71bdbf98-c979-464f-9d2d-ed0aaa3cedbd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-496-644/2017 Proceso Nr. 3-62-3-02130-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 249560 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-11) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007-09-13 iki Å¡iol yra laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpos buvo perpildytos, gyvenamųjų patalpų plotÄ mažino jose esančių baldų užimamas plotas.

PaaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu 15 bÅ«rio 2 brigadoje, kurios plotas 51,82 kv. m., buvo laikoma iki 26 asmenų, o nuo 2016 m. liepos mėn. miegamųjų vietų skaičius brigadoje buvo sumažintas iki 16 vnt. (8 dviaukÅ¡tės lovos). Tvirtino, kad gyvenamosios patalpos nebuvo aprÅ«pintos baldais, trÅ«ko spintelių, spintų, dėl ko nuteistieji asmeninius daiktus laikė krepÅ¡iuose. Prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, apie 300 nuteistųjų naudojosi 6 klozetais, 4 pisuarais, 7 kriauklėmis, 4 praustuvėmis, todėl nebuvo sÄ lygų laikytis higienos.

Prausykloje tiekiamas tik Å¡altas vanduo, o duÅ¡uose vandens maiÅ¡ytuvai sugedę, teka tik Å¡altas arba tik karÅ¡tas vanduo. Drabužius skalbėsi Å¡altame vandenyje, džiovykla įrengta tik lauke. Gyvenamosios patalpos dezinfekuojamos nepakankamai, neefektyviai, retai, patalpose veisiasi kenkėjai. Gyvenamosios patalpos ir inventorius neremontuojamas. Kratos atliekamos netinkamai, jų metu iÅ¡mėtomi daiktai, sulaužomi baldai. Minėtos gyvenimo sÄ lygos žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , prilygo kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir Konstitucijos 21 straipsnio prasme.

Dėl nurodytų aplinkybių patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino ir skundÄ tenkinti. Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 100-105) nurodė, kad pažeidimas yra tęstinis, jis vyksta iki Å¡iol, todėl senaties terminas netaikytinas. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laikymo sÄ lygas, higienos normas, o pataisos namų bibliotekoje informacija yra pasenusi.

Akcentavo, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra neteisinga, ginčo laikotarpiu brigadose buvo laikoma daugiau asmenų, nei atsakovo atstovas nurodo atsiliepime, o miegamųjų vietų skaičius buvo sumažintas tik nuo 2016 m. liepos mėn. Pažymėjo, kad kenkėjų, ypač blakių ir pelių, naikinimas atliekamas nepakankamai, kenkėjai plinta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie kalinimo sÄ lygas uždarosios zonos kamerose, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių skunde neginčija.

Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė, (b. l. 14-22, 108-113) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. PaaiÅ¡kino, kad ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto paprastai užtenka. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista nebuvo, be to, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos aprÅ«pinamos inventoriumi atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Sulūžę ar netinkami naudoti baldai yra keičiami naujais. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens tiekimo į kiekvienÄ bÅ«rį, tačiau duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo tiekiamas nuolat.

Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Patalpas remontuoja pataisos namų Å«kio skyriaus brigadoje dirbantys nuteistieji. Ä®staigos 2-jo lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Drabužių džiovinimo vietos taip pat įrengtos pasivaikščiojimo kieme.

PaaiÅ¡kino, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir Å¡varos palaikymÄ gyvenamosiose patalpose. Patalpas tvarko budėtojai pagal nustatytÄ grafikÄ , tuo tikslu jiems iÅ¡duodamas valymo inventorius. Kratos atliekamos pagal nustatytÄ tvarkÄ . Duomenų apie neigiamÄ kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.PareiÅ¡kėjas prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Nurodė, kad nemato pagrindo praÅ¡yti atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes neteisėta veika yra tęstinė, pažeidimai tebevyksta iki Å¡iol, be to, pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laikymo sÄ lygas (b. l. 4-11, 100-105).Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ .

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016-10-17 (b. l. 12), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, neprašė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teisinė informacija bibliotekoje pasenusi, tačiau teismas pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir Civilinis kodeksas, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami.

Asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali bÅ«ti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr., pav. LVAT 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171-11). Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad pažeidimas dėl jam neužtikrintų kalinimo sÄ lygų yra tęstinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, laikosi pozicijos, kad tai nėra tęstinis pažeidimas (2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).

PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Todėl atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007-09-13 iki 2013-10-16 taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2013-10-17 iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2016-10-17.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013-10-17 iki 2016-10-17, buvo paskirtas į 15 bÅ«rio 2 brigadÄ , kurios plotas 51,82 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 25).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad vienam asmeniui 15 bÅ«rio 2 brigadoje teko 3,23 kv. m. (51,82/16) ploto. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 15 bÅ«rio 2 brigadoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 100-105) nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių 15 bÅ«rio 2 brigadoje. Pažymėjo, kad iki 2016 m. liepos mėnesio Å¡ioje brigadoje buvo įrengta daugiau miegamų vietų, tik nuo 2016 m. liepos mėn. miegamųjų vietų skaičius 15 bÅ«rio 2 brigadoje buvo sumažintas iki 16 vnt. (8 dviaukÅ¡tės lovos).

Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu 15 bÅ«rio 2 brigadoje gyveno iki 26 žmonių, o pareiÅ¡kėjui buvo paskirta lova Nr. 17, kas, jo nuomone, patvirtina aplinkybę, jog miegamojoje patalpoje buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime. Atsakovo atstovas atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus (b. l. 109-113) paaiÅ¡kino, kad į bylÄ yra pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių tokie, kokie yra atsiliepimo rengimo metu, tačiau atkreipė dėmesį, jokie rekonstrukcijos ar reorganizacijos darbai 2-jo sektoriaus patalpose nebuvo vykdomi ir miegamųjų vietų skaičius nebuvo keičiamas.

Paaiškino, kad pareiškėjo lovos numeris (lova Nr.

17) nesusijęs su brigadoje įrengtų miegamųjų vietų skaičiumi. Teismo vertinimu, pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus 15 būrio 2 brigadoje nepateikė. Duomenų apie Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus rekonstrukcijos ar reorganizacijos darbus, kurių metų būtų keičiamas miegamųjų vietų skaičius 15 būrio 2 brigadoje byloje nėra. Kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 15 būrio 2 brigadoje iki 2016 m. liepos mėnesio buvo įrengta papildomų miegamųjų vietų, ar būtų laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar, kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų) byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas.

Teismas nesiremia, pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktu 15 bÅ«rio 2 brigados nuteistųjų sÄ raÅ¡u su nuteistųjų paraÅ¡ais (b. l. 104), kadangi, teismo vertinimu, Å¡ie asmenys (11 asmenų pagal sÄ raÅ¡Ä ) yra pareiÅ¡kėjo pažįstami, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jų parodymai negalėtų bÅ«ti laikomi ir vertinami, kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie uždarosios zonos kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, plotÄ , miegamųjų vietų skaičių.

Tačiau atsikirtime į atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jis neskundžia bausmės atlikimo sÄ lygų uždarosios zonos kamerose (b. l. 103). Kadangi pareiÅ¡kėjas skundo aplinkybių dėl kalinimo sÄ lygų uždarosios zonos kamerose nepalaiko, jos detaliau neanalizuotinos ir neaptariamos.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, dėl vietos trÅ«kumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namai buvo perpildyti, 300 nuteistųjų naudojosi 6 klozetais, 4 pisuarais, 7 kriauklėmis, 4 praustuvėmis, taigi nebuvo sÄ lygų laikytis higienos, teko laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Gyvenamosiose patalpose trÅ«ko spintų, spintelių, nebuvo kur laikyti drabužius.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Taip pat bendrabučio tipo patalpoje numatyta įrengti po vienÄ spintelę prie lovos. Atsakovo atstovas nepateikė į bylÄ duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, pisuarais, prausyklomis ar duÅ¡ais, kiek spintelių buvo įrengta prie lovų. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar duÅ¡inės. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar duÅ¡ine, dėl vietos trÅ«kumo asmeniniams daiktams laikyti.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (vietos trūkumo prie sanitarinio mazgo, neturėjimo kur pasidėti asmenius daiktus) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose nebuvo skalbiami drabužiai, neįrengta drabužių džiovykla, dėl ko asmeninius drabužius skalbė rankomis po šaltu vandeniu, o džiovino kiemelyje įrengtoje džiovykloje.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktÄ , kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Å ių taisyklių 6 punkte numatyta iÅ¡imtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam bÅ«riui, Å¡ios patalpos gali bÅ«ti įrengiamos dviem bÅ«riams. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimÄ , tačiau nurodė, kad lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡ilto vandens nesuteikimo bÅ«ryje tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens įrengimo kiekviename bÅ«ryje atskirai, jog nuteistieji galėtų praustis po karÅ¡tu duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 55-58), pagal kuriÄ , paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektÄ ir atlikti kenkėjų naikinimÄ .

Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 59-93). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl kenkėjų plitimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad 15 bÅ«ryje kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, kad blakės ir tarakonai naikinami nepakankamai, tačiau remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebÅ«tų naikinami (b. l. 59-93). Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi, plitimo, netinkamo jų naikinimo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pareigÅ«nai kratas atlieka netinkamai, jų metu iÅ¡mėtomi daiktai, sulaužomi baldai, daiktų kratos atliekamos nedalyvaujant jų savininkui.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 158 punktas numato, kad bendroji krata vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata.

Atliekant gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiÅ«ras yra apžiÅ«rimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai. Atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 punktas). PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo daiktai sujaukti, sumaiÅ¡yti, iÅ¡mėtyti ar sulaužyti. Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesiskundus PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie galimai pareiÅ¡kėjo pateiktus skundus PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, tokios aplinkybės nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti.

Todėl teismas laiko Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius neįrodytais.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpose jam buvo uždrausta rÅ«kyti. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ asmenims, esantiems kamerų tipo patalpose, turėti tabako gaminius draudžiama. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jam nebuvo iÅ¡duota Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos sprendimo kopija, nors su sprendimu buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos sprendimų kopijų iÅ¡davimo, taigi atsakovo atstovas neturėjo pagrindo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Å¡ių sprendimų kopijų.

Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat pažymėjo, kad pataisos namų administracija gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus neremontuoja, patalpų remontÄ atlieka patys nuteistieji, patalpose nesutvarkyta elektros instaliacija, nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos, pataisos namai skalbimo paslaugas teikia neaiÅ¡ku kam. Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklÄ ir kalinimo sÄ lygas, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis