2013-07-18 Nr. AB-4328-3-61-3-02153-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -1059/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02153-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 16.2; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. B. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybei dėl nuostolių (neišmokėto darbo užmokesčio) atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1-6, II t., b. l. 43) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės jos naudai 27 244 Lt nepriskaičiuoto ir neišmokėto pareiginio atlyginimo už darbą Širvintų rajono savivaldybės mero patarėja laikotarpiu 2008 m. balandžio 1 d.–2011 m. balandžio 7 d.; 2) priteisti atlyginimo vidurkį už uždelsimą atsiskaityti, skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti penkis procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo neišmokėto pareiginio atlyginimo sumos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-19 Širvintų rajono savivaldybės taryba įsteigė mero patarėjo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigybę (A lygio 10 kategorija), į kurią ji paskirta 2007 m. birželio 1 d. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 2. Šias pareigas (A lygio 10 kategorijos) ji ėjo nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. ir visą šį laikotarpį pareigybės lygis, kategorija ir tai kategorijai (10) Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo 2006 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. X-789 nustatytas pareiginės algos koeficientas (4,8) nebuvo keičiami, buvo keičiamas tik valstybės tarnautojams nustatomas bazinės algos dydis.

Pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 4 d. Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymu Nr. X-1349 patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas, kurio 3 priede mero patarėjo pareigybei nustatytas pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes (Širvintų rajono savivaldybė priskiriama IV grupei): nuo 2008 m. balandžio 1 d. lygis A, kategorija 12–15; nuo 2009 m. sausio 1 d. A lygis, pareigybių kategorija 13–15; nuo 2010 m. sausio 1 d. A lygis, pareigybių kategorija 14–15. Valstybės tarnautojo suvienodintų pareigybių kategorijų sąrašas buvo keičiamas 2009 m. gruodžio 2 d. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-512, kuriame mero patarėjo pareigybei nustatytas A lygis ir 12–15 pareigybių kategorija.

Nurodė, kad Širvintų rajono mero patarėjo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigybės lygis ir pareigybės kategorija nuo pareigybės įsteigimo iki savivaldybės mero kadencijos pabaigos turėjo būti tokie: nuo 2007 m. gegužės 29 d. (pareigybės įsteigimas) iki 2008 m. kovo 31 d. A lygio 10 kategorija, nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. A lygio 12 kategorija, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. A lygio 13 kategorija, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. A lygio 14 kategorija.

Pareiškėja pažymėjo, kad iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos gautos informacijos matyti, jog jos pareiginės algos koeficientas nuolat buvo 4,8, t. y. atitinkantis 10-ąją valstybės tarnautojo pareigybės kategoriją. Tai patvirtina ir informacija apie mero patarėjo pareigybės priskyrimo aukštesnei kategorijai svarstymą Širvintų rajono savivaldybėje. Valstybės tarnybos įstatymu (toliau – VTĮ) mero patarėjo pareigybei (A lygio 12–15 kategorija) buvo nustatyta jau nuo 2008 m. balandžio 1 d. ir keičiama nuo 2009 m. sausio 1 d., 2010 m. sausio 1 d. ir 2011 m. sausio 1 d., tačiau Širvintų rajono savivaldybė Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais visiškai nevykdė. 2009 m. rugsėjo 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo bandoma svarstyti klausimą dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-19 „Dėl mero patarėjo pareigybės steigimo“ dalies pakeitimo, tačiau jis liko neapsvarstytas, kadangi taryba nusprendė išbraukti sprendimo projektą iš pagrindinės posėdžio darbotvarkės. Jai žodžiu buvo teigiama, jog dėl lėšų trūkumo padidinti pareigybių kategoriją kol kas galimybių nėra, tai bus padaryta vėliau, kompensuojant neišmokėtas sumas. 2011 m. balandžio 28 d. naujai išrinkta Širvintų rajono savivaldybės taryba jau pirmame posėdyje sprendimu Nr. 1-27 mero patarėjo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojui) pareigybei nustatė 12 kategoriją.

Teigė, kad iki šiol negavo 25 679 Lt nepagrįstai nemokėto pareiginio atlyginimo, todėl taikytinas Civilinio kodekso 6.210 straipsnis, pagal kurį Širvintų rajono savivaldybė jai privalo išmokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 25 679 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 7 d. (jos darbo pabaiga) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Be to, Širvintų rajono savivaldybės taryba nevykdė VTĮ 41 straipsnio bei Darbo kodekso 141 straipsnio reikalavimų, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 141 str. 3 d., jai turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką. Jos atlyginimo vidurkis 2010 ir 2011 metais buvo 2 484 Lt, taigi, pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d, nuo 2011 m. balandžio 7 d. (pareiškėjos atleidimo iš darbo diena) iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Širvintų rajono savivaldybė privalo išmokėti 42 228 Lt.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 53-57, II t., b. l. 49-50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi, vadovaujantis VTĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punktu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras, o pagal 8 straipsnio 3 dalį, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų, gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tvirtina savivaldybės taryba.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu nurodė, kad pareiškėja iš Širvintų rajono savivaldybės mero patarėjos pareigų buvo atleista 2011 m. balandžio 7 d., tačiau per nurodytus įstatymo nustatytus terminus į administracinį teismą nesikreipė, o pareiškimą teismui surašė tik 2012 m. rugpjūčio 14 d., taigi praleido kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėja neprašo atnaujinti praleisto termino bei nepateikė termino praleidimo priežastis įrodančių dokumentų, todėl jos reikalavimai negali būti tenkinami.

Teigė, kad pareiškėja prašyme teismui neteisingai nurodo pareigybių priskyrimo kategorijoms laikotarpius bei taikomas kategorijas. Vadovaudamasis VTĮ 24 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad iki 2008 m. gegužės 1 d. valstybės tarnautojų pareigybėms lygiai ir kategorijos buvo nustatomi remiantis VTĮ 24 straipsniu, pakeistu 2006 m. liepos 19 d. Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-789 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. IX-992. Laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. mero patarėjo pareigybė Širvintų rajono savivaldybėje, turinčioje mažiau kaip 100 000 gyventojų, buvo priskirta A lygio 6–10 kategorijai. 10 kategorijai buvo nustatytas 4,8 pareiginės algos koeficientas. Nuo 2008 m. gegužės 1 d., vadovaujantis 2007 m. gruodžio 4 d. VTĮ 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymu Nr. X-1349 buvo pakeistas VTĮ 24 straipsnis, todėl pagal VTĮ 3 priedo 3 punktą mero patarėjo pareigybė Širvintų rajono savivaldybėje, kuri pagal nustatytus kriterijus priskiriama IV įstaigų grupei, buvo A lygio 12–15 kategorijos ir J. B. darbo laikotarpiu iki 2011 m. balandžio 7 d. nesikeitė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 24 punktu, pareiškėjos pareigybei nustatytina 12 kategorija, kuriai pareiginės algos koeficiento dydis nuo 2008 m. gegužės 1 d. buvo 5,7, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šiol – 5,64. Pareiginės algos bazinis dydis, taikomas visiems valstybės tarnautojams 2008 metais, buvo 490 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. – 450 Lt, taigi pareiškėjai pareiginė alga, jei būtų taikoma A lygio 12 kategorija, turėtų būti skaičiuojama taip: 2008 m. gegužės 1 d.–2009 m. sausio 1 d. 2 793 Lt per mėnesį (5,7 x 490 Lt); 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. rugpjūčio 1 d. 2 707,5 Lt per mėnesį (5,7 x 475 Lt) ir 2009 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. balandžio 7 d. 2 538 Lt per mėnesį (5,64 x 450 Lt).

Pažymėjo, kad pareiškėja 2007–2011 m. Širvintų rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu buvo ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos nare, ir nuo 2007 m. birželio 1 d. ėjo Širvintų rajono savivaldybės mero patarėjos pareigas, taigi dalyvavo ir galėjo daryti įtaką sprendimams priimti ir jiems inicijuoti, jei tai buvo būtina pagal galiojančius teisės aktus. 2009 m. rugsėjo 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžiui pateikus sprendimo dėl mero patarėjo pareigybės kategorijos padidinimo projektą pareiškėja, būdama tarybos nare, paprašė išbraukti klausimą iš tarybos posėdžio darbotvarkės ir jo nesvarstyti. Taigi ji pati atsisakė didesnio darbo užmokesčio.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo kad Darbo kodekso 207 straipsnyje nustatyti delspinigiai yra skaičiuojami tik tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio darbo (tarnybos) teisiniai santykiai nėra nutrūkę. Pareiškėja iš pareigų atleista 2011 m. balandžio 7 d., taigi jos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nepagrįstas.

Paaiškino, kad 2011 m. balandžio 7 d. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 7-1 atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos, vadovaujantis VTĮ nuostatomis, buvo priimtas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 10-149, pagal kurį jai buvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir vieno mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka VTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja atleista iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą, todėl jos atžvilgiu taikomos VTĮ 41 straipsnio 5 dalies nuostatos, o Darbo kodekso 141 straipsnis dėl uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės ir mokėjimo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką netaikomas, todėl reikalavimas priteisti 42 228 Lt už uždelsimą atsiskaityti, kai uždelsiama ne dėl darbuotojo kaltės, atmestinas.

Remdamasis teismų praktika ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad pareiškėjai jos atleidimo dieną buvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, taigi, jei būtų padaryta išvada, jog jai neteisėtai buvo neišmokėta tam tikra darbo užmokesčio dalis, galėtų būti išieškota tik ta neišmokėta dalis, o ne atlyginimo vidurkis, kaip prašo pareiškėja.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 53-59) pareiškėjos J. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-19 „Dėl mero patarėjo pareigybės steigimo“ įsteigė vieną mero patarėjo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigybę (lygis – A, kategorija – 10). Širvintų rajono savivaldybės mero 2007 m. gegužės 31 d. potvarkiu Nr. 1 patvirtintas mero patarėjo pareigybės aprašymas ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Širvintų rajono savivaldybės mero 2007 m. birželio 1 d. potvarkiu Nr. 2 J. B. buvo paskirta eiti mero patarėjos pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu jo įgaliojimų laiku nuo 2007 m. birželio 1 d.. Iš šių pareigų J. B. buvo atleista 2011 m. balandžio 7 d. mero potvarkiu Nr. 7-1. Atleidžiant pareiškėją iš pareigų, išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas už 31,53 kalendorines dienas ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka VTĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Nurodė, jog nuo 2008 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2007 m. gruodžio 4 d. VTĮ 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymas Nr. X-1349, kuriuo buvo pakeistas VTĮ 24 straipsnis ir įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, kurį kiekvienos kategorijos pareigybėms nustato VTĮ 1 priedas, pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis.

Teismas nurodė, jog atsakovo teigimu, to neneigia ir pareiškėja, be to, pagal VTĮ 2 priedą nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybėje priskiriama IV įstaigų grupei, taigi, vadovaujantis VTĮ 3 priedo 3 punktu mero patarėjo pareigybė nuo 2008 m. gegužės 1 d. buvo A lygio 12–15 kategorijos. Teismas pažymėjo, jog ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, kuri susidarė dėl jos pareigybei ne pagal galiojančius teisės aktus nustatytos pareigybės kategorijos (vietoje 12 kategorijos – 10).

Dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką atmestinas, kadangi yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, pabrėžė, kad VTĮ 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tačiau šiame įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl valstybės tarnautojo negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl, atsižvelgiant į VTĮ 5 straipsnį, valstybės tarnautojų pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Teismas nurodė, kad VTĮ 24 straipsnio 2 dalyje pateiktos pareiginės algos dydžio nustatymo (apskaičiavimo) taisyklės, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato VTĮ 3 priedas.

Įvertinęs nurodytas materialinės teisės normas jų aiškumo aspektu, teismas padarė išvadą, kad jų nuostatos yra suformuluotos pakankamai aiškiai ir suprantamai tam, kad turinti aukštąjį išsilavinimą ir atliekanti pakankamai aukštos kategorijos valstybės tarnautojo pareigas pareiškėja galėtų suvokti, kad jai buvo mokamas mažesnis negu pagal nurodytas teisės normas priklausantis darbo užmokestis, t. y. kad jai buvo neteisingai nustatyta pareigybės kategorija. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai - 2009 m. rugsėjo 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolas Nr. 1P-9, iš kurio matyti, kad į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas sprendimo projekto „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-19 „Dėl mero patarėjo pareigybės steigimo“ dalinio pakeitimo“ svarstymas. Sprendimo projekte buvo numatyta pakeisti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-19 dalį ir vietoje žodžių „lygis – A, kategorija – 10“ įrašyti žodžius „lygis A, kategorija – 12“ (I t., b. l. 45). Tačiau pati pareiškėja tarybos posėdyje išreiškė savo valią ir paprašė išbraukti šio klausimo svarstymą iš darbotvarkės. Tarybos sprendimu buvo išbrauktas sprendimo projektas iš pagrindinės posėdžio darbotvarkės. Taigi pareiškėja suprato ir siekė, kad jos teisė nebūtų įgyvendinta.

Nurodė, jog prie tarybos posėdžio protokolo pridėtas pareiškėjos parengtas ir posėdyje perskaitytas pranešimas, kuriame išdėstyti motyvai, kodėl ji prašo išbraukti minėto klausimo svarstymą. Pranešime (I t., b. l. 47) pareiškėja J. B. nurodo, kad sprendimo projektas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-19 „Dėl mero patarėjo pareigybės steigimo“ dalinio pakeitimo“ buvo parengtas svarstyti Taryboje liepos mėnesį, kai ji atostogavo, todėl paskambinusi merui paprašė, kad nebūtų teikiamas svarstyti. Pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės administracija privalo vykdyti įstatymus, todėl vadovaudamasi Seimo įstatymu patvirtintu 2009 m. valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašu vėl pateikė svarstyti šį klausimą, tačiau ji pasilieka moralinę teisę atsisakyti jai priklausančios didesnės kategorijos. Šiuo sunkmečiu visi privalo būti solidarūs ir susitelkę. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo sausio 1 d. mero patarėjo pareigybės kategorija nustatyta nuo 12 iki 15, taigi, patvirtinus jai 12 kategoriją, pareiginė alga, atskaičius mokesčius, padidėtų 245,60 Lt, tačiau pasilieka sau moralinę teisę atsisakyti priklausančios didesnės kategorijos. Šis paaiškinimas aiškiai parodo, kad materialinės teisės norma, kuri galimai yra pažeista, yra aiški ir suprantama pareiškėjai, kuri kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo.

Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Širvintų rajono savivaldybės mero 2009 m. liepos 7 d. potvarkiu AK1-12 (II t., b. l. 4) išleista kasmetinių atostogų nuo 2009 m. liepos 12 d. iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. įskaitytinai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje perskaitytą pranešimą, kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad vėliausiai 2009 m. liepos 31 d. (2009 m. rugsėjo 4 d. pranešime nurodo, kad liepos mėn., kai atostogavo) jai jau buvo žinoma apie įstatymu pakeistą jos pareigybės kategoriją ir teisę gauti didesnę pareiginę algą, kurios padidėjimą buvo netgi apskaičiavusi. Pareiškėja, siekdama apginti savo teisę gauti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, skundą teismui išsiuntė 2012 m. rugpjūčio 14 d. (I t., b. l. 50), taigi praleidusi Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų terminą, o praleisto termino atnaujinti neprašo.

Teismas nurodė, kad posėdyje kaip svarbias priežastis, dėl kurių trejus metus nesiekė teisminės gynybos, pareiškėja nurodė, kad kai baigėsi jos kadencija, meras siūlė grįžti dirbti viešųjų ryšių specialiste, žadėjo įdarbinti kultūros skyriuje. Be to, per visą darbo laikotarpį teisminės gynybos nesikreipė ir dėl politinio aspekto, nes tuo metu buvo tik vieno balso dauguma, galėjo sugriūti koalicija. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis, teismas padarė išvadą, kad jų nelaiko svarbiomis ir objektyviomis, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, nes teisė į neišmokėtą darbo užmokestį nesietina su priėmimu į naujas pareigas valstybės tarnyboje. Be to, pažymėjo, kad per trejus metus pareiškėjai pradėjus ginčą teisme, o vėliau atsiradus galimybei priimti ją į naujas pareigas, ji turėjo procesines galimybes atsisakyti skundo ar sudaryti taikos sutartį. Nurodė, jog politiniu aspektu teismas pareiškėjos veiksmų nevertina, nes toks draudimas teismui nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad nenustatyta jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, kodėl pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą, įtvirtintą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, taigi nėra nei prielaidų, nei sąlygų atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d., pareiškėjos prašymą priteisti jai iš Širvintų rajono savivaldybės 27 244 Lt nepriskaičiuoto ir neišmokėto pareiginio atlyginimo, atlyginimo vidurkį už uždelsimą atsiskaityti bei penkis procentus metinių palūkanų atmetė plačiau nenagrinėjus kitų pareiškėjos skunde dėstomų motyvų.

III. Pareiškėja J. B. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 62-65), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti. Iš esmės pakartojo skunde išdėstytą poziciją.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą taikė ieškinio senatį, nenagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl skundo reikalavimų iš esmės.

2. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja į teismą skundu kreipėsi praleidusi Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų terminą. Iš sprendimo matyti, kad teismas trejų metų terminą skaičiuoja nuo 2009 m. liepos 31 d. Teismas neatsižvelgė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede mero patarėjo pareigybei nustatyta pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes (Širvintų rajono savivaldybė priskiriama IV grupei) buvo keičiami (didinami) periodiškai: nuo 2008 m. balandžio 1 d. lygis A, pareigybių kategorija 12 - 15; nuo 2009 m. sausio 1 d. lygis A, pareigybių kategorija 13 - 15; nuo 2010 m. sausio 1 d. lygis A, pareigybių kategorija 14 -15. Pažymi, jog įstatyme nenustatytas terminas, per kurį savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą dėl kategorijos pakeitimo konkrečiai savivaldybės pareigybei, tačiau nustatyta nuo kada ta kategorija padidėja, t. y., nuo kada atsiranda savivaldybės pareiga pakeisti pareigybės kategoriją. Akivaizdu, kad siekiant apginti savo teisę gauti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį galima tik tada, kai ta teisė atsiranda, t. y., kai savivaldybės tarnautojo teisė įforminama savivaldybės tarybos sprendimu. Todėl būtina, nustatant trejų metų senaties terminą, išanalizuoti savivaldybės tarybos atliktus veiksmus, nustatant mero patarėjo pareigybės kategorijas pagal atskiras nustatytas kategorijų kitimo datas ir, esant pažeidimams, nustatyti trejų metų ieškinio senaties terminus pagal atskirus laikotarpius.

3. Dėl teisės gauti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. pagal pareigybės lygį A, pareigybių kategoriją 12-15 pabrėžia, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje klausimas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr.1-19 „Dėl mero patarėjo pareigybės steigimo“ dalinio pakeitimo“ buvo numatytas svarstyti 2009 m. rugsėjo 4 d. Klausimas liko nesvarstytas, kadangi dauguma tarybos narių balsavo už jo išbraukimą iš posėdžio darbotvarkės. Šiuo veiksmu (neveikimu) Širvintų rajono savivaldybės taryba pažeidė Širvintų rajono mero patarėjo, dirbančio asmeninio - politinio pasitikėjimo pagrindu, teises - nesuteikė jam Konstitucijos 48 str. įtvirtintos ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Todėl pareiškėjai, tuo metu dirbusiai Širvintų rajono savivaldybės mero patarėju, teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą atsirado nuo 2009 m. rugsėjo 4 d., kai savivaldybės taryba Valstybės tarnybos įstatymu nustatytos privalomai padidinti pareigybės kategorijos nepadidino ir vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 d. terminas prašymui teismui pareikšti skaičiuotinas nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas, teismui paduotas 2012 m. rugpjūčio 14 d., nepraleidus teismo taikyto ieškinio senaties termino.

4. Dėl teisės gauti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d., pagal pareigybės lygį A, pareigybių kategoriją 13-15, pažymi, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba šio įsakymo nevykdė, mero patarėjo pareigybės kategorijų padidinimo klausimo nuo 2009 m. sausio 1 d. net nesvarstė., todėl mano, kad atlyginimo nepriemokai išieškoti teismine tvarka pagal 13 pareigybių kategoriją terminas taip pat turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 4 d., kada šis klausimas buvo pateiktas svarstyti savivaldybės tarybai ir buvo išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. Dėl teisės gauti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal pareigybės lygį A, pareigybių kategoriją 14-15, pažymi, kad šio savivaldybės mero patarėjo pareigybių padidinimo savivaldybės taryba irgi nesvarstė todėl akivaizdu, kad trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne anksčiau, kaip nuo 2010 m. sausio 2 d.

5. Teismas sprendime nepagrįstai suteikia teisinę reikšmę pareiškėjos Širvintų savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 4 d. posėdyje pateiktam pareiškimui dėl klausimo dėl mero patarėjo pareigybių svarstymo išbraukimo iš posėdžio darbotvarkės, įvertindamas šį pareiškimą kaip teisės į teisingą darbo užmokestį atsisakymą. Teismas neįvertino, kad įstatymų leidėjas, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 ir 19 punktais, šios kategorijos darbuotojų pareigybių formavimą ir jų pareigybių bei atlygimų dydžių nustatymą įstatymų nustatyta tvarka priskyrė savivaldybių tarybų išimtinei kompetencijai. Todėl vadovaujantis Vietinės savivaldos įstatymo nuostatomis aišku, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu, rajono mero patarėjui politinio (asmeninio) valstybės tarnautojui kategoriją privalėjo nustatyti ne pareiškėjai, o pareigybei, kurioje ji dirbo. Todėl pareiškėjos posėdyje pareikšta nuomonė nėra pagrindas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nevykdymui.

6. Teismas, nagrinėdamas pareiškimo reikalavimus, nepagrįstai sutapatino pareiškėjos - savivaldybės tarybos narės, t. y., politikės, nesusietos su savivaldybe darbo teisiniais santykiais ir mero patarėjos, vykdančios apmokamos savivaldybės tarnautojos funkcijas, veiksmus ginčo klausimu.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 74-77) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismo sprendime teisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios nesumokėto darbo užmokesčio priteisimą valstybės tarnautojams, be to, teismas teisingai rėmėsi ir teismo sprendime nurodyta teismų praktika dėl ieškinio senaties taikymo.

2. Šioje byloje anksčiausia data, nuo kurios gali būti skaičiuojama ieškinio senaties pradžia galima laikyti 2008 m. gegužės 1 d. Pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja ir savivaldybės tarybos nare, jau įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2008 m. gegužės 1 d. ir esant aplinkybei, kad jos pareigybė nepriskirta aukštesnei kategorijai, turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą ir galėjo kreiptis į teismą. Net ir laikant, kad sužinojimo apie jos pažeistas teises datą yra 2009 m. liepos 31 d., atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipėsi teismą su 2012 m. rugpjūčio 14 d. surašytu prašymu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, akivaizdu, kad 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinio senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. nuo Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame iš darbotvarkės buvo išbrauktas sprendimo projekto Nr.2-180, kurį priėmus pareigybės kategorija Širvintų rajono savivaldybės mero patarėjo pareigybei būtų nustatyta 12 kategorija, svarstymas.

4. 2009 m. rugsėjo 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekte buvo kalbama apie Širvintų rajono savivaldybės mero patarėjo pareigybės kategorijos pakeitimą iš 10 į 12, ir nė žodžiu neužsimenama apie pareiškėją J. B.. Tokiu būdu pareiškėja sąmoningai įtakojo, kad Savivaldybės taryba nepriimtų sprendimo dėl Širvintų rajono savivaldybės mero patarėjo pareigybės priskyrimo aukštesnei - 12 kategorijai, t. y., kad Savivaldybės taryba nevykdytų jai priskirtų pagal kompetenciją veiksmų. Kaip matyti iš pareiškėjos pasisakymo posėdžio metu, ji suprato šių veiksmų reikšmę - t. y., kad dirbdama mero patarėjo pareigose, Savivaldybės tarybai nesvarstant ir nepriėmus pateikto sprendimo projekto ji negaus didesnio darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl už 2008 - 2011 metų laikotarpį pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl to, kad minėtu laikotarpiu atsakovas neįgyvendino Valstybės tarnybos įstatymo ir jo priedų nuostatų , nepadidino pareiškėjos pareigybės kategorijos iki nustatyto intervalo ribų (12-15) ir nemokėjo pareiškėjai pareiginės algos, atitinkančios šią kategoriją. Kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjos skundą atmetė, netirdamas jokių kitų skundo pagrįstumo aspektų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Darbo kodeksas nereglamentuoja ieškinio senaties termino taikymo, jo eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių padarinių. Šiems klausimams taikomos CK normos (DK 27 str. 5 d., CK 1.1 str. 3 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė ieškinio senaties taikymo aplinkybė yra senaties termino pradžios nustatymas, nes, tik nustačius senaties termino eigos pradžią, galima spręsti kitus su senaties taikymu sietinus klausimus. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį (nesant joje numatytų ir dėl to šiai bylai neaktualių išimčių), ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ginčuose dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sužinojimo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui diena. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose panašiose bylose (žr. pvz. 2012 m. gruodžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3013/2012, 2013 m. sausio 21 d. teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A492-164/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Turint omenyje tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede Širvintų rajono savivaldybės mero patarėjo pareigybei nustatyti pareigybės lygis A ir kategorija 12 – 15 turėjo būti keičiami (didinami) nuo 2008 m. balandžio 1 d., tai nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas J. B. dėl su darbo užmokesčiu už 2008 m. balandžio mėnesį susijusių sumų prasidėjo nuo darbo užmokesčio už šį mėnesį išmokėjimo pareiškėjai dienos. Atitinkamai ieškinio senaties terminai dėl su darbo užmokesčiu už kitus mėnesius susijusių sumų prasidėjo nuo darbo užmokesčio už tuos mėnesius išmokėjimo pareiškėjai dienos. Atsižvelgiant į pareiškėjos kreipimosi į teismą datą – 2012 m. rugpjūčio 14 d. - konstatuotina, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimams, susijusiems su darbo užmokesčiu už 2009 m. rugpjūčio – 2011 m. balandžio mėnesius.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neteisingai išspręstas ieškinio senaties taikymo klausimas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje iškilusių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos ir vertinamos iki šiol byloje nenustatytos ir neįvertintos aplinkybės (pareiškėjos prašomos priteisti darbo užmokesčio nepriemokos dydis, jos buvimo Širvintų rajono savivaldybės tarybos nare bei jos prašymo išbraukti klausimą iš 2009 m. rugsėjo 4 d. tarybos posėdžio darbotvarkės įtaka gaunamo pareiginio atlyginimo dydžiui, atlyginimo už uždelsimą atsiskaityti bei palūkanų priteisimo klausimai ir pan.), suteikta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso ir materialiosios teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė