71ad4463-ed8d-4a05-a97e-e48fd9343de9 · Kauno apygardos teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-67-260/2010                                                           Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.3; 34.4.8;121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m.vasario 25 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel ir AuÅ¡ros Baubienės,sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. S., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Audrai Betai RekÅ¡tienei, atsakovei V. V., jos atstovui advokatui Linui Å arkiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-155-540/2009 pagal ieÅ¡kovės R.

S. ieÅ¡kinį atsakovams V. V. ir V. L. bei trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė R. S. patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 12-14) prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2006 11 14 sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Kauno rajono 1-ajame notarų biure notarės R. S., registro Nr. 2-9583. IeÅ¡kovė R. S. nurodė, kad V. L. buvo jos ir abiejų atsakovų V. V. ir V. L. tėvas. 2006 m. tėvas patyrė insultÄ , kurio pasekmėje atsirado suvokimo deficitas.

Be to 1967 metais V. L. patyrė galvos traumÄ , buvo operuotas. V. L. sirgo plaučių vėžiu, kentė nepakeliamÄ skausmÄ , jam buvo daromos morfijaus injekcijos. Dėl insulto, vėžio bei dėl vartojamų įvairių vaistų ir narkotinių medžiagų V. L. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Atsakovai V. V. ir V. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė V. V. nurodė, kad jos tėvas V. L. 2006 m. gegužės mėn. patyrė insultÄ .

Po insulto V. V. tėvÄ prižiÅ«rėjo iki jo mirties. Dėl tėvo priežiÅ«ros jai reikėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Nors tėvas buvo turėjęs galvos traumÄ , tačiau jokie paÅ¡aliniai reiÅ¡kiniai jam nepasireiÅ¡kė, psichikos sutrikimų nebuvo, jis normaliai protavo iki mirties. Ji imdavo tėvo pensijÄ , jį prižiÅ«rėjo, pirko maistÄ . Po insulto tėvui buvo paralyžiuota kairė kÅ«no pusė. R. S. tėvo neprižiÅ«rėjo. Tėvas gėrė tokius vaistus, kokius jam iÅ¡rašė gydytojai, ji tėvui jokių vaistų, tame tarpe ir morfijaus, neleido.

Brolis lankydavo tėvÄ tada, kai grįždavo iÅ¡ reiso, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. NorÄ sudaryti testamentÄ tėvas iÅ¡reiÅ¡kė 2006 m. Tėvas R. S. neįtraukė į testamentÄ , kadangi ji gavo senelės palikimÄ . Testamento pats tėvas nepasirašė. Tretysis asmuo notarė R. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes testamentas sudarytas teisėtai ir pagrįstai ir jo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Testamentas buvo suraÅ¡ytas ir garsiai perskaitytas.

Dalyvaujant liudytojams, testamentÄ už L. pasirašė kitas asmuo. V. L. mÄ stė normaliai, į notarės klausimus atsakinėjo logiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai. Abejonių dėl jo veiksnumo jai nekilo. Be to prieÅ¡ sudarant testamentÄ notarė patikrino, ar V. L. nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų sÄ raÅ¡us. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006 11 14 buvo sudarytas testamentas, kuriuo V. L. savo turtÄ lygiomis dalimis paliko dukrai V.

V. ir sÅ«nui V. L.. TestamentÄ už V. L., kuris dėl ligos negalėjo pasiraÅ¡yti, pasirašė V. R.. Testamentas buvo suraÅ¡ytas dalyvaujant dviems liudytojoms M. L. ir I. Ž. ir patvirtintas Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S.. Savo reikalavimÄ pripažinti ginčijamÄ testamentÄ negaliojančiu ieÅ¡kovė R. S. grindė tėvo V. L. nesugebėjimu suprasti savo veiksmų dėl sveikatos bÅ«klės, t.y. kad jos tėvas V. L. testamento sudarymo dienai dėl psichinės sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių, jų valdyti bei testamentu iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios.

Siekiant nustatyti, ar V. L., suraÅ¡ydamas testamentÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , t.y., ar tuo metu jis galėjo visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2009 01 13 teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad apie V. L., jo psichinę bÅ«senÄ , kuri bÅ«tų ribojusi tiriamojo gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , pilnai suprasti savo veiksmų esmės, juos valdyti testamento sudarymo metu, nėra bei padaryta iÅ¡vada, kad bendra V.

L. sveikatos bÅ«klė testamento sudarymo metu buvo stabili ir tokia jo sveikatos bÅ«klė negalėjo turėti įtakos jo psichinei bÅ«klei, valiai 2006 11 14 sudarant testamentÄ . Atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir padarytos iÅ¡vados abejonių teismui nesukėlė. IeÅ¡kovė neprašė teismo skirti papildomÄ teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl nenuginčijus 2009 01 13 pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto ir teismui nekilus abejonių dėl akto teisėtumo, teismas vadovavosi minėtu aktu.

Tačiau, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl V. L. testamentinio veiksnumo, taip pat vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus. Teismo posėdyje apklaustas V. L. 2006 m. gydęs gydytojas A. G. parodė, kad V. L. nuo 2006 06 09 buvo gydytas dėl insulto dėl išėminės ligos, o pasibaigus gydymui ir V. L. iÅ¡leidžiant iÅ¡ ligoninės jis buvo sÄ moningas, orientuotas, tik buvo nustatytas kalbos sutrikimas, tačiau tai nebuvo sÄ monės sutrikimas. Jokia psichozė ligoniui nebuvo pasireiÅ¡kusi. A. G. nurodė, kad gydant V.

L. buvo padarytas įraÅ¡as, kad yra likęs suvokimo deficitas, kad suvokimo deficitas reiÅ¡kia dezorientacijÄ laike, tačiau V. L. buvo pilnai savyje orientuotas. Teismo posėdyje apklausta V. L. Å¡eimos gydytoja D. D. parodė, kad 2006 01 26 V. L. buvo rekomenduota psichiatro konsultacija, nes jį kankino nemiga, buvo nesiorientavimas. Po psichiatro apžiÅ«ros buvo nustatyta, kad V. L. atmintis vidutinė, amžiaus ribose, demencijos simptomų nėra, nustatyta speciali priežiÅ«ra. RyÅ¡kių psichikos sutrikimų nebuvo.

Morfijus skirtas nebuvo, nuskausminimui buvo skirtas ketanovas. Teismo posėdžio metu apklausta psichiatrė A. A. parodė, kad ji dalyvavo 2006 06 28 gydytojų komisijoje dėl V. L. reikalingos nuolatinės priežiÅ«ros. ApžiÅ«ros metu buvo konstatuota, kad demencijos požymių, suvokimo sutrikimų nebuvo nustatyta. Duomenų, kad V. L. bÅ«tų buvęs gydytas psichiatrų, byloje nėra. IÅ¡ testamentÄ suraÅ¡ant dalyvavusių liudytojų V. R., M. L., I. Ž. bei pačios notarės R. S. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad V.

L. pats nurodė, kam palieka savo turtÄ , kad V. L. su visais bendravo normaliai, jokių abejonių dėl jo psichikos nei vienam iÅ¡ ten buvusių nekilo. Minėtų liudytojų bei notarės R. S. parodymais teismas netikėti neturėjo pagrindo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad notarei, įsitikinus, kad dėl regėjimo, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės V. L. negali pasiraÅ¡yti testamentÄ , todėl dalyvaujant testatoriui bei dviems liudytojams pateikus testamentÄ pasiraÅ¡yti kitam asmeniui – V. R., testamentas buvo pasiraÅ¡ytas esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo, todėl sudarytas ir pasiraÅ¡ytas tinkamai.

Ä®vertinęs surinktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta, kad testatorius V. L. buvo tokios bÅ«senos, jog nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. Testatorius suprato testamento reikÅ¡mę ir jo turinį bei testamentas buvo pasiraÅ¡ytas kito asmens esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo, todėl testamento pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti nėra pagrindo. Apeliaciniu skundu (b.l. 158-166) ieÅ¡kovė R. S. praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytÄ V.

L. testamentÄ , patvirtintÄ Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S., registro Nr.2-9583, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas (CPK 330 str.), o taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai jas pritaikė (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.), dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2, 3, 4 punktus, kadangi priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ , laikė nustatytomis aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai įvertino įrodymus, neargumentavo, kodėl atmetė įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas (CPK 329 str. 2 d., 4 p.), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Ginčo testamentas sudarytas ir pasiraÅ¡ytas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, jo turinys neatitinka tikrovės, ir notarės R. S. negalėjo bÅ«ti patvirtintas, kadangi, atlikdama notarinius veiksmus, ji pažeidė Notariato įstatymÄ bei CK normas. Teismas, pažeisdamas CPK 176, 177 str. 1 ir 2 d. d. ir 185 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, o taip pat CPK 270 str. 4 d., visiÅ¡kai neanalizavo testatoriaus V. L. testamento turinio atitikimo jo sudarymo aplinkybėms ir sÄ lygoms, todėl neteisingai laikė nustatytomis aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos.Dėl testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo teisėtumoTeismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 str., 185 str.), visiÅ¡kai neanalizavo liudytojų V.

R., I. Ž., M. L. parodymų, o taip pat atsakovų V. V., V. L. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiÅ¡kinimų, todėl visiÅ¡kai ignoravo esančius prieÅ¡taravimus tarp minėtų liudytojų, atsakovės V. V. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiÅ¡kinimų dėl 2006 11 14 testatoriaus V. L. testamento sudarymo aplinkybių ir sÄ lygų. Nei vienas iÅ¡ liudytojų ir atsakovų, iÅ¡skyrus notarę R. S., nepatvirtino, jog sudarant testamentÄ iÅ¡ patalpos buvo paÅ¡alinta atsakovė V. V., kuri, beje, pati parodė, jog dalyvavo sudarant testamentÄ .

Taip pat nei vienas iÅ¡ iÅ¡vardintų asmenų nepatvirtino, jog testatorius V. L. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad testamentas bÅ«tų sudarytas ir patvirtintas dalyvaujant liudytojams, įpėdinei V. V.. Tačiau visi minėti liudytojai, t.y. V. R., L Ž., M. L. bei atsakovė V. V. teisme patvirtino, jog notarė R. S. patvirtino testatoriaus V. L. testamentÄ , kuris buvo sudarytas jiems visiems bei pagal atsakovo V. L. paaiÅ¡kinimus ir jo žmonai dalyvaujant ir bÅ«nant vienoje patalpoje su testatoriumi, dėl ko jo testamento turinys buvo jiems visiems žinomas.

Niekas iÅ¡ iÅ¡vardintų asmenų nepatvirtino, jog testatorius V. L. asmeniÅ¡kai prašė V. R., jog Å¡is už jį pasiraÅ¡ytų testamentÄ . Pats liudytojas V. R. pareiÅ¡kė, jog testatorius jo neprašė, kad pasiraÅ¡ytų testamentÄ , bet prieÅ¡ dvi dienas jo prašė atsakovės V. V. dukra Erika. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog 2006 11 14 notarė R. S. patvirtino V. L. testamentÄ , kuris buvo sudarytas dalyvaujant įpėdinei atsakovei V. V. bei liudytojams V. R., I. Ž., M. L., atsakovo V.

L. žmonai nesant testatoriaus praÅ¡ymui dėl Å¡ių asmenų dalyvavimo jam sudarant testamentÄ , bei kuris buvo už jį pasiraÅ¡ytas kito asmens, nesant testatoriaus praÅ¡ymo.Padaręs klaidingÄ iÅ¡vadÄ , teismas neatsižvelgė į CK 5.28 str. 3 d., pagal kuriÄ informacija apie testamento sudarymÄ ir jo turinį yra konfidenciali, bei Notariato įstatymo 14 str. 1 d. ir 6 d., pagal kurias notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumÄ , ir tik sandorio Å¡alys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarÄ nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį.

Taigi notarė R. S. neužtikrino atliekamo su testatoriumi V. L. notarinio veiksmo slaptumo, nes sudarant ir pasiraÅ¡ant testamentÄ nesant testatoriaus sutikimo dalyvavo atsakovė V. V., atsakovo V. L. žmona, bei liudytojai V. R., I. Ž., M. L., kas galėjo įtakoti ir paskatinti testatorių neiÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios. Kad testatorius neprašė liudytojų V. R., L Ž., M. L., atsakovės V. V., atsakovo V. L. žmonos dalyvavimo sudarant ir tvirtinant testamentÄ , patvirtina ta aplinkybė, jog ginčo testamento tekste nėra užraÅ¡o, jog testatorius V.

L. prašė sudaryti ir patvirtinti testamentÄ dalyvaujant liudytojams. Taip pat testamento tekste nėra užraÅ¡o, kad visi Å¡ie paminėti asmenys dalyvavo sudarant ir patvirtinant testamentÄ , nėra jų visų parašų notaro patvirtintame testamente, o tai neatitinka tikrovės. Esantis testamente užraÅ¡as, kad testamentas pasiraÅ¡ytas, dalyvaujant liudytojams M. L. ir I. Ž. taip pat neatitinka tikrovės, kadangi Å¡ie liudytojai dalyvavo ir testatoriui sudarant testamentÄ .Nors ginčo testamento turinyje nėra užraÅ¡yta, jog sudarant ir pasiraÅ¡ant testamentÄ dalyvavo testatoriaus įpėdinė atsakovė V.

V., bei netiesiogiai (per savo žmonÄ ) dalyvavo kitas įpėdinis atsakovas V. L., kurių naudai buvo suraÅ¡ytas testamentas, Å¡i aplinkybė byloje neabejotinai įrodyta anksčiau paminėtų liudytojų bei atsakovų parodymais ir paaiÅ¡kinimais. Akivaizdu, jog testamentas sudarytas, pažeidžiant Notariato įstatymo 47 str. 4 d., kuri imperatyviai nurodo, jog liudytojais negali bÅ«ti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai. Darydamas klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog testamentas sudarytas ir pasiraÅ¡ytas tinkamai, teismas neteisingai įvertino įrodymus, kuo pažeidė CPK 185 str., bei nesivadovavo Notariato įstatymo 47 str. 4 d., nors privalėjo tai padaryti.Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog notarė R.

S. neturėjo teisės patvirtinti ginčo testamento, kadangi toks patvirtinimas pažeidžia Notariato įstatymo 48 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas normas, pagal kurias notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus; testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.Už testatorių V. L. pasirašė liudytojas V. R. dalyvaujant liudytojoms I. Ž., M. L.. Teismas klaidingai laikė, jog ginčo testamentas sudarytas ir pasirašytas tinkamai, kadangi neteisingai aiškino ir taikė CK 5. 28 str. 3 d. ir 5.29 str., o taip pat Notariato įstatymo 47 str. 1 d., o taip pat 32 str. 2 d.

Sutinkamai su CK 5.28 str. 3, 6 d. testamentÄ pasiraÅ¡o pats testatorius notaro ar kitų pareigÅ«nų, turinčių teisę tvirtinti testamentus, akivaizdoje. Taigi, testatoriaus paraÅ¡as yra vienas iÅ¡ svarbiausių testamento rekvizitų, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamos palikėjo valios pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ Å¡ios taisyklės numatyta iÅ¡imtis - CK 5.29 str., pagal kurį nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento, tai jo praÅ¡ymu testamentÄ gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento.

Liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente. PanaÅ¡iai tokiÄ situacijÄ reguliuoja ir Notariato įstatymo 47 str. 1 d., o taip pat 32 str. 2 d. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 5.29 str., o taip pat Notariato įstatymo 47 str. 1 d., o taip pat 32 str. 2 d. darytina iÅ¡vada, jog kitas asmuo gali pasiraÅ¡yti už įpėdinį tik esant tokioms sÄ lygoms:

1) asmuo pats negali pasiraÅ¡yti dėl  fizinių trÅ«kumų, ligos ar kitokių priežasčių, iÅ¡skyrus neveiksnumÄ ;

2) asmuo turi papraÅ¡yti pasiraÅ¡yti už jį kitÄ asmenį; 3) kitas asmuo pasiraÅ¡o ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento.Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., neteisingai įvertindamas jau minėtus liudytojų V. R. (b.l. 73-74) bei I. Ž. (b.l. 75-76), M. L. (b.1.74-75) parodymus, atsakovės V. V. paaiÅ¡kinimus (b.l. 67-69), ginčo testamento tekstÄ , ignoravo teisme nustatytÄ labai svarbiÄ anksčiau minėtÄ faktinę aplinkybę, jog testatorius V.

L. V. R. neprašė už jį pasiraÅ¡yti testamento. V. R. nurodė, kad prieÅ¡ dvi dienas tai prašė padaryti V. dukra E., o 2006 11 14 pasiraÅ¡yti už testatorių nurodė notarė R. S., (b.l. b.l. 73-74). Be to, V. R. tvirtina nežinojęs, kodėl testatorius pats negali pasiraÅ¡yti, ir testamente, pasirašęs už testatorių, pats kartu nenurodė priežasties, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento, nors to reikalauja CK 5.29 str. ir Notariato įstatymo 32 str. 2 d. Darytina iÅ¡vada, jog ginčo testamentÄ pasirašė netinkamas asmuo, notarė R.

S. neturėjo teisės tvirtinti tokio testamento, o tai reiÅ¡kia, jog ginčo testamentas nepasiraÅ¡ytas ir negali bÅ«ti pripažintas galiojančiu. Teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kadangi neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 5. 29 str. bei netaikė Notariato įstatymo 32 str. 2 d.Dėl negalėjimo pasiraÅ¡yti testamentÄ Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 176, 177 str. 1, 2, 4, 180 str., 185, 218 str.), visiÅ¡kai nenustatinėjo svarbios faktinės aplinkybės, ar 2006 11 14 sudarant testamentÄ testatorius V.

L. tikrai dėl regėjimo, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės negalėjo pats pasiraÅ¡yti ginčo testamento, o visiÅ¡kai nepagrįstai laikė nustatyta, jog Å¡iÄ aplinkybę nustatė notarė R. S.. Tokia teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja esantiems byloje įrodymams. Teismas rėmėsi pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vados prieÅ¡taringu 3 punktu „komisija daro prielaidinę iÅ¡vadÄ , kad tiriamasis galėjo gebėti suprasti, skaityti, pasiraÅ¡yti testamentÄ , tačiau negalėjo pasiraÅ¡yti dėl sutrikusio regėjimo".

Ekspertų komisija peržengė savo kompetencijos ribÄ , duodami iÅ¡vadÄ apie testatoriaus V. L. regėjimo bÅ«klę testamento suraÅ¡ymo dienÄ , kadangi į komisijos sudėtį  įtrauktos ir ekspertizę atliko tik psichiatrės ekspertės V. M., J. R. ir S. Å ., neturinčios akių gydytojo kompetencijos. Be to testatoriaus medicininiuose dokumentuose duomenų apie testatoriaus regėjimo bÅ«klę nėra. Vienintelis Å¡altinis, kuriuo remiantis buvo padaryta iÅ¡vada - tai  iÅ¡ Å¡ios civilinės bylos atsakovo V.

L. paaiÅ¡kinimai, jog tėvas silpnai matė, kuo ir rėmėsi komisija savo iÅ¡vadoje. Be to byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po patirto insulto testatoriui V. L. buvo paraližuota kairė pusė, o deÅ¡inę pusę jis valdė, pats atsisėsdavo, galėjo naudotis kėde, valgė Å¡aukÅ¡tu ir Å¡akute, jo bÅ«klė buvo stabili. 2006 11 14 susirinkę dėl testamento sudarymo liudytojai V. R., I. Ž., M. L., atsakovė V. V. bei notarė R. S. tvirtina, jog testatorius buvo sÄ moningas, sėdėjo, o I.

Ž. parodymais, atrodė labai sveikai, juokavo, todėl tvirtinti, jog testamento suraÅ¡ymo dienÄ pas testatorių buvo kažkokių tai priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pasiraÅ¡yti pats testamento, nėra pagrindo, nes tam nėra kokių nors objektyvių įrodymų. Be to testamente paraÅ¡yta bendro pobÅ«džio priežastis - liga, dėl kurios testatorius negali pasiraÅ¡yti testamento pats, tačiau konkreti priežastis nenurodyta, o privalėjusiam jÄ nurodyti už testatorių pasiraÅ¡iusiam V.

R., Å¡i priežastis buvo nežinoma, todėl jis jos ir neįrašė. Dėl Å¡ios priežasties teismo iÅ¡vada, jog tvirtinant testamentÄ notarė R. S. nustatė faktinę aplinkybę, dėl kurios testatorius negalėjo pasiraÅ¡yti testamento (amžius, liga, sveikatos bÅ«klė), nepagrįsta, nemotyvuota, prieÅ¡tarauja esantiems byloje įrodymams, kadangi padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles (CPK 185 str.).Dėl V. L. testamentinio veiksnumoTeismas nepagrįstai pripažino, jog testatorius V.

L. turėjo testamentinį veiksnumÄ . Å iai iÅ¡vadai pagrįsti teismas suteikė prioritetinę reikÅ¡mę prieÅ¡taringai pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadai bei suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymams bei atsakovų paaiÅ¡kinimams. Ekspertizės iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma tiesioginiu įrodymu dėl to, jog iÅ¡vada, kad testatorius galėjo gebėti suprasti, skaityti, pasiraÅ¡yti testamentÄ , yra prielaidinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog „Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai“.

Teismas, gavęs prielaidinę eksperto iÅ¡vadÄ , turėjo vadovautis, bet nesivadovavo CPK 179 str. ir pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Teismas to nepadarė. Atvirkščiai, teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ir jos atstovo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ V. S. (b.1.65-66), prijungti prie bylos nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , apklausti liudytojÄ A. N. bei paskirti teismo medicininę ekspertizę dėl testatoriaus regėjimo (b.l. 139-140). Be to, teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, laikė įrodymu su Å¡ia byla visiÅ¡kai nesusijusį 2006 07 13 testatoriaus sudarytÄ Ä¯galiojimÄ (b.l. 98), neva patvirtinantį testatoriaus apsunkintÄ galimybę pasiraÅ¡yti, nors pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, jog „Pakaunės PSPC asmens sveikatos istorijoje yra 2006 06 28 yra įraÅ¡as, kad „ligonis rastas lovoje, tačiau gali atsikelti, kairės pusės galÅ«nių judesiai sutrikę, tačiau galÅ«nes deÅ¡inę kojÄ ir rankÄ valdo gerai, paruoÅ¡tÄ susmulkintÄ maistÄ gali valgyti pats, su pagalba gali naudotis tualeto kėde" (b.l. 122).Dėl testatoriaus psichinės bÅ«klėsTeismas nepagrįstai laikė, jog testatorius testamento sudarymo dienÄ turėjo testamentinį veiksnumÄ .

Teismas Å¡aliÅ¡kai vertino esančius byloje įrodymus, kadangi visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino ieÅ¡kovės R. S. parodymų (b.1.66-67), apie tai, kad 2006 metais tėvo suvokimas blogėjo, testamento sudarymo dienÄ testatorius nesuvokė aplinkos, nusiÅ¡nekėdavo, norėjo eiti į darbÄ , nors nedirbo, nesiorientavo aplinkoje ir pan. Teismas visiÅ¡kai ignoravo pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės apraÅ¡omoje dalyje padarytÄ 2006 01 26 įraÅ¡Ä medicinos dokumentuose, kad 2006 01 26 gydytojas iÅ¡kviestas į namus, tiriamasis neorientuotas laike, savyje, naktį nemiega.

Diagnozė: kraujagyslinė demencija, nukreiptas psichiatro konsultacijai. Daugiau duomenų apie šį epizodÄ nėra (b.l. 121-123). Å i faktinė aplinkybė patvirtina, jog demencijos požymių pas testatorių buvo ir savaime jie neiÅ¡nyko. Tai, jog jis nebuvo pristatytas psichiatro konsultacijai, nereiÅ¡kia, jog tokių epizodų pas testatorių negalėjo bÅ«ti daugiau ar nuolatinai. Ekspertizės apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, jog 2006 05 30 – 2006 06 09 testatorius buvo gydomas po insulto, ir jam buvo konstatuotas likęs tam tikras suvokimo deficitas.

Gydytojai neurologai A. G. ir A. Z. parodė, kad testatorius buvo gydomas nuo neurologinės ligos, o psichikos tyrimas jam nebuvo atliktas. Be to, gydytoja A. Z. paaiÅ¡kino, jog suvokimo deficitas pas tokius ligonius atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų, kuomet ji tai gerėja, tai blogėja, gali pablogėti per vienÄ dienÄ . TÄ patį parodė ir gydytoja psichiatrė A. A., kuri buvo 2006 06 28 gydytojų komisijoje namuose apžiÅ«rint testatorių V. L. dėl nuolatinės priežiÅ«ros pažymos. Demencijos nekonstatavo, tačiau iÅ¡samesnio tyrimo pas psichiatrÄ testatoriui atlikta nebuvo (b.l. 109).

Be to, liudytojas V. D. parodė, kad testatorius kalbėjo ir riÅ¡liai ir neriÅ¡liai, jam buvo leidžiami vaistai, bÅ«davo, kad neatpažindavo žmones (b.l.76).Visos Å¡ios aplinkybės duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog testatorius testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ galėjo bÅ«ti tokios bÅ«senos, kuomet nesuvokė atliekamų su juo notarinių veiksmų esmės ir prasmės ir neiÅ¡reikÅ¡ti dėl to savo tikrosios valios. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 151-152) atsakovai V. V. ir V. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

S. atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskirti ieÅ¡kovei R. S. teismo nustatyto dydžio piniginę baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino visas bylos aplinkybes, tačiau konkrečiai jų nekomentuoja ir nepaaiÅ¡kina, kuo pasireiÅ¡kė netinkamas aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas. Nurodydama atskirus iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos aspektus, ieÅ¡kovė tik neigia pirmosios instancijos teismo argumentus ir iÅ¡vadas, tačiau nenurodo jokių įrodymų, kurie galėjo bÅ«ti įvertinti netinkamai ar prieÅ¡tarauti padarytoms iÅ¡vadoms, ir savo teiginių nepagrindžia jokiais teisiniais argumentais.

Å ie faktai sudaro pagrindÄ abejoti dėl apeliacinio skundo atitikimo CPK 306 straipsnio reikalavimams. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai - nepagrįsto apeliacinio skundo padavimas ir siekimas vilkinti priimto teismo sprendimo įsigaliojimÄ ir vykdymÄ , turėtų bÅ«ti vertinami, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), o ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti paskirta teismo nustatyto dydžio bauda. Atsakovų nuomone, byloje buvo surinkti visi V. L. sveikatos bÅ«klę fiksavę dokumentai, atlikta ekspertizė.

Teismo nustatytas faktas, kad testamento sudarymo metu V. L. buvo veiksnus, t.y. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, yra visiÅ¡kai įrodytas. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė ir net nenurodė jokių prieÅ¡ingai patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant bylÄ Â apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė prašė jos apeliacinį skundÄ Â patenkinti, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ Â sprendimÄ Â - ieÅ¡kinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytÄ Â V.

L. testamentÄ , priteisti jai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovė – apeliacinį skundÄ Â atmesti, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, jog testatorius V. L. buvo tokios bÅ«senos, jog nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti, taigi testatorius suprato testamento reikÅ¡mę ir jo turinį bei testamentas buvo pasiraÅ¡ytas kito asmens esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo, todėl testamento pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti nėra pagrindo.Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra visiÅ¡kai pagrįstos.Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, turėjo pagrindÄ Â pripažinti, kad byloje nėra pateikta duomenų apie V.

L. psichinę bÅ«senÄ , kuri bÅ«tų ribojusi jo gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , pilnai suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti testamento sudarymo metu. Teismas, darydamas tokiÄ Â iÅ¡vadÄ , rėmėsi Teismo psichiatrijos pomirtinės ekspertizės, atliktos 2009 01 13 – 2009 03 23, akte nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas sprendime kažkodėl nurodė, kad nenuginčijus pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto ir teismui nekilus abejonių dėl akto teisėtumo, teismas vadovaujasi minėtu aktu.

Ekspertų iÅ¡vados yra neprivalomos   teismui, jų nuginčyti byloje dalyvaujantys asmenys taip pat neprivalo. Tokias iÅ¡vadas teismas vertina kaip ir kitus įrodymus. Å ioje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti ekspertų padarytoms iÅ¡vadoms, kad nėra duomenų apie tai, jog testamento sudarymo metu 2006 m. lapkričio 14 d. V. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, o patirtas iÅ¡eminis insultas ir medikų konstatuotas suvokimo deficitas, bendra sveikatos bÅ«klė ir vartojami vaistai negalėjo įtakoti jo valiÄ .Nepagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino, kad testatorius V.

L. sudarant testamentÄ Â aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , suprato testamento reikÅ¡mę ir jo turinį, ir kad testamentas buvo pasiraÅ¡ytas kito asmens esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo.  Pagrįstai ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 str., 185 str.), visiÅ¡kai neanalizavo liudytojų V. R., I. Ž., M. L. parodymų, o taip pat atsakovų V. V., V. L. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiÅ¡kinimų, todėl visiÅ¡kai ignoravo esančius prieÅ¡taravimus tarp minėtų liudytojų, atsakovės V.

V. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiÅ¡kinimų dėl 2006 11 14 testatoriaus V. L. testamento sudarymo aplinkybių ir sÄ lygų.  Nei vienas iÅ¡ liudytojų ir atsakovų, iÅ¡skyrus tretįjį asmenį notarę R. S., nepatvirtino, jog sudarant testamentÄ iÅ¡ patalpos buvo paÅ¡alinta atsakovė V. V., kuri ir pati parodė, jog dalyvavo sudarant testamentÄ . Taigi netikėti pačios atsakovės V. V. paaiÅ¡kinimu apie jos dalyvavimÄ Â sudarant testamentÄ , nėra pagrindo. Tai prieÅ¡taravo Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad testamentai gali bÅ«ti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu Å¡ių asmenų dalyvavimo praÅ¡o testatorius.

Tai, kad sudarant testamentÄ be testatoriaus praÅ¡ymo dalyvavo atsakovė V. V., kuri pagal liudytojos I. Ž. parodymus visÄ Â laikÄ Â sėdėjo prie tėvo, t.y. testatoriaus, leidžia vertinti, kad testatoriui galėjo bÅ«ti daromas poveikis. Tokio vertinimo tikimybę padidina dar ir tai, kad liudytojas V. R. netgi negalėjo nurodyti, kas sakė testamento turinį.  Abejonių apie aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ Â testatoriaus valiÄ , kam jis nori palikti turtÄ , teisėjų kolegijos nuomone, kelia ir ta aplinkybė, kad tik atsakovė V.

V. ir testamentÄ Â tvirtinusi notarė R. S. nurodė, jog testatorius motyvuotai paaiÅ¡kino, kodėl turtÄ palieka tik dviem vaikams. Liudytojai V. R., I. Ž. ir M. L. to nepatvirtino. Notariato įstatymo 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad notaras gali tvirtinti testamentus dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo praÅ¡o testatorius. Kad tokį praÅ¡ymÄ Â bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pats testatorius, byloje įrodymų taip pat nėra. Taip pat nei vienas iÅ¡ testamento sudarymo metu ir vietoje buvęs asmuo nepatvirtino, jog testatorius V.

L. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad jo testamentÄ Â pasiraÅ¡ytų V. R., nors tai ir nurodyta pačiame testamente. V. R., apklaustas bylos nagrinėjimo metu liudytoju, nurodė (b.l.73-74), kad testamento pasiraÅ¡yti V. L. jo neprašė, tÄ padaryti jam nurodė notarė. CK 5.29 straipsnis numato, kad jeigu testatorius dėl fizinių trÅ«kumų,   ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento, jo praÅ¡ymu testamentÄ už jį gali pasiraÅ¡yti notaro ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento.

V. R. priežasties, dėl ko nepasirašė testatorius nenurodė, dar daugiau, teisme paaiÅ¡kino, jog jis net negali vertinti, ar V. L. galėjo pasiraÅ¡yti. Nors testatoriaus negalėjimo pasiraÅ¡yti priežastį turėjo nurodyti pasiraÅ¡antis už testatorių asmuo, kaip matyti iÅ¡Â paties testamento (b.l.6) tai buvo padaryta iÅ¡Â anksto, notarei parengus testamento blankÄ , nesuprantama dėl kokių priežasčių įvertinus, kad testatorius bÅ«tent dėl ligos negalės pasiraÅ¡yti.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog testatorius testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ V. L. galėjo ir nesuvokti atliekamų su juo notarinių veiksmų, atliekamų be jo praÅ¡ymų bei valios, esmės ir prasmės, o dėl to ir neiÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios. Kada testatorius nepaveda, kad testamentÄ už jį pasiraÅ¡ytų kitas asmuo, o Å¡is pasiraÅ¡o sandorį, bÅ«damas pakviestas kito asmens iniciatyva ir ne testatoriaus praÅ¡ymu, tai toks testamentas kaip vienaÅ¡alis sandoris pripažintinas nepasiraÅ¡ytu ir negali bÅ«ti notaro tvirtinamas, o patvirtintas tampa niekiniu ir negalioja nuo patvirtinimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.29 straipsnis).Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį patenkinti.

Priimant naujÄ Â sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinant, ieÅ¡kovei iÅ¡Â atsakovų priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, taip pat ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.(CPK 93 ir 98 str.). IÅ¡Â atsakovų valstybei priteistinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos: 83,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos, taip pat 131 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , kurio teismas neįpareigojo ieÅ¡kovę sumokėti paduodant apeliacinį skundÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:  apeliacinį skundÄ Â patenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ Â sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytÄ Â V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ , patvirtintÄ Â Kauno rajono I-ojo notarų biuro notarės, R. S.; notarinio registro Nr.2-12686. Priteisti iÅ¡Â atsakovės V.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1550 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) iÅ¡Â kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡Â atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 107,74 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Â septynis litus ir 74 centus) iÅ¡Â kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Â Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300)). Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Raimondas Buzelis Kolegijos teisėjai                                                                                              Aušra Baubienė                                                                                                  Birutė Bobrel