A-261-159-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-159/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00998-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgoms dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-298; 2) įpareigoti atsakovą Krašto apsaugos ministeriją grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 19 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298, už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 69 straipsnio pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda − atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjas 2012 m. kovo 22 d. atleistas iš KASP Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjo pareigų, o nuo 2012 m. balandžio 6 d. yra atleistas iš Profesinės karo tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1. Su tarnybinio patikrinimo išvada bei skirta drausmine nuobauda nesutiko. Teigė, kad 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. KTO-1 surašęs tyrėjas buvo neobjektyvus (KDS 21 str. 3 d. 4 p.), šališkas, neįvertino visų svarbių aplinkybių, netinkamai atliko tarnybinį patikrinimą, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė KDS 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti tiriamo įvykio aplinkybes ir KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 pagrindu KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos. 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 nuobaudų įsakymai buvo pripažinti negaliojančiais bei 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. V-44 tarnybinį patikrinimą atlikusiam tyrėjui buvo įsakyta papildyti pirminę išvadą. 2012 m. vasario 23 d. KASP vadas patvirtino papildytą išvadą. Su ja pareiškėjas nesutiko ir 2012 m. kovo 23 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinei inspekcijai (toliau – ir Generalinė inspekcija). Atsakymo iki šiol nėra gavęs.

KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. Drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos KASP vado įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 2011 m. gruodžio 16 d. dieną, jos galiojo 34 (trisdešimt keturias) dienas, o jas panaikinus ir papildžius tą patį tarnybinį patikrinimą, buvo paskirta žymiai griežtesnė drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas numatytas 30 dienų terminas, per kurį gali būti griežtinama nuobauda, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos prieštarauja imperatyviai teisės normai, reglamentuojančiai nuobaudų sugriežtinimo tvarką kariams. Nepaisant to, 2012 m. kovo 20 d. Generalinės inspekcijos atlikto KASP štabo veiklos inspektavimo akte Nr. 3VN-8, pasirinktinai tikrinant KASP nuostatuose numatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą, nepagrįstai nuspręsta, kad tarnybiniai patikrinimai buvo atliekami laikantis teisės aktuose nustatytų terminų ir procesinių reikalavimų.

Vadovaujantis pareiškėjo tarnybos eigos išrašu, jis turi galiojančią nuobaudą − tarnybinio atlyginimo sumažinimą, kuris buvo paskirtas 2011 m. gruodžio 16 d. KASP vado įsakymu Nr. P-1235. Todėl, atleisdamas jį iš tarnybos, atsakovas pažeidė ne tik KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, numatantį, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais paskirtų nuobaudų pareiškėjas neginčijo, todėl vadas negalėjo pakartotinai griežtinti atsakomybės. Nepagrįstai paskirta tokia griežta nuobauda pareiškėjui likus 9 mėnesiams iki pensijos. Pažeidimą pareiškėjas padarė, norėdamas padėti savo dukrai, kurios automobilis sugedo auto magistralėje. Dėl avarijos padarytą žalą kompensavo, jokių pretenzijų iš trečiųjų asmenų nesulaukė. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos patyrė išgyvenimus, buvo priverstas gerti vaistus, prarado teisę į pensiją, iškilo grėsmė jo gyvenimo sąlygų pablogėjimui, todėl prašė iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 63-69) nurodė, kad, vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2011 m. gruodžio 9 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas padarė KDS 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas) ir 75 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba) numatytus drausmės pažeidimus. Atsižvelgdamas į šią tarnybinio patikrinimo išvadą, KASP vadas 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 skyrė drausmines nuobaudas: už piktnaudžiavimą tarnyba (KDS 75 str. 1 d.) – kario laipsnio pažeminimą iki j. eil., už tarnybos pareigų neatlikimą (KDS 76 str. 1 d.) – 20 % tarnybinio atlyginimo sumažinimą 3-jų mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis KDS 27 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bei vykdant Sausumos pajėgų vado 2012 m. sausio 16 d. nurodymą, patikrinimas buvo grąžintas papildymui, 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5 ir jos pagrindu priimtais 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 paskirtos drausminės nuobaudos panaikintos. Pareiškėjo statusas grįžo į buvusį iki drausminių nuobaudų skyrimo.

Atlikus tarnybinio patikrinimo papildymą, 2012 m. vasario 17 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1, kurią 2012 m. vasario 23 d. patvirtino KASP vadas. Šios išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 7 d., savavališkai pasišalindamas iš tarnybos, padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 73 straipsnio 1 dalyje (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybą). Tarnybos metu savavališkai naudojo ne tarnybos tikslams jam tarnybinių užduočių vykdymui priskirtą tarnybinę transporto priemonę, ją autoįvykio metu apgadino, nei savo tiesioginiams, nei aukštesniems vadams apie tai nepranešė. Priešingai, siekdamas tai nuslėpti, paliko apgadintą transporto priemonę nesaugomoje teritorijoje atrakintą su transporto priemonės dokumentais ir raktais, taip sudarydamas prielaidas jam patikėto valstybės turto praradimui ar neteisėtam jo panaudojimui. Tokiais savo veiksmas pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje numatytus karių tarnybai taikomus apribojimus ir padarė KDS 66 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą. Pareiškėjo elgesys tiek minėtų teisės pažeidimų atlikimo metu, tiek po jų atlikimo, tapo nesuderinamas su duota kario priesaika, profesinės karo tarnybos kariui keliamais reikalavimais dėl to laikytinas elgesiu, žeminančiu kario vardą.

Vertinant pareiškėjo veiksmus buvo vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A8-281/2007, Nr. A62-2135/2011, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011). Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Tai, kad karinio vieneto vadas gavo informaciją apie pareiškėjo padarytos veikos įvertinimą, reiškia, kad pareiškėjo veika jau tapo žinoma platesniam asmenų ratui, ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija – diskredituota. Minimų įvykių metu pareiškėjas dėvėjo karinę uniformą, tarnybinis automobilis pažymėtas specialiu valstybiniu numeriu, rodančiu šios transporto priemonės priklausomybę KAS – šios aplinkybės įvykius mačiusiems asmenims leido suprasti, kad veikas atlieka karys, vairuojantis KAS priklausantį tarnybinį automobilį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgos su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 60-62) palaikė atsakovo Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime pateiktą poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė KASP vado 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-781 patvirtintų KASP štabo standartinių veiklos procedūrų 9 dalies reikalavimus, taip pat 2010 m. rugpjūčio 20 d. jo pasirašytos Transporto priemonių naudojimo visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. MT 2010-104 1.1.-1.3., 1.6, 1.8. punktų reikalavimus. Pripažino, kad, vadovaudamasis KDS 27 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei vykdydamas Sausumos pajėgų vado 2012 m. sausio 16 d. nurodymą, KASP vadas 2012 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. V-44 pagrįstai nurodė tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui minėtą tarnybinį patikrinimą papildyti bei pašalinti trūkumus, neatskleidus visų tiriamų įvykio aplinkybių, dėl ko galimai netinkamai kvalifikuotos kario padarytos veikos. Grąžinus patikrinimą papildymui, KASP vadas pagrįstai 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-61 panaikino KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236, priimtais 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 pagrindu, paskirtas drausmines nuobaudas.

Vadovaujantis KASOKTĮ 28 straipsnio 1 ir 3 dalimis KASP vado 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-44 paskirtas tarnybinio patikrinimo papildymas atliktas nepažeidžiant 1 mėnesio termino nuo šio įsakymo priėmimo dienos – 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1 2012 m. vasario 23 d. patvirtinta KASP vado. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas 2011 m. lapkričio 7 d., neturėdamas savo vadovybės sutikimo, tarnybos užduočių vykdymui Vilniaus mieste jam skirta tarnybine transporto priemone, asmeniniais tikslais nuvyko į vietovę ties Rumšiškėmis, tokiu būdu savavališkai pasišalindamas iš tarnybos vietos; grįždamas į Vilnių, pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis; apie autoįvykį pareiškėjas neinformavo policijos, SP budėtojo ir savo vadovybės, o apgadintą automobilį kartu su rakteliais ir dokumentais viduje paliko neužrakintą nesaugomoje teritorijoje ir pasišalino, 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 73 straipsnio 1 dalyje (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybą), pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje numatytus karių tarnybai taikomus apribojimus (profesinės karo tarnybos kariai negali naudoti tarnybos laiko, turto ir tarnybos teikiamų galimybių ne tarnybos tikslais) ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 66 straipsnyje (KASOKTĮ nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas).

KASOKTĮ apibrėžtas karių statusas yra specifinis ir kariams taikomi aukštesni reikalavimai nei eiliniams piliečiams, iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenėje. Karys su valstybe susietas specialiais ištikimybės santykiais ir savo elgesiu neturėtų sukelti pagrįstų įtarimų dėl jo ištikimybės valstybei fakto. Ištikimybės valstybei santykis kario tarnyboje ir laisvu nuo tarnybos metu pasireiškia ir tuo, kad karys gerbia Konstitucijoje, įstatymuose, statutuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas specialiąsias kario ir visų kitų Lietuvos gyventojų pareigas bei jų laikosi, o esant reikalui, tai pasiruošęs ginti ginklu. Stodamas į profesinę karo tarnybą, karys pasižada ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (KASOKTĮ 23 str. 2 d.). Vienas iš asmenų atrankos į profesinę karo tarnybą kriterijų yra ir jo moralinės savybės (KASOKTĮ 28 str. 1 d.). Todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įstatyminius reikalavimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su profesinės karo tarnybos kariui keliamais reikalavimais, todėl toks elgesys laikytinas žeminančiu kario vardą, todėl Krašto apsaugos ministrė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundžiamu įsakymu nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį į atsargą.

Nepagrįstais laikyti pareiškėjo argumentai, kad jis antrą kartą nubaustas už tą patį pažeidimą, nes jo tarnybos eigos išraše nurodyta galiojanti nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. P-1235 pagrindu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad LK KASP vado 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-61, tarnybinės nuobaudos, paskirtos 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236, pripažintos negaliojančiomis, įsakyta perskaičiuoti jo tarnybinį atlyginimą dėl drausminių nuobaudų vykdymo (b. l. 131). Tai, kad pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. tarnybos eigos išraše (b. l. 51-52) nurodyta galiojanti nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas, laikytina technine klaida, nesudarančia pagrindo teigti, kad pareiškėjas du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio tyrimo išvadą surašiusio pareigūno neobjektyvumo ir šališkumo taip pat nepagrįsti, tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų, nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Pripažino, kad KASOKTĮ nenumato teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes, skundo tenkinimo atveju, pareiškėjui būtų kompensuojamas visas negautas tarnybinis atlyginimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde (b. l. 178-183) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Pirminę tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl eil. J. M. padarytų drausmės pažeidimų ir KASP štabo aptarnavimo tarnybos kasdieninės veiklos pažeidimų“ Nr. KTO-5, kurią 2011 m. gruodžio 9 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Štabo GI skyriaus personalo administravimo poskyrio viršininkas kpt. V. V. pateikė KASP viršininkui pik. R. M. tvirtinti, tikrino Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento vyr. specialistas KASP mjr. A. Č.. Todėl, manytina, kad 2012 m. sausio 16 d. rašte Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento kpt. J. V. nurodyti neva buvę pirminės išvados trūkumai yra labiau deklaratyvūs, nes minimi neva neanalizuoti duomenys buvo byloje ir jie nebuvo esminiai. Be to, pažymėtina ir tai, kad jei tyrimą atlikęs karininkas jį atliko nevisapusiškai ir nenuodugniai bei dėl to surašė netinkamą pirminę išvadą, jo atžvilgiu privalėjo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas KDS 56 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai patvirtino, kad toks tyrimas dėl tarnybinį patikrinimą blogai surašiusio karininko nebuvo vykdomas, o tyrimą papildyti buvo pateikta tam pačiam karininkui. Manytina, kad šis karininkas negalėjo papildyti išvados, nes prieš tai pažeidė pirminės išvados atlikimo tvarką (remiantis 2012 m. sausio 16 d. Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento raštu Sausumos pajėgų vadui). Be to, aptariamame rašte kpt. J. V. iš anksto nurodė, kokia turės būti nustatyta atsakomybė J. M., todėl akivaizdu, kad tyrimą vykdžiusiam karininkui, kuris turėjo atsakyti pagal KDS dėl netinkamos pirminės išvados surašymo, nieko kito neliko kaip tik įvykdyti kpt. J. V. nurodymą, nes priešingu atveju būtų pats patrauktas atsakomybėn KDS nustatyta tvarka. Pagal KDS 29 straipsnio 2 dalį „Vadų (viršininkų) veiksmus, tiriant drausmės pažeidimus, kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. Jis gali duoti nurodymus pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus“. Taigi, tik Lietuvos Respublikos KAM Generalinė inspekcija galėjo duoti privalomą nurodymą pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus, o kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. raštas ir jame teikiami nurodymai yra neteisėti.

2. J. V. viršijo savo įgaliojimus, nes jos veika buvo paremta KDS nauja redakcija, kuri pareiškėjo drausmės pažeidimo metu ir drausmės pažeidimo tyrimo metu dar negaliojo, jos raštas prieštaravo aukštesnio karinio rango Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento vyr. specialisto, kuris turi didesnę patirtį ir aukštesnę kvalifikaciją, mjr. A. Č. išvadai, kad pirminė išvada surašyta tinkamai. Aptariamu atveju KDS nauja redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 26 d., todėl tik po to padarytiems drausmės pažeidimams ir tik jų pagrindu pradėtiems tarnybiniams patikrinimams galiojo naujoji redakcija bei neteko galios ankstesnės redakcijos KDS. Pažymėtina, kad grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymo formos aktams. Tačiau naujai KDS redakcijai šio galiojimas atgal nebuvo nustatytas. Poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra negalimas, nes poįstatyminis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) (šiuo atveju kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. nurodymas), ar nuolatinio galiojimo. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau poįstatyminis aktas negali pakeisti paties įstatymo. Jei poįstatyminis aktas, priimtas taikant įstatymo normas, nustatytų grįžtamąją jų galią, toks aktas visais atvejais neatitiktų įstatymo, nes juo būtų įsiterpiama į to įstatymo galiojimo ribas ir tokiu būdu būtų pažeidžiama įstatymo viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 14 d. ir 1994 m. kovo 16 d. nutarimai). Todėl tiek kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. raštas Sausumos pajėgų vadui, tiek aptariami individualūs teisės aktai 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymas „Dėl drausminių nuobaudų pripažinimo negaliojančiomis“ Nr. P-61, 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymas „Dėl tarnybinio patikrinimo papildymo“ Nr. V-44 prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisės principui lex retro non agit.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš KASP personalo S-l skyriaus vyresniosios specialistės A. K. gautame tarnybos eigos išraše, ties grafa nuobauda įrašas, jog pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą, yra techninė klaida, kadangi šie duomenys buvo pateikti ir patvirtinti paties atsakovo.

4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas teisėjai, kadangi buvo kitų aplinkybių, kurios kėlė abejonių jos nešališkumu. Tačiau teisėja nenusišalino, todėl, manytina, nagrinėdama bylą, ji buvo neobjektyvi, kerštavo, todėl sąmoningai atmetė skundą ir skunde iš viso nepasisakė apie aplinkybę dėl drausminės nuobaudos sugriežtinimo tvarkos, kuri numatyta KDS 40 straipsnio 5 dalyje, pažeidimo.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 190-191) nurodoma, kad pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde analizuojami įrodymai, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, perrašoma dalis skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, turinio, remiamasi teisės doktrinos principais, kurie nėra susiję su šios bylos ginčo objektu, nenurodomi jokie teisiniai pagrindai, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, turėjo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, keliamų tokio skundo turiniui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnį šių imperatyvių nurodymų nesilaikymas vertinamas kaip neatitikimas įstatyminiams reikalavimams ir nepašalinus nurodytų trūkumų yra pagrindu laikyti skundą nepaduotu. Iš to sektų, kad, esant tokiems trūkumams, teismas apeliacinio skundo nenagrinėja, kadangi jis laikomas nepaduotu. Taigi, dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime (b. l. 192-195) nurodoma, kad:

1. KASP vadas, 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-61, pripažindamas pareiškėjui 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir P-1236 skirtas drausmines nuobaudas negaliojančiomis, jas nei sugriežtino, nei sušvelnino, aukščiau minėtais įsakymais skirtų drausminių nuobaudų nepakeitė kitomis drausminėmis nuobaudomis, o panaikino jų veikimą, t. y. grąžino pareiškėją į iki šių nuobaudų skyrimo buvusią padėtį ir kompensavo visus su tuo susijusius ir pareiškėjo patirtus praradimus. Kaip matyti iš skundžiamo ministro įsakymo, jo priėmimo teisinis pagrindas yra ne KDS, o KASOKTĮ nuostatos, t. y. pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos į atsargą išleistas buvo ne skiriant jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos, bet KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindais, kurie yra savarankiški profesinės karo tarnybos sutarčių nutraukimo ir išleidimo į atsargą pagrindai ir nėra niekaip siejami su drausminių nuobaudų skyrimu ir taikymu. Kadangi pareiškėjas į atsargą buvo išleistas vadovaujantis KASOKTĮ, o ne KDS nuostatomis, pareiškėjui nebuvo sugriežtintos ir KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir P-1236 skirtos drausminės nuobaudos, nes po jų panaikinimo naujos drausminės nuobaudos pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytos.

lotojo išas

2. KDS 29 straipsnio 2 dalis numato, jog vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus (KDS nuostatos nenumato aukštesnių vadų kontrolės atlikimo konkrečių terminų). KASOKTĮ 11 straipsnio 6 dalis numato, kad Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos, taigi, KASP vadas yra pavaldus Sausumos pajėgų vadui. KDS 40 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi tiek pareiškėjui skiriant drausmines nuobaudas, tiek aukštesniam vadui (Sausumos pajėgų vadui) atliekant tarnybinio patikrinimo kontrolę (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. liepos 12 d.), numatė, jog vadų (viršininkų) sprendimus skirti drausminę nuobaudą kontroliuoja aukštesnysis vadas (viršininkas) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius.

Aukštesnysis vadas (viršininkas) savo iniciatyva arba krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu sugriežtina paskirtą drausminę nuobaudą neviršydamas šio statuto nustatytos sankcijos už padarytą drausmės pažeidimą, jeigu, įvertinęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad buvo paskirta aiškiai per švelni drausminė nuobauda. Vadas (viršininkas), skirdamas griežtesnę drausminę nuobaudą, atsižvelgia į kariui paskirtą ir įvykdytą drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų (KDS 40 str. 4 d. 1 p.).

Sistemiškai ir logiškai aiškinant KDS 40 straipsnio 4 dalies ir 40 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas akivaizdu, kad drausminių nuobaudų skyrimo kontrolę aukštesnysis vadas įgyvendina įvertindamas konkrečios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus faktus, t. y. ar pažeidėjui buvo skirta proporcinga drausminė nuobauda, bet nevertina paties tarnybinio patikrinimo atlikimo visapusiškumo ir objektyvumo. Šiuo atveju Sausumos pajėgų vadas įvertino ne drausminių nuobaudų, paskirtų pareiškėjui pagrįstumą ir proporcingumą, bet tarnybinio patikrinimo, kurio išvada buvo pagrindas skirti drausmines nuobaudas, atlikimo visapusiškumą ir objektyvumą taigi, davė nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus, o ne griežtino ar keitė pareiškėjui paskirtas drausmines nuobaudas.

Atkreiptinas dėmesys, kad KDS 40 straipsnio 5 dalis krašto apsaugos ministrui ar kariuomenės vadui numato teisę skirti švelnesnę nuobaudą nei numato šio statuto nuostatos arba jei nustato, kad kariui buvo skirta per griežta drausminė nuobauda. Tačiau tiek KDS 40 straipsnio 4 dalies, tiek 40 straipsnio 5 dalies nuostatos numato jau paskirtų drausminių nuobaudų reviziją, nevertinant tarnybinio patikrinimo atlikimo visapusiškumo, t. y. numatoma galimybė tos pačios patikrinimo išvados pagrindu pakeisti paskirtas drausmines nuobaudas kitomis.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistės kpt. J. V. tarnybinis pranešimas „Dėl KASP atlikto tarnybinio patikrinimo“ (toliau – ir TP), kuriame konstatuoti tarnybinio patikrinimo (kurio išvada buvo pagrindas KASP vadui skirti drausmines nuobaudas pareiškėjui) trūkumai ir pateiktas siūlymas pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas laikyti negaliojančiomis, o išvadą (KTO-5) ir tarnybinio patikrinimo medžiagą grąžinti tyrimui papildyti, 2012 m. sausio 16 d. buvo pateiktas Sausumos pajėgų vadui, kuris tą pačią dieną tarnybiniame pranešime nurodytiems siūlymams pritarė.

Karo tarnybos statuto, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir KTS) (Žin., 2008, Nr. 30-1057) 4.3 punktas numato, kad įsakymu laikomas vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija. Kadangi Sausumos pajėgų vadas ant TP 2012 m. sausio 16 d. užrašė rezoliuciją, pritariant pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas laikyti negaliojančiomis, o išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą grąžinti tyrimui papildyti, tuo pačiu įvertinant, ar tarnybos metu naudojant tarnybinę transporto priemonę ne tarnybos tikslams nebuvo pažeisti KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje karių tarnybai nustatyti apribojimai, akivaizdu, kad TP nurodytas siūlymas grąžinti išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą tyrimui papildyti bei pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas – tarnybinio atlyginimo sumažinimą ir kario laipsnio pažeminimą – laikyti negaliojančiomis įgavo Sausumos pajėgų vado įsakymo galią.

Tokiu būdu Sausumos pajėgų vadas, kaip aukštesnysis vadas KASP vado atžvilgiu, pasinaudojo KDS 29 straipsnio 2 dalyje jam suteikta drausmės pažeidimų tyrimo kontrolės, o ne drausminių nuobaudų griežtinimo teise. Be to, KDS 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata suteikia teisę aukštesniam vadui apskritai panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą nustačius, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant šio statuto ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus (tokiai teisei įgyvendinti KDS nuostatos laiko apribojimų nenumato apskritai).

Kadangi Sausumos pajėgų vadas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada Nr. KTO-5 buvo pagrindas KASP vadui skirti pareiškėjui drausmines nuobaudas, buvo atliktas nevisiškai ištyrus su tiriamu įvykiu susijusias aplinkybes, nevisapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, todėl Sausumos pajėgų vadas turėjo teisę panaikinti KASP vado pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas, taip pat įpareigoti papildyti tarnybinį tyrimą TP nurodytais pagrindais, siekiant iš naujo įvertinti pareiškėjo elgesį dėl tarnybinės transporto priemonės naudojimo tarnybos metu asmeniniais tikslais.

3. Pareiškėjas klaidingai suvokia Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo Nr. XI-1636 (Žin., 2011, Nr. 143-6704) įsigaliojimo (nuo 2011 m. lapkričio 26 d.) teisines pasekmes ir neteisingai taiko teisės aktų galiojimo laike pricipus. Įsigaliojus šiam įstatymui, KDS 29 straipsnio 2 dalis teisę kontroliuoti vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus ir duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus suteikė ne tik krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, bet ir aukštesniam vadui.

Ši teisė yra procesinio pobūdžio ir niekaip neįtakoja drausmės pažeidėjo teisių ir pareigų, nesunkina jokiu kitu būdu jo teisinio statuso ar atsakomybės, nėra į pareiškėją nukreipta teisinio poveikio priemonė. Kaip minėta, ši nuostata įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 26 d., tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5 buvo patvirtinta 2011 m. gruodžio 9 d., Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistė kpt. J. V. tarnybinį pranešimą „Dėl KASP atlikto tarnybinio patikrinimo“ Sausumos pajėgų vadui įteikė 2012 m. sausio 16 d., vadas jame nurodytiems pasiūlymams tą pačią dieną pritarė ir įpareigojo KASP vadą įvykdyti TP nurodytus siūlymus.

Taigi, visi minėti veiksmai buvo atlikti jau po naujos redakcijos KDS 29 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigaliojimo, o tai reiškia, kad nebuvo pažeisti jokie teisės aktų galiojimo laike principai. Visos KDS nuostatos, kuriomis Sausumos pajėgų vadas pasinaudojo įgyvendindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo kontrolę (KDS 29 str. 2 d., 40 str. 2 d. 2 p.), įsigaliojo dar 2011 m. lapkričio 26 d., tuo tarpu šiomis nuostatomis Sausumos pajėgų vadas vadovavosi 2012 m. sausio mėnesį. Tai, kad pareiškėjas teisės aktų pažeidimus įvykdė 2011 m. lapkričio 7 d., nepaneigia vadų teisės ir pareigos vadovautis ta KDS redakcija, kuri galioja priimant procedūrinio pobūdžio sprendimus.

Faktų, kad KASP ar Sausumos pajėgų vadai, vadovaudamiesi naujos redakcijos KDS nuostatomis, pasunkino pareiškėjo padėtį labiau nei tai būtų galėję padaryti vadovaudamiesi pareiškėjo teisės aktų pažeidimų įvykdymo metu galiojusios KDS redakcijos nuostatomis (pvz., būtų panaikintos kai kurios pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės, už atitinkamą pažeidimą pritaikyta sunkesnė nuobauda, panaikintos kurios nors drausmės pažeidėjo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo metu), pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Bylos ginčas yra dėl atleidimo iš karo tarnybos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 73 straipsnio 1 dalyje (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybą), pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje numatytus karių tarnybai taikomus apribojimus (profesinės karo tarnybos kariai negali naudoti tarnybos laiko, turto ir tarnybos teikiamų galimybių ne tarnybos tikslais) ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 66 straipsnyje (KASOKTĮ nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas). Teismas pripažino, kad dėl šių pažeidimų atsakovas nuobaudas paskyrė pagrįstai, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino tarnybinio patikrinimo atlikimo aplinkybes bei drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų teisėtumą ir tai lėmė netinkamą teisės taikymą bei nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą ABTĮ 136 straipsnio ribose, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir kad jis privalo patikrinti visą bylą, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1, kuri 2012 m. vasario 23 d. buvo patvirtinta KASP vado, nustatė pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo faktines aplinkybes ir, kadangi pareiškėjas pažeidimo fakto iš esmės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pažeidimo faktinių aplinkybių vertinti iš naujo, dėl ko bus tikrinamas tik pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumas.

Pareiškėjui 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 pagrindu KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 buvo paskirtos drausminės nuobaudos. 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 nuobaudų įsakymai buvo pripažinti negaliojančiais (b. l. 25). Minėtas įsakymas grindžiamas Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 29 straipsnio 2 dalimi bei Sausumos pajėgų vado 2012 m. sausio 16 d. nurodymu, kad KASP 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga grąžinta KASP štabui tyrimui papildyti. 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. V-44 tarnybinį patikrinimą atlikusiam tyrėjui buvo įsakyta papildyti 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinį patikrinimą.

Įsakymas dėl 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo papildymo grindžiamas Sausumos pajėgų vado 2012 m. sausio 16 d. nurodymu ir kpt. J. V. 2012 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl KASP atlikto tarnybinio patikrinimo“, kuriuo buvo pasiūlyta įvertinti, ar nebuvo pažeisti KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalimi nustatyti apribojimai (b. l. 132).

Drausmės statuto 29 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo pagrindu KASP vadas privalėjo vykdyti aukštesniojo vado nurodymus ir pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus bei panaikinti anksčiau paskirtas, remiantis 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5, nuobaudas. Atlikus papildomą tyrimą ir 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-1 pagrindu KASP vadas 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-270 paskyrė nuobaudą – atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų (b. l. 48). Pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimo panaikinti šį įsakymą, tačiau prašo jį grąžinti į konkrečias pareigas, kurias ėjo iki atleidimo iš tarnybos, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, iš esmės siekdamas grįžti į tarnybą, nesutinka ir su įsakymu dėl jo atleidimo iš pareigų. Todėl teismas ex offício ir nesant skundo reikalavimo panaikinti įsakymą, vertina KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-270 teisėtumą.

Taip pat remiantis 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1 Krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298 buvo nutraukta profesinė karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (b. l. 3). Krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. P-298 patvirtina, kad įsakymas priimtas remiantis Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus, o KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2011 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-1637 redakcija) nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai patvirtina, kad pareiškėjas Krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298 atleistas dėl padarytų drausmės pažeidimų, kurie 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. KTO-1 kvalifikuoti kaip Drausmės statuto 66 straipsnio pažeidimas, t. y. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas. Taip pat pareiškėjo elgesys įvertintas kaip žeminantis kario vardą ir nesuderinamas su kario duota priesaika ir profesinės karo tarnybos kariui keliamais reikalavimais. Pastarasis pažeidimas nėra atitinkamai kvalifikuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje pagal Drausmės statutą, tačiau jis atitinka Drausmės statuto 69 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-270 ir Krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-298 „Dėl eil. J. M. išleidimo į atsargą“ teisėtumą (ABTĮ 3 str. 2 d.) daro išvadą, jog šie įsakymai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, tai yra Drausmės statuto 40 straipsnio 4 dalies 1 punktui, kuriuo nustatyta, kad drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. KASP vadas 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-270 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – atleidimą iš pareigų, atitinkančią Drausmės statuto 37 straipsnyje numatytą nuobaudą. Krašto apsaugos ministrė 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą, numatytą Drausmės statuto 38 straipsnyje atleidimą iš tarnybos. Drausminės nuobaudos paskirtos praėjus daugiau nei 30 dienų nuo KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų. Todėl švelnesnės drausminės nuobaudos, paskirtos pareiškėjui 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 pagrindu, negalėjo būti griežtinamos, nenustačius naujų aplinkybių ir tik pakeitus pažeidimų kvalifikavimą, nes atleidimas iš pareigų ir tarnybos pagal Drausmės statuto VI skirsnyje numatytą drausminių nuobaudų griežtumo hierarchiją yra griežtesnė nuobauda nei KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 paskirtos drausminės nuobaudos – tarnybinio atlyginimo sumažinimas ir kario laipsnio sumažinimas.

Pripažinus, kad drausminės nuobaudos paskirtos pažeidžiant nustatytą tvarką KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. P-270 „Dėl eil. J. M. atleidimo iš pareigų“ ir Krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. P-298 „Dėl eil. J. M. išleidimo į atsargą“, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos ir nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, yra naikintini kaip neteisėti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, nustačiusi absoliutų ginčijamų įsakymų negaliojimo pagrindą dėl jų prieštaravimo Drausmės statuto 40 straipsnio 4 dalies 1 punktui, kitų įsakymų negaliojimo pagrindų nevertina.

Nustačius, kad pareiškėjas yra atleistas iš karo savanorių karo tarnybos be įstatyme numatyto pagrindo, jis grąžintinas į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjų pareigas. Grąžinus pareiškėją į tarnybą, jam turi būti atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką (KASOKTĮ 48 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašo, grąžinus jį tarnybą, priteisti jam vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius. Pareiškėjas nėra paskaičiavęs priteistinų sumų ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėtas sumas, todėl būtina rinkti daug naujų įrodymų, patvirtinančių priteistinų sumų dydžius, o tai gali užtrukti tam tikrą laiką, kas gali sukliudyti pareiškėjo teisei nedelsiant grįžti į tarnybą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas visiškai ir dalyje dėl atlyginimo priteisimo už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei neturtinės žalos priteisimo byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

J. M. (J. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-270 „Dėl eil. J. M. atleidimo iš pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-298 „Dėl eil. J. M. išleidimo į atsargą“.

Grąžinti J. M. (J. M.) į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjų pareigas.

Bylą dalyje dėl J. M. (J. M.) reikalavimo priteisti atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei neturtinės žalos priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas