71b1f35b-cd99-4f5e-8c56-bf2ca2fd38ee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                Administracinė byla Nr. I-7928-764/2016                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02500-2016-9                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas E. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 10 000 eurų neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) nuo 2014 metų iki skundo teismui padavimo buvo gydomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes palatos buvo perpildytos. Dėl kalinimo tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , jautėsi pažemintas, todėl yra įgijęs teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 6–8) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo gydomas laikotarpiais nuo 2014-12-18 iki 2014-12-30 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29 (plotas 15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2015-08-06 iki 2015-09-10 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 lovos), nuo 2015-10-15 iki 2015-10-22 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas 34,06 kv. m, 8 lovos), nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 lovos), nuo 2016-05-11 iki 2016-05-12 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 5 (plotas 12,14 kv. m, 3 lovos), nuo 2016-05-12 iki 2016-05-18 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 20 (plotas 7,19 kv. m, 1 lova).

Duomenų, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma su pareiškėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims.

Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymÄ si. Chirurgijos skyriuje sudarytos sÄ lygos nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu, bÅ«ti gryname ore. Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatytos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys.

PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktÄ . Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo E. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                           (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

CK 6.271 str.                    2 ir 3 d. nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytÄ Å¾alÄ jis kildina iÅ¡ to, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL pateikti duomenys (b. l. 20–24) tvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas LAVL praleido 67 dienas ir buvo laikomas – nuo 2014-12-18 iki 2014-12-30 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29 (plotas 15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2015-08-06 iki 2015-09-10 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 lovos), nuo 2015-10-15 iki 2015-10-22 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas 34,06 kv. m, 8 lovos), nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 lovos), nuo 2016-05-11 iki 2016-05-12 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 5 (plotas 12,14 kv. m, 3 lovos), nuo 2016-05-12 iki 2016-05-18 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 20 (plotas 7,19 kv. m, 1 lova).LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju, neturi ir teismui nepateikė.

Ä®vertinęs palatų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir įrengtų miegamų vietų skaičių bei atsižvelgęs į tai, kad LAVL neturi duomenų, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, teismas konstatuoja, kad 61 dienÄ E. K. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-05-18 pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 20, kurios plotas 7,19 kv. m, įrengta 1 lova.

Vadinasi, nurodytoje palatoje galėjo bÅ«ti gydomas tik 1 asmuo, todėl pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m palatos plotas.Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“          6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis jis patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , jautėsi pažemintas.Ä®vertinęs tai, kad 61 dienÄ LAVL pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus. Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, t. y. 61 diena, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, iÅ¡ LAVL pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko jo bÅ«klei pagerėjus, konstatuoja, kad E. K. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 600 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 600 eurų sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p.,                132 ir 134 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė