71c196df-8a8c-4c90-a57f-3ddff2e355fe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-132-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35347-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.17.3; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš), nuteistajam G.

T. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, nuteistajam L. T. ir jo gynėjui advokatui Valdui Grendeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. T. bei nuteistojo L. T. gynėjo advokato Valdo Grendelio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei BK 1992 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, G. T. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir G. T. paskirta subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iÅ¡ dalies, nustatant dalį bausmės – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant G.

T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su L. T.. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 16 d. bei nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. sausio 10 d. G. T. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatÄ nuspręsta palikti galioti iki jo sulaikymo pradėjus vykdyti nuosprendį, o jį sulaikius Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti ir užstatÄ gražinti jo davėjai E. T.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuosprendžiu nuspręsta iÅ¡ G. T. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų). L. T. pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 3 (trejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), L.

T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iÅ¡ dalies, nustatant dalį bausmės – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su G. T. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (1 para).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosprendžiu konfiskuotas L. T. priklausantis mikroautobusas „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuosprendžiu taip pat nuspręsta iÅ¡ L. T. ir G. T. solidariai valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „BMW 330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 390 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2019 m. spalio 7 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims traukiniu atgabenus, iÅ¡metus ir suneÅ¡us akcizais apmokestinamas prekes – 25 183 pakelius cigarečių „FEST“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL ir yra 87 217,67 Eur, į miÅ¡kelį prie geležinkelio bėgių (koordinatės (duomenys neskelbtini)), bÅ«damas iÅ¡ anksto pasirengęs nusikalstamos veikos padarymui – 2019 m. spalio 3 d. nusipirkęs automobilį „VW Transporter“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistravęs kito asmens vardu, Å¡iuo automobiliu atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo prieigas prie minėtų geležinkelio bėgių, pasikėsino Å¡ias akcizais apmokestinamas prekes įgyti ir gabenti automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas pareigÅ«nų.

2. G. T. ir L. T. pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad bÅ«dami iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimus ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimus, 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 26 175 Eur, šias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai gabeno automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. T., o G. T. važiuojant priekyje automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebint aplinkÄ ir mobilaus ryÅ¡io telefonu įspėjant L. T. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimas ir bendrininkų sulaikymas, kol 2019 m. gruodžio 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistasis G. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatuojant, jog jis nepadarė veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. 3.1.

Nuteistojo teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra tiesiog preziumuojama, nors neva laikoma įrodyta liudytojų R. Å ., M. Å ., V. K. ir V. Ž. parodymais bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu. G. T. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai, o vėliau ir jų visumos bei darydamas iÅ¡vadas Å¡ių duomenų nesusiejo į vientisÄ loginę grandinę, kuri neabejotinai pagrįstų jo kaltę. 3.1.1.

IÅ¡ liudytojo V. Ž. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui aiÅ¡ku tik tai, kad jis (G. T.), sumokėdamas 100 Eur, V. Ž. paprašė paskolinti pasÄ , kad galėtų jo vardu įregistruoti mikroautobusÄ . Anot nuteistojo, tokį jo elgesį lėmė tai, kad jis turi skolų, kurias antstoliai siekia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bet kokio jo turimo turto. Kita vertus, vien transporto priemonės įsigijimas kito asmens vardu negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku įrodymu inkriminuojant aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliaciniame skunde aptardamas ir liudytojo V. K. parodymus, nuteistasis teigia, kad vertinant liudytojų V. Ž. ir V. K. parodymus įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų kontekste bei juos siejant į vientisÄ loginę grandinę, Å¡ie duomenys savaime neįrodo jokių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje, požymių. 3.1.2. G. T. teigimu, jo kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįsta prieÅ¡taringais ir nenuosekliais liudytojų pareigÅ«nų R.

Š. ir M. Š. parodymais, kurie liko neįvertinti patikimumo aspektu ir kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis pažymi, kad, anot pareigūnų, iki jo vairuojamo mikroautobusiuko sustabdymo ir patikros, jis buvo persekiojamas apie 6 km, nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti, pavojingai manevravo, nesileido aplenkiamas. Vadovaujantis tokiais pareigūnų parodymais, susidaro vaizdas, kad apeliantas padarė eilę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatytų pažeidimų.

Visgi tokius jo veiksmus paneigia jo atžvilgiu 2020 m. liepos 2 d. suraÅ¡ytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37324 – ANR_N-876-2020 (ROIK: 20115327429). Å iuo nutarimu jam pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo paskirta nuobauda už tai, kad 2019 m. spalio 7 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini) k. prieigose, jis vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nusižengimo faktÄ liudijo pareigÅ«nai R.

Å . ir M. Å .). Anot nuteistojo, Å¡i aplinkybė ne tik paneigia tam tikrÄ minėtų pareigÅ«nų parodymų dalį, bet teismo apskritai buvo nutylėta ir netirta. Taip pat Å¡ios aplinkybės patvirtina ir jo (G. T.) parodymus apie tai, kad jis iÅ¡kart nesustojo tik dėl to, kad iÅ¡ paskos važiavo sidabrinės spalvos automobilis be jokių skiriamųjų ženklų, kuris tik signalizavo ir mirksėjo Å¡viesomis, tačiau kai ant automobilio stogo buvo iÅ¡keltas mėlynos spalvos Å¡vyturėlis, nedelsiant sustojo, t. y. iÅ¡vydęs Å¡vyturėlį, nedelsiant pakluso pareigÅ«nų reikalavimui.

Anot nuteistojo, tai, kad pareigÅ«nai jį stabdė ne iÅ¡kart panaudodami mėlynos spalvos Å¡vyturėlį, patvirtina ir jų pačių nenuoseklÅ«s ir esminėse aplinkybėse skirtingi parodymai, nurodyti skundžiamo nuosprendžio 4.1., 4.3. ir 5.1. pastraipose. 3.1.3. Taip pat nepagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis (G. T.), neturėdamas jokių draudžiamų daiktų, nepaisė aiÅ¡kiai rodomo signalo sustoti tik todėl, jog turėjo tikslÄ nuvilioti pareigÅ«nus nuo įvykio vietos ir pats pasiÅ¡alinti.

Priežastis kodėl iškart nevykdė pareigūnų reikalavimo sustoti jis (G. T.) jau nurodė, o pareigūnui M. Š. pareikalavus patraukti automobilį nuo važiuojamosios dalies, jis iš sustabdymo vietos pasišalino siekdamas išvengti tolimesnio dokumentų patikrinimo, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Visgi jis greičio neviršijo, nuo pareigūnų nebėgo, pavojingai nemanevravo ir tuo labiau pareigūnų nebuvo persekiojamas, nes jo atžvilgiu surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo neturint teisės. Be to, minėta teismo išvada yra apskritai nelogiška ir prieštaringa, nes neaišku ar jo (G.

T.) tyčia tokiu atveju buvo nukreipta į akcizais apmokestinamų prekių įgijimÄ ir gabenimÄ , ar jis atliko kokį nors kitÄ vaidmenį (pvz., padėjėjo), neva turėdamas tikslÄ nuvilioti pareigÅ«nus nuo iÅ¡mestų cigarečių, suteikiant erdvės kitiems bendrininkams. Å iame kontekste nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 15 pastraipoje analizuodamas jo duotus parodymus bei vertindamas jų patikimumÄ ir logiÅ¡kumÄ , padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus.

Å iuo atveju akivaizdu, kad jo (G. T.) gynybinė pozicija buvo panaudota prieÅ¡ jį patį, nors įstatymas jam suteikia teisę duoti parodymus, juos keisti, jų neduoti ir pan., ir teismas to neturėjo laikyti ir vertinti jo kaltės įrodymu. 3.1.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 4-5 dalių nuostatas, nes nuosprendžio 4.2. pastraipoje nurodė, kad pareigÅ«nas R. Å ., naudodamasis žemėlapiu „www.maps.lt“, patikslino, kad vietovės prie geležinkelio bėgių, iÅ¡ kurios pirmÄ kart pamatė laukais atvažiuojantį jį (G.

T.), koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo, tokie duomenys buvo gauti ir ištirti ne teisiamojo posėdžio metu, o teismo posėdžių sekretorei dar iki posėdžio rodant žemėlapį pareigūnui R. Š., o šiam tikslinant ir nurodant tam tikras įvykio aplinkybes. Apelianto teigimu, pastabos dėl to buvo pateiktos posėdžio metu ir neabejotinai turėtų būti užfiksuotos teismo posėdžio protokole ar šio posėdžio garso įraše. 3.1.5. Vadovaudamasis liudytojų R.

Å . ir M. Å . parodymais apie situacijÄ Ä¯vykio vietoje 2019 m. spalio 7 d., nuteistasis teigia, jog kyla pagrįstas klausimas, kodėl pastebėjus jo vairuojamÄ mikroautobusiukÄ , jis buvo stabdomas ir neva persekiojamas, kaip gabenantis neteisėtÄ krovinį iki buvo patikrintas. Anot nuteistojo, atsakymas aiÅ¡kus – vėliau, nei jis buvo sustabdytas, surastos cigaretės susietos su juo, nes jis praeityje buvo baustas už panašų neteisėtÄ veikimÄ . Pasak nuteistojo, rastos cigaretės jam priskirtos tik atsižvelgiant į jo atsitiktinį atsiradimÄ netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku.

Nuteistojo teigimu, vien jo atvykimas į miÅ¡ko prieigas niekaip neįrodo ir nepagrindžia jo tyčios daryti nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat byloje nenustatyta ir neva siekiamo padaryti nusikaltimo vykdymo pradžia ir tam tikras jo ryÅ¡ys su bendrininkais, kurie taip pat nenustatyti. 3.1.6. Apibendrindamas nuteistasis teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminius BPK pažeidimus (BK 20 straipsnio 4–5 dalių, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 5–6 dalių ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų; be kita ko, visų abejonių bei neaiÅ¡kumų dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, kurių, iÅ¡naudojus visas galimybes, baudžiamojo proceso metu neįmanoma paÅ¡alinti, nevertindamas kaltinamo asmens naudai), dėl ko buvo sukliudyta priimti teisingÄ nuosprendį.

Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad turi būti išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, bei turi būti panaikintas mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). 3.2. G. T. teigimu, nepagrįstas ir jo nuteisimas pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį – nes su šia veika susijusios nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir nesudaro šios nusikalstamos veikos požymių. 3.2.1.

G. T. sutinka tik su ta Å¡ioje dalyje nustatytų faktinių aplinkybių dalimi, kuri neginčijama ir jo paties duotais parodymais. Antai, kad jis pažįstamam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskolino automobilį „Dodge Grand Caravan“, kurį buvo pats pasiskolinęs iÅ¡ L. T.; kad žmogui, kuris skolinosi minėtÄ automobilį, papraÅ¡ius už 200 Eur parvaryti jį į (duomenys neskelbtini), jis pats (G. T.) neturėdamas teisių, tokį pasiÅ«lymÄ pateikė L. T. ir pastarasis sutiko. Anot nuteistojo, tokių nustatytų aplinkybių visuma niekaip nesudaro BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. 3.2.2.

Aplinkybė, kad jis (G. T.) nepateikė duomenų apie asmenį, kuriam skolino automobilį, teismo nepagrįstai įvertinta kaip viena jo kaltę pagrindžiančių aplinkybių. Pasak nuteistojo, byloje liko neįvertinta tai, kad iÅ¡davęs tam tikrÄ asmenį, kuris, kaip paaiÅ¡kėjo, naudojo mikroautobusiukÄ nusikalstamai veikai vykdyti, jis sulauks neigiamų pasekmių. Net jei laikyti, kad jis (G. T.) kokiais nors veiksmais neva prisidėjo prie Å¡ios veikos įvykdymo, teismas jam nepagrįstai inkriminavo vienÄ iÅ¡ alternatyvių Å¡io nusikaltimo objektyviųjų požymių – įgijimÄ , kuris buvo preziumuotas vadovaujantis tik aplinkybe, kad vėliau sekė Å¡io objekto gabenimas.

Tokiu būdu buvo nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis. Be to, apeliantas teigia, kad nekonkretus aptariamo pobūdžio nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo įgytos nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje ir pan., kasacinio teismo praktikoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011) laikomas kaip neatitinkantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir negali būti laikomi apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. 3.2.3.

Pasak nuteistojo, byloje neįrodyta ir tai, kad jis (G. T.) ir L. T. sugyventinė T. K., pastarosios vairuojamu automobiliu „BMW“, važiavo priekyje su tikslu praneÅ¡ti apie padėtį kelyje L. T. Anot G. T., Å¡i aplinkybė yra pagrįsta tik iÅ¡imtinai L. T. parodymais, kurie nebuvo patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais – jais tiesiog patikėta, nors jie turėjo bÅ«ti vertinami itin atsargiai. Apelianto teigimu, L. T. turėjo pagrindÄ jį apkalbėti siekdamas iÅ¡vengti bausmės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, arba net iÅ¡ pavydo, nes, L.

T. nežinant, jis (G. T.) važiavo vienu automobiliu su jo sugyventine. Nuteistojo L. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys: „BMW“ automobilyje rastame telefone nefiksuoti jokie duomenys, pagrindžiantys L. T. parodymus apie jų susiraÅ¡inėjimÄ ; kad jis (G. T.) važiavo su T. K., L. T. nežinojo, pats kelyje jų nematė, o jo sugyventinė nepatvirtino, kad jis (G. T.), važiuodamas su ja, bÅ«tų su kuo nors kalbėjęs ar susiraÅ¡inėjęs trumposiomis žinutėmis. Pasak apelianto, be L.

T. parodymų, jų tariamo susitarimo vykdyti jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai. 3.2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio 36 pastraipoje pateikti teismo argumentai dėl jo parodymų patikimumo yra tik prielaidos. Netinkamai motyvuota ir iÅ¡vada, kad jis įvykių metu buvo blaivus, nes Å¡i aplinkybė nenustatyta ir pareigÅ«nai dėl to neapklausti. Prielaidomis pagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad jis (G. T.) ir L. T. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), kur L.

T. jam perdavė telefono įkroviklį – šios aplinkybės bylos duomenimis nenustatytos, jo (G. T.) parodymai šioje dalyje nepaneigti, o menamas pakrovėjas kratos metu nerastas. 3.2.5. Be kita ko, apeliantas teigia, kad teismo nustatyti neva jo atlikti veiksmai, t. y. važiavimas priekyje kitu automobiliu, neva pranešinėjant apie padėtį kelyje, nesudaro BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir neleidžia konstatuoti, kad jis (G. T.) veikė kaip vykdytojas. Anot apelianto, jis nepagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos bendravykdytoju, o netinkamas jo vaidmens tariamai bendroje nusikalstamoje veikoje nustatymas, turėjo įtakos ir jam paskirtos bausmės dydžiui. 3.2.6.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, G. T. teigia, kad turi būti panaikinta ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl automobilio „BMW“ vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo, nes a) T. K. baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta;

b) byloje nenustatyta, kad jis (G. T.) bÅ«tų daręs nusikaltimÄ naudodamasis minėtu automobiliu;

c) apie jo važiavimÄ kartu su L. T. sugyventine nuteistajam L. T. nebuvo žinoma; d) T. K. nepatvirtino, kad jis (G. T.) važiuodamas kartu su ja dar su kažkuo bendravo. 3.3. G. T. teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti jam skirtinos bausmės motyvai yra formalÅ«s. Anot apelianto, teismas neįvertino aplinkybės, kad prekių vertė buvo sužinota tik tyrimo metu, neaptarė jo tyčios, vaidmens ir veiksmų ribų, taip pat neįvertino itin sunkios jo motinos sveikatos bÅ«klės, jo turimų skolinių įsipareigojimų, kas neabejotinai turi įtakos jo veiksmų juridiniam vertinimui.

4. Nuteistojo L. T. gynėjas advokatas V. Grendelis apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir jo ginamajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymÄ atidėti, arba pakeisti sankcijoje numatyta alternatyvia bausme – bauda, jos dydį nustatant artimÄ minimaliam. 4.1. Anot gynėjo, skundžiamas nuosprendis, kuriuo L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį, priimtas vadovaujantis prielaidomis, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

Su šia tariamai padaryta nusikalstama veika susijusios nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų šios bylos aplinkybių, surinktus įrodymus vertino selektyviai, vienpusiškai ir išimtinai kaltinančia prasme. Gynėjo teigimu, teismas nenurodė tinkamų motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis vienais įrodymais vadovavosi, o kitus atmetė, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė tariamam susirašinėjimo telefonu tarp nuteistųjų L.

T. bei G. T. turiniui, jį vertino ne objektyviai, bet iÅ¡imtinai tam tikras susiraÅ¡inėjimo žinutes atsiedamas nuo bendro susiraÅ¡inėjimo konteksto ir jas pritaikydamas prie pareikÅ¡to kaltinimo, nepagrindžiant Å¡io susiraÅ¡inėjimo turinio kitais byloje esančiais įrodymais bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl L. T. kaltės padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pasak gynėjo, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad Å¡iuo teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikia kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų, jas darydamas daug kur abejoja, o savo abejones bando pagrįsti neva suformuota teismų praktika, t. y. teismų, nagrinėjusių bylas pirmosios instancijos teisme, praktika, kuri abejotina ar apskritai gali bÅ«ti laikoma tinkamu teisės Å¡altiniu nagrinėjamoje byloje. Be to, anot gynėjo, teismas kilusių abejonių nevertino kaltininko naudai bei įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė bÅ«tent nuteistajam L. T.. Gynėjas pažymi ir tai, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp proceso metu duotų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, nes motyvuotai nepasisakė, kodėl vieni įrodymai yra pranaÅ¡esni už kitus.

Tokiu bÅ«du buvo pažeista viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų – kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. 4.2. Pasak apelianto, iÅ¡ galimo susiraÅ¡inėjimo tarp L. T. ir nuteistojo G. T. turinio gal ir bÅ«tų galima daryti prielaidas, kad pastarieji buvo puikiai informuoti, kokios ir kiek cigarečių bus vežama automobiliu „Dodge Grand Caravan“, jeigu tokio susiraÅ¡inėjimo turinį patvirtintų kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai.

Tačiau Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtinančių duomenų nėra, ir tai labiau vertintina kaip teismo iÅ¡kelta hipotezė ar prielaida. Pasak gynėjo, L. T. kaltė nuosprendyje buvo nepagrįstai grindžiama iÅ¡imtinai minėto susiraÅ¡inėjimo telefonu turiniu ir Å¡io turinio vertinimu bei interpretavimu jį kaltinančia prasme, nepaneigiant L. T. pateiktos versijos apie tai, kad „manęs paprašė ar negalėsiu atvairuoti tÄ busiukÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). AÅ¡Â sutikau.

Kad ten bus tiek tų cigarečių ir, kad būtent kontrabandinės be banderolių, aš nežinojau. Aš jų nekroviau“ (2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis įrodymų visuma, L. T. kaltė įrodyta, neatitinka tikrovės, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis ne įrodymų visuma, o tik išimtinai telefoninio susirašinėjimo tarp nuteistųjų turiniu, selektyviai atrenkant tam tikras susirašinėjimo citatas bei šio susirašinėjimo turinio nepagrindžiant jokiais kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. 4.3.

L. T. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo išvada, kad L. T. su G. T. veikė bendrininkų grupe, t. y. kad tarp pastarųjų egzistavo nusikalstamas susitarimas vykdyti konkrečias nusikalstamas veikas. Pasak gynėjo, tai yra tik teismo prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pirmiausia, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad L. T. į (duomenys neskelbtini) parvaryti automobilio, kuriame sulaikymo metu buvo rastos cigaretės, vyko G. T. nurodymu. Pagal byloje surinktus įrodymus, be kita ko ir pagal nepaneigtus L.

T. parodymus, L. T. į (duomenys neskelbtini) vyko ne G. T. nurodymu, o jo praÅ¡ymu parvairuoti maÅ¡inÄ , kuriÄ L. T. buvo paskolinęs G. T.. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, tokio nurodymo niekaip nepatvirtina ir susiraÅ¡inėjimo tarp L. T. ir G. T. turinys, nes iÅ¡ jo galima daryti nebent prielaidÄ , kad taip galėjo bÅ«ti. Taip pat byloje konkrečiais įrodymais nepagrįstas ir kitas inkriminuojamos veikos sudėties požymis – iÅ¡ankstinis susitarimas veikti nusikalstamu bÅ«du. Anot gynėjo, iÅ¡ teismo nuosprendžio neaiÅ¡ku dėl ko susitarė nuteistieji – ar dėl to, kad L. T. gabens neteisėtÄ krovinį, ar kad pastarasis parvairuos minėtÄ automobilį.

Gynėjo teigimu, iÅ¡ bylos duomenų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad susitarimas tarp nuteistųjų apėmė tik praÅ¡ymÄ L. T. parvairuoti automobilį. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų teismo iÅ¡vadÄ , kad minėti asmenys susitarė, jog L. T. gabens neteisėtÄ krovinį. Gynėjas, vadovaudamasis L. T. parodymais, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, teigia, kad jo ginamojo užduotis buvo parvaryti maÅ¡inÄ galimai su cigaretėmis į (duomenys neskelbtini), o kokios tai buvo cigaretės jis nežinojo; jo paties žodžiais tariant, jis cigarečių nelietė, nežinojo nei kokios jos buvo, nei koks jų kiekis.

Be to, vadovaudamasis L. T. parodymais teisme, apeliantas teigia, kad pastarasis paaiškino ir tyrimo metu pasakyto teiginio „galimai su cigaretėmis“ reikšmę: kad tai galėjo būti ir cigaretės, tačiau galėjo būti ir ne cigaretės; kad jam nesakė, koks būtent ten krovinys; kad jis tikėjosi, kad jie važiuos lietuviškų cigarečių (2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad iš G. T. ir L. T. susirašinėjimo galima spręsti, kad G.

T. instruktavo L. T. apie tai, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio kiekio cigarečių pageidauja užsakovas, nes panaÅ¡us jų kiekis buvo rastas ir automobilyje „Dodge Grand Caravan“. Vadovaudamasis L. T. parodymais, apeliantas teigia, kad byloje nepaneigta nuteistojo versija, jog minėtame susiraÅ¡inėjime kalba ėjo apie lietuviÅ¡kas cigaretes, o teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios žinutės patvirtina nuteistųjų susitarimÄ veikti bendrininkų grupe įsigyjant bei gabenant akcizais apmokestinamas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nepagrįsta jokiais kitais įrodymais.

Apibendrindamas apeliantas teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog L. T. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė iÅ¡ anksto susitaręs ir bendrininkų grupe su G. T., yra nepagrįsta bei padaryta vadovaujantis hipotetiniais, filosofiniais iÅ¡vedžiojimais ir prielaidomis, nepateikiant konkrečių bei abejonių nekeliančių įrodymų, kas lemia skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ . 4.4. Apeliaciniu skundu teigiama, kad L. T. nepagrįstai inkriminuotas ir neteisėto cigarečių įgijimo požymis, t. y. jis byloje niekaip neįrodytas.

Vien tai, kad L. T. buvo sulaikytas gabenantis neteisėtÄ krovinį, dar nereiÅ¡kia, kad jis šį krovinį buvo neteisėtai įgijęs ir kad Å¡is krovinys priklausė bÅ«tent jam – prieÅ¡ingai, byloje yra Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad, pagal byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir L. T. teisme duotus parodymus, Å¡is krovinys ne tik, kad nepriklausė L. T., tačiau jis netgi nežinojo, kad gabena cigaretes, už kurias nesumokėtas akcizo mokestis.

Gynėjo teigimu, byloje apskritai nenustatyta kam priklausė minėtas krovinys, bet teismas padarė nepagrįstas prielaidas, kad šis krovinys galimai priklausė nuteistiesiems. Gynėjas pažymi ir tai, kad minėto alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio nepagrįstas inkriminavimas turėjo įtakos skiriamai bausmei. 4.5. Anot gynėjo, byloje neatskleista ir L. T. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyvioji pusė, t. y. jo kaltė, kuri jam inkriminuojamo nusikaltimo atveju pasireiškia tik tiesiogine tyčia.

Apelianto teigimu, byloje liko nepaneigta versija, kad L. T. nežinojo, kad gabena būtent cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, t. y. cigaretes, už kurias nesumokėtas akcizo mokestis. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. T. negalėjo nesuprasti, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančio susirašinėjimo tarp L. T. ir G. T. turiniu bando pagrįsti ne tik L. T. inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės, tačiau ir subjektyviosios pusės požymius, nors kiti byloje esantys įrodymai šių išvadų nepatvirtina.

Gynėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje teismas galimai nesilaikė rungimosi principo nuostatų, nes iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kokiais argumentais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas atmetė L. T. gynybinę versijÄ , o savo iÅ¡vadas selektyviai grindžia vadinamu telefoninio susiraÅ¡inėjimo turiniu. Apeliantas teigia, kad jo ginamasis racionaliai paaiÅ¡kino apie tai, jog juodojoje rinkoje yra prekiaujama ne tik kontrabandinėmis cigaretėmis, kurios yra su kitos Å¡alies lipdukais, bet ir tomis cigaretėmis, kurios yra nuperkamos iÅ¡ didmenininkų su Lietuvoje sumokėtu akcizo mokesčiu;

Å¡ios cigaretės nuperkamos 30–40 proc. pigiau, kadangi tai yra prekės be dokumentų. Anot gynėjo, tokia nuteistojo L. T. versija yra pakankamai įtikinama. Be to, apelianto teigimu, L. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino ir tai, kÄ reiÅ¡kia susiraÅ¡inėjime naudota frazė „red dedasi mel maisuose“ – jog kalba eina apie lietuviÅ¡kas cigaretes, „red“ – gal raudonas Marlboro cigaretes. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad L. T. tyčiÄ ir suvokimÄ , jog jis gabena neteisėtÄ krovinį, rodo ir objektyvi situacija, kad jo bendrininkas važiavo priekyje ir žvalgė keliÄ .

Anot gynėjo, teismas vėlgi nepaneigė nuteistojo L. T. versijos, kad ir lietuviškų cigarečių, kurios yra be dokumentų, vežimo atveju taipogi kiltų atsakomybė ir kad dėl šios priežasties juodojoje rinkoje tokios cigaretės taip pat vadinamos kontrabandinėmis. Gynėjo teigimu, jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįsta ir aplinkybė, kad L. T. žinojo kokios vertės krovinį veža. Cigaretės buvo maišuose, jų pavadinimas ir kiekis L. T. tapo žinomas tik praplėšus maišus ir suskaičiavus cigaretes.

IÅ¡ L. T. parodymų galima spręsti, kad jis pats nustebo, kai paaiÅ¡kėjo, kad praplėštuose maiÅ¡uose buvo vežamos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Atsižvelgdamas į visa tai, nuteistojo gynėjas teigia, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad L. T., tai suvokdamas, pažeidė akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarkÄ ir to siekė. Taip pat nuteistojo gynėjas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad inkriminuojant BK 1992 straipsnio nuostatas pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes.

Pirmiausia, tokiÄ pozicijÄ Vilniaus apygardos teismas grindė ne aukÅ¡tesniųjų teismų, o pirmosios instancijos teismo sprendimais, priimtais kitose bylose (Nr. e1-244-576/2021; Nr. 1-304-919/2019). Pasak apelianto, Å¡iuo atveju tai buvo teismo baudžiamieji įsakymai, t. y. sprendimai priimti bylose, kuriose nebÅ«na ginčų nei dėl bylos faktinių aplinkybių, nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo; be to, minėtose byloje buvo nagrinėtos visiÅ¡kai skirtingos ir nepanaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Vadovaudamasis tokia praktika, teismas tarsi patvirtino, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį L.

T. atžvilgiu visiÅ¡kai nevertino ar Å¡io asmens veikoje yra nusikaltimo požymių, nes, anot teismo, tokioms iÅ¡vadoms pakako tariamo fakto, kad neva nuteistasis bendrais bruožais suvokė apie galimai gabenamas kontrabandines cigaretes. 4.6. L. T. gynėjas teigia, kad byloje yra neįrodyta ir jo ginamojo tyčia pažeisti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarkÄ , o tai neabejotinai turi reikÅ¡mės bausmės individualizavimui vertinant veikos pavojingumo mastÄ . Net ir jei bÅ«tų galima laikyti, kad L.

T. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam už tai bausmę, ignoravo jo padarytos veikos pavojingumÄ , kuris yra akivaizdžiai mažesnis nei rÅ«Å¡inis Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistajam L. T. paskyrė per griežtÄ bausmę. 4.7. Nesutikdamas su nuteistajam L. T. paskirta bausme apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo L.

T. galimybės, be to, netinkamai individualizavo L. T. skirtinÄ bausmę. Tai įrodo ir aplinkybė, kad nors byloje L. T. yra kaltinamas padaręs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , o kitas nuteistasis G. T. dvi nusikalstamas veikas, abiem nuteistiesiems paskirtos beveik identiÅ¡kos dalinės realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas taip pat teigia, kad, nors praeityje nuteistasis L. T. buvo teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas, akivaizdu, jog už tai paskirtÄ bausmę jis atlieka (vykdo) iki Å¡iol – dalimis moka jam paskirtÄ baudÄ .

L. T. skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo dienÄ galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nėra įraÅ¡ytas į gydymo ar priklausomybės ligų įskaitÄ . Anot gynėjo, L. T. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra socialus, darbingo amžiaus, darbo nevengia – teisminio nagrinėjimo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ dirbo (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės teismas neįvertino, nes nuosprendžiu įpareigojo L. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti.

Skunde pažymima, kad L. T. padaryta veika nėra smurtinė, ja nebuvo padaryta reali žala valstybei, nes akcizinės prekės buvo paimtos ir į apyvartÄ nepateko. Apygardos teismas, skirdamas L. T. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, kad nuteistojo Å¡eimoje auga du mažamečiai vaikai, kad jis yra vienintelis dirbantis ir Å¡eimÄ iÅ¡laikantis asmuo, nes Å¡iuo metu jo sugyventinė augina vaikus ir nedirba. Nuteistojo Å¡eima turi ir didelius finansinius įsipareigojimus bankui – yra paimtas 40 000 Eur dydžio kreditas bÅ«stui įsigyti.

Todėl L. T. paskyrus net ir dalinę realiÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tam tikra prasme bus baudžiama ir niekuo nekalta nuteistojo Å¡eima. Anot gynėjo, L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ pradėjus nagrinėti teisme iÅ¡ karto pripažino ir neneigė fakto, kad neteisėtai gabeno cigarečių krovinį, už kurį nebuvo sumokėtas akcizo mokestis. Be to, dėl tokio savo poelgio jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir tai iÅ¡reiÅ¡kė teisme pasinaudodamas paskutinio žodžio teise („pačio fakto neneigiu.

Gailiuosi, kad buvau žioplas ir kvailas nepasitikrinęs krovinio. PraÅ¡au atsižvelgti į mano dabartinę Å¡eimos padėtį ir man neskirti suėmimo; žr. 2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolÄ ). Gynėjas pažymi, kad L. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaltinamajame akte konstatavo ir prokurorė. L. T. sutiko ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kas neabejotinai jam bÅ«tų užtikrinę ir BK 641 straipsnio nuostatų taikymÄ ir bausmė jam bÅ«tų buvusi Å¡velninama vienu trečdaliu, tačiau su pareikÅ¡tu kaltinimu nesutikus kitam kaltinamajam baudžiamoji byla buvo nagrinėjama įprastine tvarka.

Pasak gynėjo, skirdamas galutinę bausmę L. T., teismas privalėjo į tai atsižvelgti. Gynėjas teigia, kad L. T. paskirta bausmė nėra adekvati ir teisinga – ji per griežta, neatitinka formuojamos valstybės politikos bausmių srityje, L. T. asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumo, todėl savo dydžiu ar rūšimi turi būti pakeista.

5. Teismo posėdyje nuteistasis G. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo G. T. apeliacinį skundÄ . Nuteistasis L. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. Grendelio apeliacinį skundÄ . Prokurorė prašė nuteistojo G. T. ir nuteistojo L. T. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo G. T. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. Grendelio apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl 2019 m. spalio 7 d. rastų cigarečių ir įrodymų vertinimo G. T. pripažįstant kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 2 dalį nėra visiÅ¡kai teisingos, nes nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas vienas iÅ¡ alternatyvių Å¡ios veikos požymių – akcizinių prekių įgijimas.

Å ioje bylos dalyje įrodytas tik pasikėsinimas gabenti kaltinime nurodytas cigaretes. Kitoje bylos dalyje dėl 2019 m. gruodžio 16 d. rastų cigarečių ir įrodymų vertinimo G. T. ir L. T. pripažįstant kaltais pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra teisingos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės taip pat teisingos, visgi pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ priimdamas sprendimÄ dėl nuteistiesiems pritaikyto turto konfiskavimo – teismas pagrįstai nusprendė iÅ¡ abiejų nuteistųjų konfiskuoti automobilio „BMW 330XI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ , tačiau negalėjo priimti sprendimo dėl atitinkamos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ abiejų nuteistųjų solidariai, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas. Dėl 2019 m. spalio 7 d. rastų cigarečių ir įrodymų vertinimo G. T. pripažįstant kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 2 dalį 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

8. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).

9. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir kasacinio teismo pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažindamas G. T. kaltu dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti 2019 m. spalio 7 d. rastomis cigaretėmis, rėmėsi visų bylos duomenų iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka analize, laikėsi jau minėtų teismų praktikoje akcentuojamų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

11. Nuteistasis G. T. teigia, kad teismas jo kaltę Å¡ioje bylos dalyje preziumavo. Anot nuteistojo, nuosprendyje nurodyti duomenys – liudytojų R. Å ., M. Å ., V. K. ir V. Ž. parodymai ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys – nebuvo susieti į vientisÄ loginę grandinę, kuri neabejotinai pagrįstų jo kaltę. Teisėjų kolegija sutinka, jog ne visos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio iÅ¡vados Å¡ioje dalyje yra tinkamai pagrįstos ir motyvuotos, tačiau, skirtingai nei teigia nuteistasis, byloje esantys netiesioginiai įrodymai jungiasi į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, kuri leidžia konstatuoti G. T. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad G. T. parodymai dėl jo atvykimo į vietÄ , kur netoliese buvo rastos akcizinės prekės, dėl jo vairuoto automobilio įgijimo, dėl jo sustabdymo ir kitų su 2019 m. spalio 7 d. įvykiais susijusių aspektų proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

13. Apklaustas įtariamuoju G. T. nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 16.00 val. jis automobiliu „VW Transporter“, kuris jam nepriklauso ir kurį gavo per neįvardintus pažįstamus važiavo link (duomenys neskelbtini). G. T. atsisakė pasakyti kaip atsidÅ«rė Å¡iame automobilyje ir iÅ¡ kur jį paėmė. Anot nuteistojo, automobiliu jis važiavo pjauti malkų į bet kokį miÅ¡kÄ , nors Å¡ioje vietoje neturi nuosavo miÅ¡ko. (duomenys neskelbtini) jį stabdė sidabrinės spalvos visureigis, tačiau nuteistasis nestojo, nes stabdymas vyko signalizuojant ir mirksint Å¡viesomis.

Tik ant stabdančio automobilio stogo pamatęs Å¡vyturėlį, suprato, kad stabdo pareigÅ«nai ir sustojo. Po nuteistojo automobilio patikros jam buvo leista važiuoti. G. T. teigė, jog važiavo tik pagrindiniu keliu vedančiu per (duomenys neskelbtini), pervažiavo geležinkelio pervaÅ¾Ä , vedančiÄ link (duomenys neskelbtini); jokiais kitais keliukais, vedančiais prie geležinkelio bėgių nevažiavo (t. 3, b. l. 69–70).

14. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. T. savo parodymus pakeitė. Nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jį stabdė automobilis su Å¡vyturėliais, bet be jokių ženklų. Link geležinkelio pervažos jis nevažiavo. G. T. teigė autobusiukÄ nusipirkęs savo statybinei veiklai vykdyti, o automobilį užregistravo V. Ž. vardu ir jo paso prašė, nes pats buvo skolingas antstoliams. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jo praÅ¡ymu pasirašė V. Ž.; nežino, kodėl ekspertizės metu nustatyta, kad sutartyje yra ne Å¡io asmens paraÅ¡as. Nuteistasis teigė, kad įvykio dienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) vyko darbo reikalais, tačiau nepamena nei į kokį objektÄ , nei pas kokį asmenį važiavo. Posėdyje G. T. teigė, kad tyrimo metu nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nes pareigÅ«nai jį gÄ sdino. Nežino kodėl tuo metu bijojo pasakoti apie tai, kÄ nurodė teisme (t. 6, b. l. 47–48).

15. IÅ¡ tokių nuteistojo parodymų matyti, kad nors G. T. nuosekliai neigė savo kaltę, jis nurodė skirtingas ir viena kitai prieÅ¡taraujančias įvykio aplinkybes bei versijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiÄ pozicijos kaitÄ nulėmė byloje surinkti įrodymai, kurių paneigti nuteistasis neturėjo galimybių. Pažymėtina, kad nuteistojo gynybinės pozicijos nenuoseklumas negali bÅ«ti laikomas jo kaltę patvirtinančia aplinkybe. Visgi faktas, jog G. T. pozicija proceso metu reikÅ¡mingai kito, dėl to nepateikiant aiÅ¡kių ir suprantamų priežasčių, teisėjų kolegijÄ verčia abejoti nuteistojo parodymų patikimumu. Be to, G. T. keliamas įvykio versijas kaip nelogiÅ¡kas ir neobjektyvias leidžia atmesti ir kiti toliau aptariami bylos duomenys.

16. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ dėl G. T. pasikėsinimo disponuoti 2019 m. spalio 7 d. rastomis cigaretes, pirmiausia, formuoja objektyviai nustatytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo vairuoto automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu. 16.1. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. N. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad minėtÄ automobilį nepažįstamam vyriÅ¡kiui faktiÅ¡kai pardavė 2019 m. spalio 4 d. apie pietus, nors sutartyje buvo įraÅ¡yta 2019 m. spalio 3 d. data (t. 1, b. l. 183–185; t. 5, b. l. 128).

T. N. pateikė ir Å¡io automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pirkėju įraÅ¡ytas V. Ž. (t. 1, b. l. 187–189). 16.2. Tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Ž. nurodė, kad 2019 m., galėjo bÅ«ti spalio mėnuo, jam paskambino R. T. ir pasakė, kad pas jį atvažiuos jo brolis G. Po kelių valandų pas jį atvykęs G. paprašė jo paso, sakydamas, kad nori jo vardu užregistruoti automobilį ir už tai davė 100 Eur. Vėliau G. jam pasÄ grÄ Å¾ino. V. Ž. teigė, kad jokioje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nepasiraÅ¡inėjo ir tokios sutarties nepildė.

Susipažinęs su sutartimi, V. Ž. nurodė, kad ji surašyta ne jo ranka, o įrašas „V. Ž.“ ir šalia esantis parašas yra parašyti kito asmens. Be to, liudytojas nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliais nesinaudoja (t. 2, b. l. 16–20; parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti teisiamajame posėdyje, t. 6, b. l. 47). 16.3. Jau minėtus liudytojo V. Ž. parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 11-2425 (20), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktoje 2019 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pirko“, pasirašė ne V.

Ž., o kitas asmuo; rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žV. Ž.“ parašė ne V. Ž., o kitas asmuo (t. 2, b. l. 74–76).

17. Iš minėtų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo kito asmens vardu (nuteistasis to neneigia), tačiau, priešingai nei teigė nuteistasis, tikrosios automobilio registracijos kito asmens vardu aplinkybės buvo slepiamos. Be to, sprendžiant iš ankstesnio automobilio savininko T. N. parodymų, šis automobilis faktiškai buvo parduotas 2019 m. spalio 4 d. Taigi G. T. minėtu automobiliu pradėjo disponuoti likus tik 3 dienoms iki įvykių (duomenys neskelbtini) k. prieigose, nors teisiškai jis jam nepriklausė ir valstybiniuose registruose, kaip G.

T. nuosavybė, nebuvo registruotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau minėtos automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo aplinkybės ir laikas bei nuteistojo siekis nuslėpti faktinį automobilio savininkÄ , sumokant už tai pinigus, leidžia abejoti nuteistojo parodymų nuoÅ¡irdumu teigiant, kad tokiu bÅ«du siekta iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bei suponuoja, kad Å¡is automobilis, vertinant duomenis apie nuteistojo asmenybę ir ankstesnį teistumo pobÅ«dį, bei kitÄ Å¡ioje byloje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , galėjo bÅ«ti įgytas siekiant jį panaudoti nusikalstamai veikai bei imantis visų įmanomų priemonių, kad nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį bÅ«tų kuo sunkiau iÅ¡aiÅ¡kinti.

18. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio matyti, kad G. T. praeityje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, jog padėjo gabenti cigaretes su baltarusiÅ¡komis banderolėmis. Vadovaujantis nuosprendžiu, G. T. padėjo ieÅ¡koti vairuotojo, kuris gabentų krovinį, o, šį žmogų suradus, jam perdavė tam skirtÄ automobilį, kuris buvo įregistruotas ankstesnio savininko vardu. Be to, G. T. teigimu, jis turėjo lydėti minėtÄ automobilį iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 6–8).

Be jau minėtos nusikalstamos veikos, skundžiamu nuosprendžiu G. T. nuteistas ir už tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. veikdamas kartu su L. T. įgijo cigaretes su baltarusiÅ¡komis banderolėmis, kurias L. T. gabeno jam priklausiančiu tam tikslui G. T. paskolintu automobiliu, o G. T. lydėjo šį automobilį važiuodamas priekyje ir stebėdamas aplinkÄ (apie tai dar bus pasisakyta). Taigi G. T. bÅ«dingas siekis pasipelnyti iÅ¡ disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o jo veikimas, be kita ko, buvo susijęs ir su kroviniui gabenti reikalingų automobilių ir vairuotojų suradimu, o, atskirais atvejais, ir su vairuotojų lydėjimu siekiant sėkmingai gabenti cigaretes.

Tokie duomenys leidžia manyti, kad G. T. įvykio vietoje 2019 m. spalio 7 d. atsidÅ«rė ne atsitiktinai, o siekdamas disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis bei Å¡iam tikslui ne pirmÄ kart panaudoti kito asmens vardu registruotÄ automobilį. BÅ«tent tokiÄ versijÄ byloje patvirtina ir visų kitų byloje esančių duomenų visuma.

19. Liudytojų Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigÅ«nų R. Å . ir M. Š. parodymai byloje buvo nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutapo, jungėsi į logiÅ¡kÄ grandinę ir apjungė anksčiau aptartus duomenis, leidžiančius konstatuoti, kad G. T. 2019 m. spalio 7 d. pasikėsino disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. 19.1. Tyrimo metu liudytojas R. Å . nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 15.00 val. tikrinant informacijÄ apie (duomenys neskelbtini) apylinkėse iÅ¡ traukinio iÅ¡mestas cigarečių dėžes, pareigÅ«nų ekipažai iÅ¡sidėstė kaimo prieigose bei keliuose, vedančiuose nuo geležinkelio bėgių.

Jis kartu su M. Š. automobiliu nuvyko keliuku link geležinkelio bėgių, o iki bėgių likus apie 20-30 m, sustojo ir stebėjo aplinkÄ . Apie 17.15 val. jie pastebėjo nuo bėgių iÅ¡ miÅ¡ko juostos lauko keliuku link jų važiuojantį mikroautobusÄ â€žVW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mikroautobusas priartėjo prie jų automobilio ir prasilenkdamas stabtelėjo, vairuotojų durelių langai buvo atidaryti. M. Å . užkalbino vairuotojÄ ir įjungė Å¡vyturėlį, nurodydamas sustoti.

Jis (R. Š.) vairuotojÄ iÅ¡ karto atpažino kaip G. T. Jį pažįsta iÅ¡ tarnybinės veiklos, nes už disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis Å¡is asmuo buvo sulaikytas 2019 m. liepos mėnesį. G. T., pamatęs Å¡vyturėlį ir supratęs, kad tai VSAT pareigÅ«nų ekipažas, juos apvažiavo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Jie pradėjo jį persekioti naudodami Å¡vyturėlį. Kaip paaiÅ¡kėjo, cigaretės rastos toje vietoje, iÅ¡ kurios jie pastebėjo iÅ¡važiuojantį G.

T. vairuojamÄ automobilį (t. 1, b. l. 155–156). Papildomai apklaustas tyrimo metu R. Å . parodymus papildė aplinkybėmis apie tai, kaip vyko G. T. stabdymas. Anot liudytojo, jie automobilį „VW Transporter“ persekiojo apie 6 km, kol (duomenys neskelbtini) jį pasivijo ir sustabdė. Priėjus prie automobilio, vairuotojo buvo papraÅ¡yta iÅ¡lipti ir atidaryti krovinių skyrių. Kadangi automobilis trukdė eismui, jis paprašė G. T. patraukti automobilį į kelkraÅ¡tį, tačiau vairuotojas jį užvedė, apsisuko ir dideliu greičiu nuvažiavo link geležinkelio pervažos.

Jiems privažiavus, geležinkelio pervaža buvo uždaryta, tad pamanė, kad G. T. spėjo jÄ pervažiuoti. Apie pasprukusį G. T. informavo pareigÅ«nÄ V. K., nurodydamas nuvykti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jį sulaikyti, tačiau joje G. T. nebuvo, t. y. namo pastarasis negrįžo (t. 1, b. l. 161–163). Teisme R. Å . nurodė iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes, papildydamas tuo, kad vairuotojas juos atpažino, kadangi buvo juos matęs. G. T. turėjo suprasti, kad jį stabdo pareigÅ«nai ir dėl to, jog ant automobilio stogo buvo magnetinis Å¡vyturėlis (t. 5, b. l. 126–127).

Teisiamajame posėdyje R. Å ., pateikus atitinkamus vietovės žemėlapius, nurodė ir vietas, kur stovėjo jų automobilis, iÅ¡ kur pamatė atvažiuojantį G. T. mikroautobusÄ , kur jį sustabdė ir apžiÅ«rėjo bei kur jį pametė iÅ¡ akių dėl to, kad nusileido geležinkelio užtvara (t. 6, b. l. 4–5, 45–47). 19.2. Liudytojas M. Å . davė iÅ¡ esmės tokius pat parodymus, be kita ko, nurodydamas ir tai, kad automobiliams prasilenkiant, abiejų vairuotojų durelių langai buvo atidaryti.

Prasilenkdamas jis užkalbino vairuotojÄ , tuo pat metu įjungdamas Å¡vyturėlį bei žodžiu pasakydamas jam sustoti. Liudytojas G. T. atpažino. G. T., pamatęs Å¡vyturėlį bei galimai juos identifikavęs kaip VSAT pareigÅ«nus, pradėjo sprukti. Automobilį jiems pavyko sustabdyti tik (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 167–168). Teisiamajame posėdyje M. Å . patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 127–128).

20. Liudytojų R. Å . ir M. Å . parodymai apie situacijÄ Ä¯vykio vietoje ir G. T. atliktus veiksmus vengiant sulaikymo, jau minėtų bylos duomenų kontekste leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis Å¡ioje vietoje atsidÅ«rė siekdamas disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pirmiausia, pareigÅ«nai minėtoje vietoje, t. y. laukuose netoli geležinkelio bėgių, atsidÅ«rė reaguodami į informacijÄ apie prie bėgių iÅ¡ traukinio iÅ¡mestas cigaretes. 2019 m. spalio 8 d.

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) k. prieigose, prie geležinkelio bėgių – žolėje, tarp medžių-krūmų, maždaug 300 m ilgo atkarpoje einančioje palei geležinkelio bėgius, buvo rastos 52 dėžės su 25 183 pakeliais cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 45–55), kurių vertė 87 217,67 Eur (t. 1, b. l. 109–110) Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, vadovaujantis pareigūnų parodymais, G.

T. jie pastebėjo praėjus neilgam laikui nuo minėtos informacijos gavimo automobiliu atvažiuojantį bÅ«tent iÅ¡ miÅ¡ko tankmės, už kurios yra geležinkelio bėgiai. Be to, vadovaujantis pareigÅ«nų parodymais, (duomenys neskelbtini) k. prieigose pastebėjęs jų automobilį, G. T. ne pravažiavo pro Å¡alį, o savo automobilį sulėtino, prisigretino prie nežymėto VSAT pareigÅ«nų automobilio ir stebėjo bei domėjosi, kas jame sėdi. Liudytojo R. Å . teiginys, kad jie su G. T. vienas kitÄ atpažino, nes R.

Å . nuteistasis žinomas nuo tada, kai 2019 m. liepÄ buvo sulaikytas dėl galimai padarytos analogiÅ¡kos veikos, turi objektyvų pagrindÄ , nes G. T. kitame tyrime 2019 m. liepos 13 d. buvo paskirta kardomoji priemonė, jį įtariant panaÅ¡ios veikos padarymu (t. 3, b. l. 37). Taigi nuteistasis praeityje jau buvo susidÅ«ręs su teisėsauga, o faktas apie įvykio vietoje panaudotÄ specialų Å¡vyturėlį ir po to sekę nuteistojo veiksmai aiÅ¡kiai byloja jį supratus, kad minėtas automobilis yra pareigÅ«nų ir, kad bÅ«tent susidÅ«rimas su jais paskatino jį bėgti.

Tokie veiksmai, vertinant atskirus bylos duomenis izoliuotai vienus nuo kitų, galėtų bÅ«ti suprantami kaip menkai įtikinamas bandymas iÅ¡vengti atsakomybės už vairavimÄ neturint teisės, tačiau turint omenyje visų byloje nustatytų duomenų grandinę, pradedant fiktyviu automobilio registravimu kito asmens vardu ir baigiant suvokimu, kad pamatė pareigÅ«nus, tiriančius įvykius, susijusius su cigarečių kontrabanda, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis siekė iÅ¡vengti gerokai rimtesnių padarinių nei baustumo už vairavimÄ neturint teisės.

21. G. T. proceso metu nurodė tokias pasišalinimo iš įvykio vietos ir (ar) nestojimo, pareigūnams jį stabdant, priežastis:

a) jog tai darė siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už automobilio vairavimÄ neturint tam teisės;

b) jog iÅ¡kart nesustojo, nes pareigÅ«nai važiavo specialiais ženklais nepažymėtu automobiliu ir tik vėliau jį pradėjo stabdyti naudodami Å¡vyturėlį. Teismas Å¡iame kontekste padarė niekuo nepagrįstÄ ir tik spėjamo pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad G. T. stengėsi pareigÅ«nus nuvilioti kuo toliau nuo įvykio vietos (neturėjo jokio kito motyvo nepaisyti aiÅ¡kiai rodomo signalo sustoti) ir vėliau sustojo bei leido patikrinti automobilį tik pakankamai nuo jos nutolęs. Tokia versija tėra prielaida, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teismas ja nesivadovauja.

Labai panaÅ¡iai, darydamas niekuo neparemtÄ prielaidÄ , teismas nurodė ir tai, kad „G. T. turėjo praleisti įvykio vietoje tam tikrÄ laiko tarpÄ , tam kad suneÅ¡ti cigaretes į miÅ¡ko tankmę, kur jos vėliau ir buvo rastos“ (žr. t. 6, b. l. 66; nuosprendžio 8 l.). Tokios aplinkybės nuteistajam G. T. nebuvo inkriminuotos ir nustatytos, byloje duomenų apie tai nėra. Taigi teismo nuosprendyje esantys teiginiai apie tai, kad bÅ«tent nuteistasis cigaretes susinešė į miÅ¡ko tankmę taip pat tėra spėjimas.

TÄ galėjo padaryti ir kiti asmenys, todėl teisėjų kolegija, neįžvelgdama loginio pagrindo tokioms iÅ¡vadoms ir turėdama omenyje, kad jos prieÅ¡tarauja bylos duomenimis nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias įrodytomis pripažino ir pirmosios instancijos teismas, jomis nesiremia ir nesivadovauja. Visgi, teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo G. T. keliamÄ versijÄ apie nesustojimo priežastis.

22. Liudytojai R. Å . ir M. Å . nuosekliai nurodė, kad specialus Å¡vyturėlis G. T. buvo parodytas dar prasilenkiant nuteistojo ir pareigÅ«nų automobiliams, o vėliau naudotas ir jį persekiojant. Taigi atmetama versija, jog nuteistasis iÅ¡ pradžių nesuprato esÄ s stabdomas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad net po to, kai nuteistojo automobilis pareigÅ«nų buvo sustabdytas, G. T. ir toliau vengė sulaikymo. PareigÅ«nui G. T. papraÅ¡ius automobilį patraukti, nuteistasis į jį įsėdo ir vėl spruko nuo pareigÅ«nų.

Taigi, teisėjų kolegijos neįtikina G. T. versija, kad jis siekė iÅ¡vengti atsakomybės už vairavimÄ neturint tam teisės, juo labiau, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tai nėra itin griežta – sankcijoje numatyta tik baudos iki 700 Eur skyrimo galimybė. Taigi, akivaizdu, kad pagal savo pavojingų veiksmų pobÅ«dį nepaklÅ«stant teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, G. T. siekė iÅ¡vengti žymiai sunkesnių padarinių, susijusių su jam žinomu ir jį stabdžiusių pareigÅ«nų veiklos pobÅ«džiu – be kita ko ir nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis ir cigarečių kontrabanda.

Å ių aplinkybių kontekste reikÅ¡mingi ir pareigÅ«no V. K. parodymai, kad, R. Å . nurodymu, jis su kolegomis 2019 m. spalio 7 d. apie 18.00 val. nuvyko prie G. T. namų, turėdami tikslÄ jį sulaikyti. Iki 23.00 val. G. T. į namus negrįžo, o jie gavo nurodymÄ grįžti į įvykio vietÄ (t. 1, b. l. 177–178, t. 5, b. l. 148). Taigi konstatuotina, kad G. T. buvo tiesiogiai susijęs su 2019 m. spalio 7 d. vykdyta disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis veikla, o jo nusikalstamų tikslų įgyvendinimÄ sustabdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – susidÅ«rimas su teisėsaugos pareigÅ«nais, nuo kurių jis siekė pasprukti ir taip iÅ¡vengti sulaikymo pažeidimo darymo vietoje.

23. Minėtų argumentų bei duomenų kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir teiginius, kad liudytojų R. Å . ir M. Å . parodymai yra nepatikimi. G. T. teigimu, vadovaujantis minėtų liudytojų parodymais, jam ANK tvarka turėjo bÅ«ti taikoma ne tik atsakomybė už vairavimÄ neturint teisės, tačiau ir už daug kitų ANK pažeidimų (pvz., chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ ). Visgi vien tai, kad tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai konstatavo vienokį ar kitokį 2019 m. spalio 7 d.

G. T. padarytÄ nusižengimÄ , neleidžia konstatuoti, kad R. Å . ir M. Å . davė nepatikimus parodymus. Visi kiti gynybos argumentai, kuriais siekiama sumenkinti Å¡ių liudytojų patikimumÄ , yra susiję su neesminėmis jų parodymų detalėmis. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su teiginiu, kad įrodymams keliamų reikalavimų neatitinka posėdyje atlikto veiksmo, kai liudytojo R. Š. buvo papraÅ¡yta žemėlapyje parodyti konkrečias įvykių vietas, rezultatai, nes teismo posėdžių sekretorė žemėlapius pareigÅ«nui pateikė dar iki posėdžio ir jis tikslino įvykio aplinkybes. 2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad teismas prieÅ¡ posėdį pateikė žemėlapius pareigÅ«nui susipažinti (t. 6, b. l. 45).

Visgi toks veiksmas savaime jokių esminių BPK nuostatų nepažeidė, nes vėliau rungtyniÅ¡kame teismo posėdyje, dalyvaujant G. T. bei jo gynėjui, liudytojo R. Å . buvo papraÅ¡yta žemėlapyje pažymėti konkrečias įvykių vietas bei dėl to jam buvo užduoti klausimai, taip iÅ¡ esmės patikrinant ir jo parodymų patikimumÄ (t. 6, b. l. 45–47). Taigi teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog Å¡ioje dalyje G. T. inkriminuojantys įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų.

24. G. T. teigia, kad byloje nenustatytas jo ryšys su nenustatytais bendrininkais. Visgi, vadovaujantis bylos duomenimis, G. T. bendrininkai egzistavo ir prisidėjo prie bendros nusikalstamos veikos, traukiniu atgabenant, iš jo išmetant ir į miško tankmę sunešant cigaretes (vieno asmens veikimas tokioje situacijoje fiziškai neįmanomas sprendžiant vien iš surasto cigarečių kiekio; akivaizdu ir tai, kad vienas žmogus trumpoje atkarpoje negalėtų išmesti tiek dėžių vienoje vietoje, kad tas pats žmogus jau po jų išmetimo galėtų jas surinkti ir paruošti jų išvežimui ir t. t.). Tai, kad šie asmenys nenustatyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog G. T. negali būti taikomas bendrininkavimo institutas, ypač turint omenyje, kad, bylos duomenimis, pastarasis buvo iš anksto įsigijęs pakankamai talpų automobilį prekėms gabenti. Taigi skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, kad G. T. veikė bendrininkų grupėje su kitais nenustatytais asmenimis.

25. Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys – minėti liudytojų parodymai, liudytojo R. Å . veiksmai žemėlapyje nurodant su įvykiu susijusias vietas, 2021 m. sausio 8 d. specialisto iÅ¡vada, 2019 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei duomenys apie G. T. praeityje ir vėliau iÅ¡ esmės tokiu pat veikimo modeliu padarytus tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimus – yra objektyvÅ«s, atitinka vieni kitus bei jungiasi į nuosekliÄ logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pakankama iÅ¡vadai, kad G.

T. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nusipirkęs automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistravęs kito asmens vardu, 2019 m. spalio 7 d. Å¡iuo automobiliu pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 25 183 pakelius cigarečių, kurias (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, atgabeno traukiniu, iÅ¡metė ir sunešė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaip įrodytÄ ne tik pasikėsinimÄ gabenti minėtas cigaretes, bet ir jas įgyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is požymis aptariamoje veikoje nėra įrodytas, nes buvo iÅ¡ esmės preziumuotas pagal byloje surinktus ir jau aptartus duomenis, leidusius daryti iÅ¡vadÄ apie G. T. pasirengimÄ gabenti 2019 m. spalio 7 d. rastas cigaretes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje negalima atmesti ir galimos versijos, jog G. T. galėjo siekti gabenti ne jam, o kitiems asmenims priklausančias cigaretes. Taigi, įgijimo požymis, prieÅ¡ingai nei akivaizdus pasiruoÅ¡imas gabenti cigaretes, byloje neįrodytas, todėl iÅ¡ nuosprendžiu nustatytų aplinkybių Å¡alintinas.

Šio požymio pašalinimas neeliminuoja nuteistojo atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalį, nes kaip jau minėta, byloje įrodytas kitas ir alternatyvus BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamos veikos požymis – gabenimas.

26. Atsižvelgiant į teismo iÅ¡vadas dėl pagrįsto G. T. nuteisimo už pasikėsinimÄ gabenti 2019 m. spalio 7 d. rastas cigaretes nuteistojo vairuotu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį bei faktinį pagrindÄ iÅ¡ G. T. iÅ¡ieÅ¡koti minėtų cigarečių gabenimui įsigyto ir konfiskuotino mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Dėl įrodymų vertinimo G. T. ir L. T. pripažįstant kaltais pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį 27. G. T. su L. T. pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 26 175 Eur, šias prekes neteisėtai gabeno automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L.

T., o G. T. važiuojant priekyje automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebint aplinkÄ ir mobilaus ryÅ¡io telefonu įspėjant L. T. apie aplinkybes, kuriomis grėstų veikos iÅ¡aiÅ¡kinimas ir bendrininkų sulaikymas, kol 2019 m. gruodžio 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. praÅ¡o jį dėl minėto nusikaltimo iÅ¡teisinti. Nuteistojo L. T. gynėjas praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dėl paskirtos bausmės, tačiau iÅ¡ viso skundo turinio ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynybos iÅ¡sakytų argumentų akivaizdu, kad gynyba praÅ¡o L. T. iÅ¡teisinti dėl BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Taigi nuteistieji įvairiais, iÅ¡ dalies ir sutampančiais, argumentais, kurie jau buvo detaliai aptarti Å¡io sprendimo 3–4 pastraipose ginčija jų nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Visgi, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliantų argumentas ir konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje teismo iÅ¡vados dėl L. T. ir G. T. kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ yra teisingos.

29. Byloje objektyviai nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. nuteistasis L. T. jo vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“, gabeno 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o G. T. tuo pat metu važiavo priekyje kitu automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko abu buvo sulaikyti. Teismas, be kita ko, nustatė, kad abu nuteistieji būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo minėtas cigaretes ir tik po to jas gabeno.

Abu nuteistieji ginčija jiems inkriminuotÄ akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių „FEST“ ir „FEST-7“ su baltarusiÅ¡komis banderolėmis – įgijimo požymį. G. T. teigia, kad Å¡is požymis jam inkriminuotas inertiÅ¡kai, o L. T. gynėjas – kad L. T. krovinys nepriklausė ir jis nežinojo apie neteisėtÄ jo turinį.

30. Tokie apeliantų argumentai atmestini, nes jų kaltė Å¡ioje dalyje nustatyta byloje surinktais įrodymais, taip pat ir duomenimis apie nuteistųjų tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ . Teisėjų kolegija sutinka, jog minėti susiraÅ¡inėjimai nagrinėjamoje byloje yra itin svarbÅ«s, nes jų turinys atskleidžia, kad dar iki nusikaltimo padarymo nuteistieji tarėsi dėl konkrečių akcizais apmokestinamų cigarečių įgijimo ir jų gabenimo. Be to, minėtame susiraÅ¡inėjime užšifruotos nuteistųjų frazės ir jų reikÅ¡mė galutinai iÅ¡aiÅ¡kėja įvertinus nuteistųjų sulaikymo metu įvykio vietoje nustatytas aplinkybes.

31. Nuteistasis L. T. byloje nuosekliai teigė, kad su G. T. įvykių metu bendravo telefonais „BlackBerry“ ir paaiškino, kad šiame telefone esančioje susirašinėjimo programėlėje jis buvo pasivadinęs slapyvardžiu „Miss“, o G. T. jo telefone buvo įvardintas slapyvardžiu „Antanas111“ (rus. „(duomenys neskelbtini)“) (t. 4, b. l. 136–138, 144–145; t. 6, b. l. 48–50). Ikiteisminio tyrimo metu iš L. T. buvo paimtas telefonas, kuriame užfiksuotas šis susirašinėjimas (t. 3, b. l. 134–138).

Å iame kontekste pažymėtina, kad įvykio dienÄ sustabdžius automobilį „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. K., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo G. T., bÅ«tent po priekine keleivio sėdyne buvo rastas dar vienas „BlackBerry“ telefonas (t. 3, b. l. 86–98). G. T. teisme teigė nežinantis, kam priklauso T. K. automobilyje rastas telefonas. Visgi, tyrimo metu posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės skyrimo, G. T. parodė visai kitas aplinkybes – kad po sėdyne automobilyje, kurį vairavo T. K., rastas telefonas yra jo (t. 5, b. l. 50).

Taigi G. T. rasto telefono priklausomybės klausimu buvo nenuoseklus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi minėti duomenys, įvertinant nuteistojo L. T. parodymus, taip pat vietas, kur telefonai rasti, leidžia daryti abejonių nekeliančias išvadas, kad minėtas susirašinėjimas vyko tarp nuteistųjų G. T. (įvardinto „Antanas111“) ir L. T. (įvardinto „Miss“).

32. IÅ¡ 2019 m. gruodžio 27 d. L. T. telefono apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jau įvykių iÅ¡vakarėse, t. y. 2019 m. gruodžio 15 d., asmuo, įvardintas „Antanas 111“, kreipėsi į asmenį, įvardintÄ â€žMiss“, informuodamas, kad rytoj jie lauks atvyksiančio žmogaus („aisku, rit lauksim zmogelio turetu atlekt“). Ä® tai „Miss“ sureaguoja klausdamas „Visko?“, į kÄ â€žAntanas111“ atsako „ne bet didesnę dalį“, taip pradžiugindamas savo paÅ¡nekovÄ („Jeee J“).

Vėliau pokalbis tarp minėtų asmenų tęsiasi 2019 m. gruodžio 16 d., kai „Antanas111“ pasisveikina ir nurodo, kad turėtų bÅ«ti apie 11 valandÄ . Į tai „Miss“ reaguoja nurodydamas, kad keliasi ir atvyks. „Miss“ paklausus ar „Antanas111“ taipogi atvyks, pastarasis patvirtina, kad taip bei nurodo, jog atvyks su juo (kolegijos pastaba – ne su „Miss“, t. y. L. T., o kitu asmeniu). Vėliau „Antanas111“ teiraujasi „Miss“ – „gal paimtum tu masina nuo pirmo prudo geriau a? Reik 14 red jam tik melino kol kas nedek“, bei papildo „jej tek neuzteks red dadesi Mel maiÅ¡ose“.

Toliau pokalbis vyksta apie tai, kada paÅ¡nekovai bus vietoje, kol galiausiai „Miss“ patvirtinus, kad jis jau vietoje, „Antanas 111“ jam nurodo, kad „ok privazok prie domkes paimsi masina pa‘s mexsiko“ ir, kad „apie spalva neko nesakik“. Kiek vėliau „Miss“ informuoja „Antanas111“, jog jam viskÄ paliko ir jie gali važiuoti. Po to „Miss“ nurodo „Antanas111“, kad „galvoju gal su astunke varyt ten viskas I bagazine sulys ir popieriai stvarkoj“ ir klausia pastarojo „Kaip manai?“.

„Antanas111“ į tai atsako „Nezinau dar daugiau gal imsim. Kaip tarem Taip darom. Manau.“ (detaliau žr. t. 3, b. l. 134–136).

33. Siekiant suprasti apie kÄ 2019 m. gruodžio 15–16 d. konspiraciniu bÅ«du susiraÅ¡inėjo nuteistieji, svarbÅ«s įvykio vietos, kurioje su cigarečių kroviniu 2019 m. gruodžio 16 d. apie 19.00 val. buvo sulaikytas L. T., apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys. IÅ¡ 2019 m. gruodžio 16 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) g., sustabdyto automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. T., salone buvo rasta į polietileno maiÅ¡Ä Ä¯pakuota 1 dėžė, o bagažinėje – į maiÅ¡us supakuotos dar 14 (keturiolika) dėžių.

Nuvilkus minėtus maišus, paaiškėjo, jog dėžėse yra sudėtos cigaretės pavadinimais „FEST“ ir „FEST-7“, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o dėžėje yra po 500 vnt. pakelių cigarečių. Iš viso automobilyje rasta 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 vnt. pakelių cigarečių „FEST-7“ (t. 3, b. l. 86–95), kurių vertė 26 261 Eur (t. 3, b. l. 145).

34. Šiame kontekste svarbus ir teisiamajame posėdyje BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbto VSAT Kriminalių tyrimų valdybos pareigūno 2019 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo turinys, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. gegužės 16 d. apie 17.50 val. G. T., vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie adresu (duomenys neskelbtini), kur namo kieme su dar dviem nenustatytais asmenimis į jį pakrovė (buvo girdimas polietileno čežėjimo garsas), įtariama akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes (t. 3, b. l. 146; t. 5, b. l. 128). Šio pranešimo turinys svarbus įvertinant ir tai, kad byloje nėra ginčo, kad L. T. įvykių metu buvo G. T. paskolinęs savo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Sugretinus susiraÅ¡inėjimo tarp nuteistųjų turinį, minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotus duomenis bei automobilio „Dodge Grand Caravan“ apžiÅ«ros rezultatus, teisėjų kolegijai iÅ¡ esmės nekyla jokių abejonių, kad G. T. ir L. T. ne tik dalyvavo 2019 m. gruodžio 16 d. įgyjant akcizais apmokestinamas prekes, bet puikiai žinojo apie įgyjamus Å¡ių prekių kiekius ir rÅ«Å¡is bei patys sprendė, kiek ir kokių cigarečių bus krovinyje. IÅ¡ minėto susiraÅ¡inėjimo akivaizdu, kad dar 2019 m. gruodžio 16 d. rytÄ G.

T. nurodė L. T., jog asmeniui reikia 14 raudonos (angl. red) spalvos daiktų. Pažymėtina, jog bÅ«tent toks skaičius dėžių su cigaretėmis tos pačios dienos vakarÄ pareigÅ«nų buvo rastas automobilio „Dodge Grand Caravan“ bagažinėje. Pažymėtina, kad nuteistieji jau pokalbio pradžioje kalbėjo apie dviejų rÅ«Å¡ių cigaretes, kurios, siekiant konspiracinių tikslų, buvo įvardintos spalvomis – kaip raudonos („red“) ir mėlynos („mel“). BÅ«tent tokių spalvų cigarečių pakeliai – „FEST“ pakelis yra raudonas, o „FEST-7“ mėlynas, rasti L.

T. automobilyje. IÅ¡ G. T. pasakytų frazių „Reik 14 red jam tik melino kol kas nedek“ ir „jej tek neuzteks red dadesi Mel maiÅ¡ose“, akivaizdu, kad L. T. įvykio dienÄ turėjo galimybę prieiti prie Å¡ių cigarečių ir spręsti, kiek ir kokių rÅ«Å¡ių jų įdėti. Taigi L. T. tam tikrÄ laikÄ Å¡ias cigaretes turėjo savo dispozicijoje dar iki krovinio gabenimo. Nustatyta, kad G. T. ne tik davė nurodymus L. T. dėl cigarečių atrinkimo, tačiau ir pats dalyvavo vėliau jas pakraunant į automobilį „Dodge Grand Caravan“, kuris po kelių valandų buvo sustabdytas pareigÅ«nų.

Taigi ir G. T. Å¡ias prekes tam tikrÄ laikÄ buvo faktiÅ¡kai įgijęs. G. T. pasakymas L. T. nieko nesakyti apie cigarečių spalvÄ asmeniui, kuriam jos buvo skirtos („apie spalva neko nesakik“) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jie kartu disponavo Å¡iomis cigaretėmis, kad tiek L. T., tiek G. T. bendravo su asmeniu, kuriam skirtos cigaretės dėl jų perleidimo ir kad nagrinėjamoje situacijoje be Å¡io asmens žinios buvo padidintas mėlynų cigarečių kiekis. Tai atitinka ir nustatytÄ faktÄ , kad net trečdalis automobilyje „Dodge Grand Caravan“ rastų cigarečių buvo „FEST-7“ rÅ«Å¡ies.

Aplinkybė, jog minėtame automobilyje iÅ¡ viso rasta ne susiraÅ¡inėjime nurodytos 14, o 15 cigarečių dėžių, paaiÅ¡kinama prieÅ¡ pat krovinio gabenimÄ užfiksuotu G. T. ir L. T. susiraÅ¡inėjimu, kad, įvertinus automobilio dydį, galbÅ«t jie paims ir daugiau aptariamų dalykų, t. y. cigarečių. Teisėjų kolegija tokio aptartų duomenų ir automobilių sulaikymo vietoje nustatytų aplinkybių atitikimo niekaip negali laikyti tik atsitiktinumu.

36. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys jungiasi į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, kuri leidžia konstatuoti, kad L. T. ir G. T., veikdami tiesiogine tyčia, savo dispozicijon buvo įgiję akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „FEST“ ir „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nes bÅ«tent jie sprendė dėl įgytinų bei pakrautinų prekių kiekio ir rÅ«Å¡ių, t. y. galėjo dėl krovinio turinio spręsti pagal savo valiÄ , bei dalyvavo jo paruoÅ¡ime gabenimui.

37. Atsižvelgdama į aptartÄ duomenų grandinę, teisėjų kolegija atmeta L. T. gynėjo teiginius, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistieji susitarė, kad L. T. gabens neteisėtÄ krovinį bei, jog nepaneigta L. T. versija, kad buvo kalbama apie lietuviÅ¡kas cigaretes ir, kad jis nežinojo, jog gabena akcizais apmokestinamas prekes. Aptarti iÅ¡ skirtingų įrodymų Å¡altinių gauti duomenys neleidžia abejoti, kad L. T., dar iki krovinio gabenimo, su G. T. tarėsi dėl cigarečių su baltarusiÅ¡komis banderolėmis įgijimo, kad, G.

T. pavedimu, L. T. turėjo atrinkti cigaretes su baltarusiÅ¡komis banderolėmis ir, esant poreikiui, t. y. pritrÅ«kus vienos rÅ«Å¡ies cigarečių, turėjo pridėti kitos rÅ«Å¡ies. Nuteistųjų G. T. ir L. T. susitarimas įgyti ir gabenti neteisėtÄ akcizais apmokestinamų prekių krovinį atsiskleidžia ir iÅ¡ aplinkybių apie jų tarpusavio komunikacijai iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus bei naudotus tos pačios firmos telefonus (ikiteisminio tyrimo teisėjui L. T. šį telefonÄ apibÅ«dino kaip saugesnį; t. 4, b. l. 144–145), naudotÄ konspiracijÄ bei slapyvardžius, kuriais siekta užšifruoti kalbÄ apie disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis bei apsunkinti asmenų identifikavimÄ .

Å ie duomenys ir aplinkybės yra pakankami konstatuoti, kad L. T. puikiai žinojo gabenamo krovinio turinį ir pats prisidėjo prie jo paruoÅ¡imo bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. T. buvo žinomas į automobilį pakraunamų cigarečių kiekis. Tokių duomenų ir argumentų kontekste L. T. teiginys, jog frazė „red“ galėjo reikÅ¡ti lietuviÅ¡kas „Marlboro“ cigaretes, teismo neįtikina. TokiÄ versijÄ L. T. pateikė tik teisme, jau po visų liudytojų apklausų, be to, nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kÄ tokiu atveju reiÅ¡kia frazė „mel“, t. y. kas buvo įvardintu mėlynos spalvos objektu.

38. Nuteistasis G. T. skunde teigia, kad nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant kad akcizais apmokestinamos prekės įgytos nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neatitinka kasacinio teismo praktikos ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas asmuo iš kurio nuteistieji įgijo prekes ir tiksli vieta, kur jos buvo įgytos. Visgi darytina išvada, kad aptariamo nusikaltimo aplinkybės skundžiamame nuosprendyje (ir kaltinamajame akte) aprašytos tiek, kiek jos nustatytos tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis. Be to, toks nusikalstamų veikų aprašymo pobūdis minėtos kategorijos bylose nėra netipinis, kažkuo išskirtinis ar negalimas.

39. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje objektyviais duomenimis įrodyta, kad G. T. ir L. T., iš anksto susitarę 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 26 175 Eur, ir šias prekes neteisėtai gabeno automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. T..

40. Nuteistojo G. T. teigimu, byloje neįrodyta, kad jis ir L. T. sugyventinė „BMW“ automobiliu važiavo priekyje su tikslu pranešti apie padėtį kelyje L. T., nes ši aplinkybė grindžiama tik L. T., kuris suinteresuotas jį apkalbėti, parodymais. Tokius teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes aplinkybę, jog G. T. lydėjo L. T. patvirtina iš skirtingų šaltinių gauti bylos duomenys.

41. Pirmiausia, pabrėžtina, kad L. T. proceso metu nuosekliai nurodė, kad jam vežant krovinį, G. T. jį lydėjo kitu automobiliu. Tyrimo metu L. T. nurodė, kad su G. T. buvo sutarę, kad pastarasis važiuos priekyje ir žiÅ«rės ar kelias laisvas, bei, pastebėjus pareigÅ«nus, paraÅ¡ys jam į „BlackBerry“ telefonÄ . Anot L. T., važiuojant į (duomenys neskelbtini), jie su G. T. susiraÅ¡inėjo dėl to, kokiu greičiu važiuoti, kad iÅ¡liktų atstumas ir jog bÅ«tų laiko perspėti dėl atsiradusių kliūčių (t. 4, b. l. 136–139).

Iš esmės tokius pat parodymus L. T. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisme (t. 4, b. l. 144–145; t. 6, b. l. 48–49). L. T. parodymai negali būti vertinami atsietai nuo objektyviu pripažinto susirašinėjimo tarp nuteistųjų turinio. Iš susirašinėjimo matyti, kad po to, kai „Antanas111“ (G. T.) ir „Miss“ (L. T.) užsuko namo, „Antanas 111“ teiravosi „Miss“ ar jis žino kaip nuvažiuoti iki tam tikros vietos („Tu Zinai kaip davaziot iki ten?“), bei nurodė, kad reikia važiuoti „link (duomenys neskelbtini) ir I kaire (duomenys neskelbtini)“.

„Miss“ nurodžius, kad galima judėti („vaziuojam“), „Antanas111“ jam davė nurodymus ir teiravosi dėl jo buvimo vietos ir atliekamų veiksmų: „(duomenys neskelbtini) I kaire zenklus ziurek“, „Kai jau nusuksi nuo (duomenys neskelbtini) parasik“, „Tu dar nedavazevai (duomenys neskelbtini)?“ ir pan. Vėliau sekė ir kiti „Antanas111“ nurodymai „Miss – „OK I vaziosi I (duomenys neskelbtini) bus zenklas (duomenys neskelbtini) pasuk I kaire ir iskart po desine bus parduotuvele ten sustok“.

Vėliau paÅ¡nekovai sutarė ir kokiu greičiu važiuos („Antanas111“ – „Kokiu greičiu važiojam?“; „Miss“ – „100“; „Antanas111“ – „? Ok“). Dar vėliau „Antanas111“ teiravosi, kokį tolimesnį marÅ¡rutÄ jie pasirinks („Kaip vaziosim pagrindiniu visada. ar per mania?“), ir „Miss“ nurodė, kad pagrindiniu. Netrukus „Antanas111“ informavo, kad jie jau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) („I (duomenys neskelbtini) I važiavom“), į kÄ â€žMiss“ nurodė, kad ir jis jau netoli, o „Antanas111“ jį įspėjo neskubėti (t. 3, b. l. 136–138).

42. G. T. apeliacinio skundo argumentų kontekste pastebėtina ir tai, kad G. T. teiravosi L. T. telefono kroviklio, o, kaip jau minėta, jie abu disponavo „BlackBerry“ telefonais tarpusavio ryÅ¡iui įvykių metu palaikyti. SusiraÅ¡inėjimo turinys leidžia atmesti ir versijÄ dėl G. T. neblaivumo, nes jo L. T. raÅ¡ytos žinutės buvo pakankamai tikslios, jis L. T. nurodė aiÅ¡kias važiavimo kryptis bei davė kitas tikslias nuorodas.

43. Minėtas nuteistųjų susiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina L. T. pozicijÄ , kad G. T. jam praneÅ¡inėjo situacijÄ kelyje, kad jie tarėsi dėl pasirinktino važiavimo greičio ir pan. Be to, G. T. akivaizdžiai domėjosi kokia yra L. T. situacija; jie, nors ir per atstumÄ , laikėsi to paties marÅ¡ruto bei tokiu bÅ«du derino veiksmus. Taigi akivaizdu, kad L. T. Å¡ių aplinkybių neiÅ¡galvojo ir G. T. neapkalbėjo. Tai, kad minėti duomenys, bylojantys apie nuteistųjų bendradarbiavimÄ gabenant akcizais apmokestinamų prekių krovinį yra patikimi, leidžia konstatuoti ir jų sulaikymo metu nustatytos aplinkybės. IÅ¡ pareigÅ«nų (pvz., liudytojai J.

D., M. B.) parodymų ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, matyti, kad automobiliai „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti iÅ¡ esmės toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., o tai atitinka L. T. ir G. T. susiraÅ¡inėjime atsispindintį susitarimÄ laikytis to paties marÅ¡ruto.

44. G. T. teigia, kad „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusi T. K. nurodė kelionės metu nemačiusi, kad jis bÅ«tų naudojęsis telefonu, t. y. siekia įrodyti, kad jis su L. T. nesusiraÅ¡inėjo. Pirmiausia, Å¡i versija atmestina atsižvelgus į tai, kas minėta Å¡io sprendimo 30 pastraipoje. Be to, T. K. parodymus G. T. interpretuoja savo naudai. Dar tyrimo metu T. K. nurodė, kad važiuojant G. T. telefonu nekalbėjo. Visgi, jos automobilyje rastÄ telefonÄ greičiausiai paliko G.

T., nes važiuojant jis kažkokiu telefonu naudojosi, tačiau tiksliai pasakyti negali. Šio telefono prieš tai automobilyje nebuvo (t. 4, b. l. 92–94; parodymus T. K. patvirtino teismo posėdyje; t. 5, b. l. 145–146). Taigi T. K. neatmetė galimybės, kad nuteistasis apskritai naudojosi telefonu, nes jos automobilyje telefono „BlackBerry“ prieš kelionę nebuvo. Turint omenyje, kad bendravimas tarp G. T. ir L. T. vyko žinutėmis, neatmestina, kad automobilį vairavusi T. K. galėjo objektyviai nepastebėti tokiu būdu vykusio bendravimo.

Be to, vien sprendžiant iÅ¡ to, kur automobilyje rastas „BlackBerry“ telefonas, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog juo G. T. naudojosi įvykių metu kontaktuodamas su L. T.

45. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog L. T. automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamos prekes, G. T. pastarÄ jį lydėjo važiuodamas priekyje automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Nuteistieji nesutinka ir su išvada, jog veikė bendrininkų grupe. Anot G. T., teismo nustatyti neva jo atlikti veiksmai važiuojant priekyje kitu automobiliu ir pranešinėjant apie padėtį kelyje neleidžia konstatuoti, kad jis veikė kaip bendravykdytojas. L. T. gynėjas nesutinka su išvada, kad tarp nuteistųjų egzistavo susitarimas vykdyti konkrečias nusikalstamas veikas, nes L. T. į (duomenys neskelbtini) parvaryti automobilį vyko ne G. T. nurodymu, o jo prašymu; be to, neaišku dėl ko susitarė nuteistieji.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos duomenimis objektyviai nustatytas tiek iÅ¡ankstinis L. T. ir G. T. susitarimas dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir gabenimo, tiek jų žinojimas apie gabeno krovinio turinį, tiek vėlesnis jų bendravimas ir veikimas kartu gabenant šį krovinį. Taigi L. T. gynėjo argumentai dėl jo ginamojo neveikimo bendrininkų grupe yra paneigti. Teisėjų kolegija sutinka, jog asmens veiksmai tik lydint kitÄ asmenį ir informuojant apie situacijÄ kelyje, formaliai galėtų bÅ«ti vertinami kaip padėjėjo, tačiau nagrinėjamoje situacijoje abu asmenys realizavo dalį BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių objektyviųjų požymių – G. T. aktyviai dalyvavo ir prekių įgijimo procese (pvz., pakraunant jas į L.

T. priklausantį automobilį), todėl akivaizdu, kad savo veiksmais jis realizavo dalį BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių objektyviųjų požymių bei, kaip ir L. T., jis pripažintinas vykdytoju. Taigi G. T. ir L. T. pagrįstai pripažinti kaip veikę bendrininkų grupe.

47. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažindamas G. T. ir L. T. kaltais dėl BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo Å¡io sprendimo 2 pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 48. Apeliantai taip pat nesutinka su G. T. ir L. T. paskirtomis bausmėmis. Nuteistojo G. T. teigimu, teismo nurodyti jam skirtinos bausmės motyvai buvo formalÅ«s, nes nebuvo įvertintos aplinkybės, kad prekių vertė sužinota tik tyrimo metu, nebuvo įvertintas jo tyčios turinys, veiksmų ribos, sunki jo motinos sveikatos bÅ«klė, jo turimi skoliniai įsipareigojimai.

L. T. gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo L. T. galimybės, neatsižvelgdamas į jo asmenybės nepavojingumÄ . Anot L. T. gynėjo, skiriant bausmę jo ginamajam tinkamai nebuvo įvertintos aplinkybės, kad:

a) jis dalimis moka jam paskirtÄ baudÄ ;

b) skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų;

c) turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

d) yra socialus, darbingo amžiaus ir nevengia darbo;

e) kad jis vienas išlaiko du mažamečius vaikus ir sugyventinę;

f) kad jo Å¡eima turi didelių turtinių įsipareigojimų bankui ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenktų jo Å¡eimos interesams. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai neįžvelgė L. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot gynėjo, L. T. sutiko ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kas jam bÅ«tų užtikrinę ir BK 641 straipsnio nuostatų taikymÄ , tačiau su kaltinimu nesutikus G. T. byla buvo nagrinėjama įprastine tvarka.

49. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

50. BK 1992 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos dvi bausmės rÅ«Å¡ys – bauda ir laisvės atėmimas nuo iki 8 metų. Apygardos teismas G. T. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė 3 metų, o už BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir teismas G. T. paskyrė galutinę subendrintÄ 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas G. T. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo iÅ¡ dalies, nustatydamas dalį bausmės – 9 mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėdamas 3 metams. L. T. teismas už BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas L. T. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo iÅ¡ dalies, nustatydamas dalį bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėdamas 3 metams.

Abu nuteistieji veikdami bendrai tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, o G. T. dar ir pasikėsino padaryti iÅ¡ esmės tokį pat nusikaltimÄ . Apygardos teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pripažino jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – jog inkriminuotas veikas jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. IÅ¡ G. T. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 2 kartus (t. 3, b. l. 35–38; t. 5, b. l. 2–8). Å alčininkų rajono apylinkės 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei jam buvo paskirta areÅ¡to bausmė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir disponavimÄ suklastotu dokumentu, siekiant pervažiuoti VSAT atraminį punktÄ (t. 5, b. l. 4–5). Visgi Å¡i bausmė G.

T. neatgrasė nuo vėlesnio veikimo akcizais apmokestinamų prekių srityje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 46 MGL dydžio bauda už tai, kad padėjo nenustatytam asmeniui gabenti cigaretes su baltarusiÅ¡komis banderolėmis, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL sumÄ (t. 5, b. l. 6–8). Visgi, akivaizdu, jog nei bauda, nei areÅ¡tas G. T. neatgrasė nuo pakartotinio neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes nagrinėjamoje byloje jis pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ , o vėliau padarė ir vienÄ baigtÄ sunkų nusikaltimÄ bÅ«tent akcizais apmokestinamų prekių srityje.

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje G. T. padarytas nusikalstamas veikas skyrė vos 3 mėnesių tarpas. Å iame kontekste pabrėžtina, kad G. T. praeityje 11 kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartÄ ir už neteisėtÄ buvimÄ Valstybės sienos apsaugos zonoje (t. 3, b. l. 39–50).

52. Atsižvelgdama į G. T. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija aiÅ¡kiai įžvelgia susiformavusį G. T. elgesio modelį siekiant pasipelnyti iÅ¡ nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokio veikimo nuteistasis neatsisakė nepaisant jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės – paskirta baudos bausmė nebuvo pakankama siekiant atgrasyti apeliantÄ nuo analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Tokių tikslų nepasiekė ir G.

T. sulaikymas dėl 2019 m. spalio 7 d. įvykdytos panašios veikos, nes jau po kelių mėnesių, t. y. 2019 m. gruodžio 16 d., jis vėl neteisėtai disponavo akcizinėmis prekėmis. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas, bent jau dalį šios bausmės atliekant pataisos įstaigoje, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

53. Nuteistojo G. T. teiginiai, kad skiriant bausmę nebuvo įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, niekaip nekeičia minėtų teismo iÅ¡vadų. Antai, tiksli akcizinių prekių vertė visais atvejais yra sužinoma tyrimo metu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad G. T. nežinojo apie vienu atveju pasikėsinto gabenti, o kitu atveju – įgyto ir gabento krovinio turinį. Teismas skirdamas bausmę įvertino ir G. T. tyčios turinį bei jo veiksmų ribas. Antai, už 2019 m. spalio 7 d. veikÄ ir pasikėsinimÄ disponuoti akcizais apmokestinamomis cigaretėmis, kurių vertė siekė beveik 90 tÅ«kst.

Eur, G. T. buvo paskirta Å¡velnesnė bausmė nei už tokių pačių prekių, kurių vertė buvo tris kartus mažesnė, įgijimÄ ir gabenimÄ 2019 m. gruodžio 16 dienÄ , t. y. už baigtÄ nusikaltimÄ . IÅ¡Â nuteistojo pateiktų duomenų matyti, jog jo motina sunkios sveikatos bÅ«klės buvo dar 2019 m. pradžioje (t. 6, b. l. 111–113, 124–125). Visgi poreikis rÅ«pintis ja, G. T. neatgrasė nuo analogiÅ¡kų veikų darymo 2019 m. pabaigoje. Taigi vien nuteistojo motinos sveikatos sutrikimai, įvertinant jų rimtumÄ , nesudaro pagrindo Å¡velninti G.

T. paskirtos bausmės. Bausmės dydžiui iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės neturi ir G. T. skoliniai įsipareigojimai. Be to, už jų įvykdymÄ yra atsakinga ir nuteistojo žmona. Pažymėtina ir tai, kad visi minėti sandoriai buvo sudaryti jau G. T. atžvilgiu pradėjus baudžiamÄ jį procesÄ , taigi galimos baudžiamosios atsakomybės tikimybę ir jos įtakÄ skolinių įsipareigojimų įgyvendinimui, nuteistasis bei jo Å¡eimos nariai turėjo įvertinti. Visos Å¡ios aplinkybės, turint omenyje ankstesnius nuteistojo teistumus ir ypač pasikartojantį ir vis pavojingesnį nuteistojo veikimÄ disponuojant akcizinėmis prekėmis, teisėjų kolegijai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, net ir turint omenyje apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl Å¡ioje nuosprendžio dalyje nuteistajam nepagrįstai inkriminuoto akcizinių prekių įgijimo požymio.

Taigi skirdamas bausmes už skirtingas G. T. padarytas veikas, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo indėlį jose bei jam paskyrė ne per griežtas bausmes .

54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, G. T. paskirtos bausmės visiÅ¡kai pagrįstai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir G. T. prie 4 metų laisvės atėmimo bausmės už 2019 m. gruodžio 16 d. padarytÄ veikÄ pridėtas tik trečdalis bausmės už 2019 m. spalio 7 d. pasikėsintÄ padaryti veikÄ , nors pastarasis po Å¡ios veikos padarymo buvo sulaikytas, žinojo apie jo atžvilgiu vykdomÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir nepaisant to toliau vykdė analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veiklÄ .

Tokių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti iÅ¡ dalies, nustatant 9 (devynių) mėnesių trukmės nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra pakankamai Å¡velnus, tiek turint omenyje įstatyme numatytÄ minimalų, t. y. 6 mėnesių, atliktinos bausmės dydį, tiek vertinant visÄ teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi G. T. paskirta bausmė savo trukme nėra per griežta ir jos Å¡velninti nėra pagrindo.

55. IÅ¡ L. T. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 1 kartÄ (t. 4, b. l. 108–111). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu L. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 150 MGL dydžio bauda už tai, kad jis iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ (9 763,76 Eur). Bylos duomenimis ir nuteistojo L.

T. teigimu, Å¡i bauda iki Å¡iol nesumokėta, taigi teistumas už Å¡iÄ veikÄ nėra iÅ¡nykęs (t. 4, b. l. 108). Taigi neiÅ¡nykus teistumui, L. T. 2019 m. gruodžio 16 d. įvykdė to paties pobÅ«džio dar pavojingesnę veikÄ , nes bendrininkų grupe įgijo ir gabeno cigaretes, kurių vertė siekė 26 175 Eur. Å iame kontekste pabrėžtina ir tai, kad L. T. praeityje 7 kartus baustas ir administracine tvarka; tarp jo padarytų pažeidimų dominuoja vairavimas neturint tam teisės (t. 4, b. l. 112–116).

Taigi darytina iÅ¡vada, kad L. T. nededa pakankamų pastangų sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , Å¡i priemonė nepasiekė ja siekiamų tikslų, todėl Å¡ioje situacijoje tik vienintelė alternatyvi BK 1992 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, bent jau dalį jos atliekant pataisos įstaigoje, gali bÅ«ti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiÅ«rį į teisę ir jo elgesį ateityje.

56. Å iame kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta teiginius, kad L. T. padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei rÅ«Å¡inis tokių nusikaltimų pavojingumas bei, jog jo asmenybė yra nepavojinga. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad L. T. ir G. T. disponuotų akcizinių prekių vertė daugiau nei 2 kartus virÅ¡ijo 250 MGL sumÄ , o vien tai, kad prekės buvo sulaikytos ir nepateko į apyvartÄ , nepaneigia tokių veikų daromos žalos valstybės ekonomikai. Nors G. T. veikimas bendroje veikoje buvo kiek platesnės apimties, negalima nuvertinti ir L.

T. indėlio, nes jis nebuvo tik Å¡ių medžiagų pervežėjas – jis dalyvavo ir prekių įgijimo procese. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti nei mažesnio L. T. veikos pavojingumo, nei jo antraeilio vaidmens. Nesutiktina ir, kad L. T. asmenybė yra nepavojinga. Jis jau antrÄ kart neteisėtai disponuoja akcizinėmis prekėmis, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL sumÄ . Be to, L. T. nuolat baudžiamas administracine tvarka už vairavimÄ neturint tam teisės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokių iÅ¡imtinių pagrindų ir sÄ lygų L.

T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

57. Teisėjų kolegų kolegija nesutinka ir su tuo, kad teismas turėjo konstatuoti, jog L. T. atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdi atgaila. Kaltinamajame akte Å¡i aplinkybė iÅ¡ tiesų buvo nurodyta kaip lengvinanti L. T. atsakomybę (t. 5, b. l. 80–81). Tačiau prokurorei paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ , L. T. sutiko duoti parodymus tik po visų liudytojų apklausų (t. 5, b. l. 123). Apklaustas vėliau L. T. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies (t. 6, b. l. 48–50), o tokia pati jo pozicija akivaizdi ir iÅ¡ jo gynėjo skundo bei nuteistojo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakytų argumentų.

Be to, L. T. proceso metu buvo nenuoseklus pasisakydamas ir dėl žinojimo apie gabento krovinio neteisėtÄ pobÅ«dį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu ir nuoÅ¡irdžiu. Atmestinas ir teiginys, kad BK 641 straipsnio nuostatos L. T. nebuvo pritaikytos dėl to, kad su sutrumpintu įrodymų tyrimu nesutiko G. T.. Prokurorei paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ , pirmasis nuomonę dėl to pareiÅ¡kė L. T., nurodydamas, kad „suprantu kuo esu kaltinamas. Sutinku duoti parodymus po liudytojų apklausos“ (t. 6, b. l. 123).

Taigi paties L. T. pozicija lėmė, jog byloje negalėjo bÅ«ti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Spręsdama dėl L. T. paskirtos bausmės proporcingumo, teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nevengia darbo bei, kad jis vykdo įsipareigojimus bankui (t. 6, b. l. 6–42). Pirmiausia, pažymėtina, kad L. T. ir T. K. pirmasis vaikas gimė dar 2013 m. Visgi, nepaisant bÅ«tinybės juo rÅ«pintis, L. T. du kartus neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Taigi vien iÅ¡laikytinių buvimas negarantuoja, jog L. T. ateityje vėl nenusikals. Atitinkamai, sprendžiant iÅ¡ pateiktos kredito sutarties, kuri, beje, sudaryta ne L. T., o jo žmonos vardu, mėnesinė kredito įmoka siekia 162,31 Eur (t. 6, b. l. 18–42). Ä®vertinus tai, kad L. T. paskirta minimali nedelsiant atliktinos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, akivaizdu, kad per minėtÄ laikotarpį jo Å¡eimos interesams nebus padaryta nepataisoma žala. Kita vertus, kaip ir G. T. atveju, Å¡is sandoris buvo sudarytas jau L.

T. atžvilgiu pradėjus baudžiamÄ jį procesÄ , t. y. nuteistajam ir jo Å¡eimai suprantant dėl jo padarytos nusikalstamos veikos galimus kilti neigiamus padarinius.

58. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra teisingos, proporcingos ir pagrįstos, todėl jų nėra pagrindo keisti. Dėl turto konfiskavimo 59. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

60. Nagrinėjamoje byloje teismas solidariai iÅ¡ nuteistųjų nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti nusikaltimui daryti panaudoto ir L. T. lydėjusio T. K. priklausančio automobilio „BMW 330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 390 Eur. G. T. teigia, kad Å¡i nuosprendžio dalis turi bÅ«ti panaikinta, nes a) byloje nenustatyta, kad jis bÅ«tų daręs nusikaltimÄ naudodamasis minėtu automobiliu; b) T. K. nepatvirtino, kad jis važiuodamas kartu su ja dar su kažkuo bendravo; c) T. K. baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta;

d) apie jo važiavimÄ kartu su L. T. sugyventine nuteistajam L. T. nebuvo žinoma.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios dvi Å¡iame kontekste minimos versijos jau buvo analizuotos ir kaip nepagrįstos atmestos ankstesnėje Å¡io teismo sprendimo dalyje. Tai, kad T. K. nepatraukta atsakomybėn taipogi neturi įtakos minėto automobilio vertės konfiskacijai, nes, jai nežinant, jos vairuojamas automobilis buvo panaudotas L. T. ir G. T. tikslams įgyvendinti. G. T. teigia, kad apie jo važiavimÄ su L. T. sugyventine, L. T. nežinojo, tačiau liudytojos T. K. parodymai byloja kitaip. T.

K. nurodė, kad, kiek ji suprato iÅ¡ L. T. žodžių, jie įvykio dienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) važiavo paimti G. T., nors tikslaus kelionės tikslo L. T. nesakė. Atvykus į (duomenys neskelbtini) L. T. iÅ¡lipo iÅ¡ jos vairuojamo automobilio. Už 5-10 min. į jos automobilį įlipo G. T.. G. T. pasakė vežti jį namo į (duomenys neskelbtini), nes L. T. lieka (duomenys neskelbtini) ir grįš pats (t. 4, b. l. 92–94; t. 5, b. l. 145–146). Tokių T. K. parodymų kontekste, turint omenyje G.

T. raÅ¡ytas žinutes L. T., pvz., jog jie įvažiavo į (duomenys neskelbtini) („I (duomenys neskelbtini) I važiavom“; t. 3, b. l. 137) teisėjų kolegija neabejoja, kad L. T. žinojo, kad G. T. jį lydi T. K. vairuojamu automobiliu siekiant iÅ¡vengti galimos pareigÅ«nų kontrolės, jo sustabdymo ir sulaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turėjo objektyvų pagrindÄ iÅ¡ abiejų nuteistųjų konfiskuoti automobilio „BMW330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ piniginę sumÄ .

Visgi apygardos teismas pritaikė teismų praktikos neatitinkantį turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dÄ , todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas.

62. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai, tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ , solidarus iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra viena iÅ¡ BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atskirais atvejais, kai nusikaltimÄ padaro ne vienas, o keli asmenys, veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinas turtas turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ visų bendrininkų grupe veikusių asmenų, tačiau toks turtas turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas ne solidariai, o dalimis.

Kokia dalis iÅ¡ieÅ¡kotinos pinigų sumos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį padarant nusikaltimÄ ir kitas nustatytas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-292-449/2021, Nr. 1A-342-1020/2021).

63. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas turto konfiskavimÄ klausimÄ pirmosios instancijos teismas minėtų taisyklių nesilaikė ir nenurodė kokiomis dalimis iÅ¡ bendrininkų grupe veikusių L. T. ir G. T. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota nusikalstamais tikslais jų panaudoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Å iame kontekste teisėjų kolegija jau minėjo, jog nuteistųjų indėlis bendroje nusikalstamoje veikoje buvo iÅ¡ esmės vienodai aktyvus ir svarbus, be to, bÅ«tent L. T. sugyventinės paprašė savo automobiliu pavėžėti G.

T., kuris veikė kaip krovinio ir jo vairuotojo palydovas. Taigi nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant į iÅ¡ esmės vienodÄ abiejų bendrininkų vaidmenį padarant nusikaltimÄ iÅ¡ jų kiekvieno lygiomis dalimis turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota 3 390 Eur suma, t. y. iÅ¡ kiekvieno jų, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti 1 695 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų G. T. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, faktinių aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybes apie tai, kad G. T. pasikėsino įgyti nuosprendyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes ir palikti nepakeistas aplinkybes apie pasikėsinimÄ Å¡ias prekes gabenti. Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ nuteistųjų G.

T. ir L. T. solidariai iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino automobilio „BMW330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 3 390 Eur, pakeisti ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistųjų G. T. ir L. T. iÅ¡ieÅ¡koti minėto konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ lygiomis dalimis, iÅ¡ kiekvieno jų iÅ¡ieÅ¡kant po 1 695 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus). Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Vitalija NorkÅ«naitė Ernestas RimÅ¡elis