71c29e71-28ec-4cff-bb8f-77db053508be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. (V. D.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2017 m. spalio 9 d., ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5, 106-111).

Skunduose paaiÅ¡kina, kad nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d. su tam tikromis pertraukomis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Detalizuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikoma po 2-4 asmenis, buvo ankÅ¡ta, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3 kv. m., dėl to nuolat teko gyventi susispaudus, neturint asmeninės erdvės, jokio privatumo ir judėjimo laisvės. Dėl to dažnai tarp kartu laikomų suimtųjų kildavo įvairaus pobÅ«džio konfliktai, kurie baigdavosi tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu.

Tiek gyvenamosios kameros, tiek bendrojo naudojimo patalpos buvo avarinės būklės, netinkamos eksploatuoti: nuo sienų ir lubų krito tinkas, dažai, vietomis buvo matomas pelėsis. Tokiose patalpose būdavo sunku kvėpuoti, susirgo kvėpavimo takų ligomis, nuo dulkių atsirado bėrimai. Matėsi atviri elektros laidai, netyčia prisilietęs, buvo nukrėstas elektros srovės. Visas kamerų inventorius buvo apgadintas. Tokia aplinka buvo nesaugi ir kėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Taip pat nurodo, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, neatstojo natūralaus apšvietimo.

Dienos Å¡viesa per langus nepatekdavo. Dėl Å¡ių sÄ lygų buvo daroma žala regėjimui. Sanitariniuose mazguose tualetai nebuvo atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto pakankamo aukščio pertvaromis, todėl nuteistieji matydavo vieni kitus tuÅ¡tinantis. Tai žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , pažeidė jo privatumÄ . Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Kamerose nebuvo priemonių higienai palaikyti, kas, pareiÅ¡kėjo manymu, lėmė tai, kad jis daugiau nei įprasta sirgo infekcinėmis ligomis.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas minkÅ¡tasis inventorius buvo purvinas, apipelijęs, jame veisėsi parazitai. Visa tai neigiamai įtakojo miego kokybę. Kamerose buvo gausu tarakonų, kurie lindo į maistÄ .Aukščiau nurodytos kalinimo sÄ lygos, anot pareiÅ¡kėjo, patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, todėl jam atsirado neturtinė žala, kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, orumo pažeminimu. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu ir jo patikslinimu nesutiko ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose į skundÄ ir jo patikslinimÄ (b. l. 35-44, 119-129) atsakovo atstovas visų pirma pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d., o skundÄ teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl skundo esmės nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K duomenys apie suimtųjų, nuteistųjų buvimÄ Å¡ioje įstaigoje pagal nustatytÄ tvarkÄ saugomi 3 metus. Turimais duomenimis, pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2016 m. gegužės 3 d. ir įstaigoje su pertraukomis buvo iki 2017 m. balandžio 5 d. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kad visais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsiliepime taip pat nurodo, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms laikyti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose tiekiamas Å¡altas vanduo, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Vadovaujantis nustatyta tvarka, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams du kartus per mėnesį išduodamas 1 vnt. tualetinio popieriaus, taip pat išduodami skutimosi peiliukai, dantų pasta ir dantų šepetukas.

Pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. MinkÅ¡tasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas ir laikomas tam skirtose lentynose. Suimtiesiems iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. , Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžė, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo nurodytas Å¡ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 6,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas.

Teismas konstatuoja:           Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jam kilo psichologinė įtampa, emocinė depresija, jautė orumÄ pažeminimÄ .

Todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 6), o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Å iuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d., skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau pasisako dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jam LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigos kameroje, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 112 (7,28 kv. m.), 159 (7,94 kv. m.), 169 (7,94 kv. m.), 142 (7,94 kv. m.), 147 (7,94 kv. m.), 199 (7,94 kv. m.), 195 (7,94 kv. m.), 270 (7,79 kv. m.), 256 (23,32 kv. m.), 253 (34,43 kv. m.) (b. l. 35-37, 119-121, 133-134).

Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų plotu ir asmenų, laikytų Å¡iose kamerose kartu su pareiÅ¡kėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, nustatytas Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas: pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,64 iki 5,83 kv. m. kameros ploto. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m., taigi net atskaičiavus minėtÄ plotÄ iÅ¡ kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo iÅ¡laikytas.

Be to, kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, pareiÅ¡kėjas jo buvimo laikotarpiu turėjo teisę į pasivaikščiojimÄ gryname ore, lankyti bibliotekÄ , sportuoti, todėl nebuvo visÄ parÄ kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų skundęsis dėl ploto trÅ«kumo, kad tariamas ploto trÅ«kumas turėjo įtakos jo sveikatos bÅ«klei (b. l. 137). Taigi, apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

LVAT analogiškose nagrinėjamai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, glaudžiai susijusios su minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimu (pvz., prastas miegas esant mažam kameros plotui, kt.), vertinamos kaip šio pažeidimo dalis (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų esminiu veiksniu nurodė laikymÄ neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, o kiti jo nusiskundimai (sutrikęs miegas, įtampa tarp kameroje esančių asmenų, judėjimo laisvės apribojimas) laikytini glaudžiai susijusiais su nusiskundimu dėl laikymo perpildytose kamerose, todėl vertintina kaip minėto pažeidimo dalis. Teismui nekonstatavus pažeidimo, susijusio su minimalaus ploto normos užtikrinimu, laikytini nepagrįstais ir atmestini pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl miego sutrikimų, judėjimo apribojimo, kuriuos jis sieja su laikymu perpildytose kamerose.PareiÅ¡kėjas netinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K siejo ne tik su nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam asmeniui neužtikrinimu, tačiau taip pat teigė, kad kamerų bÅ«klė avarinė ir antisanitarinė: jose tamsu, ant sienų pelėsis, dažai nusilupę, drėgna, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo, nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos, elektros instaliacija netvarkinga.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pareiškėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai). HN 1345:2015 gyvenamųjų patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento verčių, lubų, sienų, tualetų bÅ«klės ir įrengimo nereglamentuoja. Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laivės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas).

EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. Pranešime dėl V. D. skundo Nr. 24-6408 nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas 0,824 kv. m. Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameros vėdinamos per langus. Tai numato HN 134:2015 reikalavimai. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx.

Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . Ä®monė turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (b. l. 50-51). Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sausio mėn. užsiėmė UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 170-177).

Atsiliepime nurodoma, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kamerose remontas yra atliekamas pagal sudarytÄ grafikÄ ir turimus materialinius resursus. Pažymi, kad kaliniai neretai patys niokoja patalpas, jose esantį inventorių. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (po reorganizacijos – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamentas; toliau – VSC) ginčui artimu ir jam aktualiu laikotarpiu vykdė visuomenės sveikatos saugos kontrolę LukiÅ¡kių TI-K patalpose.

IÅ¡ VSC 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-177 matyti, kad buvo tikrinama kamera Nr. 112 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016 m. gegužės 3 d.). Atlikus kameroje temperatÅ«ros matavimus, Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimų nenustatyta. Taip pat akte nurodyta, kad patikrinimo metu LukiÅ¡kių TI-K II-korpuso posto 18-22 sektorių bei III-o korpuso dušų patalpose vizualiai buvo Å¡varu, kas atitiko HN 1345:2015 28.2 punkto reikalavimÄ , Å¡iose patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių matomų pelėsių nebuvo, kas atitiko HN 1345:2015 39 punkto reikalavimÄ (b. l. 53-54).

IÅ¡ VSC 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.-10-802(16.7.7.10.12) matyti, kad buvo tikrinama kameros Nr. 159 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016 m. gegužės 4-29 d.) bÅ«klė. IÅ¡matuota oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apÅ¡vieta atitiko HN 134-:2015 reikalavimus, ant sienų, lubų, grindų pelėsių požymių buvimo nenustatyta, tualetai buvo techniÅ¡kai tvarkingi, nustatyta, kad kamera vėdinama per atidaromÄ langÄ . Taip pat Å¡iame patikrinimo akte užfiksuota, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nustatyta bendro naudojimo patalpų valymo tvarka, pagal kuriÄ kamerÄ Nr. 159 valo patys joje gyvenantys asmenys, tam yra iÅ¡duotos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras valikliai) (b. l. 55-57).

VSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-437 duomenys rodo, kad, be kita ko buvo tikrinama kamera Nr. 142 (pareiÅ¡kėjas joje buvo 2016 m. rugsėjo 6 d. – spalio 11 d.). IÅ¡matavus kameroje temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę ir dirbtinį apÅ¡vietimÄ , HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Kamera yra vėdinama per atidaromÄ langÄ . DuÅ¡o patalpos yra dezinfekuojamos, LukiÅ¡kių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, iÅ¡ kurio matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas.

VSC 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.-10-1055(16.17.7 10.12) nurodyta, kad tikrinta kamera Nr. 147 (pareiÅ¡kėjas joje buvo 2016 m. spalio 12-20 d.) vėdinama per atidaromÄ langÄ , kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ , pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir apÅ¡vieta atitiko HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus, tualetas techniÅ¡kai tvarkingas (b. l. 69-70). Akte taip pat pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, iÅ¡ kurio matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas.

Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir skundų teikimo tvarkÄ laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo juos pastebėjus turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rių virÅ¡ininkams.Byloje duomenų apie VSC patikrinimus, atliktus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra. Dėl didelio laiko tarpo ir dėl to, kad VSC patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos buvo kitose, VSC patikrinimo aktuose nepaminėtose kamerose visais pareiÅ¡kėjo buvimo jose laikotarpiais.

PareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir, kaip minėta, skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas taip pat jokiais įrodymais nepagrindė skundo teiginių dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų, nenurodė, kad dėl to bÅ«tų skundęsis LukiÅ¡kių TI-K administracijai, kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ .

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenys taip pat nepatvirtina, kad analizuotos kalinimo sÄ lygos turėjo neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus, susijusius su kamerų temperatÅ«ra, vėdinimu, drėgme, parazitų buvimu, netvarkingomis sienomis ir lubomis, pelėsiu, vertina kaip nepagrįstus, nesudarančius pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl sugadinto inventoriaus yra abstraktaus pobÅ«džio, nesukonkretinta, kokiose kamerose ir koks inventorius buvo sugadintas.

Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K administracijos paaiškinimais, kad kameros įrengtos remiantis teisės aktų reikalavimais. Byloje duomenų apie pareiškėjo reikštus nusiskundimus Lukiškių TI-K administracijai nurodytu aspektu, nėra. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo abstrakčių nusiskundimų nepakanka konstatuoti, kad jo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.Pareiškėjas nurodo, kad jam išduodami čiužiniai, antklodės, pagalvės buvo nešvarūs, juose veisėsi parazitai.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 33 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigoje turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas.

Pagal HN 134:2015 42, 43 punktus draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. PraneÅ¡ime dėl V.

D. skundo Nr. 24-6408 nurodyta, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šias aplinkybes patvirtina ir VSC patikrinimų duomenys, kur nurodyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai ir t.t.

Kiekviename korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, kuris laikomas lentynose. Minkštasis inventorius patikrinimo metu buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. l. 64). Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis dėl jam išduotos patalynės tinkamumo naudoti ar dėl minkštojo inventoriaus kokybės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo atvirų elektros laidų ir kad jį buvo nutrenkusi elektros srovė.

Tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nesukonkretinta, kokiose kamerose buvo netinkama elektros instaliacija, kada jį nutrenkė elektros srovė, šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.Pareiškėjo skundo teiginius dėl neišduotų priemonių higienai kameroje palaikyti paneigia Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. Pranešimas dėl V. D. skundo Nr. 24-6408, kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) higienos priemonės išduodamos laikantis materialinio buitinio aprūpinimo normų (b. l. 50-51).

VSC patikrinimų duomenys taip pat rodo, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius ir cheminės priemonės Å¡varai kameroje palaikyti. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokių priemonių ir kada negavo. Duomenų, kad dėl jų trÅ«kumo jis kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ taip pat nėra. Todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas nepakankamo aukščio sienele, kurį užtikrintų jo privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti 2017 m.

įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. 2013 m. posto Nr. 7 gyvenamosios patalpos Nr. 252-257, 2015 m. posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406-417 ir 2016 m. posto Nr. 26 gyvenamosios patalpos Nr. 418-426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 50-51). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas tik kamerose Nr. 253 ir 256, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Objektyvių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kitose pareiškėjo kamerose sanitarinis mazgas buvo uždengtas, byloje nėra.

Atsakovo atstovas pateikė abstrakčius duomenis apie užuolaidų įrengimÄ sanitariniuose mazguose 2017 m., kurie iÅ¡ esmės atspindi situacijÄ , buvusiÄ atsiliepimo pateikimo dienai. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose      Nr. 253 ir 256 (2017 m. vasario 8 d. –2017 m. balandžio 4 d.), jis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo galėjo patirti nepatogumų ir garbės ir orumo pažeminimÄ naudodamasis sanitariniais įrenginiais, kurie nebuvo uždengti, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Pažymėtina, kad HN 134:2015 sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimų laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosiose patalpose nenumato. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, kuriame nustatyti reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui, atskiros oro šalinimo sistemos nenumato. Kaip minėta, kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

VSC patikrinimų duomenys rodo, kad kameros vėdinamos per langus. Taigi, aptartu aspektu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. vasario 7 d. (281 d.) Konstatuotina, kad dėl nurodytų suėmimo sÄ lygų jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 2 500 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ 6,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K bylos medžiagÄ pateikė elektroniniu bÅ«du, todėl realiai iÅ¡laidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡ias iÅ¡laidas.Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

            PareiÅ¡kėjo V. D. (V. D.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. V. D. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Ina Kirkutienė