71b552b6-d9ff-4a01-b78e-ef3989e09bcd · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-58-1142/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00072-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.2.17.13; 2.3.6.4.2 „(S)“ PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant N. M., D. Š., dalyvaujant prokurorėms D. M., A. P., kaltinamiesiems S. B., L. B., kaltinamųjų gynėjui advokato padėjėjui L. V., civilinio ieškovo atstovei R.

D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teistas Plungės apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 180 MGL (6 778,80 Eur ) dydžio bauda, teistumas „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 209 straipsnyje, L.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teista Plungės apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 209 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : S. B. sÄ moningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.: S. B., bÅ«damas individualios įmonės (toliau – IÄ®) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos adresu „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskirtu direktoriumi, kuris pagal „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 7 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiÅ¡kai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už įmonės veiklos organizavimÄ , o pagal individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L.

B. sprendimu patvirtintų įmonės nuostatų 7 punktÄ , kuriame nurodyta, kad įmonės tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , siekiant gauti pelno, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ â€“ gauti pelnÄ , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su įmonės savininke L. B., kuri „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskyrusi save – L. B. – tvarkyti kasÄ ir kasos dokumentus ir tokiu bÅ«du buvo atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , žinant, kad „(duomenys neskelbtini)“ neturi piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti ir kad pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ virÅ¡ijo pusę turto „(duomenys neskelbtini)“, bei, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“, sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius: - „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ pasirašė jis pats – S. B., pagal kuriÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. Å . „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“; - „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“, jÄ pasiraÅ¡ius L. B., „(duomenys neskelbtini)“ automobilį V. J., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė jo paties – S. B. vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“; - laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ savininkei L.

B. priėmus įmonės tikslams prieÅ¡taraujančius sprendimus – iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡simokėti sau iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, ir apie tai jam – S. B. žinant ir sutinkant, L. B. iÅ¡simokėjo: „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindÄ - „savininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“. Tokiu bÅ«du S. B., veikdamas bendrininkų grupėje su L. B., tyčia, sÄ moningai blogai valdydamas „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas prieÅ¡ingai įmonės interesams, sumažindamas įmonės turtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarydamas nuostolingus, ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, savo veiksmais nulėmė jos bankrotÄ ir padarė didelės „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos dvideÅ¡imt „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, iÅ¡ jų:

„(duomenys neskelbtini)“, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu. L. B. sÄ moningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.: L. B., bÅ«dama „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos adresu „(duomenys neskelbtini)“ savininke, „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskyrusi save – L.

B. – tvarkyti kasÄ ir kasos dokumentus, tokiu bÅ«du bÅ«dama atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , veikdama bendrininkų grupėje su S. B. – „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskirtu „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris pagal „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 7 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiÅ¡kai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už įmonės veiklos organizavimÄ , o pagal „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L.

B. sprendimu patvirtintų įmonės nuostatų 7 punktÄ , kuriame nurodyta, kad įmonės tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , siekiant gauti pelno, buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ â€“ gauti pelnÄ , žinant, kad „(duomenys neskelbtini)“ neturi piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti ir kad pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ virÅ¡ijo pusę turto „(duomenys neskelbtini)“, bei, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“, sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius: - „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, jÄ pasiraÅ¡ius direktoriui S. B., „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. Å . „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“; - „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ pasirašė ji pati – L. B., „(duomenys neskelbtini)“ automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė S. B. vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“; - laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ priėmė įmonės tikslams prieÅ¡taraujančius sprendimus – iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡simokėti sau iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, o bÅ«tent:

„(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindÄ â€“ „savininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“. Tokiu bÅ«du L. B., veikdama bendrininkų grupėje su S. B., tyčia, sÄ moningai blogai valdydama „(duomenys neskelbtini)“, veikdama prieÅ¡ingai įmonės interesams, sumažindama įmonės turtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarydama nuostolingus, ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, savo veiksmais nulėmė jos bankrotÄ ir padarė didelės „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, iÅ¡ jų:

„(duomenys neskelbtini)“, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ metais, kai įmonė nusprendė užsiimti statybos darbais.

Jis nebuvo įmonės direktorius, todėl negali komentuoti įmonės finansinių reikalų. Jis buvo tik įmonės vadovas statybos darbams. Jo pareigos įmonėje buvo sutarčių sudarymas, bendravimas su darbuotojais, užsakovų paieškos, darbų kokybės priežiūra. Įmonės savininkė L. B. buvo atsakinga už finansines operacijas, ji mokėdavo darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaitydavo su tiekėjais. L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakyme pasirašė jis.

Å is dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas tam, kad jis galėtų atstovauti įmonei teisme. Apie įmonės turtinę padėtį „(duomenys neskelbtini)“ metais jis nieko nežino, finansinių reikalų neiÅ¡mano. Žinojo, kad įmonė turi du ar tris automobilius. Vienas iÅ¡ įmonės kreditorių buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo gavę iÅ¡ jų pretenzijų dėl atliktų darbų trÅ«kumų, kurie buvo Å¡alinami. Apie pusę metų Å¡i įmonė iÅ¡ jų nepriėmė sÄ skaitų kol nebus paÅ¡alinti trÅ«kumai.

Ä®monės veikla pradėjo blogėti po objekto „(duomenys neskelbtini)“. Kada tai tiksliai buvo, jis nepamena. Taip pat jis tiksliai nepamena kaip įmonei buvo inicijuotas bankroto procesas. Dėl bankroto inicijavimo jie tarėsi su įmonės savininke ir jie nutarė kelti įmonei bankroto bylÄ . PareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismui jis pateikė kaip direktorius statybos darbams. Apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ metais iÅ¡ įmonės buvo iÅ¡mokėtas pelnas jis sužinojo galbÅ«t iÅ¡ kreditorių, tiksliai to nepamena.

Ä®monės savininkė jo neinformavo apie iÅ¡mokėtÄ pelnÄ . Jis pats iÅ¡ įmonės gaudavo tik darbo užmokestį. Nematė, kad jo žmona disponuotų didele pinigų suma, „(duomenys neskelbtini)“ metais jų Å¡eima neįsigijo nekilnojamo turto. Automobilį V. J. įmonė nuomojo klientams. SprendimÄ parduoti šį automobilį priėmė įmonės savininkė. Automobilis buvo parduotas, kad bÅ«tų gauta lėšų atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Automobilis buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ parduoti nusprendė taip pat įmonės savininkė. Buvo įdėtas skelbimas į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį, jis tik pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilis buvo pravažiavęs didelį kilometraÅ¾Ä . Buvo apgadintas kėbulas. Nepamena, ar įmonės savininkė nurodė, už kiek turi bÅ«ti parduotas automobilis. Abu automobiliai buvo parduoti už „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis V. J. buvo patekęs į autoįvykį, buvo apgadintos jo durelės, veidrodėlis, stiklas.

Jis nežinojo, kokia automobilio vertė buvo nurodyta įmonės buhalterijoje. Mano, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios bankrutavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, buvo jos atliktų darbų neapmokėjimas bei įmonės darbuotojų kaita. Dėl civilinio ieÅ¡kinio nieko paaiÅ¡kinti negali. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ pradėjo „(duomenys neskelbtini)“ metais nuo mažmeninės prekybos, vėliau įmonė pradėjo vykdyti veiklÄ statybų srityje.

Prasidėjus statybų bumui, nuo „(duomenys neskelbtini)“ metų buvo sudaryta darbo sutartis su S. B.. Jis turėjo ieÅ¡koti darbuotojų, užsakovų, viskÄ prižiÅ«rėti, o ji tvarkė buhalterinę apskaitÄ , jos žinioje buvo įmonės kasa, sÄ skaita, atsiskaitymas su tiekėjais, įmonės apskaita. L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas buvo priimtas dėl to, kad S. B. galėtų atstovauti įmonei teismuose. Å iame įsakyme nėra nurodyta, kad jis yra skiriamas įmonės vadovu.

Registro tvarkytojui įsakymas nebuvo pateiktas. Kiek įmonėje buvo darbuotojų „(duomenys neskelbtini)“ metais ji tiksliai nepamena, galėjo bÅ«ti apie „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Darbuotojų ieÅ¡kodavo S. B., o ji pasiraÅ¡ydavo darbo sutartis. Apie įmonės finansinę situacijÄ ji su S. B. nekalbėdavo, nes tam nebuvo poreikio. „(duomenys neskelbtini)“ metus įmonė užbaigė pelningai, buvo gauta apie „(duomenys neskelbtini)“ pelno. Ä®monės ilgalaikis turtas buvo automobiliai.

Ä®monės kreditoriai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti, kurie yra nurodyti byloje. Nepamena, kiek buvo pradelsta mokėjimų kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“ metais. Pripažįsta, kad buvo iÅ¡mokėtas pelnas, jis buvo panaudotas jos asmeninėms reikmėms. Kur konkrečiai Å¡is pelnas buvo panaudotas ji neatsakys. Už iÅ¡simokėtÄ pelnÄ brangių daiktų ar nekilnojamojo turto neįsigijo, dalies pinigų sutuoktiniui S. B. nedavė. S. B. apie iÅ¡mokėtÄ pelnÄ nežinojo, nes ji neturėjo pareigos informuoti jo apie iÅ¡mokėtÄ pelnÄ .

Ji nesutinka, kad iÅ¡mokėjus pelnÄ , buvo sutrikdyta įmonės veikla, nes buvo iÅ¡imtos ne apyvartinės lėšos, o iÅ¡mokėtas pelnas. Ä®monė turėjo galimybę vykdyti veiklÄ , mokėjo mokesčius Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Ä®monė buvo sudariusi pelningų sutarčių, todėl jie galvojo, kad įmonė ir toliau gyvuos. SprendimÄ inicijuoti bankrotÄ jie priėmė „(duomenys neskelbtini)“ metų vasarÄ kartu su S. B.. Jie nusprendė, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipsis S. B., nes bankrotÄ gali inicijuoti bet kas.

Ji nežino, ar bankroto proceso metu buvo atsiskaityta su kreditoriais. Kadangi įmonė ilgÄ laikÄ negaudavo lėšų, buvo nuspręsta parduoti įmonės automobilius. Nepamena, kaip buvo surastas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas. Automobilio kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į automobilio bÅ«klę ir esamÄ rinkos kainÄ . Automobilis buvo apibraižytas. Buhalterijoje automobilio vertė buvo didesnė nei pardavimo kaina, tačiau buhalterijoje nurodyta kaina neatitiko realios automobilio vertės. Automobilį buhalterinėje apskaitoje jie galėjo nuraÅ¡yti tik po „(duomenys neskelbtini)“ metų.

Byloje esančioje pažymoje automobilių likutines vertes užrašė bankroto administratorius. Ar Å¡ios vertės yra teisingos ji negali pasakyti. Su automobiliu V. J. situacija buvo tokia pati – ji iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , o S. B. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Å io automobilio bÅ«klė nebuvo gera. Pardavimo kaina buvo nustatyta pagal rinkos kainÄ ir esamÄ automobilio bÅ«klę. Mano, kad įmonė bankrutavo dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo ir darbuotojų kaitos.

Su civiliniu ieškiniu nesutinka, ieškovo reikalaujama suma susidarė vėliau, ne bankroto proceso metu. Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. D. paaiškino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio suma yra mažesnė nei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Plungės apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo patenkintas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir priteista iš atsakovų S. B. ir L.

B. „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡iuo metu vykdo antstoliai. Aplinkybės, įrodančios blogÄ Ä¯monės valdymÄ , lėmusį įmonės bankrotÄ , dėl ko padaryta didelė turtinė žala kreditoriams, yra nustatytos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi, kuria „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Viena aplinkybė yra tai, kad L. B., įmonei turint įsiskolinimų, iÅ¡simokėjo dideles pinigų sumas, o tai eliminavo galimybę kreditoriams patenkinti savo kreditorinius reikalavimu.

Kita aplinkybė yra tai, kad buvo parduotos transporto priemonės už mažesnę kainÄ nei likutinė jų vertė. Trečia aplinkybė yra tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ paliktas galioti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis, kuriuo S. B. ir L. B. nuteisti už tai, jog apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko kreditoriams buvo eliminuota galimybė nukreipti savo kreditorinius reikalavimus į jų turtÄ .

Civilinį ieškinį prašo priteisti solidariai tiek iš S. B., tiek iš L. B., nes L. B. buvo individualios įmonės savininkė, o S. B. buvo faktinis įmonės vadovas. Bankroto byloje fondo reikalavimai nebuvo ir tikėtina, kad nebus patenkinti. Įmonės bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas neužtikrina žalos kreditoriams atlyginimo, nes bendra kreditorių reikalavimo suma yra virš „(duomenys neskelbtini)“, o turto, iš kurio būtų galima padengti visus kreditorinius reikalavimus, įmonė neturi.

Bankroto byloje nepatenkinus kreditorinių reikalavimų, įmonės skola bus nuraÅ¡yta ir kreditoriai neatgaus skolų. Skola mokesčių prasme bus nuraÅ¡yta, tačiau dėl to padaryta žala biudžetui nebus atlyginta. Kadangi nustatyta, kad įsiskolinimai susidarė dėl asmenų neteisėtų veiksmų, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieÅ¡kovas siekia prisiteisti žalÄ iÅ¡ kaltų asmenų. Teisiamajame posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius.

„(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. „(duomenys neskelbtini)“ metais įmonė dirbo neblogai, o „(duomenys neskelbtini)“ metais labai staigiai subankrutavo. Nustatyta, kad iÅ¡ įmonės kasos buvo paimta didelė pinigų suma ir tai praktiÅ¡kai privedė įmonę prie bankroto. „(duomenys neskelbtini)“ atliko tyrimÄ pagal darbuotojų skundÄ , buvo tiriamos aplinkybės, kad atleidžiant iÅ¡ darbo su jais nebuvo atsiskaityta ir buvo randama daug pažeidimų – mokėjimai vokeliuose ir pan.

Å ie pažeidimai buvo įrodyti kitose bylose, visos nutartys ir sprendimai yra įsiteisėję, jie buvo apskųsti, bet nebuvo panaikinti. „(duomenys neskelbtini)“ metų „(duomenys neskelbtini)“ savininkė iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡siėmė „(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡imta „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t. Visi kiti pinigai, kurie buvo sÄ skaitose ir kurie dar atėjo į sÄ skaitÄ , bendra suma „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimta, iÅ¡ jų tik „(duomenys neskelbtini)“ panaudoti atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, o „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė savininkė.

Ä®monės savininkė visose bylose teigė, kad turi teisę kaip savininkė pasiimti iÅ¡ sÄ skaitos tokius pinigus. Kaip ji teigė, pasibaigus metams iÅ¡ pelno ji nei vieno karto nebuvo pasiėmusi jokių pinigų, tačiau paskui paaiÅ¡kėjo, kad kiekvienais metais savininkė pinigus iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡siimdavo – „(duomenys neskelbtini)“ m. buvo iÅ¡siėmusi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ m. iÅ¡siėmė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ m. iÅ¡siėmė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ m. iÅ¡siėmė visus pinigus – „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai buvo pradėtas „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas.

Tuo metu užsakymai nebebuvo imami, buvo užbaigiami seni darbai. Ä® įmonės sÄ skaitÄ patenkantys pinigai iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo pervedami į kasÄ ir iÅ¡ ten buvo nuimti B.. Ä®monės savininkė pirmiausia privalėjo sumokėti pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, o likusiÄ pinigų dalį pasiimti. „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų skolų buvo „(duomenys neskelbtini)“, bet jie taip pat nebuvo dengiami. VisÄ laikÄ iÅ¡ įmonės kasos buvo nuiminėjami pinigai – „(duomenys neskelbtini)“ mėn., kol sÄ skaitose nebeliko pinigų, o gamyba nebebuvo vykdoma.

Tai buvo sÄ moningas įmonės privedimas prie bankroto. „(duomenys neskelbtini)“ skolos sudarė jau „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ jų buvo pradelsti įsipareigojimai. Paėmus pinigus, automatiÅ¡kai atsirado „(duomenys neskelbtini)“ skola „(duomenys neskelbtini)“, bet Å¡ie pinigai taip pat nebuvo sumokėti. Vertinant savininkės ir direktoriaus veiksmus aiÅ¡kiai matosi, o ir teismai tai įrodė, kad įmonė sÄ moningai buvo privesta prie bankroto.

Įmonė veiklos nebevykdė, praktiškai visas gamybai tinkamas turtas buvo išparduotas, o gauti pinigai paimti iš kasos. Pagal įmonės dokumentus vienas įmonės automobilis buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra S. B.. Šis automobilis buvo parduotas ženkliai pigiau nei rinkos kaina. Byloje esančioje L. B. pažymoje turto likutines vertes nurodė bankroto administratorius, ten yra jo daryti įrašai. Bankroto proceso metu buvo iš dalies patenkinti tik „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai, tai padaryta iš „(duomenys neskelbtini)“ lėšų.

Å iai dienai įmonei pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų suma yra „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ jų yra „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, bei „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monė Å¡iuo metu turto neturi, jis buvo perduotas nustatytomis kainomis, gautos lėšos panaudotos „(duomenys neskelbtini)“ dengti. Buvo kreiptasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ savininko ir vadovo, Å¡i žala buvo priteista.

IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas buvo perduotas antstoliui, bet priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡koti nėra galimybės, nes nėra turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Vėliau skola buvo pardavinėjama „(duomenys neskelbtini)“, bet niekas reikalavimo teisės nepirko, galiausiai skola buvo pardavinėjama laisvame pardavime ir parduota už „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad jis yra buvęs „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įmonėje pagal darbo sutartį dirbo darbų vadovu „(duomenys neskelbtini)“.

Ä® darbÄ jį priėmė S. B., su juo ir tarėsi dėl darbo Å¡ioje įmonėje. Jo darbas buvo prižiÅ«rėti objektus, kuriuose buvo vykdomi darbai, rÅ«pintis medžiagų tiekimu, užsakymais. Ä®monė turėjo nemažai objektų – gyvenamieji namai, daugiabučiai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Su statybos darbais susijusiais klausimais jis dažniausiai bendraudavo su S. B.. Negali drÄ siai teigti, kad jis ar ne jis buvo įmonės vadovas. Negali nurodyti, kÄ Ä¯monėje veikdavo L.

B.. Ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos, užfiksuotos „(duomenys neskelbtini)“ apklausos protokole, metu nurodytas aplinkybes patvirtina, nors negali „(duomenys neskelbtini)“ proc. garantuoti. Apie įmonės turtinę padėtį nieko tiksliai pasakyti negali, nes su finansiniais reikalais nelabai buvo susijęs. Atlyginimas jam buvo pervedamas į kortelę, o kol neturėjo sÄ skaitos banke, atlyginimas buvo mokamas grynaisais, tada atlyginimÄ jam perduodavo S.. IÅ¡ darbo išėjo dėl asmeninių priežasčių.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Jis į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo iÅ¡ kitos įmonės, tiksliai nepamena kaip ir su kuo buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis. Jis objekte prižiÅ«rėdavo darbuotojus, priduodavo darbus. VisÄ laikÄ jis dirbo objekte „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo įrenginėjamas „(duomenys neskelbtini)“. Ten jie įrenginėjo visÄ pastatÄ , darė vidaus apdailÄ .

Å is pastatas buvo didelis, jo plotas buvo apie „(duomenys neskelbtini)“ kvadratinių metrų. „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo L. B., o dėl darbo viskas buvo derinama su S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu „(duomenys neskelbtini)“ apklaustas kaip liudytojas kalbėjo apie direktorių, tačiau jie visÄ laikÄ visus direktoriais vadina. Jis iki Å¡iol nežino „(duomenys neskelbtini)“ kaip ten yra iÅ¡ tikrųjų. Apie įmonės turtinę padėtį nieko nežino. Pamena, jog bÅ«davo neatsikaitymų iÅ¡ užsakovų pusės, vėlavimų, dėl to ir galėjo pablogėti įmonės turtinė padėtis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Å . parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ metais jo įmonė nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį rado pagal skelbimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ portale. MaÅ¡ina buvo nelabai geros bÅ«klės, nelabai reprezentacinės iÅ¡vaizdos, reikalavo investicijų. Automobilis buvo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ su labai didele rida. Neatsimena, už kiek tiksliai nupirko šį automobilį, bet tai buvo suma, kuri nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Automobilio kaina buvo mažiau rinkos kainų vidurkio, tÄ jis gali patvirtinti, nes jis visada nori nusipirkti automobilį kuo pigiau. Dėl automobilio pirkimo bendravo su vyru, jo pavardė B., o sudarant patį sandori buvo atvykusi ir jo žmona. Netrukus jis automobilį pardavė „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ brangiau, nei buvo pirkęs. Nieko daugiau negali pasakyti, viskÄ nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas tyrėjÄ . IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vados dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos matyti, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ tyrėjos G.

Å . „(duomenys neskelbtini)“ užduotyje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡te Nr. „(duomenys neskelbtini)“ atlikti „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus klausimus „(duomenys neskelbtini)“ R. K. pateiktų dokumentų pagrindu padarė Å¡ias iÅ¡vadas:

1. Ä® klausimÄ , ar „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, pateikė iÅ¡vadÄ , jog nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“: - „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki – turėjo turto iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ jų: piniginių lėšų – „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje – „(duomenys neskelbtini)“, banko sÄ skaitose – „(duomenys neskelbtini)“), dirbo pelningai ir galėjo įvykdyti visus „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus; - „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki – turėjo turto iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ jų: piniginių lėšų – „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje – „(duomenys neskelbtini)“, banko sÄ skaitose – „(duomenys neskelbtini)“), dirbo pelningai ir galėjo įvykdyti visus „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus.

2. Ä® klausimÄ , jei „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, tai ar, esant nemokiai, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ turtas (atsargos, pinigai, ilgalaikis, trumpalaikis turtas) buvo perleistas L. B. ir S. B., ir jeigu taip, tai koks turtas ir už kokiÄ sumÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , jog pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta atvejų apie atsargų, ilgalaikio turto perleidimÄ L.

B. ir S. B.. „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais pagal kasos iÅ¡laidų orderius pagrindė iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , iÅ¡ jų: - „(duomenys neskelbtini)“ atvejais („(duomenys neskelbtini)“) atvejais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ L. B., nurodant mokėjimo pagrindÄ â€žsavininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“, „avansinė“, „atlyginimo iÅ¡mokėjimas“ darbuotojams, - „(duomenys neskelbtini)“ atvejais – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ S. B., nurodant mokėjimo pagrindÄ Â â€žavansinė“ („(duomenys neskelbtini)“), „atlyginimas“.

„(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – kasos knyga, didžioji knyga, Å«kinių operacijų registracijos žurnale užregistravo iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų sumažėjimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ankstesnių metų nepaskirstyto pelno sumažėjimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio įsiskolinimo sumažėjimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų banko sÄ skaitose padidėjimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų įsiskolinimÄ Ä¯monei.

3. Ä® klausimÄ , kokio dydžio ir struktÅ«ros turto ir kreditorinių, debitorinių įsipareigojimų turėjo „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iÅ¡kėlimo (įsiteisėjimo) dienai „(duomenys neskelbtini)“, pateikė iÅ¡vadÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ balanse užregistravo turtÄ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, (ilgalaikį turtÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ankstinius apmokėjimus – „(duomenys neskelbtini)“, per „(duomenys neskelbtini)“ metus gautinas sumas – „(duomenys neskelbtini)“, kitÄ trumpalaikį turtÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“, pinigines lėšas – „(duomenys neskelbtini)“), nuosavÄ kapitalÄ ir įsipareigojimų – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ nuostolį, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ jų: skolÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, per vienerius metus mokėtinų sumų – „(duomenys neskelbtini)“).

„(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo (įsiteisėjimo) dienai nutartimis patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, t. y.: „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi - iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“: - 1 eilės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus – „(duomenys neskelbtini)“, - 2 eilės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus – „(duomenys neskelbtini)“, - 3 eilės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino kreditorių: pirmos eilės – M. B. – „(duomenys neskelbtini)“, antros eilės – „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalavimus; „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino kreditorių – „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nurodyta, kad „kreditorių „(duomenys neskelbtini)“ paÅ¡alinti iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o“; „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino kreditorių „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“.      4. Ä® klausimÄ , ar „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius L. B. iÅ¡mokėtų grynųjų pinigų panaudojimas yra pagrįstas apskaitos dokumentais, ar ne, ir jei įmonės piniginės lėšos iÅ¡ kasos L.

B. iÅ¡mokėtos nepagrįstai, tai ar dėl to įmonei padarytas nuostolis, jei taip, tai kokio dydžio, pateikė iÅ¡vadÄ , jog „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais pagal kasos iÅ¡laidų orderius pagrindė iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ L. B., nurodant mokėjimo pagrindÄ Â â€žsavininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“, tai: „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) atvejais pagal kasos iÅ¡laidų orderius pagrindė iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , iÅ¡ jų: - „(duomenys neskelbtini)“ atvejais („(duomenys neskelbtini)“) – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ L.

B., - „(duomenys neskelbtini)“ atvejais – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ S. B., nurodant mokėjimo pagrindÄ â€žavansinė“ („(duomenys neskelbtini)“), „atlyginimas“ („(duomenys neskelbtini)“), - „(duomenys neskelbtini)“ atveju – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ A. M., nurodant mokėjimo pagrindÄ â€“ „atlyginimas už „(duomenys neskelbtini)“ mėn.“. „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiais pagrįstÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ L.

B. pagrindė iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimÄ , iÅ¡ jų: Å«kio subjektų vardu iÅ¡raÅ¡ytus pinigų sumokėjimÄ Ä¯rodančius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus, kasos aparatų kvitus) panaudojo – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumokėjimui Å«kio subjektams pagrįsti bei „(duomenys neskelbtini)“ atvejais pagal priskaičiavimo-iÅ¡mokėjimo žiniaraščius pagrindė „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams.

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais kasos iÅ¡laidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ L. B., nurodant mokėjimo pagrindÄ â€žsavininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“ (laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo įsipareigojimų kreditoriams – „(duomenys neskelbtini)“), nevykdė atsiskaitymus su Å«kio subjektais „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ sprendime konstatavo, kad „įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro „(duomenys neskelbtini)“ <...> kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti, „(duomenys neskelbtini)“ suma laikytina įmonei sandoriais padaryta žala“.

5. Ä® klausimÄ , ar „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ – grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius L. B. metu, turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, ir ar Å¡iuo laikotarpiu įmonė buvo sunkios ekonominės padėties ar nemoki, pateikė iÅ¡vadÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ – grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius L. B. metu, bankroto administratorius S. G. apskaitos registre – „„(duomenys neskelbtini)“ skolos kreditoriams“ užregistravo pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, tai:

„(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“: - „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje) buvo moki, (dienos pabaigoje) buvo moki, tačiau neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti, - „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje ir dienos pabaigoje) buvo moki, tačiau neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti, - „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje ir dienos pabaigoje) buvo nemoki ir neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti, - „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje ir dienos pabaigoje) buvo nemoki ir neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti, - „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje) buvo moki ir turėjo piniginių lėšų „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, (dienos pabaigoje) buvo nemoki, ir neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti.

6. Ä® klausima, koks buvo „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų likutis kasoje ir banko sÄ skaitose „(duomenys neskelbtini)“, pateikė iÅ¡vadÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – kasos knygoje, banko sÄ skaitos žiniaraščiuose užregistravo dokumentinius piniginių lėšų likučius: „(duomenys neskelbtini)“.

7. Ä® klausimÄ , ar „(duomenys neskelbtini)“, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius L. B. metu „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, pateikė iÅ¡vadÄ , kad nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“, pagrįsdama iÅ¡mokėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius L. B. metu neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais (įvertinta neatsižvelgiant į visus kreditorinius įsipareigojimus), iÅ¡ jų:

„(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“), užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama iÅ¡mokėjimÄ L.

B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“), negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“); „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama iÅ¡mokėjimÄ L.

B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“) neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“); „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama iÅ¡mokėjimÄ L.

B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“), neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama iÅ¡mokėjimÄ L.

B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“), neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama iÅ¡mokėjimÄ L.

B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“), neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“).

8. Ä® klausimÄ , ar „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pagal Civilinio kodekso 6.9301 str. „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas”, pateikė iÅ¡vadÄ , kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti „(duomenys neskelbtini)“ detalÅ«s apskaitos registrai, kuriuose „(duomenys neskelbtini)“ užregistruoti duomenys apie atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ su kreditoriais (darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas darbuotojams, mokesčiai į valstybės biudžetÄ , įmokos į „(duomenys neskelbtini)“, Å«kio subjektams), todėl negalima atsakyti į šį klausimÄ .

9. Ä® klausimÄ , kokie įstatymai ir teisės aktai buvo pažeisti, vykdant atsiskaitymus „(duomenys neskelbtini)“ su Valstybės biudžetu ir „(duomenys neskelbtini)“, pateikė iÅ¡vadÄ , kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti registrai, kuriuose užregistruoti duomenys apie įsiskolinimus kreditoriams (darbuotojams darbo užmokesčio, „(duomenys neskelbtini)“). Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama atsiskaitymus su Å«kio subjektais laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 6.9301 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas - Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, t. y.: neatsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“, Valstybės biudžetÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso – „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, t. y. nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ reikalavimų, t. y.

į „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įmokų (5 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). Iš „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė R. K. pateiktų dokumentų pagrindu padarė šias išvadas:

1. Ä® klausimÄ , ar laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kasos L. B.: „(duomenys neskelbtini)“ galėjo nulemti „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , jog nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais kasos iÅ¡laidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ savininkei L.

B., nurodant mokėjimo pagrindÄ Â â€žsavininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“ sumažino įmonės turtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesumažino pradelstų kreditorinių įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B. laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėdama „(duomenys neskelbtini)“ atvejais „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas sau nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 6.9301 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas - Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile“, nevykdė pradelstų kreditorinių įsiskolinimų atsiskaitymų „(duomenys neskelbtini)“ ir tai turėjo neigiamos įtakos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai mokumo bÅ«klei.

„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ virÅ¡ijo pusę turto „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ savininkei L. B., nurodant mokėjimo pagrindÄ Â â€žsavininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“, laiku nemokėjo įstatymų nustatytų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“, mokesčių į Valstybės biudžetÄ , laiku nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais už prekes, t. y.

„(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės patenkinti visų „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų iÅ¡ jų: pradelstų „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutarties „(duomenys neskelbtini)“ punkte padarė iÅ¡vadÄ , kad „„(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla“.

2. Ä® klausimÄ , ar „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pardavimai: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „(duomenys neskelbtini)“ sutartį už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „(duomenys neskelbtini)“ sutartį už „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingi, ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai, kurie galėjo nulemti „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , jog nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pagal: „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pagrindė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimÄ už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainÄ nei užregistravo automobilio likutinę vertę, „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimÄ už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainÄ nei užregistravo automobilio likutinę vertę.

„(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre – didžioji knyga laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo ilgalaikio turto perleidimo nuostolį „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų padidėjimÄ kasoje ir banko sÄ skaitoje. Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė automobilių pardavimo nuostolingas, finansines (ekonomines) Å«kinės operacijas už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainÄ nei likutinė vertė ir tai turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai mokumo bÅ«klei.

„(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir nutarė iÅ¡kelti bankroto bylÄ (5 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties matyti, kad iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. pareiÅ¡kimÄ atsakovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir L. B., „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė S. G. (1 t., b. l.

„(duomenys neskelbtini)“). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartyje konstatuota, kad tyčinį „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ lėmė per „(duomenys neskelbtini)“ m. iÅ¡ įmonės kasos „(duomenys neskelbtini)“ paimti „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, iÅ¡ kurių tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota įmonės Å«kinėms reikmėms, o „(duomenys neskelbtini)“ L.

B. reikmėms. „(duomenys neskelbtini)“ skolos didiesiems kreditoriams suvestinėje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kreditorei „(duomenys neskelbtini)“ pradelsta įsiskolinimo suma buvo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Visiems kitiems kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“ pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, buvo „(duomenys neskelbtini)“, bendra skola – „(duomenys neskelbtini)“. L. B. „(duomenys neskelbtini)“ pasiimant pinigus įmonė buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skola „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ skolos suma „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“).

Suinteresuoti asmenys šiuos faktus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgęs į tai, teismas mano, kad suinteresuotam asmeniui L. B. išsimokant pinigus iš įmonės kasos laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolinių įsiskolinimų. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tad L. B. „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjus „(duomenys neskelbtini)“, buvo ne tik sutrikdyta įmonės finansinė padėtis, bet ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.

Be to, ji „(duomenys neskelbtini)“ papildomai išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota įmonės ūkinėms reikmėms. Dėl atsakovės sandorių sudarymo (piniginių lėšų išsimokėjimo) įmonė akivaizdžiai tapo nemoki, dėl sandorių buvo prarasta reali galimybė įmonei visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

Å ios aplinkybės nurodytos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendime civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“. VirÅ¡ nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotam asmeniui iÅ¡ kasos iÅ¡simokėjus „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (turto vertė – „(duomenys neskelbtini)“, pradelsti įsipareigojimai – „(duomenys neskelbtini)“) (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktas).

IÅ¡ į bylÄ pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuria paliktas galioti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis, matyti, kad S. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, S. B., bÅ«damas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 7 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad „Individualios įmonės vadovas vienvaldiÅ¡kai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtÄ bei veiklÄ saugojimÄ â€œ, 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos organizavimÄ , su vykdytoja „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri tvarkė įmonės apskaitÄ , ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 6 dalį, kur nurodyta, kad „Individualios įmonės apskaitÄ , <...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas“; 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ â€œ, kuri buvo atsakinga už apskaitos tvarkymÄ , apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Å ie nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovai (L. B. ir S. B.) atliko laikotarpiais „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, kurie iÅ¡ esmės sÄ lygojo „(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotÄ , nes kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos. Taip pat iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „„(duomenys neskelbtini)““, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ (jo likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ parduotas automobilis „„(duomenys neskelbtini)““ „(duomenys neskelbtini)“ m. už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „V. J.“ už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“); „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „„(duomenys neskelbtini)““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ betonavimo įranga „„(duomenys neskelbtini)““ už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“).

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl įmonei priklausantį turtÄ pardavė pigiau nei patys nurodo jo likutinę vertę (1 t., b. l. 10-18). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo matyti, kad teismas patenkino ieÅ¡kovės bankrutavusios „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei L. B. ir trečiajam asmeniui S. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – pripažino negaliojančiais „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo L.

B. sandorius bei taikė restitucijÄ ir „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ L. B. priteisė „(duomenys neskelbtini)“. Sprendime konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rų metu realizavus įmonės turtÄ , įsipareigojimai kreditoriams sudaro „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į actio Pauliana sÄ lygÄ , jog kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti, „(duomenys neskelbtini)“ suma laikytina įmonei sandoriais padaryta žala (1 t., b. l. 134-139).

IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas paliktas galioti (1 t., b. l. 140-147). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡o matyti, jog bankroto byloje yra patvirtinti „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, kreditorinių reikalavimų suma – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurių prie antros eilės kreditorių priskirti „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 39).

IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotų „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų matyti, kad jų „(duomenys neskelbtini)“ punkte nurodyta, jog įmonės veiklos tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , siekiant gauti pelno bei tenkinti įmonės savininko ir visuomenės poreikius (2 t., b. l. 54-58). IÅ¡ L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad L.

B. – įmonės savininkė skiria S. B. įmonės direktoriumi, suteikia šias teises ir pareigas:

1. Organizuoti ir vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su įmonės veikla.

2. Sudaryti ir pasiraÅ¡yti sutartis bei kitus įmonės veiklÄ liečiančius dokumentus.

3. Atstovauti įmonę visose organizacijose, įmonėse, teismuose (2 t., b. l. 62). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ L. B. „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimÄ matyti, kad jame L. B. nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu S. B. nebuvo paskirtas įmonės direktoriumi, o jame buvo suteiktos teisės ir pareigos tam, kad jis galėtų atstovauti įmonę civilinėse bylose; kad Å¡iame įsakyme prie direktoriaus trÅ«ksta žodžio „statybos“, o tai, kad S. B.

įmonės direktoriaus pareigų niekada neužėmė, patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurioje aiškiai nurodytos jo pareigos – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). Iš S. B. „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jis priimamas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 89-90). Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad įmonės savininkė L.

B. paskyrė save tvarkyti įmonės kasÄ ir kasos dokumentus (3 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“ likutinė kaina „(duomenys neskelbtini)“, jis parduotas už „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ automobilio V. J. likutinė kaina „(duomenys neskelbtini)“, jis parduotas už „(duomenys neskelbtini)“.

Å iÄ pažymÄ pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B. (1 t., b. l. 174). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. B. už „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai S. B..

Eilutėje „Informacija apie apie įvykius ir trūkumus“ įrašyta: „„(duomenys neskelbtini)““ (2 t., b. l. 66). Iš „(duomenys neskelbtini)“ raštu „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. B., už „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota V. Š. (2 t., b. l. 67).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės apie transporto priemonių kainas duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ m. variklio galia – „(duomenys neskelbtini)“, kaina „(duomenys neskelbtini)“ m. – „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM) (2 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). Iš „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės apie transporto priemonių kainas duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ m. variklio galia – „(duomenys neskelbtini)“, kaina „(duomenys neskelbtini)“ (archyvas) – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l.

„(duomenys neskelbtini)“). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. pateiktų dokumentų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ sumÄ . „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ priėmė į kasÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B., o pagal banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo paskirtį „dalinis mokėjimas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€ž(duomenys neskelbtini)““ (2 t., b. l.

„(duomenys neskelbtini)“). Iš S. B. pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė R. A. (6 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). Iš S. B. pateiktų dokumentų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ užregistruotas įvykis, į kurį „(duomenys neskelbtini)“ pateko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokÄ gavėjui „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad V. Å . sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininkei ir kasininkei L. B. „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“). Iš „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius S. G. el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ siųsto laiško matyti, kad antros eilės kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai bankroto proceso metu visiškai nebuvo mokami. „(duomenys neskelbtini)“ neturi sukaupusi lėšų, kad būtų galima atsiskaityti su bet kurios eilės kreditorių kreditoriniais reikalavimais.

„(duomenys neskelbtini)“ teismas yra priteisęs iš S. B. ir L. B. „(duomenys neskelbtini)“, tačiau antstoliai negali skolos išieškoti, nes minėti asmenys savo vardu jokio turto, rimtesnių darbinių ar kitokių pajamų neturi (2 t., b. l. 35-36). Iš kasos išlaidų orderių matyti, jog L. B. kasos išlaidų orderiais laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo sau iš viso „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l.

„(duomenys neskelbtini)“). Dėl BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos BK 209 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sÄ moningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikant šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji veikos (sÄ moningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių požymiai.

Blogas įmonės valdymas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali bÅ«ti per didelis iÅ¡laidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sÄ moningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindÄ sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iÅ¡kėlimas aukščiau įmonės interesų.

Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamÄ bankrotÄ siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo bÅ«du, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas Å¡iame nusikaltime reiÅ¡kia, kad bankrotÄ ir atitinkamÄ Å¾alÄ kreditoriams nulėmė bÅ«tent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Ä®rodinėjant kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalÄ kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aiÅ¡ku, kad bankroto procedÅ«rų metu neįmanoma visiÅ¡kai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto bÅ«sena turi bÅ«ti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuojamÄ BK 209 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji iÅ¡ esmės laikėsi pozicijos, jog visus su įmonės valdymu susijusius svarbiausius klausimus sprendė „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B., o kaltinamasis S. B. nebuvo Å¡ios įmonės vadovas, įmonėje jis buvo priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į Å¡iuos gynybos argumentus, pirmiausia Å¡ioje byloje aktualus BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto klausimas.

Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės subjektas pagal BK 209 straipsnį yra asmuo, valdantis įmonę, nes atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už sÄ moningÄ blogÄ Ä¯monės valdymÄ , sukeliantį BK 209 straipsnyje numatytus padarinius – įmonės bankrotÄ ir didelę žalÄ kreditoriams. Nors abu kaltinamieji neigia, kad S. B. buvo įmonės vadovas, tačiau byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog kaltinamasis S. B. vykdė „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas ir kartu su įmonės savininke priiminėjo esminius su įmonės veikla ir jos valdymu susijusius sprendimus.

Visų pirma, iš byloje esančios „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad S. B. buvo priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Nors darbo sutartyje S. B. pareigos nurodomos kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau netrukus po darbo sutarties sudarymo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, buvo priimtas L. B. personalinės įmonės įsakymas, kuriuo įmonės savininkė L. B. paskyrė S. B. įmonės direktoriumi.

Šiame įsakyme taip pat buvo išvardintos S. B. suteikiamos teisės ir pareigos:

1) organizuoti ir vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su įmonės veikla;

2) sudaryti ir pasiraÅ¡yti sutartis bei kitus įmonės veiklÄ liečiančius dokumentus;

3) atstovauti įmonę visose organizacijose, įmonėse, teismuose. Pažymėtina, kad savo apimtimi ir pobūdžiu „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu S. B. suteiktos teisės iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytas individualios įmonės vadovo teises. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu L. B. teigė, jog šiuo įsakymu S. B. iš tiesų buvo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“, tik dėl apsirikimo įsakyme nebuvo įrašytas žodis „„(duomenys neskelbtini)““, o pats įsakymas buvo priimtas tam, kad S. B. galėtų atstovauti įmonei teismuose.

Nors kaltinamieji laikosi pozicijos, jog įsakymas priimtas siekiant suteikti S. B. įgaliojimus atstovauti įmonei teisme, tačiau kaip matyti iÅ¡ paties įsakymo turinio, atstovavimas teisme buvo tik vienas iÅ¡ Å¡iuo dokumentu jam suteiktų įgaliojimų. Be teisės atstovauti teisme, S. B. taip pat suteikti įgaliojimai organizuoti įmonės veiklÄ , sudaryti ir pasiraÅ¡yti sutartis bei kitus su įmonės veikla susijusius dokumentus, atstovauti įmonę visose įmonėse ir organizacijose, t. y. plataus masto įgaliojimai, bÅ«dingi juridinio asmens vadovo pareigas užimančiam asmeniui.

Teismo vertinimu, jeigu įmonės savininkės valia iÅ¡ tikrųjų buvo nukreipta tik į tai, jog įmonės darbuotojui bÅ«tų suteiktas įgaliojimas atstovauti įmonei teisme, tokiu atveju nebÅ«tų logiÅ¡ka tuo pačiu įsakymu papildomai pavesti Å¡iam darbuotojui organizuoti ir vykdyti įmonės veiklÄ , įmonės vardu sudaryti sutartis, pasiraÅ¡inėti su įmonės veikla susijusius dokumentus ir kt. Dėl to teismas kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus apie „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo sudarymo aplinkybes ir jo paskirtį vertina kaip jų gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, kuriÄ paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Antra, nors L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl S. B. paskyrimo direktoriumi ir atitinkamai jo, kaip įmonės vadovo, statusas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas Juridinių asmenų registre, tačiau Å¡i gynybos akcentuota aplinkybė nepaneigia fakto, jog S. B. faktiÅ¡kai vadovavo įmonei ir realiai atliko įmonės vadovo kompetencijai priskirtinus veiksmus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. B., be kita ko, rÅ«pinosi darbuotojų suradimu ir jų priėmimu į darbÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K.

B., kuris parodė, kad į darbÄ jį priėmė S. B., su juo buvo tariamasi dėl darbo įmonėje. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, jog S. B. veikė įmonės vardu parduodant įmonei priklausantį turtÄ , pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. B., pardavė V. Å . transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir pačios kaltinamosios paaiÅ¡kinimai.

Teisiamojo posėdžio metu L. B. nurodė, kad S. B. turėjo ieÅ¡koti darbuotojų, užsakovų, viskÄ prižiÅ«rėti, o ji tvarkė buhalterinę apskaitÄ , jos žinioje buvo įmonės kasa, sÄ skaita, atsiskaitymas su tiekėjais, įmonės apskaita. Å iuo aspektu itin reikÅ¡minga aplinkybe teismas laiko ir tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavo S. B., kuris kaip įmonės direktorius kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡nagrinėjęs šį pareiÅ¡kimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo teisę pateikti tik kreditorius, įmonės vadovas arba likvidatorius. Atsižvelgiant į tai, kritiÅ¡kai vertintini kaltinamųjų nurodyti argumentai, jog S. B.

į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi dėl to, jog tokiÄ teisę turėjo bet kuris asmuo. Be to, „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog S. B., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas ir už buhalterinės apskaitos organizavimÄ . Visa tai patvirtina, kad S. B. įmonėje veikė kaip jos vadovas ir realiai atliko vadovo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Trečia, S. B., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, teisinis statusas yra nustatytas ir konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

„(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo paliktas galioti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo S. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, S. B., bÅ«damas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiÅ¡kai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtÄ bei veiklÄ saugojimÄ , Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos organizavimÄ , su vykdytoja „(duomenys neskelbtini)“ savininke L.

B., kuri tvarkė įmonės apskaitÄ , ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 6 dalį, kur nurodyta, kad individualios įmonės apskaitÄ , <...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas; 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ , kuri buvo atsakinga už apskaitos tvarkymÄ , apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

„(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog S. B. faktiÅ¡kai ir vadovavo Å¡iai įmonei, tai yra veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ . Vadinasi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad S. B. buvo įmonės direktorius ir faktiÅ¡kai vykdė įmonės vadovo funkcijas, todėl teismas Å¡ioje byloje neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir daryti kitokias iÅ¡vadas dėl S. B. statuso „(duomenys neskelbtini)“.

Ä®vertinęs anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančiÄ medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo nutarties iÅ¡kelti „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, S. B. vykdė „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas, t. y. organizavo įmonės veiklÄ , turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus, sudaryti sutartis, pasiraÅ¡yti įmonės dokumentus, atstovauti įmonei santykiuose su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, atstovauti įmonei teisme.

Kaltinamųjų bandymÄ sumenkinti S. B. funkcijas ir vaidmenį įmonėje, teigiant, jog jis buvo tik direktorius statybos darbams, teismas vertina kaip kaltinamųjų gynybos versijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ veikÄ , kuriÄ paneigia byloje surinktų ir įrodymais pripažintinų duomenų visuma. Byloje surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kartu su S. B. įmonės veikloje aktyviai dalyvavo ir kaltinamoji L. B.. Byloje nustatyta, kad L. B. buvo „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, todėl turėjo visas Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnyje numatytas individualios įmonės savininko teises ir pareigas.

Be to, nors „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas L. B. personalinės įmonės įsakymas, kuriuo įmonės savininkė L. B. paskyrė S. B. įmonės direktoriumi, tačiau įmonės savininkė taip pat dalyvavo įmonės veikloje. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu jos duotų parodymų ir „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad L. B. paskyrė save tvarkyti įmonės kasÄ ir kasos dokumentus, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitÄ , jos žinioje buvo įmonės sÄ skaita, ji vykdydavo atsiskaitymus su tiekėjais.

Vadinasi, tiek S. B., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tiek L. B., kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, buvo asmenys, kurie priiminėjo su įmonės veikla ir jos valdymu susijusius sprendimus, todėl abu kaltinamieji yra BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektai. Sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 209 straipsnį taip pat turi bÅ«ti nustatytas veikos požymis, t. y. sÄ moningas blogas įmonės valdymas, kuris, kaip minėta pagal anksčiau nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina byloje esančius duomenis apie įmonės turtinę padėtį „(duomenys neskelbtini)“ metais, kaltinamųjų veiksmus iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡mokant pinigines lėšas kaip įmonės pelnÄ bei parduodant įmonei priklausančias transporto priemones, Å¡ių veiksmų įtakÄ Ä¯monės mokumui ir jos galimybėms įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. B. parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ metus „(duomenys neskelbtini)“ užbaigė pelningai.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina byloje esanti „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vada dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, nes turėjo turto iÅ¡ viso už „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ jo piniginės lėšos sudarė „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje – „(duomenys neskelbtini)“, banko sÄ skaitose – „(duomenys neskelbtini)“), dirbo pelningai ir galėjo įvykdyti visus „(duomenys neskelbtini)“ turimus įsipareigojimus kreditoriams.

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ metų pradžioje iÅ¡ įmonės kasos įmonės savininkei L. B. buvo pradėta iÅ¡mokėti pinigines lėšas, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius L. B. iÅ¡ viso buvo iÅ¡mokėta „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindÄ â€“ „savininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“, tai yra: „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. B. pripažino, jog minėtais kasos iÅ¡laidų orderiais iÅ¡simokėjo iÅ¡ įmonės nurodyto dydžio pelnÄ ir jį panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Pažymėtina, jog nors Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato individualios įmonės savininko teisę gauti individualios įmonės pelnÄ , tačiau Å¡iuo atveju atsižvelgtina į tai, jog aptariamu laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne tik turto ir sukauptų piniginių lėšų įmonės kasoje ir banko sÄ skaitoje, bet ir įsipareigojimų kreditoriams, iÅ¡ kurių dalis buvo pradelsti įsipareigojimai, t. y. jų vykdymo terminai buvo suėję.

Pagal „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vadÄ dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos matyti, kad buvo fiksuoti tokio dydžio pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai atitinkamÄ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ įmonės kasos dienÄ : „(duomenys neskelbtini)“. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus atlikus Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ buvo nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis įmonėje sudarė „(duomenys neskelbtini)“, bendra skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma iÅ¡ viso sudarė „(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonė tuo metu dar turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L.

B. iÅ¡mokėjus „(duomenys neskelbtini)“, įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ įmonės kasos savininkei iÅ¡mokėjus reikÅ¡mingÄ Ä¯monės piniginių lėšų dalį, įmonėje likęs piniginių lėšų likutis jau nebuvo pakankamas pradelstiems įsipareigojimams padengti. Pagal specialisto iÅ¡vadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos nurodytus duomenis matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis įmonėje sudarė „(duomenys neskelbtini)“, bendra įsipareigojimų kreditoriams suma iÅ¡ viso sudarė „(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonė neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

„(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, įmonė dar labiau sumažino savo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis sudarė „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso už „(duomenys neskelbtini)“, ir neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

„(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, šios galimybės buvo dar labiau sumažintos. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis įmonėje sudarė „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso už „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

„(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, šios galimybės buvo dar labiau sumažintos. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis sudarė „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso už „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

„(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. iÅ¡mokėjus „(duomenys neskelbtini)“, Å¡ios finansinės galimybės buvo dar labiau sumažintos. „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais kasos iÅ¡laidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ savininkei L.

B., nurodant mokėjimo pagrindÄ Â â€žsavininkės išėmimas iÅ¡ uždirbto pelno po apmokestinimo“, sumažino įmonės turtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesumažino pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kurie sudarė „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B., laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėdama sau „(duomenys neskelbtini)“ atvejais „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies, nevykdė pradelstų kreditorinių įsiskolinimų atsiskaitymų „(duomenys neskelbtini)“ ir tai turėjo neigiamos įtakos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai „(duomenys neskelbtini)“ mokumo bÅ«klei.

„(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje, kuria „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad tyčinį „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ lėmė per „(duomenys neskelbtini)“ m. iÅ¡ įmonės kasos „(duomenys neskelbtini)“ paimti „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, iÅ¡ kurių tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota įmonės Å«kinėms reikmėms, o „(duomenys neskelbtini)“ L.

B. reikmėms. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius nurodė, jog tuo metu, kai iÅ¡ įmonės kasos buvo imamos piniginės lėšos, naujų užsakymų įmonė nebeturėjo, buvo užbaiginėjami seni darbai, beveik visas darbams atlikti tinkamas turtas buvo iÅ¡parduodamas, o į įmonės sÄ skaitÄ patenkantys pinigai iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo pervedami į kasÄ ir iÅ¡ ten nuimami, tačiau kreditorių reikalavimai iÅ¡ Å¡ių lėšų nebuvo tenkinami.

Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. B., už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. Š. „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose šio automobilio likutinė vertė buvo fiksuota „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ parduotas „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė, t. y.

„(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ pasirašė L. B., „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja S. B.. Ä®monės buhalterinės apskaitos dokumentuose Å¡io automobilio likutinė vertė buvo fiksuota „(duomenys neskelbtini)“.

Tai reiÅ¡kia, kad automobilis V. J. parduotas „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre – didžiojoje knygoje laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo ilgalaikio turto perleidimo nuostolį „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ir „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų padidėjimÄ kasoje ir banko sÄ skaitoje„(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė automobilių pardavimo nuostolingas, finansines (ekonomines) Å«kinės operacijas už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainÄ nei likutinė vertė ir tai turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai įmonės mokumo bÅ«klei.

Anksčiau surinkti ir aptarti įrodymai, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vados dėl „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos, kasos iÅ¡laidų orderiai dėl piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo L. B., „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimai ir nutartys, transporto priemonių pirkimo–pardavmo sutartys, liudytojo S. G. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys pagrindžia sÄ moningÄ blogÄ Ä¯monės valdymo faktÄ .

IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiais atliktas „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimas savininkei L. B. iÅ¡ esmės sutrikdė įmonės veiklÄ ir nulėmė jos nemokumÄ , o kartu ir bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Nors teisiamojo posėdžio metu L. B. teigė, jog ji turėjo teisę iÅ¡simokėti pelnÄ iÅ¡ įmonės kasos, tačiau vien Å¡i aplinkybė nepaneigia blogo įmonės valdymo fakto, nes Å¡ios savininko teisės įgyvendinimas negali pažeisti įmonės, o kai įmonė susiduria su mokumo problemomis – taip pat ir jos kreditorių interesų, taip pat teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos iš įmonės kasos buvo išmokėtos tokia apimtimi, jog likusių pinigų nepakako pradelstiems įmonės įsipareigojimams įvykdyti. Pagal bylos duomenis matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, iš kasos išimta „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu nebepaliekant pakankamai lėšų pradelstiems „(duomenys neskelbtini)“ dydžio įsipareigojimams padengti.

Tolesni L. B. veiksmai rodo, jog Å¡is veiksmas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, t. y. po „(duomenys neskelbtini)“ atlikto pinigų iÅ¡mokėjimo, ir toliau iki „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai buvo tęsiamas pinigų iÅ¡mokėjimas iÅ¡ įmonės kasos, nors įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis vis didėjo, o jos finansinės galimybės bent iÅ¡ dalies sumažinti Å¡ių įsipareigojimų dydį buvo sistemingai mažinamos. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojo apklausto „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus S. G. parodymai, jog „(duomenys neskelbtini)“ metais įmonė dirbo neblogai, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ metais staiga bankrutavo.

Pažymėtina, kad pelno iÅ¡mokėjimas turint pradelstų įsipareigojimų kreditoriams tokia apimtimi, jog iÅ¡ esmės įmonė buvo palikta be pakankamo jos veiklos tęstinumÄ galinčio užtikrinti piniginių lėšų kiekio, nesant duomenų apie realiai numatomas gauti įmonės veiklos pajamas, tokiu bÅ«du eliminuojant bet kokiÄ tolesnę įmonės veiklos vykdymo perspektyvÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningÄ verslo praktikÄ ir įmonės veiklos tikslus atitinkantis sprendimas, nes tokiu bÅ«du įmonės savininkės interesai buvo akivaizdžiai iÅ¡kelti aukščiau už įmonės ir jos kreditorų interesus.

Ä®monei priklausančių transporto priemonių perleidimas ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis taip pat nėra suderinamas su individualios įmonės tikslu gauti pelnÄ . Nors Å¡iuo atveju transporto priemonių pardavimas ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis pats savaime nereiÅ¡kia, jog tai lėmė įmonės bankrotÄ ir didelės žalos kreditoriams padarymÄ , tačiau transporto priemonių perleidimo faktas ir Å¡ių sandorių sudarymo aplinkybėmis, jas vertinant kartu su laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ atliktais lėšų iÅ¡mokėjimais iÅ¡ įmonės kasos ir jų įtaka įmonės mokumui bei galimybėms vykdyti veiklÄ , pagrindžia blogÄ Ä¯monės valdymo faktÄ , kaip bÅ«tinÄ jį BK 209 straipsnio sudėties požymį.

Ta aplinkybė, jog blogÄ Ä¯monės valdymo faktÄ patvirtinantys veiksmai buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, pelnas iÅ¡ įmonės kasos buvo mokamas sistemingai mažinant įmonės finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklÄ , sudarytos dvi ekonomiÅ¡kai nenaudingos transporto priemonių perleidimo sutartys, viena iÅ¡ kurių sudaryta su S. B. vadovaujama „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ne tik blogÄ Ä¯monės valdymo faktÄ , bet ir tai, jog blogas įmonės valdymas buvo sÄ moningas apsisprendimas privesti įmonę prie bankroto.

Aptarti esminę reikÅ¡mę tolesnei įmonės veiklai turintys su jos valdymu susiję sprendimai Å¡iuo atveju prieÅ¡tarauja elementariems sÄ Å¾iningo Å«kininkavimo principams ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas bankrotas atsirado ne dėl objektyviai nepasisekusios įmonės veiklos ar verslo rizikos, bet dėl sÄ moningos veiklos, siekiant bÅ«tent tokio rezultato. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sÄ moningas blogas įmonės valdymo faktas, kaip BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, Å¡ioje byloje yra įrodytas.

Sprendžiant klausimÄ dėl BK 209 straipsnyje numatytų padarinių, atsižvelgtina į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡o matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtinti „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, kreditorinių reikalavimų suma – „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurių prie antros eilės kreditorių priskirti „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“.

Iš bankroto administratoriaus S. G. nurodytų aplinkybių, taip pat kitų byloje surinktų įrodymų matyti, jog bankroto proceso metu buvo iš dalies atsiskaityta tik su pirmos eilės kreditoriais, tai padaryta „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, tuo tarpu nei antros, nei trečios eilės kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami. Pagal bylos duomenis matyti, kad bankrutavusi „(duomenys neskelbtini)“ neturi sukaupusi lėšų ar turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, iš įmonėje buvusio turto pardavimo buvo mokamos tik „(duomenys neskelbtini)“.

Aptartos aplinkybės patvirtina, jog bankrutavusi įmonė neturi realių galimybių bankroto proceso metu patenkinti kreditorių reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, jog byloje yra įrodytas BK 209 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo faktas – „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir didelė turtinė žala kreditoriams (BK 212 straipsnio 1 dalis). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas ginčijo kaltinime nurodytÄ aplinkybę, jog inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, teigdamas, jog S. B. niekada nebuvo įmonės vadovas ir apie įmonės pelno iÅ¡mokėjimÄ jam nebuvo žinoma.

Vertindamas Å¡iuos gynybos argumentus, teismas atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog S. B. nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo nutarties iÅ¡kelti „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, vykdė „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas, t. y. organizavo įmonės veiklÄ , turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus, sudaryti sutartis, pasiraÅ¡yti įmonės dokumentus, atstovauti įmonei santykiuose su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, atstovauti įmonei teisme.

Ä®monės veikloje taip pat aktyviai dalyvavo ir L. B., kuri paskyrė save tvarkyti įmonės kasÄ ir kasos dokumentus, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitÄ , jos žinioje buvo įmonės sÄ skaita, ji vykdydavo atsiskaitymus su tiekėjais. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje, kuria „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotÄ lėmę veiksmai buvo atlikti L.

B. ir S. B.. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog S. B. faktiÅ¡kai vadovavo įmonei, veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, S. B., bÅ«damas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupėje su „(duomenys neskelbtini)“ savininke L.

B., kuri tvarkė įmonės apskaitÄ , apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ veikloje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai, t. y. tiek S. B., tiek L. B., abu kaltinamieji priminėjo su įmonės veikla ir jos valdymu susijusius sprendimus. Pažymėtina, kad konstatuojant veikimÄ bendrininkų grupe, nebÅ«tina, jog kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus.

Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, tokiu atveju svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju S. B. tiesiogiai dalyvavo sudarant „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V.

Å ., liudytojas V. Å . patvirtino, jog pasiraÅ¡ant sutartį buvo atvykusi ir S. B. sutuoktinė, t. y. L. B.. S. B. taip pat kaip pirkėjos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas dalyvavo perleidžiant jo vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį sandorį sudarė su „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija „(duomenys neskelbtini)“.

Tai reiÅ¡kia, kad S. B. tiesiogiai realizavo BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – blogÄ Ä¯monės valdymÄ â€“ sudarančius veiksmus. Be to, nors S. B. neigia žinojęs apie jo sutuoktinės L. B. iÅ¡ įmonės kaip pelnÄ paimtas lėšas, tačiau nėra logiÅ¡ka, jog įmonės vadovui, realiai vadovaujančiam ir kontoliuojančiam įmonės veiklÄ , nebÅ«tų žinoma apie itin reikÅ¡mingos įmonės piniginių lėšų dalies paėmimÄ iÅ¡ įmonės kasos, juolab, kad bÅ«tent Å¡ie veiksmai iÅ¡ esmės lėmė įmonės nemokumÄ ir jos veiklos nutraukimÄ .

Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji patvirtino, kad jie abu priėmė sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo „(duomenys neskelbtini)“, todėl visiÅ¡kai neįtikėtina, jog įmonės vadovas, inicijavęs bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , apie esminės įmonės lėšų dalies iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ įmonės kasos sužinojo tik bankroto proceso metu. Vadinasi, abu kaltinamieji suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, jog blogai valdo įmonę sudarydami ekonomiÅ¡kai nenaudingus transporto priemonių perleidimo sandorius, iÅ¡ įmonės kasos savininkei su vadovo žinia iÅ¡mokant pinigines lėšas, dėl ko įmonė nebeturėjo galimybės įvykdyti savo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, ir nors Å¡ių padarinių nesiekė, bet sÄ moningai leido jiems kilti.

Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje kaltinamųjų S. B. ir L. B. veiksmuose yra nustatyti visi bÅ«tinieji BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį. Dėl bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti nubaustas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis S. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu S. B. nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė gailesčio dėl jos padarymo.

Kaltinamasis S. B. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis Å¡iuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti S. B. paskyrus vienintelę BK 209 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminÄ , atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, padarytos veikos pobÅ«dį.

Atsižvelgiant į tai, S. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei BK 209 straipsnyje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – 1 metai. S. B. paskiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jam paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda, galutinę subendrintÄ bausmę S. B. nustatant 1 metų laisvės atėmimÄ ir „(duomenys neskelbtini)“ baudÄ (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju S. B. yra nuteisiamas vienerių metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog S. B. skiriamos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo skiriamos pareigos sudarys sÄ lygas kaltinamÄ jį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, skiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytÄ pareigÄ (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamoji L. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu ji nepripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė gailesčio dėl jos padarymo.

Kaltinamoji L. B. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamoji Å¡iuo metu „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti L. B. paskyrus vienintelę BK 209 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminÄ , atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, padarytos veikos pobÅ«dį.

Atsižvelgiant į tai, L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei BK 209 straipsnyje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – 1 metai. L. B. paskiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jai paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda, galutinę subendrintÄ bausmę L. B. nustatant 1 metų laisvės atėmimÄ ir „(duomenys neskelbtini)“ baudÄ (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju L. B. yra nuteisiama vienerių metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog L.

B. skiriamos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo skiriamos pareigos sudarys sÄ lygas kaltinamÄ jÄ drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajai galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, skiriant jai BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytÄ pareigÄ (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys dėl „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l.

„(duomenys neskelbtini)“). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagrindas civilinei atsakomybei taikyti atsiranda tais atvejais, kai yra nustatomos Å¡ios bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ dydžio „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ delspinigiai.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu antros eilės kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai nebuvo tenkinami. Iš teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojo apkausto „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad bankrutavusi „(duomenys neskelbtini)“ neturi sukaupusi lėšų ar turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, iš įmonėje buvusio turto pardavimo buvo mokamos tik administravimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog bankrutavusi „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu neturi realių galimybių atsiskaityti su antros eilės kreditoriumi „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu nepatenkinus minėto kreditoriaus reikalavimų, apskaičiuotos „(duomenys neskelbtini)“ dydžio nesumokėtos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ delspinigiai bus nuraÅ¡yti, tuo padarant „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad civilinio ieÅ¡kovo nurodytas turtinės žalos faktas Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra įrodytas. Nagrinėjamu atveju byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad civiliniu ieÅ¡kiniu reikalaujama suma („(duomenys neskelbtini)“) yra mažesnė už bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį („(duomenys neskelbtini)“), nes „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalis žalos sumos, t. y.

„(duomenys neskelbtini)“, jau yra priteista solidariai iš S. B. ir L. B.. Įvertinus byloje esančius civilinį ieškinį pagrindžiančius įrodymus, civilinio ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, jog kitoje baudžiamojoje byloje dalis civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo jau yra priteista, darytina išvada, jog civilinio ieškovo patirta turtinė žala sudaro „(duomenys neskelbtini)“, todėl žalos dydis taip pat yra įrodytas. Pažymėtina, kad žala civiliniam ieškovui atsirado dėl nusikalstamų S. B. ir L.

B. veiksmų, nes BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas, t. y. sÄ moningas blogas „(duomenys neskelbtini)“ valdymas, lėmęs Å¡ios įmonės bankrotÄ ir didelę žalÄ kreditoriams, buvo esminė priežastis, dėl kurios civilinis ieÅ¡kovas patyrė civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ . Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas teigė, jog nėra pagrindo pakartotinai priteisti bankroto byloje jau patvirtinto „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo, tačiau pažymėtina, jog bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas nėra tapatus Å¡ioje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pažymi, kad bankroto byloje buvo patvirtintas reikalavimas, kylantis iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotų nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir jų delspinigių. Kadangi bankroto proceso metu įmonė neturi pakankamai turto Å¡iam reikalavimui patenkinti, pasibaigus bankroto procesui minėtų teisės aktų pagrindu apskaičiuotas kreditoriaus reikalavimas bus nuraÅ¡ytas, tuo padarant turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui, dėl kurios atlyginimo yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys.

Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus bankroto byloje pareikštam reikalavimui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų S. B. ir L. B. priteistina „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų Kaltinamajai L. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateikti dokumentai – „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai: „(duomenys neskelbtini)“, kurie laikomi „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

Byloje esančios kompaktinių diskų laikmenos („(duomenys neskelbtini)“ vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu S. B. paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jam paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda ir galutinę subendrintÄ bausmę S. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ ir „(duomenys neskelbtini)“ dydžio baudÄ . Ä® paskirtÄ baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, atliktÄ pagal „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu L. B. paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jai paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda ir galutinę subendrintÄ bausmę L. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ ir „(duomenys neskelbtini)“ dydžio baudÄ . Ä® paskirtÄ baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, atliktÄ pagal „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir civiliniam ieÅ¡kovui „(duomenys neskelbtini)“ priteisti solidariai iÅ¡ S. B. ir L. B. „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo.

L. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentus: „(duomenys neskelbtini)“, kurie laikomi „(duomenys neskelbtini)“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

Kompaktinių diskų laikmenas („(duomenys neskelbtini)“ vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas