71b3287c-513d-4699-95da-0a3c05f7c78f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas                          Baudžiamosios bylos Nr. 1A-548-383-2014Teisėjas Saulius Mikšys                                        Teisminio proceso Nr.1-91-2-00011-2011-9 (S)                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;2.4.6.3.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Gintarei Narkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nuteistajam V.

O., jo gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui, nukentėjusiajai A. B., jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. O., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių A. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 229 str. ir 132 str. 3 d. ir nuteistas:-pagal BK 229 str. - 1 ( vieniems) metams laisvės atėmimo; -pagal BK 132 str. 3 d.

– 3 ( trejiems) metams laisvės atėmimo;Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.1 p., galutinė subendrinta bausmė V. O. paskirta - griežtesne apimant Å¡velnesnę- 3 (treji) metai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 68 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei uždrausti nuteistajam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones.         Civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteista iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, A. B. 13101,95 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.         Priteista iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, A. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.         Priteista iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, A.

B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. B. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.         Priteista iÅ¡ V. O., A. B. 2000 Lt, A. B. 1300 Lt, A. B. 600 Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidoms padengti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : V. O. nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, eidamas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas ir bÅ«damas atsakingas už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-10-07 įsakyme Nr.D1-484 „Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija“ reglamentuojančių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto pareigų vykdymÄ , bÅ«damas 2007-10-29 pasiraÅ¡ytinai supažindintas ir atsakingas už Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007-04-04 įsakyme Nr.V-14 patvirtintoje „Plaukiojimo mažaisiais laivais saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr.4“ ir „Reido dalyvio, nustatant teisės aktų pažeidėjus, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.5“ reglamentuotų pareigų vykdymÄ , bei privalėdamas jas iÅ¡manyti, netinkamai atliko tarnybines pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelę žalÄ , bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę G.

B., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles, tai yra V. O. 2011m.spalio 5d., bÅ«damas valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas, vykdydamas valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių kontrolę, bÅ«damas atsakingas už reido dalyvių saugumÄ , disciplinos laikymÄ si, organizavo ir vadovavo žūklės kontrolės reidui Nemuno upėje bei kartu su reide stebėtojų teisėmis dalyvavusiais N. A., G.

B. prieÅ¡ reidÄ 2011m. spalio 5d. apie 8val.30min. (duomenys neskelbtini), pas G. T. garaže vartojo alkoholinius gėrimus, po to apie 10 val.30 min., nuvykus prie Nemuno upės, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu su reide stebėtojų teisėmis dalyvavusiais N. A., G. B., A. P. iÅ¡gėrė butelį alkoholinių gėrimų, nesiimdamas priemonių nuÅ¡alinti nuo reido apsvaigusių asmenų, nesant kateryje gelbėjimosi liemenių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.D1-484 patvirtintos „Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos“ 21.6 punkto reikalavimÄ reido metu draudžiantį vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas svaigiÄ sias medžiagas, 21.7 punkto reikalavimÄ reido metu draudžiantį bÅ«ti apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, 30.8 punkto reikalavimÄ atidėti, sustabdyti ar nutraukti reidÄ , jei atsiranda aplinkybės, keliančios saugiam reido organizavimui, sutrinka reido dalyvių sveikata, patiriamos traumos, reido dalyviai pažeidžia instrukcijÄ ar kitus teisės aktus ; (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007-04-04 įsakymu Nr.V-14 patvirtintos „Plaukiojimo mažaisiais laivais saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.4“ 1.3.4. punkto reikalavimÄ bÅ«ti pareigingu, 4.6 punkto reikalavimÄ vykdančius užduotis bÅ«ti tinkamai pailsėjusiais ir blaiviais, 3.1. punkto reikalavimÄ apsirengti darbo rÅ«bus, patikrinti, ar vietoje individualios saugos priemonės: gelbėjimo liemenės (Kiekvienam žmogui), gelbėjimo ratas, vaistinėlė, irklai, gesintuvas; 4.8 punkto reikalavimÄ sustiprėjus vėjui iki 3 balų (5m/s) užsidėti gelbėjimo liemenę, apie 11val. iÅ¡plaukė Nemuno upe (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui priklausančiu kateriu „Preogress-4“, registro Nr.M-2338, už kurį pagal (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008-09-03 įsakymÄ Nr.MRV-56 jis yra atsakingas, katerį vairavo, o apie 15val.45min. plaukiant farvateriu prieÅ¡ srovę pertvarkytu kateriu, neužtikrino plaukiojimo saugumÄ reglamentuojančių reikalavimų vykdymo: kateriu plaukę asmenys nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, nesiėmė priemonių nuÅ¡alinti apsvaigusį nuo alkoholio G.

B., ir Nemuno upėje (duomenys neskelbtini) kaimu, G. B. stovint prie laivo borto, laivas pasviro ir netinkamai (staigiai) stabdant laivÄ , padidėjo grimzlė ir tuomet kilvaterio bangos per laivo bortÄ ar Å¡onÄ apsėmė laivÄ , kuris apvirto ir nuskendo, taip pat paskendo ir G. B., kurio lavonas rastas 2011-10-06 apie 15val.30min. Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniÅ«nijoje, ties Raudonėnų kaimu (G. B. kraujyje rasta 2,88 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime-4,11 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), tai yra netinkamai atlikęs savo pareigas, pažeisdamas teisės aktais nustatytas elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė G.

B. gyvybę.Nuteistasis V. O. apeliaciniu skundu praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-04-18 apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti, nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad teismas neįvertino ar neteisingai vertino kai kurias svarbias bylai aplinkybės, t.y. netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ (BPK 20 str.), neteisingai taikė įstatymÄ bei kitas teisės normas.

Tokiu bÅ«du grubiai suvaržė įstatymų ginamas V. O. teises į tinkamÄ teisminę gynybÄ , į tinkamÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus dėl iÅ¡samaus, neÅ¡aliÅ¡ko visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias teisinančias aplinkybes.Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas rėmėsi liudytojo N. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nuosprendis taip pat grindžiamas ir byloje esančia specialisto iÅ¡vada Nr.l3(1.21)S- 315, kuriÄ , anot teismo, patvirtino teisme apklaustas specialistas D. P..Nuteistojo V. O. teigimu, vertinant liudytojo N. A. parodymus, duotus skirtingose proceso stadijose, matosi, kad jie iÅ¡ esmės keitėsi, prieÅ¡taravo tiek savo paties parodymams, tiek ir kitų įvykio dalyvių teiginiams, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo vienodi, nuoseklÅ«s, nesikeitė dėl esminių aplinkybių.

Apklausiamas liudytoju 201 l-10-05d. jis nurodė, kad alkoholio su V. O. bei A. P. iki reido nevartojo, o su G. B. iÅ¡gėrė po butelį alaus, prieÅ¡ plaukiant apsivilko gelbėjimosi liemenes. Plaukiant reido pabaigoje V. O. sumažinus katerio greitį bei pasukus jį Å¡onu, per bortÄ pradėjo tekėti vanduo, dėl ko kateris apsivertė bei pradėjo skęsti. Å ie jo parodymai iÅ¡ esmės sutapo tiek su V. O., tiek su A. P. parodymais. Vėliau, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu N. A. parodymus iÅ¡ esmės pakeitė, nurodydamas, kad kartu su V.

O. bei G. B. pas G. T. iÅ¡gėrė V. O. turėtÄ butelį degtinės, o vykstant prie Nemuno V. O. dar nupirko butelį alaus bei butelį degtinės, kurį iÅ¡gėrė prie upės, tuo metu A. P. atvežė jo žmona. Instruktažas skaitomas nebuvo, liemenės iÅ¡dalintos nebuvo. Reido pabaigoje G. B. pasakė, kad nori nusiÅ¡lapinti, V. O. tuomet sustabdė katerį bei liepė Å¡lapintis per bortÄ . G. B. atsistojus bei keliais atsirėmus į bortÄ , kateris pasviro ir per bortÄ vidun pradėjo bėgti vanduo.

G. B. pirmas iÅ¡krito į vandenį, o paskui jį ir kiti. Vėlesnėje apklausoje, duotoje ikiteisminio tyrimo teisėjui, N. A. parodymai taip pat iÅ¡ dalies keitėsi, kadangi jis nurodė, kad V. O. parduotuvėje nupirko jau ne butelį degtinės bei butelį alaus, o du butelius po 0,7 ltr. talpos degtinės. Nors N. A. parodymai iÅ¡ esmės keitėsi skirtingose tyrimo stadijose, tačiau priežasčių, dėl ko jis savo teiginius dėl esminių įvykio aplinkybių keitė-nepaaiÅ¡kino. Todėl tikėti bei besÄ lygiÅ¡kai remtis jo parodymais teismui pagrindo nėra.

N. A. parodymus, duotus vėlesnėse ikiteisminio tyrimo proceso stadijose bei teisme, iÅ¡ esmės paneigė ne tik, kad patys įvykio dalyviai – t. y. V. O. bei A. P., bet ir kiti liudytojai, neturintys jokio suinteresuotumo proceso eiga bei baigtimi.Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi specialisto iÅ¡vada Nr.l3(1.21)S-315, kadangi ji teismo posėdžio metu buvo iÅ¡ dalies paneigta paties specialisto D. P.. Be to, ja negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis ir dėl to, kad teikdamas iÅ¡vadÄ specialistas D.

P. rėmėsi liudytojo N. A. parodymais. Nuteistojo manymu, jais negalima remtis teikiant konkrečiÄ Ä¯vykio kilimo priežasties iÅ¡vadÄ , dėl ko iÅ¡vada turi bÅ«ti grindžiama objektyviais duomenimis, o ne subjektyviais, nepatikimais liudytojo teikiamais paaiÅ¡kinimais bei parodymais. V. O. teigimu specialisto iÅ¡vados 1 punkte padaryta iÅ¡vada, kad kateryje buvę asmenys nevilkėjo liemenių, taip pat pagrįsta tik liudytojo N. A. parodymais, kurie paneigti kita byloje esančia medžiaga. Dėl specialisto iÅ¡vados 2 punkto (katerio pertvarkymo), tai teismo posėdyje tiek liudytojas J.

D., tiek specialistas D. P. nurodė, kad pagal technines katerio charakteristikas, kateriu saugiau plaukti gali 5 žmonės. Todėl atlikti pertvarkymai-uždėtas stogelis, įrengtos automobilio pasostės turėjo kompensuoti penktojo žmogaus nebuvimÄ . Todėl, anot minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų teisme, atlikti pertvarkymai įvykio kilimui įtakos neturėjo. Dėl specialisto iÅ¡vados 3 p. (G. B. paÅ¡alinimo iÅ¡ katerio) nuteistojo manymu, specialistas apskritai išėjo už savo vertinimo ribų, kadangi, turėdamas techninį iÅ¡silavinimÄ Ä—mėsi vertinti asmens fizines, fiziologines savybes, netgi nepažinodamas Å¡ių žmonių, nežinodamas jų fizinio pajėgumo, kÅ«no sudėjimo ir pan.

Todėl ir Å¡is iÅ¡vados punktas V. O. nuomone, yra Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. Dėl specialisto iÅ¡vados 4-5 p.(G. B. stovėjimo prie borto ir to įtakos katerio virtimui) - iÅ¡vada, kad G. B. įvykio metu stovėjo prie borto, o nuteistasis atliko kažkokius staigius judesius, neatsargiai manevravo, pateikta vėlgi tik pagal liudytojo N. A. parodymus. V. O. įsitikinimu jis jokių staigių manevrų - sukimų į Å¡alis, stabdymo, neatliko ir iÅ¡vada Å¡ioje dalyje nepagrįsta. Dėl specialisto iÅ¡vados 6 p., 8 p„ 9 p. (dėl farvaterio gylio bei povandeniniu kliūčių) nuiteistasis pažymi, kad nors Å¡iame iÅ¡vados punkte yra kategoriÅ¡kai teigiama, kad valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų ruože negali bÅ«ti jokių povandeninių kliūčių, iÅ¡skyrus vėjo ir bangų suneÅ¡tus nuskendusius rÄ stus ir tinklus, tačiau teismo posėdžio metu specialistas D.

P. nurodė, kad povandeninės kliÅ«tys, be jau nurodytų, galėjo bÅ«ti ir Å¡akų, žolių kupstai, salelės, kurios galėjo užkliÅ«ti už laivo apatinės dalies, variklio kojos, bei sukelti apvirtimÄ . Šį faktorių, t.y. povandeninę kliÅ«tį, specialistas nurodė ir kaip galimÄ vienintelę įvykio kilimo priežastį, t.y., kad po kontakto su tokio pobÅ«džio objektu, galėjo kateris ir apvirsti ir tam nereikėjo jokių kitokių faktorių-neteisingo manevravimo, stovėjimo prie borto neblaivaus asmens ar kt.

Kaip nurodė ir pats specialistas D. P., kateris galėjo kliÅ«ti ir už kitokio pobÅ«džio kliÅ«ties-Å¡akų, žolių sÄ našų, tinklo, kurie neturi kietų pavirÅ¡ių, dėl ko smÅ«gis neturėjo ir negalėjo bÅ«ti jaučiamas. Dėl specialisto iÅ¡vados 11 p. (gelbėjimosi liemeniu dėvėjimo). Dėl liemenių paskirties, ginčo ir prieÅ¡taravimų nėra, tačiau pati iÅ¡vada, kad kateryje buvę asmenys nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, pagrįsta subjektyviais bei kritiÅ¡kai vertinamais liudytojo N. A. parodymais bei tariamai prieÅ¡taringais mano bei liudytojo A.

P. parodymais apie liemenių nusivilkimo aplinkybes bei priežastis. V. O. manymu, specialistas Å¡ioje vietoje vėlgi ėmėsi teismo vaidmens-vertino liudytojų parodymus, vieno liudytojo paaiÅ¡kinimus vertino kaip teisingus bei objektyvius, kitų liudytojų-kaip prieÅ¡taringus, abejotinus bei pateikė galutinė Å¡ių vertinimų analizės iÅ¡vadÄ , kuri teigia, kad įvykio dalyviai nevilkėjo liemenių. Todėl Å¡i iÅ¡vados dalis yra nepagrįsta. Be to, tas pats specialistas D. P. nurodė, kad Å¡iuo metu galiojantys Europos SÄ jungos teisės aktai neįpareigojo tokio pobÅ«džio veikloje t.y. vidaus vandenyse plaukiant kateriu, vilkėti gelbėjimosi liemenių.

Lietuvoje galiojantys teisės aktais, kurių vienas yra įvardintas ir kaltinime, yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi jie yra žemesnės juridinės galios teisės aktas, nei ES galiojanti norma. Todėl akivaizdu, kad kaltinimo dalis dėl privalomo gelbėjimosi liemenių dėvėjimo yra šalintina.Apeliaciniame skunde V. O. taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė bei vertino kaip neobjektyvius liudytojų G. T., V. S. parodymus, kurie iš esmės patvirtino jo bei A. P. nurodytas aplinkybes bei paneigė liudytojo N. A. parodymus.

Teismas, atmesdamas liudytojo G. T. parodymus, pasisakė, jog tai, kad buvo vartojamas alkoholis jo namuose patvirtina tas faktas, kad alkoholis buvo rastas tiek žuvusiojo G. B., tiek liudytojo N. A. organizmuose. Nuteistojo teigimu, kad alkoholis buvo vartojamas, dėl to abejonių niekam nekyla, nes tÄ patvirtina objektyvÅ«s medicininiai duomenys. Tačiau, kad alkoholis buvo vartojamas bÅ«tent liudytojo G. T. namuose, tokių duomenų nėra ir teismas be pagrindo nesirėmė Å¡io liudytojo parodymais. Alkoholio vartojimas galėjo bÅ«ti, tačiau V.

O. nematant. Be to, neatmestina galimybė, kad alkoholis galėjo bÅ«ti vartojamas ir iki nuteistajam pasikalbant telefonu su G. B. bei N. A., nes, kaip teismo posėdžio metu pasisakė ne vienas liudytojas, žuvusysis G. B. nevengdavo piktnaudžiauti alkoholiu, ir nuteistojo duomenimis iki įvykio dienos jie abu su N. A. dirbo pagal užsakymÄ pas kitÄ Å¾mogų, vėliau žvejojo, buvo vartojamas alkoholis, kurį atvežė žuvusiojo sesuo. Teismas atmesdamas liudytojo V. S. parodymus, pasisakė, kad liudytojo V.

S. parodymų nepagrįstumÄ , teismo nuomone patvirtina ir kita objektyvi byloje esanti aplinkybė: kateryje buvę daiktai rasti kitame krante. Be to, liudytojas S. J. iÅ¡ karto po įvykio sutikęs iÅ¡sigelbėjusius vyrus, parodė, kad jis iÅ¡ karto apžiÅ«rėjo Nemuno pakrantę, kur galimai paskendo kateris ir jokių iÅ¡plaukusių daiktų pakrantėje nebuvo. Tokios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, priimtos neatsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes. Visų pirma, tai, kad V. S. atsinešė Å¡iukÅ¡lių krepšį bei nurodė, kad rado dvi gelbėjimosi liemenes, patvirtino liudytoja L.

P., kuriÄ V. S. pasikvietė į įvykio vietÄ bei paprašė parvežti jį į namus. Minėta liudytoja patvirtina mačiusi krepšį, tačiau nors turinio ir nematė, tačiau vertinant jos parodymus su liudytojo V. S. parodymais, nėra pagrindo jais netikėti. Teismas apskritai nepasisakė dėl liudytojos L. P. parodymų vertinimo-kodėl juos vertina, ar kodėl jais nesiremia.V. O. skunde nurodė, kad niekas nesiaiÅ¡kino, neatliko proceso veiksmo-parodymų patikrinimo vietoje siekiant nustatyti aplinkybes, kuriose vietose krantÄ apžiÅ«rinėjo liudytojas S. J. ir kuriose vietose gelbėjimosi liemenes surado liudytojas V.

S.. Nors teismas, remdamasis liudytojo S. J. parodymais, atmeta liudytojo V. S. teiginius, tačiau nėra faktiniais duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent tose vietose, kur V. S. surado liemenes, prieÅ¡ tai vaikščiojo liudytojas S. J. ieÅ¡kodamas žuvusiojo G. B.. Be to, vykdant paieÅ¡kÄ nebuvo išžvalgytas visas Nemuno upės ruožas nuo avarijos vietos iki G. B. radimo vietos. PaieÅ¡kos buvo nutrauktos gavus praneÅ¡imÄ apie lavono, atitinkančio G. B. apibÅ«dinimÄ , todėl didelis atstumas liko neišžvalgytas.

Kadangi nebuvo surasti visi iš katerio iškritę daiktai, todėl neatmestina galimybė, kad jie galėjo būti išplukdyti abiejuose Nemuno krantuose.V. O. įsitikinimu, byloje yra nustatytas tik vienas iš esminių požymių, kuriems esant veika kvalifikuotina kaip nusikalstama. Tai yra kilę pasekmės-žuvęs G. B.. Tačiau nei nuteistojo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys saugaus elgesio taisykles ar pareigų neatlikimo ar atlikimo aplaidžiai nėra nustatyta. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas, atmetė arba apskritai nepasisakė dėl visos eilės liudytojų, patvirtinančių tai, jog V.

O. nepadarė nusikaltimo, parodymus, rėmėsi iÅ¡imtinai tik liudytojo N. A. parodymais, kurie skirtingose proceso stadijose nemotyvuotai bei iÅ¡ esmės kito, dėl ko Å¡ie parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Vertinant kitus byloje nustatytus duomenis, jie paneigia nuteistojo kaltę dėl padarytos veikos bei kilusių pasekmių. Specialistas D. P., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino, kad viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių apvirto kateris, galėjo bÅ«ti povandeninė kliÅ«tis-Å¡akų, žolių salelė, didelis kuokÅ¡tas, kontakte su kuriuo kateris prarado pusiausvyrÄ bei apvirto.

BÅ«damas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su saugios laivybos instrukcijomis, G. B. negalėjo vartoti alkoholio bÅ«damas kateryje ar plaukti kateriu bÅ«damas neblaivus, taip pat negalėjo ir atlikti bet kokių neatsargių, staigių judesių, kurie galėjo sumažinti jo stabilumÄ . Jeigu jis, žinodamas apie Å¡ias aplinkybes, vis tiek pažeidimus darė, kas galėjo bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip jo paties neatsargÅ«s veiksmai, sukėlę jo paties mirtį.

Todėl ir atsakomybė V. O. neturėtų ir negalėtų bÅ«ti taikoma. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Å is principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teismo pareiga tinkamai įvertinti įrodymus, o jų nepakankant - imtis priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir/ar priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsdamas, ne įrodymų visuma, o tik prielaidomis, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 str. 1 d., 5 d., 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Å ie padaryti teismo pažeidimai esminiai, nes sÄ lygojo visiÅ¡kai nepagrįstų iÅ¡vadų priėmimÄ , tokiu bÅ«du sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Apylinkės teismas savo nuosprendį dėl V. O. pripažinimo kaltu priėmė pažeidžiant BPK normų reikalavimus, jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl Å¡ių motyvų:Pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį, grindė prieÅ¡taraujančiais faktinėms aplinkybėms įrodymams, netinkamai juos vertino dėl ko padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaida, nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, tuo pažeidė BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., 20 str. 1 d., 5 d., 44 str. 6 d. nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.Teismas, pažeisdamas pareigÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, padarė nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujančias kitiems byloje esantiems įrodymams iÅ¡vadas, visas abejones aiÅ¡kindamas ne mano naudai, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.              Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas nuosprendį pripažinti V. O. kaltu, pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę - atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Nors dėstomojoje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptariamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas pasisakė, kad nuteistajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę-atimti teisę vairuoti vandens transporto priemonę, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pasisakė, kad nuteistajam atimtina teisė vairuoti transporto priemones apskritai.

Atsižvelgiant į tai, kad dėstomojoje dalyje buvo įvardinta bÅ«tent vandens transporto vairavimo ribojimas, todėl manytina, kad rezoliucinėje bylos dalyje teismas padarė klaidÄ , nurodydamas, kad atima V. O. teisę vairuoti visas transporto priemones. Nuteistojo manymu, baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas jam teisės vairuoti vandens transporto priemones yra perteklinė, kadangi neturint teisės vykdyti Å¡ios veiklos, V. O. bus apribota galimybė vykdyti darbines funkcijas, prižiÅ«rėti ir saugoti gamtos iÅ¡teklius pasinaudojant vandens transporto priemonėmis.

Todėl jo tolimesnis pareigų atlikimas bus iš dalies nenaudingas institucijai, kurioje dirba ir kurioje tolimesnis darbas nėra ribojamas teismo sprendimu. Turėjimas teisės vairuoti vandens transporto priemonę V. O. yra svarbus, taip pat svarbus yra ir jo darbovietei - Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl: 13101,95 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos A.

B. priteisimo iÅ¡ Departamento; 5000 Lt neturtinės žalos A. B. priteisimo iÅ¡ Departamento; 5000 Lt neturtinės žalos A. B. priteisimo iÅ¡ Departamento. Priteisti iÅ¡ valstybės: A. B. 13101,95 Lt padarytai turtinei žalai ir 50000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis ta dalimi, kuria iÅ¡ Departamento priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, yra keistinas, nes Jurbarko rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktus reglamentuojančius žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ ir neatsižvelgė į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kadangi turtinė ir neturtinė žala civilinėms ieÅ¡kovėms, jeigu jau teismas nusprendė, kad ji priteistina, turėjo bÅ«ti priteista ne iÅ¡ Departamento, bet iÅ¡ valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad G.

B. paskendo dėl netinkamo Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. O. nusikalstamų veikų, kurios buvo susijusios su vandens transporto priemonės katerio „Progres“, priklausančio Departamentui, eksploatacija organizuoto reido metu, teismas civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje pripažino DepartamentÄ . Su tokia teismo nuomone Departamentas nesutinka ir nurodo, kad teismas DepartamentÄ pripažinti civiliniu atsakovu nusprendė remdamasis vienu vieninteliu nusikaltimo padarymo įrankio priklausomybės kriterijumi.

Tačiau teismas, nors ir vadovavosi nusikaltimo padarymo įrankio priklausomybės kriterijumi, neatsižvelgė į tai, kad Departamentas yra valstybės biudžetinė įstaiga ir visas turtas, transportas, priemonės ar įrankiai, kuriuos turi ir naudoja Departamentas tarnybinėms funkcijoms atlikti, priklauso valstybei, o visi darbuotojai funkcijų atlikimui samdyti valstybės. Priimdamas nuosprendį teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. iÅ¡dėstytÄ imperatyviÄ nuostatÄ , kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o to paties straipsnio 3 d. pasakyta, kad terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), todėl Å¡ioje byloje civiliniu atsakovu yra pripažintina valstybė, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ .

Priimdamas nuosprendį teismas neatsižvelgė į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kad valstybės valdžios institucijos pareigÅ«nui padarius nukentėjusiesiems neturtinės žalos, žala priteisiama iÅ¡ valstybės. Taip pat apeliaciniame skunde pažymėta, kad teismo sprendimas ta apimtimi, kuria materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimas priteistas ne iÅ¡ valstybės, bet iÅ¡ Departamento prieÅ¡tarauja Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo koncepcijai, kadangi Å¡iuo įstatymu, CK 6.271 str. bei teismų sprendimais valstybė siekia apsaugoti nuo valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų asmenų interesus ir sukurti efektyvų padarytos žalos atlyginimo mechanizmÄ ir tam tikslui Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numato asignavimus, tuo užtikrindama valdžios institucijų finansinį stabilumÄ (apsaugo nuo netikėtų ir neplanuotų iÅ¡laidų) ir garantuodama, kad su nukentėjusiais asmenimis bus atsiskaityta, kadangi valstybinės valdžios institucijų biudžetuose tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos nėra numatomos ir žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims nusikeltų neapibrėžtam terminui.Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės A.

B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašė, panaikinti Jurbarko apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendį dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo, pakeičiant priteistos neturtinės žalos dydžius - 5000 Lt, juos padidinant - A. B. iki 25 000 Lt, A. B. iki 20 000 Lt ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu sutinka dalinai, nes buvo tenkinta tik labai maža dalis jų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, dėl patirtos neturtinės dalies žalos nesutinka ir praÅ¡o pakeisti priimtÄ nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos, jÄ padidinant dėl Å¡iame apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje mažindamas nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius dėl patirtos neturtinės žalos, svarbiausiÄ dėmesį akcentavo tik į tai, kad apeliantės civilinės ieÅ¡kovės A. B. ir A. B., žuvusiojo G. B. dukros, jau buvo pilnametės, ir tėvo žūties metu gyveno Anglijoje, todėl teismas padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ryÅ¡iai tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiojo nebuvo tokie glaudÅ«s kaip tarp G. B. ir jo sutuoktinės - A.

B., be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje akcentavo, kad dėl G. B. žūties yra didelė kaltė paties nukentėjusiojo, nes jis įvykio dienÄ vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, kad G. B. žuvo dėl padarytų neatsargių nusikalstamų veikų, todėl pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. ir A. B. civiliniai ieÅ¡kiniai buvo tenkinami tik iÅ¡ dalies, ir buvo priteista iÅ¡ Departamento tik po 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas G.

B. žūties aplinkybes privalėjo remtis bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo taisykle, o to teismas nepadarė, nes mažindamas civilinius ieÅ¡kinius, nepagrįstai juos mažino, atsižvelgdamas ir į tÄ aplinkybę, kad mÅ«sų tėtis buvo savanoriÅ¡kai iÅ¡gėręs t.y. teismui reikėjo įvertinti buvusiÄ situacijÄ , kad mÅ«sų tėtis tuo metu plaukė, nes jis nedirbo ir nevykdė jokių nei darbinių, nei visuomeninių pareigų, o jei jo bÅ«klė, pavartojus alkoholį, buvo tokia, kad turėjo V.

O. sukelti abejonių ar jis, bÅ«damas iÅ¡gėręs, gali laivu plaukti, todėl, dėl tos priežasties V. O. turėjo jo neimti į reidÄ ir neleisti jam plaukti. Teismas nepagrįstai mažindamas neturtinės žalos dydį, priteisė nukentėjusiosioms tik simbolinę sumÄ po 5000 Lt, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiosios buvo pilnametės, suaugusios ir gyveno kitur, bet pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad realiai nukentėjusiosios su savo Å¡eima - tėčiu ir mama palaikydavo itin glaudžius ryÅ¡ius, nes jie vieninteliai ir buvo jų Å¡eima, nes jos nebuvo sukÅ«rusios savo Å¡eimų, neturėjo sutuoktinių, o žuvus tėčiui, iÅ¡ esmės pasikeitė visų jų Å¡eimos narių gyvenimas, nes po tėčio laidotuvių jos labai pergyveno, dėl itin stipriai ir staigiai pablogėjusios mamos A.

B. sveikatos. Nukentėjusiųjų teigimu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodytų aplinkybių t.y., kad A. B. ir A. B. patyrė stiprų emocinį Å¡okÄ pirmiausiai, kai sužinojo apie G. B. dingimÄ ir vėliau apie jo žūtį, kad jis rastas nuskendęs, žuvo bÅ«damas 46 metų, buvo pagrindinis Å¡eimos maitintojas, nes jis turėjo savo vardu įregistruotÄ individualiÄ G. B. įmonę, jis rÅ«pinosi Å¡eimos namų valda. A. B., patyrė dėl tėvo G.

B. netikėtos mirties didžiulį stresÄ , dvasinius sukrėtimus, depresijÄ , pergyvenimus, kadangi jo mirties dienÄ ji gyveno Anglijoje ir tuo metu buvo nėščia ir dėl tragiÅ¡kos tėvo mirties jai staigiai pablogėjo sveikata, ji lankėsi pas gydytojus (yra pateikti dokumentai). Dėl patirto streso iki Å¡iol vartoja raminamuosius medikamentus, nes buvo pastovi nemiga, nerimas, kraujo spaudimo staigÅ«s kitimai, Å¡irdies ritmo sutrikimai. Vėliau gimė jos kÅ«dikis, kuris turėjo sveikatos problemų, tai buvo pasekmė to, kad nėštumo metu ji patyrė didžiulį stresÄ dėl staigios tėvo mirties.   A.

B. iki tėvo mirties gyveno ir dirbo Anglijoje, po tėvo mirties jai teko nutraukti darbo sutartį ir ilgesnį laikÄ apie 2 mėnesius turėjo nedirbti ir likti Lietuvoje, nes privalėjo bÅ«ti kartu su mama, A. B., kuri dėl tėčio mirties labai blogai jautėsi, dėl depresijos negalėjo atlikti elementarių ir bÅ«tinų buities darbų. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, A. B. prarado gerai apmokamÄ darbÄ Anglijoje ir galimybę pradėti studijuoti magistratÅ«roje. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų A.

B. ir A. B. apeliacinį skundÄ Departamentas praÅ¡o jų skundÄ atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas tiksliai ir teisingai nustatė civilinėms ieÅ¡kovėms priteistinos neturtinės žalos dydį, nors jÄ ir priteisė iÅ¡ netinkamo subjekto. Atsiliepimu į Departamento apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. B., A. B. ir A. B. praÅ¡o, Departamento apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi teismas pagrįstai konstatavo, kad V. O. netinkamai atlikęs savo pareigas, pažeisdamas teisės aktais nustatytas elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė G.

B. gyvybę. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. paskendo dėl netinkamo Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. O. nusikalstamų veikų, kurios buvo susijusios su vandens transporto priemonės katerio „Progres“, priklausančio Departamentui, eksploatacija organizuoto reido metu, teismas pagrįstai civiliniu atsakovu pripažino DepartamentÄ . Atsiliepimu į nuteistojo V. O. apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. B., A. B. ir A. B. praÅ¡o V. O. skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas iÅ¡tirtais įrodymais, ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl V. O. kaltės. Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, o jų apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo V. O. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.    Dėl nuteistojo V. O. apeliacinio skundoApeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo V.

O. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų laikėsi. Skundžiamas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, iÅ¡dėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, teismo iÅ¡vados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visų bylos aplinkybių visetas, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus fak­ti­nius duo­me­nis, pagrįstai pripažino juos V. O. kaltės įrodymais ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusi­kals­tamas veikas, numatytas LR BK 229 straipsnyje ir BK 132 straipsnio 3 dalyje.Nuteistasis V. O. savo apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: kad teismas neturėjo remtis liudytojo N. A. parodymais, kad Å¡io liudytojo parodymus teismas klaidingai vertino.

Kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada. Kad atmetė liudytojų G. T. ir V. S. parodymus. Kad teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir kad pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo reikalavimus.Įvykyje, be nuteistojo V. O., dalyvavo liudytojai N. A., A. P. ir žuvusysis G. B.. Apylinkės teisme liudytojas A. P. tvirtino kaltinamojo V. O. nurodytas įvykio aplinkybes, o liudytojas N. A. netvirtino kaltinamojo V. O. nurodytų įvykio aplinkybių.Apylinkės teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, vadovavosi tiesiogiai įvykyje dalyvavusio liudytojo N. A. duotais parodymais.

Liudytojais N. A. apylinkės teisme davė tokius parodymus: kad 2011m. spalio 5d. rytÄ jam paskambino pažįstamas G. B. ir paprašė užeiti pas jį į namus, sakė, jog reikės kažkÄ tai dirbti. BebÅ«nant pas G. B., paskambino V. O. ir pasakė, jog reikės jam padėti. N. A. ir G. B. sutiko. Ä® G. B. namus su tarnybiniu automobiliu atvažiavo V. O. ir visi trys nuvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko butelį degtinės. Po to nuvažiavo į G. T. namus. G. B., N. A., V. O. nuėjo į rÅ«sį ir ten iÅ¡gėrė atsivežyÄ butelį degtinės. Degtinę gėrė iÅ¡ vienkartinio indelio nieko neužkÄ sdami ir neužgerdami.

Namo Å¡eimininkas ne visÄ laikÄ buvo kartu su svečiais ir galėjo nematyti, kaip buvo geriama degtinė. Po to Å akiuose parduotuvėje nusipirko dar du butelius degtinės, V. O. iÅ¡ namų pasiėmė katerį ir visi trys nuvažiavo prie Nemuno. Ten netrukus atvyko ir A.P., kurį atvežė žmona. Prie Nemuno V. A., G. B., V. O. ir A. P. iÅ¡gėrė nusipirktus du butelius degtinės ir sėdo į katerį plaukti Nemunu. Jokio instruktažo V. O. nepravedė ir nedavė pasiraÅ¡yti jokiame žurnale.

Nei V. A., nei kiti trys kateriu plaukę asmenys nevilkėjo gelbėjimo liemenėmis. Visi vilkėjo paprastais drabužiais. IÅ¡ pradžių plaukė link Kauno. Katerį vairavo V. O.. VienÄ kartÄ katerį nuplukdė į krantÄ , kadangi visi norėjo atlikti gamtinius reikalus. Plaukiant kateriu niekas alkoholio nevartojo, kadangi visas alkoholis buvo iÅ¡gertas prieÅ¡ pradedant plaukti. Plaukimo metu pÅ«tė stiprus vėjas ir buvo didelės bangos. Kai kateris buvo viduryje Nemuno, G. B. pareiÅ¡kė norÄ nusiÅ¡lapinti.

Tuomet V. O. sustabdė katerį, iÅ¡jungė variklį. G. B. įsirėmė į katerio kraÅ¡tÄ ir Å¡lapinosi. Tuo metu vėjas pasuko valtį, į valtį pradėjo tekėti vanduo ir valtis vertėsi. Visi sėdėję valtyje iÅ¡krito į NemunÄ . N. A., V. O. ir A. P. nusirengė drabužius. A. P. pasigavo valtyje buvusį plÅ«durÄ , o V. O. ir N. A.-gelbėjimo ratÄ ir Å¡ių priemonių pagalba iÅ¡plaukė į krantÄ , o G. B. paskendo. Vyrai į krantÄ iÅ¡lipo ties Ilguvos pensionatu ir, mÅ«vėdami tik glaudėmis, nuėjo į patalpas.

Namuose jiems davė užklotus, davė atsigerti arbatos. V. O. tuo metu paskambino savo kolegoms. TÄ patį vakarÄ V. A. bendravo su policijos pareigÅ«nais, alkotesteriu pareigÅ«nai tikrino jo neblaivumÄ . Liudytojo nuomone niekas negalėjo jų matyti plaukančių mÅ«vinčiais gelbėjimo liemenes, nes gelbėjimų liemenių nevilkėjo nei vienas iÅ¡ kateriu plaukusių. Liudytojas taip pat parodė, kad 2011-10-05 pirmÄ apklausiamas pareigÅ«nų jis davė netikslius parodymus, nes buvo susijaudinęs. Vėlesnėse apklausose V.

A. davė teisingus parodymus. Šie parodymai gali nevisiškai sutapti su teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes nuo įvykio praėjo daugiau nei dveji metai ir liudytojas nevisiškai tiksliai prisimena visas įvykio smulkmenas.Apylinkės teismas, siekdamas nustatyti, kurio liudytojo N. A. ar A. P. parodymai atitinka faktines įvykio aplinkybes, pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino su kitais objektyviais įrodymais: 2011-10-06 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu, kuris patvirtina, kad 2011-10-06 apie 16val.

Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniÅ«nijoje, ties Raudonėnų kaime rastas ir apžiÅ«rėtas vyriÅ¡kos lyties lavonas apie 40-50 metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos triuke, mėlynos spalvos marÅ¡kiniais, juodos spalvos kelnėmis atsegtu užtrauktuku, lavonas su kojinėmis, be batų, be iÅ¡orinių smurto žymių.(2t.,b.l.71-72)           IÅ¡ byloje esančio 2011-10-06 lavono parodymo atpažinti protokolo matosi, kad A. B. atpažino Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniÅ«nijoje, ties Raudonėnų kaimu rastÄ vyro lavonÄ , jog tai jos sutuoktinio G.

B. kÅ«nas.(2t.,b.l.78)           Specialisto iÅ¡vada Nr.M151/11(10), kad G. B. mirtis įvyko nuo uždusimo prigeriant vandenyje, į kÄ nurodo Å«mi plaučių amfizema, kraujingas skystis kvėpavimo takuose, taÅ¡kinės kraujosruvos akių vokų junginėse, Paltauto dėmės po plautine krÅ«tinplėve, Å«mus veninis vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumas, skystas tamsus kraujas, plaÅ¡takų, pėdų odos maceracija. G. B. lavono kraujyje rasta 2,88 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 4,11 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.

G. B. lavone rasta kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose, padaryta kietu buku daiktu, kurio pobÅ«džio nėra galimybės nustatyti. Å i kraujosruva tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.(2t.,b.l.83-84).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie nurodyti objektyvÅ«s duomenys: kad žuvusysis G. B. rastas be gelbėjimo liemenės, su kelnių atsektu užtrauktuku, kad kraujyje ir Å¡lapime rasta didelė koncentracija etilo alkoholio, patvirtina liudytojo N. A. nurodytas esmines įvykio aplinkybes: kad visi reido dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus, kad plaukė be gelbėjimo liemenių, kad V.

O. liepė Å¡lapintis žuvusiajam G. B. per valties bortÄ , o G. B., bandydamas atlikti gamtinius reikalus, bei atsiremdamas keliais į valties bortÄ , apvertė valtį ir iÅ¡krito į vandenį. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas teisingai įvertino liudytojo N. A. parodymus kaip teisingus ir atitinkančius esmines įvykio aplinkybes. O liudytojo A. P. parodymus atmetė kaip neatitinkančius esminėms įvykio aplinkybėms.             Apeliantas V.

O. neigia alkoholio vartojimÄ , bei suponuoja nuomonę, kad žuvusysis G. B. galėjo iÅ¡gerti jam nematant. Tai paneigia apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu padaryta iÅ¡vada. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laivu buvo vykdomos tarnybinės funkcijos, laivavedys turėjo nuÅ¡alinti nuo pareigų atlikimo neblaivų asmenį ir užtikrinti plaukiojimo saugumÄ reglamentuojančių reikalavimų vykdymÄ . Be to, įvykus laivo avarijai, likę gyvi reido dalyviai iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė ir pirminiame avarijos tyrime nė vienas iÅ¡ jų nedalyvavo.

Tai tik patvirtina duomenis apie tai, jog V. O. elgėsi neadekvačiai susiklosčius situacijai. Tai patvirtino nelaimės aplinkybės, bei tas faktas jog nuo įvykusio įvykio (16 val.) iki nuėjimo iki pensionato praėjo daugiau, kaip pusantros valandos (17 val. 30 min.). Tai pakankamai ilgas laiko tarpas. Tai, kad reido metu buvo vartojamas alkoholis patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu gauti kraujo mėginiai, kad paskendusio G. B. kraujyje rasta 2, 88 promilių etilo alkoholio, o šlapime-4, 11 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį.

Be to, liudytojas N. A. patvirtino alkoholio vartojimÄ .Apeliacinės teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai liudytojo G. T. parodymus apie tai, kad jis nematė, jog svečiavimosi pas liudytojÄ metu V. O., G. B. ir N. A. bÅ«tų vartoję alkoholį. Kadangi alkoholio vartojimo faktÄ patvirtino G. B. lavono tyrimas bei girtumo matuokliu nustatytas N. A. 0, 07 promilių neblaivumas. Tiesa, N. A. nustatytas tik nežymus neblaivumas, tačiau jo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus maždaug 10 valandų po alkoholio vartojimo (N. A. parodė, jog alkoholį baigė vartoti apie 12 val., o jam neblaivumas nustatytas apie 22 val.), be to N. A. dėl įvykio patyrė didžiulį stresÄ , o taip pat plaukė Å¡altame Nemuno vandenyje.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. O. netinkamai atliko Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas organizuoto reido metu, tai yra leido reide dalyvauti apsvaigusiam nuo alkoholio stebėtojo teisėmis G. B., neužsidėjusiam gelbėjimo liemenės, dėl ko Å¡is, pradėjus skęsti kateriui, pateko į Nemuno upę ir paskendo.

Apeliantas V. O. teigia, jog visus stebėtojų teisėmis reide dalyvavusius asmenis pasiraÅ¡ytinai supažindino su laivo eksploatacinėmis sÄ vybėmis ir saugaus plaukimo taisyklėmis, tame tarpe ir žuvusįjį G. B.. Tačiau paskendus kateriui, Å¡ie dokumentai nebuvo rasti. Šį apelianto teiginį paneigia liudytojo N. A. parodymai, kur liudytojas patvirtino, kad jokio instruktažo nebuvo pravesta ir jokiuose žurnaluose pasiraÅ¡yti nedavė.Apelianto teiginį jog reido metu visi kateryje buvę asmenys vilkėjo liemenes paneigia po įvykio rastas G.

B. kÅ«nas, ant kurio kÅ«no apžiÅ«ros metu nebuvo rasta apsauginė gelbėjimosi liemenė. Kitos dvi likusios liemenės buvo rastos kitame krante prieÅ¡ingoje pusėje nei tekėjo Nemuno srovė. Be to, ir liudytojas N. A. patvirtino, kad liemenių nevilkėjo. MinėtÄ faktÄ patvirtina ir byloje esančio 2011-10-06 įvykio vietos ir lavono apžiÅ«ros protokolo matosi, kad 2011- 10-06 apie 16val. Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniÅ«nijoje, ties Raudonėnų kaime rastas ir apžiÅ«rėtas vyriÅ¡kos lyties lavonas apie 40-50 metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos triuke, mėlynos spalvos marÅ¡kiniais, juodos spalvos kelnėmis atsegtu užtrauktuku, lavonas su kojinėmis, be batų be iÅ¡orinių smurto žymių. (2t., b.

I. 71-72). Taigi, žuvusysis buvo rastas be gelbėjimosi liemenės.Apylinkės teismas, vertindamas kaltinamojo versijÄ , kad be liemenių buvo patogiau plaukti, todėl jas ir rÅ«bus nusiėmė, padarė iÅ¡vadÄ kad yra logiÅ¡kai nesuvokiama. Kadangi kiekvienas logiÅ¡kai mÄ stantis asmuo turi suprasti, jog gelbėjimosi liemenės padeda iÅ¡silaikyti vandenyje, ir neleidžia paskęsti.Apeliantas ginčija specialisto iÅ¡vadÄ . Specialisto iÅ¡vada yra nustatyta:Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr.13(1.21)S-315 nurodoma:

1. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga bei liudytojo N. A. parodymais, manytina, kad laivas pavirto dėl neprognozuojamų ir nekoordinuojamų neblaivaus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) asmens laive veiksmų bei netinkamo (staigaus) laivo stabdymo ir vairaračio pasukimo stabdant į pasvirusiÄ laivo pusę. G. B. neiÅ¡sigelbėjo ir paskendo dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nevilkėjo gelbėjimosi liemenės.2. Pertvarkyto, papildomai apkrauto laivo grimzlė padidėjo, sumažėjo virÅ¡vandeninio borto aukÅ¡tis ir plÅ«drumo atsarga, todėl laivo apsėmimo vandeniu tikimybė jam pasvirus Å¡iuo atveju buvo didesnė.

Laivo pertvarkymas, tinkamai jį eksploatuojant ir saugiai manevruojant, lemiamos įtakos laivo avarijai nebÅ«tų turėjęs.3. V. O. darbo laiku vykdė tarnybines funkcijas ir kaip reido vadovas privalėjo nuÅ¡alinti ir iÅ¡laipinti iÅ¡ laivo į krantÄ neblaivų reido dalyvį G. B.. Nepastebėti mažame laive žmogaus, kuriam nuskendus nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neįmanoma, nebent pats stebėtojas bÅ«tų buvęs neblaivus. G. B. girtumas iÅ¡ dalies yra viena iÅ¡ įvykusios laivo avarijos priežasčių.4.

Negalima teigti, jog laivas apvirto todėl, kad G. B. stovėjo prie laivo borto, nes laivas dėl to tik krenavo, tačiau apvirsti galėjo jį staigiai stabdant at atliekant kitÄ manevrÄ .5. Kadangi plaukiant G. B. stovėjo prie borto, laivas buvo pasviręs, tai galima prielaida laivo apvirtimui-netinkamas laivo manevravimas. Å iuo atveju pažeidimus padarė abu-ir laivavedys V. O., ir G. B..6. Nemuno upėje farvaterio garantinis gylis, plaukiant nuo Jurbarko aukÅ¡tyn, yra 1,20m, o plaukiant žemyn-1,50m. Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų ruože negali bÅ«ti jokių povandeninių kliūčių, iÅ¡skyrus vėjo ir bangų suneÅ¡tus nuskendusius rÄ stus ir tinklus.7.

Katerio „Progres-4“ grimzlė yra 0,25m. Kadangi laive sumontuotas ne gamyklinis pakabinamas variklis „Yamaha“, tai variklio koja žemiau laivo kylio plokÅ¡tumo pasineria į vandenį apie 0,35m. Tuomet katerio su varikliu grimzlė yra 0,60m.8. Jeigu laivas iÅ¡ tikrųjų kliudė nematomÄ kliÅ«tį farvateryje ar už jo ribų ir apsemtas apvirto, tai dėl to turėjo bÅ«ti jaučiamas labai stiprus smÅ«gis, kuris bÅ«tų palikęs ant laivo korpuso ar pakabinamojo variklio kojos aiÅ¡kiai matomus pažeidimus.9.

Mažai tikėtina, kad plaukiant farvateriu laivas galėjo apvirsti kliudęs vandenyje ar po vandeniu kažkokiÄ laikinÄ kliÅ«tį. Tokia kliÅ«timi galėtų bÅ«ti didelis akmuo už farvaterio ribų.10. Vadovaujantis Kodekso 16str.8p., tik nuo 2008-12-30 laivų pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina administracija. Turimais duomenimis, kateris buvo pertvarkytas iki jo įsigijimo 2004m. vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais ir nustatyta tvarka. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, įsigijęs katerį, jį įregistravo kaip pramogai ir laisvalaikiui skirtÄ laivÄ ir atlikdavo technines apžiÅ«ras.

Paskutinė techninė apžiÅ«ra (iki avarijos) Å¡iam kateriui atlikta, kai dar nebuvo įsigalioję Kodekso pakeitimai, tai yra 2008-07-29 ir galiojo iki 2009-07-29.11. Gelbėjimosi liemenės skirtos tam, kad tam tikrÄ laikÄ iÅ¡laikytų į vandenį įkritusį žmogų vandens pavirÅ¡iuje, net jei žmogus bÅ«tų praradęs sÄ monę ar bÅ«tų negyvas. V. O. ir A. P. prieÅ¡taringi parodymai, esÄ gelbėjimosi liemenės trukdė plaukti ir todėl jos buvo nusivilktos, dar kartÄ patvirtina liudytojo V.

A. parodymus, jog jie laive neturėjo ir nevilkėjo gelbėjimosi liemenių.

12. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas pramogai ir laisvalaikiui skirtÄ pramoginį laivÄ naudojo tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Laivas buvo nudažytas ir pažymėtas spec. UžraÅ¡u, ant jo buvo sumontuoti specialÅ«s Å¡vyturėliai. Visa tai rodo, kad laivo paskirtis buvo pakeista. Vadovaujantis Kodekso 15str.1p., tarnybiniai laivai priklauso vidaus vandenų laivų grupei, todėl jiems taikomi kiti registravimo ir eksploatavimo reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-01-18 įsakymo Nr.3-13 12,13 punktais, pasikeitus laivo paskirčiai, savininkas turėjo kreiptis į administracijÄ dėl atitinkamų įrašų registre padarymo ir naujų dokumentų iÅ¡davimo.13.

Avarijos metu laive buvo sumontuotas 44kW (60AG) galingumo pakabinamasis variklis Yamaha.14. Leistinas (max) variklio galingumas „Progres“ tipo laivams yra 44kW arba 60AG ( 1t.,b.l.44-46). Apeliantas ginčija specialisto iÅ¡vados 6, 8, 9 punktus - ir skunde nurodo, kad nors Å¡iame iÅ¡vados punkte yra kategoriÅ¡kai teigiama, kad valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų ruože negali bÅ«ti jokių povandeninių kliūčių, iÅ¡skyrus vėjo ir bangų suneÅ¡tus nuskendusius rÄ stus ir tinklus, tačiau teismo posėdžio metu specialistas D.

P. nurodė, kad povandeninės kliÅ«tys, be jau nurodytų, galėjo bÅ«ti ir Å¡akų žolių kupstai, salelės, kurios galėjo užkliÅ«ti už laivo apatinės dalies, variklio kojos, bei sukelti apvirtimÄ . Šį faktorių, t.y. povandeninę kliÅ«ti specialistas nurodė ir kaip galimÄ vienintelę įvykio kilimo priežastį, t.y., kad po kontakto su tokio pobÅ«džio objektu, galėjo kateris ir apvirsti ir tam nereikėjo jokių kitokių faktorių-neteisingo manevravimo, stovėjimo prie borto neblaivaus asmens ar kt.Akivaizdu, kad smÅ«gis į katerio korpusÄ galėjo bÅ«ti jaučiamas tik tokiu atveju, jeigu kliÅ«tis buvo kietu pavirÅ¡iumi-akmuo, rÄ stas ir panaÅ¡aus pobÅ«džio objektas.

Tačiau, kaip nurodė ir pats specialistas D. P., kateris galėjo kliÅ«ti ir už kitokio pobÅ«džio kliÅ«ties-Å¡akų žolių sÄ našų, tinklo, kurie neturi kietų pavirÅ¡ių, dėl ko smÅ«gis neturėjo ir negalėio bÅ«ti jaučiamas .      Toks apelianto iÅ¡dėstyto apeliacinio skundo motyvas apie galimai povandenines kliÅ«tis yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Apylinkės teisme specialistas D. P. specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino. Specialistas, atsakinėdamas į klausimus, padarė tik prielaidÄ , kad galėjo bÅ«ti tokios kliÅ«tys.     Tačiau specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog „Nemuno upėje farvaterio garantinis gylis, plaukiant nuo Jurbarko aukÅ¡tyn, yra 1,20 m., o plaukiant žemyn- 1,50 m.

Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų ruože negali bÅ«ti jokių povandeninių kliūčių, iÅ¡skyrus vėjo ir bangų suneÅ¡tus nuskendusius rÄ stus ir tinklus“. Taip pat apelianto pozicija, jog smÅ«gis negalėjo bÅ«ti jaučiamas dėl kliÅ«ties minkÅ¡to pavirÅ¡iaus, yra vertintinas kritiÅ¡kai, nes bet koks susidÅ«rimas su kliÅ«timi veikia fizikos dėsniai, dėl ko bet kokiu atveju yra jaučiamas atoveiksmis. Todėl esant susidÅ«rimui, bet kokiu atveju nepriklausomai nuo kliÅ«ties pobÅ«džio, galėjo ir turėjo bÅ«ti jaučiamas susidÅ«rimas.

TokiÄ apelianto versijÄ paneigia liudytojas N. A.. Be to, iÅ¡ byloje esančio 2011-12-21 daiktų apžiÅ«ros protokolo matosi, kad apžiÅ«rėtas kateris „Progres- 4", reg. Nr. M-2338. ApžiÅ«ros metu kateris stovi ant transportavimo platformos su ratais Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento garaže, ant katerio Å¡onų yra užraÅ¡ai: „Aplinkos apsauga" ir „M-2338". Kateryje yra įtaisytos dvi galimai automobilinės sėdynės su atloÅ¡ais priekyje, gale yra galimai automobilio galinės sėdynės sėdimoji dalis, variklis.

ApžiÅ«rint katerį iÅ¡ iÅ¡orės, jo dugnÄ , variklio kojÄ jokių ?muÅ¡imų, įlenkimų nenustatyta, (lt., b. 1. 63-71). Darytina iÅ¡vada, kad jokios povandeninės kliÅ«ties nebuvo, o nelaimė įvyko dėl reidÄ organizavusio V. O. neįvertintų oro sÄ lygų, bei kad buvo leista vartoti alkoholį, kad neblaivÅ«s plaukė, kad neblaiviam Ž. B. leido iÅ¡ katerio daryti gamtinius reikalus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog vienas iÅ¡ asmens saugumo garantų plaukiant laivu upe ir yra užsidėjimas gelbėjimo liemenę, nes asmeniui netikėtai įkritus į vandenį, ji laiko žmogų virÅ¡ vandens, neleisdama nuskęsti. Dėl Å¡ios priežasties apylinkės teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino ir liudytojo V.

S. parodymus apie tai, kad jis matė Nemuno upe plaukančiÄ valtį, kurioje sėdėjo asmenys vilkėję gelbėjimo liemenėmis bei netrukus po įvykio rado dvi gelbėjimo liemenes, kurias nuvežė prie V. O. namų. Liudytojo V. S. parodymų nepagrįstumÄ patvirtina ir kita objektyvi byloje esanti aplinkybė : kateryje buvę daiktai rasti kitame krante. Be to, liudytojas S. J. iÅ¡ karto po įvykio sutikęs iÅ¡sigelbėjusius vyrus, parodė, kad jis iÅ¡ karto apžiÅ«rėjo Nemuno pakrantę, kur galimai paskendo kateris ir jokių iÅ¡plaukusių daiktų pakrantėje nerado.

Taip pat apylinkės teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino ir liudytojo G. T. parodymus apie tai, kad jis nematė, jog svečiavimosi pas liudytojÄ metu V. O., G. B. ir N. A. nevartojo alkoholio, nes alkoholio vartojimo faktÄ patvirtino G. B. lavono tyrimas bei girtumo matuokliu nustatytas N. A. 0,07 promilių neblaivumas. Tiesa, N. A. nustatytas tik nežymus neblaivumas, tačiau jo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus maždaug 10 valandų po alkoholio vartojimo ( N. A. parodė, jog alkoholį baigė vartoti apie 12val., o jam neblaivumas nustatytas apie 22val.), be to, N. A. dėl įvykio patyrė didžiulį stresÄ , o taip pat plaukė Å¡altame Nemuno vandenyje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. O. netinkamai atliko Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas organizuoto reido metu, tai yra leido reide dalyvauti apsvaigusiam nuo alkoholio stebėtojo teisėmis G. B., neužsidėjusiam gelbėjimo liemenės, dėl ko Å¡is, pradėjus skęsti kateriui, pateko į Nemuno upę ir paskendo.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

O. veiksmuose yra priežastinis ryÅ¡ys dėl jo netinkamai atliktų valstybės tarnautojo pareigų dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktuose buvusių specialių elgesio taisyklių ir kilusių sunkių pasekmių-G. B. paskendimo. K. O. privalėjo paÅ¡alinti iÅ¡ reido neblaivų G. B., kurio sunkaus neblaivumo nepastebėti kaltinamasis negalėjo, nes teismo posėdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad V. O. G. B. pažinojo anksčiau, buvo ne kartÄ su juo bendravęs, todėl neįtikėtina, jog jis, bendraudamas su žuvusiuoju reido metu net keletÄ valandų, bÅ«tų neatkreipęs dėmesio į G.

B. bÅ«klę; be to, kaltinamasis leido G. B. iÅ¡ plaukiančio katerio atlikti gamtinius reikalus, be to, užtikrindamas reido dalyvių saugumÄ , privalėjo įsitikinti, kad visi reido dalyviai plaukiant kateriu vilki gelbėjimo liemenėmis (ant paskendusio G. B. kÅ«no gelbėjimo liemenės nebuvo). Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerÅ«pestingai, todėl V. O. privalo atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas. V. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę- atėmimÄ teisės vairuoti transporto priemones.

Tačiau, apylinkės teismas 2014-05-05 priėmė nutartį ir iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimÄ , pataisydamas, kad V. O. atimama teisė vairuoti vandens transporto priemones. Å iÄ baudžiamojo poveikio priemonę apylinkės teismas pritaikė pagrįstai, kadangi V. O. padarė nusikalstamÄ veikÄ vairuodamas vandens transporto priemonę. Todėl Å¡is apelianto teiginys nepagrįstas. Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., 20 str. 1 d., 5 d., 44 str. 6 d. nuostatas, BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, yra deklaratyvus, apelianto nuomonė.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nurodytų normų pažeidimo.Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė įrodymus ir įrodymų viseto pagrindu darė iÅ¡vadas. Apylinkės teismas nuosprendį grindė iÅ¡tirtais įrodymais, o ne prielaidomis. Apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados nekelia jokių abejonių dėl V. O. kaltės.             Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V.

O. apeliacinis skundas nepagrįstas, o nuosprendis jo atžvilgiu teisėtas, pagrįstas ir teisingas.         Dėl nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. apeliacinio skundo Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. B. ir A. B. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams.

Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos.

Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgia į kaltės formÄ . Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sÄ moningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Atsižvelgiama į teisminę praktikÄ tenkinant tokio pobÅ«džio civilinius ieÅ¡kinius. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Paprastai teisminėje praktikoje neatsargių nužudymų bylose neturtinės žalos vidurkis yra apie 20 000-50 000 litų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-196/2009; Nr.2K-322/2009; 2K-353/2009; 2K-399/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika  padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys Å¡ios žalos dydį.

Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų visų civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodytų aplinkybių t.y., kad A. B. ir A. B. patyrė stiprų emocinį Å¡okÄ pirmiausiai, kai sužinojo apie tėvo G.

B. dingimÄ ir vėliau apie jo žūtį, kad jis rastas nuskendęs, žuvo bÅ«damas 46 metų, buvo pagrindinis Å¡eimos maitintojas, nes jis turėjo savo vardu įregistruotÄ individualiÄ G. B. įmonę, jis rÅ«pinosi Å¡eimos namų valda. A. B. patyrė dėl tėvo G. B. netikėtos mirties didžiulį stresÄ , dvasinius sukrėtimus, depresijÄ , pergyvenimus, kadangi jo mirties dienÄ ji gyveno Anglijoje ir tuo metu buvo nėščia ir dėl tragiÅ¡kos tėvo mirties jai staigiai pablogėjo sveikata, ji lankėsi pas gydytojus (yra pateikti dokumentai).

Dėl patirto streso iki Å¡iol vartoja raminamuosius medikamentus, nes buvo pastovi nemiga, nerimas, kraujo spaudimo staigÅ«s kitimai, Å¡irdies ritmo sutrikimai. Vėliau gimė jos kÅ«dikis, kuris turėjo sveikatos problemų, tai buvo pasekmė to, kad nėštumo metu ji patyrė didžiulį stresÄ dėl staigios tėvo mirties. Ta aplinkybė, kad A. B. iki tėvo mirties gyveno ir dirbo Anglijoje negali bÅ«ti pagrindas mažinti neturtinę žalÄ . Apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, kad žuvo tėvas, o vaikai turi tik vienÄ tėvÄ .

Tėvų žūtis visuomet sukelia dideles neigiamas emocijas. Kitas aplinkybes ( nukentėjusiojo neatsargų elgesį) pirmos instancijos teismas įvertino tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl nukentėjusiųjų apeliacinis skundas pilnai netenkintinas.             Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliacinio skundo             Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 6.271 str. 1 d. iÅ¡dėstyta imperatyvi nuostata, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o to paties straipsnio 3 d. pasakyta, kad terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas yra valstybės valdžios institucija.

Valstybės institucijos pareigÅ«nui padarius nukentėjusiesiems žalÄ ,- žala priteisiama iÅ¡ valstybės. Taip pat pažymėtina tai, kad teismo sprendimas ta apimtimi, kuria materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimas priteistas ne iÅ¡ valstybės, bet iÅ¡ Departamento prieÅ¡tarauja Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo koncepcijai, kadangi Å¡iuo įstatymu, LR CK 6.271 str. bei teismų sprendimais valstybė siekia apsaugoti nuo valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų asmenų interesus ir sukurti efektyvų padarytos žalos atlyginimo mechanizmÄ ir tam tikslui Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numato asignavimus, tuo užtikrindama valdžios institucijų finansinį stabilumÄ (apsaugo nuo netikėtų ir neplanuotų iÅ¡laidų) ir garantuodama, kad su nukentėjusiais asmenimis bus atsiskaityta, kadangi valstybinės valdžios institucijų biudžetuose tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos nėra numatomos ir žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims nusikeltų neapibrėžtam terminui.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. yra priėmusi NutarimÄ â€ž Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, kur pirmame punkte nurodyta, kad įgalioti atstovauti valstybei, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Šio nutarimo antrame punkte nurodyta, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybę tik dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal šio nutarimo nuostatas, šioje byloje valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, bet ne Teisingumo ministerija. Apylinkės teismas civilinius ieškinius priteisė tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tai prieštarauja nustatytai tvarkai, ir nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo yra keičiama.Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, priteisiant civilinius ieškinius iš valstybės atstovaujančios institucijos.Priteistinos iš nuteistojo nukentėjusioms atstovavimo išlaidos dalinai.

Tai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. ( LR BPK 106 str. 2d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r ė :Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo nukentėjusioms žalai atlyginti:         Priteisti iÅ¡ Valstybės (13101 Lt / 3794 Eurai) trylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ vienÄ litÄ padarytai turtinei žalai atlyginti ir (50000Lt / 14481 Eurai) penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų padarytai neturtinei žalai atlyginti atstovaujamos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, į/k190742714, nukentėjusiajai A.

B.. Likusioje dalyje A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.          Priteisti iš Valstybės (15000Lt / 4344 Eurai) penkiolika tūkstančių litų atstovaujamos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, į/k190742714, padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. B., a.k(duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje A. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.          Priteisti iš Valstybės (15000Lt / 4344 Eurai) penkiolika tūkstančių litų atstovaujamos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, į/k190742714, padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A.

B., a.k(duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje A. B. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.         Priteisti iÅ¡ V. O.,a.k(duomenys neskelbtini) A. B.,a.k(duomenys neskelbtini) (3000Lt / 868 Eurai) tris tÅ«kstančius litų advokatės atstovavimo iÅ¡laidoms padengti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistojo V. O. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos primininkas                                        Valdas Vitunskas Teisėjai                                                    JÅ«ratė Jakubonienė Danutė Giačaitė