2025-01-08 Nr. AB-413-3-61-3-03360-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1076-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03360-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja B. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 24S144061 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą. Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, teigė, kad jame nenurodyta, kokie konkrečiai jos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuo pasireiškia piktnaudžiavimas. Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su ja, ir atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) straipsniai, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas Sprendimas, tačiau faktinės aplinkybės neįvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės pateikiamos tik formalios nuorodos į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus. Taip pat nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų ji neatitinka.

3. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei atitinkamai 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, jog ji ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „MTY Group“ (toliau – ir Bendrovė) pagal darbo sutartį vairuotoja ekspeditore, nors Bendrovės pateikti ir Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovė šiuo metu neužsiima ekonominės veiklos vykdymu statybų ar paslaugų sektoriuje, todėl negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas laikė, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijamame Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje (pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl jos tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje).

6. Atsakovo manymu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normas pritaikė tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos B. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas, konstatavęs, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, vadovaudamasis aptariamo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, ginčijamu Sprendimu, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

9. Migracijos departamentas, atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą, nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., jos direktorius paskirtas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos). Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 22 asmenys, visi – užsieniečiai. Migracijos departamentas nustatė, jog Bendrovė įdarbintiems užsieniečiams už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. mėnesinio darbo užmokesčio nemokėjo. Tai reiškia, kad užsieniečių neaprūpino darbu ir jie darbo funkcijų, kurioms įdarbinti Bendrovėje, neatliko.

10. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas nurodė, kad iš turimų duomenų, sunku nustatyti, ar Bendrovė tikrai realiai vykdo deklaruojamą veiklą, todėl Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar šiuo metu vykdo tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą, tikslingai ir teisingai kreipėsi į Bendrovę. 2023 m. lapkričio 14 d. Bendrovė pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. lapkričio 9 d. išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas bei Bendrovės direktoriaus 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą, kad Bendrovė pradeda vykdyti naują veiklą, t. y. didmeninę prekybą už atlygį ar pagal sutartį. Bendrovės direktorius – Turkijos pilietis, beveik visos prekės bus įsigytos Turkijoje ir atvežtos į Lietuvą parduoti, todėl Bendrovei reikalingi vadybininkai, kurie galės bendrauti turkiškai, angliškai ar rusiškai. Darbui Bendrovėje pasirinko kandidatus iš Turkijos. Šie kandidatai dirba vadybos srityje, taip pat bendradarbiauja su dauguma gamintojų, jų tikslas ieškoti verslo partnerių Lietuvoje, išanalizuoti Lietuvos rinką (kokie produktai būtų populiarūs ir sudomintų pirkėjus), derinti pirkimo ir pardavimų kainas, užsiimti logistika. Taip pat Bendrovei reikalingas vienas vairuotojas, kuris galėtų vežioti prekes klientams. Vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas per asmens Migris komunikacijos paskyrą. Paaiškinime Bendrovė nurodė, kad neturi išrašytų sąskaitų, kadangi vyksta pasiruošimo darbai vykdyti naują veiklą.

11. Atsižvelgęs į tai, kad neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir Bendrovės teikiama informacija, teismas pritarė Migracijos departamento išvadoms, kad šie duomenys įrodo, jog nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl užsienietės atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė ir asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

12. Atsižvelgęs į tai, jog Bendrovė į Migracijos departamento siųstus raštus nereagavo ir nepagrindė jos poreikio įdarbinti pareiškėją ekonominei veiklai statybų ar paslaugų sektoriuje vykdyti, teismas darė išvadą, kad tai kelia pagrįstų abejonių, ar Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjos įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi jai išdavimo darbo pagrindu, iš tiesų ketino su pareiškėja sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jai darbo sutartyje sulygtą darbą. Teismo vertinimu, Bendrovė tokiais savo veiksmais, kai įdarbinami užsieniečiai, kuriems nemokamas darbo užmokestis, didina nelegalios migracijos grėsmę ir kelia pagrįstų abejonių dėl deklaruojamos veiklos pobūdžio ir įtarimų, kad Bendrovės tikslas – tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbusi ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad ji turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

14. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi išdavimas neatitiktų Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo. Kadangi nei pareiškėja, nei Bendrovė nepateikė priešingų argumentų, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, tikėtina, jog asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl, teismo vertinimu, leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas pagrįstai. Nustačius, kad Bendrovė šiuo metu nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, yra rimtas pagrindas įtarti, kad pareiškėja ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl teismas atsakovo priimtą Sprendimą laikė proporcingu ir adekvačiu.

III. 15. Pareiškėja B. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 22 d. sprendimą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog byloje esantis Bendrovės pateiktas raštas patvirtina, kad Bendrovė ketina vykdyti veiklą, kurią vykdant bus reikalingas pareiškėjos atliekamas darbas. Be to, tai, kad Bendrovė nevykdo veiklos statybų sektoriuje, savaime nereiškia, kad Bendrovė nebus pajėgi įdarbinti pareiškėją ir mokėti jai darbo užmokestį.

17. Pareiškėja pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ji, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nors teismas konstatavo, kad jos nurodyta aplinkybė apie darbą Bendrovėje neatitinka tikrovės, tačiau ši teismo išvada nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėja ketino ir ketina dirbti šį darbą Bendrovėje, o dėl to, kad Bendrovė Migracijos departamentui nepateikė papildomų dokumentų, pareiškėjai neigiamos pasekmės negalėtų kilti ir tai savaime nereiškia, jog ji tyčia ir sąmoningai piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse. Be to, pačiame Sprendime nenurodyta, kokie pareiškėjos pateikti duomenys tikrovės neatitinka ir kuo pasireiškia nelegalios migracijos grėsmė, o tai savaime patvirtina, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkte nustatytų reikalavimų.

18. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog teismas nepasisakė dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto. Pareiškėjos vertinimu, siekiant priimti sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, būtina konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų įstatymo 44 straipsnyje, tačiau Sprendime nenurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka.

19. Pareiškėjos teigimu, nors Sprendime nurodytos tam tikros su ja susijusios aplinkybės ir atitinkami Įstatymo straipsniai, bet faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reguliavimo kontekste. Taip pat nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų neatitinka pareiškėja. Tą iš esmės padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Teismas nustatė faktus, kurių Migracijos departamentas Sprendime nebuvo nurodęs.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo vertinimu, tai, kad Bendrovė nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių darbo vietos adreso ir tai, kad Sodros informacinės sistemos duomenimis Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, patvirtina, kad Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat aplinkybė, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, patvirtina ir pats Bendrovės direktorius savo paaiškinime, teigdamas, kad vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė ir pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

22. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat yra pagrindo įtarimams, jog ji atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (ji siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

23. Atsakovas pažymi, kad sistemiškai vertinant Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, turi būti nustatyta, kad užsienietis bus Lietuvos Respublikoje aprūpintas darbu ir atliks darbo funkcijas pagal darbo sutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 24S144061, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad duomenys apie Bendrovę kelia pagrįstų abejonių, ar ji, teikdama tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjos įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi jai išdavimo darbo pagrindu, iš tiesų ketino su pareiškėja sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jai darbo sutartyje sulygtą darbą. Nei pareiškėja, nei Bendrovė nepateikė priešingų argumentų, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, tikėtina, jog asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl pagrįstai nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymi, kad Sprendime nenurodyta, kokių Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pareiškėja neatitinka, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pritaikyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

29. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

30. Minėta, kad atsakovas pareiškėjai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi atsisakymo išduoti pagrindus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

31. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja, ketindama dirbti Bendrovėje vairuotoja ekspeditore, 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230808-147599 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120); pareiškėjos darbo sutarties tipas – neterminuota; darbdavys sutarties laikotarpiu įsipareigotų mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį; reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad jos darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.

32. Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta veikla nesutampa su Juridinių asmenų registre deklaruota veikla, 2023 m. lapkričio 6 d. išsiuntė prašymą pateikti:

1) išsamų paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotoju poreikį;

2) aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kt.);

3) statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą. Taip pat, nagrinėjant asmens prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi buvo paprašyta Bendrovės vadovo išsamiai paaiškinti kokiu būdu ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta užsienietė, kokius konkrečiai darbus atliks būdama vairuotoja-ekspeditore, kokią transporto priemonę užsienietė vairuos ir paprašyta pateikti asmens vairuotojo pažymėjimą. Įvertinęs VMI išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas ir 2023 m. lapkričio 13 d. Bendrovės direktoriaus paaiškinimą, Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 23SD26360 (taip pat 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 24SD4465 ir 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 24SD5452) Bendrovės prašė pateikti paaiškinimą ir dokumentus pagrindžiančius veiklą:

Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (prekių asortimentas, jų sandėliavimo patalpų adresas, aktualias prekių gavimo, teikimo sutartis, išrašytas sąskaitas faktūras, apmokėjimus patvirtinančius dokumentus ir kt.). Taip pat buvo paprašyta nurodyti, kokiu adresu įmonė vykdo veiklą ir paaiškinti, kokią veiklą šiuo metu vykdo bei pateikti dokumentus, įrodančius įmonės veiklą (veiklas) Lietuvoje:

1) nurodyti kur ir kokie darbai šiuo metu atliekami (nurodyti objektų adresus);

2) aktualias sutartis ir sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (išrašytas sąskaitas faktūras, gautus apmokėjimus patvirtinančius dokumentus);

3) jei įmonė planuoja pardavimus, nurodyti kokius, kiek vadybininkų planuojama įdarbinti, kuris dirbs vadybininkai (nurodyti patalpų adresus). Nei į vieną iš šių Migracijos departamento siųstų raštų Bendrovė neatsakė ir prašomų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų nepateikė. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Sodros informacinės sistemos duomenimis, Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis.

33. Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamą Sprendimą priėmė remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, kadangi pareiškėja prašyme ir Bendrovė tarpininkavimo rašte pateikė duomenis, jog ketina dirbti Bendrovėje, kuri faktiškai nevykdo deklaruojamos veiklos, taip pat yra didelė tikimybė, kad pareiškėja nedirbs prašyme nurodyto darbo, o Bendrovė nemokės prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodyto atlygio, dėl ko kyla nelegalios migracijos grėsmė.

34. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės dėl to, kad Bendrovė nepateikė prašomų dokumentų, o Sprendime nenurodyta, kokie pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kuo pasireiškia pareiškėjos piktnaudžiavimas, teisėjų kolegija akcentuoja, jog leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai procedūroje tiek pareiškėja, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys (Bendrovė darbui nurodytam tarpininkavimo rašte pasirinko būtent pareiškėją, o pareiškėja prašo leidimo laikinai gyventi, Bendrovei įsipareigojus ją įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą), todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai. Nagrinėjamos bylos kontekste Bendrovės nebendradarbiavimas su Migracijos departamentu nepateikiant sprendimo priėmimui reikšmingos informacijos apie realiai vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą (kokius konkrečiai darbus atliks būdama vairuotoja-ekspeditore, kokią transporto priemonę užsienietė vairuos ir paprašyta pateikti asmens vairuotojo pažymėjimą) yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovei nevykdant deklaruojamų veiklų gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustačius, jog Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais nebuvo mokamas darbo užmokestis, įvertinus ir tai, kad Bendrovė nepateikė informacijos apie vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog duomenys, kuriuos pareiškėja ir Bendrovė pateikė leidimui laikinai gyventi gauti neatitiko tikrovės, kadangi veikla realiai nebuvo vykdoma ir nebus sukurti realūs pareiškėjos ir Bendrovės darbo santykiai.

35. Atsakovas Sprendime kaip savarankišką atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą taip pat nurodė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nustatantį, kad leidimas neišduodamas, kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, nurodydamas, kad Bendrovei faktiškai nevykdant deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, nesukuriama su asmeniu realių darbo santykių.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 yra išaiškinusi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodytą prašymą (pagal nagrinėjamam ginčui aktualią Įstatymo redakciją – prašymas, paduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu) užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas. Jei kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl tikrųjų minėtą prašymą pateikusių asmenų tikslų, ši institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, susijusius su prašymu išduoti aptariamą leidimą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024; 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2416-821/2024).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo argumentus dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatų taikymo, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš Sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymas, yra pakankamai aišku, kurios pareiškėjai taikytinos sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, pareiškėja neatitiko tuo metu, kai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir taip išreiškė ketinimą dirbti Bendrovėje. Sprendime atsakovo pateikti argumentai, jog pareiškėjos ketinamas dirbti Bendrovėje, kuri neteikia pagrįstai prašomos informacijos apie realiai vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą, o joje įdarbintiems užsieniečiams nemokamas darbo užmokestis, leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjos Bendrovėje ketinamas dirbti darbas pagal Bendrovės deklaruojamas veiklas bei gauti prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte įsipareigotą mokėti atlygį nėra realūs, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo atisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi taip pat ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas ginčo faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė