71b244e9-9ba5-484c-a720-e4fb6f26230e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                      Civilinė byla Nr. e2A-929-826/2015Teisėjas Edmundas Žukauskas                                      (Proceso Nr. 2-42-3-00150-2014-4)                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                        11.9.3; 11.9.5; 11.10; 14.1; 14.3; 44.2.4.2; 121.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės N. V. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „RBN LT“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijų už neteisėtÄ atleidimÄ ir kitų kompensacijų, susijusių su neteisėtu atleidimu, priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio pagrindu neteisėtu, tačiau negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , bet pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir nustatyti, jog ji atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, priteisti jai DK 140 str. numatytÄ kompensacijÄ bei procesines palÅ«kanas; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ jos naudai 21 662,75 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už 8 dienas, tai yra 608,36 Lt, 100 Lt iÅ¡laidas už degalus tarnybiniam automobiliui, 57,42 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už 2014 m. sausio mėnesį, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti UAB „RBN LT“ autoserviso vadove. Nuo 2011 m. lapkričio 25 d. jai buvo paskirtas papildomas autoserviso kasininkės darbas, tačiau jai žadėto papildomo 400,00 Lt atlyginimo už kasininkės darbÄ Ä¯monės savininkas nemokėjo. IeÅ¡kovės nuomone, jai turi bÅ«ti priteistas nesumokėtas atlyginimas už kasininkės darbÄ pagal pridedamÄ apskaičiavimÄ . 2011 m. gruodžio mėnesį jai buvo padidintas atlyginimas kaip serviso vadovei, o ne kaip kasininkei, nes taip buvo sutarta. 2012 m. gegužės mėnesį be jokio įspėjimo jai buvo sumažintas atlyginimas, buvo liepta pasiraÅ¡yti ant sutarties, prieÅ¡ingu atveju siÅ«lė eiti iÅ¡ darbo.

Darbuotojai jos nebeklausė, nebevykdė nurodymų, tyčiojosi ir žemino klientų akivaizdoje. Savininkas jai įteikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodytos priežastys, kodėl autoservise daroma pertvarka, jai buvo siÅ«lomos kitos pareigos – autosalonų valytojos darbas už 25 proc. nuo padirbto darbo. Mano, kad ji tokio pasiÅ«lymo nenusipelnė, ji ir taip dirbo autosalonų valytojos darbÄ , už kurį buvo mokama pagal jos pateiktus kvitus. 2014-01-17 parašė pareiÅ¡kimÄ dėl nemokamų atostogų iÅ¡leidimo, vėliau – mokamų atostogų iÅ¡leidimo, o vėliau parašė praÅ¡ymÄ , kad nesvarstytų jos pareiÅ¡kimo dėl mokamų atostogų iÅ¡leidimo, dar vėliau – praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo.

Po iÅ¡leidimo atostogų ji 2017-01-21 susirgo ir sirgo iki 2014-01-27 imtinai. Tik 2014 m. vasario 1 d. pavedimu į banko sÄ skaitÄ gavo galutinį atsiskaitymÄ iÅ¡ atsakovės. Su ja darbo sutartis buvo nutraukta 2014 sausio 31 d. vadovaujantis DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu). Su darbo sutarties nutraukimu nesutinka, nes pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo parašė bÅ«dama paveikta psichologinio spaudimo. PareiÅ¡kime dėl darbo sutarties nutraukimo yra iÅ¡reikÅ¡ta ne jos tikroji valia, todėl mano, kad jai turi bÅ«ti priteistos atitinkamos ieÅ¡kinyje nurodytos kompensacijos už neteisėtÄ jos atleidimÄ iÅ¡ darbo prieÅ¡ jos valiÄ .

Taip pat mano, kad jai neteisingai buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes už 2014 m. sausio mėnesį buvo sumokėta už 6 darbo dienas atostogų, tačiau ji dėl sirgimo atostogas prasitęsė ir jai turėjo bÅ«ti sumokėta kompensacija už 8 dienas nepanaudotų atostogų. Taip pat nesutinka su atostogų apskaičiavimu, kuris yra klaidingas, nes jai už 8 dienų nepanaudotas atostogas turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 608,36 Lt kompensacija. Taip pat jai nesumokėtas darbo užmokestis už 2014 m. sausio mėn., kuris sudaro 75,55 Lt. Prašė priteisti ir 100 Lt dydžio iÅ¡laidas, susijusias su automobilio degalų sÄ naudomis, nes tarnybiniais reikalais buvo panaudotas automobilis dokumentų iÅ¡vežimui atsakovei.

Ji iÅ¡ savo lėšų į automobilį įpylė kuro. KvitÄ pateikė buhalterijai, tačiau Å¡ios lėšos dar jai nėra atlygintos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji turėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir buvo nepagrįstai pagal šį pareiÅ¡kimÄ atleista, ji patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ , sukrėtimÄ , stresÄ , pablogėjo jos sveikatos bÅ«klė, todėl ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å ilalės rajono apylinkės teismas 2015-02-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ darbo užmokestį už pavėlavimÄ 12 dienų atsiskaityti suteikiant jai kasmetines atostogas 2014 m. sausio 20 d., sudarantį 231,81 EUR, ir laikė ieÅ¡kovę atleista iÅ¡ darbo pačiai praÅ¡ant 2014 m. vasario 12 d., priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ 24,11 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ priteisė 15 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės vadovas nebuvo patenkintas ieÅ¡kovės atliekamu darbu, teismas nenustatė, kad atsakovė padarė įtakÄ ieÅ¡kovės valiai dėl pareiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį paraÅ¡ymo, ieÅ¡kovė turėjo galimybę atÅ¡aukti savo praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo parašė prieÅ¡ savo valiÄ , veikiama darbdavio, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, nustatant, kad ji atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. 1 d., vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kompensacijų, numatytų atleidžiant iÅ¡ darbo, pagal DK 140 str. bei su tuo susijusių procesinių palÅ«kanų, taip pat neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo priteisimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su įsakymu, kuriuo jai papildomai buvo pavesta atlikti kasininkės darbÄ , ieÅ¡kovė šį darbÄ dirbo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepažeidė DK 95 str. reikalavimų, nes pavedė ieÅ¡kovei dirbti papildomas pareigas jai su tuo sutikus, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nesumokėto darbo užmokesčio už kasininkės darbÄ taip pat atmetė. Pirmosios instancijos teismas nukėlė ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo datÄ Ä¯ 2014-02-12 ir priteisė ieÅ¡kovei 231,81 EUR už pavėluotÄ atsiskaitymÄ , atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl 75,55 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir 100 Lt iÅ¡laidų už dokumentų atvežimÄ atsakovei atlyginimo padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas teisingai ir kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina atvežti atsakovei dokumentus.   Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė prašė panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2015-02-26 sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 127 str. pagrindu neteisėtu, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ , pekeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir nustatyti, kad N. V. atleista pagal LR DK 129 str. 1 d., priteisti LR DK 140 str. numatytÄ kompensacijÄ bei procesines palÅ«kanas, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ ieÅ¡kovei 6273,96 EUR (21 662,75 Lt) nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 2896,20 EUR (10 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl ginčo Å¡alių nurodomų aplinkybių teisinio vertinimo, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė yra silpnesnė Å¡alis, fragmentiÅ¡kai vertino Å¡alių byloje pateiktus dokumentus, nukrypo nuo teismų praktikos darbo ginčų bylose, todėl priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡liko pasyvus ir nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovei vadovaujant įmonei, ji dirbo nuostolingai ir ar tai lėmė ieÅ¡kovės veiksmai, nesiaiÅ¡kino, ar įmonės savininkas iÅ¡ tiesų ėmėsi padalinio pertvarkos.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naÅ¡tÄ Ä¯rodyti, kad N. V. valia buvo kitokia nei jos praÅ¡yme atleisti iÅ¡ darbo, perkėlė tik ieÅ¡kovei, nes ieÅ¡kovė yra silpnesnėje padėtyje nei atsakovė, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovė turėjo galimybę ir teisę atÅ¡aukti atleidimÄ per nedarbingumo laikotarpį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimÄ dėl sumokėjimo už kasininkės darbÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepagrįstai ieÅ¡kovei buvo sumažinusi darbo užmokestį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nes tai buvo padaryta be ieÅ¡kovės sutikimo ir jos neįspėjus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovė UAB „RBN LT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovės pareiga buvo įrodyti, kad jos pareiÅ¡kimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko jos tikrosios valios. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbdavio kiÅ¡imÄ si į jos valios formavimÄ si dėl jos pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo savo noru iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Darbdavio neiÅ¡leidimas jos nemokamų atostogų, kas yra darbdavio teisė, taip pat jos praÅ¡ymo patenkinimas dėl mokamų atostogų iÅ¡leidimo ir nesvarstymas jos pareiÅ¡kimo nesvarstyti jos praÅ¡ymo dėl mokamų atostogų iÅ¡leidimo ir, galiausiai, jos iÅ¡leidimas mokamų atostogų negalėjo bÅ«ti laikoma neteisėtu darbdavio poveikiu jos valiai dėl tÄ pačiÄ dienÄ gauto praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo nuo 2014-01-20.

IeÅ¡kovė turėjo galimybę atÅ¡aukti savo pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo, tačiau to nepadarė, nors pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo dienÄ konsultavosi su teisininkais. IeÅ¡kovei nuo 2011-12-01 buvo padidintas darbo užmokestis, nes kartu jai nuo 2011-25 buvo pavestos kasininkės pareigos. Jokio kito darbo užmokesčio už kasininkės darbÄ nebuvo žadėta. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.              1 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl netinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl ginčo Å¡alių nurodomų aplinkybių teisinio vertinimo, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė yra silpnesnė Å¡alis, fragmentiÅ¡kai vertino Å¡alių byloje pateiktus dokumentus, nukrypo nuo teismų praktikos darbo ginčų bylose, todėl priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d.nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014).Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimÄ . Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK III dalies ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu (DK 127 straipsnis).Å ioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis.

Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui lemiamÄ reikÅ¡mę turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir Å¡iuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti pateikiamas raÅ¡tu, nurodant jame pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo ir pageidaujamÄ atleidimo datÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, bylos Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Tai yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas.

Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintÄ teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė buvo atleista nuo 2014 m. sausio 31 d. (skundžiamu teismo sprendimu jos atleidimo laikas buvo nukeltas į 2014-02-12) vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi pagal ieÅ¡kovės 2014 m. sausio 17 d. praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ einamų pareigų pačios praÅ¡ymu nuo 2014 m. sausio 20 d., tuo pagrindu buvo priimtas įsakymas dėl N. V. atleidimo iÅ¡ darbo Nr. 14-09.

Atsižvelgiant į tai, kad lemiamÄ reikÅ¡mę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarÄ jį paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. Å . v. VÅ¡Ä® „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005).

Svarstant dėl darbuotojo tinkamo valios iÅ¡reiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį, lemiamÄ reikÅ¡mę turi darbuotojo, o ne darbdavio valia. Ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iÅ¡ darbuotojo valios pareiÅ¡kimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atsakovei pateiktas praÅ¡ymas nutraukti darbo sutartį atitiko įstatymo nustatytus formalius reikalavimus, faktÄ , kad darbuotojos pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, turi įrodyti darbuotoja (ieÅ¡kovė), kuri tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad darbdavio spaudimas paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo pačios praÅ¡ymu pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovės savininko skatinami autoserviso darbuotojai su ja nesiskaitydavo, nevykdė jos, kaip autoserviso vadovės, nurodymų, tačiau Å¡ias splinkybes patvirtina tik jos paaiÅ¡kinimai. 2014-01-15 ieÅ¡kovei įteikto praneÅ¡imo dėl siÅ«lomų kitų pareigų negalima vertinti kaip spaudimo ieÅ¡kovei paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atsakovei nutraukti darbo sutartį ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, nes ieÅ¡kovė su tokiu pareiÅ¡kimu nesutiko (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko jos valios, o buvo nulemtas darbdavio, nes nesutarimų tarp ieÅ¡kovės ir darbdavio dėl autoserviso darbo organizavimo negalima vertinti kaip darbdavio spaudimo ieÅ¡kovei paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės darbo vieta ir atsakovės buveinė buvo skirtinguose miestuose, ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu, todėl darbdavys negalėjo padaryti įtakos ieÅ¡kovės valiai dėl praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį paraÅ¡ymo.

Be to, vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi, darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos. Å ia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valiÄ bei jÄ pakeisti. Tai imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atÅ¡aukti paraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ . Sutrumpinti šį terminÄ darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas praÅ¡yme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodo konkrečiÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ir laikotarpis tarp Å¡ios datos ir pareiÅ¡kimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ atleisti nuo pareiÅ¡kime nurodytos datos.

Jeigu darbdavys Å¡ia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo praÅ¡ymÄ , darbuotojas savo pareiÅ¡kimo negali atÅ¡aukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiÅ¡kinimo praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. Kauno miesto Kalniečių poliklinika, bylos Nr. 3K-3-417/1999; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v.

UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004). IeÅ¡kovė turėjo galimybę per 3 darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, nes atsakovė nusprendė darbo sutartį su ieÅ¡kove nutraukti vėliau, nei to prašė ieÅ¡kovė (2014-01-20), tokiu bÅ«du sudarydama galimybę ieÅ¡kovei atÅ¡aukti savo pareiÅ¡kimÄ , tačiau ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį neatÅ¡aukė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. buvo neteisėtas.Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad DK 127 ir 129 straipsniuose nustatyti atleidimo pagrindai, be kita ko, skiriasi darbo sutarties nutraukimÄ inicijuojančiais subjektais: pagal DK 127 straipsnį darbo sutartis nutraukiama darbuotojo, pagal DK 129 straipsnį – darbdavio iniciatyva, Darbo kodekse taip pat įtvirtinta galimybė darbo sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu (DK 125 straipsnis).

Darbo sutarties Å¡alys, įgyvendindamos savo teises bei vykdydamos pareigas, privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnis). Å ios nuostatos suponuoja tai, kad darbo sutarties Å¡alims yra nustatyti skirtingi pagrindai ir sÄ lygos, kuriems esant kiekviena iÅ¡ jų gali reikalauti nutraukti sutartį, taip pat nustatyta galimybė sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu, tačiau nė viena iÅ¡ Å¡alių negali reikalauti nutraukti darbo sutartį tokiu pagrindu, kurio pasirinkimas priklauso iÅ¡imtinai nuo kitos Å¡alies valios.

Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojas gali praÅ¡yti darbo sutartį nutraukti DK 126–128 straipsniuose nustatytais pagrindais, esant Å¡iuose straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms, taip pat gali siÅ«lyti darbdaviui darbo sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu (DK 125 straipsnis), tačiau jis negali reikalauti, kad darbdavys su tokiu siÅ«lymu sutiktų, arba reikalauti, kad sutartis bÅ«tų nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, nes sutarties nutraukimas pagal šį straipsnį siejamas bÅ«tent su subjektyvia darbdavio, o ne darbuotojo valia, be to, yra bÅ«tinos tam tikros objektyvios aplinkybės (esant svarbioms priežastims (ypatingiems atvejams), nesant galimybės perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ jo sutikimu, tinkamai įspėjus).

Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad darbuotojas atleistas iš darbo nepagrįstai, tačiau nesant (nebuvus) darbdavio iniciatyvos (valios) atleisti darbuotojo, taip pat neegzistuojant pirmiau nurodytoms svarbioms aplinkybėms, darbo sutarties nutraukimo formuluotė į DK 129 straipsnį negalėtų būti keičiama ir teismo sprendimu (DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

J. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-38/2014). Atmetusi apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo su apeliante pagal DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo reikalavimo – pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę į DK 129 str. 1 d., priteisti DK 140 str. numatytÄ kompensacijÄ bei procesines palÅ«kanas nepasisako.Dėl netinkamo LR DK 95 str. aiÅ¡kinimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikosApeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sumokėjimo ieÅ¡kovei už kasininkės darbÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 95 str. nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.Darbo sutarties Å¡alių sulygtos sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis).

Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sÄ lygas galima suskirstyti į tris grupes:

1) bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktÅ«rinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rÅ«Å¡ims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali bÅ«ti nustatomos ir kitos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurias Å¡alys sulygsta sudarydamos tokiÄ darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobÅ«džio ir kt.);

2) darbo apmokėjimo sÄ lygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.);

3) papildomos darbo sutarties sÄ lygos (sÄ lygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (iÅ¡bandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos Å¡alių sulygtos darbo sutarties sÄ lygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties Å¡alims ir gali bÅ«ti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. v. VÅ¡Ä® Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010).Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sÄ lyga, bÅ«tina nustatyti, ar darbo sutarties Å¡alių elgesys, atliekamų veiksmų pobÅ«dis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas Å¡iuos veiksmus vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi bÅ«ti jo vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v.

UAB ,,VičiÅ«nai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012). Taigi darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos ne tik raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013). DK 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, jog jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrÄ papildomÄ darbÄ . Teismų praktikoje aiÅ¡kinant DK 114 straipsnį yra nurodyta, kad toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas turėtų bÅ«ti vadinamas papildomu darbu ir jis gali bÅ«ti atliekamas tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. O papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali bÅ«ti atliekamas tiek per normalų darbo laikÄ pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku.

Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikÅ¡mės neturi – darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-130/2012).RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovė N. V. ir atsakovė UAB „RBN LT“ pasirašė darbo sutartį Nr. 34, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti autoserviso Dvaro g. 9, Å ilalėje, vadove, jai nustatytas 1250,00 Lt darbo užmokestis. 2011-11-25 buvo padarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo ieÅ¡kovei buvo papildomai paskirtos kasininkės pareigos, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovei buvo nustatytas 2350,00 Lt atlyginimas (pridėta Darbo ginčų komisijos medžiaga, b. l. 41–44).

Vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nors šalių pasirašytoje darbo sutartyje nėra išskirta, kad ieškovei darbo užmokestis nuo 2011-12-01 buvo padidintas dėl jai pavestų papildomų kasininkės pareigų, labiau tikėtina, kad ieškovei darbo užmokestis nuo 2011-12-01 buvo padidintas 1100,00 Lt dėl papildomų kasininkės pareigų atlikimo, todėl apeliantės reikalavimas dėl neišmokėto kasininkės darbo užmokesčio priteisimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.Dėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. sumažinto darbo užmokesčioApeliantės nuomone, jai laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. nesant jos sutikimo buvo sumažintas darbo užmokestis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visapusiškai neišnagrinėjo.Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių ginčas kilo dėl darbo sutarties sÄ lygos, kuria buvo sulygtos apeliantės atliekamo darbo apmokėjimo sÄ lygos – darbo užmokesčio dydis ir tvarka, turinio aiÅ¡kinimo ir Å¡ios sÄ lygos pakeitimo. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v.

AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat vadovaujantis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v.

UAB „H. F.“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys, Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi bÅ«ti nurodomos darbo sutartyje taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

P. v. AB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo sutarties Å¡alys savo susitarimu, iÅ¡reikÅ¡damos suderintÄ valiÄ , gali pakeisti bet kuriÄ sutarties sÄ lygÄ , tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, kad bÅ«tų teisiÅ¡kai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese.

DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima.

Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sÄ lygas darbdavys gali keisti tik gavęs raÅ¡tiÅ¡kÄ darbuotojo sutikimÄ ; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sÄ junga „Sandrauga“ v.

AB „KaiÅ¡iadorių paukÅ¡tynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sÄ lygas darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Å iame straipsnyje nustatytas iÅ¡ankstinis įspėjimas apie numatomÄ darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ Ä¯statymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali bÅ«ti verčiamas dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį, pakeitus darbo apmokėjimo sÄ lygas.Å ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovė, savo įsakymais keisdama Å¡alių darbo sutartyje sulygtÄ darbo apmokėjimo sÄ lygÄ (dėl darbo užmokesčio dalies) ir taip faktiÅ¡kai sumažindama ieÅ¡kovės darbo užmokestį, turėjo iÅ¡ anksto raÅ¡tu įspėti ieÅ¡kovę ir gauti Å¡ios raÅ¡ytinį sutikimÄ .Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovė, pakeisdama Å¡alių darbo sutartyje sulygtÄ darbo apmokėjimo sÄ lygÄ , nesilaikė nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos – neįspėjo ieÅ¡kovės apie darbo užmokesčio sumažinimÄ prieÅ¡ mėnesį ir negavo jos raÅ¡ytinio sutikimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikÄ , pažymi, kad darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimas nesant raÅ¡tiÅ¡ko darbuotojo sutikimo teisines pasekmes – pripažinimÄ , kad darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimas buvo teisėtas, gali sukelti tik iÅ¡skirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvÅ«s veiksmai, kuriais buvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimui.

Pažymėtina ir tai, kad darbdaviui įrodinėjant, jog darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sÄ lygos buvo pakeistos darbuotojui sutikus, net ir nesant raÅ¡tiÅ¡ko darbuotojo sutikimo, bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ darbuotojo sutikimÄ , prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizikÄ . Å ioje byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ , jog sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sÄ lygos pakeitimui nuo 2013-05-01. 2013-01-09 ieÅ¡kovė kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio.

Tai, kad ieÅ¡kovė pasirašė darbo sutartyje, kurioje nurodyta, kad nuo 2013-05-01 jai 300,00 Lt mažinamas darbo užmokestis, ir nuo 2013-05-01 toliau tęsė darbo santykius su atsakove iki pat darbo sutarties nutraukimo 2014-01-31, nereiÅ¡kia jos sutikimo su sumažintu darbo užmokesčiu.Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ginčijamÄ ieÅ¡kovės teisę gauti darbo sutartimi sulygtÄ darbo užmokestį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant ieÅ¡kovės naudai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 816,73 EUR (2820,00 Lt) nuo 2013-05-01 iki 2013-02-12 (300 Lt x 9 mėn. ir 12 dienų).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės darbo užmokestį nuo 2350,00 Lt iki 2050,00 Lt, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria už pavėluotÄ atsiskaitymÄ ieÅ¡kovei buvo priteistas 800,40 Lt darbo užmokestis už 8 darbo dienas ir Å¡i suma padidintina iki 917,53 Lt (265,74 EUR).Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo nagrinėjamoje bylojeDK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (3 dalis, 2005 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 28 d.).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiÅ¡kia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Å i darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju.

Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡ioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D.

L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F.

B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,PajÅ«rio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ jai neiÅ¡mokėjo 816,73 EUR (2820,00 Lt) darbo užmokesčio, taigi DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui reikÅ¡mingas uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas.

Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku ieÅ¡kovės kaltės nėra. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F.

B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,PajÅ«rio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principÄ , teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti tik mažinama, bet ne visiÅ¡kai atmetamas reikalavimas.

O faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali bÅ«ti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013). Teisėjų kolegija, aptardama kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus taikant DK 141 straipsnio 3 dalį nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laikÄ gali bÅ«ti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobÅ«dis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieÅ¡kinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB JoniÅ¡kio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos iÅ¡mokos dydžio reikÅ¡mė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų ar kitų reikÅ¡mingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiÅ¡kia pagrindo mažinti priteistinÄ iÅ¡mokÄ .

Priteistina iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nustatomos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos iÅ¡mokos dydis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir yra iÅ¡ esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principÄ ir sudaro teisinį pagrindÄ mažinti darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokÄ .Å ioje byloje nustatyta, kad apeliantė pas atsakovę dirbo pagal 2011 m. birželio 11 d. neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 34 nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 12 d., darbo sutartis buvo nutraukta apeliantės iniciatyva, priteisus iÅ¡ atsakovės apeliantės naudai 1082,47 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ginčai teisme tęsiasi nuo 2014 m. kovo 3 d., teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei nurodytÄ Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ kaip tokiÄ , taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos ir apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ dydžius, į tai, kad ieÅ¡kovės elgesys galėjo klaidinti atsakovę ir daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Å¡ios sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 2350,00 Lt per mėnesį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo priteisimas ieÅ¡kovei reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, be to, tai gali nulemti darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 2350,00 Lt per mėnesį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteistinas 2 (dviejų) mėnesių dydžio vidutinis darbo užmokestis – 1361,21 EUR (4700,00 Lt) (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis).Dėl neturtinės žalos atlyginimoApeliantė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 2896,20 EUR (10000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu netenkintas, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tinkamai kompensuoja ieÅ¡kovės dėl nepagrįsto darbo užmokesčio sumažinimo patirtus nepatogumus, yra adekvatus darbdavio padarytam teisės pažeidimui, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 2896,20 EUR (10000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimÄ , ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priimtas sprendimas keistinas – naikintinos sprendimo dalys, kuriomis atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies priteisimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo, ir dėl Å¡ių dalių priimtinas naujas sprendimas, likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių rizikÄ .Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.2014 m. gegužės 6 d. Å ilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 2443,68 EUR (1361,21 EUR + 816,73 EUR + 265,74 EUR) ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijojeCPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 964,42 EUR iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patyrė 112,08 EUR iÅ¡laidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. IÅ¡ viso pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 1076,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ioje byloje buvo patenkinta 35,71 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų (iÅ¡ septynių reikalavimų (pirmas ir antras reikalavimas tarpusavyje susiję) patenkinta 2,5 reikalavimo) – pakeista darbo sutarties nutraukimo data į 2014-02-12, priteista dalis ieÅ¡kovės praÅ¡omo darbo užmokesčio, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ , todėl ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 384,42 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 49,00 EUR žyminio mokesčio, atsižvelgiant į patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 96 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje IeÅ¡kovė patyrė 1000,00 EUR iÅ¡laidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, tai yra 29 proc. (iÅ¡ keturių reikalavimų buvo patenkinta 1,14), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 290,00 EUR iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 50,00 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė yra atleista (iÅ¡ atsakovės papildomai priteista 2210,87 EUR) (CPK 80 str. 1d. 1, 7 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria:

Å ilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:ieÅ¡kinį tenkinti  iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ ieÅ¡kovei N. V. 265,74 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už pavėlavimÄ 12 dienų atsiskaityti iÅ¡leidžiant ieÅ¡kovę kasmetinių atostogų 2014 m. sausio 20 d. ir nustatyti, kad 2011 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 34 tarp ieÅ¡kovės N. V. ir UAB „RBN LT“ nutraukta nuo 2014 m. vasario 12 d. pagal DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiÅ¡kimu).Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ ieÅ¡kovei N. V. 816,73 EUR (neatskaičius mokesčių) (2820,00 Lt) nuo 2013-05-01 iki 2014-02-12 nepagrįstai sumažintÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ ieÅ¡kovei N. V. už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ 2 (dviejų) mėnesių dydžio vidutinį darbo užmokestį 1361,21 EUR (neatskaičius mokesčių).Likusios ieÅ¡kinio dalies netenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ ieÅ¡kovei N. V. 384,42 EUR iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos ir 290,00 EUR apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RBN LT“ valstybei 49,00 EUR žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 50,00 EUR už apeliacinį skundÄ , nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista pagal įstatymÄ . 2014 m. gegužės 6 d. Å ilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ sumažinti iki 2443,68 EUR ir jas palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjai                                                                   Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                  Almantas Padvelskis