2018-04-18 Nr. AB-7852-3-61-3-02204-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-576-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02204-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjai Ž. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 6–10), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-199(AG-144/01-2016).

2. Agentūra nurodė, kad nesutinka su VAGK sprendime išdėstytais argumentais, mano, jog VAGK netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. VAGK analizavo tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 8.4 punktą, kartu nevertindama 36.3 punkto nuostatų. Iš 2010–2014 metų laikotarpiu galiojusių AGRO taisyklių redakcijų matyti, kad pareiškėjai įsipareigoja nesumažinti ploto daugiau nei 3 proc. per visą įsipareigojimų laikotarpį. Pareiškėjos atžvilgiu yra taikytina AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipa, pagal kurią paramos gavėjas grąžina už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažėjusį plotą, apskaičiuota paramos suma mažinama 3 proc. Ši teisės norma aiškiai nustato, kad nesvarbu, kuriais metais pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus, jo paraiškoje įsipareigotas plotas visą įsipareigojimų laikotarpį (5 metus) negalėjo būti sumažintas, kaip nustatyta AGRO taisyklių 8.4 punkte. Šiuo atveju pareiškėja 2012 ir 2013 metais paraiškose padidindama įsipareigotą plotą, jį privalėjo išlaikyti, t. y. jo nemažinti.

3. Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į atsakovo prašymą (b. l. 47–49) prašė jį atmesti, nurodė, kad 2010 metais teiktoje paraiškoje deklaruoto ploto nesumažino, todėl sugrąžinti dalį paramos iš jos reikalaujama nepagrįstai. Agentūros aiškinimas prieštarauja AGRO taisyklių 8.4 punktui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 66–68) atsakovo prašymą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipoje nurodyta sankcija (paramos už sumažėjusį plotą susigrąžinimas ir paramos mažinimas 3 proc.) pareiškėjai skirta už tai, kad 2014 metų paraiškoje Agentūra nustatė ploto sumažėjimą, viršijantį 3 proc. ribą (AGRO taisyklių 8.4 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pirmąją paraišką paramai gauti pateikė 2010 m. gegužės 26 d. AGRO taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2010 m. spalio 29 d., nustatė, jog pareiškėjai įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą Priemonės programą pateikimo dienos (8.1 p.); kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonės atitinkamas programas (8.2 p.); veiklą vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose); „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Medingųjų augalų juostos ar laukai dirbamoje žemėje“ kasmet gali būti vykdomos skirtinguose ariamosios žemės laukuose, tačiau išlaikant tokį pat pagal programos reikalavimus tvarkomą ražienų ar medingųjų augalų bendrą plotą (8.3 p.); per įsipareigojimų laikotarpį sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodyto pagal priemonę bendro ploto; didinant plotą daugiau nei 2 ha, pareiškėjui įsipareigojimų laikotarpis iš naujo skaičiuojamas naujai įsipareigotiems pagal priemonę plotams, o anksčiau pateiktos paramos paraiškos (paraiškų) įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsia (8.4 p.). Analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėse ginčui aktualiose AGRO taisyklių redakcijose (redakcijos, galiojusios nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.). 2014 metų paraiškos teikimo metu (2014 m. gegužės 2 d.) galiojusi AGRO taisyklių 8.4 punkto redakcija (nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) nustatė, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonę, įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti ploto daugiau kaip 3 proc.

6. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymui yra svarbu išaiškinti jose vartojamą „anksčiau pateiktos paraiškos“ ir „pirmos paraiškos“ sampratą. Aiškinant šią sampratą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, akivaizdu, kad anksčiau pateikta (pirma) paraiška laikytina paraiška, kuri eilės tvarka yra pirma nuo 2007 m. iki 2013 m. (nagrinėjamoje situacijoje tai būtų pareiškėjos 2010 m. gegužės 26 d. paraiška), t. y. būtent pirma paraiška pareiškėja prisiėmė penkerių metų įsipareigojimą nedidinti ploto daugiau nei 2 ha ir nesumažinti daugiau kaip 3 proc. bei kasmet teikti paraiškas. Vertindama vėlesnes paraiškas Agentūra nustato, ar įsipareigojimai pagal pirminę paraišką (šiuo atveju 2010 metų paraišką) yra vykdomi tinkamai, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip visiškai naujos ir nuo pirminės paraiškos atsietos paraiškos. Minėtos AGRO taisyklių nuostatos taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad anksčiau pateiktos (pirmos) paraiškos laikotarpis neprasitęsia tik tais atvejais, jei plotas didinamas daugiau nei 2 ha (vertinant kartu su pirmine paraiška). Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos kiekvienais metais deklaruotas plotas buvo didinamas, tačiau jis buvo didinamas mažiau nei 2 ha (lyginant su 2010 metais deklaruotu plotu: 2011 metais plotas padidintas 1,35 ha, 2012 metais – 1,35 ha, 2013 metais – 1,35 ha, 2014 metais – 0,47 ha). Vadinasi, vadovaujantis minėta AGRO taisyklių 8.4 punkto nuostata, pareiškėjai padidinus deklaruotą plotą mažiau nei 2 ha, laikotarpis iš naujo nepradedamas skaičiuoti, o įsipareigojimų pradžia ir apimtis skaičiuojama nuo anksčiau pateiktos (pirmos) paramos paraiškos, t. y. 2010 m. gegužės 26 d. paraiškos, kuria pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus penkerių metų laikotarpiui.

7. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad VAGK skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Agentūra netinkamai aiškino ir taikė AGRO taisyklių nuostatas, nepagrįstai 3 proc. plotų sumažėjimą nustatė vertindama 2012 ir 2013 metų paraiškose, o ne 2010 metų paraiškoje nurodytus duomenis.

III. 8. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–90), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

9. Agentūra apeliacinį skundą iš esmės grindžia prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai nurodo, kad:

9.1. AGRO taisyklių 36.3 punkto 1 pastraipoje įtvirtinta sankcija apima situacijas, kai paramos gavėjas nuo pirmoje paraiškoje nurodyto ploto (bet ne datos) lauko plotą sumažina ne daugiau kaip 3 proc., o sumažėjusių plotų suma neviršija AGRO taisyklių 8.4 punkte nustatytos ribos. Pareiškėjos atveju, lyginant su 2010 metų paraiškoje įsipareigotu plotu, 2014 metų paraiškoje deklaruotas plotas nebuvo sumažintas, todėl parama pagal AGRO taisyklių 36.3 punkto 1 pastraipą pareiškėjai nebuvo mažinama. Tuo tarpu AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipoje įtvirtinta sankcija apima situacijas, kai per įsipareigojimų laikotarpį, t. y. per 5 metus, deklaruotas laukas yra sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir tuo yra viršijama AGRO taisyklių 8.4 punkte nustatyta riba. Šioje teisės normoje, priešingai nei AGRO taisyklių 36.3 punkto 1 pastraipoje, nėra nustatyta, kad turi būti remiamasi pirmojoje paraiškoje deklaruotu plotu. Agentūros teigimu, AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipa būtent įvardija tai, kad apimant visą įsipareigojimų laikotarpį (nesiejant ploto sumažinimo su pirmosios paraiškos pateikimo faktu) pareiškėjai, kiekvienais metais gaunantys paramą dėl iki 2 ha padidinto ploto, negali jo sumažinti daugiau kaip 3 proc., įvertinus per visą įsipareigojimų laikotarpį pateiktas paraiškas. Nei VAGK, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo AGRO taisyklių 36.3 punkto nuostatų bei kuo skiriasi ir kaip turėtų būti taikomos skirtingos jame įtvirtintos sankcijos, taigi nebuvo atskleista ginčo esmė.

9.2. AGRO taisyklių 8.4 punkte įtvirtinta, kad per įsipareigojimų laikotarpį (per 5 metus) nuo tos dienos, kai buvo pateikta paraiška (skaičiuojama nuo pateikimo datos, o ne nuo pateiktoje paraiškoje nurodyto ploto), įsipareigojama nesumažinti ploto daugiau kaip 3 proc. Šioje teisės normoje nėra nuorodos į tai, kad atskaitos taškas, pagal kurį turi būti lyginamos vėliau pateiktos paraiškos, turi būti pirmoji pateikta paraiška. Priešingai, 8.4 punkte aiškiai nustatyta, kad plotas negali būti sumažinamas daugiau kaip 3 proc. nuo datos, kai buvo pateikta pirmoji paraiška.

9.3. AGRO taisyklėse nėra vartojamas terminas „anksčiau pateiktos paraiškos“, kurį skundžiamame sprendime lingvistiniu teisės aiškinimo būdu analizavo pirmosios instancijos teismas, o ginčas dėl sąvokos „pirma paraiška“ tarp Agentūros ir pareiškėjos apskritai nebuvo kilęs. Agentūra taip pat niekada neginčijo aplinkybių, kad 5 metų pareiškėjos prisiimti įsipareigojimai pradėti skaičiuoti nuo 2010 metais pateiktos paraiškos bei kad pareiškėja naujų įsipareigojimų 5 metams neprisiėmė, t. y. ploto daugiau nei 2 ha nedidino.

10. Pareiškėja Ž. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

12. Byloje sprendžiama dėl Agentūros 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. SP1-568 (11.2.12E), kuriame konstatuota, kad pareiškėja sumažino įsipareigotą laukų plotą daugiau nei 3 proc., todėl susidarė 255,20 Eur dydžio grąžintinų lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ už 2013 ir 2012 deklaravimo metus, kurią pareiškėja privalo grąžinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliantas teigia, kad AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipoje įtvirtinta sankcija apima situacijas, kai per įsipareigojimų laikotarpį, t. y. per 5 metus, deklaruotas laukas yra sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir tuo yra viršijama AGRO taisyklių 8.4 punkte nustatyta riba. Šioje teisės normoje, priešingai nei AGRO taisyklių 36.3 punkto 1 pastraipoje, nėra nustatyta, kad turi būti remiamasi pirmojoje paraiškoje deklaruotu plotu. Agentūros teigimu, AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipa būtent įvardija tai, kad apimant visą įsipareigojimų laikotarpį (nesiejant ploto sumažinimo su pirmosios paraiškos pateikimo faktu) pareiškėjai, kiekvienais metais gaunantys paramą dėl iki 2 ha padidinto ploto, negali jo sumažinti daugiau kaip 3 proc., įvertinus per visą įsipareigojimų laikotarpį pateiktas paraiškas.

16. Byloje nustatyta, kad AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipoje nurodyta sankcija (paramos už sumažėjusį plotą susigrąžinimas ir paramos mažinimas 3 proc.) pareiškėjai skirta už tai, kad 2014 metų paraiškoje Agentūra nustatė ploto sumažėjimą, viršijantį 3 proc. ribą (AGRO taisyklių 8.4 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja pirmąją paraišką paramai gauti pateikė 2010 m. gegužės 26 d. AGRO taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2010 m. spalio 29 d., nustatė, jog pareiškėjai įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą Priemonės programą pateikimo dienos (8.1 p.); kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonės atitinkamas programas (8.2 p.); veiklą vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose); „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Medingųjų augalų juostos ar laukai dirbamoje žemėje“ kasmet gali būti vykdomos skirtinguose ariamosios žemės laukuose, tačiau išlaikant tokį pat pagal programos reikalavimus tvarkomą ražienų ar medingųjų augalų bendrą plotą (8.3 p.); per įsipareigojimų laikotarpį sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodyto pagal priemonę bendro ploto; didinant plotą daugiau nei 2 ha, pareiškėjui įsipareigojimų laikotarpis iš naujo skaičiuojamas naujai įsipareigotiems pagal priemonę plotams, o anksčiau pateiktos paramos paraiškos (paraiškų) įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsia (8.4 p.). Atkreiptas dėmesys, kad analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėse ginčui aktualiose AGRO taisyklių redakcijose (redakcijos, galiojusios nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.). 2014 metų paraiškos teikimo metu (2014 m. gegužės 2 d.) galiojusi AGRO taisyklių 8.4 punkto redakcija (nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) nustatė, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonę, įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti ploto daugiau kaip 3 proc.

17. Taigi AGRO taisyklių 36.3 punkto 3 pastraipoje įtvirtintai sankcijai taikyti reikalingas situacijos atitikimas dviems kriterijams: 1) per 5 metus deklaruotas laukas yra sumažinamas daugiau kaip 3 proc.; 2) sumažėjusių laukų plotų suma viršija 8.4 punkte nurodytą ribą (per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti daugiau kaip 3 proc.).

18. Tiek VAGK, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AGRO taisyklių 8.4 punkto reikalavimas (riba) nebuvo pažeistas, todėl neatsirado pagrindas taikyti 36.3 punkto 3 pastraipoje numatytą sankciją. Teisėjų kolegija pritaria ginčijamo teismo sprendimo argumentams ir konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog nebuvo atskleista ginčo esmė.

19. Dėl aukščiau paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė