71bd11aa-ce14-433d-9f98-d5e16c8feb6a · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-158-1111/2021 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00293-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.14.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.2.8.4 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 12 d. Skuodas Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų teisėjas Dainius Gecevičius, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams ir ieÅ¡kovų N. B., K. Ž. atstovams pagal įstatymÄ A. Ž., R. Ž., jų atstovui advokato padėjėjui V.

T., atsakovės L. V. atstovui advokatui A. J., trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. Ž., R. Ž., N. B., K. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei L. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės: A. Ž. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

R. Ž. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; N. B. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; K. Ž. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; visiems ieÅ¡kovams 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; A. Ž. ir R. Ž. visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 18.15 val., Plungės rajone, kelyje PauoÅ¡niai-Plateliai, atsakovė, vairuodama automobilį „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir važiuodama prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta keitė važiavimo kryptį į deÅ¡inę (į nuvažiavimÄ Ä¯ Å¡alutinį keliÄ ), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir susidÅ«rė su iÅ¡ galo atvažiuojančiu ieÅ¡kovo A. Ž. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį. Å io įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, nukentėjo automobilio „Opel Zafira“ keleiviai – visi Å¡eÅ¡i automobiliu važiavę asmenys patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, Å¡okÄ , o nepilnametei ieÅ¡kovės R.

Ž. dukrai A. B. buvo stipriai sumuÅ¡ta ir kraujavo nosis. 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu L. V. nubausta 225 Eur bauda už jos padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje. Dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo administracinėn atsakomybėn patraukta įvykio kaltininkė L. V. teikė skundÄ Plungės apylinkės teismui, taip pat apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakė, jog L.

V. sukėlė eismo įvykį, dėl to nuobauda jai paskirta pagrįstai. Dėl L. V. kaltų veiksmų ir piktybiÅ¡ko, teisei prieÅ¡ingo elgesio jų Å¡eima patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , kuri yra atlyginta tik iÅ¡ dalies: draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 629 Eur kompensacijÄ už neremontuotinÄ automobilį „Opel Zafira“, taip pat 555 Eur žalos atlyginimÄ už A. B. sužalojimÄ . Kita ieÅ¡kovų ir jų artimųjų patirta žala – fizinis ir dvasinis skausmas, patirtas susidÅ«rus automobiliams, vaikų traumavimas, dėl atsakovės melo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos administracinio nusižengimo bylos procese siekiant apsiginti nuo nepagrįstų atsakovės kaltinimų, ieÅ¡kovo negautos pajamos nuolat lankantis pas tyrėjus teikti parodymus – liko neatlyginta.

Kadangi dėl ieÅ¡kovų patirtos žalos yra vienasmeniÅ¡kai kalta tik atsakovė, ieÅ¡kovai savo patirtos žalos atlyginimo reikalauja teismo keliu. Atsakovės sukelto eismo įvykio metu ieÅ¡kovų automobilyje buvo patys ieÅ¡kovai A. ir R. Ž., taip pat keturi vaikai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), N. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Tiek suaugusieji, tiek vaikai smÅ«gio automobiliams susidÅ«rus metu patyrė fizinį skausmÄ ir didžiulį iÅ¡gÄ stį.

Kurį laikÄ visi buvo Å¡oko bÅ«senoje, ypač vaikai, kurie bÅ«dami mažo amžiaus yra labai jautrÅ«s, pasiduodantys emocijoms ir negeba patys savarankiÅ¡kai susidoroti su stresu. Tiek N., tiek K., tiek J. jautė įvykio pasekmes – vaikai buvo dirglÅ«s, jautrÅ«s, nerimastingi, sutriko miegas ir ritmas. Tas pats buvo ir su pačiais ieÅ¡kovais, kadangi be viso kito prisidėjo iÅ¡gÄ stis dėl galimų vaikų sužalojimo ir Å¡okas dėl iÅ¡vengto pavojaus masto. IeÅ¡kovė R. Ž. buvo numačiusi laikyti vairavimo egzaminÄ (teorinės dalies egzaminas yra iÅ¡laikytas), tačiau po autoįvykio nebedrįsta sėsti prie vairo.

A. Ž. patyrė didelius pergyvenimus dėl šeimos, mažamečių vaikų, jautė kaltę, kad buvo už vairo ir nesugebėjo išvengti žalos. Be to, šeima liko be transporto priemonės, kuri daugiavaikei šeimai yra gyvybiškai svarbi, patyrė sunkumus vykstant pas gydytojus (teko vežti A. B.), apsirūpinant būtiniausiais dalykais. Teko ieškoti iš kur pasiskolinti, taip pat ieškoti kito automobilio. Ieškovų šeima dėl atsakovės sukelto eismo įvykio patyrė didžiulių nepatogumų ir streso.

Po įvykio vaikai ilgai stresavo kai reikėjo kur nors vykti. Vis klausdavo ieÅ¡kovo, ar nepateks į avarijÄ . Vaikai po įvykio pradėjo Å¡lapintis į lovÄ . Tėvams pasikreipus pas gydytojus, buvo patarta leisti vaikams užsimirÅ¡ti ir nepriminti traumuojančios situacijos. Nuo noro vaikus parodyti vaikų specialistams (psichologams ar psichiatrams) tėvai buvo atkalbėti, kad nebÅ«tų situacija jiems priminta ir dar labiau nepablogėtų padėtis. Å iuo atveju atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos laikytinos įrodytomis: neteisėta veika (KET pažeidimas) ir kaltė yra konstatuotos administracinio nusižengimo protokole, priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio ir sukeltos ieÅ¡kovams bei jų vaikams neturtinės žalos (skausmas, kÅ«no sužalojimai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, rÅ«pesčiai, laiko gaiÅ¡imas ir pan.) yra aptartas aukščiau.

IeÅ¡kovai dėl eismo įvykio metu sukelto fizinio skausmo bei dvasinių iÅ¡gyvenimų (iÅ¡gÄ sčio, Å¡oko ir kt.) patirtÄ neturtinę žalÄ vertina: 400 Eur – N. B., 400 Eur – K. Ž., 700 Eur – R. Ž., 1000 Eur – A. Ž., viso – 2500 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo už A. B. ieÅ¡kovai nepraÅ¡o, kadangi jai žalÄ atlygino draudimo bendrovė. Nors ieÅ¡kovai mano, kad gautoji žalos atlyginimo suma toli gražu neatspindi tikrosios žalos. Neturtinės žalos atlyginimo už J.

Ž. nepraÅ¡o, nes mergaitė dėl savo mažo amžiaus nesuprato kas įvyko, dėl ko įvyko sutrenkimas ir dėl ko verkia. Nors faktiÅ¡kai ji irgi patyrė nepatogumus ir jos ramybė buvo sudrumsta. PrieÅ¡ ieÅ¡kovÄ A. Ž. pradėto administracinio nusižengimo tyrimo metu atsakovė nuolat klaidino pareigÅ«nus ir nuo pat eismo įvykio momento ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas A. Ž. bÅ«tų pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį, o ji bÅ«tų laikoma nukentėjusiÄ ja.

Iš pridedamos administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos yra matyti, jog tik nuoseklių ieškovo ir jo atstovo pastangų dėka byloje buvo atliktas išsamus ir nuodugnus tyrimas, kurio pasėkoje pareigūnų pozicija pasikeitė ir ieškovas iš atsakomybėn traukiamo asmens tapo nukentėjusiuoju. Įrodyti, jog teisena turėtų būti pradėta ne prieš jį, o prieš atsakovę L. V., ieškovui A. Ž. užtruko daugiau nei pusę metų, dar beveik tiek pat tęsėsi apskundimo procesai.

Beveik metus ieÅ¡kovas aukojo savo lėšas ir laikÄ vien tam, kad iÅ¡aiÅ¡kintų atsakovės tikslingai suregztÄ apgaulę. IÅ¡ karto po eismo įvykio, kol dar nebuvo atvykę policijos pareigÅ«nai, atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, tyčia perstatė savo transporto priemonę taip, kad susidarytų jos pageidaujamas įspÅ«dis: atsakovė L. V. prieÅ¡ įvykį buvo sustojusi pagrindinio kelio kairiajame kelkraÅ¡tyje ir tada, nepastebėdama iÅ¡ galo pagrindiniu keliu atvažiuojančio ieÅ¡kovo automobilio ir nerodydama posÅ«kio į deÅ¡inę signalo, įstrižai kirto abi juostas siekdama sukti deÅ¡inėn į Å¡alutinį keliÄ , tačiau vėliau, jau po įvykio slėpdama savo veiksmus paslinko automobilį „Volvo“ į deÅ¡inę, pakeitė jo kryptį ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams tvirtino buvusi sustojusi ne kairiajame, o deÅ¡iniajame pagrindinio kelio kelkraÅ¡tyje ir prieÅ¡prieÅ¡inėje pagrindinio kelio juostoje apskritai nebuvusi.

Atsakovė siekė sudaryti įspÅ«dį, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas važiavo pernelyg greitai ir nepastebėjo jos, darančios posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ . Mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė sÄ moningu melavimu policijos pareigÅ«nams ir savo kaltės neigimu. Suprantama, jog vien tai, kad asmuo klysta dėl savo veiksmų vertinimo, savaime negali bÅ«ti laikoma teisės pažeidimu, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė siekė įrodyti esanti nekalta duodama sÄ moningai neteisingus parodymus apie faktines aplinkybes, transporto priemonių judėjimÄ ir iÅ¡sidėstymÄ eismo įvykio metu ir po jo.

Jei atsakovė bÅ«tų pateikusi faktus taip, kaip jie įvyko, administracinio nusižengimo protokolas dėl sukelto eismo įvykio iÅ¡ karto bÅ«tų adresuotas L. V. ir ieÅ¡kovams nebÅ«tų tekę samdyti atstovo teisinei pagalbai teikti ir patirti atitinkamų iÅ¡laidų. Tarp atsakovės veiksmų fabrikuojant eismo įvykio faktinius duomenis ir ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai yra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovas už teisinę pagalbÄ administracinio nusižengimo tyrimo ir skundų nagrinėjimo metu sumokėjo 1000 Eur.

Å i suma yra laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais, kurie nebÅ«tų susidarę, jei atsakovė bÅ«tų elgusis sÄ Å¾iningai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė L. V. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad automobilio „Volvo S+ V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. draudimo polisu TIA Nr. 501485209 buvo privalomai apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

Auto įvykis įvyko 2019 m. kovo 23 d. Taigi dėl įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos L. V. civilinę atsakomybę prisiėmė ir garantavo draudimo bendrovė. Å i aplinkybė buvo žinoma ieÅ¡kovams ir tÄ jie patvirtino procesiniame dokumente. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytÄ 555 eurų neturtinę žalÄ dėl A. B. sužalojimo; civilinis ieÅ¡kinys L. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo: N. B. - 400 eurų sumai; K. Ž. - 400 eurų sumai; R. Ž. - 700 eurų sumai;

A. Ž. - 1000 eurų sumai, įskaitant ir A. B. AB „Lietuvos draudimas“ atlygintÄ 555 eurų sumÄ , nevirÅ¡ija 5000 eurų sumos; civilinis ieÅ¡kinys, atsakove nurodant tik L. V., įteiktas teismui 2020 m. liepos 31 d., t. y. nepraleidus įstatymo leidėjo nustatyto vienerių metų termino, kada nukentėję tretieji asmenys turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ (t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d., kada priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-l640-2019), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neteisėtai reikalauja, kad bendrÄ jų reikalaujamÄ 2500 eurų neturtinę žalÄ atlygintų atsakovė L.

V. bei visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo galimybę neteismine tvarka kreiptis dėl jų nurodytos 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo į atsakingÄ draudikÄ , t. y. AB „Lietuvos draudimas“, kurio civilinės atsakomybės apsaugÄ autoįvykio metu turėjo vairuotoja L. V.. IeÅ¡kovas A. Ž. reikalauja priteisti iÅ¡ L. V. 1000 eurų turtinei žalai atlyginti, ieÅ¡kinio pagrindu nurodydamas teisinės pagalbos administracinio nusižengimo tyrimo ir skundų nagrinėjimo teismuose metu turėtas iÅ¡laidas.

Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N- 16402019, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-118-404/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-255/2020 matyti, kad ieškovas A. Ž. įstatymo leidėjo jam suteiktomis specialiosiomis teisėmis, numatytomis ANK 664, 665, 666 straipsniuose nepasinaudojo, nors jo atstovas advokato padėjėjas V.

T. dalyvavo Plungės apylinkės teismo surengtame posėdyje ir buvo teikiamas atsiliepimas Klaipėdos apygardos teismui į L. V. apeliacinį skundÄ . A. Ž. neteikus praÅ¡ymo ir administracinio nusižengimo bylas nagrinėjusiems teismams nesprendus bei nepriteisus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, o taip pat nepripažinus A. Ž. teisės į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ atskiras civilinis procesas dėl nurodyto negalimas, todėl ieÅ¡kinys 1000 eurų turtinei žalai atlyginti atmestinas. IeÅ¡kovai L.

V. veiksmus administracinio nusižengimo tyrimo byloje vertina kaip sÄ moningÄ melavimÄ , o skundų teikimÄ teismams kaip kenkimÄ , todėl tokiomis iÅ¡vadomis patys visiÅ¡kai nepagrįstai ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principo galiojimÄ . RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį (dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo) palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad ieškovų reikalavimus iš esmės sudaro dvi dalys: reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo dėl 2019 m. kovo 23 d. eismo įvykio kelyje Pauošniai-Plateliai ir reikalaujama ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų administraciniame procese, kuris vyko dėl minėto eismo įvykio, atlyginimo. Šiuo metu jau neginčijamai yra nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio yra kalta atsakovė L. V., kurios civilinė atsakomybė privalomai yra apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuostata, kad dėl minėto įvykio metu padarytos tiesioginės žalos atlyginimo reikalavimas galėtų būti teikiamas ir AB „Lietuvos draudimas“ (t. y. tinkamas atsakovas dėl šio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo galėtų būti ir AB „Lietuvos draudimas“).

Tačiau atsakovo ar atsakovų pasirinkimas yra tik ieškovo prerogatyva. Kitokia situacija yra dėl reikalavimo atlyginti ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas administraciniame procese. Šios išlaidos nėra tiesioginė minėto eismo įvykio pasekmė ir detaliau susipažinus su minėto eismo įvykio tyrimo ir administracinio proceso eiga matyti, kad jos susidarė labiau dėl atsakovės L. V. užimtos procesinės pozicijos ir procesinių veiksmų. Mano, kad ieškovas A. Ž. turi teisę reikalauti iš atsakovės jo patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

Teisės aktuose nėra imperatyvaus draudimo viename procese patirtų proceso iÅ¡laidų reikalauti kitame atskirame procese (ypač tuo atveju kai pirmasis procesas detaliai net nereglamentuoja tokių iÅ¡laidų atlyginimo). Administraciniuose, baudžiamuosiuose ir civiliuose procesuose patirtos proceso iÅ¡laidos nėra laikomos žala civilinės teisės prasme. Atsižvelgiant į tai, dėl ieÅ¡kovo A. Ž. reikalavimo atlyginti jo patirtas proceso iÅ¡laidas esama atsakovė L. V. yra tinkama. Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo metu reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ gali bÅ«ti nukreiptas į AB „Lietuvos draudimas“, todėl pasisako dėl Å¡io reikalavimo dalies pagrįstumo.

VTMT specialistai yra pasisakę, kad ginčo eismo įvykyje sveikatos sutrikdymÄ patyrė tik A. B., kuriai AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 555 Eur (1 MMA) neturtinę (moralinę) žalÄ ir dėl to ginčo nėra. VTMT specialistų iÅ¡vada yra prima facie (turintis aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ ) įrodymas, todėl nesant kitų atitinkamos teisinės galios įrodymų yra laikytina, kad minėtame eismo įvykyje kitų sužalotų asmenų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors sumas dėl neturtinės žalos.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas A. Ž. patvirtino ieÅ¡kinio dalies dėl neturtinės žalos atsisakymÄ , palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos, prašė tenkinti Å¡ia ieÅ¡kinio dalį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad atsakovei neigiant kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, bylos eigoje pradėjo galvoti, kad jis pats gali bÅ«ti pripažintas kaltu, todėl kreipėsi pagalbos į savo atstovÄ V. T.. Jis pats be atstovo nieko nežinojo, kÄ jis gali daryti byloje.

Administracinio nusižengimo teisenoje savo atstovui sumokėjo dalimis per 4 kartus po 250 eurų, nes visų pinigų iÅ¡ karto neturėjo. Sumokėta buvo dar iki pirmos instancijos teismo, nes tik tada sužinojo, kad atsakovė yra nubausta dėl eismo įvykio sukėlimo. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė R. Ž. patvirtino ieÅ¡kinio dalies dėl neturtinės žalos atsisakymÄ , palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos, prašė tenkinti Å¡ia ieÅ¡kinio dalį jame nurodytų motyvų pagrindu.

Davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus kaip ir A. Ž.. Papildomai parodė, kad vienÄ kartÄ pati vežė pinigus atstovui. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad pirmiausiai ieÅ¡kovas A. Ž. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų administracinio nusižengimo teisenoje atlyginimo ir tik AB „Lietuvos draudimas“ atsisakius Å¡ias iÅ¡laidas atlyginti buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui, atsakove pasirenkant L.

V.. Mano, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ pat pradžių pasirinkę netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ taip bando gudrauti. Vėliau AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovams atlygino po 100 eurų neturtinę žalÄ , tačiau pati atsakovė dėl to patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė nuomonę pareikÅ¡tÄ raÅ¡ytinuose paaiÅ¡kinimuose. Papildomai parodė, kad palieka teismui spręsti dėl likusių ieÅ¡kinio reikalavimų. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ bet kuriuo atveju bÅ«tų buvę galutinis neturtinės žalos atlyginimo mokėtojas, todėl su ieÅ¡kovais ir buvo susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo, kad bÅ«tų galutinai iÅ¡spręstas Å¡is ginčas.

Teismas k o n s t a t u o j a : dalis bylos nutraukiama, likusi dalis ieÅ¡kinio atmetama. Nustatytos reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos R. P. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 L. V. paskirta 225 Eur bauda pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2019 m. kovo 23 d. 18.15 val. Plungės r. sav., kelyje PauoÅ¡niai-Plateliai, vairuodama automobilį „Volvo V70“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir važiuodama prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta keitė važiavimo kryptį į deÅ¡inę (į nuvažiavimÄ Ä¯ Å¡alutinį keliÄ ), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir susidÅ«rė su iÅ¡ galo atvažiuojančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, nukentėjo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė (nežymus sveikatos sutrikdymo mastas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktus. 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi L. V. skundas netenkintas ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos R.

P. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 paliktas nepakeistas. 2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas ir 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis palikta nepakeista. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas A. Ž. savo atstovui minėto administracinio nusižengimo teisenoje advokato padėjėjui V. T. sumokėjo 1000 Eur už teisines paslaugas. 2020 m. vasario 17 d.

AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieÅ¡kovei R. Ž., kad netenkino jos praÅ¡ymo dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir N. B., nes nėra duomenų dėl patirtos žalos. 2020 m. vasario 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieÅ¡kovui R. Ž., kad netenkino jo praÅ¡ymo dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo jam ir K. Ž., nes nėra duomenų dėl patirtos žalos. Pažymėjo, kad praÅ¡ytos atlyginti 1000 Eur iÅ¡laidos už teisines paslaugas yra bylinėjimosi iÅ¡laidos ir nelaikytinos turtine žala patirta dėl eismo įvykio. 2021 m. kovo 9 d. ieÅ¡kovai (per savo atstovÄ ) ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė susitarimÄ pagal kurį AB „Lietuvos draudimas“ kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo po 100 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ dėl minėto eismo įvykio.

Dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dalies dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymÄ . Nurodė, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo susitarė su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“. PraÅ¡o grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui dalį žyminio mokesčio. IeÅ¡kovams yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, ieÅ¡kinio atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl yra priimamas, minėta bylos dalis nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovui R. Ž. grÄ Å¾inami 75 proc. už atsisakomÄ ieÅ¡kinio dalį sumokėto žyminio mokesčio – 42 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Dėl ginčo esmės Å ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to ar yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui A. Ž. iÅ¡ atsakovės 1000 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas jÄ laiko turtine žala (nuostoliais), atsiradusia dėl to, kad atsakovė nepripažino savo kaltės dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir dėl to ieÅ¡kovas, kad pats nebÅ«tų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, turėjo kreiptis į savo atstovÄ dėl teisinės pagalbos minėtoje administacinio nusižengimo teisenoje ir patyrė 1000 Eur iÅ¡laidas.

Atsakovė nurodo, kad minėta suma yra bylinėjimosi iÅ¡laidos administracinio nusižengimo teisenoje, todėl jos negali bÅ«ti laikomos turtine žala ir yra nepriteisiamos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės, nes ieÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo minėtoje teisenoje. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IeÅ¡kovas A. Ž. minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje nereiÅ¡kė praÅ¡ymo iÅ¡ atsakovės L. V. iÅ¡ieÅ¡koti jam minėtas 1000 Eur iÅ¡laidas jo atstovo teisinei pagalbai apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkÄ , inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali bÅ«ti taikomos dėl iÅ¡ esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).

Tai reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). Pastarojoje kaip pavyzdyje paminėtoje byloje ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje dėl eismo įvykio sukėlimo administracinėn atsakomybėn patrauktas trečiasis asmuo.

IeÅ¡kovas, suprasdamas, kad apeliaciniu skundu trečiasis asmuo siekia paneigti savo kaltę dėl eismo įvykio ir jÄ perkelti ieÅ¡kovui, sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija. Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai pinigų sumÄ už suteiktas teisines paslaugas konsultuojant dėl eismo įvykio situacijos bei už kitas teisines paslaugas, susijusias su eismo įvykiu. Visų instancijų teismai tokio ieÅ¡kinio reikalavimo netenkino.

Apibendrinant nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į nagrinėjamu klausimu suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovo A. Ž. praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 1000 Eur turtinė žala (nuostoliai) yra jo patirtos iÅ¡laidos jo atstovo teisinei pagalbai apmokėti minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje ir joje Å¡ių iÅ¡laidų klausimo atlyginimas nebuvo sprendžiamas, todėl tai negali bÅ«ti daroma ir Å¡ioje byloje civilinio proceso tvarka ir dėl to minėta ieÅ¡kinio dalis yra atmetama.

Dėl kitų klausimų Atsakovė yra pripažinta kalta dėl minėto eismo įvykio sukėlimo, todėl teismas Å¡ioje byloje neturi pagrindo iÅ¡ naujo vertinti į bylÄ pateiktÄ administracinio nusižengimo teisenos medžiagÄ , atsakyti į teismo posėdyje iÅ¡sakytus proceso dalyvių argumentus dėl administracinio nusižengimo teisenos eigos ir pasisakyti dėl eismo įvykio aplinkybių. IeÅ¡kovams atsisakius ieÅ¡kinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas taip pat plačiau nevertina bylos duomenų, susijusių su minėtu reikalavimu ir dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovė turėjo 1300 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovams dalį ieÅ¡kinio atsisakius, o likusiÄ dalį ieÅ¡kinio atmetant, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos jai lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų A. Ž. ir R. Ž. (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai yra Å¡eima, todėl dėl detalesnio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teismas nesprendžia. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : priimti ieÅ¡kovų A.

Ž., R. Ž., N. B., K. Ž. ieÅ¡kinio dalies dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymÄ ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti atsakovei L. V. iÅ¡ ieÅ¡kovų A. Ž. ir R. Ž. lygiomis dalimis 1300 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui A. Ž. 42 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų) žyminį mokestį. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismÄ .

Teisėjas Dainius Gecevičius