvavus organizuotoje grupÄje ar net nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Galima sutikti su tuo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje tiksliai, kaip tai numatyta BK 24 str. 4 d. ir BK 25 str. 1 d., neįvardinta nei konkreti viena iÅ¡ paminÄtų alternatyvių veikų, kuri laikoma nusikalstamos veikos organizavimu, nei pati nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų bendrininkavimo forma.
Vis dÄlto kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tai nÄra esminis nuosprendžio trÅ«kumas, tai nepažeidÄ nuteistojo teisÄs žinoti, kuo jis kaltinamas, o tuo paÄiu nepažeidÄ ir jo teisÄs į gynybÄ , nes pats iÅ¡dÄstyto kaltinimo turinys ir nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas yra aiÅ¡kus ir suprantamas. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad G. P., turÄdamas realiÄ galimybÄ Ä¯takoti IAB ,,IKHKâ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, numatÄ nusikaltimo objektÄ â svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų, ir organizavo IAB ,,IKHKâ direktorÄs J.
B. žinioje buvusių ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų iššvaistymÄ . Toliau nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dÄstyta kaip, G. P. nurodymu, V. K. iššvaistÄ jam patikÄtÄ svetimÄ turtÄ . BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatoriumi laikomas ir asmuo, parengÄs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavÄs, o iÅ¡ to, kaip iÅ¡dÄstyta nusikalstama veika skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje, o po to dar iÅ¡samiau apraÅ¡yta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, akivaizdu, kad G.
P., kaip organizatoriaus, veika pasireiÅ¡kÄ nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu tai nusikalstamai veikai. IÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies turinio taip pat aiÅ¡ku, kad G. P., kaip organizatorius, nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdamas bendrininkų grupe su dviem nusikaltimo vykdytojais V. K. ir J. B.. Tai pripažinta ir nuteistojo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe. DÄl to, kas buvo iÅ¡dÄstyta, kolegija atmeta ir nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad naujojo BK 2000 m. BK 24 str. 4 d. taikymas pasunkino jo padÄtį.
DÄl jau paminÄtų aplinkybių nuteistojo padÄtis nebuvo pasunkinta. Be to, pažymÄtina dar ir tai, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu Å¡i veika atitiko 1961 m. BK 275 str. 3 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudÄtį, o Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcija numatÄ griežtesnÄ bausmÄ. Taikant BK 3 str. 2 d. nuostatas, G. P. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Å¡iuo metu galiojantį ir Å¡velnesnÄ bausmÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. pagal 2000 m.
BK 184 str. 2 d., o taikant Å¡io kodekso specialiosios dalies normÄ , nusikalstama veika papildomai gali bÅ«ti kvalifikuota tik pagal to paties kodekso bendrosios dalies normas. Nuteistojo G. P. dalyvavimÄ ir jo vadovavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, taip pat jo kaltÄ patvirtinantys įrodymai jau buvo iÅ¡dÄstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje. Kolegija dar kartÄ konstatuoja, kad teismas teisingai įvertino iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino G. P. kaltu. Nuosprendyje teismas taip pat atskleidÄ tikrÄ jį V.
K. patikÄto svetimo turto iššvaistymo mechanizmÄ ir G. P., kaip organizatoriaus, dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog teismas laiko nustatyta, kad IAB âIKHKâ 24.227.942,00 Lt turtas buvo Å¡vaistomas organizuojant kaltinamajam G. P.. Nuteistųjų J. B., V. K. veiksmai buvo įtakoti kaltinamojo G. P.. Liudytojų S. D., A. Å . ir kt. minÄtais parodymais V. K. veiksmai dÄl piniginių lÄšų perdavimo asmenims sekÄ po kaltinamojo G. P. duotų jam nurodymų.
Å ie veiksmai buvo suderinti ir vieningi. Kaltinamasis G. P., bÅ«damas investicinÄs akcinÄs bendrovÄs "InvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄju, nuo 1992-10-23 StebÄtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno âEBSWâ (1994-06-15 įregistruoto kaip âKonglameratas EBSWâ) Tarybos prezidentu ir dÄl to turÄdamas realiÄ galimybÄ Ä¯takoti IAB âIKHKâ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, IAB âIKHKâ StebÄtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritarÄs bendrovÄs Valdybos 1993-04-14 posÄdžio nutarimui rinkti iÅ¡ gyventojų pinigines lÄÅ¡as, siekiant užtikrinti bendrovÄs privatizuotų įmonių Å«kinÄ veiklÄ ir pavesti IAB âIKHKâ akcininkui V.
K. organizuoti Å¡iÄ veiklÄ , numatÄ nusikaltimo objektÄ - svetimas pinigines lÄÅ¡as, surinktas iÅ¡ indÄlininkų ir organizavo IAB âIKHKâ direktorÄs J. B. žinioje buvusių ir V. K. patikÄtų indÄlininkų piniginių lÄšų iššvaistymÄ , duodamas nurodymus V. K., UAB âSnitaâ darbuotojams S. D., A. Å .. Taip jis parengÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo. Tiek minÄtų nuteistųjų, tiek kaltinamojo G. P. veiksmai suderinti ir buvo vieningi. Žala IAB âIKHKâ padaryta bendrais veiksmais.
S. D. ir A. Å . buvo priklausomi nuo kaltinamojo, todÄl jų veiksmai sÄ lygoti kaltinamojo G. P. veiksmų. Pastarojo veiksmai dÄl užimamos padÄties buvo privalomi ir nuteistajam V. K., kuris atliko nusikaltimo Å¡vaistant turtÄ objektyviosios pusÄs veiksmus. Liudytojai S. D. ir A. Å . buvo kaltinamojo G. P. privalomų jiems sprendimų vykdytojai. Be to, V. K., A. Å ., S. D. parodymus patvirtino ir liudytojas V. Å .. Pastarasis tarpininkavo pinigų perdavimui A. D. ir A. G.. Jis parodÄ, kad kaltinamasis G. P. sprendÄ pinigų iÅ¡davimo asmenims klausimus.Toje paÄioje nuosprendžio dalyje toliau teismas iÅ¡dÄstÄ ir dar iÅ¡samesnes iÅ¡vadas.
Nuosprendyje nurodoma, jog teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis G. P., žinodamas ir pasinaudodamas tuo, kad IAB âIKHKâ iÅ¡ gyventojų yra masiÅ¡kai priimami indÄliai, surinktos milijoninÄs lÄÅ¡os, IAB âIKHKâ J. B. žinioje yra nepanaudotas jų perteklius, organizavo: Å¡ių lÄšų perkÄlimÄ iš IAB âIKHKâ į savo buveinÄ - UAB âSnitaâ, o kartu ir V. K. darbo vietos iÅ¡ IAB âIKHKâ perkÄlimÄ Å¡alia savÄs, Å¡ių lÄšų perdavimÄ atsiskaitytiniam asmeniui V.
K., netinkamÄ Å¡ių piniginių lÄšų laikymÄ su kitų bendrovių ir fizinių asmenų neapskaitytais pinigais, saugomų lÄšų perdavimÄ jam patikimų žmonių - S. D. ir savo motinos draugÄs A. Å ., kurie nebuvo įdarbinti kasininkų pareigoms, dispozicijon, pasinaudodamas savo padÄtimi (âKoncerno EBSWâ prezidentas, IAB âIKHKâ StebÄtojų tarybos narys, daugelio bendrovių stambus akcininkas) ir įtaka, duodamas nurodymus savo pavaldiniui, IAB âIKHKâ Valdybos nariui, pirmininkui V.
K. (pagal IAB âIKHKâ įstatų 8 str. bendrovÄs stebÄtojų taryba: skiria valdybos narius ir atleidžia juos iÅ¡ pareigų, stebi ir analizuoja valdybos veiklÄ ), tiesiogiai arba per V. K. duodamas nurodymus UAB âSnitaâ samdomiems darbuotojams S. D. ir A. Å . perduoti pastarųjų dispozicijoje esanÄias IAB âIKHKâ lÄÅ¡as kaltinime iÅ¡vardintiems asmenims, suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kad taip bus prarastas didelÄs vertÄs bendrovÄs turtas, norÄdamas taip veikti, organizavo IAB âIKHKâ turto iššvaistymÄ , tai yra jis veikÄ tyÄia.
TodÄl kaltinamojo G. P. veika kvalifikuota taikant BK bendrosios dalies ir ypatingosios dalies normas, tai yra, pagal Lietuvos Respublikos BK  24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. teisingai.Tai, kas iÅ¡dÄstyta Å¡ioje nuosprendžio dalyje, nÄra kaltinimo G. P. pakeitimas. Teismas kaltinimo nuteistajam nepakeitÄ, o tik iÅ¡dÄstÄ iÅ¡nagrinÄtais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, kurios visiÅ¡kai patvirtina, kad G. P. padarÄ kaltinime nurodytÄ ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Nuteistojo gynÄjo apeliaciniame skunde labai plaÄiai dÄstomi argumentai apie tai, kad G. P. tariamai negalÄjo duoti V. K. jam privalomų vykdyti nurodymų, kad V. K. nebuvo G. P. pavaldus ir kad netgi nepaisÄ IAB ,,IKHKâ StebÄtojų tarybos priimamų nutarimų. Kolegija Å¡iuos argumentus atmeta. Galima sutikti tik su tuo, kad nuosprendyje teismas ne pagrindo įvardijo V. K. kaip G. P. pavaldinį. Å i teismo iÅ¡vada pernelyg kategoriÅ¡ka, taÄiau su kitais teismo motyvais apie G. P. galimybÄ Ä¯takoti IAB ,,IKHKâ StebÄtojų tarybos ir valdybos narių veiksmus, taip pat ir apie jo įtakÄ V.
K., kolegija sutinka. Teisme G. P. ir pats parodÄ, jog pripažįsta, kad jis buvo ,,autoritetasâ, jo funkcijos buvo atstovavimo, jis turÄjo daug visuomeninių darbų â buvo Kauno pramonÄs prekybos rÅ«mų prezidentu, Lietuvos pramonÄs prekybos rÅ«mų tarybos nariu, Jaunųjų verslininkų kolegijos narys ir t. t. Jo funkcija buvo reprezentacinÄ ir strategijos formavimas. Å ie nuteistojo parodymai tik papildo teismo motyvus apie G. P. užimtÄ vietÄ verslo pasaulio hierarchijoje, tai, kad jis buvo koncerno EBSW prezidentu, buvo daugelio įmonių akcininku, taip pat ir IAB ,,IKHKâ akcininku ir StebÄtojų tarybos nariu.
Kita vertus G. P. ir pats nepaneigÄ netgi galimybÄs tiesiogiai įtakoti IAB ,,IKHKâ valdybos narių, taigi ir V. K. veiksmų. Teisme G. P. pats parodÄ (48 t., 42 b. l.), kad ,,IKHK buvo pavaldi A. P., o per jį manâ.     DÄl viso tai, kas jau buvo iÅ¡dÄstyta ir aptarta Å¡ioje nutartyje, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas G. P. vaidmenį didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistyme įvertino teisingai ir pagrįstai pripažino jį Å¡io nusikaltimo organizatoriumi. Teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikÄ tinkamai ir G.
P. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.Nuteistasis G. P. ir jo gynÄjas apeliaciniuose skunduose nurodo ir tai, kad teismas neteisingai nustatÄ nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ , todÄl nuosprendyje padaryta ir nepagrįsta iÅ¡vada, kad apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo metu dar nebuvo suÄjÄ baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminai. Su tuo susijusius apeliantų argumentus kolegija irgi atmeta. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinÄs sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tÄstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapaÄių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, taÄiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyÄios).
TÄstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolÄ veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybÄmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dÄl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam paÄiam savininkui ir t. t.). Remiantis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad G. P. su bendrininkais padarytas IAB ,,IKHKâ turto iššvaistymas buvo bÅ«tent tÄstinÄ nusikalstama veika, o jos baigtumas turi bÅ«ti siejamas su paskutiniu svetimo turto perleidimo treÄiajam asmeniui momentu.
Å ioje byloje teismas nustatÄ, kad nusikalstama veika tÄsÄsi iki 1995 m. balandžio 3 d. Nuteistasis G. P. ir jo gynÄjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ nustatÄ neteisingai, nes tÄ laikÄ susiejo ne su pinigų perdavimo paskutiniam paskolos gavÄjui, o su tos paskolos suraÅ¡ymo momentu. Apeliantų argumentus, susijusius su paminÄtomis aplinkybÄmis ir su senaties taikymu bei jos terminų skaiÄiavimu, kolegija irgi atmeta. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas, nusikalstamÄ veikÄ irgi įvertinÄs kaip tÄstinÄ, jos pabaigÄ susiejo su 1995 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytine sutartimi, pagal kuriÄ V.
K. S. S. atstovaujamai S. S. personalinei įmonei ,,Raitonâ paskolino 61100 Lt. Nuosprendyje teismas pripažino nustatÄs, kad daugeliu atvejų pinigai bÅ«davo perduodami nesudarant raÅ¡ytinių sutarÄių, todÄl nurodÄ, kad nustatant nusikalstamos veikos pabaigos laikÄ vadovavosi raÅ¡tiniais įrodymais â specialisto iÅ¡vada Nr. 11-298, revizijos aktu ir raÅ¡ytinÄmis sutartimis. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas pagal Å¡iuos bylos duomenis nustatÄ net keletÄ paskolų, pagal kurias V. K. patikÄti pinigai buvo skolinami (perduodami) tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 1994 m. pabaigos iki 1995 m. pradžios.
Vis dÄlto teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad paskutinÄ V. K. sutartis buvo sudaryta su S. S. 1995 m. balandžio 3 d. Toks pats nusikalstamos veikos pabaigos laikas nurodytas ir kaltinamajame akte. Apklaustas liudytoju teisme S. S. parodÄ, kad iÅ¡ V. K. pinigus skolinosi, taÄiau tiksliai negalÄjo nurodyti pinigų pasiskolinimo laiko. IÅ¡ pradžių parodÄ, kad pinigus gavo, atrodo, 1996 m. pradžioje, po to jau nurodÄ, kad tikslaus laiko neprisimena, ar tai galÄjo bÅ«ti 1993-1994 m., negali pasakyti. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad lÄšų perdavimas sietinas su faktinių jų perdavimu ir įtvirtinimu, t. y. su sutarties pasiraÅ¡ymu, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstama veika buvo baigta 1995 m. balandžio 3 d.
Å ioje dalyje apeliacinių skundų argumentai yra pagrįsti, nes nusikalstamos veikos baigtumas sietinas, kaip jau minÄta, ne su sutarties pasiraÅ¡ymo, o su pinigų perdavimo tretiesiems asmenims momentu. Kita vertus, nors S. S. teisme ir negalÄjo nurodyti tikslaus paskolos gavimo laiko, jis neparodÄ apie tai, kad pinigus bÅ«tų gavÄs tik pagal žodinį susitarimÄ ir kad paskolos sutartis buvo sudaryta vÄliau. Be to, jis parodÄ, kad pinigus jam perdavÄ pats V. K.. IÅ¡ to yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad S. S. paskolos sutartį su V.
K. sudarÄ, jÄ pasiraÅ¡Ä ir gavo pinigus bÅ«tent 1995 m. balandžio 3 d. Tai, kaip pažymÄjo teismas, patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai.Kad Å¡ioje byloje nebuvo suÄjÄs apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminas, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Å iuo metu galiojanÄios redakcijos BK 95 str. senaties terminai numatyti jau daug didesni, tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio priÄmimo metu galiojusio BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,câ p. p. (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatÄ, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praÄjÄ 10 metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas.
Nuteistojo G. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 p.). To paties BK 95 str. 2 d. nurodyta, kad senaties terminas skaiÄiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priÄmimo dienos. Å io straipsnio 3 d. nurodyta, kad jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo pasislÄpÄ nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis pats atvyksta ir prisipažįsta padarÄs nusikaltimÄ .
TaÄiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarÄ nusikaltimÄ , praÄjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarÄ nusikaltimÄ , susijusį su tyÄiniu kito žmogaus gyvybÄs atÄmimu, - dvideÅ¡imt metų ir senaties eiga nenutrÅ«ko dÄl naujo nusikaltimo padarymo. Å io straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki Å¡iame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , senaties eiga nutrÅ«ksta. Å iuo atveju senaties eiga už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaiÄiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Taip pat pažymÄtina, kad G. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 49 str. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) už tokį patį nusikaltimÄ numatÄ tokį patį patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminÄ ir tokias paÄias senaties eigos sustojimo ir nutrÅ«kimo sÄ lygas.                 IÅ¡ bylos matosi, kad G. P. nuo ikiteisminio tyrimo pasislÄpÄ, 1997 m. balandžio 24 d. buvo paskelbta jo paieÅ¡ka ir jis buvo sulaikytas bei suimtas JAV 2004 m. gegužÄs 3 d.
Nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo slapstÄsi 7 metus ir 9 dienas. Ä®vertinus tai, kad senaties eiga nurodytÄ laikÄ buvo sustojusi ir atsinaujino nuo G. P. sulaikymo dienos, nuo teismo nustatytos nusikalstamos veikos pabaigos momento, t. y. nuo 1995 m. balandžio 3 d., įstatymo numatytas 10 metų senaties terminas, taip pat ir BK 95 str. 3 d. numatytas 15 metų terminas iki apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo 2009 m. liepos 27 d. nebuvo pasibaigÄs. Å is terminas nebuvo pasibaigÄs netgi darant prielaidÄ , kad pagal paskutinÄ V.
K. paskolÄ S. S. pinigai buvo perduoti ne paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , o Å¡iek tiek anksÄiau. TaÄiau bet kokias abejones dÄl senaties terminų skaiÄiavimo iÅ¡sklaido kita aplinkybÄ. Nustatyta, kad G. P. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. jau įsiteisÄjusiu nuosprendžiu buvo nuteistas irgi pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ , kaip matosi iÅ¡ nurodyto nuosprendžio, padarÄ 1995 m. ir Å¡i jo nusikalstama veika buvo baigta 1995 m. spalio 23 d.
Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimo, už kurį G. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, senaties eiga nutrÅ«ko ir turi bÅ«ti pradÄta skaiÄiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas. TodÄl akivaizdu, kad Å¡ioje byloje skundžiamas 2009 m. liepos 27 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui. Nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo apeliacinių skundų argumentus dÄl byloje padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija irgi atmeta.
Ä® dalį Å¡ių argumentų Å¡ioje nutartyje jau buvo atsakyta ir jau buvo nurodyta, kad perskaitant kitų ankstesniu nuosprendžiu už tÄ paÄiÄ kaip ir G. P. nusikalstamÄ veikÄ nuteistų arba dÄl tų kaltinimų iÅ¡teisintų asmenų parodymus, Å¡iems asmenims atsisakius duoti parodymus Å¡ioje byloje, teismas BPK 81 str. ir 276 str. reikalavimų nepažeidÄ. Taip pat nebuvo pažeisti BPK 20 str. reikalavimai Å¡ių asmenų anksÄiau teisme duotus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka paimtus ir teisme iÅ¡tirtus galimai suklastotus dokumentus pripažįstant įrodymais.
Apeliantų argumentai dÄl kitų BPK pažeidimų taip pat nepagrįsti. Nuteistasis ir jo gynÄjas skunduose nurodo, kad vertinant atskirus įrodymus ir jų visumÄ teismas pažeidÄ BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kaltinamasis aktas, prokuroro pateikti pakeisti kaltinimai neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, todÄl dÄl nesuprantamai suraÅ¡ytų kaltinimų buvo pažeista nuteistojo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Teismas taip pat pažeidÄ BPK 292 str., nesilaikÄ BPK 256 str. nustatytos kaltinimo pakeitimo tvarkos, o nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 305 str. reikalavimų.
Nuteistojo gynÄjas dar nurodo, kad po nuosprendžio paskelbimo suÄmÄs G. P. teismo salÄje, teismas pažeidÄ BPK 119, 121, 122 str. reikalavimus.Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs; duomenys apie nukentÄjusįjį, įtariamojo atsakomybÄ lengvinanÄios ir sunkinanÄios aplinkybÄs. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas laikantis nurodytų reikalavimų, nusikalstama veika akte apraÅ¡yta tinkamai.
Apie tai, kad iÅ¡ kaltinamojo akto turinio galima suprasti G. P. vaidmenį nusikaltimo padaryme bei jo ir kitų kaltinime nurodytų asmenų bendrininkavimo formÄ , Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Nuteistasis ir jo gynÄjai nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ kaltinamajame akte, o taip pat ir nuosprendžio nustatomÄ jÄ dalį laiko nesuprantama todÄl, kad nurodytos tikslios V. K. patikÄtų pinigų skolinimo konkretiems asmenims datos, nenurodyta, kam priklausÄ iššvaistytas turtas, nuteistasis ir jo gynÄjai teisme taip pat aiÅ¡kino, kad jiems nesuprantama pakeisto kaltinimo dalis, kurioje buvo nurodyta, kad V.
K. âpadengÄ pinigusâ, kuriuos V. K. ir G. P. buvo gavÄ iÅ¡ nenustatytų asmenų. Å ie nuteistojo ir gynÄjų skundų argumentai nepagrįsti. Ir kaltinamajame akte, ir nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad G. P. organizavo IAB âIKHKâ didelÄs vertÄs turto iššvaistymÄ . Taigi aiÅ¡ku, kad buvo iššvaistytas bÅ«tent Å¡iai bendrovei priklausantis turtas ir apie tai Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta nagrinÄjant gynÄjo apeliacinio skundo argumentus. Kaltinime taip pat nurodytas tÄstinÄs nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodant jos pradžios ir pabaigos laikÄ .
Kaltinamajame akte ir nuosprendyje iÅ¡ tikrųjų nenurodyta, kada konkreÄiai V. K. patikÄti pinigai buvo iššvaistyti perduodant juos kiekvienam tuos pinigus pasiskolinusiam asmeniui. To ikiteisminiam tyrimui ir teismui nepavyko nustatyti dÄl irgi jau aptartų objektyvių priežasÄių. NagrinÄjant bylÄ buvo nustatyta, kad sutartys dÄl V. K. patikÄtų pinigų perdavimo tretiesiems asmenims dažnai bÅ«davo tik žodinÄs, be to, raÅ¡ytinÄse sutartyse nurodytos tų sutarÄių suraÅ¡ymo datos dažniausiai nesutapdavo su faktiniu pinigų perdavimo laiku.
Kolegijos nuomone, tai negali bÅ«ti laikoma esminiu kaltinamojo akto ir nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumu, ypaÄ Ä¯vertinant tai, kad byloje įrodyta, jog nusikalstamÄ veikÄ organizavo pats nuteistasis G. P. ir paskolas kitiems asmenims V. K. suteikinÄjo jo nurodymu. Taigi dÄl Å¡ių priežasÄių G. P. kaltinimo negalÄjo nesuprasti. IÅ¡ bylos matosi, kad teisminio nagrinÄjimo metu prokuroras BPK 256 str. 4 d. nustatyta tvarka du kartus pateikÄ raÅ¡ytinius praÅ¡ymus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmÄs skirtingomis.
Å iuose praÅ¡ymuose (48 t., 47-48 ir 70-71 b. l.) iÅ¡dÄstytos Å¡ios iÅ¡ esmÄs skirtingos faktinÄs aplinkybÄs, iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matosi, kad teismas, gavÄs Å¡iuos praÅ¡ymus, apie tai nedelsdamas praneÅ¡Ä nagrinÄjimo teisme dalyviams, jiems buvo įteikti praÅ¡ymų nuoraÅ¡ai. Kaltinamajam ir gynÄjui praÅ¡ant, teismas taip pat padarÄ posÄdžių pertraukas pasirengti gynybai. Tokiu bÅ«du jokie BPK 256 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. PažymÄtina ir tai, kad nors prokuroro raÅ¡ytiniuose praÅ¡ymuose nurodoma, kad keiÄiamos kaltinime nurodytos veikos esminÄs faktinÄs aplinkybÄs, iÅ¡ tikrųjų tai buvo tik praÅ¡ymas patikslinti kai kurias kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytas aplinkybes.
PirmÄ kartÄ pakeistame kaltinime buvo iÅ¡dÄstyta jau paminÄta aplinkybÄ, kad V. K. âpadengÄ pinigusâ, kuriuos V. K. ir G. P. buvo gavÄ iÅ¡ nenustatytų asmenų. Kaltinamajam ir jo gynÄjui pareiÅ¡kus, kad jiems nesuprantama, kÄ reiÅ¡kia âpadengÄ pinigusâ, kitame teismo posÄdyje prokuroras dar kartÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmÄs skirtingomis. Šį kartÄ vietoje prieÅ¡ tai paminÄtos aplinkybÄs âpadengÄ pinigusâ buvo nurodyta, kad â...V.
K. padengÄ Ä¯siskolinimÄ tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir G. P. gavus pinigus iÅ¡ Å¡ių asmenų...â. Taip pat buvo patikslintos A. S. perduotos pinigų sumos ir tų pinigų perdavimo laikas. IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matosi, kad prokuroras dar ir žodžiu paaiÅ¡kino kaltinimo pakeitimo esmÄ viso kaltinimo turinio kontekste. Nors ir po padarytos teisiamojo posÄdžio pertraukos kaltinamasis vÄl parodÄ, kad jis tos paÄios kaltinimo dalies nesupranta, teismas padarÄ dviejų dienų teisiamojo posÄdžio pertraukÄ , po jos posÄdis buvo tÄsiamas, į teisÄjo klausimÄ kaltinamasis G.
P. jau atsakÄ, kad kaltinimÄ iÅ¡ esmÄs suprato, tik su juo nesutinka. Tos paÄios dienos posÄdyje įrodymų tyrimas teisme buvo baigtas ir teismas pradÄjo klausyti baigiamųjų kalbų. IÅ¡ bylos matosi, kad antrÄ kartÄ praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmÄs skirtingomis prokuroras pateikÄ 2009 m. birželio 16 d. teisiamajame posÄdyje, nors įrodymų tyrimÄ teismas prieÅ¡ tai jau buvo nutarÄs baigti. TaÄiau iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo (48 t., 72 b. l.) matosi, kad prokuroras iÅ¡ pradžių pateikÄ praÅ¡ymÄ Ä¯rodymų tyrimÄ atnaujinti ir teismas tai padarÄ protokoline nutartimi, tik po to prokuroras pateikÄ jau nurodytÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dÄl kaltinimo pakeitimo.
PriÄmÄs nutartį atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir po to priÄmÄs prokuroro raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , teismas vadovavosi BPK 295 str. nuostatomis ir nepažeidÄ nei Å¡io, nei BPK 292 str., nei jokių kitų procesinių įstatymų reikalavimų. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neiÅ¡sprendÄ pridÄtų prie bylos prokuroro praÅ¡ymų pakeisti kaltinimÄ priimtinumo klausimo, todÄl Å¡ie įrodymai taip ir netapo bylos nagrinÄjimo objektu. Å ioje dalyje apeliantas irgi netinkamai aiÅ¡kina proceso įstatymus, o jo argumentai irgi nepagrįsti.
BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinamųjų ir tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dÄl nusikalstamos veikos, kurios faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybÄ teisiamajame posÄdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.
Taigi BPK 255 str. apibrÄžia bylos nagrinÄjimo teisme ribas ir nustato, kad kaltinimas negali bÅ«ti pakeistas sunkesniu arba tokiu kaltinimu, kuriame nurodomos iÅ¡ esmÄs skirtingos faktinÄs nusikalstamos veikos aplinkybÄs, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us kaltinamajam. Tuo tarpu kaltinimo pakeitimo taisykles nustato BPK 256 str., kurio nuostatos jau buvo iÅ¡dÄstytos. Å iame straipsnyje apie tai, kad prokurorui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinimÄ pakeisti teismas turÄtų priimti kokiÄ nors nutartį ar kitokį sprendimÄ , nieko nenurodyta.
Tai reiÅ¡kia, kad prokurorui pateikus tokį praÅ¡ymÄ , teismas dÄl jo jokios nutarties neturi priimti, taÄiau toks prokuroro praÅ¡ymas iÅ¡pleÄia bylos nagrinÄjimo teisme ribas. PažymÄtina, kad naujos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcijos BPK 256 str. 1 d. buvo papildyta. Joje papildomai nurodyta, kad iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinÄs veikos aplinkybÄs. Å i BPK 256 str. 1 d. pataisa nenustatÄ jokių naujų kaltinimo pakeitimo teisme taisyklių, o tik aiÅ¡kiau iÅ¡dÄstÄ tos paÄios baudžiamojo proceso normos nuostatas, galiojusias anksÄiau ir Å¡ios bylos teisminio nagrinÄjimo metu.
DÄl to, kas buvo iÅ¡dÄstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismas jokių BPK 219, 255, 256, 292 straipsnių reikalavimų nepažeidÄ, kaltinimo pakeitimo taisyklÄs ir kaltinamojo teisÄs žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nepažeistos, o nuteistojo aiÅ¡kinimus, kad jis nesuprato ar nesupranta, kuo yra kaltinamas, kolegija laiko tik apelianto pasirinktu gynybos bÅ«du. Apeliacinių skundų argumentus dÄl netinkamo nuosprendžio suraÅ¡ymo kolegija irgi atmeta. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus.
Nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â reikalavimai irgi nepažeisti. Apeliantų argumentai dÄl to, kad teismas tariamai neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetÄ kaltinamojo ir gynÄjų praÅ¡ymus iÅ¡tirti papildomus įrodymus, kolegija irgi atmeta. Pats nuteistasis G.
P. skunde nurodo apie tai, kad teismas atmetÄ tik jo ir gynÄjo praÅ¡ymus į posÄdį iÅ¡kviesti revizijos aktÄ pateikusių specialistų atstovÄ , taip pat papildomai apklausti prieÅ¡ tai teisme jau apklaustÄ liudytojÄ A. S.. IÅ¡ bylos matosi, kad Å¡iuos praÅ¡ymus teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetÄ. Apie tai, kad Å¡ioje byloje teismas visumÄ iÅ¡nagrinÄtų įrodymų įvertino tinkamai, Å¡ioje nutartyje jau buvo konstatuota. Teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu, todÄl BPK 20 str. 5 d. reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti.
Kolegija taip pat atmeta ir nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentus dÄl to, kad skundžiamu nuosprendžiu G. P. buvo pakeista kardomoji priemonÄ ir nuteistasis buvo suimtas teismo salÄje. GynÄjas nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dÄstyti kardomosios priemonÄs pakeitimo pagrindai ir motyvai nepagrįsti, kardomoji priemonÄ pakeista pažeidžiant BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimus, nes kaltinamajam net po ilgalaikio slapstymosi buvo paskirtos Å¡velnesnÄs kardomosios priemonÄs, jis jų nepažeidinÄjo, netrukdÄ bylos tyrimui.
Ä® LietuvÄ neužilgo turÄjo atvykti kaltinamojo Å¡eima, todÄl pakeisdamas kardomÄ jÄ priemonÄ teismas pasielgÄ dar ir nehumaniÅ¡kai. Visus su tuo susijusius labai plaÄiai dÄstomus gynÄjo argumentus kolegija atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad G. P. keletÄ metų slapstÄsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo suimtas JAV, o po to dar kelis metus užtruko jo ekstradicija iÅ¡ Å¡ios užsienio valstybÄs. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsÄjo 21 d. nutarties matosi, kad prokuroro praÅ¡ymas iÅ¡ JAV konvojuotam įtariamajam G.
P. nustatyti suÄmimo terminÄ buvo atmestas todÄl, kad G. P. suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas tuo metu jau virÅ¡ijo BPK 127 str. 2 d. numatytÄ didžiausiÄ ikiteisminio tyrimo metu leistinÄ 18 mÄnesių suÄmimo terminÄ . Tuo ir paaiÅ¡kinama, kad keletÄ metų besislapsÄiusiam įtariamajam po Å¡ios teismo nutarties priÄmimo buvo taikytos Å¡velnesnÄs kardomosios priemonÄs. BPK 119 str. nurodyta apie tai, kad kardomosios priemonÄs gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymÄ , tuo tarpu BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje bÅ«tų nurodytas teismo sprendimas dÄl kardomosios priemonÄs nuteistajam, kol įsiteisÄs nuosprendis.
PriÄmÄs skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, juo teismas pakeitÄ nuteistajam G. P. kardomÄ jÄ priemonÄ ir suÄmÄ jį teismo salÄje. G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų nusikaltimÄ , nuosprendyje teismas sprendimÄ pakeisti jam kardomÄ jÄ priemonÄ motyvavo tuo, kad G. P. turi ryÅ¡ių užsienyje, ilgÄ laikÄ slapstÄsi, todÄl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus jam griežtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nuteistasis vÄl gali pasislÄpti. Å ie teismo motyvai pagrįsti, o pakeisdamas G.
P. kardomÄ jÄ priemonÄ ir nuosprendžiu suÄmÄs jį teismo salÄje, teismas nei BPK 119, 121-122 straipsnių, nei jokių kitų baudžiamojo proceso normų nepažeidÄ. Toks teismo sprendimas nerodo ir jokio teismo Å¡aliÅ¡kumo.Apie tai, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kai, labai plaÄiai dÄstoma nuteistojo ir jo gynÄjo apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teisÄjas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nuosprendyje iÅ¡dÄstytas iÅ¡vadas pagrindÄ prielaidomis, Å¡aliÅ¡kai įvertino perskaitytus liudytojo V.
K. parodymus, pažeidÄ BPK 276 str. reikalavimus perskaitant V. K. ir kt. asmenų anksÄiau duotus parodymus, taip pat nesilaikÄ BPK 256 str. reikalavimų priimdamas prokuroro praÅ¡ymus dÄl kaltinimo pakeitimų ir taip suvarÅ¾Ä jo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Nuosprendyje iÅ¡dÄstytos Å¡aliÅ¡kos iÅ¡vados dÄl jo, kaip organizatoriaus, vaidmens nusikalstamos veikos padaryme. Apeliantas taip pat nurodo, kad jautÄ teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ viso teisminio nagrinÄjimo metu, visi jo ir gynÄjo praÅ¡ymai buvo vertinami kaip trukdymas procesui, jo gynÄjai 3 kartus reiÅ¡kÄ teisÄjui nuÅ¡alinimus.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ galÄjo nulemti tai, kad ankstesniuose teismų sprendimuose ir, konkreÄiai, Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje, jis jau buvo įvertintas kaip asmuo, dalyvavÄs nusikalstamos veikos padaryme. Apie jį žiniasklaida jau buvo suformavusi nepalankiÄ nuomonÄ, o Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1050 buvo patvirtintos âLietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadosâ, kuriose jis paminÄtas taip pat kaip ir jau nurodytame ankstesniame nuosprendyje.
Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybÄs neleido teisÄjui bylÄ iÅ¡nagrinÄti objektyviai, nes tai galÄjo sukelti padarinius, nepalankius paÄiam teisÄjui. Jo nuomone, tik Å¡iomis aplinkybÄmis paaiÅ¡kinamas ir teismo sprendimas suimti jį teismo salÄje. Nuteistojo gynÄjas apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kai. G. P. yra pakankamai žinomas asmuo, dalis visuomenÄs jo atžvilgiu nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai, todÄl ir teisminio nagrinÄjimo metu buvo jauÄiamas teisÄjo prieÅ¡iÅ¡kumas kaltinamajam.
GynÄjas nurodo, kad teisÄjas piktnaudžiavo savo įgaliojimais nuosprendžiu suÄmÄs G. P. teismo salÄje. GynÄjas nurodo, kad Å¡aliÅ¡kas buvo ne tik bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas, bet ir visas teismas, tai, jo nuomone, patvirtina teismo raÅ¡tiÅ¡kas atsakymas dÄl jo pateiktų pastabų dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo ir dÄl bylÄ iÅ¡nagrinÄjusio teisÄjo K. D. veiksmų. Viso teisminio nagrinÄjimo metu bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas elgÄsi pažeisdamas teisÄjų etikos reikalavimus, dÄl to jis (gynÄjas) reiÅ¡kÄ teisÄjui nuÅ¡alinimus, bet jie buvo atmesti.
Matydamas, kad jo (gynÄjo advokato G. Äerniausko) dalyvavimas bylos nagrinÄjime gali pakenkti jo ginamajam, jis iÅ¡stojo iÅ¡ proceso, taÄiau pasikeitus gynÄjui padÄtis nepasikeitÄ. BylÄ iÅ¡nagrinÄjusio teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad teisÄjas, gynÄjo nuomone, klastojo teismo nutartis nurodydamas jose tikrovÄs neatitinkanÄias aplinkybes. 2008 m. lapkriÄio 6 d. teisÄjas priÄmÄ nutartį atvesdinti liudytojÄ A. Å . ir nubausti jÄ bauda. Nors jis (gynÄjas) posÄdžio metu paaiÅ¡kino tikrÄ sias A.
Å . neatvykimo priežastis, taip pat paaiÅ¡kino savo bendravimo su Å¡ia liudytoja aplinkybes, teismas nutartyje nurodÄ tikrovÄs neatitinkanÄias aplinkybes apie tai, kad gynÄjas su Å¡ia liudytoja per teismo posÄdžio pertraukÄ kartu pietavo vieÅ¡butyje âDanielaâ. Be to, 2008 m. spalio 13 d. teismo posÄdyje pradÄdamas M. G. apklausÄ , teisÄjas Å¡iam liudytojui pirmiausia uždavÄ klausimÄ âkÄ jÅ«s žinote apie kaltinamojo G. P. padarytus nusikaltimus?â. Tokiu bÅ«du teisÄjas atskleidÄ savo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ apie nagrinÄjamÄ bylÄ ir kaltinamÄ jį G.
P., pažeidÄ jo nekaltumo prezumpcijos principÄ ir dÄl to jis (gynÄjas) pareiÅ¡kÄ teisÄjui nuÅ¡alinimÄ . TeisÄjas priÄmÄ nutartį šį nuÅ¡alinimÄ atmesti, o paÄioje nutartyje nurodÄ, kad ânuteistasis ir jo gynÄjas G. Äerniauskas, pareikÅ¡dami nuÅ¡alinimo pagrindÄ , nutylÄjo teisÄjo klausimo likusiÄ dalį âkÄ Å¾inote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus IKHK (EBSW) turto iššvaistyme, kuriuo kaltina prokurorasââ. Å ioje dalyje teisÄjas į nutartį įraÅ¡Ä klausimo dalį, kurios nebuvo, todÄl tokiu bÅ«du suklastojo nutartį.
Tai patvirtina jo (gynÄjo) padaryti teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡ai ir padarytos tų įrašų stenogramos. TeisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir jo elgesys darant psichologinį spaudimÄ apklaustiems liudytojams ir netgi tiesioginis grasinimas gynÄjui. Kai jis (advokatas G. Äerniauskas) pareiÅ¡kÄ teisÄjui, kad Å¡is neturi teisÄs jo tardyti, teisÄjas jam atsakÄ âPamatysimâ. GynÄjas skunde nurodo, kad teisÄjas R. D. negalÄjo nagrinÄti Å¡ios bylos, nes buvo neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas bylos baigtimi.
Tokiu bÅ«du buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kaltinamas padarÄs nusikaltimÄ , turi teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas, taip pat pažeistos ir BPK 44 str. 5 d., 6 d. nuostatos. Nors nuteistojo ir jo gynÄjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dÄl G. P. kaltÄs, nurodoma, kad G. P. nusikalstamos veikos nepadarÄ, apeliantai nepraÅ¡o panaikinti nuosprendžio ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
Toks praÅ¡ymas grindžiamas bÅ«tent apeliantų iÅ¡dÄstytais argumentais dÄl teisÄjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. IÅ¡nagrinÄjusi Å¡iuos apeliacinių skundų argumentus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepagrįsti ir juos atmeta.TeisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Ä¯tvirtinta įvairiuose teisÄs Å¡altiniuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. ir kt. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimais daug kartų pasisakyta Lietuvos konstitucinÄje jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄse nutartyse ir kitų teismų sprendimuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkriÄio 27 d. ir kituose nutarimuose aiÅ¡kinama, kad asmens konstitucinÄ teisÄ, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinÄtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinÄti teisÄjas, dÄl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. TeisÄjas, nagrinÄjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminÄ Å¾mogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, taigi ir pasitikÄjimo teismu, sÄ lyga.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 str. 1 d. jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem apsektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susijÄ.
Pirmiausia, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisÄjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkreÄioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatÄs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nÄra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisÄjas parodÄ prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dÄl asmeninių priežasÄių.
Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinanÄias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonÄ. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Å iuo požiÅ«riu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali bÅ«ti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikÄjimas, kurį demokratinÄje visuomenÄje teismai turi įkvÄpti visuomenei ir, visų pirma, bylos Å¡alims.
Vis dÄlto sprendžiant, ar konkreÄioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisÄjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nÄra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mÄ turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2010). Atitinkamos nuostatos iÅ¡dÄstytos taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄse nutartyse 2K-195/2010; 2K-446/2009; 2K-198/2009 ir kt.IÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija pirmosios instancijos teismo teisÄjo tendencingumo ir Å¡aliÅ¡kumo abiem, tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju, aspektais nenustatÄ.
Kolegija pirmiausia atmeta nuteistojo G. P. skundo argumentus apie tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjusio teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir konkreÄių įrodymų, ir jų visumos Å¡ioje byloje įvertinimas, padaryti konkretÅ«s apelianto skunde iÅ¡vardinti BPK reikalavimų pažeidimai ir pats apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimas. Kolegija jau patikrino bylÄ Å¡iose dalyse ir jau padarÄ iÅ¡vadÄ , kad teismas byloje įrodymus įvertino teisingai, baudžiamuosius įstatymus pritaikÄ tinkamai, teisminio nagrinÄjimo metu nebuvo padaryti jokie nuteistojo ir jo gynÄjo apeliaciniuose skunduose iÅ¡vardinti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai.
Apie tai Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dÄstyta. Vien tik tai, kad nuteistasis ar jo gynÄjas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus ir kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo ir negali bÅ«ti pakankamu pagrindu abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu patiems su nuosprendžiu nesutinkantiems apeliantams. Nuteistasis ir jo gynÄjas nurodo, kad viso teisminio nagrinÄjimo metu jautÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjusio teisÄjo prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į kaltinamÄ jį G.
P., taÄiau jokių konkreÄių tai galinÄių patvirtinti aplinkybių apeliantai savo skunduose neiÅ¡dÄstÄ. To nepatvirtina ir bylos teisiamojo posÄdžio protokolai. Tai, kad teismas atmetÄ kai kuriuos praÅ¡ymus papildomai arba pakartotinai tirti kai kuriuos bylos duomenis (tai Å¡ioje nutartyje irgi jau buvo aptarta), nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ bylos matosi, kad kitus praÅ¡ymus teismas tenkino, darÄ posÄdžio pertraukas tam, kad gynÄjai su kaltinamuoju pasitartų ir pasiruoÅ¡tų uždavinÄti klausimus liudytojams, teisminio nagrinÄjimo metu pasikeitus gynÄjui, jam buvo suteikta galimybÄ susipažinti su ankstesniais teisiamojo posÄdžio protokolais ir kt.
Nuteistasis ir gynÄjas skunduose nurodo, kad iÅ¡ankstinÄ teisÄjo nuomonÄ dÄl G. P. kaltÄs galÄjo nulemti ankstesni teismų sprendimai, žiniasklaidos jau suformuotas dalies visuomenÄs prieÅ¡iÅ¡kas požiÅ«ris į G. P. kaip į dalyvavusį nusikalstamoje veikoje asmenį, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos, sudarytos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti, iÅ¡vados. Su Å¡iais argumentai irgi negalima sutikti. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteisti V.
K., J. B. ir kiti asmenys, iÅ¡ tikrųjų buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant su nuo tardymo pasislÄpusiu G. P.. Pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.3 p. iÅ¡aiÅ¡kinimai) nuosprendyje negali bÅ«ti formuluoÄių, liudijanÄių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybÄs neatleistų ir toje dalyje neteisiamų asmenų kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .
Jeigu nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarÄ su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , jų pavardÄs neminimos. Galima sutikti su tuo, kad Å¡io reikalavimo nesilaikÄ teismas, priÄmÄs nurodytÄ ankstesnį 2003 m. liepos 30 d. nuosprendį, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kai tai įtakojo kito teisÄjo nuomonÄ po keleto metų nagrinÄjant paties G. P. bylÄ . Jau buvo paminÄta, kad skundžiamame nuosprendyje pats teismas aiÅ¡kiai nurodÄ, kad nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ ankstesnio nuosprendžio iÅ¡vadomis nesivadovauja.
Galima sutikti ir su tuo, kad G. P., bÅ«damas verslininku, koncerno âEBSWâ prezidentu, buvo gerai žinomas visuomenÄje, indÄlius bankrutavusioje IAB âIKHKâ praradÄ asmenys ir dalis visuomenÄs tikrai galÄjo bÅ«ti susidarÄ apie G. P. nepalankiÄ nuomonÄ, o žiniasklaidoje iÅ¡ tikrųjų daug metų buvo pateikiama informacija ne tik apie G. P. buvusį verslÄ , bet ir apie jo pasislÄpimÄ nuo ikiteisminio tyrimo, užsitÄsusiÄ paieÅ¡kÄ , suÄmimÄ JAV ir ekstradicijÄ . Visos Å¡ios aplinkybÄs objektyviai buvo, taÄiau jos neleidžia padaryti iÅ¡vados nei apie bylÄ iÅ¡nagrinÄjusio teisÄjo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ dÄl G.
P. kaltÄs, nei, juo labiau, teisÄjo suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi. Jokių duomenų apie tai, kad IAB âIKHKâ indÄlius praradÄ fiziniai ar juridiniai asmenys arba žiniasklaidos priemonÄs bÅ«tų dariusios įtakÄ nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ ir kad bÅ«tų įtakojusios teismÄ priimti Å¡ioje byloje G. P. nepalankų nuosprendį, byloje nÄra, tokių duomenų nepateikia ir patys apeliantai. Kokių nors valstybinÄs valdžios ar valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų kiÅ¡imÄ si į teisÄjo ar teismo veiklÄ nagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ taip pat nÄra.Nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teisminio nagrinÄjimo metu jautÄ teisÄjo prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir jam paÄiam (advokatui G.
Äerniauskui), kad teisÄjas jam netgi grasino ir kad, nenorÄdamas pakenkti savo ginamajam, jis netgi buvo priverstas âiÅ¡stotiâ iÅ¡ proceso, irgi nepagrįsti jokiais konkreÄiais duomenimis, tokių duomenų nÄra teisiamojo posÄdžio protokoluose, o kiti bylos duomenys tokius gynÄjo skundo argumentus iÅ¡ viso paneigia. IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo (47 t., 97-98 b. l.) matosi, kad tik po to, kai buvo iÅ¡nagrinÄti visi kiti įrodymai sutikÄs duoti parodymus G. P., teisÄjui pasiÅ«lius jam duoti parodymus, pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , kad jis nori pakeisti savo gynÄjÄ ir duoti parodymus dalyvaujant kitam gynÄjui.
Kaltinamasis nurodÄ, kad jo gynÄjas advokatas G. Äerniauskas keletÄ kartų negalÄjo dalyvauti posÄdžiuose, nes sirgo, o dabar advokatas yra suplanavÄs kelionÄ ir bus iÅ¡vykÄs pusantro mÄnesio. Tame paÄiame posÄdyje dalyvavÄs advokatas G. Äerniauskas patvirtino, kad pusantro mÄnesio bus iÅ¡vykÄs iÅ¡ Lietuvos, irgi praÅ¡Ä kaltinamojo praÅ¡ymÄ patenkinti ir nurodÄ, kad Å¡is jau preliminariai yra susitarÄs su kitu advokatu. Advokatas G. Äerniauskas teismo posÄdyje pats dar kartÄ nurodÄ, kad savo kelionÄ buvo suplanavÄs labai seniai, yra užsisakÄs vieÅ¡buÄius ir lÄktuvų bilietus.
Teismui nutarus nepriimti G. P. praÅ¡ymo motyvuojant tuo, kad jis galutinai dar nÄra apsisprendÄs dÄl gynÄjo pasirinkimo, ir padarius teismo posÄdžio pertraukÄ , teismui buvo pateiktas kaltinamojo G. P. ir advokato G. Äerniausko susitarimas dÄl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo nuo 2009 m. vasario 18 d. (47 t., 105 b. l.). G. P. pareiÅ¡kus, kad jam reikia laiko susirasti kitÄ gynÄjÄ , teismas vÄl padarÄ teismo posÄdžio pertraukÄ , o 2009 m. kovo 4 d. teisme buvo gautas kito advokato V. Sviderskio raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad yra sudarytas jo susitarimas ginti S. P., Å¡iuo ir kitais raÅ¡tais advokatas praÅ¡o leisti susipažinti su bylos dokumentais ir kitos savaitÄs pabaigoje pradÄti su juo derinti bÅ«simų teismo posÄdžių laikÄ (47 t., 112-116 b. l.).
Aptarti bylos duomenys gynÄjo G. Äerniausko skundo argumentus apie tai, kad jis nutraukÄ susitarimÄ su ginamuoju G. P. norÄdamas nepakenkti jo interesams dÄl tariamo nepalankaus teisÄjo į jį požiÅ«rio, visiÅ¡kai paneigia. Nuteistojo ir jo gynÄjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teisminio nagrinÄjimo metu teisÄjui tris kartus buvo pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimai, tokie duomenys byloje tikrai yra, todÄl teisÄjų kolegija juos visus patikrino. IÅ¡ bylos matosi, kad 2008 m. spalio 13 d. teisiamajame posÄdyje buvo apklaustas liudytojas M.
G.. Po Å¡io ir dar vieno liudytojo apklausos gynÄjas G. Äerniauskas žodžiu pareiÅ¡kÄ teisÄjui nuÅ¡alinimÄ nurodÄs, kad teisÄjas M. G. uždavÄ klausimÄ âkÄ Å¾inote apie kaltinamojo G. P. padarytus nusikaltimus?â, taip iÅ¡sakÄ savo nusistatymÄ dÄl nagrinÄjamos bylos ir pažeidÄ nekaltumo prezumpcijÄ (45 t., 90-94 b. l.). 2008 m. spalio 13 d. nutartimi (45 t., 102 b. l.) teisÄjas gynÄjo jam pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ atmetÄ. Nutartyje nurodyta, kad âkaltinamasis G. P. ir jo gynÄjas G.
Äerniauskas, pareikÅ¡dami nuÅ¡alinimo pagrindÄ , nutylÄjo teisÄjo užduoto klausimo likusiÄ dalį, t. y. âkÄ Å¾inote apie kaltinamojo P. padarytus nusikaltimus... turto iššvaistymÄ , kuriuo kaltina prokuroras?â. TeisÄjo klausimas nÄra teiginys, todÄl nÄra pagrindo teisÄjÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad gynÄjai G. Äerniauskas, o po to ir V. Sviderskis kiekvieno teismo posÄdžio pradžioje praneÅ¡davo teisÄjui, kad jie teisiamuosius posÄdžius įraÅ¡inÄs savomis garso įraÅ¡ymo priemonÄmis.
Teismas tam neprieÅ¡taravo. IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matosi, kad teisÄjo klausimas liudytojui M. G., dÄl kurio po to buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas teisÄjui, protokole nebuvo užraÅ¡ytas. Teiginius, kad teisÄjas uždavÄ skunde nurodytÄ klausimÄ , o po to dar ir tariamai suklastojo teismo nutartį įraÅ¡ydamas tikrovÄs neatitinkanÄias aplinkybes, gynÄjas grindžia bÅ«tent jo paties padarytu posÄdžio garso įraÅ¡u ir jo stenogramomis. Kolegija su tuo susijusius gynÄjo apeliacinio skundo argumentus atmeta dÄl kelių priežasÄių.
TeisÄjų tarybos 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 13P-105-(7.1.2) buvo patvirtintos âTeismo posÄdžių garso įraÅ¡ymo, saugojimo taisyklÄsâ, kuriose nurodyta, kad teismo posÄdžio garso įraÅ¡o paskirtis â užfiksuoti teismo posÄdžio eigÄ ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti teismų darbo (teismo posÄdžio metu) administracinÄ kontrolÄ. Å is įraÅ¡as nÄra bylos sudÄtinÄ dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nÄra daromos. Teisiamasis posÄdis G. P. byloje vyko iki nurodytų taisyklių patvirtinimo, todÄl teismo posÄdžių garso įraÅ¡ymas pagal Å¡ias taisykles nebuvo daromas.
BPK 260 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad teisiamojo posÄdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemones neleidžiama. Å ias priemones proceso metu gali naudoti teismas posÄdžiui užfiksuoti. To paties straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad nagrinÄjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įraÅ¡ymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posÄdžiui. TaÄiau Å¡ie nagrinÄjimo teisme dalyvių padaryti garso įraÅ¡ai, kurie, kaip jau paminÄta, daromi tiems dalyviams atliekant savo procesines funkcijas, prie teisiamojo posÄdžio protokolo nepridedami.
Pagal BPK 261 str. nuostatas pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama visa teisiamojo posÄdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, apklausiamų asmenų parodymai, kitų įrodymų tyrimas, teismo priimti sprendimai, pareikÅ¡ti praÅ¡ymai ir kt., yra teisiamojo posÄdžio protokolas. BÅ«tent iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo ir sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinÄjimo metu, jis yra ir pagrindinis įrodymų Å¡altinis nagrinÄjant bylÄ aukÅ¡tesnÄs instancijos teisme.
Jeigu teisiamojo posÄdžio metu daromi garso įraÅ¡ai posÄdžio eigai užfiksuoti, apie tai pažymima posÄdžio protokole ir Å¡ie įraÅ¡ai laikomi prie bylos. Tuo tarpu nagrinÄjimo teisme dalyvių savomis įraÅ¡ymo priemonÄmis padarytų garso įrašų paskirtis yra tik padÄti tiems dalyviams atlikti savo procesines funkcijas, Å¡ie įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi įrodymų Å¡altiniu, todÄl vien tik tokiais ne prie bylos laikomais įraÅ¡ais paneigti teisiamojo posÄdžio protokole užfiksuotas aplinkybes nÄra pagrindo, to nenumato ir BPK normos.
NagrinÄjimo teisme dalyviai, susipažinÄ su teisiamojo posÄdžio protokolu, gali pateikti tik savo pastabas. Tokios pastabos pateikiamos ir nagrinÄjamos BP 261 str. 6-8 d. nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistojo G. P. gynÄjas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo pateikÄ pastabas, prie kurių pridÄjo ir savo paties BPK 260 str. 3 d. nustatyta tvarka padarytų teisiamojo posÄdžio garso įrašų stenogramas. Pastabose gynÄjas nurodÄ ir apie tai, kad protokole nebuvo užraÅ¡ytas jau paminÄtas teisÄjo užduotas klausimas liudytojui M.
G.. 2009 m. rugpjÅ«Äio 3 d. nutartimi teismas gynÄjo G. Äerniausko pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo atmetÄ (49 t., 122-123 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi (49 t., 186-189 b. l.), nustaÄius, kad gynÄjo pastabos buvo iÅ¡nagrinÄtos pažeidžiant BPK reikalavimus, to paties gynÄjo G. Äerniausko pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo pirmosios instancijos teismui buvo pavesta iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ naujo. IÅ¡ bylos matosi, kad vykdant Å¡iÄ nutartį pirmosios instancijos teismas gynÄjo pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo šį kartÄ iÅ¡nagrinÄjo ypaÄ iÅ¡samiai (50 t., 1-101 b. l.). 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (50 t., 105-140 b. l.) nuteistojo G.
P. gynÄjo G. Äerniausko pastabos dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo dar kartÄ buvo atmestos. Šį kartÄ teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo pateiktas gynÄjo pastabas, pridÄtus garso įraÅ¡us ir jų stenogramas, nustatÄ tų įrašų neatitikimus stenogramoms. Nutartyje, be kita ko, pažymÄta, kad perklausius garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad teisÄjo klausimÄ liudytojas M. G. du kartus buvo nutraukÄs sakiniais âTai aÅ¡ iÅ¡ viso jį nepažįstu, nei kada maÄiausiâ, nelaukdamas teisÄjo užduodamo klausimo pabaigos.
Stenograma neatitinka ir tolesnio garso įraÅ¡o apie tai, kad teisÄjo klausimas pasibaigÄ Å¾odžiais âpagal kaltinimÄ tÄ â iššvaistymas turto, yra kas jums žinomaâ. Ä®vertinusi ne tik Å¡iÄ teismo nutartį, bet ir pastabų nagrinÄjimo posÄdžių protokolus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad gynÄjo pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo teismas atmetÄ pagrįstai. Nuteistojo G. P. gynÄjo skunde ir pastabose dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo nurodoma dar ir apie tai, kad protokole nebuvo užraÅ¡omi teisÄjo užduodami klausimai, nors protokoluose nurodoma, kad jam (gynÄjui) teisÄjas pareikÅ¡davo žodines pastabas, taÄiau nebÅ«davo pažymima, už kÄ tos pastabos pareikÅ¡tos.
Å iuos gynÄjo argumentus kolegija irgi atmeta, nes iÅ¡ bylos matosi, kad teisiamojo posÄdžio protokolas Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas laikantis BPK 261 str. reikalavimų. BPK 261 str. 1 d. nurodyta, kad teisiamojo posÄdžio protokole turi bÅ«ti nurodomi teismo veiksmai iÅ¡ eilÄs, kaip jie buvo atliekami, nagrinÄjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiÅ¡kimai bei praÅ¡ymai ... taip pat kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys. BPK 261 str. 2 d. nurodyta, kad tik nagrinÄjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu (arba paties teismo iniciatyva â past.) asmenų parodymai, paaiÅ¡kinimai iÅ¡tisai arba atskiros jų dalys posÄdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posÄdžio protokolÄ Ä¯raÅ¡omi pažodžiui.
Tai reiÅ¡kia, kad teisÄjo ar kitų nagrinÄjimo teisme dalyvių liudytojams užduoti klausimai protokole neprivalÄjo bÅ«ti užraÅ¡yti, taip pat neturÄjo bÅ«ti fiksuojami ir patys nagrinÄjimo teisme dalyvių padaryti posÄdžio tvarkos pažeidimai.IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo (45 t., 90 b. l.) matosi, kad teisÄjo klausimas pradedant liudytojo M. G. apklausÄ nebuvo užraÅ¡ytas, taÄiau nuteistojo ir jo gynÄjo skundo argumentus apie tai, kad teisÄjas tariamai uždavÄ liudytojui klausimÄ dÄl to, kÄ jis žino apie G.
P. padarytus nusikaltimus, paneigia jau paminÄti bylos duomenys, gauti iÅ¡nagrinÄjus gynÄjo pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo. Kolegija Å¡iuo atveju atkreipia dÄmesį dar ir į protokole užraÅ¡ytus byloje dalyvavusio prokuroro paaiÅ¡kinimus. GynÄjui pareiÅ¡kus teisÄjui nuÅ¡alinimÄ dÄl liudytojui M. G. užduoto klausimo, prokuroras iÅ¡ karto pareiÅ¡kÄ, kad pareiÅ¡kimas dÄl nuÅ¡alinimo nepagrįstas, nes klausimas buvo suformuluotas ne taip. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistojo gynÄjas advokatas G.
Äerniauskas pateikÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame nurodÄ, kad 2008 m. spalio 13 d., 14 val., teisÄjas balsu paskelbÄ nutartį, taÄiau tos nutarties byloje nÄra. Yra tik nepaskelbta nutartis, kurios tekstas neatitinka paskelbtos nutarties turiniui. Patenkinus gynÄjo praÅ¡ymÄ , jis ir gynÄjo pateikta USB laikmena bei garso įraÅ¡o stenograma buvo pridÄti prie bylos. Patikrinusi Å¡iame praÅ¡yme nurodomas aplinkybes kolegija pirmiausia nustatÄ, kad gynÄjo nurodyta teismo nutartis byloje tikrai yra (45 t., 102 b. l.).
Kolegija taip pat nustatÄ, kad Å¡ios nutarties turinys faktiÅ¡kai atitinka gynÄjo garso įraÅ¡o stenogramos turinį. DÄl viso to kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apklausiant liudytojÄ M. G. teisÄjas gynÄjo nurodomo klausimo liudytojui neuždavÄ ir savo iÅ¡ankstinÄs nuomonÄs dÄl G. P. kaltÄs neiÅ¡sakÄ. Taip pat nÄra jokio pagrindo teigti, kad teisÄjas, priimdamas nutartį atmesti pareiÅ¡kimÄ dÄl nuÅ¡alinimo, kaip nors tÄ nutartį suklastojo arba įraÅ¡Ä Ä¯ jÄ kokias nors neteisingas aplinkybes.Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas gynÄjo pastabas dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo atmetÄ pagrįstai, atmetami ir kiti apeliacinio skundo argumentai dÄl tariamo bylÄ iÅ¡nagrinÄjusio teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo.
Juo labiau, kad tuos kitus argumentus paneigia ir kiti bylos duomenys. IÅ¡ bylos matosi, kad antrÄ kartÄ , šį kartÄ raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dÄl teisÄjo nuÅ¡alinimo gynÄjas G. Äerniauskas pareiÅ¡kÄ 2008 m. gruodžio 2 d. (46 t., 132-135 b. l.). Šį kartÄ nuÅ¡alinimÄ gynÄjas argumentavo tuo, kad 2008 m. lapkriÄio 6 d. nutartyje atvesdinti liudytojÄ A. Å . ir nubausti jÄ 2 MGL dydžio bauda teisÄjas nurodÄ neteisingas aplinkybes. Nors jis (gynÄjas) teismo posÄdyje paaiÅ¡kino tikrÄ sias A.
Å . neatvykimo po pertraukos į teismo posÄdį priežastis, teisÄjas nutartyje nepagrįstai nurodÄ, kad gynÄjas (G. Äerniauskas) su liudytoja A. Å . kartu pietavo, asmeniÅ¡kai stebÄjo liudytojos sveikatos patikrinimo procesÄ (kraujospÅ«džio matavimÄ ), o po to teisme tvirtino, kad pateikti duomenys tikri. Prie pareiÅ¡kimo dÄl nuÅ¡alinimo gynÄjas vÄl pridÄjo savo paties padarytÄ teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡Ä . 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi teisÄjas šį jam pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ irgi atmetÄ (46 t., 139-141).
Nutartyje nurodyta, kad 2008 m. lapkriÄio 6 d. nutartyje aplinkybÄs dÄl advokato ir liudytojos A. Å . kontakto ir apie Å¡ios liudytojos neatvykimo į teismo posÄdį priežastis iÅ¡dÄstytos tik pagal tai, kÄ teismo posÄdyje paaiÅ¡kino pats advokatas G. Äerniauskas. Tai buvo užfiksuota teisiamojo posÄdžio protokole, o po to iÅ¡dÄstyta ir nutartyje. Be to, iÅ¡ gynÄjo pateikto garso įraÅ¡o matosi, kad jame gynÄjo nurodomų teiginių nÄra. GynÄjo teiginiai dÄl teisÄjo etikos normų nesilaikymo irgi nepagrįsti, jų garso įraÅ¡ai taip pat nepatvirtina.
GynÄjo apeliacinio skundo argumentus, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teisÄjas buvo Å¡aliÅ¡kas 2008 m. lapkriÄio 6 d. nutartyje iÅ¡dÄstydamas neteisingas aplinkybes ir tokiu bÅ«du Å¡iÄ teismo nutartį suklastodamas, taip pat gynÄjo argumentus dÄl teisÄjo neetiÅ¡ko elgesio, liudytojams ir paÄiam gynÄjui tariamai daromo spaudimo, gynÄjo tardymo ir netgi grasinimų, kolegija atmeta. Tai paneigia bylos dokumentai ir duomenys, užfiksuoti teisiamojo posÄdžio protokole. IÅ¡ bylos matosi, kad liudytojai A.
Å . neatvykus į teismo posÄdį, dar 2008 m. spalio 27 d. nutartimi teismas nutarÄ Å¡iÄ liudytojÄ nubausti 1 MGL dydžio bauda ir į kitÄ posÄdį, vyksiantį 2008 m. lapkriÄio 6 d., jÄ atvesdinti (46 t., 6-7 b. l.). Teismas 2008 m. lapkriÄio 6 d. nutartimi nubaudÄ A. Å . 2 MGL dydžio bauda. Nutartyje nurodÄ, kad po pertraukos neatvykusi į teismo posÄdį liudytoja nepateikÄ nustatytos formos pažymos, o jos sveikatos bÅ«klÄ nebuvo kritiÅ¡ka, ji pati apie neatvykimo priežastis nepraneÅ¡Ä ir taip dar kartÄ buvo sutrukdytas teisiamasis posÄdis (46 t., 43-44 b. l.).
IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad liudytoja A. Å . toliau buvo apklausta liudytoja 2008 m. lapkriÄio 13 d., Å¡ios apklausos metu A. Å . teismui paaiÅ¡kino ir apie priežastis, dÄl kurių po pertraukos neatvyko į ankstesnį teismo posÄdį. Dar kartÄ A. Å . teismas liudytoja apklausÄ 2008 m. gruodžio 16 d., o 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi (47 t., 22 b. l.) ankstesne 2008 m. lapkriÄio 6 d. nutartimi A. Å . paskirta bauda buvo panaikinta.Apklausta apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje liudytoja A. Å . parodÄ apie jos apklausų pirmosios instancijos teisme aplinkybes.
Liudytoja parodÄ, kad jos sveikata bloga, serga hipertonija ir Å¡irdies nepakankamumu. Tikrai neatvyko į apygardos teismo posÄdį, bet apie neatvykimÄ iÅ¡ anksto teismÄ buvo informavusi raÅ¡tu. TaÄiau po to pas jÄ atvyko pareigÅ«nai ir įspÄjo, kad į kitÄ posÄdį ji bus atvesdinta. Kai buvo atvesdinta į teismÄ , buvo apklausta ir davÄ parodymus. TeisÄjas iÅ¡gaudavo iÅ¡ jos sau naudingus atsakymus. Paskelbus pietų pertraukÄ , iÅ¡Äjo į laukÄ , pasijuto blogai, vaistinÄje pasimatavo kraujo spaudimÄ ir suprato, kad dÄl sveikatos bÅ«klÄs grįžti į teismÄ negali.
Pakeliui sutiko advokatÄ G. ÄerniauskÄ , pasakÄ jam, kad grįžti į teismÄ negali, padavÄ duomenis apie kraujospÅ«dį ir papraÅ¡Ä, kad advokatas apie tai praneÅ¡tų teisÄjui. Pati nuÄjo pas gydytojus. VÄliau gavo teismo nutartį, kuria vÄl buvo nubausta bauda, nutartyje buvo nurodyta, kad ji restorane pietavo kartu su advokatu ir pasiÅ¡alino iÅ¡ teismo posÄdžio. Tai jÄ labai užgavo ir ji Å¡iÄ teismo nutartį apskundÄ. VÄliau teisÄjas į teismÄ dar kvietÄ ir jos gydytojÄ , todÄl teisÄjo elgesį ji vertina kaip neetiÅ¡kÄ .
Restorane âDanielaâ ji nÄra buvusi, yra tik praÄjusi pro Å¡alį. TaÄiau liudytoja A. Å . į jai užduotÄ klausimÄ atsakÄ, kad jos parodymai, kuriuos ji davÄ pirmosios instancijos teisme, yra teisingi.IÅ¡ to, kas jau buvo iÅ¡dÄstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. lapkriÄio 6 d. teismo nutartis irgi nebuvo suklastota, o duomenis apie A. Å . neatvykimo priežastis teisÄjas Å¡ioje nutartyje iÅ¡dÄstÄ remdamasis bÅ«tent paties gynÄjo paaiÅ¡kinimais. Teisiamojo posÄdžio protokole užfiksuoti gynÄjo paaiÅ¡kinimai tikrai leido teisÄjui suprasti, kad gynÄjas ir liudytoja kartu pietavo, o po to gynÄjas, liudytojai po pertraukos negrįžus į teismo posÄdį, pateikÄ lapelius, kuriuose buvo užfiksuoti, kaip paaiÅ¡kino pats gynÄjas, bÅ«tent A.
Å . kraujospÅ«džio duomenys. Tai, kad tokius duomenis pateikÄ bÅ«tent kaltinamojo gynÄjas, teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ apie jo kontaktus su liudytoja. Taigi jokių tikrovÄs neatitinkanÄių aplinkybių teisÄjas nutartyje sÄ moningai neiÅ¡dÄstÄ, ir jokio savo Å¡aliÅ¡kumo Å¡ioje byloje nepademonstravo. Nors apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje liudytoja A. Å . parodÄ, kad apklausų metu teisÄjas iÅ¡ jos iÅ¡gavo teismui naudingus atsakymus, taÄiau liudytoja Äia pat pati tai ir paneigÄ, parodžiusi, kad tų apklausų metu ji davÄ teisingus parodymus.
Liudytoja A. Å . Å¡ioje byloje davÄ parodymus apie svarbias bylai aplinkybes, teisme ji ne visas aplinkybes prisiminÄ, buvo perskaitomi jos ankstesni parodymai, todÄl teisÄjo klausimų uždavimas ir ilgai užsitÄsusi A. Å . apklausa Å¡iuo atveju visiÅ¡kai paaiÅ¡kinami. Teisiamojo posÄdžio protokolas paneigia gynÄjo skundo argumentus apie teisÄjo neetiÅ¡kÄ elgesį, duomenų apie tai, kad teisÄjas gynÄjÄ bÅ«tų tardÄs ar netgi jam grasinÄs, byloje nÄra. TodÄl daroma iÅ¡vada, kad nuÅ¡alinimas teisÄjui ir šį kartÄ buvo pareikÅ¡tas be pagrindo, o teismo nutartis šį nuÅ¡alinimÄ atmesti buvo pagrįsta.
Å ioje dalyje pažymÄtina dar ir tai, kad to paties 2008 m. gruodžio 2 d. vykusio teisiamojo posÄdžio metu prokuroras pareiÅ¡kÄ nuÅ¡alinimÄ ir paÄiam G. P. gynÄjui advokatui G. Äerniauskui. 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi (47 t., 11-12 b. l.) teismas prokuroro pareiÅ¡kimÄ dÄl gynÄjo G. Äerniausko nuÅ¡alinimo irgi atmetÄ, ir tai, kolegijos nuomone, kaip tik patvirtina bylÄ nagrinÄjusio teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Dar kartÄ nuÅ¡alinimÄ teisÄjui 2009 m. birželio 18 d. teismo posÄdyje žodžiu pareiÅ¡kÄ jau kitas G.
P. gynÄjas advokatas V. Sviderskis. Šį nuÅ¡alinimÄ gynÄjas argumentavo tuo, kad teisÄjas grÄ Å¾ino jam ankstesnius 2009 m. birželio 2 d. praÅ¡ymu prie bylos pridÄtus dokumentus: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimÄ dÄl laikinosios komisijos koncerno âEBSWâ veiklai tirti iÅ¡vadų, taip pat straipsnį iÅ¡ âDelfiâ interneto vartų âSeimui siÅ«loma sudaryti tyrimo komisijÄ dÄl J.PrapiesÄiui vieÅ¡ai metamų kaltinimųâ (48 t., 76-77 b. l.). 2008 m. birželio 18 d. nutartimi teismas šį gynÄjo V.
Sviderskio pareiÅ¡kimÄ dÄl teisÄjo nuÅ¡alinimo irgi pagrįstai atmetÄ. Nutartyje teismas nurodÄ, kad nors gynÄjo praÅ¡yme iÅ¡vardinti dokumentai buvo pridÄti prie bylos, po to teismas nustatÄ, kad dalis pridÄtų dokumentų susijÄ ne su Å¡ia, o su kita baudžiamÄ ja byla, tuo tarpu straipsnis iÅ¡ âDelfiâ vartų neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs. TodÄl Å¡iuos dokumentus buvo nutarta grÄ Å¾inti juos pateikusiam gynÄjui. Kolegijos nuomone, Å¡i teismo protokolinÄ nutartis, kuria prie bylos pridÄti dokumentai, nustaÄius, kad jie neturi reikÅ¡mÄs nagrinÄjant bylÄ , buvo grÄ Å¾inti juos pateikusiam asmeniui, yra pagrįsta, teismas Å¡iuo atveju jokių BPK pažeidimų nepadarÄ, o nuÅ¡alinimas teisÄjui ir šį kartÄ buvo pareikÅ¡tas be pagrindo ir buvo atmestas pagrįstai.Aptarus visus apeliantų argumentus dÄl bylÄ iÅ¡nagrinÄjusio teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo ir jo netinkamo elgesio teisiamojo posÄdžio metu, kolegija tai patvirtinanÄių duomenų nenustatÄ.
BylÄ nagrinÄjantis teisÄjas iÅ¡ tikrųjų privalo laikytis teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ užtikrinanÄių nuostatų. TeisÄjas neturi parodyti savo susierzinimo, pykÄio ir visko, kas gali sudaryti įspÅ«dį, kad teisÄjas gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas. Kita vertus, teisÄjas turi bÅ«ti ne tik vienodai dÄmesingas, taÄiau ir reiklus proceso tvarkos pažeidÄjams. BPK 241 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad bylos nagrinÄjimui teisme vadovauja teisiamojo posÄdžio pirmininkas. TeisÄjas, kuris bylÄ nagrinÄja vienas, turi visas teisiamojo posÄdžio pirmininko teises ir pareigas.
Teisiamojo posÄdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybÄs. Jis Å¡alina iÅ¡ nagrinÄjimo teisme visa, kas nesusijÄ su byla ir kas nepagrįstai užtÄsia bylos nagrinÄjimÄ . BPK 258 str. 3 d. taip pat nurodyta, kad teisiamojo posÄdžio pirmininkas teismo posÄdžių salÄje užtikrina posÄdžio tvarkÄ . Kolegijos nuomone, teisÄjas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjo nepažeisdamas ir laikydamasis iÅ¡vardintų reikalavimų.
Nors apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir jo gynÄjas nurodo apie netinkamÄ teisÄjo elgesį, bylos duomenys rodo, kad posÄdžio tvarkÄ pažeidinÄjo patys kaltinamojo gynÄjai. Teisiamojo posÄdžio protokole užfiksuota daug teisÄjo pastabų gynÄjams dÄl to, kad jie pažeidinÄjo posÄdžio tvarkÄ . Nors tie pažeidimai protokole užfiksuoti ne visi, taÄiau užfiksuota, kad advokatas G. Äerniauskas buvo įspÄjamas dÄl replikų, taip pat už tai, kad trukdÄ teismui nurodinÄdamas, kaip turi vykti teisiamasis posÄdis (44 t., 61, 100 b. l.), kitam advokatui V.
Sviderskiui pareikÅ¡ta pastaba, kad gynÄjas netrukdytų apklausai ir neatsakinÄtų už kaltinamÄ jį (48 t., 56 b. l.).Nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo apeliacinių skundų argumentus dÄl to, kad teisÄjo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir sprendimas suimti nuteistÄ jį teismo salÄje, kolegija irgi atmeta, o tai, kad kardomoji priemonÄ priÄmus apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistajam buvo pakeista pagrįstai, Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka nuteistojo ir jo gynÄjo praÅ¡ymai dÄl kardomosios priemonÄs pakeitimo irgi buvo atmesti, Å¡ių sprendimų motyvai iÅ¡dÄstyti teisÄjų kolegijos priimtose nutartyse.
IÅ¡ bylos matosi, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. rugpjÅ«Äio 12 d. raÅ¡tu atsakÄ advokatui G. Äerniauskui į jo skundÄ dÄl teisÄjo K. D. veiksmų (49 t., 118-119 b. l.). Å iame raÅ¡te, be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad gynÄjo pastabos dÄl teisiamojo posÄdžio protokolo buvo paskirtos nagrinÄti 2009 m. rugpjÅ«Äio 3 d., nes kitÄ dienÄ prasidÄjo teisÄjo kasmetinÄs atostogos. GynÄjo apeliacinio skundo argumentÄ , kad Å¡is raÅ¡tas rodo ne tik teisÄjo, bet ir viso Kauno apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , kolegija atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .
PaminÄto teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko raÅ¡to turinys suabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu neduoda jokio pagrindo, be to, Å¡is raÅ¡tas gynÄjui iÅ¡siųstas jau po apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo. DÄl viso to, kas buvo iÅ¡dÄstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jokių BPK 58 str. numatytų pagrindų nuÅ¡alinti Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjusį teisÄjÄ arba aplinkybių, dÄl kurių teisÄjas pats turÄjo nusiÅ¡alinti, nebuvo nustatyta. Kolegija jokių duomenų, kad teisÄjas buvo Å¡aliÅ¡kas tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais, nenustatÄ.
Patikrinusi bylÄ kolegija nenustatÄ ir jokių kitų esminių BPK pažeidimų. Paskirdamas nuteistajam G. P. bausmÄ, teismas BK bendrosios dalies normų, reguliuojanÄių bausmÄs skyrimÄ , reikalavimų nepažeidÄ, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais. Teismas nenustatÄ jokių G. P. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, o jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).Skiriant bausmÄ buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas truko ilgÄ laikÄ ir buvo pabaigtas, taip pat į G.
P., kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teismo paskirta BK 184 str. 2 d. sankcijos virÅ¡utinÄ ribÄ atitinkanti 7 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ griežta, taÄiau ji, kolegijos nuomone, yra teisinga ir jÄ Å¡velninti pagrindo nÄra. Po nusikaltimo padarymo praÄjo jau daug laiko, taÄiau dÄl Å¡ios aplinkybÄs bausmÄ Å¡velninti nÄra pagrindo, nes nuteistasis G. P. net keletÄ metų slapstÄsi nuo ikiteisminio tyrimo užsienio valstybÄje. G. P. anksÄiau neteistas, taÄiau jo padarytos nusikalstamos veikos padidintÄ pavojingumo laipsnį pirmiausia parodo iššvaistyto svetimo turto vertÄ.
BK 190 str. nurodyta, kad Å¡iame BK skyriuje numatytas turtas yra didelÄs vertÄs, kai jo vertÄ virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Å ioje gi byloje iššvaistyto svetimo turto vertÄ virÅ¡ija 24 milijonus litų. Nuosprendyje teismas teisingai pažymÄjo, kad tokios didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistymas Lietuvos Respublikoje yra iÅ¡skirtinis atvejis, be to, iššvaistytas turtas, sudarytas iÅ¡ daugiau kaip 14 000 gyventojų indÄlių lÄšų, todÄl Å¡iuo nusikaltimu visuomenei buvo padaryta didelÄ Å¾ala.
Kolegija su Å¡iais argumentais sutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad G. P. paskirta bausmÄ negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Be to, nuteistajam teismas pagrįstai pritaikÄ ir 2002 m. lapkriÄio 7 d. Amnestijos įstatymÄ .PažymÄtina, kad paskirtosios bausmÄs apeliaciniuose skunduose neginÄija ir patys apeliantai. Nuteistasis G. P. savo skunde nurodo tik apie tai, kad teismas netinkamai pritaikÄ BK 66 str. 1 d. ir pažeidÄ BPK 307 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, nes į paskirtÄ bausmÄ neįskaitÄ laikino sulaikymo laiko nuo 1996 m. vasario 2 d. iki 1996 m. vasario 5 d., taip pat suÄmime iÅ¡bÅ«to laiko nuo 1996 m. vasario 5 d. iki 1996 m. gegužÄs 30 d.
Pargabentas iÅ¡ JAV, Lietuvoje dar buvo laikomas suimtas 2 paras. PraÅ¡o į paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaityti visÄ laikiname sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Å ioje dalyje kolegija nuteistojo skundÄ irgi atmeta. Patikrinus baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad, vadovaujantis tuomet galiojusio BK 137 str., G. P. buvo sulaikytas 1995 m. spalio 17 d. ir buvo paleistas 1995 m. spalio 20 d. G. P. pasislÄpus nuo ikiteisminio tyrimo, 1997 m. balandžio 24 d. buvo paskelbta jo paieÅ¡ka ir pagal praÅ¡ymÄ dÄl ekstradicijos jis buvo suimtas JAV 2004 m. gegužÄs 3 d.
G. P. buvo iÅ¡duotas ir į LietuvÄ pargabentas 2007 m. rugsÄjo 20 d., o rugsÄjo 21 d., teismui atmetus prokuroro praÅ¡ymÄ dÄl naujo suÄmimo termino nustatymo, tÄ paÄiÄ dienÄ , t. y. 2007 m. rugsÄjo 21 d., G. P. iÅ¡ suÄmimo buvo paleistas. IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinÄs dalies matosi, kad G. P. visÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suÄmimo laikÄ ) nuo 1995 m. spalio 17 d. iki 1995 m. spalio 20 d. ir nuo 2004 m. gegužÄs 3 d. iki 2007 m. rugsÄjo 21 d. teismas į paskirtÄ bausmÄ jau įskaitÄ, todÄl BK 66 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti.
Taip pat nustatyta, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomÄ laikÄ nuo 1996 m. vasario 2 d. iki 1996 m. vasario 5 d. ir nuo1996 m. vasario 5 d. iki 1996 m. gegužÄs 30 d. G. P. iÅ¡buvo laikiname sulaikyme ir suÄmime visai kitoje byloje, kurioje buvo nuteistas jau nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu. Visas Å¡is laikas buvo įskaitytas į G. P. nurodytu nuosprendžiu paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Dar kartÄ Ä¯skaityti tÄ patį laikÄ Å¡ioje byloje nÄra pagrindo. Visas abejose bylose nuteistojo iÅ¡bÅ«tas laikino sulaikymo ir jo suÄmimo laikas Å¡iuo atveju galÄtų bÅ«ti įskaitytas tik į galutinÄ subendrintÄ bausmÄ, subendrinus bausmes, paskirtas abiem nuosprendžiais.
TaÄiau toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik iÅ¡sprendus klausimÄ dÄl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos BPK 347 str. nustatyta tvarka.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaujantis BPK 151 str., priÄmÄ sprendimÄ laikinai apriboti nuteistojo G. P. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje iÅ¡vardintÄ turtÄ . BPK 151 str. 1 d. nurodyta, kad laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas gali bÅ«ti skiriamas civiliniam ieÅ¡kiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti.
Nuosprendyje teismas šį sprendimÄ motyvavo tuo, kad bÅ«tina užtikrinti nuteistojo G. P. ekstradicijos iÅ¡ JAV iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad turto, į kurį teismas laikinai apribojo G. P. nuosavybÄs teisÄ, vertÄ didesnÄ už iÅ¡ nuteistojo priteistas jo ekstradicijos iÅ¡laidas. TaÄiau keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje, kolegijos nuomone, irgi nÄra pagrindo. Pirmiausia pažymÄtina, kad apeliaciniuose skunduose Å¡i nuosprendžio dalis neginÄijama. Be to, nustatyta, kad kitu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu buvo patenkintas akcinÄs bendrovÄs Turto bankas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ nuteistojo G.
P., taip pat solidariai iÅ¡ jo ir kitų asmenų priteistas keleto milijonų litų dydžio žalos atlyginimas. Å iuo nuosprendžiu taip pat buvo pratÄstas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas nuteistojo G. P. turtui. Kadangi nurodytame nuosprendyje tas turtas neiÅ¡vardintas, skundžiamu nuosprendžiu paskirto laikino nuosavybÄs teisÄs apribojimo nuteistojo turtui naikinti Å¡iuo metu tikrai nÄra pagrindo. Kolegija taip pat pažymi, kad Å¡is klausimas gali bÅ«ti papildomai iÅ¡nagrinÄtas ir nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 str. nustatyta tvarka.  Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas taip pat atmetamas.
Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ nepriimdamas privalomo sprendimo konfiskuoti nuteistojo G. P. turtÄ . Skunde remiamasi BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d. ir nurodoma, kad konfiskuotinas turtas, kuris yra nusikaltimo įrankis, priemonÄ ir nusikalstamos veikos rezultatas. Be to, teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus. Prokuroras skunde nurodo, kad G. P. kartu su bendrininkais nusikalstamos veikos rezultatas yra IKHK priklausiusio turto â 24 227942 Lt iššvaistymas.
Å is turtas (iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) turi bÅ«ti konfiskuoti. Kadangi iššvaistyto turto buvimo vieta nenustatyta, iÅ¡ nuteistojo teismas turÄjo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ . Prokuroro skunde dar nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje G. P. nebuvo pareikÅ¡tas, be to, civilinis ieÅ¡kinys nebuvo nagrinÄjamas ir byloje, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendis.Prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o dalis jų ir neatitinka bylos aplinkybių.
NagrinÄjant G. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys tikrai nebuvo pareikÅ¡tas. TaÄiau Å¡i byla, G. P. pasislÄpus nuo ikiteisminio tyrimo, buvo iÅ¡skirta iÅ¡ baudžiamosios bylos, kurioje Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu už tÄ paÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ jau buvo nuteisti V. K. ir J. B.. Nors Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų turtinÄ Å¾ala niekam nepriteista, taÄiau prokuroras skunde nepagrįstai nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys net nebuvo nagrinÄjamas. IÅ¡ bylos matosi, kad dar ikiteisminio tyrimo (parengtinio tardymo) metu civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, kuri praÅ¡Ä iÅ¡ kaltinamųjų (tarp jų ir G.
P.) priteisti 81486121 Lt žalos atlyginimo (39 t., 168 b. l.). 1997 m. gruodžio 19 d. tardytojo nutarimu Å¡ioje byloje dÄl svetimo turto iššvaistymo IAB âIKHKâ buvo pripažinta civiline ieÅ¡kove (39 t., 170 b. l.). NagrinÄjant V. K. ir kitų kaltinamųjų baudžiamÄ jÄ bylÄ , dalyvavo ir civilinį ieÅ¡kovÄ IAB âIKHKâ atstovaujanÄios UAB âValeksaâ atstovai. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu IAB âIKHKâ atstovo UAB âValeksaâ civilinis ieÅ¡kinys buvo atmestas.
TaÄiau iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matosi, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡is ieÅ¡kinys atmestas tik toje dalyje, dÄl kurios kaltinamieji toje byloje buvo iÅ¡teisinti. Tuo tarpu kitoje dalyje IAB âIKHKâ civilinio ieÅ¡kinio teismas tiesiog neiÅ¡nagrinÄjo ir jokio sprendimo nepriÄmÄ civilinio ieÅ¡kovo atstovui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ klausimÄ dÄl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad civilinis ieÅ¡kinys G. P., V. K. ir kitiems jų bendrininkams iÅ¡ tikrųjų buvo pareikÅ¡tas, nors duomenų apie tai, kaip Å¡is civilinis ieÅ¡kinys buvo iÅ¡nagrinÄtas, Å¡ioje byloje nÄra.
PažymÄtina, kad pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ (âTeismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 str.) apžvalgaâ, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo biuletenis âTeismų praktikaâ Nr. 32), patenkinus nukentÄjusiojo civilinį ieÅ¡kinį, BK 72 str. nuostatos neturÄtų bÅ«ti taikomos. PažymÄtina dar ir tai, kad nors G. P. nagrinÄjant jo baudžiamÄ jÄ bylÄ civilinis ieÅ¡kinys jam atskirai ir nebuvo pareikÅ¡tas, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (43-ame nuosprendžio lape) teismas nurodÄ, kad asmenims, kurie dÄl 24227942 Lt iššvaistymo patyrÄ Å¾alÄ , pripažintina teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ civilinio proceso tvarka.TaÄiau prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir dÄl kitos priežasties.
BK 3 str. 4 d. nurodyta, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklÄjamojo poveikio priemonÄs, kurias numato teismo sprendimo priÄmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiamo nuosprendžio priÄmimo metu galiojusios 2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 patvirtintos redakcijos BK 72 str. 2 d. buvo nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonÄ ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal tos paÄios redakcijos BK 72 str. 2 d. 3 p. reikalavimÄ teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertÄ turinÄius daiktus.
Prokuroro apeliaciniame skunde dÄstomi argumentai prieÅ¡taringi. IÅ¡ pradžių nurodoma, kad G. P. kartu su bendrininkais padarytos nusikalstamos veikos rezultatas yra IAB âIKHKâ priklausiusio 24227942 Lt vertÄs turto iššvaistymas. TaÄiau po to nurodoma, kad nusikalstamos veikos rezultatas yra iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai (24227942 Lt). Tokie skundo argumentai nepagrįsti. BK 72 str. 2 d. nurodytas nusikalstamos veikos rezultatas yra iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas, kuris suprantamas kaip turtinÄ nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padarÄs nusikalstamÄ veikÄ .
Tai gali bÅ«ti tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas arba iÅ¡ Å¡io turto naujai įgyti ekonominÄ vertÄ turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas. Pagal BK 72 str. 2 d. 3 p. reikalavimus teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertÄ turinÄius daiktus. G. P. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas ir nuteistas už didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistymo organizavimÄ pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikÄtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisÄtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.
Nuo turto pasisavinimo iššvaistymas ir skiriasi bÅ«tent tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Galima sutikti su tuo, kad 24227942 Lt iššvaistymas buvo G. P. padarytas nusikalstamos veikos padariniai, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad tie iššvaistyti pinigai buvo Å¡ios nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat nÄra jokio pagrindo teigti, kad G. P. iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos gavo kaltinime nurodytus pinigus arba kokius nors kitus materialiÄ vertÄ turinÄius daiktus.
Apie tai iÅ¡ viso nieko nenurodyta ir G. P. pateiktame kaltinime. Skundžiamame nuosprendyje teismas, nors ir netiesiogiai, yra pažymÄjÄs, kad kaltinamojo veikoje yra ir kito nusikaltimo, t. y. svetimo turto pasisavinimo, požymių, taÄiau byla teisme buvo iÅ¡nagrinÄta vadovaujantis BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis dÄl bylos nagrinÄjimo teisme ribų. Kadangi G. P. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už svetimo turto pasisavinimÄ , o tik už tokio turto iššvaistymÄ , konfiskuoti iššvaistytus pinigus Å¡iuo atveju nÄra nei BK 72 str. 2 d., 2 d. 3 p., nei BK 72 str. 5 d. numatyto pagrindo.
PažymÄtina, kad konfiskuoti nuteistojo turtÄ nepraÅ¡Ä ir pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinÄjant dalyvavÄs prokuroras. Konfiskuoti nuteistojo turtÄ vadovaujantis Å¡iuo metu galiojanÄios 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1195 redakcijos BK 72 str. taip pat nÄra Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatyto pagrindo. DÄl to, kas Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dÄstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti teismui pagrindo nÄra.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisÄjų kolegija n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynÄjo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Å iukÅ¡ta TeisÄjai                                                                 Aloyzas Kruopys                                                                                                                                   Violeta RažinskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â