71b92b80-a720-435f-84d2-e586c34228f8 · Vilniaus apygardos teismas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASCivilinė bylaNr. 2S-529-431/2012 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00543-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21                                                                                                                                                (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo,nustatė:I.Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti valdymo faktÄ , kad jis valdo pastatÄ -priestatÄ (plane pažymėtÄ la2p), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2005-05-30.Nurodė, kad šį faktÄ nustatyti bÅ«tina tam, kad pareiÅ¡kėjas.galėtų sutvarkyti dokumentacijÄ dėl kreipimosi į teismÄ Ä¯gyjamosios senaties fakto nustatymui.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėIgnalinos rajono apylinkės teismas 2011-09-14 nutartimi atsisakė priimti A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodė, kad tiek registracija registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konstatuoti esant valdymo teisę, nes asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Specialiosiose įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymÄ , todėl tokio reikalavimo taikymas nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymÄ ar j į paneigtųTokiu bÅ«du, teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kime nurodyto fakto nustatymas nesukurs pagrindo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, todėl A. S. pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka ir neturi bÅ«ti priimtas, kaip nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. S. praÅ¡o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iuo argumentu - pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, jog apeliantas neprašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis valdo pastatÄ - priestatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), remiantis CPK 444-445 str. PareiÅ¡kėjas prašė patvirtinti valdymo faktÄ , remdamasis CK 4.25 -4.27 str., bei CPK 526-529, t.y. patvirtinti valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės faktÄ .Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias materialines ir procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.CPK 442 straipsnyje pateiktas sÄ raÅ¡as bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Å is sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl daiktinių teisių, iÅ¡skyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas).

Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimÄ - CPK XXXIV skyriaus normos. Pažymėtina, kad nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ . Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Viena iÅ¡ bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo" normos.

Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso.

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė - pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti valdymo faktÄ , kad jis valdo pastatÄ -priestatÄ (plane pažymėtÄ la2p), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2005-05-30.

Tačiau pirmosios instancijos teismas taikė CPK XXVI skyriaus normas ir pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ kvalifikavo kaip reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kad apeliantas neprašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , remiantis CPK 444-445 str.Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl valdymo fakto patvirtinimo priėmimo klausimÄ , tinkamai neįvertino svarbių Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011- 11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismasnutaria:Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ Â pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                              Laima Gerasičkinienė