Legislator Case Law & Legislation
71bff0e2-37f9-4be4-9b34-3159cee5fc94 AI generated

71bff0e2-37f9-4be4-9b34-3159cee5fc94 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 71bff0e2-37f9-4be4-9b34-3159cee5fc94
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–12), praÅ¡ydamas: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. balandžio 6 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-106 (toliau – Sprendimas;

Legislator headnote

AI generated

71bff0e2-37f9-4be4-9b34-3159cee5fc94 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti, vadovaudamasis skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-2962-331/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 53.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Gyčiui Kuncevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. P. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismasn u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–12), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. balandžio 6 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-106 (toliau – Sprendimas;

2) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – iÅ¡ naujo spręsti 2018 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-56 (toliau – Patikrinimo aktas) patvirtinimo klausimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dėl Å¡io Patikrinimo akto.

2. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovė atliko pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, 2015 m. gegužės 18 d. akcijų mainais suformuodamas UAB „Ekmija“ akcijomis Latvijos Respublikoje veikiančios SIA „ARP Invest“ įstatinį kapitalÄ , formaliai pasinaudojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 2 straipsnio 14 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMÄ®) 41 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kad prisidengiant UAB „Ekmija“ akcijų mainais į SIA „ARP Invest“ akcijas, pareiÅ¡kėjo gautos pajamos nebÅ«tų pripažintos pardavimo pajamomis ir bÅ«tų priskirtos neapmokestinamoms pajamoms.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas gavo mokestinę naudÄ â€“ visiÅ¡kai iÅ¡vengė gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokėjimo nuo UAB „Ekmija“ akcijų tariamo pardavimo gautų pajamų, todėl VMI, įvertinusi 2015 m. tariamai pareiÅ¡kėjo gautas vertybinių popierių pardavimo pajamas (706 238 Eur), apmokestino jas 15 proc. GPM tarifu ir apskaičiavo 105 862 Eur GPM sumÄ , Å¡ių pajamų apmokestinimÄ grįsdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 69 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia apmokestinimÄ taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . 2.1.

PareiÅ¡kėjas nesutiko su Patikrinimo akte iÅ¡dėstytu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl pateikė motyvuotas pastabas, nurodydamas, kad iÅ¡ VMI vertinamo akcijų mainų sandorio pareiÅ¡kėjas nėra gavęs jokių pajamų ir jokios kitos mokestinės naudos, todėl negalima konstatuoti, kad jis iÅ¡vengė GPM mokėjimo. Be to, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Patikrinimo akte VMI nepagrindė ir neįrodė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu egzistuoja MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos. 2.2.

Atsakovė, įvertinusi pareiÅ¡kėjo pastabas, ginčijamu Sprendimu, be kita ko, sutiko su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad vertinamo sandorio atžvilgiu netaikytinos MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau, pareiÅ¡kėjo vertinimu, klaidingai nusprendė, kad Å¡iam sandoriui taikytinas tiesioginis apmokestinimas GPM, ir atsisakiusi patvirtinti patikrinimo aktÄ , nutarė pavesti atlikti pakartotinį patikrinimÄ , siekdama apmokestinti pareiÅ¡kėjÄ kitu pagrindu, negu nurodytas Patikrinimo akte, t. y. taikant tiesioginį apmokestinimÄ , o ne taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . 2.3.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad tÄ patį sandorį, nesant jokių naujų aplinkybių, VMI apmokestinimo tikslais siekia vertinti jau trečiÄ kartÄ ir visus tris kartus šį sandorį kvalifikuoja skirtingai. 2015–2016 m. teritorinis mokesčių administratorius – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – atlikusi pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , nenustatė pagrindo apmokestinti šį sandorį, VMI Patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjo sudarytÄ akcijų mainų sandorį ketino apmokestinti GPM, taikydama MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , o iÅ¡ ginčijamo VMI Sprendimo matyti, kad tÄ patį sandorį siekiama apmokestinti pritaikant tiesioginį apmokestinimÄ (GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 30 punktas ir 19 straipsnio 1 dalis). 2.4.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu yra sukeliama dvigubo apmokestinimo rizika, kuri kyla dėl to, kad Sprendime akcijų mainų sandoris prilygintas pardavimui ir nuspręsta, kad gautos turto vertės padidėjimo pajamos turi būti apmokestinamos GPM. Vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio 2 dalimi, jeigu už vieneto akcijas gyventojas apmoka turtu, tai toks turto perleidimas nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Tokiu atveju gautų akcijų vertė vertinama kaip turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Skirtumas, susidaręs tarp turto įsigijimo kainos ir pardavimo pajamų – tai apmokestinamosios turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Apmokestinant tokiu bÅ«du parduotÄ ar kitaip perleistÄ nuosavybėn turtÄ , taikomos GPMÄ® 19 straipsnyje nustatytos turto pardavimo pajamų ir įsigijimo kainų apskaičiavimo taisyklės, kurios ir buvo pritaikytos Sprendime. GPMÄ® 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), Å¡io įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais gautas mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pareiškėjas gavo 379 198 Eur vertės SIA „ARP Invest“ akcijas, akcijų įsigijimo kaina GPM tikslais yra tik 28 960 Eur ir pareiškėjui ateityje pardavus ar kitaip perleidus SIA „ARP Invest“ akcijas, jos, vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio nuostatomis, būtų apmokestintos GPM, o atsakovė nori tai padaryti pareiškėjui dar nepardavus akcijų ir negavus pardavimo pajamų. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas ateityje parduotų SIA „ARP Invest“ akcijas už tuos pačius 738 198 Eur, GPM turėtų būti skaičiuojamas nuo skirtumo tarp 738 198 Eur ir 28 960 Eur, todėl tokiu būdu tas pats skirtumas būtų apmokestinamas du kartus – mainų momentu ir akcijų realaus pardavimo metu. 2.5.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti, vadovaudamasis skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais.

3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (2 t., b. l. 1–4), kuriame praÅ¡o skundÄ palikti nenagrinėtÄ arba, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, skundÄ atmesti. 3.1. Atsakovė teigia, kad vadovaujantis MAÄ® 18 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tÄ patį mokestinį laikotarpį, jeigu buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma.

Taigi, draudimas atlikti pakartotinį patikrinimÄ yra siejamas su anksčiau atliktu mokesčių mokėtojo patikrinimu, dėl kurio yra priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, o atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimas teisine prasme reiÅ¡kia, kad Å¡is sprendimas turi bÅ«ti nustatyta tvarka įsiteisėjęs, t. y. turi bÅ«ti pasibaigusi prieÅ¡ pakartotinį patikrinimÄ vykusi mokesčių administravimo procedÅ«ra arba pasibaigęs mokestinis ginčas. Tik teisinę galiÄ turintis mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo užkerta keliÄ pakartotiniam mokesčių mokėtojo patikrinimui už tÄ patį laikotarpį, jeigu nėra sÄ lygų, iÅ¡vardintų MAÄ® 118 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. 3.2.

Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ (pavedimas tikrinti), pavedimas atlikti operatyvų patikrinimÄ , centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ ir kiti panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimai negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, atsakovė pažymi, kad pats savaime pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.

Sprendimas atlikti mokestini patikrinimÄ â€“ tai tik bÅ«tina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedÅ«rÄ â€“ mokestinį patikrinimÄ , o pavedimu patikrinti mokesčių mokėtojas iÅ¡ esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtÄ specifinę mokesčių administravimo procedÅ«rÄ . Konkrečias teisines pasekmes mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigÅ«nai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus.

Taigi, tai tik tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, tik vienas iÅ¡ mokesčių administravimo procedÅ«ros metu, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukuriantis sprendimas, priimamų dokumentų. 3.3. Atsakovės vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. MAÄ® 154 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundÄ , inter alia (be kita ko) gali priimti sprendimÄ pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (MAÄ® 154 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju VMI, vadovaudamasi minėtu MAÄ® punktu, priėmė sprendimÄ atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ , nustačiusi, kad nebuvo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos mokestiniam patikrinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo įvykdytu sandoriu. 3.4. Atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovei praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje kilo ginčas dėl VMI 2018 m. balandžio 6 d. Sprendimo (1 t., b. l. 14–18), kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

5. VMI atliko pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2018 m. vasario 9 d. Patikrinimo aktÄ (2 t., b. l. 192–204), kuriame, vadovaudamasi MAÄ® 10 straipsnio ir 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, prisidengdamas UAB „Ekmija“ akcijų mainais į SIA „ARP Invest“ akcijas bei pasinaudodamas GPMÄ® 2 straipsnio 14 dalies 7 punkto ir PMÄ® 41 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, siekė mokestinės naudos, t. y. siekė iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo UAB „Ekmija“ akcijų pardavimo pajamų, kad gautos pajamos, mainais keičiant UAB „Ekmija“ akcijas į SIA „ARP Invest“ akcijas, nebÅ«tų pripažintos pardavimo pajamomis ir bÅ«tų priskirtos neapmokestinamoms pajamoms.

Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, gaudamas pajamas akcijų mainų forma, iÅ¡vengė GPM mokėjimo nuo UAB „Ekmija“ akcijų pardavimo pajamų – 706 238 Eur, ir Å¡ios pajamos pagal GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalį apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. 5.1. PareiÅ¡kėjas, susipažinęs su VMI Patikrinimo aktu, pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (2 t., b. l. 183–190). PareiÅ¡kėjas, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo aplinkybę, kad jis gavo pajamų iÅ¡ akcijų mainų ir iÅ¡vengė GPM mokėjimo nuo UAB „Ekmija“ akcijų pardavimo pajamų, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neįrodė MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas prašė atsakovės netvirtinti Patikrinimo akto. 5.2. Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi Patikrinimo aktÄ ir pareiÅ¡kėjo pastabas, ginčijamu Sprendimu (1 t., b. l. 14–18) pavedė atlikti pareiÅ¡kėjo pakartotinį patikrinimÄ . Atsakovė konstatavo, kad sandoriui dėl SIA „ARP Invest“ akcijų apmokėjimo turtiniu įnaÅ¡u (UAB „Ekmija“ akcijomis) taikomas tiesioginis apmokestinimas, todėl turi bÅ«ti nustatoma 1 000 vnt.

UAB „Ekmija“ akcijų įsigijimo kaina ir su jų pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai bei taikomos GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte numatytos lengvatos, kad bÅ«tų nustatyta mokestinė bazė, nuo kurios pareiÅ¡kėjas privalo mokėti GPM. Sprendime pažymėta, kad mokesčių administratorius neatliko pirmiau minėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjÄ apmokestino kitu bÅ«du, todėl iÅ¡kilo bÅ«tinybė atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ . Kartu VMI sutiko su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad jo atžvilgiu netaikytinos MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

6. PareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendimu, teigdamas, kad atsakovė netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius santykius, klaidingai aiÅ¡kino ir taikė GPMÄ® nuostatas, pažeidė objektyvumo principÄ .

7. Atsakovė nesutinka su PareiÅ¡kėjo teiginiais, argumentuodama, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimÄ â€“ tai tik tarpinis procedÅ«rinis dokumentas, nesukeliantis pareiÅ¡kėjui jokių materialinių teisinių padarinių ir negalintis bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku.

8. Teismas negali sutikti su PareiÅ¡kėjo teiginiais ir palaiko atsakovės pozicijÄ . Vadovaujantis MAÄ® 2 straipsnio 23 dalimi, mokestinis patikrinimas – tai mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas, siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Mokestinis patikrinimas pradedamas mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymu (MAÄ® 120 straipsnio 1 dalis), o jo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (MAÄ® 128 straipsnio 1 dalis).

Pagal MAÄ® 130, 132 straipsnių nuostatas, patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų) arba patikrinimo pažyma (tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų). Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali patvirtinti patikrinimo aktÄ , patikrinimo aktÄ patvirtinti iÅ¡ dalies, nepatvirtinti patikrinimo akto, pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtojÄ , pakeisti patikrinimo aktÄ (MAÄ® 132 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi, iÅ¡ aptariamų MAÄ® nuostatų matyti, kad tuo atveju, kai atlikus mokestinį patikrinimÄ yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali užbaigti patikrinimo procedÅ«rÄ sprendimu dėl patikrinimo esmės (sprendimu patvirtinti patikrinimo aktÄ , tvirtinti jį iÅ¡ dalies, pakeisti tikrinimo aktÄ arba netvirtinti patikrinimo akto) arba priimti tarpinį sprendimÄ , kuriuo pavedama iÅ¡ naujo atlikti mokestinį patikrinimÄ .

Ä®statymų leidėjas neapibrėžė sÄ lygų, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ dėl pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimÄ , todėl Å¡i galimybė yra paliekama mokesčių administratoriaus diskrecijai. Sprendimas pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtojÄ priimamas, be kita ko, tais atvejais, kai pirminio patikrinimo metu yra padaryta tyrimo spragų ir yra reali galimybė jas užpildyti pakartotinio mokestinio patikrinimo metu arba tikslinga surinkti papildomus konkrečius faktinius duomenis ir pan.

Pakartotinis patikrinimas užtikrina teisingumo, protingumo ir gero administravimo principų laikymÄ si, savo ruožtu faktinių duomenų stoka neabejotinai gali sÄ lygoti nevisapusiÅ¡ko bei neobjektyvaus sprendimo priėmimÄ , o taip pat ir galimų teisminių ginčų kilimÄ ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2214/2013).

10. Kaip minėta, sprendimas pavesti atlikti pakartotinį patikrinimÄ nėra sprendimu, kuriuo yra užbaigiama mokestinio patikrinimo procedÅ«ra ir sukuriamos realios materialinės teisinės pasekmės tikrintam subjektui. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimÄ yra tik bÅ«tina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedÅ«rÄ â€“ mokestinį patikrinimÄ , o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iÅ¡ esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtÄ specifinę mokesčių administravimo procedÅ«rÄ .

Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigÅ«nai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAÄ® 132 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ (pavedimas tikrinti), taip pat pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimÄ iki patvirtinant patikrinimo aktÄ , yra tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, t. y. tik vienas iÅ¡ aptariamos mokesčių administravimo procedÅ«ros metu priimamų dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-320-1062/2018).

11. Å iame kontekste pažymėtina, kad vieÅ¡ojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobÅ«džio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinimas administraciniuose teismuose. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, vis dėlto asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kreipimÄ si į administracinį teismÄ , sisteminis aiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.).

Skundas negali bÅ«ti teikiamas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ . Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali bÅ«ti nurodyti grindžiant skundÄ dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

12. VMI ginčijamu Sprendimu nustatė, kad Patikrinimo akte pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai pritaikyta MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostata ir neįvertintos aplinkybės, kurios yra aktualios siekiant taikyti pareiÅ¡kėjo atliktų sandorių atžvilgiu tiesioginį apmokestinimÄ , t. y. nenustatyta mokestinė bazė, nuo kurios pareiÅ¡kėjas privalo mokėti GPM (nenustatyta 1 000 vnt. UAB „Ekmija“ akcijų įsigijimo kaina ir su jų pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, taip pat Å¡iam sandoriui taikytinos GPM 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte numatytos lengvatos).

Vadinasi, VMI nustatė, kad Patikrinimo akte nebuvo atskleistos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su atliekamu mokestiniu patikrinimu, o duomenų stoka, kaip minėta, gali sÄ lygoti nevisapusiÅ¡ko bei neobjektyvaus sprendimo priėmimÄ . Todėl, siekdama atskleisti Å¡ias aplinkybes, atsakovė nusprendė pavesti atlikti pakartotinį patikrinimÄ . Kitaip tariant, skundžiamu Sprendimu yra nutarta iÅ¡ naujo atlikti patikrinimÄ ir įvertinti naujus aspektus, Å¡iuo Sprendimu nėra užbaigta administracinė procedÅ«ra, nėra priimamas galutinis vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas ginčo klausimu, pareiÅ¡kėjui nėra sukuriama jokių materialinių padarinių.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Sprendimas – tai tarpinio pobÅ«džio procedÅ«rinis dokumentas, per se (pats savaime) nesukeliantis pareiÅ¡kėjui jokių materialinių teisinių padarinių, todėl jis negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-1062/2018).

13. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia pareiÅ¡kėjo argumentas, kad skundas yra teikiamas, inter alia, įgyvendinant MAÄ® 144 straipsnyje įtvirtintÄ fundamentaliÄ mokesčių mokėtojo teisę į teisminę gynybÄ , suteikiančiÄ galimybę teikti skundus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai neiÅ¡sprendžiami iÅ¡ esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad Å¡iame MAÄ® straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) veiksmÄ arba neveikimÄ , kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai atsižvelgiant į ABTÄ® 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

AiÅ¡kinant MAÄ® 144 straipsnio, ABTÄ® 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, darytina iÅ¡vada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

14. Vadovaujantis ABTÄ® 103 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl tarpinio vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo pavesti atlikti pakartotinį patikrinimÄ , kuris nesukelia pareiÅ¡kėjui jokių materialinių teisinių padarinių ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku, todėl administracinės bylos dalis dėl Sprendimo panaikinimo nutrauktina.

15. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – iÅ¡ naujo spręsti Patikrinimo aktas patvirtinimo klausimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dėl Å¡io Patikrinimo akto tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo nutrauktina ir Sprendimas paliekamas galioti, teismas, vadovaudamasis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, atmeta kaip nepagrįstus iÅ¡vestinius reikalavimus iÅ¡ naujo spręsti Patikrinimo aktas patvirtinimo klausimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dėl Å¡io Patikrinimo akto.

16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu n u s p r e n d ž i a : Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 6 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-106. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas