71b6ed3f-8d55-49c2-b4fe-3e4cc208b3bb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-290/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15130-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.4.4. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Laurai KiÅ¡kiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei Romutei Å vaikauskaitei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis per platformÄ â€žZoom“), nuteistosios V.

Z. gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. Z. gynėjo advokato Džiginto Žebelio apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 80 MGL dydžio, tai yra 4 000 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Z. paskirta poveikio priemonė ir jai uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. gegužės 12 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. Z. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Avensis”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 370 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kad V. Z. nuteista už tai, jog vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, o bÅ«tent: 2021 m. gegužės 12 d. apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ G. S., bÅ«dama neblaivi (apsvaigusi nuo alkoholio), kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore).

2. Nuteistosios V. Z. gynėjas advokatas Džigintas Žebelys apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir pripažinti V. Z. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas); atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotojos K. P. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui; netaikyti jos atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų - turto konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto - automobilio „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 3 370 Eur arba vietoje Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL) ir atidedant mokėjimÄ 2 metų laikotarpiui; jei BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė nebus panaikinta, pinigų sumos sumokėjimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ atidėti 2 metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2.1.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada netaikyti laidavimo instituto, kadangi nenustatytas V. Z. nuoÅ¡irdus gailestis padarius nusikaltimÄ , atsižvelgus į tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teisme nenurodė, kiek ir kokio alkoholio vartojo, reiÅ¡kė pretenzijas liudytojai, kuri pranešė apie galimai neblaivų vairuotojÄ . Pažymima, kad pirmoji V. Z. apklausa vyko nepraėjus net 2 valandoms po neblaivumo nustatymo, tad tuo metu nuteistoji akivaizdžiai dar buvo neblaivi. NežiÅ«rint to, ji pripažino savo kaltę.

Vėlesnių apklausų metu ji iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ neduoti prieÅ¡ save papildomų parodymų ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasikonsultuoti su advokatu, bet ir Å¡ių apklausų metu niekada neneigė savo kaltės. Apelianto įsitikinimu, pasinaudojimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu draudimu bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save ir norėjimas konsultuotis su advokatu, negali bÅ«ti vertinami nesÄ Å¾iningais nuteisto asmens veiksmais ir kelti abejonių dėl gailėjimosi padarius nusikaltimÄ .

Tas pats pasakytina ir apie neįvardijimÄ , kiek ir kokio alkoholio ji vartojo, ypač atsižvelgus į tai, kad kokteilius ji darėsi ne pati, todėl ir nežinojo, nei su kokiu alkoholiu, nei kokiomis proporcijomis jie padaryti. Teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡tas pastebėjimas dėl liudytojos praneÅ¡imo apie V. Z. ketinimÄ daryti nuskalstamÄ veikÄ , anot apelianto, taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip gailesčio padarius nusikalstamÄ veikÄ nebuvimas, kadangi tai buvo žmogiÅ¡kas pastebėjimas, kad liudytoja galėjo užkardyti daromÄ nusikaltimÄ . 2.2.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu atsisakyti taikyti laidavimo institutÄ atsižvelgus į tai, kad V. Z. brandi asmenybė, savarankiÅ¡kas asmuo ir laiduotojos K. P. teigiama įtaka yra minimali. Gynėjo nuomone, tokiu atveju susidaro situacija, kad jei žmogus (kaltinamasis) turi autoritetÄ Å¡eimoje, darbe, visuomenėje, versle ir nugyvenęs veiklų ir sunkumų pilnÄ gyvenimÄ , vienÄ kartÄ suklysta (padaro nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ), reiÅ¡kia toks žmogus negali bÅ«ti atleistas pagal laidavimÄ .

Nors teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kuomet pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami ir politikai, teisėjai, verslo pasaulio atstovai, kurie ilgus metus patys darydavo įtakÄ Å¾monėms arba spręsdavo žmonių likimus (Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. S., 1997-2000 m. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys ir Seimo narys V. Å . (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-539-1057/2021), gydytojas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, ilgametis savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas M.

Ž. (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443- 626/2020), Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. B.). Tiek nuteistosios, tiek iÅ¡vardintų asmenų gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo buvo susiformavę iki nusikalstamų veikų padarymo, bet Å¡ie asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.3. Apeliaciniame skunde advokatas nurodo, kad teismo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-127-628/2021 fiksuotos aplinkybės dėl ankstesnio baustumo, asmens elgesio po nusikalstamos veikos padarymo nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl teismas neturėjo ja remtis.

Nagrinėjamu atveju V. Z. buvo nustatytas tik 1,66 promilių neblaivumas, nuo nuobaudos skyrimo už Å¡iurkÅ¡taus administracinio teisės pažeidimo – automobilio vairavimo bÅ«nant neblaiviai padarymÄ praėjo beveik 10 metų, todėl apeliantė neturi bÅ«ti laikoma asmeniu, linkusiu daryti nusikaltimus. Pastebėtina, kad teismų praktikoje laidavimo institutas taikomas ir bylose, kur asmenys net turi galiojančių administracinių nuobaudų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020). 2.4.

Apeliantas tvirtina, kad laiduotoja K. P. nuteistajai yra autoritetas. Jos pažįstamos apie 30 metų, viena kitai padėjo auginti vaikus, visÄ pažinties laikÄ artimai bendravo, Å¡ventė Å¡ventes. Jos turi bendrų pomėgių, kartu sportuoja, domisi Lietuvos sportininkų ir menininkų pasiekimais, seka ir aptarinėja politinius įvykius Å¡alyje ir pasaulyje, dažnai susitinka pasivaikščioti po mietÄ , puÅ¡ynus, padeda viena kitai buityje. Jei neiÅ¡eina susitikti, bendrauja telefonu, keičiasi nuotraukomis ir pan.

Per jų bendros pažinties metus, tarp jų niekada nebuvo nei menkiausio nesutarimo. Nuteistoji visada klauso pretendentės į laiduotojÄ ir atsižvelgia į jos nuomonę. Tarp jų įvykęs rimtas auklėjamasis pokalbis leido V. Z. suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia gyvenimo klaida ir toks atvejis niekada nepasikartos esant bet kokioms aplinkybėms. K. P. garantuoja, kad ir ji maksimaliai dės pastangų, kad toks atvejis nepasikartotų. Taigi ji yra teismo vertas pasitikėjimo asmuo. 2.5. Atsižvelgus į tai, kad V.

Z. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjosi dėl jos padarymo, savo elgesį vertina labai kritiÅ¡kai, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, bÅ«ti drausminga bei atidžia vairuotoja ir piliete, kad praeityje niekada nebuvo teista, nebuvo įraÅ¡yta į įskaitÄ dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant geriausios draugės K.

P. atsakomybėn. Nuteistoji sutinka, kad laidavimo terminas bÅ«tų nustatytas didesniam laiko tarpui, nei vidutinis, taip pat, kad bÅ«tų skiriamas užstatas, kas bÅ«tų didesnė paskata tiek V. Z. spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajai. 2.6. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atleidus V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra pagrindas netaikyti jos atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų.

V. Z. (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai, yra pelniusi garbės raÅ¡tų, padėkų, užsiima visuomenine veikla, kas rodo, kad alkoholio vartojimas nėra jos kasdieninio gyvenimo bÅ«do iÅ¡raiÅ¡ka. Ji anksčiau neteista, nustatytas girtumo laipsnis (1,66 promilės) artimas minimaliam neblaivumui, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, kas rodo mažesnį veikos pavojingumÄ . Pritaikius turto konfiskavimo institutÄ Å¡ioje byloje nukentės visai su Å¡iuo nusikaltimu nesusiję asmenys – jos neįgali dukra, žentas ir sutuoktinis.

Dukters Å¡eimai pagal savo minimalias iÅ¡gales ji stengiasi finansiÅ¡kai padėti. Jai pačiai nustatytas neramių kojų sindromas, turi sÄ narių ligų, nustatyti menisko pažeidimai. Jos sutuoktinio labai silpnas regėjimas, turi aukÅ¡tÄ kraujospÅ«dį, kitų gretutinių ligų. Dėl nenusisekusio verslo, už kurį laidavo, Å¡iandien turi labai didelių skolų. Tad Å¡iuo metu Å¡eimos finansinė situacija yra ypatingai sunki. Nuteistosios kreditoriniai įsipareigojimai siekia apie 786 238,58 Eur sumÄ . 2021 m. balandžio 21 d.

Alytaus apylinkės teismas nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-2044-810/2021) jai iÅ¡kėlė fizinio asmens bankroto bylÄ . Ja patvirtino tik 318 Eur lėšų sumÄ , kuri reikalinga kiekvienÄ mėnesį bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Jeigu bus taikytas konfiskavimo institutas Å¡ioje byloje, iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę ar jos dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tai bus finansiÅ¡kai nepakeliama naÅ¡ta.

Dėl to taip pat papildomai nukentės visai su Å¡iuo pažeidimu nesusiję asmenys, kreditoriai. Be to, esant sudėtingai ekonominei ir teisinei situacijai Å¡alyje, nuteistajai net ir dedant maksimalias pastangas nelieka net minimalios teorinės galimybės artimiausiu metu uždirbti daugiau pinigų, kad sumokėtų priteistÄ sumÄ . Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, konfiskavimo instituto taikymas Å¡ioje byloje nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti. 2.7.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialiÄ jÄ teise bÅ«tent 4 metų terminui, visiÅ¡kai nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatyto. Apelianto manymu, Å¡ioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis bÅ«tų įgyvendinta paskyrus uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme numatytam terminui. V. Z. anksčiau neteista, neįraÅ¡yta į narkologo įskaitÄ , teigiamai charakterizuojama.

Jos darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su vairavimu. Ji užsiima gėlių prekyba, dėl ko reikia važiuoti pasiimti prekių, jas pristatyti klientams ir pan. Jos pačios ir visos Å¡eimos finansinė padėtis yra sunki, nėra gera nei pačios, nei jos Å¡eimos narių sveikata. Jos sutuoktinis dėl sveikatos bÅ«klės negali vairuoti. Todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra ypatingai svarbi. V. Z. visiÅ¡kai supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi. Jai nustatytas girtumas nežymiai virÅ¡ijo administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę skiriančiÄ ribÄ . 2.8.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jei teismas manytų, kad atleidžiant V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tina skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, skirti jai įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), atidedant mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė jo skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios V. Z. gynėjo advokato Džiginto Žebelio apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, tik kelia bausmės individualizavimo klausimÄ â€“ praÅ¡o atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ ir netaikyti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Dėl BK 40 straipsnio taikymo 5. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

6. Skundžiamame Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų visuma, t. y. kad V. Z. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra formalus, nenustatytas nuoÅ¡irdus gailestis dėl savo neteisėtų veiksmų, taip pat nėra nustatytas pagrindas manyti, jog V. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ .

8. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal teismų praktikÄ kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikÅ¡minga tai, kad prisipažinimas bÅ«tų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne iÅ¡skaičiavimas, kai kaltė yra aiÅ¡kiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju V. Z. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nurodė, jog prisipažįsta padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau pasinaudodama teise neduoti parodymų, atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus, teikti paaiÅ¡kinimus. Teisme nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimÄ , teikė paaiÅ¡kinimus, tikino nuoÅ¡irdžiai besigailinti dėl savo veiksmų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai jos iÅ¡reikÅ¡tÄ gailestį laikė formaliu.

Kaip matyti iÅ¡ 2021 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų, apklausiant liudytojÄ J. K., kuri ir pranešė policijos pareigÅ«nams apie tai, kad V. Z. galimai neblaivi vairuoja automobilį, pastaroji ėmėsi liudytojÄ moralizuoti dėl to, kad Å¡i vietoj to, kad bÅ«tų priėjusi ir neleidusi vairuoti, pranešė policijos pareigÅ«nams, prieÅ¡ tai raÅ¡ydama žinutes liudytojai ir jos mamai, liejo nuoskaudÄ dėl to, kad dėl liudytojos poelgio jai buvo „sugriautas gyvenimas“.

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistoji dėl padėties, kurioje atsidÅ«rė, ne pati prisiima atsakomybę ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, o dėl to kaltina kitÄ asmenį, kuris, vykdydamas pilietinę pareigÄ , pranešė apie daromÄ teisei prieÅ¡ingÄ elgesį policijos pareigÅ«nams ir tokiu bÅ«du net nuo galėjusių kilti itin skaudžių pasekmių apsaugojo tiek pačiÄ nuteistÄ jÄ , tiek ir kitus eismo dalyvius bei jų turtÄ . Atsižvelgusi į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Z., policijos pareigÅ«nams jÄ sustabdžius vairuojant transporto priemonę, nesutiko tikrintis neblaivumÄ ir tai padarė tik po konsultacijų telefonu, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų neteikė, o teisme atsakomybę dėl jai kilusių / kilsiančių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio neigiamų padarinių bandė perkelti kitam asmeniui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju V.

Z. prisipažino kalta tik formaliai, turėdama iÅ¡skaičiavimÄ kiek įmanoma labiau palengvinti savo teisinę padėtį, o jos deklaruojamas gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra nuoÅ¡irdus. Pastaroji labiau pergyvena ne dėl paties nusikaltimo padarymo fakto, o dėl tiek jai pačiai asmeniÅ¡kai, tiek ir Å¡eimos nariams kilsiančių Å¡io neteisėto elgesio padarinių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. Z. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tuo pačiu ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

10. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, kad tokio pobÅ«džio iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, taip pat atsižvelgė į kaltininkės praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Teismų praktikoje dėl laidavimo instituto taikymo pasisakyta, kad jei atsižvelgiant į bylos aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie tai, kad V. Z. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė praeityje bÅ«dama bausta administracine tvarka ne tik už analogiÅ¡ko teisės pažeidimo padarymÄ (vairavimÄ neblaiviai), bet ir dėl kitų nevienkartinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp jų ir už vairavimÄ neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai Å¡i teisė atimta dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, taip pat ir už kitokio pobÅ«džio administracinių nusižengimų padarymÄ .

Nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už analogiÅ¡kÄ teisės pažeidimÄ (vairavimÄ neblaiviai) jau seniai nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibÅ«dinanti nuteistosios asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad V. Z., nors ir teigiamai charakterizuojama dėl vykdomos visuomeninės veiklos, bÅ«dama net ir brandaus amžiaus, visgi yra linkusi nesilaikyti įstatymų, kad ji nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl jos anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų.

Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistosios padaryta veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio ir dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad V. Z. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

11. Taigi nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas, neatleidęs V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apelianto nurodytos baudžiamosios bylos, kuriose teismai esant panaÅ¡ioms aplinkybėms atleido asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ios iÅ¡vados nekeičia. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apelianto nurodytuose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nustatytas nagrinėjamoje byloje. Be to, kiekvienas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ svarstymo atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami šį klausimÄ , priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių.

12. Kadangi nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymas, visuma, aplinkybės dėl laiduotojos K. P. tinkamumo bÅ«ti laiduotoja ir jos galimos įtakos V. Z. elgesiui, reikÅ¡mės neturi, todėl dėl jų plačiau ir nepasisakoma. Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo 13. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Toks teisinis reguliavimas užkerta keliÄ atvejams, kai kaltininkas sÄ moningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, pagrįstai nutarė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Buvo nustatyta, kad Å¡i transporto priemonė nuosavybės teise priklauso G. S.. Kadangi byloje nenustatyta, jog G. S. žinojo, kad nuteistoji vairuos jo automobilį bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, teismas iÅ¡ nuteistosios konfiskavo automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 370 eurų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaroma panaudojant turtÄ , kuris atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus požymius, tokio turto konfiskavimas ar jo vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti pakeistas jokia kita baudžiamojo poveikio priemone. Å i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti netaikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus, kad jos taikymas, byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų neproporcingas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V.

Z. finansinė padėtis dėl turimų didžiulių įsiskolinimų yra labai sunki, be to, ji padeda ir neįgalumÄ turinčios dukters Å¡eimai, jos pačios ir vyro sveikatos bÅ«klė nėra gera, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens Å¡eiminės, darbinio pobÅ«džio aplinkybės, materialinė padėtis nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusikaltimas, ar neiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

Nuteistoji V. Z. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui, o tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo dalyviui ir jokioms transporto priemonėms, yra tik laimingas atsitiktinumas. Apygardos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės ar (ir) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų.

Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju įvertinus baudžiamojoje byloje esančius ir Å¡ioje nutartyje pirmiau aptartus duomenis, apibÅ«dinančius V.

Z. asmenybę, finansinę padėtį, jos padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taip pat tai, kad nuteistajai buvo paskirta Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmė – bauda, kuri artima minimaliai, transporto priemonės vertės - 3 370 eurų turto konfiskavimÄ nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

15. Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistosios gynėjo praÅ¡ymo atidėti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ , kadangi nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės iÅ¡dėstyti iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡kotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminÄ , per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (Å¡iuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali bÅ«ti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali bÅ«ti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

16. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , konfiskuotino turto dokumentų nuoraÅ¡us ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡siunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taigi įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu bÅ«du, V. Z., neturėdama galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos iÅ¡ jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

Aktyviai bendradarbiaudama su antstoliu ji gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino 17. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ iki 1 (vienerių) metų. Kaip matyti iÅ¡ tokio skundo argumento, nuteistoji neginčija sprendimo skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nesutinka su nustatytu terminu, praÅ¡ydama jį sutrumpinti iki įstatyme numatytos minimalios trukmės. Su tokiu praÅ¡ymu sutiktina iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡ymas nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ yra nepagrįstas, tačiau tuo pačiu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo skirtas 4 (ketverių) metų terminas yra neproporcingas.

18. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai buvo paskirtas vidurkį virÅ¡ijantis specialiosios teisės atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad V. Z. nusikaltimÄ padarė anksčiau bÅ«dama bausta už neblaivaus asmens automobilio vairavimÄ . Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas nėra tinkamai motyvuotas bei individualizuotas.

Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi bÅ«ti vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Z. vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 promilės). Automobilis vairuotas miesto teritorijoje, pagrindinėmis gatvėmis, tad tokie veiksmai neabejotinai kėlė pavojų ne tik svetimam turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, V. Z. ir anksčiau buvo bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviai, o tai rodo, kad ji atitinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio baustumo administracine tvarka nepadarė.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės –uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ . V. Z. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydama nusikaltimÄ , todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo bÅ«tent ji pati ir yra kalta. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės saugumÄ , todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , nubaudimÄ , siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

20. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnis baustumas administracine tvarka, savaime neduoda pagrindo nustatyti ilgesnį artimesnį maksimaliam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ . Pastebėtina, kad nors nėra nustatyta V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet taip pat nenustatyta ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. Z. anksčiau neteista, administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį, bÅ«dama neblaivi (nustatytas vidutinis 1,69 ‰ girtumo laipsnis), bausta 2012 m. gegužės 28 d.

Taip pat 2013 m. birželio 25 d. ji vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vėlesni jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepasižymi dideliu pavojingumu ir šiurkštumu (nesilaikymas draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis; važiavimas kelio ženklo Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“ galiojimo zonoje; transporto priemonės vairavimas neužsisegus saugos diržo; transporto priemonės palikimas stovėti kelio Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje).

Atsižvelgdama į tai, kad nusikalstama veika transporto eismo saugumui padaryta pirmÄ kartÄ , nuteistosios pavojingiausi ir Å¡iurkščiausi administraciniai nusižengimai, vis dėlto padaryti pakankamai seniai, teisė vairuoti transporto priemones V. Z. reikalinga jos darbinėje veikloje, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ , sumažinant jį iki 3 (trijų) metų.

21. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r ė : nuteistosios V. Z. gynėjo advokato Džiginto Žebelio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti: V. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ sutrumpinti iki 3 (trijų) metų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai: Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis