2019-01-03 Nr. AB-598-3-61-3-01421-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1570-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2.; 29.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir S. P. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. ir S. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atilikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos D. P. ir S. P. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3IM-357(8.1)); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Agentūra) 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-1) dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-2) dalį dėl 23 945,14 Eur išlaidų nekompensavimo; 3) įpareigoti Agentūrą pripažinti D. P. 59 018,67 Eur ir 23 945,14 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) panaikinti Agentūros 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2-1) dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2-2) dalį dėl 20 100,14 Eur išlaidų nekompensavimo; 5) įpareigoti Agentūrą pripažinti S. P. 58 838,49 Eur ir 20 100,14 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2. Pareiškėjos nurodė, kad D. P. pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška Nr. 1), prašydama paramos projektui „Miško, esančio šalia Pagančiukų kapinių, visuomenės estetinės vertės didinimas, plėtojant rekreacinę infrastruktūrą“ (toliau – ir Projektas Nr. 1) įgyvendinti. Agentūra su D. P. 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė paramos sutartį Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP001 Projektui Nr. l įgyvendinti (toliau – ir Paramos sutartis Nr. 1).

D. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP001 (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 1-1), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (1 645 m2). Sprendime Nr. 1-1 nuspręsta nekompensuoti (neskirti) 59 018,67 Eur išlaidų. D. P. 2015 m. birželio 26 d. pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1-2), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (615 m2), stalo, informacinio stendo, suolų įsigijimui.

Sprendime Nr. 1-2 nuspręsta nekompensuoti (neskirti) 21 550,63 Eur išlaidų. Minėti sprendimai grindžiami tuo, kad prašoma paramos suma yra nepagrįstai didelė, pagal atliktą išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri pareiškėjai D. P. nebuvo pateikta. Pareiškėja S. P. taip pat pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška Nr. 2), prašydama paramos projektui „Miško, esančio šalia Beržėnų dvaro, visuomenės estetinės vertės didinimas, plėtojant rekreacinę infrastruktūrą“ (toliau – ir projektas Nr. 2) įgyvendinti.

Agentūra su S. P. 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė paramos sutartį Nr.2IM-KS-12-1-011490-PR001 Projektui Nr. 2 įgyvendinti (toliau – ir Paramos sutartis Nr. 2). S. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011490-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2-1), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (1 640 m2). Sprendime Nr. 2-1 nuspręsta nekompensuoti 58 838,49 Eur išlaidų. S. P. 2015 m. birželio 29 d. pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011490-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2-2), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (430 m2), laiptelių, medinių atrakcionų, stalo, informacinio stendo, suolų, šiukšlių dėžės įsigijimui, laužavietės įrengimui.

Sprendime Nr. 2-2 nuspręsta nekompensuoti 17 959,81 Eur išlaidų. Šiuos sprendimus Agentūra grindė tuo, kad Agentūrai atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę nustatyta, jog prašoma paramos suma yra nepagrįstai didelė. Užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė pareiškėjai S. P. nebuvo pateikta.

3. Pareiškėjos teigė, kad skundžiami sprendimai yra priimti iš esmės pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus pagrindinius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jie yra nemotyvuoti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, priimti remiantis vien Agentūros subjektyviais skaičiavimais ir paaiškinimais, neanalizuojant pareiškėjų pateiktų duomenų, šiurkščiai apribojant pareiškėjų teisę į gynybą

4. Pareiškėjos paaiškino, kad Agentūros sprendimų dėl D. P. ir dėl S. P. motyvai iš esmės analogiški, sprendimas Nr. 1-1 su sprendimu Nr. 1-2 ir sprendimas Nr. 2-1 su sprendimu Nr. 2-2 tarpusavyje yra susiję, iš esmės priimti vienoje administracinėje procedūroje, todėl pareiškėjos visų jų teisėtumą ikiteismine tvarka apskundė Ministerijai. Ministerija 2016 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 3IM-357(8.1) pareiškėjų skundo dalies dėl sprendimo Nr. 1-1 ir sprendimo Nr. 2-1 nenagrinėjo, o likusią skundo dalį atsisakė tenkinti.

5. Pareiškėjos pažymėjo, kad Agentūra skundžiamus sprendimus grindė savo vienašališkai užsakytomis skaičiuojamųjų kainų ekspertizių išvadomis (toliau – ir Ekspertizių išvados), tačiau nei su skundžiamais sprendimais, nei iki šiol Agentūra jų pareiškėjoms nepateikė. Pareiškėjos, neturėdamos Ekspertizių išvadų su konkrečiais skaičiavimais, negali tinkamai suformuluoti savo reikalavimų, pateikti atsikirtimų. Teisės į teisminę gynybą apribojimas prieštarauja teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principui. Nors pareiškėjos prašė, tačiau Ministerija ne tik neišsireikalavo Ekspertizių išvadų, bet ir neįpareigojo Agentūros iki skundo išnagrinėjimo pateikti jas pareiškėjoms ir sudaryti sąlygas pareiškėjoms pateikti atsikirtimus. Ministerija sprendime Nr. 3IM-357(8.1) tik nurodė, kad prašo Agentūrą įvertinti galimybę pateikti prašomus dokumentus pareiškėjoms susipažinti. Ekspertizių išvadų Agentūra iki šiol nepateikė. Ministerija sprendimo Nr. 3IM-357(8.1) įvadinėje dalyje nurodė, kad kreipėsi į Agentūrą dėl informacijos pateikimo, ji pati neturėjo Agentūros sprendimuose minimų Ekspertizių išvadų. Akivaizdu, kad sprendimas Nr. 3IM-357(8.1) surašytas, apsiribojus tik subjektyviais aiškiai suinteresuotos Agentūros paaiškinimais, paviršutiniškai, neišnagrinėjus pareiškėjų Agentūrai pateiktų duomenų, šabloniškai percituojant Agentūros skundžiamuose sprendimuose nurodytus argumentus, todėl Sprendimas Nr. 3IM-357(8.1) neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl vien dėl to naikintinas.

6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Ekspertizės metu ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą Projekto Nr. 1 įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad netinkamomis finansuoti pripažintos 59 018,67 Eur išlaidos, pareiškėjai D. P. nekompensuota (neskirta) 53 116,80 Eur paramos suma (59 018,67 Eur x 90 proc.). Apie priimtą Sprendimą Nr. 1-1 pareiškėja informuota, Sprendimas Nr. 1-1 yra nenuginčytas ir galiojantis. Ekspertizės metu ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą projekto Nr. 2 įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad rekreacinių takų (1640 m2) vertė rinkoje – 12 408,03 Eur (pareiškėjos S. P. deklaruojama suma – 71 246,52 Eur). Vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 58 838,49 Eur išlaidos, parama sumažinta 52 954,64 Eur suma (58 838,49 Eur x 90 proc.). Pareiškėjai apie priimtą sprendimą Nr. 2-1 pranešta, sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Pareiškėja S. P. 2015 m. birželio 29 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2-2, pagal kurį jai nesuteikta 17 959,81 Eur paramos suma dėl nustatytų pažeidimų. Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės duomenimis, nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų rinkos vertė – 7 902,52 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma – 27 427,02 Eur). Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą projekto Nr. 2 įgyvendinimo vietoje bei nustatė, kad žemiau nurodytų investicijų vertė viršija vidutinę rinkos kainą. Vadovaujantis ekspertizės duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 19 524,50 Eur išlaidos, paramos suma sumažinta 17 572,05 Eur (19 524,50 Eur x 90 proc.). Sprendime Nr. 2-2 pripažinta tinkama išmokėti 8 110,59 Eur paramos suma vietoje prašytos 26 070,40 Eur paramos sumos (26 070,40 Eur – 17 572,05 Eur – 387,76 Eur = 8 110,59 Eur). S. P. informuota apie priimtą sprendimą Nr. 2-2.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra sprendimą Nr. 2-1 S. P. siuntė registruotąja pašto korespondencija, siunta S. P. įteikta 2015 m. birželio 15 d., taigi Sprendimas Nr. 2-1 įteiktas tinkamai, pareiškėja jo neskundė. Šiuo atveju pareiškėja praleido nustatytą terminą skundui dėl sprendimo Nr. 2-1 paduoti, todėl ši skundo dalis neturėtų būti nagrinėjama. Pareiškėjos klaidina teismą teigdamos, jog visi sprendimai yra priimti vienoje administracinėje procedūroje. Agentūra nesutinka, kad pažeisti teisinės gynybos, teisėtų lūkesčių principai. Sprendimai Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad nors Agentūra, nustačiusi galimai aukštas investicijų kainas, prašė pareiškėjų pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau nei D. P., nei S. P. šia teise nepasinaudojo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė bylos dalį dėl Agentūros sprendimų, įformintų 2015 m. birželio 29 d. rašte Nr. BRK-6205(12.4) ir 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. BRK-5832(12.4), panaikinimo nutraukti pareiškėjoms praleidus jų apskundimo terminus, o skundo dalį dėl Agentūros sprendimų, įformintų 2016 m. sausio 28 d. raštuose Nr. BRK-507(12.4) ir Nr. BRK-506(12.4) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindė Agentūros atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. nutraukė; Pareiškėjų D. P. ir S. P. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo, 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ tiek, kiek Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo buvo paliktos nepakeistomis bei įpareigojo Agentūrą iš naujo spręsti dėl kompensacijų D. P. ir S. P. išmokėjimo. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Agentūra 2016 m. sausio 28 sprendime Nr. BRK-507(12.4), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.4, 197.1.8 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 21.2, 23.1, 110, 111.3, 111.4 punktais, skyrė dalį mokėjimo prašyme Nr. 1-2 prašomos paramos sumos, t. y. pripažino tinkama išmokėti 4 587,54 Eur paramos sumą vietoje prašytos 26 138,17 Eur paramos sumos, nustačiusi šiuos pažeidimus:

1) D. P. nei prieš mokėjimo prašymo Nr. 1-2 teikimą, nei su juo, nepateikė Agentūrai dokumentų dėl įvykdyto miškotvarkos projektinių darbų (2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra) pirkimo, todėl Agentūra laikė, kad pirkimai įvykdyti nesilaikant Pirkimo taisyklių ir, vadovaudamasi Paramos sutarties 5.4, 17.4 punktais, Administravimo taisyklių 153.2 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 21.2, 23.2, 76, 77, 110, 111.4 punktais, D. P. nekompensavo 387,76 Eur (430,84 x 90 proc.) miškotvarkos projektinių darbų įsigijimo išlaidų;

2) D. P. nepateikė Agentūrai rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto parengimo išlaidų (2012 m. liepos 30 d. sąskaita faktūra) apmokėjimą įrodančių dokumentų, dėl šio pažeidimo, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 83, 110, 21.3, 111.4 punktais, Administravimo taisyklių 197.1 punktu, Paramos sutarties 4.6 punktu, Agentūra netinkamomis išlaidomis pripažino 967,33 Eur rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto parengimo išlaidas, nusprendė nesuteikti 870,60 Eur paramos (967,33 x 90 proc.);

3) mokėjimo prašyme Nr. 1–2 prašoma paramos suma (26 138,17 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršijo apskaičiuotą (24 879,81 Eur) paramos sumą, dėl šio pažeidimo Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.4 punktu, pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją – 1 258,36 Eur;

4) vadovaudamasi ekspertizės duomenimis Agentūra nustatė, kad D. P. pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų (rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m pločio (615 m2), stalo (1 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), suolų (2 vnt.)) rinkos vertė yra 6495,45 Eur, be PVM, o D. P. deklaruojama suma – 27 644,24 Eur be PVM, todėl investicijų vertė viršijo vidutinę rinkos kainą. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, netinkamomis finansuoti pripažino 21 148,79 Eur išlaidų ir paramos sumą sumažino 19 033,91 Eur (21 148,79 x 90 proc.).

12. Teismas taip pat nustatė, kad Agentūra dėl mokėjimo prašymo Nr. 2-2 2016 m. sausio 28 d. sprendime Nr. BRK-506(12.4), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.8 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, pripažino tinkama išmokėti 8 110,59 Eur paramos sumą vietoje prašytos 26 070,40 Eur paramos sumos, nesuteikė 17 959,81 Eur paramos. Tokį sprendimą Agentūra priėmė, nustačiusi šiuos pažeidimus: 1) vadovaudamasi ekspertizės duomenimis, Agentūra nustatė, kad investicijų vertė viršijo vidutinę rinkos kainą: rekreacinių pažintinių takų (430 m2) įsigijimo investicijos viršijo rinkos kainą 14 780,03 Eur, laiptelių (40m2) – 3 473,46 Eur, medinių atrakcionų (2 vnt.) – 1 004,43 Eur, stalo (1 vnt.) – 49,86 Eur, informacinio stendo (1vnt.)–109,04 Eur, suolų (2 vnt.) – 61,41 Eur, laužavietės (1 vnt.) – 46,27 Eur. Agentūra netinkamomis finansuoti pripažino 19 524,50 Eur be PVM išlaidų, dėl šio pažeidimo paramos sumą sumažino 17 572,05 Eur; 2) S. P. nepateikė Agentūrai vertinti miškotvarkos projektinių darbų (2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra) pirkimo dokumentų, tuo pažeisdama Įgyvendinimo taisyklių 77 punktą, Paramos sutarties Nr. 2 5.4, 17.4 punktus; dėl šio pažeidimo Agentūra pripažino nekompensuojama 387,76 Eur (430,84 x 90 proc.) paramos sumą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2016 m. vasario 24 d. skundą, 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. S/N-357(8.1), be kita ko, nurodė, kad ji teisės aktuose neįgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant pati dalyvavo; sprendimai yra pagrįsti objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas juose adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus; Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti, atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertinio konsultavimo ataskaitų išvadomis; sprendimai Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 yra teisėti ir pagrįsti.

13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, sprendė, kad visi administraciniai aktai yra savarankiški, juose nurodomi apskundimo tvarka bei terminai, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino. Todėl bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. nutraukė. Dėl šios priežasties pareiškėjų reikalavimus įpareigoti Agentūrą pripažinti D. P. 59 018,67 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pripažinti S. P. 58 838, 49 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ tiek, kiek atsisakyta vertinti sprendimus Nr. 1-1 bei Nr. 2-1, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas, spręsdamas Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies dėl 23 945,14 Eur išlaidų nekompensavimo bei 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies dėl 20 100,14 Eur išlaidų nekompensavimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms klausimą, sutiko, kad Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 19 033,91 Eur sankcijos, apskaičiuotos pagal skaičiuojamąją kainų ekspertizę, yra pagrįsta neaiškiomis ekspertizėmis, tačiau sprendė, jog pareiškėjos nepateikė jokių argumentų dėl sankcijų neteisėtumo. Todėl Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo panaikino.

15. Teismas, remdamasis teismų praktika, taip pat sutiko su pareiškėjomis, kad Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 17 572,05 Eur sankcijos, apskaičiuotos pagal skaičiuojamąją kainų ekspertizę, yra pagrįsta neaiškiomis ekspertizėmis, tačiau konstatavo, jog pareiškėjos nepateikė jokių argumentų dėl sankcijos neteisėtumo. Todėl Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 17 572,05 Eur išlaidų nekompensavimo panaikino.

16. Teismas sprendė, kad panaikinus Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo, 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 17 572,05 Eur išlaidų nekompensavimo, naikintinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ ta apimtimi, kuria Agentūros 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo buvo paliktos nepakeistomis. Taip pat teismas įpareigojo Agentūrą iš naujo spręsti dėl kompensacijų D. P. (19 033,91 Eur) ir S. P. (17 572, 05 Eur) išmokėjimo.

III. 17. Pareiškėjos D. P. ir S. P., nesutikdamos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir: 1) pripažinti pareiškėjų D. P. ir S. P. padarytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytą skundo padavimo termino praleidimą pagrįstu; 2) taikyti ginčuose tarp Agentūros ir paramos gavėjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus ieškinio senaties terminus; 3) panaikinti Sprendimą Nr. BRK-6205(12.4) dėl 59 018,67 Eur nekompensavimo D. P., Sprendimą Nr. BRK-5832(12.4) dėl 58 838,49 Eur nekompensavimo S. P. ir šiuos sprendimus palikusią galioti Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3IM-357(8.1) dalį; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo spręsti dėl kompensacijų D. P. ir S. P. išmokėjimo.

18. Pareiškėjos teigia, kad teismas, neįsigilinęs į ginčo šalių teisinių santykių specifiką, nepagrįstai atmetė reikalavimus ir bylą nutraukė remdamasis formaliu pagrindu, t. y. termino, per kurį turi būti apskųstas administracinis aktas, praleidimu bei pagrindo šio termino atnaujinimui nebuvimu. Pareiškėjų nuomone, Sprendimai Nr. BRK-6205(12.4) ir Nr. BRK-5832(12.4) nėra savarankiški administraciniai aktai, kurie gali būti laikomi baigtiniais aktais, apsprendžiančiais ginčo šalių teisinę padėtį. Akivaizdu, kad ginčo šalių santykiai ne mažiau kaip 5 metus turi būti laikomi sutartiniais santykiais. Tais atvejais, kai Agentūros sprendimai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamų teismų praktikos nuostatų, pareiškėjų kreipimasis praleidus ABTĮ 28 ir 29 straipsniuose nustatytus terminus turi būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 30 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias pateisinamas termino praleidimo priežastis. Būtent Agentūra nesilaikė 2006 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 1975/2006 31 ir 28 straipsnių reikalavimų. Formaliai nacionalinių teisės aktų neatitinkančios sumos buvo įtrauktos į paraiškas ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl ydingai suformuotos darbų atlikimo fiksavimo tvarkos.

19. Pareiškėjų nuomone, kad ikiteisminėje ginčo procedūroje jos buvo klaidinamos įrodo ir tai, kad skundžiami sprendimai yra pasirašyti ne Agentūros direktoriaus, kuris pagal Agentūros nuostatus turi teisę atstovauti institucijai, o Agentūros struktūrinio padalinio vadovo. Pareiškėjas buvo suklaidintas ir dėl sprendimo teisinės reikšmės. Neatskleidus pareiškėjoms, kokiu pagrindu veikė sprendimus pasirašę asmenys, sprendimai neįgavo teisinės galios. Sprendimų teisinis pagrindimas taip pat yra klaidinančio pobūdžio, t. y. Agentūra taiko Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 153.2 papunktį. Agentūros sprendimas taip pat nėra išsamus ir atskleidžiantis Agentūros poziciją dėl įvardijamo pažeidimo esmės, jei nėra šį sprendimą pagrindžiančių dokumentų (pavyzdžiui, UAB „Civitta“ konsultacinės ataskaitos), kitų tikrinimo dokumentų. Pareiškėjos ikiteisminėje ginčo procedūroje gavo tik formalius atsakovo sprendimus. Ginčo šalys buvo nelygioje padėtyje, nes pareiškėjoms buvo siūloma ginčyti sprendimus nežinant faktinio sprendimų priėmimo pagrindo. Šiuo atveju būtų tikslinga ir teisinga taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias ieškinio senatį.

20. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir sprendimą dalyje dėl Sprendimų Nr. BRK-507(12.4) ir Nr. BRK-506(12.4) panaikinimo bei Agentūros įpareigojimo iš naujo nagrinėti paramos skyrimo klausimą pareiškėjoms, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

21. Atsakovas teigia, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, be to, netinkamai interpretavo faktines ir teisines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Pažymi, kad teismas Agentūros Sprendimą Nr. BRK-507(12.4) ir Sprendimą Nr. BRK-506(12.4) iš esmės panaikino dėl to, jog, teismo manymu, minėti sprendimai yra pagrįsti „neaiškiomis ekspertizėmis“, t. y. neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

22. Atsakovas pažymi, kad vertinant pareiškėjų Mokėjimo prašymus Nr. 2, Agentūrai kilo įtarimų dėl jų deklaruotų investicijų kainų pagrįstumo, todėl buvo kreiptasi į UAB „Civitta“ prašant suteikti ekspertinę konsultaciją dėl D. P. Projekto investicijų (rekreacinių (pažintinių) takų, stalo, informacinio stendo, suolų (2vnt.)), taip pat dėl S. P. Projekto investicijų (rekreacinių (pažintinių) takų, laiptelių, medinių atrakcionų (2 vnt.), stalo, šiukšlių dėžės, informacinio stendo, suolų (2 vnt.), laužavietės). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 253 papunkčiu, Agentūra gali nustatyti pažeidimą remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis. Agentūros prašymu atliekamos užsakomosios ekspertizės yra vykdomos siekiant nustatyti realias rinkos kainas už atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus, o ne įvertinti turto bei rinkos vertę. Taigi pasitelkti nepriklausomi ekspertai Agentūros prašymu atlieka užsakomąją kainų ekspertizę, bet ne turto vertinimą. Agentūros nuomone, nepriklausomi ekspertai, kuriuos pasitelkia Agentūra savo funkcijoms atlikti, nėra įpareigojami atitikti Turto vertinimo metodikos 12 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad Agentūra neturi pagrindo abejoti UAB „Civitta“ ekspertų pateiktais objektų rinkos kainos skaičiavimais. Ekspertinio konsultavimo ataskaitas teismas privalėjo vertinti kaip rašytinius įrodymus ABTĮ 10 ir 56 straipsnių prasmėmis.

23. Atsakovas vertina, kad abiem pareiškėjoms Agentūra nustatė 5 darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti. Suėjus nustatytam 5 darbo dienų terminui, nei D. P., nei S. P. Agentūrai jokios informacijos, paaiškinimų, papildomų dokumentų ar užklausimų nepateikė. Agentūra pakartotinai el. laišku kreipėsi ir 2015 m. spalio 7 d., tačiau taip pat jokios informacijos negavo. Todėl Agentūra sprendimus priėmė pagal turimą informaciją ir dokumentus. Taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu Agentūra į bylą buvo pateikusi Ekspertinio konsultavimo ataskaitas Nr. 68 ir Nr. 69 bei lokalines sąmatas dėl konkrečių investicijų rinkos kainų apskaičiavimo.

24. Dėl Sprendimų Nr. BRK-507(12.4) ir Nr. BRK-506(12.4) pagrįstumo atsakovas pažymi, kad nesutinka, jog jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio ir veiksmų, jos suprato Agentūros sprendimų esmę ir turinį, jais sukeliamas teises ir pareigas. Minėti Agentūros Sprendimai Nr. BRK-507(12.4) ir Nr. BRK-506(12.4) yra pagrįsti, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o sprendimais sukeltas teisines pasekmes pareiškėjos turėjo aiškiai suprasti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl Agentūros sprendimų Nr. BRK-507(12.4) ir Nr. BRK-506(12.4) panaikinimo ir Agentūros įpareigojimo iš naujo nagrinėti paramos skyrimo klausimą pareiškėjoms, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nėra jokio pagrindo abejoti ekspertinio konsultavimo ataskaitų išvadomis. Pritaria Agentūros apeliaciniame skunde pateiktai pozicijai, kad Agentūra nėra saistoma jokiomis Administravimo taisyklių nuostatomis, apribojančiomis jos laisvę pasirinkti ekspertinių paslaugų teikėją. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016 nelaikė, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita yra netinkama. Pažymi, kad Agentūros priimti sprendimai Nr. BRK-6205(12.4), Nr. BRK-5832(12.4) yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, kurie pareiškėjoms sukelia teisines pasekmes (VAI 2 str. 9 d. ir 8 str.). Pareiškėjos yra praleidusios Agentūros sprendimų Nr. BRK- 6205 ir Nr. BRK-5832 apskundimo terminus ir nėra pagrindo taikyti civilinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

27. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti Agentūros apeliacinį skundą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

28. Atsakovas pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti pareiškėjoms skundo padavimo termino. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjos skundo padavimo terminą praleido beveik metus, todėl jų apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3IM-357(8.1), Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) dalies dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo, 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) dalies dėl 23 945,14 Eur išlaidų nekompensavimo, 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) dalies dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) dalies dėl 20 100,14 Eur išlaidų nekompensavimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimų atlikti veiksmus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. D. P. ir S. P. apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas atstovaujantis advokatas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

32. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą pateikė tiek pareiškėjos, kurių nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą dalyje nutraukė vien tik formaliu pagrindu (termino, per kurį turi būti apskųstas administracinis aktas, praleidimu ir pagrindo šio termino atnaujinimui nebuvimu), t. y. neįsigilinęs į ginčo šalių teisinių santykių specifiką, tiek ir atsakovas, jį motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kilusio ginčo neišnagrinėjo iš esmės, o tik pasisakė dėl sprendimo nepagrįstumo pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

33. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. BRK-6205(12.4) ir 2015 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. BRK-5832(12.4) nėra savarankiški administraciniai aktai, kurie gali būti laikomi baigtiniais aktais, apsprendžiančiais ginčo šalių teisinę padėtį. Šie administraciniai aktai yra priimti ginčo šalims vykdant Agentūros ir D. P. 2014-12-10 paramos sutartį Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP001 bei 2014-12-10 Nacionalinės mokėjomo agentūros ir S. P. paramos sutartį Nr. 2IM-KS-12-1-011490-PR001, todėl ginčuose tarp Agentūros ir paramos gavėjų taikytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai (1.125 straipsnis).

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų ginčijamni administraciniai aktai yra savarankiški, juose nurodomi apskundimo tvarka bei terminai, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu administracinės bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P., nutrauktina. Atitinkamai pagrįstai atmesti pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Agentūrą pripažinti D. P. 59 018,67 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pripažinti S. P. 58 838,49 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ dalies panaikinimo.

35. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos 2016 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. BRK-506(12.4) ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. BRK-507(12.4) pagrįsti neaiškiomis ekspertizėmis, todėl laikytini neatitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalvimų.

36. Ginčijamuose sprendimuose konstatuota, jog ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus bei atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad investicijų vertė viršija vidutinę rinkos kainą. Ši išvada pagrįsta UAB „Civitta“ pateikta 2015 m. rugsėjo 21 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 68 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 69 bei jų priedais (reakreacinių objektų įrengimo darbų lokalinėmis sąmatomis). Ekspertinio konsultavimo ataskaitose nustatyti darbų kiekiai, nurodyta sutarties kaina ir nustatyta kaina bei sutarties kainos viršijimas.

37. Iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kaip apskaičiuota atliktų darbų (investicijų) kaina, nenustatytas kainos vidurkis. Pagal Administravimo taisyklių 197.1.8 punktą nustatant, ar darbų kaina nėra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, kuri neviršija ekspertizės išvadoje nurodytų darbų vidurkio. Tačiau iš ekspertinio konsultavimo išvados nėra aišku, jog ekspertai būtų nustatę atliktų darbų vidurkį, kaip tai nustato Programos administravimo taisyklių 197.1.8 punktas, šioje išvadoje nenurodyta, kaip buvo nustatyta (apskaičiuota) faktinė atliktų darbų investicijų išlaidų vertė, kokiais duomenimis remiantis sudaryta lokalinė sąmata. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokios konkrečios informacijos, iš kurios teismas galėtų spręsti apie tai, kaip buvo nustatyta (apskaičiuota) faktinė atliktų darbų (investicijų) išlaidų vertė, kokiais duomenimis remiantis sudaryta lokalinė sąmata ir ar apskritai buvo nustatytas atliktų darbų vidurkis.

38. Vertinant sprendimų atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad ginčijamuose sprendimuose Agentūra visiškai nenurodė, kaip nustatė, kad per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjos patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų nei numatyta Projekto vykdymo sutartyje, savo vertinimų ir motyvų nepateikė, apsiribodama teisės aktų normų citavimu. Iš esmės atsakovas į sprendimus perkėlė ekspertinėse konsultavimo ataskaitose pateiktus duomenis apie darbų (investicijų) išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra turi teisę pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus, tačiau privalo savarankiškai įvertinti visus ekspertų nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis. Ekspertinė konsultavimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos galėtų nustatyti konkrečius pažeidimus. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sprendimų turinys leidžia spręsti apie tai, kad Agentūra savarankiškai neįvertino ekspertų nustatytų faktų bei nesusiejo jų su pažeistomis teisės normomis, t. y. ginčijami sprendimai nėra tinkamai pagrįsti.

39. Pati Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis. Ekspertizių(-ės) aktai(-as) ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus administracinio teisės akto dalis. Taigi Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Be to, individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

40. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjų ir atsakovo apeliacinius skundus, remiantis juose išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų D. P. ir S. P. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė