71c3e682-5aa5-421a-b877-a4de77a23391 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1052-230/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17813-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. dalinio sprendimo ir 2016 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolių pobÅ«džio nustatymo ir jų padalijimo bei pagal atsakovės L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A.

Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobūdžio kreditoriams nustatymo ir jų padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – K. Ž., akcinė bendrovė SEB bankas, B. R. K., UAB „Sergel“, J. S., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė „Teo LT“, antstolė G.

K., antstolis V. K., antstolė A. A., antstolė S. V., antstolis V. Z., antstolė R. G., antstolė G. A., antstolė N. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Ž. ieÅ¡kinyje teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės L. Ž. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų L.

Ž. ir A. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina L. Ž., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams L. Ž. ir A. Ž. po 145 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes, padalinti Å¡alims iki santuokos įgytÄ turtÄ â€“ automobilius Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise palikti ieÅ¡kovui, automobilį Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti atsakovės nuosavybe, ieÅ¡kovo A.

Ž. asmeninėmis skolomis, po santuokos nutraukimo liekančiomis asmeninėmis ieškovo prievolėmis, pripažinti antstolių G. K., V. K., A. A., S. V., V. Z., R. G., G. A., N. B., R. P. kontorose vykdomus išieškojimus dėl A. Ž. įsiskolinimų.

2. Atsakovė L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė santuokÄ tarp jos ir ieÅ¡kovo nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 1 448 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę – Ž., o ieÅ¡kovui – N., pripažinti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013-12-25, kai ieÅ¡kovas ir atsakovė faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, nustatyti nepilnamečių vaikų L.

Ž. ir A. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ nuo 2015-06-14 iki jų pilnametystės po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams po 10 730 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012-05-14 iki 2015-06-14, nustatyti, kad nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės tvarkys vaikų motina L.

Ž., pripažinti solidariomis ieškovo A. Ž. ir atsakovės L. Ž. prievolėmis:

1) prievolę kreditorei B. R. K. grÄ Å¾inti 8 688,60 Eur paskolos sumÄ ;

2) prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal antstolės G. A. kontoroje užvestas vykdomÄ sias bylas dėl 306,54 Eur skolos ir 125,32 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2012-12-06 Kauno m. apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1524 4-4296/2012 bei dėl 8 927,08 Eur skolos ir 3 746,37 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2013-08-20 Kauno apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2224-199/2013, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieÅ¡kovas ir atsakovė Å¡ias prievoles vykdo po ½ dalį;

3) prievolę sumokėti antstolei G. A. vykdomosiose byloje Nr. 0088/14/00009 ir Nr. 0088/14/00010 susidariusias vykdymo iÅ¡laidas, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieÅ¡kovas ir atsakovė Å¡iÄ prievolę vykdo po ½ dalį;

4) prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ grÄ Å¾inti 391,39 Eur skolÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose už Å¡iÄ prievolę yra atsakingas ieÅ¡kovas ir jis Å¡iÄ prievolę įvykdo asmeniÅ¡kai;

5) prievolę kreditorei J. S. grÄ Å¾inti 521,32 Eur paskolos sumÄ ; pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovo A. Ž. prievolėmis: prievolę kreditorei K. Ž. grÄ Å¾inti 781,97 Eur paskolos sumÄ , antstolių G. K., V. K., A. A., S. V., V. Z., R. G., G. A., N. B., R. P. kontorose vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus dėl A. Ž. įsiskolinimų ir Å¡ių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. daliniu sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė ieÅ¡kovo A.

Ž. ir atsakovės L. Ž. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nuraukimo paliko Å¡alims santuokines pavardes, pripažino, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013-12-25, kai ieÅ¡kovas ir atsakovė faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, nustatė nepilnamečių vaikų L. Ž. ir A. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Ž. nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo ieÅ¡kinio padavimo iki jų pilnametystės, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams po 2 463 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį iki ieÅ¡kinio padavimo, nustatė, kad nepilnamečių vaikų L.

Ž. ir A. Ž. iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės tvarkys vaikų motina L. Ž., nustatė ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkÄ .

2. Teismas, remdamasis VSDFV duomenimis, nustatė, kad atsakovės pajamos buvo ženkliai didesnės nei ieškovo, jų vidurkis 2009-2011 m. sudarė apie 4 000 Lt per mėnesį, o 2012 m. apie 2 843 Lt per mėnesį. Tuo tarpu ieškovas draudžiamųjų pajamų turėjo tik 2011 m., jų vidurkis sudarė 114,84 Lt per mėnesį. Tačiau iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų bei liudytojos V. N. parodymų teismas sprendė, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovas dirbo ir neįforminęs darbo santykių (keleivių pervežimo įmonėje, statybose, remontavo automobilius).

Todėl teismas vertino, kad VSDFV duomenys apie ieÅ¡kovo gautas draudžiamÄ sias pajamas neatspinti visų jo gautų pajamų. Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. pradžioje ieÅ¡kovas iÅ¡vyko dirbti į NorvegijÄ , dirbo įmonėje Top Speed Auto ir siuntė atsakovei pinigus. Remdamasis pateiktu Å¡alių susiraÅ¡inėjimu iÅ¡ Facebook socialinio tinklalapio, nesant įrodymų apie atsakovei pervestų pinigų panaudojimÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo siųsti pinigai buvo naudojami ir Å¡eimos poreikiams bei vaikų iÅ¡laikymui.

Be to, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vaikų iÅ¡laikymui ir Å¡eimos poreikiams jis pinigų duodavo ir grynais, nes kiekvienÄ mėnesį grįždavo į LietuvÄ , kadangi turėjo atsižymėti probacijoje. Ä®vertinęs minėtus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas niekada nedirbo ir visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eimos iÅ¡laikymu, yra nepagrįsti.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo teistas Vokietijoje ir Lietuvoje, nes tai patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tačiau kartu teismas pažymėjo, jog Å¡alys nuo 2009 m. pradžios gyveno kartu, 2010-02-01 jiems gimė sÅ«nus, susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovės paaiÅ¡kinimu, pareiÅ¡kimÄ santuokos sudarymui jie padavė paleidus ieÅ¡kovÄ už užstatÄ iÅ¡ kardomojo kalinimo Vokietijoje. Todėl teismas sprendė, jog atsakovė neturi jokio pagrindo remtis ieÅ¡kovo teistumu, kaip jo netinkamo gyvenimo bÅ«do ir kaltės įrodymu, nes sudarydama santuokÄ , ji žinojo, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir suprato, kad jis gali bÅ«ti nuteistas, tačiau nepaisydama to atsakovė sutiko sudaryti santuokÄ , taip pat sutiko, kad ieÅ¡kovas rinktųsi jos pavardę.

Antroji ieÅ¡kovo padaryta nusikalstama veika, teismo vertinimu, taip pat neturėjo ženklesnės įtakos sutuoktinių tarpusavio santykiams ir nenulėmė Å¡eimos iÅ¡irimo. Pati atsakovė apklausta nukentėjusiÄ ja baudžiamojoje byloje nurodė, kad po Å¡io įvykio vyras jos atsiprašė, elgiasi pagarbiai, rÅ«pinasi vaikais, buitimi, jie sutaria gerai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat nurodė, jog po Å¡ių įvykių jie susitaikė. Todėl teismas tai, kad ieÅ¡kovas buvo du kartus nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , nevertino kaip aplinkybių, dėl kurių iÅ¡iro Å¡eima.

4. Nors teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas pažinčių portale jokio realaus neiÅ¡tikimybės fakto nepatvirtina, be to, buvo trumpalaikis, tačiau teismas vertino, jog tokio pobÅ«džio pažinčių ieÅ¡kojimas, kad ir virtualioje erdvėje, susituokusiam asmeniui yra netinkamas elgesys, įžeidžiantis kitÄ sutuoktinį ir keliantis nepasitikėjimÄ juo. Be to, ieÅ¡kovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir tuo, kad su sutuoktine elgėsi nepagarbiai. Tai, kad ieÅ¡kovas rÅ«kė prie atsakovės jai esant nėščiai, laikÄ leisdavo su draugais, o ne su Å¡eima, mažai padėjo buities darbuose, kai tos pagalbos atsakovei akivaizdžiai reikėjo, rodo, kad ieÅ¡kovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai, per mažai prisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo.

5. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad 2014-09-12 atsakovei gimė dukra D., kurios tėvas yra D. M.. Atsakovė teigė, kad su dukros tėvu pradėjo gyventi po mėnesio, kai ji išėjo iÅ¡ namų. Tačiau pagal mergaitės gimimo datÄ teismas sprendė, kad dar iki išėjimo iÅ¡ namų 2013-12-25 atsakovė buvo nėščia. Nors atsakovė teigė, kad dukra gimė trimis savaitėmis anksčiau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas vertino, kad ieÅ¡kovo nurodytos atsakovės kaltę preziumuojančios aplinkybės, t. y. neiÅ¡tikimybės savo sutuoktiniui, atsakovė nepaneigė. Teismo nuomone, tai, kad atsakovė buvo neiÅ¡tikima, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ Norvegijos, ji nebenorėjo su juo bendrauti, bÅ«ti su juo, norėjo iÅ¡eiti, ir, kaip pati pripažino, jau buvo apsisprendusi kartu negyventi.

6. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad egzistuoja abipusė kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo. Nenustačius vien ieÅ¡kovo kaltės, teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ .

7. Teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ , kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui bÅ«tų palikta iki santuokos jo turėta pavardė, kadangi nagrinėjamu atveju Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Be to, teismas atsakovės argumentus, kad ji nenori, jog ieÅ¡kovas turėtų Ž. pavardę dėl jo teistumo, netinkamo gyvenimo bÅ«do, vertino kaip nereikÅ¡mingus, nes apie ieÅ¡kovo galimÄ teistumÄ , jo charakterio ypatumus atsakovė žinojo iki santuokos sudarymo, tačiau sutiko, kad ieÅ¡kovas pasirinktų sutuoktinės pavardę.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ su vaikais nebendravo, tam, kad greičiau bÅ«tų atkurtas saugus ir artimas ryÅ¡ys ir galėtų vykti normalus bendravimas, Å¡alių praÅ¡ymu ir sutikimu nustatė pereinamÄ jį periodÄ , kurio metu bÅ«tų pasitelktas psichologas. Teismas nenustatė, kad vaikų ir tėvo ryÅ¡iui atkurti ir sustiprinti bÅ«tų reikalinga ilgalaikė psichologo pagalba, todėl pereinamojo laikotarpio, dalyvaujant psichologui, trukmę apribojo keturiais tėvo ir vaikų susitikimais.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas nustatė nuolatinę ieÅ¡kovo bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkÄ , atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ nustatyti tvarkÄ ir teismo posėdyje žodžiu iÅ¡sakytus papildymus. Teismo vertinimu, atsakovo pageidaujama bendravimo tvarka yra artima maksimaliai ir labiau atitinka abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaikais. Tuo tarpu atsakovės nurodyta bendravimo tvarka yra minimali. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais darytų jiems neigiamÄ Ä¯takÄ ar keltų jiems kokį nors pavojų.

Byloje taip pat nėra nustatyta, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaikų interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingÄ Ä¯takÄ savo amoraliu elgesiu. IeÅ¡kovo tėvo valdžia nėra apribota. Tai, kad bylos Å¡alys tarpusavyje konfliktuoja, negali apriboti vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas dėl vaikų ir tėvo bendravimo ilgesniais periodais, nes ieÅ¡kovas neturi reikiamų įgÅ«džių rÅ«pintis sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais, motyvuojamas nepagrįstomis baimėmis.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad rūpintis sergančiais alergijomis, bronchine astma vaikais gali tik specialiai apmokyti asmenys. Ieškovui vaikų ligos yra žinomos, nes vaikai minėtus sveikatos sutrikimus turi nuo gimimo.

9. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad Å¡alių vaikai turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui bei profilaktikai patiriamos iÅ¡laidos, todėl laikė, kad atsakovės nurodytos sumos vaikų gydymui ir sveikatos stiprinimui yra pagrįstos ir bÅ«tinos. Tačiau vertindamas kitus atsakovės nurodytus vaikų poreikius, teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad ne visi vaikų poreikiai yra bÅ«tini ir pagrįsti įrodymais, todėl atsižvelgdamas į bÅ«tinuosius ir protingus vaikų poreikius, taip pat vaikų amžių, vieno vaiko bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažino pakankamu 400 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ .

10. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo teismas pažymėjo, jog iki ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo į NorvegijÄ 2013 m. vasario mėn. Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Atsakovė nurodytu laikotarpiu į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nesikreipė, o nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ neįrodė, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nedirbo ir prie vaikų poreikių neprisidėjo. Todėl teismas vertino, kad vaikų poreikiai buvo tenkinami abiejų tėvų bendromis lėšomis ir nėra jokio pagrindo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iki ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo į NorvegijÄ (iki 2013 m. kovo mėn.).

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡vykus dirbti į NorvegijÄ laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo darbdavio kontaktinio asmens į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 25 349,29 Lt suma. Atsakovė teigė, kad Å¡ie pinigai buvo skirti ne vaikų iÅ¡laikymui, o ieÅ¡kovo reikmėms. Tačiau, atlikus įrodymų analizę, nenustatyta, kad visa minėta ieÅ¡kovo pervesta pinigų suma buvo panaudota detalių pirkimui, atiduota kaip skola kitiems asmenims ir pan.

Atsakovei nepateikus tiesioginių įrodymų apie pinigų panaudojimÄ , teismas vertino, kad vaikų iÅ¡laikymui turėjo likti ne mažiau kaip trečdalis pervestos sumos, t. y. ne mažiau kaip 2 580 Eur. Teismas vertino, kad 2013 m. kovo - 2014 m. vasario mėnesiais yra susidaręs 2 220 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui ir iÅ¡minusavus 2 580 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas neneigė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki kreipimosi į teismÄ dienos (2014-09-24) dėl santuokos nutraukimo iÅ¡laikymo vaikams neteikė.

Todėl už šį laikotarpį teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , t. y. už 6 mėn. ir 23 dienas, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. 2 706 Eur.

11. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį likusių reikalavimų dalyje tenkino iÅ¡ dalies, iki santuokos sudarymo įgytus automobilius Renault Espace (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Ford Fiesta (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko ieÅ¡kovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise, iki santuokos sudarymo įgytÄ automobilį Seat Ibiza (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teise, pripažino asmeninėmis ieÅ¡kovo A. Ž. prievolėmis antstolių G. K., V. K., A. A., S. V., V. Z., R. G., G. A., N. B., R. P. kontorose vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus dėl A. Ž. įsiskolinimų ir Å¡ių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo iÅ¡laidas, atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti solidariomis ieÅ¡kovo A. Ž. ir atsakovės L. Ž. prievolėmis:

1) prievolę kreditorei K. Ž. grÄ Å¾inti 781,97 Eur paskolos sumÄ ;

2) prievolę kreditorei B. R. K. grÄ Å¾inti 8 688,60 Eur paskolos sumÄ ;

3) prievolę kreditorei J. S. grÄ Å¾inti 521,32 Eur paskolos sumÄ ;

4) prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal antstolės G. A. kontoroje užvestas vykdomÄ sias bylas dėl 306,54 Eur skolos ir 125,32 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2012-12-06 Kauno m. apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1524-4296/2012; dėl 8 927,08 Eur skolos ir 3 746,37 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2013-08-20 Kauno apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2224-199/2013; pagal 2015-03-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių priteistÄ 45 530,32 Eur skolÄ ir 2732,45 Eur palÅ«kanas, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieÅ¡kovas ir atsakovė Å¡ias prievoles vykdo po ½ dalį;

5) prievolę sumokėti antstolei G. A. vykdomosiose byloje Nr. 0088/14/00009 ir Nr. 0088/14/00010 susidariusias vykdymo iÅ¡laidas, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieÅ¡kovas ir atsakovė Å¡iÄ prievolę vykdo po ½ dalį;

6) prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ grÄ Å¾inti 391,39 Eur skolÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose už Å¡iÄ prievolę yra atsakingas ieÅ¡kovas A. Ž. ir jis Å¡iÄ prievolę įvykdo asmeniÅ¡kai.

12. Teismas nustatė, kad 2016-04-12 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teisę į „Swedbank“, AB klientų skolas, tame tarpe ir pagal su L. Ž. sudarytas penkias kredito sutartis.

13. Spręsdamas dėl atsakovės sudarytų kredito sutarčių pobÅ«džio, teismas reikÅ¡mingu laikė tai, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o visos atsakovės su „Swedbank“, AB, sudarytos kredito sutartys buvo sudarytos iki Å¡alių santuokos (2009-10-25, 2010-05-05, 2010-09-13, 2010-12-01, 2011-01-14). Nors priimdamas dalinį sprendimÄ teismas nustatė, kad Å¡alys kartu pradėjo gyventi 2009 m. pradžioje, tačiau nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu nesudaro pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles.

14. Teismas pažymėjo, kad 2009-10-25 vartojimo kredito sutartyje, pagal kuriÄ atsakovei suteiktas 15 000 Lt vartojimo kreditas, nurodyta, jog kreditas suteikiamas remontui, mokslams apmokėti. 2010-09-13 vartojimo kredito sutartyje, pagal kuriÄ atsakovei suteiktas 15 000 Lt vartojimo kreditas, nurodyta, kad jo paskirtis – vartojimo reikmėms, studijoms apmokėti. Pagal 2010-12-01 asmeninės kredito linijos sutartį atsakovei suteiktas 10 000 Lt kreditas, kredito paskirtis –vartojimo reikmėms. Kitų kredito sutarčių paskirtis nenurodyta.

Byloje atsakovė neįrodinėjo ir tokių įrodymų nėra, kad iÅ¡ gautų kreditų bÅ«tų daromas remontas ar pirkti buičiai reikalingi brangesni daiktai. Atsakovės teigimu, gautos kreditų lėšos buvo panaudotos ieÅ¡kovo užstatui sumokėti, advokatams už jo gynybÄ esant sulaikyme Vokietijoje, taip pat pragyvenimo iÅ¡laidoms. Teismo vertinimu, tokiu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad buvo sudarytas sugyventinių susitarimas dėl kiekvienos kredito sutarties sudarymo ir kreditų lėšų panaudojimo konkretiems bendriems tikslams.

Tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir savo reikalavimų dėl prievolių pobūdžio nustatymo nekildino iš jungtinės veiklos sutarties.

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovas sudarant kreditų sutartis nedalyvavo, jo parašų ant sutarčių nėra, jam nebuvo žinoma ir apie teisme iÅ¡keltas ir iÅ¡nagrinėtas civilines bylas, kuriose iÅ¡ atsakovės buvo priteistos minėtos skolos. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog kreditai buvo paimti abiejų Å¡alių susitarimu ir bendriems jų siekiamiems tikslams. Atsakovė netgi nenurodė, kokiu tikslu skolinosi lėšas, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovę detalizuoti turimus įsipareigojimus pagal kiekvienÄ kredito sutartį. Kreditų gavimo laikotarpiu atsakovė gaudavo motinystės paÅ¡alpas. Taigi lėšų pragyvenimui turėjo pakakti, o kitų Å¡eimos poreikių atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė bÅ«tinybės skolintis lėšas Å¡eimos poreikiams.

16. Dėl atsakovės reikalavimo solidaria Å¡alių prievole pripažinti prievolę kreditorei B. R. K. grÄ Å¾inti 8 688,60 Eur paskolos sumÄ , teismas nurodė, jog užstato mokėjimas, advokatų konsultacijos buvo susijusios tik su atsakovės noru padėti ieÅ¡kovui. Tai buvo pačios atsakovės sprendimas, noras, kad ieÅ¡kovas greičiau grįžtų į namus, kad jie galėtų kartu atÅ¡vęsti sÅ«naus gimtadienį ir pan. Teismo vertinimu, paskolų sudarymas tokiais tikslais niekaip nėra susijęs su bendro Å«kio tvarkymu, vaikų priežiÅ«ra. Tokie tikslai yra grynai asmeninio pobÅ«džio. Todėl jeigu atsakovė ir skolinosi pinigus tam, kad galėtų padėti ieÅ¡kovui ir patyrė iÅ¡laidų dėl jo suėmimo, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog už tai kyla ieÅ¡kovo civilinė atsakomybė.

17. Dėl prievolių J. S. ir K. Ž. teismas pažymėjo, jog jokių paskolos faktÄ pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta, todėl Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniais skundais atsakovė L. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. dalinį sprendimÄ , iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. gautinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniai skundai grindžiami Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas, iÅ¡analizavęs faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nepagrįstai sprendė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Santuokoje su ieÅ¡kovu atsakovė buvo iÅ¡tikima, rÅ«pinosi Å¡eimos gerove, rÅ«pestingai atlikdavo namų ruoÅ¡os darbus, moraliai palaikė savo sutuoktinį ir buvo jam lojali, tinkamai vykdė visas savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėjo visas pastangas, kad santuoka iÅ¡liktų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas niekada nenorėjo dirbti ir niekados nesirÅ«pino Å¡eima ir vaikais, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai, neprisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo nei finansiÅ¡kai, nei moraliai, smurtavo prieÅ¡ atsakovę, be to, ieÅ¡kovas po paskutiniojo konflikto atsakovės su vaikais nebeįleido į namus, buvo pakeitęs spynas, taigi atsakovei su vaikais teko ieÅ¡kotis naujų namų. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. 1.2. Teismas, analizuodamas santuokos nutraukimo priežastis bei konstatuodamas atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nepagrįstai nurodė, kad atsakovės neiÅ¡tikimybės faktÄ ieÅ¡kovui pagrindžia (duomenys neskelbtini) gimusi dukra, kurios ji susilaukė nuo savo draugo D.

M. dar bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu. Atsakovės norÄ skirtis lėmė ieÅ¡kovo veiksmai, psichologinis ir fizinis smurtas, kas ir padarė esminę įtakÄ Å¡alių santykiams. Ji nusprendė palikti atsakovÄ ir išėjo 2013 m. gruodžio 25 d., o su kitu vyru apsigyveno tik po mėnesio, kai jau faktiÅ¡kai santykiai buvo nutraukti. Atsakovė tapo nėščia, kai su ieÅ¡kovu jau negyveno ir neturėjo tikslo toliau gyventi. 1.3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo ieÅ¡kovui palikti N. pavardę.

IeÅ¡kovas jos pavardę pasiėmė turėdamas tikslÄ , kad jo nerastų teisėsauga. Be to, ieÅ¡kovas veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , yra teistas, todėl pavardės palikimas gali pažeisti vaikų ir sutuoktinės interesus, kadangi tiek vaikai, tiek sutuoktinė gali bÅ«ti siejami su kito sutuoktinio padarytu nusikaltimu, jo nederamu elgesiu. IeÅ¡kovas nesikeičia, nedirba, nėra jokių įrodymų, kad jis nesiims neteisėtų veiksmų, todėl pavardės pakeitimas užkirstų keliÄ neigiamiems padariniams, kurie galėtų atsirasti vaikų ar sutuoktinės interesams. 1.4.

Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, atsakovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, todėl Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Bendravimo tvarka nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad abu vaikai yra labai nutolę nuo tėvo, todėl maksimali bendravimo tvarka gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams. IeÅ¡kovas paskutinį kartÄ savo vaikus matė per 2013 m. Å v. Kalėdas, kai sÅ«nui buvo 3 metukai, o dukrai – 2 metukai.

Nuo to laiko ieÅ¡kovas nei karto nebuvo susitikęs su vaikais, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad susitikti su jais. Todėl siekiant atkurti tėvo ir vaikų ryšį bÅ«tina nustatyti ilgalaikę psichologo pagalbÄ . 1.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingÄ Ä¯takÄ savo amoraliu elgesiu.

Å iuo atveju byloje buvo pateikta daug įrodymų apie ieÅ¡kovo amoralų ir žiaurų elgesį, apie tai, jog ieÅ¡kovas, kaip asmenybė, nėra geras pavyzdys vaikams (ieÅ¡kovas buvo nuteistas už nusikaltimus), todėl ieÅ¡kovo bendravimas turi bÅ«ti minimalus, siekiant iÅ¡vengti neigiamos įtakos vaikams. 1.6. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ , privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su vaikų sveikata, ir privalėjo vertinti vaikų ligas, kaip rimtÄ priežastį, kuri turi įtakos nustatant ilgalaikį bendravimÄ , numatyti, jog ieÅ¡kovo socialinių įgÅ«džių trÅ«kumas gali lemti ligų progresavimÄ , jei nebus laiku ir tinkamai pasirÅ«pinta vaikais. 1.7.

Nesutiktina su teismo įpareigojimu informuoti ieÅ¡kovÄ apie vaikų lankomas įstaigas ir leisti susitikti su vaikais Å¡iose įstaigose, jei tai netrukdo ugdymo procesui. Vaikai seniai nematę tėvo, nebendravę su juo, todėl staiga sutikus jį mokymo įstaigoje, kai Å¡alia nebÅ«tų mamos, gali iÅ¡sigÄ sti. Be to, toks netikėtas ieÅ¡kovo noras bendrauti su vaikais nedalyvaujant mamai gali sutrikdyti normaliÄ vaikų psichinę bÅ«klę, sukelti negrįžtamas pasekmes vaikų psichologijai. 1.8. Teismas nepagrįstai vaikų iÅ¡laikymui skyrė tik po 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų, kad vaikams reikalinga speciali priežiÅ«ra dėl ligų, t. y. bronchinės astmos ir atopinio dermatito, paaiÅ¡kinimų, jog vaikai turi teisę į ugdymÄ , įvairių bÅ«relių lankymÄ , taip pat nevertino į bylÄ pateiktų pirkimo kvitų, kurie pagrindžia atsakovės iÅ¡laidas vaikų poreikiams.

Vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga didesnė suma nei teismas priteisė, be to, ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra pakankama, kad vaikams galėtų skirti didesnį iÅ¡laikymÄ . 1.9. Nors teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad Å¡alys jokio nekilnojamo turto neturi, tačiau neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovo pajamas. Byloje nustatyti faktai apie tai, kad ieÅ¡kovas gyvena ir dirba Norvegijoje, leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, jog jo pajamos yra pakankamos, kad bÅ«tų priteistas atsakovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis. 1.10.

Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo ir nevertino atsakovės byloje pateiktų įrodymų, jog beveik visi pinigai, kuriuos pervesdavo ieÅ¡kovas, buvo skirti jo poreikiams tenkinti. Atsakovė viena iÅ¡laikė Å¡eimÄ , todėl ji pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2012-05-14. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo finansinę paramÄ Å¡eimai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovės nurodytas laikotarpis, už kurį ji praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , o taip pat ir reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta. 1.11.

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ pripažinti skolas kreditoriui „Swedbank“, AB, solidariomis, kadangi Å¡alys kartu pradėjo gyventi 2009 m., tuo tarpu 2010-02-01 gimė sÅ«nus, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį. Tai, kad atsakovės paimtos paskolos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams pagrindžia sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose matyti, jog iÅ¡laidos patirtos pirkiniams ir paslaugoms. Taigi lėšos pagal kreditus buvo naudojamos pragyvenimui jau Å¡alims vedant bendrÄ Å«kį, rÅ«pinantis bendru vaiku.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės motinytės paÅ¡alpų turėjo užtekti pragyvenimui, todėl nebuvo pagrindo imti paskolas pagal minėtas kredito sutartis. Atsakovė iÅ¡ Å¡ių gaunamų pajamų ne tik iÅ¡leido pragyvenimui, bet ir dengė skolas pagal kreditus bei palÅ«kanas. 1.12. Teismas nepagrįstai nepripažino prievolės kreditorei B. R. K. solidaria. IÅ¡ kreditorės pasiskolintus pinigus atsakovė panaudojo Å¡eimos poreikiams, byloje buvo patvirtintos aplinkybės, kad atsakovė sumokėjo 5 000 Eur užstatÄ už ieÅ¡kovÄ , kiti pinigai buvo panaudoti kelionei į VokietijÄ , advokato konsultacijoms.

Atsakovė skolinosi pinigus turėdama tikslÄ , kad jos vaiko tėvas kuo greičiau grįžtų į Å¡eimÄ . Å ios atsakovės pastangos, kad vaikas bÅ«tų su tėvu, turėjo bÅ«ti vertintos, kaip susijusios su Å¡eimos poreikiams. 1.13. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus prievoles J. S. ir K. Ž. pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis, kadangi Å¡ios paskolos sudarytos santuokoje, jos buvo sudarytos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nors teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl paskolų sudarymo, tai nepaneigia fakto, kad Å¡ios paskolos buvo paimtos sudarant žodines sutartis ir buvo paimtos Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Be to, teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimÄ laikyti Å¡ias prievoles solidariomis, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, kas yra atsakingas už Å¡ių prievolių įvykdymÄ , nors įstatymas įpareigoja teismÄ pasisakyti dėl visų reikalavimų.

19. Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į atsakovės L. Ž. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodo, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, kadangi atsakovė santuokos metu ieškovui buvo neištikima. Ieškovas neneigia esant ir savo kaltės dėl to, kad iširo šalių santuoka, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ieškovas bei atsakovė turi du bendrus vaikus, atsakovės prašymas dėl uždraudimo ieškovui turėti santuokinę pavardę yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovo tėvo valdžia nėra apribota, byloje nėra jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį su vaikais, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negali su vaikais kontaktuoti yra nulemta iÅ¡imtinai neteisėto atsakovės elgesio – tyčinio vaikų slėpimo. Atsakovės siÅ«loma nustatyti minimali bendravimo tvarka yra ribojanti tėvo ir vaikų teises bei tarpusavio ryÅ¡ius. IeÅ¡kovo įsitikinimu, teismas visapusiÅ¡kai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus apie vaikų poreikius ir pagrįstai nusprendė sumažinti atsakovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį, priteisdamas daugiau nei teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažintas pusės MMA dydis.

Teismo priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas po 2 463 Eur kiekvienam vaikui už pastaruosius trejus metus atitinka byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad Å¡alys iki 2013 m. vasario mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, o nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio ieÅ¡kovas nuolat pervesdavo dideles pinigų sumas, kurios buvo skirtos Å¡eimos poreikiams tenkinti, Å¡eimos verslui plėtoti bei tam tikroms Å¡eimos skoloms atiduoti. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo ir grynais pinigais, kadangi kas mėnesį grįždavo iÅ¡ Norvegijos.

Todėl priteista bendra įsiskolinimo suma yra teisinga ir pagrįsta. Dėl prievolių kreditoriui „Swedbank“, AB, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokiu tikslu skolinosi lėšas pagal kiekvienÄ su „Swedbank“, AB, sudarytÄ kredito sutartį, taip pat nenurodė, kam konkrečiai tos lėšos buvo panaudotos. IeÅ¡kovas apie jokias atsakovės skolas „Swedbank“, AB, nežinojo, visos kredito sutartys sudarytos Å¡alims negyvenant santuokoje ir be ieÅ¡kovo žinios. Å eimos poreikiams pinigų netrÅ«ko, kadangi atsakovė periodiÅ¡kai kas mėnesį gaudavo iÅ¡mokas už vaiko priežiÅ«rÄ , todėl atsakovės argumentai, kad ji turėjo skolintis Å¡eimos poreikiams nepagrįsti.

Dėl prievolės kreditorei B. R. K. ieÅ¡kovas nurodė, kad paskolos sutartis tarp atsakovės ir B. R. K. buvo sudaryta 2015 m. gegužės 12 d., t. y. po daugiau nei ketverių metų ir jau vykstant bylos dėl Å¡alių santuokos nutraukimo nagrinėjimui teisme, todėl ji niekaip neįrodo, kad atsakovė skolinosi pinigų iÅ¡ B. R. K. bÅ«tent 2011 m. sausio 24 d., t. y. užstatui už ieÅ¡kovÄ ir advokato konsultacijoms. Be to, užstatas atsakovei buvo grÄ Å¾intas, o advokatas ieÅ¡kovui buvo skirtas valstybės neatlygintinai.

Dėl prievolių J. S. ir K. Ž. ieÅ¡kovas pažymėjo, kad niekada nesiskolino iÅ¡ jų, o atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties sudarymo faktÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Byloje pagal atsakovės pateiktus apeliacinius skundus yra kilęs ginčas dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytų ir dėl šalių santuokos nutraukimo atsiradusių pasekmių, o būtent: dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, dėl pavardės palikimo ieškovui, ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, atsakovės prievolių pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Dėl sutuoktinių kaltės 22. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė abipusę sutuoktinių kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ ieÅ¡kovo nepagarbiu elgesiu sutuoktinės atžvilgiu, nesirÅ«pinimu Å¡eima ir pagalbos jai neteikimu, prioritetiÅ¡kai tenkinant savo interesus, bei nustačius atsakovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , kadangi atsakovė pagimdė vaikÄ nuo kito vyro, jai dar esant santuokoje su ieÅ¡kovu.

Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi santuokos iÅ¡irimÄ nulėmė ieÅ¡kovo netinkamas elgesys, nes jis nenorėjo dirbti, nesirÅ«pino Å¡eima, nerėmė jos finansiÅ¡kai, smurtavo prieÅ¡ atsakovę ir bÅ«tent tai nulėmė, kad ji nusprendė palikti atsakovÄ ir išėjo gyventi pas kitÄ vyrÄ ir tik tada tapo nėščia.

23. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje (3 knygoje), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.30 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

24. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, nesuprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimais, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.)..

25. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

26. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatydamas abipusę sutuoktinių kaltę nepažeidė nei teisės normų, nei teismų praktikoje suformuotų tam tikrų kaltės nustatymo taisyklių, atvirkščiai, labai detaliai iÅ¡analizavo Å¡alių konfliktų priežastis ir byloje pateiktus įrodymus. IeÅ¡kovas neginčija teismo sprendimu nustatytos savo kaltės, jÄ pagrindžia pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, su kuo kolegija visiÅ¡kai sutinka, tačiau teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad santuokos iÅ¡irimui be ieÅ¡kovo nustatyto netinkamo sutuoktinių pareigų vykdymo įtakos turėjo ir nustatytas atsakovės neiÅ¡tikimybės faktas Å¡alims dar nenutraukus santuokos.

Kadangi pagrįstai buvo nustatyta abipusė sutuoktinių kaltė, neturi reikšmės, kurio veiksmai ir elgesys turėjo didesnės įtakos ir reikšmės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju santuoka buvo nutraukta tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės netinkamo sutuoktinių pareigų vykdymo.

27. Pati atsakovė nurodo, kad bÅ«tent ji nusprendė palikti ieÅ¡kovÄ , 2013 m. gruodžio 25 d. išėjo iÅ¡ namų ir po mėnesio apsigyveno su kitu vyru, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad Å¡is atsakovės ryÅ¡ys su kitu vyru užsimezgė kur kas anksčiau, kai ieÅ¡kovas jau buvo iÅ¡vykęs dirbti į NorvegijÄ ir toks atsakovės elgesys pagrįstai pripažintinas netinkamu sutuoktinės elgesiu, ypač kai sutuoktiniai turi siekti, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, net esant nesutarimams tam tikrais bendro gyvenimo klausimais.

Atsakovė, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ apsigyventi su kitu vyru, privalėjo pirmiau iÅ¡spręsti nenusisekusios santuokos nutraukimo klausimus, iÅ¡siaiÅ¡kinti su sutuoktiniu ir tik visiÅ¡kai nebesant galimybių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , kreiptis dėl santuokos nutraukimo ir tuomet planuoti naujÄ Å¡eimos gyvenimÄ . Jei ir buvo priežasčių, dėl kurių bendras gyvenimas darėsi nebeįmanomas, tegul ir dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio, tačiau tai turėjo bÅ«ti bendras sutuoktinių sprendimas, o ne skubus faktinių ryÅ¡ių nutraukimas iÅ¡ karto kuriant naujus.

28. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma rodo, jog nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir pagrįstai pripažinta abipusė sutuoktinių kaltė, nes ir atsakovės, kaip sutuoktinės, elgesys nelaikytinas tinkamu.

29. Kadangi santuoka pagrįstai pripažinta iÅ¡irusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl ieÅ¡kovo pavardės po santuokos nutraukimo 30. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė palikti ieÅ¡kovui jo ikisantuokinę pavardę – N., o pats atsakovas prašė palikti jam santuokinę Ž. pavardę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu daliniu sprendimu ieÅ¡kovui paliko santuokinę pavardę, kadangi nenustatė ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos nutraukimo.

31. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, o konkrečiai CK 3.69 straipsnio reikalavimus, kadangi juose įtvirtinta tik teismo teisė, bet ne pareiga, o nagrinėjamu atveju ieškovas pasiėmė atsakovės pavardę tam, kad pasislėptų nuo teisėsaugos, ieškovo netinkamas, neteisėtas elgesys ir jo teistumai gali pažeisti tiek kito sutuoktinio, tiek vaikų interesus.

32. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę, t. y. numatyta sutuoktinio laisva pasirinkimo teisė. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

33. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, tinkamai taikė CK 3.69 straipsnio reikalavimus, kadangi byloje buvo nustatyta abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, be to, byloje yra išimtinė aplinkybė, paneigianti atsakovės galimybę reikalauti uždrausti ieškovui naudotis santuokine pavarde, – sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja CK 3.69 straipsnio reikalavimams.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikai tvarkos nustatymo 34. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nustatė tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ pirmieji keturi tėvo ir vaikų susitikimai turi vykti dalyvaujant psichologui. Pasirinkti psichologÄ ir suderinti su juo pirmojo susitikimo vietÄ ir laikÄ , kuris turi įvykti ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d., įpareigojo atsakovę. Psichologo pagalbos iÅ¡laidas įpareigojo ieÅ¡kovÄ ir atsakovę apmokėti per pusę.

Vėliau nustatė tokiÄ bendravimo tvarkÄ :

a) poriniais metais Å v. Kalėdų Å¡ventes vaikai Å¡venčia su tėvu, o neporiniais – su motina, apie vaikų perdavimÄ ir grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę) tėvui susitarus su vaikų motina;

b) neporiniais metais – Å v. Velykų Å¡ventes vaikai Å¡venčia su tėvu, o poriniais – su motina, apie vaikų perdavimÄ ir grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę) tėvui susitarus su vaikų motina;

c) vasaros atostogų laikotarpiu dvi savaites vaikai praleidžia su tėvu, apie atostogų laikÄ ir vaikų perdavimÄ ir grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites) tėvui susitarus su vaikų motina;

d) tėvas taip pat gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, apie tai iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę) įspėjęs atsakovę ir susitaręs su ja dėl konkretaus vaikų perdavimo ir grÄ Å¾inimo laiko, atsižvelgiant į vaikų užimtumÄ ir dienotvarkę;

e) ieÅ¡kovas taip pat gali neribotai bendrauti su vaikais telefonu ir per Skype programÄ , susiderinęs su atsakove konkretų bendravimo per Skype laikÄ , atsakovė įpareigojama užtikrinti, kad bÅ«tų sudarytos reikalingos sÄ lygos vaikams bendrauti su tėvu per Skype programÄ ;

f) tėvas taip pat gali susitikti su vaikais ugdymo įstaigose, jei tai neprieÅ¡tarauja jų ugdymo procesui, atsakovė privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie vaikų lankomÄ ugdymo įstaigÄ ir jos pakeitimÄ .

35. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodo, jog teismas neįvertino tai, kad tėvas su vaikais faktiÅ¡kai nebendrauja nuo 2013 m. Å v. Kalėdų, kai sÅ«nui buvo 3 metukai, o dukrai – tik 2 metukai, todėl vaikai yra nutolę nuo tėvo ir nustatyta maksimali bendravimo tvarka gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams, todėl bÅ«tina nustatyti ilgalaikę psichologo pagalbÄ .

36. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas paskutinį kartÄ vaikus matė per 2013 m. Å v. Kalėdas, tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad bendrauti su vaikais trukdo bÅ«tent atsakovė, kadangi neatsiliepia į telefono skambučius, slepia gyvenamosios vietos adresÄ , tačiau ieÅ¡kovas nori bendrauti su vaikais, matyti, kaip jie auga, iÅ¡laikyti ir stiprinti su jais ryšį. Taigi byloje nėra ginčo ir dėl to, kad dėl nutrÅ«kusio bendravimo yra bÅ«tinas tam tikras pereinamasis laikotarpis prarastam ryÅ¡iui atkurti, kÄ ir numatė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pirmieji 4 susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui, kurį pasirinkti patikėta pačiai atsakovei.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu pirmasis susitikimas, siekiant kuo greičiau atkurti prarastÄ tėvo ir vaikų ryšį, buvo numatytas ne vėliau, kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d., tačiau, kaip nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , atsakovė Å¡io susitikimo neužtikrino, nors ieÅ¡kovas tuo tikslu buvo atvykęs į LietuvÄ , o tai rodo, kad bÅ«tent atsakovė savo veiksmais trukdo ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais, net ir priėmus teismo sprendimÄ .

37. Negalima sutikti su atsakove, kad teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovui maksimaliÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ , Nr. 32250/08). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks ieÅ¡kovo (tėvo) ir vaikų teisių ribojimas yra reikalingas, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais jiems darytų neigiamÄ Ä¯takÄ ar keltų kokį nors pavojų, kad nustatytos apimties bendravimas kenktų vaikų interesams, o ieÅ¡kovo tėvo valdžia nėra apribota.

38. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pakankamai ilgÄ laikÄ neturi galimybės bendrauti su vaikais, negali bÅ«ti pagrindu nustatyti jam tik minimalų bendravimÄ , nes toks bendravimas labiau darytų įtakÄ jo nutrÅ«kimui, o ne ryÅ¡ių atkÅ«rimui. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principÄ (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus, kai toks atskyrimas bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, su kuriuo buvo iÅ¡skirtas, iÅ¡skyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir raidÄ principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

39. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014). Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

40. Atsakovė, kaip pagrindÄ apriboti ieÅ¡kovo bendravimÄ , nurodo ieÅ¡kovo teistumus. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas 2012 m. buvo teistas Vokietijoje, o 2012 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovas nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ atsakovei L. Ž.. Tačiau Å¡ie įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas netinkamai elgėsi vaikų atžvilgiu. IÅ¡ baudžiamojo įsakymo matyti, kad sveikatos sutrikdymas atsakovei įvyko buitinio konflikto metu, po kurio Å¡alys susitaikė, ieÅ¡kovas atsiprašė atsakovės, toliau, kaip nurodė pati atsakovė, elgėsi pagarbiai, o tokio jo elgesio priežastis, pasak atsakovės, yra tai, kad ieÅ¡kovas yra emocionalus, greitai užpyksta, bet greitai ir susitaiko.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovui padarius nusikaltimÄ Vokietijoje pati ieÅ¡kovė ėmėsi įvairių priemonių, jog ieÅ¡kovas kuo greičiau grįžtų į Å¡eimÄ , o tai rodo, kad atsakovė iÅ¡ esmės neturėjo jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl jo elgesio Å¡eimoje, atvirkščiai, visais įmanomais bÅ«dais siekė, kad jis kuo greičiau grįžtų į Å¡eimÄ . Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovo teistumai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti priežastimi nustatyti minimaliÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas galėtų daryti blogÄ Ä¯takÄ savo vaikams, o vien tai, kad jis yra teistas, neteikia jokio pagrindo apriboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas gyvena kitoje valstybėje, todėl apribojus jo bendravimÄ su vaikais, kuris ir Å¡iaip nėra itin didelės apimties, tokia situacija reikÅ¡tų visiÅ¡kÄ tėvo ir vaikų teisių ignoravimÄ .

41. Atsakovė nesutinka ir su nustatyta pereinamojo laikotarpio, ieÅ¡kovui bendraujant su vaikais dalyvaujant psichologui, trukme, apibrėžta pirmaisiais 4 susitikimais. Jos nuomone, dalyvaujant psichologui, turėtų bÅ«ti bendraujama iki vaikams sukaks 8 metai. Teismas nustatinėja bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Jei nėra iÅ¡ anksto žinoma ir yra sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikinÄ bendravimo tvarkÄ , konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali bÅ«ti nustatomas preliminariai.

Kai įgyvendinus nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , vieno iÅ¡ tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iÅ¡ tėvų turi teisę vėl kreiptis į teismÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kadangi byloje nėra duomenų, jog nustatytas pereinamasis laikotarpis nėra pakankamas (tai paaiÅ¡kės tik pradėjus bendrauti), todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas su vaikais nesimato ir nebendrauja jau ilgÄ laikÄ , o vaikų interesais reikia kuo skubiau atnaujinti prarastÄ ryšį, nes ieÅ¡kovei toliau tam prieÅ¡taraujant daroma nepataisoma žala vaikams ir gresia prigimtinio ryÅ¡io praradimas, nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka laikytina pagrįsta.

Atsakovė, teigdama, kad šio laikotarpio trukmė yra nepakankama, byloje nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir iš esmės reiškia tik tam tikras abejones bei daro tam tikras prielaidas.

42. Apeliantės argumentai, kad ieškovo ilgesnis bendravimas su vaikais ribotinas dėl vaikų sveikatos sutrikimų, kadangi, atsakovės nuomone, ieškovas neturi įgūdžių prižiūrėti tokių problemų turinčius vaikus, taip pat laikytini nepagrįstais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad alergijomis ir bronchine astma sergančių vaikų priežiūra nereikalauja specialaus medicininio pasirengimo, be to, šiuos sutrikimus vaikai turi nuo gimimo ir ieškovas apie juos žinojo sutuoktiniams dar gyvenant kartu, todėl teismas pagrįstai šias atsakovės nurodytas aplinkybes laikė tik prielaidomis, nepagrįstomis baimėmis ir abejonėmis.

Pažymėtina, kad atsakovė užtikrindama galimybes ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais, pati gali pateikti jam tam tikras rekomendacijas dėl vaikų priežiÅ«ros, o ne tuo pagrindu siekti nutraukti ar apriboti tėvo bendravimÄ su vaikais. Vien tai, kad atsakovė turi daugiau tam tikrų įgÅ«džių, negali reikÅ¡ti tai, kad vaikai turėtų prarasti ryšį su tėvu, kuris yra bÅ«tinas visavertės asmenybės formavimuisi.

43. Atsakovė taip pat prieÅ¡tarauja tam, kad tėvas galėtų susitikti su vaikais ugdymo įstaigose, jei tai neprieÅ¡tarauja jų ugdymo procesui, o atsakovė privalėtų praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie vaikų lankomÄ ugdymo įstaigÄ ir jos pakeitimÄ , ir tai grindžia prarastu ryÅ¡iu su vaikais. Tačiau tokia bendravimo tvarka teismo sprendimu nustatyta po to, kai jau bus įvykę pirmieji susitikimai dalyvaujant psichologui, be to, nenustatyti jokie pagrindai, kodėl informacija apie ugdymo įstaigÄ neturėtų bÅ«ti žinoma tėvui, juolab, kad CK 3.170 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.

Atsisakyti suteikti informacijÄ galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iÅ¡ tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Tokie atvejai byloje nėra nustatyti. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo 44. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikų iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o atsakovė prašė priteisti po 290 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė nesutinka su nustatytu iÅ¡laikymo dydžiu ir teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog vaikai turi sveikatos problemų (serga bronchine astma ir atopiniu dermatitu), be to, turėtų bÅ«ti patenkinti ne tik bÅ«tinieji vaikų poreikiai, todėl reikalinga didesnė suma, o tėvo turtinė padėtis tai leidžia daryti.

45. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010).

46. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, detaliai įvertino vaikų sveikatos sutrikimų pobūdį ir tam reikalingas papildomas išlaidas bei sutiko su atsakovės nurodytomis reikalingomis išlaidomis vaikų gydymui ir sveikatai: sūnui – 80 Eur, o dukrai – 85 Eur kas mėnesį. Tačiau teismas laikė nepagrįstomis atsakovės nurodytas buto nuomos išlaidas, komunalinių mokesčių dydį, išlaidas būreliams, kadangi byloje nebuvo pateikta tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nors šiems poreikiams patenkinti buvo nurodytos pakankamai didelės išlaidos.

47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įrodymais nepagrindė jos nurodytos pakankamai didelės vaikų poreikiams patenkinti reikalingos lėšų sumos (sÅ«nui – apie 670 Eur, dukrai – apie 660 Eur), darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai teisingÄ , sÄ Å¾iningÄ ir protingÄ vaikų poreikių tenkinimo apimtį – po 200 Eur kiekvienam vaikui iÅ¡ kiekvieno tėvų. Å i suma, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį valstybėje, yra pakankama užtikrinti ne vien minimalius vaikų poreikius.

Atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydis po 580 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iš esmės neatitinka protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr., 3K-3-37/2010) iki 2 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011).

48. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu tėvų turtinės padėties įvertinimu. Kaip nustatyta, ieÅ¡kovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kuris galėtų užtikrinti jam tam tikras pajamas ar iÅ¡vengti iÅ¡laidų (pvz., bÅ«sto nuomai). Nors jis dirba Norvegijoje, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra pateikta. Be to, vien tas faktas, kad ieÅ¡kovas dirba Norvegijoje ir jo pajamos galimai didelės, nesuteikia pagrindo padidinti iÅ¡laikymÄ vaikams, ypač kai atsakovė nepagrindė vaikų poreikių tenkinimui reikalingos iÅ¡laidų dalies.

49. Atsakovė taip pat prašė priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 10 730 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2012-05-14 iki 2015-06-14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė po 2 463 Eur kiekvienam vaikui, nustatęs, kad ieÅ¡kovas iki iÅ¡vykimo į NorvegijÄ 2013 m. vasario mėn. gyveno kartu su atsakove ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl vaikų poreikiai buvo tenkinami abiejų sutuoktinių lėšomis. Be to, teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieÅ¡kovui dirbant Norvegijoje į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 25 349,29 Lt, kurių 1/3 dalis turėjo likti vaikų iÅ¡laikymui, nes atsakovė neįrodė jų panaudojimo kitiems tikslams.

50. Atsakovė ginčija teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas vaikus iÅ¡laikė iki iÅ¡vykimo į NorvegijÄ , kadangi jis tuo metu draudžiamųjų pajamų neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje, o atsakovės pajamos buvo ženkliai didesnės, todėl faktiÅ¡kai ji viena iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Tačiau teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad ieÅ¡kovas nors ir tam tikrÄ laikÄ neturėjo draudžiamųjų pajamų, tačiau turėjo pajamų iÅ¡ kitos veiklos (keleivių pervežimo įmonėje, statybose, automobilių remonto), o dirbdamas Norvegijoje pervedė atsakovei tam tikras pinigų sumas.

Net ir pripažinus, kad atsakovė tuo metu daugiau prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, negalima laikyti, kad ieÅ¡kovas neteikė iÅ¡laikymo ir kaupėsi iÅ¡laikymo įsiskolinimas, nes sutuoktiniams gyvenant kartu, kai vaikų poreikiai tuo metu buvo tenkinami, tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia iÅ¡laikymo užtikrinimÄ bendromis Å¡eimos pajamomis. Dėl atsakovės prisiimtų prievolių pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis 51. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis atsakovės prisiimtas prievoles kreditorėms:

K. Ž. grÄ Å¾inti 781,97 Eur paskolos sumÄ , B. R. K. grÄ Å¾inti 8 688,60 Eur paskolos sumÄ , kreditorei J. S. grÄ Å¾inti 521,32 Eur paskolos sumÄ , taip pat atsakovės prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal antstolės G. A. kontoroje užvestas vykdomÄ sias bylas ir jose susidariusias vykdymo iÅ¡laidas, prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ grÄ Å¾inti 391,39 Eur skolÄ pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole.

52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ pripažinti skolas kreditoriui „Swedbank“, AB, solidariomis, kadangi Å¡alys kartu pradėjo gyventi 2009 m., 2010-02-01 gimė sÅ«nus, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir lėšos pagal kreditus buvo naudojamos pragyvenimui (Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino prievolių kreditorėms B. R. K., J. S. ir K. Ž. solidariomis, kadangi atsakovė iÅ¡ kreditorės B. R. K. pasiskolintus pinigus panaudojo užstato už ieÅ¡kovÄ sumokėjimui, kelionei į VokietijÄ , advokato konsultacijoms, o kitos paskolos taip pat buvo panaudotos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

53. Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių. Šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp sutuoktinių dėl prievolės pobūdžio. Tai padaręs, teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Ginčo atveju atsakovė teigė, kad ginčo prievolės buvo solidariosios sutuoktinių prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

54. Tačiau įstatymas nustato, kad asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis yra prievolės, atsiradusios prieÅ¡ sudarant santuokÄ (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad visos atsakovės su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutartys yra iki santuokos sudarymo, t. y. yra asmeninės atsakovės prievolės pagal įstatymÄ . Ir nors Å¡alys pradėjo gyventi kartu dar iki santuokos sudarymo, teismas pagrįstai pripažino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas nesudaro pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, nes pats įstatymas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) nustato asmeninį tokių prievolių pobÅ«dį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenų, kurie gyvena bendrai neįregistravę santuokos, turto ir prievolių režimui taikytinos teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Byloje atsakovė neįrodė, kad buvo sudarytas nesusituokusių Å¡alių susitarimas dėl kiekvienos iki santuokos sudarymo sudarytos kredito sutarties sudarymo ir jų pagrindu gautų lėšų panaudojimo konkretiems bendriems tikslams. Ant kredito sutarčių ieÅ¡kovo parašų nėra, nėra jokių duomenų, kad jam buvo žinoma apie Å¡ių kreditų paėmimÄ , jis nedalyvavo ir teismo procesuose, kai iÅ¡ atsakovės buvo priteisiamos atsiradusios skolos pagal Å¡ias sutartis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas labai detaliai iÅ¡analizavo kredito paskirtį pagal kiekvienÄ kredito sutartį ir vertino jų panaudojimÄ , todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nebekartoja. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nėra jokio – nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovės asmenines prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, o juo labiau jas laikyti solidariomis, nes CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

55. Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu paskolos, sudarytos su B. R. K. vertinimu, kadangi pinigai buvo pasiskolinti užstatui, ieÅ¡kovui esant sulaikytam Vokietijoje, sumokėti, advokato, kelionės iÅ¡laidoms. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡i paskola taip pat buvo paimta iki santuokos, o ieÅ¡kovė neįrodė buvus susitarimÄ su ieÅ¡kovu dėl Å¡ios paskolos ėmimo užstatui ir advokato konsultacijoms, todėl pirmosios instancijos teismas jos pagrįstai nepripažino bendra Å¡alių prievole.

56. Dėl atsakovės prisiimtų prievolių J. S. ir K. Ž. kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis atmesti Å¡iuos atsakovės reikalavimus, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų paskolos faktÄ . Atsakovė, nesutikdama su Å¡ia sprendimo dalimi, jokių pagrįstų motyvų nenurodo, o tik teigia, kad Å¡ios paskolos buvo imtos santuokos metu ir Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau nenurodo jokių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡iuos jos teiginius.

57. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimÄ pripažinti prievoles solidariomis, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kas yra atsakingas už prievolių vykdymÄ . Atsakovė, praÅ¡ydama pripažinti jos asmenines prievoles solidariomis, reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl kitokio prievolių pobÅ«džio nustatymo, t. y. prašė jas pripažinti solidariomis ir padalinti, tačiau atmetus tokius jos reikalavimus, prievolė lieka jos asmenine prievole ir nereikalauja to nustatyti, nes prievolė yra kilusi iÅ¡ asmeninių atsakovės susitarimų su kreditoriais. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. Nustačius, kad atsakovės apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti dalinį ir galutinį teismo sprendimus ir Å¡ie procesiniai dokumentai paliekami nepakeisti, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlygintos jo turėtos iÅ¡laidos dėl atsakovės inicijuoto apeliacinio proceso.

59. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Eur dydžio iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , paduotÄ dėl byloje priimto 2016 m. liepos 15 d. dalinio sprendimo (t. 6, b. l. 158–161), ir 1 000 Eur dydžio iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , paduotÄ dėl byloje priimto 2016 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo (t. 8, b. l. 73), taip pat sumokėjo 1 300 Eur už pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, kuris iÅ¡ pradžių buvo paskirtas apeliacinės instancijos teisme, kuriam pasirengti advokatė užtruko 5 val., todėl pats atsakovas praÅ¡o priteisti 396,65 Eur iÅ¡ sumokėtųjų 1 300 Eur.

60. Kadangi ieÅ¡kovo nurodytos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 2 196,65 Eur atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme CPK 98 straipsnio 1– 3 dalys).

61. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme patirta 32,42 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinius skundus atmetus, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. dalinį sprendimÄ ir 2016 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistus.

Priteisti iÅ¡ atsakovės L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 196,65 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme ir valstybei – 32,42 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė