71b4166f-d597-44b2-bc95-e76e9ed02ad8 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-445-505/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02325-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.1; 37.6; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjo V.

A. atstovui advokatui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. A. su skundu (reg. Nr. DOK-24751) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, L. N. 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. 7-3750;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko E. G. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ Nr. 2S-3130;

3) įpareigoti PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti nuteistajam V. A. teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 27–34), taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčijamas PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7-3750 skirtas ne bausmės prevencinei ar socialinei paskirčiai, o tik pareiÅ¡kėjo tolesnio nubaudimo (valstybės kerÅ¡to) funkcijai bei yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas, diskriminacinis, formalus, prieÅ¡ingas oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymo leidėjo valiai, Europos SÄ jungos teisės aktams.

PareiÅ¡kėjo atstovo įsitikinimu, priimant ginčijamÄ aktÄ nebuvo taikomos jokios individualios socialinės reabilitacijos priemonės ir visiÅ¡kai nesidomėta pareiÅ¡kėjo ir likusios laisvėje jo didelės Å¡eimos poreikiais bei lÅ«kesčiais nei laikotarpiu iki teistumo, nei bausmės atlikimo metu, nei jį paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, tai yra akivaizdus pataisos įstaigos pareigÅ«nų tuščiažodžiavimas, pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo teises į tinkamÄ administracinę procedÅ«rÄ , sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , suteikiantį jam teisę iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Pabrėžė, kad pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ (naudojant OASys metodikÄ ) formaliai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (67 balai), o pagal statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumÄ tesiekia tik 20 balų, tačiau tai objektyviai neparemti duomenys, kadangi pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose, t. y. viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas nuo pat pirmos bausmės atlikimo dienos dirba administracijos pasiÅ«lytÄ (duomenys neskelbtini) darbÄ , laisvalaikiu aktyviai sportuoja, jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai yra buitiniai ir niekaip nesusiję su agresija ar piktybiniu elgesiu prieÅ¡ kitus nuteistuosius ar pataisos namų administracijÄ , vykdo visas pataisos įstaigos administracijos rekomendacijas dėl savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir turėtų žalingų įpročių, paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ketina nedelsdamas pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau perspektyvoje planuojama jam patikėti (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad pareiÅ¡kėjo socialiniai ryÅ¡iai su motina, sutuoktine ir jo penkiais vaikais yra ypač artimi – grįžtančio iÅ¡ pataisos įstaigos sÅ«naus ir tėvo jie nekantriai laukia. Mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti įgyvendinami ir pasiekti pareiÅ¡kėjui pritaikius teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos teritorijos ribų, nes jo padaryti nusikaltimai atsitiktiniai, o jam paskirta bausmė turi užtikrinti ir individualizuotÄ (jokiu bÅ«du ne formalų) teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ jam dirbant ir iÅ¡laikant bei rÅ«pinantis penkiais mažamečiais savo vaikais.

Teigė, jog pataisos įstaiga neįvertino, kad pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, per savo gyvenimÄ neturėjo jokių ryÅ¡ių su kriminaliniu pasauliu ir yra didelės Å¡eimos ((duomenys neskelbtini)) tėvas, kuriam, nors ir (duomenys neskelbtini) teistam, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant iÅ¡vykimÄ be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Akcentavo, kad ginčijamame PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendime dominuoja tik neigiami pareiÅ¡kėjo duomenys dėl ankstesnės (jau negaliojančios) drausminės bausmės pataisos namuose, tačiau nenurodomi trys gauti įstaigos administracijos paskatinimai už dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, nuolatinį darbÄ atliekant bausmę, teigiami pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl yra neįtikinami, formalÅ«s ir niekuo neparemti argumentai dėl pareiÅ¡kėjo dabartinio pavojaus visuomenei, bausmės adekvatumo ar iÅ¡imtinio teisingumo principo įgyvendinimo, nors jis, bÅ«damas laisvėje, niekada nebuvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus, o nuo 2019 m. gruodžio 19 d. atlikdamas bausmę nepadarė nei menkiausio pažeidimo, negavo nei vienos drausminės nuobaudos, t. y. kardinaliai pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus bei nutraukė visus ryÅ¡ius su buvusiais draugais ir veržiasi į laisvę rÅ«pintis savo daugiavaike Å¡eima ir jÄ iÅ¡laikyti.

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo įsitikinimu, kalinimo įstaigos administracija visiÅ¡kai netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo asmenybę, likusios laisvėje Å¡eimos dydį, darbÄ ir elgesį bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai sprendė, jog Å¡iuo metu neįmanoma pareiÅ¡kėjui suteikti galimybę iÅ¡vykti iÅ¡ pataisos namų be sargybos arba be palydos. Pabrėžė, jog, priimant ginčijamÄ aktÄ , buvo vertintas tik pareiÅ¡kėjo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, tariamas pavojingumas bei dar neatliktos bausmės dydis, tačiau neįvertinta gan žema rizika pareiÅ¡kėjui pakartotinai nusikalsti, taip pat jo nuolatinis darbas pataisos įstaigoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos, susijusios su valstybės įsipareigojimais – saugoti ir globoti Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad pareiÅ¡kėjo iki Å¡iol nepaveikė laisvės atėmimo vietose egzistuojančios kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kos ir vertybių bei nuostatų sistema.

Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750 motyvai, kad reikalingas ilgesnis pareiškėjo stebėjimas, vertintini kaip formalūs, deklaratyvūs, kerštingi ir niekaip nesaugantys pareiškėjo ir jo daugiavaikės šeimos konstitucinių vertybių iš valstybės pusės, todėl realiai paneigia pareiškėjo viltį pasinaudoti teise be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu ir bus įvykdyti visi įstatyme keliami reikalavimai.

Nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant teisės be sargybos arba be palydos iÅ¡vykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų klausimÄ , nusikalstamos veikos pavojingumas, pobÅ«dis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali bÅ«ti vertinami tik kitų pareiÅ¡kėjo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei tokio leidimo / neleidimo objektyvia motyvacija.

PrieÅ¡ingai, tokio iÅ¡vykimo be konvojaus institutas kasdieniame gyvenime ir praktikoje praranda savo prasmę, o Konstitucijos 38 straipsnis (saugantis ir globojantis Å¡eimÄ ) neveikia, nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę už transporto priemonių vairavimÄ iÅ¡gėrus. Teigė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 2S-3130 nėra jokių individualių ir svarių argumentų dėl skunde nurodytų aplinkybių ir kriterijų, kad pareiÅ¡kėjui teisėtai ir motyvuotai nebuvo suteikta teisė be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo vertinimu, nors pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, tačiau buvo priimtas nemotyvuotas ir formalus ginčijamas aktas, o tai pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę žinoti jo teisėms ir pareigoms įtakos turinčias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybÄ , o taip pat pasunkina teismo funkcijÄ patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 54–55). Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad teisinis reglamentavimas pataisos įstaigai suteikia teisę, bet ne pareigÄ nuteistajam suteikti teisę vykti be sargybos arba be palydos, vien formalių sÄ lygų atitikimas savaime nesuponuoja pataisos įstaigai imperatyvios pareigos suteikti teisę iÅ¡vykti be sargybos visiems to praÅ¡antiems nuteistiesiems.

Pažymėjo, jog priimant sprendimÄ nesuteikti teisės iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo įvertintos teisės aktuose numatytos sÄ lygos ir kriterijai, atsižvelgta į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, kitas svarbias aplinkybes, t. y. pareiÅ¡kėjo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, nusikaltimo sunkumÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra teistas (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu yra gavęs nuobaudÄ už draudžiamų daiktų gaminimÄ , įsigijimÄ arba laikymÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, jog jo darbo (ar bÅ«simo darbo) ar mokymosi vieta, socialinės reabilitacijos užsiėmimai yra (arba planuojami) už pataisos įstaigos ribų, nors tai numato teisinis reglamentavimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 58–60). Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, surinkęs ir iÅ¡analizavęs visÄ su pareiÅ¡kėjo skundu susijusiÄ dokumentinę medžiagÄ , nustatė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai priimant sprendimÄ nesuteikti pareiÅ¡kėjui teisės iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo įvertintos teisės aktuose teisės iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos suteikimo sÄ lygos ir kriterijai, atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, taip pat kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Mano, jog priimtas sprendimas grindžiamas objektyviais faktais bei motyvais, atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens), todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 2S-3130 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra priimtas iÅ¡analizavus visÄ su skundu susijusiÄ informacijÄ , tad aplinkybė, jog pateiktas atsakymas netenkina pareiÅ¡kėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinimui. Skundas tenkintinas. Ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 2S-3130 pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam teisę iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ pateikimo“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino (b. l. 11). PareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje, 2020 m. rugpjūčio 20 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, praÅ¡ydamas panaikinti PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. 7-3750 (b. l. 45–50).

Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750, priėmė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ Nr. 2S-3130 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir ginčijamÄ sprendimÄ paliko galioti (b. l. 12–14). Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų iÅ¡vykimo be sargybos arba be palydos – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

BVK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbÄ , kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sÄ lygomis;

2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės;

4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu;

5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;

6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla;

7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamÄ ja liga, kuri plinta laÅ¡eliniu bÅ«du per orÄ . BVK 156 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų iÅ¡vykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos ypatumus. Teisė be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikia nuteistajam galimybę bÅ«ti darbo, mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo laiku tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje arba vykti tam tikru marÅ¡rutu.

Su vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama bÅ«ti Å¡iÄ teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba marÅ¡rutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami pasiraÅ¡ytinai (1 dalis). Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu už pataisos įstaigos teritorijos ribų iÅ¡vykstančių be sargybos arba be palydos nuteistųjų elgesio kontrolė gali bÅ«ti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis (2 dalis). Teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji, užtikrinant jų priežiÅ«rÄ , gali bÅ«ti apgyvendinti pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už Å¡ių įstaigų teritorijos ribų (3 dalis).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini, nes sprendžiant praÅ¡ymo suteikti jam teisę iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų klausimÄ nebuvo tinkamai įvertinta jo asmenybė, nuolat dirbamas darbas, elgesys bausmės atlikimo metu, neįvertintos aplinkybės, susijusios su gana žema rizika jam pakartotinai nusikalsti, t. y. ginčijamuose sprendimuose nėra jokių individualių ir svarių argumentų, kad pareiÅ¡kėjui teisėtai ir motyvuotai nebuvo suteikta teisė be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam yra suteikta teisė, bet ne pareiga nuteistajam suteikti teisę vykti be sargybos arba be palydos ir vien formalių sÄ lygų, nustatytų BVK 154 straipsnio 1 dalyje atitiktis savaime nesuponuoja atsakovui imperatyvios pareigos suteikti teisę iÅ¡vykti be sargybos visiems to praÅ¡antiems nuteistiesiems. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise nusprendė, kad netikslinga leisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, ir paliko galioti PravieniÅ¡kių PN-AK priimtÄ ginčijamÄ aktÄ .

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012).

Ä®gyvendindamos diskrecines galias vieÅ¡ojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrÄ veiklos laisvę priimant sprendimus, suteikianti teisę jam iÅ¡ keleto teisiÅ¡kai galimų elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006).

Diskrecija turi bÅ«ti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to atsakovas, priimdamas sprendimus dėl atėmimo teisės iÅ¡vykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimÄ .

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjas formaliai atitiko BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir todėl turėjo formaliÄ teisę pateikti praÅ¡ymÄ suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant klausimÄ , ar suteikti nuteistajam teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, bet bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ar mokytis laisvėje, kitas svarbias aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo teisės be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo.

Pažymėtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ pateikimo“ nurodoma, jog buvo apsvarstyta visa pateikta medžiaga, įvertinta pareiÅ¡kėjo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, nusikaltimo sunkumas ir aplinkybės bei konstatuota, kad reikalingas ilgesnis stebėjimas siekiant įvertinti teigiamo elgesio pokyčio pažangÄ , todėl nuspręsta Å¡iuo metu nesuteikti pareiÅ¡kėjui teisės iÅ¡vykti už įstaigos ribų be sargybos arba be palydos.

Ä®vertinusi skundžiamame PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 7-3750 nurodytas priežastis (teismo vertinimu, abejojama pareiÅ¡kėjo asmenybe, jo elgesiu bausmės atlikimo metu), dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Å¡ios priežastys priskirtinos BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytoms (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos, darbas, mokslas ar kitokia veikla bausmės atlikimo metu, kitos aplinkybės), kurias Komisija turėjo pareigÄ aiÅ¡kiai ir pakankamai motyvuoti bei pagrįsti faktiniais socialinio tyrimo iÅ¡vados, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo duomenimis, kitais objektyviais faktais, ir kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nesuteikimo pareiÅ¡kėjui teisės iÅ¡vykti už įstaigos ribų be sargybos arba be palydos tikslingumo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, Komisija apsiribojo tik Å¡ių priežasčių iÅ¡vardijimu ir nepatvirtino jokiais konkrečiais ir objektyviais faktais, kurie suteikė Komisijai diskrecijÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo praÅ¡ymo suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų netenkinimo.

Tokių duomenų nėra ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. 2S-3130 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“, kuriame tik nurodoma, jog priimant PravieniÅ¡kių PN-AK sprendimÄ pareiÅ¡kėjui nesuteikti teisės iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos buvo įvertintos teisės aktuose teisės iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos suteikimo sÄ lygos ir kriterijai, atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, taip pat kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, bei konstatuojama, kad priimtas PravieniÅ¡kių PN-AK sprendimas grindžiamas objektyviais faktais bei motyvais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , skundžiamas PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7-3750 ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 2S-3130 neatitinka iÅ¡ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų iÅ¡dėstymo adekvatumo, aiÅ¡kumo ir pakankamumo reikalavimų, nes nagrinėdama nuteistųjų praÅ¡ymus suteikti teisę iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos Komisija veikia kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iÅ¡ atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ ; pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiÅ¡kai vykdomos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų praÅ¡ymų yra individualÅ«s administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi bÅ«ti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAÄ® 8 str. 1 d.). VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartÄ akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas ir panaikintini PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ pateikimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 2S-3130 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ kaip objektyviai nepagrįsti, nes jie neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , bei atsakovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti nuteistojo V.

A. praÅ¡ymÄ suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (ABTÄ® 91 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ patenkinti. Panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ pateikimo“.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ Nr. 2S-3130 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“. Ä®pareigoti atsakovÄ PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti nuteistojo V. A. praÅ¡ymÄ suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Asta Urbonienė