71b80069-db05-404d-957e-563e6eda4e86 · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1933-882/2019 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00815-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; 21.14.9 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2019 m. lapkričio 7 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Audrius Sadauskas, sekretoriaujant Eglei Smilgienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., nedalyvaujant institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , t. y.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė : 2019-10-16 atliekant patikrinimÄ Å iaulių (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A.

B. laikotarpyje nuo 2017-12-01 iki 2019-10-16 (nuo 2017-12-01 iki 2018-03-05 neturint verslo liudijimo, nuo 2018-03-05 iki 2018-04-03 nupirkus verslo liudijimÄ , nuo 2018-04-03 iki 2018-04-10 neturint verslo liudijimo, nuo 2018-04-10 iki 2018-05-31 nupirkus verslo liudijimÄ , nuo 2018-05-31 iki 2019-07-22 neturint verslo liudijimo, nuo 2019-07-22 iki 2019-08-30 nurodžius įsigyti verslo liudijimÄ , nuo 2019-08-30 iki 2019-10-15 neturint verslo liudijimo, nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 nurodžius įsigyti verslo liudijimÄ ) nurodė dirbti pardavėja D.

S., gim. (duomenys neskelbtini), turgavietėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra prekiauti jo pateiktais rÅ«bais, suteikė jai darbo vietÄ , aprÅ«pino prekėmis ir už darbo dienÄ mokėjo sutartÄ darbo užmokestį – 10 Eur už dirbtÄ dienÄ , tuo nesilaikė LR darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 p., 2 p., ir pažeidė LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 p. nuostatas, įsigaliojusio nuo 2017-01-01.

Teisme A. B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir dėl Å¡io nusižengimo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Pripažino, kad pirmiau paminėtais laikotarpiais D. S. dirbo. Mokėjo jai 10 eurų už iÅ¡dirbtÄ dienÄ . Å iai dienai prekyba nevyksta. Kas suraÅ¡yta, viskas teisinga ir su viskuo sutinka. Dabar su žmona gyvena dviese. Mažamečių iÅ¡laikomų vaikų neturi. Dėl to, kokios mėnesinės pajamos, deklaravo, gaunasi kažkur apie 1000 eurų į rankas. Dirba kartu su žmona. Tos pajamos abiem.

Plius minus, nevienodai. Byloje esantys jo paaiÅ¡kinimai teisingi, juos tvirtina, sakė teisybę ir teismas jais gali remtis. Prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turgavietėje, gyvena (duomenys neskelbtini). Kad prisidirbo, reikia ir atkentėti. Gailisi tai padaręs. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A.

B. pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. kaltę, be jo paties savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – raÅ¡ytinė bylos medžiaga: pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas dėl turgaviečių patikrinimo, pavedimas atlikti patikrinimÄ , patikrinimo aktas, dokumentų paėmimo aktas, informacija, identifikuojanti D.

S., A. B., pažeidėjo tapatybes, kitus Å¡ių asmenų duomenis, jų paaiÅ¡kinimai, dokumentų kopijos/nuoraÅ¡ai pagal dokumentų paėmimo aktÄ , administracinio nusižengimo protokolas. Teismo posėdžio metu ir pats A. B. pripažino bei patvirtino, kad jo kaltinime nurodytais laikotarpiais D. S. dirbo ir mokėjo jai 10 eurų už iÅ¡dirbtÄ dienÄ . Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad A. B. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai.

Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.). Skiriant administracinę nuobaudÄ A. B., atsižvelgtina į jo padarytos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobÅ«džio nusižengimÄ A. B. padarė pirmÄ kartÄ , nusižengimas padarytas ne piktybiÅ¡kai, nesant didelio masto, o faktiÅ¡kai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta nors ir minimali 1000 Eur dydžio bauda yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindo tikėti, kad A.

B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus įgyvendinti ir pasiekti, paskiriant A. B. mažesnę baudÄ , nei numatytas sankcijoje už padarytÄ nusižengimÄ baudos minimumas, todėl jis baustinas 400 eurų bauda (ANK 25, 32, 34–36 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635–637, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, 676 straipsniu, n u t a r i a:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į valstybės pajamas, sumokant jÄ Ä¯ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK: 19107045353).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Sadauskas